-
Su A. Jagelavičiūte atsisveikinantis S. Vaitulionis: tai yra epochos pabaiga 185
Vieni pirmųjų į atsisveikinimą su žinoma moterimi atvyko A. Jagelavičiūtės mama Nijolė Jagelavičienė, artimi bičiuliai bei bendražygiai Saugirdas Vaitulionis, Rima Olberkytė-Stankus, draugai Ąžuolas Misiukevičius, Mantas Stonkus, Rolandas Mackevičius, Edita Mildažytė, Simona Nainė, Naglis Bierancas, Lukas Gricius ir kiti.
Vienas artimiausių A. Jagelavičiūtės bičiulių S. Vaitulionis, atlydėjęs velionės mamą N. Jagelavičienę, „Delfi TV“ pabrėžė, jog Lietuva prarado išskirtinę asmenybę.
„Manau visi, kurie pažinojo tikrą Agnę, ją prisimins kaip beprotiškai gerą žmogų, kuris niekada neatsisakydavo padėti, kuris yra padėjęs beprotiškai daug žmonių. Ji buvo labai šilta, labai tikra, nuoširdi. Iš tikrųjų tai yra epochos pabaiga. Ne tik šou verslas, bet ir Lietuva prarado labai labai įspūdingą, ryškią ir nepraprastą asmenybę“, – sakė S. Vaitulionis.
Ji buvo labai šilta, labai tikra, nuoširdi. Iš tikrųjų tai yra epochos pabaiga. Ne tik šou verslas, bet ir Lietuva prarado labai labai įspūdingą, ryškią ir nepraprastą asmenybę.
Pirmadienį su A. Jagelavičiūte galima atsisveikinti iki 20 val.
Antradienį Vilniuje su žinoma moterimi bus galima atsisveikinti nuo 9 iki 11 val.
Velionė bus laidojama rytoj, sausio 3 d., amžinojo poilsio ji atguls Kaune, Karmėlavos kapinėse.
Apie tai, kad eidama 43-ius metus mirė stilistė, nuomonės formuotoja, verslininkė, knygų autorė A. Jagelavičiūtė pranešta praėjusį trečiadienį.
Pasak velionės bičiulio S. Vaitulionio, stilistė mirė nuo ligos komplikacijų.
I. Gelūno / BNS nuotr.
„Prašau gerbti Agnės šeimos privatumą, turėti kruopelytę žmogiškumo ir nustoti spekuliuoti kliedesiais. Agnė mirė nuo plaučių uždegimo komplikacijų“, – socialiniuose tinkluose rašė S. Vaitulionis.
Netikėta žinomos moters mirtis sukrėtė ne vieną tautietį. Širdgėlos ir liūdesio neslėpė ir žinomos moters draugai bei ją pažinoję pramogų pasaulio atstovai.
Itin jautriais įrašais apie artimą bičiulystę su A. Jagelavičiūte pasidalino jos bendravardė Agnė Grigaliūnienė.
„Tu išėjai „gražiausiu“ metų laiku – tarpušventy. Kokia simbolika... Kai vakar bučiavau tavo šaltą kaktą ir rankas, galvojau, kad sustos širdis. Iš skausmo, apmaudo ir beviltybės. Jei dabar mudvi kalbėtumėm, beveik žinau, ką sakytum: „nustok, PRAVAŽIAVOM, gyvenk toliau, dar susitiksim gi“. Dar šypsotumeisi ir sakytum, kad nekreipčiau dėmesio į šitą viešą gailestingumo ir meilės aktą tau. Kartotum, juk mes žinom, kaip mūsuose Lietuvoje būna. Kaip ta didelė jėga, vardu „dauguma“, įsimyli mirusius. Kai vakar bučiavau tavo šaltą kaktą ir rankas, galvojau, kad sustos širdis. Iš skausmo, apmaudo ir „beviltybės“. Mudviejų draugystė buvo visokia: graži, skaudi, su tylos pertraukėlėmis, blaiva, girta, švelni ir aštri, o svarbiausia – ji buvo tikra. Kelios dienos galvoju, ar ko gailiuosi. Gailiuosi tik vieno – kad šioje žemėje mudvi nebeturim ateities kartu. Gailiuosi, kad nebesijuoksim, nebesiginčysim, nebegaminsim, nebekvailiosim, nebeisim į teatrą ir į „In vino“. Neturiu teisės liūdėti, nes, kaip ir visi tavo draugai – esu privilegijuota net kelių dešimtmečių kartu. Esu laiminga su tavo dovanomis – tavo receptais ir pamokomis virtuvėje – mes visuomet norėjome ir mokėjome gyventi skaniai. Kai dėkodavau dar už vieną receptą ir vadindavau jį palikimu – tu kažkada pasakei: „mudvi juk žinome, kad būsiu pirma“. Buvai teisi, o ir pirma buvai ne tik čia. Visi kalba apie tavo pasiekimus, o man širdis plyšta dėl išėjusios draugės, dukros, mamos. Dėl žmogaus, kuris visuomet gebėjo sujudinti dumblą ir pravalyti užakusius krantus. Buvai, esi ir būsi mūsų vulkanas. O man mudvi visuomet liksime tomis dvidešimtmetėmis – juodąja ir baltąja Agnėmis, paryčiais, kažkur prie jūros, garsiai plėšiančiomis Jurgos „Nebijok“: „mes su Tavim turim naktį drąsos, įsiklausyt į kalbą tamsos, lipt stogais ir žiūrėti žemyn, kas brangu – nebijok apkabint.“ Turėjome daug drąsių naktų, aukštų stogų, gilių bedugnių ir karštų apsikabinimų. Ačiū tau, Agnele. Buvo nuostabus laikas kartu. Iki kitų pasivaikščiojimų stogais. O dabar tave jausime Leone. Pažadu jo ir tavo mamos neapleisti“, – pažadu įrašą baigė A. Grigaliūnienė.
