Klaipėdos senamiestyje esantį Kalvystės muziejaus kiemelį puošia ne tik gausiai žydinčios rožės, bet ir gerokai išstypusi saulėgrąža, kurios aukštis – bemaž pusketvirto metro.

"Tik mūsų saulėgrąža jau susimetė į kuprą, nusviro, nes tas jos žiedas labai didelis ir sunkus. Pasirodo, muziejaus valytoja pavasarį pasodino tris sėklas. Sakė, kišenėje rado, įkišo į žemę ir visos trys sudygo, dvi saulėgrąžos išaugo iki žmogaus ūgio, o viena – tokia milžiniška. Daug lankytojų ateina, fotografuojasi šalia jos, žmonės nėra matę tokių gigantų Klaipėdos mieste", – šypsojosi muziejininkas Dionyzas Varkalis.

Kol kas į knygą "Lietuvos rekordai" įrašyta aukščiausia Lietuvoje užauginta saulėgrąža buvo 2016 m. Jos aukštis siekė 5,5 m, koto apimtis 1,5 m aukštyje – 14 cm.

Ją išaugino Ala ir Raimondas Masevičiai Lukošiškių kaime (Anykščių rajone) kieme šalia daržo durpingoje žemėje.

"Lietuvos rekorduose" yra užfiksuota ir daugiausia žiedų pražydusi saulėgrąža.

2018 m. Aštuonračio muziejuje Nemakščiuose (Raseinių rajone) tarpe tarp šaligatvio plytelių augusi saulėgrąža sukrovė 197 žiedus, augalas išstypo iki 4,2 m aukščio.

Saulėgrąžą užaugino Aldona ir Leonas Tamulevičiai.

Tačiau nė viena jų neprilygsta 2014 m. Vokietijoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, užaugintai saulėgrąžai, kurios aukštis siekė net 9,17 m aukščio.

Vokietijos rekordų institutas tada pranešė, kad milžiniškas augalas išaugo iš kovą pasėtos sėklos, kuri buvo paimta iš praėjusių metų milžinės, išstypusios iki 8,75 m.

Saulėgrąžai rekordininkei išmatuoti reikėjo ugniagesių kopėčių.

Sodininkas, kuris saulėgrąžas augina dešimt metų, tikino rekordininkę laistęs šiltu vandeniu, tręšęs savadarbiu kompostu, į kurį maišė ir pjaustytų bulvių.

Juo siekiama padėti nematomas negalias turintiems žmonėms lengviau įvardinti savo poreikius, o oro uosto darbuotojams – atpažinti keleivius, kurių negalia nėra iškart pastebima ir laiku suteikti reikiamą pagalbą.

Projektas „Nematomos negalios Saulėgrąža“ pradėtas įgyvendinti 2016 m. Jungtinėje Karalystėje esančiame Gatviko oro uoste.

Tuo metu personalas siekė išmokti atpažinti keleivius, kurių negalios nėra akivaizdžios. Nematoma negalia neturi fizinių požymių ir gali apimti mokymosi sunkumus, kalbos, regos ar klausos sutrikimus, taip pat funkcinius apribojimus ar kitas, lėtines ligas, kurios turi didelę įtaką kasdieniam gyvenimui.

Tyrėjų duomenimis, 74 proc. tokią negalią turinčių žmonių nesinaudoja jokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, neįgaliųjų vežimėliais ar kt., kurios aplinkiniams leistų suprasti tikrąją jų sveikatos būklę. Taigi šiuo tikslu buvo sukurtas tarptautinis subtilus, tačiau matomas ženklas – saulėgrąža - padedantis identifikuoti, jog jį nešiojančiam asmeniui gali prireikti papildomos pagalbos.

Atvykę į vieną iš trijų Lietuvos oro uostų, keleiviai su nematoma negalia prie registracijos į skrydį stalų gali paprašyti specialaus aksesuaro su saulėgrąžos simboliu.

