Iki pat pavakarės Nepriklausomybės aikštėje dalyvių laukė pramogos ir edukacijos: automobilių saugos diržų, vertimosi bei vairuotojų reakcijos simuliatoriai, atšvaitų klijavimas, šaulių pirmosios pagalbos mokymai,  priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos edukacijos apie civilinę ir gaisrinę saugą, gesintuvų panaudojimą bei daugybė kitų.

Realios istorijos

Tačiau pagrindiniu šių metų renginio akcentu buvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų paroda apie nelaimingų atsitikimų su paspirtukais padarinius – kaukolės ir stuburo lūžius, kraujavimus ir ilgą reabilitaciją.

Lakstantys, staigiai manevruojantys, savęs ir pėsčiųjų nesaugantys elektrinių mikrojudumo – paspirtukų, riedžių, vienračių – priemonių vairuotojai yra rimtas iššūkis visiems eismo dalyviams. Toks elgesys dažnai pasibaigia skaudžiomis nelaimėmis.

Parodą pristatė Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė ir pacientų saugos entuziastė Vilma Traškaitė-Juškevičienė.

„Dirbu ir Skubios pagalbos skyriuje, todėl gerai žinau situaciją apie traumas patyrusius paspirtukininkus. Išbarstyti dantys, lūžusios galūnės – dažniausiai pasitaikančios paspirtukų mėgėjų traumos, tačiau būna ir gerokai rimtesnių sužalojimų“, – būtent tokias pacientų istorijas gydytoja pristatė visuomenei.

Kai į Skubios pagalbos skyrių patenka traumą patyręs paspirtuko vairuotojas, į skyrių lekia įvairių sričių specialistai. Kiekvienu atveju paspirtukininkams atliekama galvos kompiuterinė tomografija, per kurią nustatoma, ar į smegenis neišsiliejo kraujas.

„Galvos smegenys yra lyg dėžutėje, kurioje vietos yra tik smegenims, smegenų skysčiui ir ten esančiam kraujui. Jei po patirtos traumos kraujas išsilieja į smegenis, prasideda spaudimas, nes tam išsiliejusiam kraujui nėra numatyta vietos, gali užspausti smegenis, o blogiausia – smegenys gali žūti“, – kompiuterinės tomografijos svarbą išskiria gydytoja V. Traškaitė-Juškevičienė.

Kas dažniausiai vienija traumas patyrusius paspirtukininkus? Dažniausiai jie važiuoja be šalmo ir būna vartoję alkoholį.

Gydytoja papasakojo kelias istorija, kai po traumų pacientai į Skubios pagalbos skyrių buvo pristatyti sąmoningi, tačiau atlikti tyrimai parodė kraujo išsiliejimą.  Jie skubiai buvo operuoti, gydyti, jiems buvo skirta reabilitacija, tačiau į gyvenimą grįžo jau ne tokie kaip iki susižalojimo riedant paspirtuku.

Gydytoja papasakojo ir tragiškai pasibaigusios 36-erių pacientės istoriją – moteris važiavo paspirtuku ir pateko į eismo įvykį su automobiliu. Nors pacientės kraujotaką pavyko atstyti, tačiau patirta trauma – lūžęs ir atitrūkęs stuburo slankstelis – buvo nesuderinama su gyvybe.

„Kas dažniausiai vienija traumas patyrusius paspirtukininkus? Dažniausiai jie važiuoja be šalmo ir būna vartoję alkoholį. Negalima garantuoti, kad šalmas pilnai apsaugos nuo traumos, tačiau tikrai sušvelnins traumos pobūdį“, – saugoti save ragina gydytoja.

V. Traškaitė-Juškevičienė šypteli nenorinti pasakyti, kad paspirtukas – kažkokia baisi transporto priemonė ir geriau ja nevažiuoti. Priešingai, gydytoja ir pati važinėja paspirtuku, tačiau renkasi saugų važiavimą su šalmu ir protingą greitį.

Simono Baltušio nuotr.

