Itin karštos rugpjūčio naktys tapo tikra dovana koncertams. Ne išimtis buvo ir paskutinis vakaras. Barokinėje kiemo aplinkoje grojant „Saulės kliošui“ buvo galima lengvai pasijusti tarsi Italijoje ar Ispanijoje. Žmonės muzikos klausytis rinkosi pasipuošę, įdegę ir pasirengę tobulai pradėti paskutinį vasaros savaitgalį.

„Saulės kliošas“ garsėja gebėjimu kurti ypatingą koncertinę atmosferą. Todėl buvo labai įdomu stebėti, kaip jų melodingos ir ausies niekada nerėžiančios dainos skamba tarp istorinių Vilniaus universiteto sienų. Grupė čia pasirodė pirmą kartą. „Mums svarbi aplinka, kurioje grojame“, – pabrėžė jie.

Neabejodami galime pasakyti, kad muzikos, vietos ir oro harmonija buvo nunešanti kažkur aukštyn – virš Senamiesčio stogų, tiesiai į žvaigždėtas kosmoso platybes.

Grupės vokalistės Justės Starinskaitės išskirtinai malonaus tembro balsas tiesiog glostė ausį. Jis tobulai jungėsi su muzika, kuri tarsi švelniomis rankomis lietė kiekvieną. „Mes nesame nei pradžia, nei pabaiga – mes Visatos dalis“, – greitai pagavęs publikos nuotaiką taikliai ištarė grupės siela Laurynas Šarkinas.

Koncertas buvo sėdimas, tačiau kėdės išdėliotos taip, kad viduryje susidarytų didelė šokių aikštelė. „Nėra jokios problemos, jei atsistosite ir judėsite, jūs mūsų neįžeisite, atvirkščiai – pradžiuginsite“, – publiką drąsino muzikantai.

Kvietimas buvo greitai išgirstas  – improvizuota šokių aikštelės erdvė vos prasidėjus koncertui ėmė pildytis ir pabaigoje šokančių buvo daugiau nei sėdinčiųjų. Tiesa, didelio šėlsmo nebuvo. „Saulės kliošo“ koncertas – tarsi savotiška muzikos terapija. Kai norisi pajudėti, bet ne per daug. Kai norisi klausytis, bet tuo pačiu ir nesivarginti. Jei nutari pasiduoti jų muzikai – atsipalaidavimo lygis, ko gero, panašus į lėtą plaukimą ar nardymo ramiame vandenyje.

„Untold City“ uždaryme skambėjo visos garsiausios „Saulės kliošo“ dainos: „Tada kada“, „Laiko mašina“, „Tu ne vienas“, „Meilei nieko“, „Pamatyti tave“ ir , žinoma, du garsiausi grupės kūriniai – „Šokių aikštelėje“ ir „Paskambink man (Jei tau liūdna)“.

„Jei jums liūdna, prašau neskambinkite šiuo numeriu, čia jau labai senas pokštas“, – juokavo grupės vokalistė Justė Starinskaitė. „Bet po koncerto parašykit mums į „Facebook“ ar „Instagram“, kad sėkmingai grįžote namo“, – suasmenintą prašymą pateikė Laurynas Šarkinas.

„Mūsų kūryba iš pirmo žvilgsnio labai lengva ir atpalaiduojanti, bet asmeniškumais perpinta lyg kerais ar pranašystėmis mums patiems. Kaip parašyti dainą, nežinojau. Susidariau vaizdą iš teorinių paskaitų ir iš realybės sąsajų. Bet visada artėjau prie to kiek per prievartą, kaip prie visko savo gyvenime. „Saulės kliošo“ dainos negimsta lengvai“, – prisipažįsta L. Šarkinas.

„Myliu muziką. Jaučiu tą jausmą kiekvienoj praeities ir ateities dainoj. Visos dainos, prie kurių esu daugiau ar mažiau prisilietus, man yra labai brangios, mielos. Sukurtos ne siekiant įtikti, o norint išreikšti tai, ką jaučiu, išgyvenau, svajoju... Visada turiu tikslą kurti hitą ne kitiems, o sau. Kūrinys mane pačią kartais graudina, kartais priverčia pakilti aukščiau žemės. Jame telpa tiek meilės, kiek tik turiu tuo metu“, – jam pritaria ir J. Starinskaitė

Jie abu yra unikalūs muzikos autoriai, savitas kūrybinis tandemas. Būdami labai skirtingi, nuolat kovodami dėl savo nuomonės, jie sugeba kurti drauge jau penkiolika metų. Lietuvos kultūros tarybos finansuojamas festivalis „Untold City“ jau ne pirmus metus įvyko su šūkiu „Muziką kuria žmonės“. Jame ypatingas dėmesys buvo skirtas muzikos, žodžių autoriams.

