Pravažiuojant statybvietes ar remontuojamo kelio ruožus, į akis krinta seni automobiliai su ant stogų įmontuotomis saulės baterijomis.

Pasak įmonės „Rimsauga“ direktoriaus Rimo Ežerinsko, tai greitai sumontuojama apsaugos sistema, tada nereikia samdyti darbuotojų apsaugai.

„Čia tokia mobili apsaugos sistema, ji greitai sumontuojama, o ant stogo esančios saulės baterijos teikia elektrą kameroms, todėl tokios apsaugos sistemos gali veikti visą parą ir ten, kur nėra kitokios prieigos prie elektros tinklo. Rangovams nereikia samdyti dar vieno žmogaus, kuris saugotų visą teritoriją“, – aiškino R. Ežerinskas.

Užsakovai gali stebėti ir saugoti nuo vagių ne tik statybvietėje esančią įrangą, bet taip pat žiūrėti, ar darbuotojai laikosi drausmės ir nustatytos tvarkos darbo metu.

Kaip teigė R. Ežerinskas, tokiam dalykui pasirenkamos senos mašinos, kadangi jos pigesnės. Visas tokios mobilios apsaugos sistemos įrengimas kainuoja maždaug 3 tūkst. eurų.

Kaimyninėje Lenkijoje objektams stebėti sukurtas teleskopinis bokštas su vaizdo stebėjimo kameromis gali kainuoti ir 18 tūkst. eurų, tačiau funkciją atlieka tokią pačią, kaip ir apsaugai pritaikyti mobiliosios apsaugos automobiliai.

Rangovui tokio išmaniojo automobilio nuoma per mėnesį kur kas pigesnė nei samdyti apsaugos darbuotojus.

Blumendalio gyventojas Frank Bijl pro savo langus nebematys gražios pievos, nes toje vietoje stovės nauja pastotė. Tokiam statiniui specialaus leidimo nereikia, tačiau elektros kompanijos ir savivaldybės stengiasi rasti vietų, kur jos trukdytų mažiausiai. 

„Tai – labai nelengva, nes tenka ieškoti vietų užstatytose teritorijose. Pastotes galima įrengti lauke, bet jos aprūpina energija namus, tai reiškia, kad jos visada bus įrengtos netoli namų. Vargu, ar kam nors tai patinka“, – aiškino vietos savivaldos atstovas Nico Heijink. 

Pastotės labai reikalingos energetikos pertvarkai, nes visuose Nyderlanduose papildomai reikia 50 tūkst. transformatorinių.  

„Tam tikrose vietose pastotės yra gražiai pastatytos prie tvoros, tačiau galite įsivaizduoti, kad kaimynystėje, kur mažai vietos, jas vis vien reikia pastatyti, o be jų negalėsime šildyti namų“, – teigė elektros kompanijos atstovas Huibert Baud. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Savo ruožtu Frankas, gyvenantis dar prieškarinės statybos rajone, vis dar abejoja dėl naujų elektrinių namų šildymo metodų.  

„Čia stovi daugiausia vieno aukšto namai, o senesnių namų neįmanoma apšiltinti. Vargu, ar jiems tiks šilumos siurbliai“, – kalbėjo Blumendalio gyventojas F. Bijl. 

Kita vertus, elektrinis šildymas sparčiai tobulėja. Olandai vis vien prie jo pereis. Net jei tam reikės daugiau pastočių. 

Pasak minėtos bažnyčios klebono Mindaugo Šlausto, šiuo metu dėl nepastovių oro sąlygų energijos pagaminama mažiau.

„Mes dar vasarą sukaupėme saugojimui ir iki dabar naudojamės šita elektros energija. Dabar šiek tiek mažiau gamina, nes ir saulės mažiau, ir snygio būna, bet nauda jaučiama. Ir labai stipriai“, – sakė M. Šlaustas.