Pasigendama sąmoningumo

„Miestas kuria patogią infrastruktūrą visiems eismo dalyviams. Tvarkomos gatvės, plėtojami ir atnaujinami dviračių takai kasmet pritraukia vis daugiau dviratininkų ir paspirtukininkų. Atšilus orams šių transporto priemonių entuziastų skaičius tik didėja. Tai įpareigoja imtis papildomų atsargumo priemonių“, – sako Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Deja, kaip rodo statistika, minėto sąmoningumo pritrūksta. Neretai lygi dviračių tako danga ir atvira tiesioji tampa patrauklia vieta išbandyti greičio galimybes. Ir tai – ne vienintelis potencialus nusižengimas.

Staigus manevravimas tarp žmonių, važiavimas neleistinomis zonomis, pavartojus alkoholio ar keliems asmenims vienu paspirtuku – tik keletas ryškesnių neleistino vairavimo atvejų, kurie matomi kone kasdien. Tokio neatsargaus vairavimo pasėkmės gali būti tragiškos. Siekiant tam užkirsti kelią, nuo šių metų Kelių eismo taisyklėse elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi nauji reikalavimai, už kurių nesilaikymą gresia baudos.

Simono Baltušio nuotr.

Taisyklės saugumo didinimui

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininko Ramūno Kemzūros teigimu, elektriniais paspirtukais gali naudotis asmenys nuo 16 metų, o dviem metais jaunesni – tik išklausę mokymo kursą ir turintys mokyklos išduotą pažymėjimą. Asmenys iki 14 metų elektriniu paspirtuku gali naudotis tik gyvenamųjų namų kiemuose ir prižiūrimi suaugusiųjų.

„Nepilnamečiai, važiuodami paspirtuku, visada turi dėvėti šalmą, suagusieji – važiuodami kelkraščiu. Riedant kelkraščiu taip pat privalu dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba būti įjungus šviesos signalus. Šis reikalavimas galioja ir tamsiuoju paros metu.

Elektrinėms mikrojudumo priemonės leidžiama važiuoti dviračių bei mišriais takais, o jiems nesant kelkraščiu. Jeigu šių kelio elementų nėra, tuomet leidžiama važiuoti šaligatviu. Maksimalus leistinas greitis – 20 km/val, o važiuojant pro pėsčiąjį – ne daugiau kaip 7 km/val. Per pėsčiųjų perėją transporto priemonę reikia vestis greta“, – svarbiausias taisykles primena Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkas R. Kemzūra.

Pasak jo, dviračiais, paspirtukais ar riedžiais draudžiama važiuoti šaligatviu, jeigu šalia yra tam pritaikyti dviračių takai, vežti keleivius, krovinius, būti įsikibus į kitą transporto priemonę. Šių taisyklių nesilaikymas gali užtraukti piniginę atsakomybę nuo 20 iki 200 eurų.

Penktadienį, prieš 5 val. ryto, uostamiesčio Taikos prospekte 25-erių vaikinas važiavo „Audi“ markės automobiliu ir atsitrenkė į stulpelį ant šaligatvio.

Baimindamasis, kad bus demaskuotas, jis išlipo ir, palikęs mašiną, bandė eiti savo keliais.

Pareigūnai jį sulaikė netoli įvykio vietos. Buvo panašu, kad jaunuolis apsvaigęs, tačiau pūsti į alkotesterį jis atsisakė. O tai reiškia, kad oficialiai bus fiksuojamas vidutinis apgirtimo laipsnis.

Šis asmuo buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Kita girta vairuotoja tą pačią dieną įkliuvo po 22 val. Plungėje. Stoties gatvėje 69 metų moteris važiavo „Renault“ markės automobiliu.

Pareigūnai sustabdė šią mašiną ir patikrino vairuotojos blaivumą. Alkoholio matuoklio rodmenys patvirtino įtarimus, moteris buvo vidutiniškai apsvaigusi (1,74 prom.). Atrodo, kad jai neteko miegoti ant kietos areštinės lovos, bet didelių nemalonumų ji neišvengs.

Saugaus eismo diena Lietuvoje minima balandžio 6-ąją. Jos išvakarėse uostamiesčio Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai šiai progai paminėti surengė kelias prevencines priemones.

Jų tikslas – žmonėms priminti būti dėmesingiems ir saugoti vieniems kitus kelyje.

Netoli didžiausio Klaipėdoje prekybos centro, judrioje vietoje prie sankryžos, Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai su policijos savanoriais stebėjo, ar elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių.