Netrukus prie projekto prisijungė ir daugiau Jungtinės Karalystės įmonių ir organizacijų, tokių kaip prekybos tinklai „Tesco“, „Marks & Spencer“ bei kiti, o šiuo metu solidarumą reiškia ir kitos šalys. Šiuo metu saulėgrąžos ženklas jau identifikuojamas ir didžiuosiuose pasaulio oro uostuose: Kanadoje, Australijoje, JAV ir kitur. Lietuvos oro uostai yra pirmieji Baltijos šalyse, prisijungę prie inciatyvos.

Pasak įmonės  Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovės Rasos Petraitienės, šalies oro vartai džiaugiasi galėdami perimti gerąją praktiką.

„Būdami socialiai atsakinga įmone, Lietuvos oro uostai nuolat rūpinasi ir plečia paslaugų paketą specialiųjų poreikių turintiems keleiviams: turime išvystę patogesnį atvykimą į oro uostus, keleiviai palydimi, jiems padedama judėti, suteikiama reikiama įranga ar kitaip atliepiami poreikiai. Mums svarbu užtikrinti saugią ir kokybišką keliavimo patirtį visiems, todėl džiaugiamės, kad dabar tai padaryti bus dar paprasčiau“, – sako R. Petraitienė.

Jos teigimu, projektas „Nematomos negalios Saulėgrąža“ suteikia įrankius rūpintis keleiviais tarptautiniu mastu, tad atvykę iš kitos šalies oro uosto, kuris priklauso šiai iniciatyvai, keleiviai su saulėgrąžos ženklu gaus papildomą reikiamą dėmesį.

„Atvykę į vieną iš trijų Lietuvos oro uostų, keleiviai su nematoma negalia prie registracijos į skrydį stalų gali paprašyti specialaus aksesuaro su saulėgrąžos simboliu. Mūsų darbuotojai ir partneriai yra apmokyti ir supažindinti su specialiaisiais poreikiais bei jiems yra atidūs, todėl gali skirti daugiau dėmesio ir laiko šių keleivių teigiamai oro uostų patirčiai užtikrinti“, – pasakoja R. Petraitienė.

Kauno Žaliakalnyje žydinti saulėgrąža susikuklinti priverstų ir aukštaūgį krepšininką Arvydą Sabonį. Geltonžiedė išsistiebė iki 3,61 m ir daugiau kaip pusantro karto pralenkė žinomą sportininką.

Saulėgrąža auga viename P.Dovydaičio g. kiemų. Ji kartu su dar keliomis kur kas žemesnėmis sesėmis išdygo iš sėklų, numestų sulesti žvirbliams.

"Turime papūgą. Ją lesiname įvairių sėklų mišiniu, kurį perkame gyvūnų prekių parduotuvėje. Papūga saulėgrąžų nemėgsta, jas palieka, todėl šias išmetame į kiemą", – pasakojo didžiojo augalo savininkė Jolanta Bulaukienė.

Taip kasmet jos kieme sudygsta vis po kelias saulėgrąžas. Jų niekas nei prižiūri, nei saugo. Kaip pačios sugeba, taip auga.

Šiemet viena saulėgrąža kitas pranoko dvigubai. "Jau pasiekė namo antrąjį aukštą. Kaimynai irgi negali atsistebėti", – kalbėjo kaunietė.

Matuoti ilgakotę šeima iš smalsumo pradėjo, kai ji išstypo iki 2,7 m.

J.Bulaukienė užsiminė, kad paragauti milžinės derliaus laukia nesulaukia ir vaikai – penkiolikametė Viktorija ir trylikametis Gediminas. Tačiau moteris juokais prasitarė nerimaujanti: jų kieme dažnai būna daug paukščių, jiems yra įrengta lesykla, tad gali būti, kad sparnuočiai nuspręs derliaus paskanauti be leidimo ir šeimininkams paliks vos kelias rekordinės saulėgrąžos sėkleles.
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius teigė, jog vienų veislių saulėgrąžos tepasiekia 30 cm aukštį, o kitos sustoja tik ties 4–5 m.

"Jos mėgsta saulę, karštį, to šiemet netrūko. Nepaisant to, kad buvo sausringa, joms tokia vasara labai tiko. Pastebėjau, kad šiemet saulėgrąžos didesnės nei paprastai", – sakė A.Balsevičius.