„Saulės kliošo“ vidinė dinamika išties gana unikali. J. Starinskaitė į grupę atėjo prieš penkiolika metų dar būdama paaugle ir išsyk susidūrė su daug vyresniu kolektyvu.

„Mus skiria labai fundamentalūs dalykai: karta, lytis, charakteris. Vis dėlto mes drauge sugebame sukurti šį bei tą gražaus“, – sakė Laurynas.

„Panašumų tarp mūsų nėra, o skirtumų... Galėčiau ilgai vardinti“, – sakė Justė.

Justė grupėje 2007-aisiais pakeitė savo seserį taip pat dainininkę Daivą Starinskaitę. Pastaroji pasitraukusi iš „Saulės kliošo“ studijavo užsienyje ir vystė solinę karjerą.

„Taip, iš pradžių buvo natūralaus lyginimo. Bet vėliau supratau, kad negalima. Abi jos – skirtingos ir savaip puikios. Justė – labai talentinga, ji turi, sakyčiau, įgimtą r'n'b, soul muzikos pojūtį. Kartais net nesugeba paaiškinti, kodėl dainuoja vienaip ar kitaip, ji tiesiog jaučia“, – sakė Laurynas.

Jis pripažįsta, kad penkiolika metų jaunesnei vokalistei su juo nėra lengva. „Aš turiu tvirtą nuomonę ir užsispyrimą. Galiu ilgai argumentuoti, aiškinti dalykus. Nuolat pykstamės, nes kardinaliai skirtingai matome pasaulį“, – sako jis.

Justė kiekvieno mūsų pykčio metu išeina iš grupės.

„Lauris labai protingas ir įžvalgus. Jis išmąsto nerealių dalykų, tačiau tai tuo pačiu ir jo bėda. Jis linkęs viską labai permąstyti, giliai ir iš esmės nagrinėti. Kartais paprastus dalykus taip susuka, jog galima tą patį daug aiškesniais žodžiais pasakyti. Juk žmonės nenori varginti smegenų mąstydami, kokia gi ten gili mintis tame dainos tekste slepiasi. Manau, mums drauge pavyksta tekstą paversti gan paprastu, vaizdingu, pasakojančiu istoriją, tačiau tuo pat metu ir pakankamai giliu, norintiems ir gebantiems pakapstyti“, – pasakoja Justė.

„Justė kiekvieno mūsų pykčio metu išeina iš grupės“, – sakė Laurynas.

„Taip, esu jau milijoną kartų išėjusi“, – patvirtino ir pati Justė.

Vis dėlto kiekvienas „išėjimas“ virsta grįžimu ir kompromiso radimu.

„Mes, muzikantai, jai nusileidžiame. Vis dėlto ji – mūsų princesė: visas dėmesys scenoje į ją, todėl turi jaustis gerai, saugiai, daryti tai, kas priimtina jai“, – sakė Laurynas.

Justė mielai pasiginčytų dėl „princesės“ titulo.

„Jie dar nematė merginų, kurios iš tiesų yra princesės. Taip, aš kažkiek princesė, man svarbu, ar yra jaukumas ten, kur esame, ar turėsiu normalias sąlygas ramiai pasiruošti koncertui. Bet aš pati dažniausiai pasirūpinu savo garderobu, makiažu, šukuosena. Tikra princesė atsivežtų visą komandą padėjėjų ir dar jiems komanduotų“, – nukirto Justė.

„Bet ji turi rožinį penalą ir nusipirkusi kompiuterį pirmiausia jį apklijuoja lipdukais“, – išdavė Laurynas.

„Taip. Linksmais ir ryškiais, mano neįdomų kompą paverčiančiais išskirtiniu“, – paaiškino Justė.

„Aš apie „Saulės kliošą“ mąstau kaip apie patiekalą, o mes visi esame skirtingos jo dalys. Drauge sudėjus skirtingus ingredientus, gaunasi puikus skonis“, – sakė dainų „Paskambink man“, „Šokių aikštelėje“, „Pamatyti tave“ atlikėja ir bendraautorė Justė.