Bendraudami su jais, akcentavo šių taisyklių reikalavimus bei priminė apie dažniausiai daromus pažeidimus.

Patikrinimų metu šeši dviratininkai buvo įspėti dėl šalmų nedėvėjimo ir saugesnio važiavimo greičio.

Balandžio 3–6 d.:

Pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo kontrolė.

Vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis ir pan.).

Balandžio 9–11 d. ir balandžio 15–17 d.:

Transporto priemonių, tarp jų dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai.

Balandžio 17–23 d.:

Transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė (angl. Operation Speed). Ši priemonė, inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network), bus vykdoma daugelyje Europos šalių. Be to, jau ne pirmi metai tęsiama tradicija ir skelbiama viena iš specialiųjų priemonių „Greičio maratonas“ (angl. Operation Speed Marathon) – 24 valandų trukmės priemonė šiais metais organizuojama balandžio 21-ąją (penktadienį).

Balandžio 24–26 d.:

Vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.

Balandžio 27–30 d.:

Dviračių, elektrinių paspirtukų vairuotojų kontrolė (ar šie eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje „Reikalavimai dviračių vairuotojams“ reglamentuotų nuostatų).

Atkreiptinas dėmesys: apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir papildomas prevencines priemones (reidus).

Pirminiais duomenimis, šiais metais (iki kovo 31 d.) policijos pareigūnai šalies keliuose išaiškino daugiau nei 260 960 Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Tarp pažeidėjų – 2 637 asmenys, vairavę motorines transporto priemonių būdami neblaivūs (32 proc. atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas – neblaivumas viršijo daugiau negu 1,51 promilės).

Taip pat nustatyti 2 577 asmenys, vairavę transporto priemones, neturėdami tam teisės, ir 745 – kuriems teisė vairuoti atimta, daugiau negu 13 330 atvejų, kai vairuotojai vairuodami naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 2 700 pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, 1 330 atvejų – nedrausmingi dviračių vairuotojai, didžioji dalis jų (57 proc.) buvo neblaivūs.

Policijos turimais ir naudojamais transporto priemonių greičio matavimo mobiliaisiais prietaisais „PoliScan FM1“ užfiksuoti 13 726 nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejai.

Balandžio mėnesį bus minima Saugaus eismo diena. Tokia diena Lietuvoje – balandžio 6-oji.

Saugaus eismo diena šalyje minima daugiau nei penkiolika metų – į atmintinų dienų sąrašą ji įtraukta 2006-aisiais (Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas). Tai diena, skirta ir suteikianti galimybę dar kartą kiekvienam susimąstyti apie žmogiškąsias vertybes – moralę, etiką, pagarbą, atsakomybę, teisių ir pareigų supratimą, gyvenimą.

"Akropolio" lankytojai iš tolo matė policijos automobilius, ne vienas net pamanė, kad atsitiko kokia nors nelaimė, nes buvo matyti įjungti švyturėliai.

Priėję arčiau klaipėdiečiai suprato, kad tai pareigūnų akcija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į eismo saugumą.

Kelios pareigūnės kalbino vaikus ir suaugusiuosius, už teisingus atsakymus dalijo atšvaitus bei kitas smulkias dovanėles.

Vyrus labiau viliojo iš arčiau apžiūrėti pareigūnų automobilius bei motociklus. Ypač smalsu buvo įsėsti į policijos ženklais nepažymėtą "Renault" automobilį, aprūpintą specialia technika.

Žadėto Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialiojo simuliatoriaus aikštelėje nebuvo. Pasirodo, jis neturėjo saugos sertifikato, todėl nuspręsta jo į Klaipėdą negabenti. Taip klaipėdiečiai neteko galimybės išbandyti įdomiausią Saugaus eismo dienos atrakciją.

Tačiau įdomybių netrūko.

"Transkonos" darbuotojai ragino vairuotojus privažiuoti prie jų ir čia pat diagnozavo automobilių defektus.

Pareigūnai buvo pasikvietę savo socialinius partnerius – Valstybinės kolegijos žmones. Jie aiškino krovinių tvirtinimo įrangos svarbą.