Ši bažnyčia – pirmoji regione, ant kurios stogo įrengta moderni saulės elektrinė.

Mes dar vasarą sukaupėme saugojimui ir iki dabar naudojamės šita elektros energija.

Aplinkos ministerija religinėms bendruomenėms saulės elektrinei įrengti skyrė 80 proc. reikiamų lėšų, trūkstama dalimi turėjo pasirūpinti pačios bendruomenės.

Iš viso Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijai reikėjo surinkti 11 tūkst. eurų.

Paskelbus, kad ketinama įrengti saulės elektrinę ant bažnyčios stogo ir tam trūksta pinigų, per beveik du mėnesius reikalinga suma buvo suaukota. Baterijos buvo sumontuotos ant rytinio bažnyčios stogo šlaito, tai – 44,8 kW galios elektrinė.

Mindaugas Šlaustas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

M. Šlaustas taip pat pasakojo, kad sprendžiant pagal praėjusius metus, daugiausia elektros energijos buvo pagaminta gegužės mėnesį.

Dabar bažnyčia už pasigamintą energiją nemoka, tik kitus būtinus mokesčius.

„Nepasakysiu tiksliai, skaičiavimų nedarėme, bet jeigu seniau mokėdavome sąskaitas už elektros energiją, kurios bažnyčioje iš tikrųjų sunaudojame daug – ir apšvietimui, ir visai mūsų veiklai, tai dabar mes pasigaminame visą tą energiją, kuri mums reikalinga, patys. Kai sninga ir nėra saulės, irgi vartojame sukauptą elektros energiją, bet už pačią energiją dabar apskritai nemokame. Na, gal kažkiek reikės mokėti vėliau, jeigu orai bus apniukę ir mažiau pagamins“, – kalbėjo M. Šlaustas.

Apskritai ši saulės elektrinė – didžiulė pagalba bažnyčiai.

„Saulės elektrinę panaudojame mūsų poreikiams, tad tuo ir džiaugiamės“, – pažymėjo kunigas.

„JAXA patvirtino, kad nusileidimo aparatas „Smart Lander for Investigating Moon“ (SLIM) nusileido Mėnulyje 2024 metų sausio 20 dieną 00 val. 20 min. Japonijos ryto (17 val. 20 min. Lietuvos laiku). Ryšys užmegztas nuo nusileidimo“, – teigiama pranešime, tačiau priduriama, kad „saulės baterijos negeneruoja energijos“.

Vykdydama misiją su nusileidimo aparatu „Smart Lander for Investigating Moon“ (SLIM) Japonija nori tapti penktąja šalimi, atlikusia itin sudėtingą švelnų nusileidimą ant uolėto Mėnulio paviršiaus.

Iki šiol tai pavyko tik Jungtinėms Valstijoms, Sovietų Sąjungai, Kinijai ir Indijai.

Tačiau japonų nusileidimo aparatas, turintis didelės žaislų kompanijos sukurtą zondą, suprojektuotas taip, kad tai padarytų beprecedenčiu tikslumu.

Kaip pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, į pareigūnus trečiadienį kreipėsi Jurbarko rajone gyvenanti 52-ejų moteris. Ji pranešė, kad Tamošių kaime, Liepų gatvėje, apdegė ant ūkinio pastato stogo sumontuotos saulės energijos baterijos.

Įtariamas padegimas. Patirta apie 2000 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo arba sugadinimo. 

„Pagal pirminę informaciją, atvykus ugniagesiams, keturių aukštų verslo centro pastato stogas degė atvira liepsna. Buvo pranešta, kad įsiplieskė saulės baterijos, bet tik iš įvykio vietos gavome patikslinimą, kad gaisro kaltininkas – ne saulės baterijos, o po jomis laikomi sukrauti degūs daiktai bei stogo danga“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Jos teigimu, 10.36 val. gaisras buvo lokalizuotas, gausios ugniagesių pajėgos tęsia gesinimo darbus.