Visi šie kūriniai skambės penktadienį (rugpjūčio 26 d.) Vilniuje, VU didžiajame kieme, festivalyje „Untold City“. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Jau ketvirtus metus vykstantis festivalis turi šūkį „Muziką kuria žmonės“. Jis skirtas pabrėžti, kad už kiekvieno muzikos kūrinio, už kiekvienos dainos slepiasi konkretus žmogus – autorius. Tas, kuris į kūrinį sudėjo savo mintis, jausmus, talentą, laiką.

Jiems nebuvo sunku ir atsirinkti Valentino dienai tinkančius kūrinius. „Mes leidžiame sau vadintis meilės kliošu, nes visos mūsų dainos apie meilę, jausmus, artimus žmones ir situacijas“, – sakė grupės lyderis Laurynas Šarkinas.

Koncertas prasidėjo daina „Tu atėjai“, kurioje yra žodžiai: „Tu man padėjai, buvai šalia, kai skaudėjo“. Pastaraisiais mėnesiais grupės vokalistei Justei jie suskambo naujai. Balso stygų ligą išgyvenusi ir per plauką sudėtingos operacijos išvengusi dainininkė, šį kūrinį paskyrė visiems jai padėjusiems medikams.

Dalis jų koncerto klausėsi salėje ir savo ausimis galėjo įsitikinti, kad darbą atliko be priekaištų: „Saulės kliošo“ vokalistės balsas skambėjo taip, lyg jokių bėdų jai nebūtų tekę išgyventi. O juk tai buvo pirmas jos pasirodymas po ligos. Po koncerto nerimo, kurį dainininkė jautė pastaruosius mėnesius, gerokai sumažėjo. Balsas svarbų išbandymą išlaikė puikiai.

Mes leidžiame sau vadintis meilės kliošu, nes visos mūsų dainos apie meilę.

Beveik dvi valandas trukęs „Meilės kliošo“ koncertas buvo jaukus, skoningas ir net kiek intymus. Ši grupė turi unikalų gebėjimą preciziškai surepetuoti muzikinę pasirodymo pusę, tačiau palikti vietos improvizuotam bendravimui. Jų koncertas – tarsi meistriško paruošimo reikalaujantis desertas, kurį pateikiantis padavėjas dar sugeba spontaniškai sudėlioti palinkėjimą.

Scenos vizualumas ir iki detalių apmąstytas šviesų žaismas padėjo muzikai skleistis, tačiau jos neužgožė. Muzika visuomet buvo daugiau nei dvidešimt metų gyvuojančios grupės šerdis. Ji žaižaruoja iš savęs ir papildomi blizgučiai mažiausiai reikalingi. Ir visai nesvarbu, ar grupė atlieka garsiausią savo kūrinį „Paskambink man“, ar visiškai naują dainą „Melotronas“, ar perdainuoja Benjamino Gorbulskio estrados hitą „Mėlynos gatvelės“...

N. Žilinskaitės nuotr.

Kokią pagarbą „Saulės kliošui“ jaučia kolegos, buvo galima lengvai suprasti scenoje išvydus Vaidą Baumilą ir Leoną Somovą. Su pirmuoju grupė yra įrašiusi sėkmingą dainą „Milijonai“, o antrasis yra vieno naujausių hitų – „Šokių aikštelėje“ bendraautoris.

Tarsi būtų visai nedaug, gal porą centimetrų, atsiplėšusi nuo žemės.

Muzikos istorija žino daug atvejų, kai tokie duetai amžiams lieka tik studijiniais, nes jų dalyviai nesivargina pasirodyti kolegų koncertuose. Tačiau šiuo atveju neatrodė, kad V. Baumila ar L. Somovas, atvykę į areną dėl vienos dainos, gaištų laiką. Jie nuoširdžiai jautė džiaugsmą muzikuodami drauge su „Saulės kliošu“ ir dovanodami koncertui papildomų spalvų.

„Saulės kliošas“ dažnai savo pasirodymą vadina „SPA efektą“ turinčiu. Jo lyderis L. Šarkinas mėgsta kartoti, jog stengiasi, kad publika iš koncerto išeitų pakylėta. „Tarsi būtų visai nedaug, gal porą centimetrų, atsiplėšusi nuo žemės“, – šypteli jis.

Atrodo, norimą efektą jiems pavyksta sukurti – tokios atsipalaidavusios, jaukios ir malonios publikos turėtų pavydėti daugelis. Akivaizdu, kad „Saulės kliošas“ myli koncertuoti, o publika jiems atsako tokia pat subtilia ir nesumeluota meile.