I. Gelūno / BNS nuotr.
Jautriais atsiminimais ir liūdniausiu gyvenime atsisveikinimu dalijosi ir S. Vaitulionis.
„Tiesiai – sunkiausia diena mano gyvenime, so far. Kai ateina suvokimas, kad niekas niekada nebebus, kaip buvo. Kad nebebus nieko. Tik – du dešimtmečiai širdingų prisiminimų, kurių niekas neatstos. Mes bučiuodavomės nuolat, nes per beveik du dešimtmečius draugystės bei besąlygiškos meilės tu nebetaupai dėmesio apraiškų. O kam? Ji mane to mokė nuolat: mylėk, netylėk, parodyk. „Ačiū, kad esi. Bučkis. Myliu tave“ – paskutiniai jos žodžiai man, kai ji lipo į taksi. Agnė mane išmokė būti dėkingam už viską ir visiems. Antrą parą renku mintis padėkoti jai. Už Viską. Už save, koks esu. Be jos nebūtų manęs. Vis dar renku. Mylėsiu amžinai, kaip nieko nemylėjau. Ir mūsų meilė buvo ir bus tai, ko niekas iš mūsų nebeatims“, – socialiniuose tinkluose skelbė S. Vaitulionis.
-
Žinomi žmonės apie galimybių pasų tikrinimą: saugok, Dieve, apsaugos darbuotojus 39
„Džiaugiuosi, kad nuo šiandien eidama į „Maximą“ žinosiu, jog vaikštau tarp protingų žmonių“, – pirmadienį feisbuke rašė menininkė Monika Dirsytė.
Komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis siuntė užuojautos žodžius apsaugos darbuotojams, kuriems tenka tikrinti parduotuvių lankytojų galimybių pasus. „Let the hunger games begin! (Tegul prasideda bado žaidynės, liet., aut. past.) Ir saugok, Dieve, visus supermarketų apsauginius, nes velnias težino, kas šiandien jų laukia!“, – rašė S. Vaitulionis.
TV ir radijo laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė teigė, kad specialiai važiavo į prekybos centrą „Akropolis“ ir ten nemalonių situacijų ji nepastebėjo. „Specialiai nuvažiavau į akrą, gražu ir ramu“, – rašė žinoma moteris.
Tinklalaidžių kūrėjas Skirmantas Malinauskas apie laukiančius pokyčius prekybos centruose rašė sekmadienį. „Daug kartų sakiau, kad nesuprantu, kodėl taip padaryta. Nelogiška, kad didžiausios rizikos asmenys nukreipiami į mažiausias parduotuves, kur mažiausias plotas, mažiausi atstumai, mažiausiai darbuotojų, mažiausiai kasų, mažiausios galimybės valdyti eiles ir t.t. Taip pat nesuprantu atsipalaidavimo su galimybių pasu. Vakcina nereiškia, kad negali užsikrėsti. Pavyzdžiui, kodėl atsisakoma kaukių patalpose, kur daug žmonių, o grūstys ten dar padidės dėl eilių tikrinant įeinančius? Juk pirkdamas nei valgai, nei geri, šalia daug žmonių, salės darbuotojai kontaktuoja su tūkstančiais klientų per dieną“, – S. Malinauskas teigė, kad savo įpročių kol kas keisti neketina ir tikėjosi, kad bus sąmoningų žmonių, kurie vis tik ir toliau rūpinsis savo bei aplinkinių saugumu.