Pasak atstovės, žmonės iš pastato evakuojami, apie nukentėjusius pranešta nėra.

Anot bendrovės pirmadienį išplatinto pranešimo, palydovai pakilo iš Kalifornijoje esančios Vandenbergo kosminių pajėgų bazės ir buvo paleisti į 500 kilometrų aukštį.

Abu paleisti palydovai „DEWASAT 1“ ir „DEWASAT 2“ yra Dubajaus elektros ir vandens tiekimo tarnybos (DEWA) programos „Space-D“ dalis, jie bus naudojami stebėti Dubajaus elektros energijos tinklus, aptarnaus saulės baterijų parką.

„Programos tikslas – padėti Jungtinių Arabų Emyratų komunalinių paslaugų bendrovėms gerinti elektros ir vandens tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir planavimą. Vienas iš palydovų fotografuos DEWA infrastruktūrą, o kitas priims ir siųs trumpąsias žinutes apie sensoriais fiksuojamą tinklų būklę“, – nurodoma pranešime.

„Elektros bei vandens tiekimo optimizavimas pasitelkiant palydovines technologijas padeda ne tik sumažinti išlaidas, bet ir prisidėti prie klimato kaitos sušvelninimo. Didžiuojamės, kad Lietuvoje kuriami mažieji palydovai suteikia galimybę DEWA bendrovei būti novatoriškų palydovinių programų priešakyje“, – cituojamas įmonės „NanoAvionics“ įkūrėjas Vytenis J. Buzas.

Anot jo, nepaisant geopolitinės situacijos yra pastebimas „didelis susidomėjimas“ kosmoso industrijos paslaugomis.

2022-aisiais metais bendrovė „NanoAvionics“ į orbitą paleido 15 palydovų, šiemet į kosmosą pakelti dar šeši. Taip pat praėjusių metų gruodį įmonė atidarė naują palydovų surinkimo ir kosminių misijų centrą Vilniuje.

Įmonėje šiuo metu dirba 275 darbuotojai.

Kaip pranešė policija, nelaimė įvyko penktadienį, apie 11.22 val., F. Vaitkaus gatvėje, darbo metu nuslydus kopėčioms.

Vyras gydomas Kauno klinikose.

Iš viso iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija 2024 m. sudarys 3,7 teravatus (TW). Pernai atsinaujinanti energetika pagamino 2,5 TW energijos, rašo „Reuters“.

Saulės baterijos sudarys beveik 60 proc. augimo, dar 25 proc. prieaugio sudarys sausumos vėjo jėgainės, sakoma kasmetinėje TEA atsinaujinančios energetikos ataskaitoje.

Iki 2024-ųjų atsinaujinančios energetikos dalis pasaulyje ūgtelės iki 30 proc. Šiuo metu iš atsinaujinančių išteklių pagaminama 26 proc. pasaulio energijos.

TEA teigimu, atsinaujinančios energetikos plėtrą skatina mažėjančios technologijų išlaidos ir efektyvesnė valstybių politika.

„Atsinaujinantys ištekliai jau dabar yra antras didžiausias pasaulio elektros energijos šaltinis, tačiau jų plėtra turi būti spartinama, jei norime pasiekti ilgalaikius klimato kaitos, oro kokybės ir energetikos prieinamumo tikslus“, – sakė TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolas.

„Krintant kaštams, turime vis augantį skatinimą spartinti saulės baterijų diegimą“, – pridūrė jis.

Saulės baterijų pagamintos elektros savikaina jau dabar daugelyje šalių yra žemesnė nei vartotojams tiekiamos elektros kaina. Pasak TEA, saulės baterijų gaminamos elektros kaina per 5 metus turėtų sumažėti dar 15-35 proc.

Vis dėlto, įspėjama ataskaitoje, tvariam saulės energetikos augimui būtina tinkama politika, kuri leistų išvengti chaoso elektros rinkose.