„Saulės kliošas“: J. Starinskaitė (vokalas), Laurynas Šarkinas (mušamieji), Giedrius Nakas (klavišiniai), Tomas Botyrius (alto saksofonas, fleita), Mindaugas Vadoklis (trimitas, flugel), Žygimantas Bačkus (gitara), Domas Aleksa (bosinė gitara).

Vasario 14 d. sostinės ASG arenoje daina po ilgesnės pertraukos vėl skambės gyvai – grupė Šv. Valentino dieną rengia meilės koncertą ir net vienai dienai keičia pavadinimą į „Meilės kliošą“.

„Paskambink man“ koncerte turėtų skambėti labiau akustiškai, bet energingai, su visais originale girdimais raktiniais garsiukais. Paliksime vietos Justės giesmei ir mūsų žinutės perdavimui. Norime paskatinti bendrauti, visomis įmanomomis šiuo metu priemonėmis ir rodyti vieni kitiems, dėmesį ir meilę, kada tik randame galimybę. O iš tiesų, kaip mūsų širdis – Justė – plaks, taip ir mes skambėsime“, – sako Laurynas.

Prieš metus pasirodžiusi originali „Paskambink man (Jei tau liūdna)“ versija sulaukė didelio susidomėjimo ir šiuo metu įpusėjo ketvirtą milijoną peržiūrų. „Gal tai lėmė aktualumas tinkamu momentu ir patraukli kūrinio aranžuotė, energetika, bei,žinoma, veidas?“ – sako Laurynas.

„Saulės kliošas“ nuojautos, kad daina taps tokia populiari neturėjo, tačiau prisimena džiaugsmą, kuris apėmė, kai gimė pati kūrinio idėja. Jie net prisipažino, kad stengiasi netikrinti grupės „Youtube“ paskyros, kad tiksliai nežinotų, kaip ten sekasi dainoms. „Nenorime pradėti riesti nosių, daug geriau svajoti, įsivaizduoti ir tikėtis“, – šypteli Laurynas.

Beje, mergina, kurios telefono numerį „Paskambink man“ priedainyje ištaria grupės solistė Justė Starinskaitė, vis dar saugo šį numerį. „Iš anksto jos atsiprašome, nes gali būti, kad po naujos versijos pasirodymo jis vėl skambės. Džiaugiamės, kad ji dar turi kantrybės ir su juo neatsisveikina. Nors buvo norinčių jį perimti. Tikimės, kad visi, kurie dabar skambins jai, bus malonūs ir geri žmonės“, – sako Laurynas.

Telefono numeris panaudotas su savininkės žinia, o štai buto adresas, kuris minimas dainoje, nėra tikras. „Bet jei jis kažkam kažką primena, tai tikimės, kad daina jam atnešė ne liūdesį, o tik džiaugsmą ir pakėlė vertę“, – sako „Saulės kliošo“ nariai.

„Dažnai žmonės sako, kad Valentino diena – jokia šventė, bet aš manau, jog prisiminti mylimuosius ir kaip stipriai juos išties mylime, nėra nieko blogo. Aš renkuosi švęsti meilę visada“, – sako „Saulės kliošo“ lyderis Laurynas Šarkinas.

Jis visada tikėjo meile. „Iki šiol esu šio tikėjimo kvailys“, – ironizuoja ir priduria, kad meilė – jausmas, kuris gali pakeisti žmones, gyvenimus, likimus. Turtingus padaryti vargetomis, o mylinčius varge  –  karaliais. Meilės diena – priminimas, kokia galia disponuojame ir kiek daug galime, jei ją panaudojame geriems tikslams.

Jam pritaria ir grupės vokalistė Justė Starinskaitė: „Į šią dieną žiūriu kaip į galimybę mylėti dar stipriau ir drąsiau – dovanoti artimiausiems dėmesį ir kurti būsimus prisiminimus“. 

Šiuo metu grupė dėlioja Meilės koncerto programą „Avia Solutions Group“ arenoje arba kaip patys sako „medituoja ties ja“. „Svarstome, kaip suderinti skonius ir norus. Kaip nepersūdyti, ar nepersaldinti... Kaip subalansuoti standartinius dalykus su alternatyviais, kad koncertas būtų ir patirtis, ir malonumas“, – procesą išduoda jie.

„Meilės kliošas“ pasiryžęs suteikti jums ne paprasto koncerto, o SPA efektą. „Norime, kad jums tai būtų poilsis, pabėgimas nuo kasdienybės. Norime, kad išeitumėte atsipalaidavę, kiek pakylėti virš žemės“, – sako Laurynas.