Lyg tyčia išvakarėse Kauno gatvėje priešais policijos komisariato langus "tralu" vadinama mašina vežė lengvąjį automobilį. Vairuotojas staiga stabtelėjo prie pėsčiųjų perėjos, tvirtinimo diržai neišlaikė ir gabenama mašina atsitrenkė į vilkiko kabiną. Sunkesnių pasekmių nebuvo, bet techninė avarija parodė, kad krovinio tvirtinimo įranga – labai svarbu.

Be to, policininkai siūlė praeiviams pasitikrinti, ar turi nuobaudų.

Pasitikrino: pareigūnai duomenų bazėje rado interesantų duomenis apie pažeidimus ir nuobaudas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Dabar nemažai pažeidimų fiksuojama techninėmis priemonėmis, apie kai kurias nuobaudas vairuotojai gali neturėti informacijos. Šį kartą suteikėme galimybę pagal transporto priemonės valstybinius numerius sužinoti ne tik apie užfiksuotus pažeidimus, bet ir skirtas nuobaudas", – paaiškino Kelių policijos vadas Mindaugas Džermeika.

Vienas klaipėdietis, nusprendęs pasinaudoti tokia galimybe, apstulbo sužinojęs, kad Kelių eismo taisykles pažeidė jo žmona, bet apie tai sutuoktiniui neprasitarė. M.Džermeika vylėsi, kad barnio šeimoje dėl to nekils, nes, išgirdęs netikėtą žinią, vyras tik nusišypsojo.

Kalbindami praeivius policininkai pašnekino ir dėl pareigūnų gausos sutrikusią ukrainietę. Moteris labai stebėjosi, kad pareigūnai dovanoja dovanas ir kalba apie pagalbą kelyje.

Saugaus eismo dienos renginys truko porą valandų, daugelis gailėjosi, kad šaltas vėjas neleido ilgiau pasisukinėti tarp pareigūnų.

„Norime atkreipti dėmesį dėl saugaus greičio, kad saugūs būtų ir patys, ir kiti eismo dalyviai. Saugaus eismo diena svarbi kiekvienam mūsų, nes visi esame eismo dalyviai vienokiose ar kitokiose pozicijose“, – kalbėjo Kauno apskrities Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkė Rasa Baltaševičienė.

Pareigūnai buvo paruošę suvenyrų, balionų, tačiau kartu ir greičio matuoklį bei alkotesterį. Jie buvo skirti Laisvės alėja skriejusiems dviratininkams ir paspirtukininkams.

„O, čia vieną jau suvažinėję“, – pastebėjo patikrai ir pasveikinimui su Saugaus eismo diena sustabdytas dviratininkas, turėjęs omenyje inscenizuotą avariją. „Taip, jau suvažinėtas, todėl norime įspėti kitus, kad važiuotų saugiai, pėstiesiems artimu greičiu – 3-7 km/val., kad galėtų saugiai apvažiuoti pėsčiuosius, o vairuotojai spėtų pastebėti ir praleisti pačius dviratininkus, paspirtukininkus“, – sakė kauniečiui pareigūnė. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

Šis pasiteiravo, kiek jis mynė šįkart. Išgirdęs, kad greičio matuoklis parodė 15 km/val., pasitikslino: „Per greitai?“. Dvigubai viršijo leistiną greitį tokioje zonoje. „Bet jau lėtai važiavau palyginus…“ – nusistebėjo kaunietis, pridūręs, kad maisto kurjeriai laksto kur kas greičiau. Patikrinamas jo blaivumas. „Nespėjau dar šiandien“, – apie pasivaišinimą alkoholiu juokavo dviratininkas prieš nuvažiuodamas.

LNK reportažas:

Kiti du vyrai mynė kiek lėčiau, bet važiavo ne dviračiams rekomenduojama zona. „Ši zona skirta pėstiesiems. Jūs turite važiuoti kitoje pusėje“, – paaiškino R. Baltaševičienė. Vyrai teisinosi nežinoję šito, juokavo, kad seka vienas paskui kitą, todėl neatsakingi už savo elgesį.

Vienas jų pasidalijo, kad per gatvę dviratį visuomet vedasi, o ne juo važiuoja, tačiau kartą nedaug trūko, kad būtų buvęs partrenktas, taip einantis per pėsčiųjų perėją. „Jeigu girtumas būtų viršijęs leistiną normą, net ir šiandien nebūtumėte išvengę atsakomybės“, – nespėjo kita pareigūnė.