„Užsidėti kaukę einant apsipirkti uždarose patalpose, kol pandemija neįveikta, yra ne kažkoks valstybės primestas lažas, o sveikas protas. Prisiminkim, kaip buvo šluojamos kaukės, nors ministras aiškino viešai, kad jų visai nereikia. Laikytis atstumų, vengti fizinio kontakto, dezinfekuoti rankas, dengti nosį ir burną, gerbti ir saugoti prekybos centruose dirbančius yra mano laisvas pasirinkimas, kurį raginu daryti ir jus“, – rašė vyras.
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė negaili kritikos galimybių pasui. Anot jo, dabar, kai šalyje atsiranda vis daugiau viruso atmainų, pavyzdžiui – delta – galimybių pasas absoliučiai nieko neišsprendžia. Delta atmainą platinti gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti asmenys: „Jei mes nesiginčijame dėl to, kad ir skiepytas ir neskiepytas platina virusą, tuomet kokia viso to idėja? Kaip galima pagrįsti žmonių skaidymą į skiepytus ir neskiepytus, ir riboti teises neskiepytiems, jei skiepytas virusą gali platinti lygiai taip pat? Kai kalbame, kad yra mažiau ar daugiau šansų, aš visuomet remiuosi vienu paprastu dalyku – kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, o ginčą išspręs teismas. Medicinos atveju, deltos atveju, čia viskas pasikeitė.“
Konservatorius Linas Slušnys pirmadienio vakarą laidoje „Karštai su tv3.lt“ tikins, kad „tikrai atsakingas žmogus, kuris rūpinasi savo valstybe, jis turi turėti daugiau galimybių. O tas, kuris yra užsispyręs ir nenori… Dauguma yra prisiskaitę sąmokslo teorijų apie plokščią žemę ir bando tapti tais, kurie visiems kitiems diktuos sąlygas. Tam sakau ne.“
Kaip jau buvo skelbta, turintiems galimybių pasą žmonėms netaikomi jokie apribojimai, tačiau jiems ir toliau rekomenduojama laikytis saugumo priemonių, pavyzdžiui, dezinfekuoti rankas, išlaikyti atstumą, dėvėti kaukes.
Neturintiesiems galimybių paso bus draudžiama lankytis nebūtinųjų prekių parduotuvėse, dideliuose prekybos centruose, turgavietėse (kai plotas viršija 1,5 tūkst. kv. metrų), jie negalės gauti grožio paslaugų, lankytis sporto klubuose ar dalyvauti renginiuose, į kuriuos susirenka daugiau nei 500 žmonių.
Vietoje galimybių paso gyventojai taip pat gali naudoti vieną iš medicininių dokumentų iš e. sveikatos sistemos: ES skaitmeninį COVID-19 sertifikatą; vakcinacijos išrašą; dokumentą, įrodantį, kad persirgta COVID-19 liga; ar neigiamo testo rezultato išrašą.
-
Padėti alkstantiems senoliams kviečia A. Stašaitytė-Masalskienė ir S. Vaitulionis 12
„Mano namo šiukšlių konteineris yra vidiniame kieme, tai reguliariai ten užsuku. Visi kaimynai labinasi - kas valdiškai, kas labai kaimyniškai ar net entuziastingai. Tik vienas vienintelis sutiktas žmogeliukas visada nudelbia akis į grindinį. Jis toks lėtas, kojos lyg eitų atskirai nuo viso kūno. Bet labiau skauda žiūrėt ne į jo vargstančias kojas, o į akis, kurias dar spėju pamatyt, kol nuleidžia. Jose yra tiek vienatvės ir „nieko nebelaukimo“, kad kaskart suduria širdį. Vėliau įsisuku į dienos ritmą, darbus, savo reikalus ir tas akis primirštu, bet vakarais vis pagalvoju, kad mūsų kieme dabar tos vienišos akys irgi grimzta į naktį. Nors jau ryte jose gyveno naktis... Kai atėjo pavasarinis karantinas, kad ir sėdint namie, šiukšles vis tiek reikėjo išnešti. Mudu susitikom. Ir aš išdrįsau. Priėjau ir paklausiau, ar norėtumėt šiltos sriubos. Rimtai. Tą akimirką nieko gudriau nesugalvojau. Tikrai buvau privirus vaikams ir sau sriubos, to pagyvenusio kaimyno rankoje buvo vien duonos kepalas ir, turbūt, mano natūrali mintis buvo sriuba. Taigi, ar norėtumėt? Nereikia. Nereikia ar nenorit, jau einu atnešiu, kaip tik turiu. Nereikia. Atsakymas buvo per tvirtas, kad dar ką sakyčiau. Pagyvenę žmonės moka taip tarti vieną žodį, kad pasijaučiu tvirtu delnu priremta prie sienos. Bet karantinas buvo ilgas ir mudu susitikome ne kartą. Ir jau ne kartą atsiėmiau tuščią dėžutę. Tik jis vis dar nudelbia akis. Kaip rasti jėgų pasakyti, kad jis nėra vienas. Kad ir į mano namus kaskart ateina naktis. Tik, ačiū Dievui, ne iš ryto“, – pasakojimu pasidalino televizijos laidų kūrėja ir vedėja A. Stašaitytė-Masalskienė.