Beje, grupės gerbėjai irgi gali spręsti, kokios dainos skambės „Meilės kliošo“ Vasario 14-osios koncerte. Balsuoti už labiausiai patinkančias galima „Saulės kliošo“ socialinių tinklų profiliuose.

Galima sakyti, kad daugiau nei dvidešimt metų gyvuojanti, sudėtį keitusi ir stiliaus evoliuciją išgyvenusi, grupė žengia savo aukso amžiumi. „Mes laimingi, nes „Saulės kliošas“ visada gyvena aukso, grožio ir jaunystės laike: taip matome save, taip ir kitus. Galime mylėti ir tas jausmas ištikimai mūsų nepalieka. Gal labiausiai džiaugiamės procesu, todėl esame amžinoje puotoje. Gal tas auksas pasaulėžiūroje... Tai noras sukurti gyvenimo SPA sau ir pakviesti kitus“, – sako jie.

Justė įtikinusi, kad dalis sėkmės slypi ir dainų istorijose. Jos paprastos, kartais net labai buitiškos, bet tikros. Sukurtos iš asmeninių patirčių, prisiminimų arba įžvalgų. Su jomis lengva susitapatinti, įžvelgti savo jausmų dalelę. „Klausydamas mūsų gali kurti kino filmą savo vaizduotėje“, – šypteli ji.

Paklausti, kur gi jie atsidurtų, jei „Saulės kliošas“ būtų knyga ir ją reikėtų tvarkingai padėtį į lentyną, Laurynas ir Justė nesutrinka. „Mes būtume kažkur šalia princesių nuotykių, komiksų vaikams ir suaugusiems bei skaitalų lengvam poilsiui“, – lengvai apsisprendžia Laurynas. „Princesių nuotykiai – mano nuopelnas“, – nusikvatoja Justė.

Primatavo rimtą specialybę

Pasak L. Šarkino, muzika į jo gyvenimą atėjo gerokai anksčiau nei medicina. Jis lankė muzikos mokyklą, grojo pianinu, klarnetu, saksofonu, gitara, o vėliau – būgnais.

"Mano tėtis dainavo "Ąžuoliuke" ir norėjo, kad aš turėčiau gerą muzikinį išsilavinimą. Žinote, kaip būna, šeimoje pasitarė ir nuvedė į fortepijono pamokas, vėliau – į muzikos mokyklą, klarneto ir saksofono klasę. Buvau gal koks šeštokas", – prisimena pašnekovas.

Ar muzikos mokymasis jam nebuvo kančia? Sako, gal ir buvo, bet pasirinkimo neturėjo, nors ir nemano, kad turėjo kokių ypatingų gebėjimų muzikai. Vaikai suaugusiaisiais tiki, tad nori nenori – mokosi, stengiasi, nes šviesus rytojus pažadėtas, ironizuoja.

O medicina į Lauryno gyvenimą atėjo tada, kai reikėjo pasirinkti, ką studijuoti baigus mokyklą. Širdis linko prie herojinių epų labiau nei prie realybės, tad grėsė metai prastovos ir apmąstymų. Ir vėl šeima prisidėjo. Tėvai, dėdės, tetos pasitarė ir nusprendė: reikia studijuoti mediciną – tai bus protinga, šeimai pažįstama aplinka. O artimaisiais juk reikia pasitikėti... Juo labiau kad visi suaugusieji aiškino, kaip svarbu po mokyklos baigimo nebimbinėti, būtina įstoti, kurti savo ateitį.

Negana to, Laurynas mokyklos laikais buvo įsimylėjęs merginą, kurios tėvai buvo medikai, profesoriai. Net paauglys suprato, kad konservatorijoje besimokančiam klarnetistui ateities šioje meilės istorijoje nėra... Tai irgi buvo motyvacija rinktis vadinamąją rimtą specialybę.

"Galima sakyti, kad dėl aplinkos autoriteto ir atsitiko taip, kad nuėjau į mediciną. Girdėjau šeimos, aplinkinių kalbas, kaip tai man bus naudinga, įstojus – sveikinimus, palaikymą. Nors, tiesą sakant, aš iki šiol gyvenime nesu nusprendęs, kuo noriu būti, bet žinau, kad labiausiai – savimi. Ir, matyt, turiu kažkokių savybių, kurios nepadėjo būti mediku", – juokiasi pašnekovas.