Maistinės saulėgrąžos, anot žinovo, yra iš didesniųjų. "Pavyzdžiui, "Mongolian Giant" rūšies saulėgrąžos galva gerais metais gali pasiekti net metro skersmenį", – pateikė pavyzdį Botanikos sodo specialistas.

Norite pasigirti savo sodo ar daržo gėrybėmis? Rašykite mums adresu portalas@kaunodiena.lt.

Į Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode atidarytą energinių augalų ekspoziciją pirmiausia užsuko didelė grupė smalsių moksleivių su pedagogais.

"Ekspozicija Botanikos sode – puiki proga moksleiviams daugiau sužinoti apie energinius augalus, o tai yra itin aktualu dabar, kai didėjančios energijos kainos ir aplinkosaugos problemos skatina ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Ką gali žinoti – gal kažkuris iš moksleivių, susidomėjęs energiniais augalais, vėliau studijuos šią perspektyvios energijos gavybos šaką", – apie toli siekiančias moksleivių galimybes kalbėjo viena juos atlydėjusių pedagogių.

Anot Botanikos sodo direktorės prof. Vidos Mildažienės, supažindinusios moksleivius su stenduose parengta medžiaga apie energinius augalus, viena galimybių padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – energijos gamybai naudoti alternatyvius energijos šaltinius. Kurie jų susiję su botanika?

"Mokslininkai nustatė, kad mūsų klimato sąlygomis viena perspektyviausių atsinaujinančios energijos šaltinių yra biomasė, kuri gaunama auginant ypač greitai biomasę sudarančius augalus, – aiškino V.Mildažienė. – Štai, pavyzdžiui, daugiametės žolės gali būti naudojamos biodegalų, biokuro, biodujų ar net bioplastiko gamyboje. Reikia žinoti, kad įvairių rūšių energijai gauti būtina skirtingos cheminės sudėties žaliava. Pavyzdžiui, daugiamečių žolių cheminė sudėtis ir kokybė kinta priklausomai ne tik nuo jų rūšies, bet ir nuo auginimo technologijos bei derliaus nuėmimo laiko. Todėl tie patys augalai gali būti naudojami kelioms reikmėms".

Kauno botanikos sode dabar galima pamatyti daugiamečių energinių augalų, bet pavasarį čia, buvusiuose apleistuose sodo žemės plotuose, sužaliuos ir vienmečiai, tarp kurių žydės vaistiniai augalai ar kuro gamybai tinkantys tokie stambiastiebiai augalai kaip saulėgrąžos.

Tai bus maždaug 60 rūšių energinių augalų ekspozicija, kuri, matyt, labiausiai rūpės dabartiniams kai kurių specialybių studentams ar ūkininkams, ketinantiems auginti energinius augalus, nes jų auginimas Lietuvoje, kurioje kasmet nenaudojama apie 300–500 tūkst. ha žemės, turėtų plėstis.

Tauragėje auga įspūdingo dydžio saulėgrąža. Dabar jos aukštis jau siekia 4 metrus, tačiau šeimininkė teigia, kad augalas tebeauga.

Tauragiškė Julija Andrijaitienė sako, kad saulėgrąžos milžinės savo darželyje nesėjo, pavasarį rado jau išdygusią tarp kitų gėlių.

Moteris spėja, kad gal kelių sėklų nepastebėjęs tuščią maišelį per tvorą švystelėjęs praeivis.

Augalui, sako tauragiškė, ypatingo dėmesio neskyrusi – tik visą vasarą laisčiusi.

„Mano amžius jau gražus, bet tokios nesu mačiusi. Pas kaimynus yra, bet visos po 2 metrus buvo, ir tai kažin, ar buvo. Ir tik viena galva, o mano – 36 galvos“, – pasakoja J. Andrijaitienė.

Tauragiškė sako saulėgrąžos milžinės dar nekirsianti, laikysianti iki šalnų, o sėklų pasiliksianti kitiems metams –  gal iš jų užaugę augalai bus dar aukštesni ir pavyks išvesti aukštaūgių saulėgrąžų veislę.