Dviratininkai, paspirtukininkai būna pavojingi ir pėstiesiems.

Vien šiemet per tris mėnesius Kaune užfiksuotos 10 avarijų, kuriose dalyvavo dviračių, elektrinių paspirtukininkų vairuotojai. Pernai – 83, neskaičiuojant atvejų, kai eismo dalyviai, nesuvaldę transporto priemonės, susižalojo patys. Dažniausi padariniai – nuo nusibrozdinimų iki lūžusių kaulų ir išdaužtų dantų.

„Šios transporto priemonės vis labiau populiarėja. Jomis važiuojamoji kelio dalis neretai kertama, deja, nenulipus, neįsitikinus, kad yra saugu. Vairuotojai nespėja sureaguoti. Dviratininkai, paspirtukininkai būna pavojingi ir pėstiesiems. Važinėja bendrose zonose, pavyzdžiui, Laisvės alėjoje. Tokiu atveju greitis turi būti artimas pėsčiojo greičiui, tai yra, 3-7 km/val.“ – pakartojo R. Baltaševičienė, atkreipusi dėmesį, kad bendrose erdvėse pirmumo teisė yra pėstiesiems ir dviratininkai, paspirtukininkai turi ne nardyti tarp žmonių, ne piktintis, kad jiems trukdoma greitai pravažiuoti, o stengtis saugiai apvažiuoti žmones.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dar vienas nelaimes galintis prišaukti elgesys – kai ant paspirtuko važiuoja du žmonės.

R.Baltaševičienė priminė, kad dviračiu važiuojamąja dalimi gali važiuoti asmenys ne jaunesni kaip 14 metų, o išklausę atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesni kaip 12 metų paaugliai. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip aštuonerių metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Elektriniais paspirtukais – taip pat. Bet pateiktas pasiūlymas jų vairuotojų amžių riboti nuo 16 metų.

„Kasmet vykstanti Saugaus eismo diena – priminimas, kad Kelių eismo taisyklių turime paisyti kasdien. Šiuo renginiu siekiame atkreipti visų eismo dalyvių dėmesį į saugumą keliuose ir priminti, kad dalyvaujant eisme atsipalaiduoti negalime, ir kad kiekvienas turime elgtis atsakingai ir pagarbiai, saugoti savo ir kitų gyvybes keliuose“, – sakė Kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Renginio dalyviai galės pasikartoti Kelių eismo taisykles, pažvelgti į kelią neblaivaus žmogaus akimis, tai yra išbandyti girtumo akinius: juos užsidėjus pabandyti nesvyruojant pereiti specialiai įrengta tiesia linija.

Lankytojai turės progą išbandyti ir automobilio apsivertimo bei susidūrimo imitavimo įrenginius – juose nerizikuojant sveikata bus galima patirti, kaip jaučiasi vairuotojas kartu su keleiviais automobiliui verčiantis ar atsitrenkus į kliūtį net ir nedideliu greičiu, kokie svarbūs tokiose situacijose yra saugos diržai.

Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešimo, viena įspūdingiausių programos dalių bus gelbėjimo operacija „Po eismo įvykio“. Katedros aikštėje bus imituojama eismo įvykio scena – specialiųjų tarnybų atstovai gelbės po avarijos užsiliepsnojusiame automobilyje įstrigusius žmones.

Taip pat edukaciniai renginiai numatyti dviratininkams, elektrinių paspirtukų naudotojams.

„Esu saugus ir saugantis kitus“ renginyje daug dėmesio planuojama skirti vaikų edukacijoms. Jiems bus įrengta elektromobiliukų trasa su kelio ženklais, kurioje edukatoriai mažuosius renginio svečius supažindins su ženklų reikšmėmis ir svarbiausiomis saugaus elgesio kelyje taisyklėmis.

Vaikų ir suaugusiųjų taip pat lauks edukacinė atšvaitų zona.

Renginys skirtas balandžio 6-ąją Lietuvoje minimai Saugaus eismo dienai.

Pernai Lietuvos keliuose žuvo 147 žmonės.