Žudyti drakoną ir tapti juo

Pabaigęs medicinos studijas, L. Šarkinas trylika metų dirbo vaikų chirurgu, po to įgijo dar ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos specialisto licenciją. O tada... nusprendė sustoti ar tiesiog sustojo, nes net kūnas ir protas pradėjo siųsti nepasitenkinimo, pervargimo, perdegimo ir nusivylimo savimi bei aplinka signalus.

Pasirinkimas: L.Šarkino manymu, tam, kad būtum laimingas, nebūtina kažką didvyriško daryti – gali daug nuveikti ir būdamas tiesiog geresnis žmogus. Toks jis tapo padėjęs tašką savo mediko karjerai. / Asmeninio archyvo nuotr.

"Mediko darbas nesunkus. Sunkiausia jame yra viską luošinanti aplinka. Biurokratija supinta gausybe asmeninių interesų, kurie pateikiami kaip visuomeniniai ar po jais slepiama nekompetencija ir bandoma sukurti nepakeičiamumo įspūdį, – negaili kritikos Laurynas. – Sunkiausia tai, kad ta sistema nesukuria joje dirbančiam žmogui palankių sąlygų, nesaugo, nemotyvuoja, o žlugdo ir traumuoja. Verčia kovoti dėl postų, žudyti drakoną ir tapti juo. Tokioje sistemoje man, manau, ir kitiems yra sunku, nesaugu dirbti. O tikėtis ką nors pakeisti mums dar esant gyviems – naivu. Kad žmogus išlaisvėtų nuo sovietinės ideologijos turi pasikeisti daugiau kartų."

Tiesą sakant, aš iki šiol gyvenime nesu nusprendęs, kuo noriu būti, bet žinau, kad labiausiai – savimi. Ir, matyt, turiu kažkokių savybių, kurios nepadėjo būti mediku.

L. Šarkino manymu, mediko tarnyba dėl dabartinės padėties galėtų būti prilyginta karinei ir į užtarnautą poilsį gydytojai išleidžiami kokių 50-ies. Jei ne "Saulės kliošas", kuriame jis grojo dirbdamas gydytoju, – kitoks gyvenimas, kita aplinka, kurioje klesti draugystė, meilė, sveikos emocijos, nežinia, kiek dar būtų išsilaikęs gyvendamas pagal visuotinai priimtinas normas. Mano sustojęs laiku.

"Kai klausdavau, ar čia man vienam tokia kančia eiti į darbą, sulaukdavau atsakymo, kad visiems. Bet, matyt, kitiems ne tokia didelė, kaip buvo man", – šypsosi pašnekovas.

Gydytojas prisimena, kad ne kartą buvo situacijų, kai išoperuoti ligonį ar atlikti jam kažkokią procedūrą tapdavo lyg ir jo paties problema – turi eiti, prašyti, kovoti už tai, kas savaime suprantama ir yra būtina darbui atlikti, kaip pridera, o ne kaip išeina. Jeigu neturi rango, nesi vadovas, ta kova tikrai sunki. Nors teoriškai organizaciniai algoritmai aiškūs ir paremti pasaulinėmis rekomendacijomis ir statistika, realybėje jie neveikia, tik in vitro.

"Medicinoje, jeigu mes manome, kad ši sritis svarbi ar net prioritetinė, neturėtų taip būti, kad gydytojas dėl pagalbos pacientui nuolatos turi eiti kažkokius kryžiaus kelius, lyg jam to reikėtų asmeniškai. Tai demotyvuoja", – svarsto L. Šarkinas.

Jo teigimu, dirbdamas vienoje vietoje medikas negali užsidirbti normalaus atlyginimo oriam gyvenimui, todėl dauguma plėšosi per kelis darbus. Keista, nes gydytojas daug metų mokosi, o galiausiai turi prasimanyti uždarbį pats.

"Paklausus medicinos studentų, kodėl jie pasirinko šią profesiją, dažniausiai išgirsite: arba nori padėti žmonėms, arba dėl gero atlygio. Tad tas, kuris rinkosi specialybę galvodamas apie adekvatų uždarbį, arba nusivilia, arba į gydytojo darbą pradeda žiūrėti kaip į verslą. Dirba dviejuose, trijuose, keturiuose, penkiuose darbuose. Bet taip neturėtų būti", – įžvelgia priežastį pašnekovas.

Laimę rado nustojęs bėgti

"Man patiko sistemoje, kuri tave daro nenormalų, būti normaliam, – šypsosi Laurynas. – Man buvo normalu jai paprieštarauti ir padaryti tai, ko kiti sako negalintys padaryti."