Aš nebijau pasenti. Aš bijau pasenti vienas, visų pamirštas ir nereikalingas.
„Aš nebijau pasenti. Aš bijau pasenti vienas, visų pamirštas ir nereikalingas. Nežinau, kas gali būti baisiau už vienatvę, kai vieninteliai tavo pašnekovai yra keturios sienos ir kelios kambarinės gėlės, kurioms atiduodi visą meilę, nes daugiau neturi kam. Kai pabudęs, nuo ankstyvo ryto, vienišomis akimis žvelgi pro langą į kiemu skubančius praeivius, kuriuos jau pažįsti iš veidų, žinai jų kasdienę rutiną ir net pasakytum, kuriame gretimo namo aukšte jie gyvena. Nors nepažįsti, jiems net sugalvoji vardus, nes bent taip apgauni savo tuštumą viduje. Vis tikiesi, kad jie eidami tave pastebės lange ir pamojuos ar pasisveikins. Tada liūdnai atsidarai šaldytuvą, kuriame, kaip ir kasdien - tuščia. Taip ir lieki savo alkanoje vienatvėje egzistuoti, nes gyvenimu to nepavadinsi. Tokio gyvenimo saulėlydžio bijau labiausiai. Ir tokių, siaubingai vienišų, visų pamirštų ir skurde gyvenančių senelių ir močiučių – apstu. Šie metai ir taip - siaubingi, o tokiems žmonėms - nepakeliami. Vienintelis dalykas, kuris jiems įneša šviesos - maltiečių savanorių apsilankymas. Kai pagaliau sulaukia gyvo ir tikro žmogaus, su kuriuo gali pasikalbėti, kuris atneša šiltos sriubos lėkštę ir bent trumpam padeda pamiršti tą slogią kasdienybę. Maltiečiai daro beprotiškai gerą, prasmingą ir didelį darbą. Prašau, prisidėkite ir paremkime juos! Nes nei vienas nežinome, kada maltiečių savanorio, kaip išganymo, galime laukti mes patys“, – sakė komunikacijos specialistas bei nuomonės formuotojas S. Vaitulionis.
Norintys tapti akcijos partneriais ir bičiuliais kviečiami registruotis el. paštu darius.einars@maltieciai.lt. Aukoti galima trumpaisiais numeriais: 1410 – 10 eurų, 1418 – 3 eurai arba pervedant aukas į sąskaitą: LT224010051001901200 Gavėjas: Maltos ordino pagalbos tarnyba. Daugiau informacijos ir galimybių paaukoti: maltieciusriuba.lt.
-
S. Vaitulionis: ne eglutes įžiebėme, o naujus židinius 35
„Pažiūrėjau visų miestų eglučių įžiebimo nuotraukas. Tai, sprendžiant iš minių Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir t. t. – ne eglutes šiandien įžiebinėjom, o naujus židinius.
Žmonės arba turi proto, arba ne. Ir nieko čia nepadarysi.
Visi tiesiog maldauja Kalėdų su komendanto valanda.
Visi tiesiog maldauja Kalėdų su komendanto valanda“, – feisbuke piktinosi S. Vaitulionis.
Dėl pandemijos šiemet masinių renginių atsisakyta. Savivaldybės kvietė įžiebimus saugiai stebėti namuose per televiziją ar internetu. Tačiau dalis žmonių prašymų nesibūriuoti prie šventinių žaliaskarių neišgirdo.
Nemažai žmonių sutraukė Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimo renginys Katedros aikštėje.
„Covid? Keli tūkstančiai per dieną? Ne, Vilnius nėra girdėjęs. Eglutės įžiebimas! Ai, dar girdėjau, kad renginiai uždrausti. O, gamta, kokia tu esi nuostabi. Žmonės mieli, nu kas jums yra?“ – klausė žinomas vyras.
Kaune, Rotušės aikštėje taip pat netrūko norinčiųjų gyvai išvysti įžiebimą.
Primename, kad Kalėdų laikotarpis šiemet pasitinkamas karantino sąlygomis, kai būtinas apsauginių veido kaukių dėvėjimas, draudžiama būriuotis, neveikia kavinės, restoranai ir kitos pasilinksminimo vietos.