„Šiandien minima Saugaus eismo diena. Tyrimas mums parodė, kaip keliuose jaučiasi vairuotojai ir kokias problemas jie mato. Ypač džiugina, jog žmonės vis labiau nori prisiimti asmeninę atsakomybę, kritiškiau ir sąmoningiau suvokia kelyje vykstančius įvykius, ne tik stebi aplinką, ją analizuoja, bet ir pastebi pokyčius“, – vairuotojus sveikina LTSA direktorius Genius Lukošius.

Vertindami eismo kultūrą keliuose apklausos respondentai išskyrė tris pagrindines problemas: greičio viršijimą (32 proc.), nesaugų manevravimą (20 proc.) bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams (17 proc.). Net pusė jų (51 proc.) pripažino, jog buvo patekę į avarines situacijas dėl to, kad vairuotojai nesilaikė reikiamo atstumo, užsiėmė pašaliniais reikalais (42 proc.) ar tiesiog neparodė posūkio signalo (41 proc.).

Apklausos rezultatai rodo, jog į avarines situacijas dėl greičio viršijimo dažniau patenka vyrai, tuo tarpu moterys teigia, jog jos dažniau susiduria su avarinėmis situacijomis dėl kitų vairuotojų atstumo nesilaikymo. Apie tai, kad vairuotojai užsiima pašaliniais reikalais ir nerodo posūkio, pasisakė didmiesčių gyventojai.

„Didmiesčiuose vairuotojai turėtų būti atidesni vairuodami dėl gausesnio automobilių srauto, intensyvaus eismo ir itin stimuliuojančios aplinkos: reklaminiai užrašai, didesnis kelio ženklų skaičius, daugiau pėsčiųjų, todėl užsiėmimas pašaline veikla vairuojant ar posūkio nerodymas gali tapti eismo įvykio priežastimi. Be to, miesto vairuotojas dažniau patiria stresą vienu metu koncentruodamasis į keletą veiklų“, – teigia vairavimo mokyklų psichologė Renata Gataveckaitė.

Kultūringas elgesys yra ne tik nustatytų Kelių eismo taisyklių laikymasis, pagarba šalia esančiam, bet ir mūsų pačių reakcija į kito asmens nepageidaujamą elgesį.

71 proc. apklaustųjų mano, kad nekultūringą elgesį kelyje dažniausiai lemia žmogiškumo ir pagarbos kitiems eismo dalyviams stoka, 61 proc. – asmeninės atsakomybės už kitus eismo dalyvius nebuvimas, 52 proc. – psichologinės problemos, 47 proc. – asmeninės žmonių charakterio savybės, o 45 proc. mano, kad tokį elgesį lemia eismo dalyvių savanaudiškumas.

„Nuomonės, kad nekultūringą elgesį eisme dažniausiai lemia žmogiškumo ir pagarbos kitiems eismo dalyviams stoka, dažniau laikosi vyriausi (56 m. ir vyresni) respondentai. Šio amžiaus vairuotojai supranta, kad jų vairavimas skiriasi nuo jaunesnių, jie stengiasi vairuoti atsakingiau, tad neretai to tikisi ir iš kitų eismo dalyvių. Kad trūksta asmeninės atsakomybės už kito saugumą, dažniau nurodo moterys, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Taip yra todėl, kad moterims asmeninė atsakomybė yra labai svarbi vertybė, o mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai didesnę asmeninę atsakomybę už kitų eismo dalyvių saugumą vairuojant jaučia dėl glaudesnių tarpusavio ryšių“, – sako psichologė.

Lygiai tiek pat – 70 proc. apklaustųjų – mano, kad prie eismo kultūros gerinimo dabar ir ateityje labiausiai prisidėtų pagarba ir žmogiškas kito eismo dalyvio supratimas.

„Kultūringas elgesys yra ne tik nustatytų Kelių eismo taisyklių laikymasis, pagarba šalia esančiam, bet ir mūsų pačių reakcija į kito asmens nepageidaujamą elgesį. Savitvarda, empatija, gebėjimas išlikti ramiam, nesivelti į nereikalingą riziką yra socialiai priimtinas atsakas daugelyje gyvenimiškų situacijų. Kelyje – ypač“, – pasakoja R. Gataveckaitė.