L. Šarkinas teigia du trečdalius savo gyvenimo pildęs kitų žmonių lūkesčius. Jam sakė: tu mokykis, dirbk, nenorėk visko iš karto –  ir ateis laimė, ir užsidirbsi, viskas su laiku...

"Bet gyvenimas jau lipa į paskutinį trečdalį, ir visa pradeda atrodyti kiek kitaip", – sako Laurynas, visaip mėginęs pamilti savo profesiją ir darbą.

Net pasiryžo įgyti dar vieną specialybę – baigė plastikos chirurgijos studijas. Galvojo, gal kitoje vietoje kitaip? Juo labiau kad aplinkoje nuomonė, jog mediko specialybė labai gera, ir toliau sklando kaip erelis. Žinoma, sutinka Laurynas, pati mediko profesija nuostabi, bet su daug niuansų, kurių garsiai įvardyti niekas nenori, nes tai gali atnešti permainų, o permainos – vieniems gerai, bet kitiems – labai ne...

Galiausiai per tuos papildomos rezidentūros metus L. Šarkinui tiesiog trūko kantrybė. Paskutinę plastinės rekonstrukcijos rezidentūros dieną jis išėjo iš ligoninės ir iki šiol nebeturi jėgų grįžti atgal. Nors ligoninėje liko asmeniniai daiktai.

"Fiziškai mano kūnas nebegali ten nueiti, ir aš nežinau, kodėl. Aš tiesiog jaučiu, kad tai yra ne mano kelias, gal trūksta proto ar sugebėjimų, ne visi vienodai gabūs. Ir nors pagelbėjęs žmogui širdyje jauti tokį tarsi katarsį, kažkur drugeliai kutena, toks graudus džiaugsmas apima – aš tai patyriau, ačiū gyvenimui – bet man dabar norisi jaustis kažkaip kitaip", – sako Laurynas.

Jis teigia atidavęs medicinai daug savo gyvenimo metų, praradęs dėl to daug sveikatos, tačiau pagaliau ir supratęs, kad nenori dirbti taip, kaip dabar dirbama. Jeigu medikai nereikalingi, sistema nieko nedaro, kad žmogus norėtų joje būti, jis galiausiai nusprendžia eiti ten, kur patirs geresnių emocijų, kur jausis laimingas.

Dabar, pasak Lauryno, atėjo tas suvokimas, kad jo nuojautos, jo įžvalgos teisingos. Pasaulio jis nepakeis, tad bando pakeisti bent savo aplinką. Niekam nieko skolingas nesijaučia. Juo labiau – visuomenei. Toksiška aplinka, kurioje buvo, jam nepatiko, jis joje jautėsi nelaimingas.

"Tai tiesiog ne mano kelias ir aš nematau jo prasmės. Labiau noriu būti ten, kur man aplinka yra mielesnė. Dabar darydamas elementariausius paprastus dalykus aš jaučiuosi laimingas, džiaugiuosi kiekviena kilusia idėja, kuriuos niekas nepasufleravo. Esu laimingas, nes muzikoje, mene yra tiek daug laisvės", – sako L. Šarkinas.

Pripažįsta – pats kaltas, kad pristigo ryžto keisti gyvenimą anksčiau, kad per daug norėjo pateisinti šeimos lūkesčius. Dabar jis bando susikurti aplinką, kurioje jaustųsi gerai, ieško to jausmo muzikoje, mene ir mato – tam, kad būtum laimingas, nebūtina kažką didvyriško daryti. Gali daugiau padaryti būdamas tiesiog geresnis žmogus, būdamas laimingas ir skleisdamas savo protingas ir šviesias mintis.

Laidos vedėjai Justinas Jankevičius ir Mindaugas Stasiulis bus atviri – Laurynas geba paveikti taip, tarsi tikras psichoterapeutas.

L. Šarkinas pasakos, kad dėl to, jog dirba pagal dvi itin skirtingas specialybes, nesijaučia ypatingu. Tačiau jį į priekį visuomet veda mintis, kad gali kažkam padėti.

„Daug ko gyvenime kartais turime po du, bet nuo to nesame laimingesni. Man visada fainiau ne prisirišti prie profesijos, bet padaryti kažką tokio, kad čia ir dabar visiems būtų geriau gyventi“, – sakys jis.

Muzikantas laidoje pasakos, kad jį labiausiai domina tokie dalykai, kurie skatina tobulėti – jam artimas gyvenimas tarp realybės ir svajonės, o su laidos vedėjais jis pasidalins ir viena iš savo fantazijų. Laurynas pridės, kad šiais laikais tapo populiaru savo nuožiūra siūlyti receptą Lietuvai – tokį turi ir jis.

„Jei jūs paklaustumėte, aš gal ne per daug emocijų rodydamas, bet susikaupčiau, pagalvočiau ir pasakyčiau, kad yra viena tokia idėja. Pasiūlymas yra nevogti“, – paprasčiausią atsakymą pateiks jis.

Taip pat šį vakarą, 19.30 val., per TV3 rodomame „Gero vakaro šou“ žiūrovus pralinksmins ir nuotaikingas žaidimas, kurio metu skirtingoms komandoms reikės pabaigti tam tikrų dainų žodžius. Justino komandą papildys Dijora Petrikonytė, o Laurynas konkurentus įveikti bandys kartu su Juste Starinskaite. Kuriems seksis geriau?

Unikalų muzikinį projektą šiemet jau „pakrikštijęs“ OG VERSION sausakimšą „Litexpo“ aikštelę surinko akimirksniu. Organizatoriai užtikrina, jog bilietų į artėjančius  koncertus, taip pat, tuoj nebeliks.

Tą įrodo dar vienas, žaibišku greičiu įvykęs „sold out’as“. Vos per kelias dienas, visus bilietus į savo koncertą (balandžio 15 d.) pardavė ir viena klausomiausių grupių Lietuvoje – „Saulės kliošas“. Reaguodami į tokią didžiulę paklausą, organizatoriai suskubo ir  spėjo operatyviai paskelbti dar vieną, papildomą „Saulės kliošo“ pasirodymą balandžio 16-tąją, tačiau ir į antrąjį pasirodymą bilietai tirpste tirpsta.

Organizatorių nuotr.

Balandžio 23 d. į „Drive In Live“ sceną lips antrąjį solo albumą „šviežiai“ įrašęs, Lietuvos muzikos dievaitis – Justinas Jarutis. Radijo stočių top’uose, J. Jaručio hitai laikosi 4-5 savaites, tad bilietų pardavimo prognozės, taipogi, gana nuspėjamos.

Paskutinysis balandžio mėnesio savaitgalis – pribloškiantis. „Drive In Live“ scenoje, vienas po kito įvyks dviejų Lietuvos muzikos sunkiasvorių, didžiausias šalies arenas surenkančių – Vido Bareikio bei Džordanos Butkutės koncertai.

Balandžio 29 d. įvyks išskirtinis, specialiai šiam projektui ruošiamas V. Bareikio koncertas. Niekam ne paslaptis, jog V. Bareikio koncertai niekada nebūna „paprasti“, tad atlikėjas užtikrina – ribos ir vėl bus peržengtos ne kartą, tad – laukite staigmenų. Ypatingą ryšį su klausytojais puoselėjantis V. Bareikis jau sugalvojo įvairiausių sprendimų, kaip šalia savo fanų atsidurti, kuo įmanoma, arčiau. Interaktyvumas – vienas pagrindinių atlikėjo prioritetų, todėl būkite tikri – joks priekinis stiklas netaps barjeru, kurio neperlips V. Bareikis. Koncerto metu žiūrovai turės galimybę užduoti klausimus atlikėjui, o atsakymų sulauks V. Bareikio improvizacijų pagalba.

Balandžio 30-tają – „Drive In Live“ scena transformuosis – specialieji efektai pranoks visus iki šiol „Drive In Live“ scenoje vykusius renginius. Visos šios transformacijos priežastis – Lietuvos pop muzikos karalienė – D. Butkutė. Karalienė ir organizatoriai užtikrina – tai nebus įprastas koncertas. Tikrai ne. Žiūrovų ir klausytojų laukia tikras muzikos, efektų ir šviesų šou. Į „Drive In“ sceną, D. Butkutė, kaip ir priklauso, lipa su pilna grupės sudėtimi, todėl žiūrovų laukia aukščiausios klasės reginys, kokybiškiausia muzika bei daugybė šou elementų.

„Saulės kliošas“ birželio 10 d. švenčia 20 metų jubiliejų.

„Dainuosime prisimindami visą savo istoriją ir gražiausius momentus kartu su mūsų gerbėjais, savo mylimiausiame mieste, apsupti žavingiausios upės. Atplaukite raketomis, atskriskite oro laivais. Jubiliejaus proga išleidžiame dainą „Paskambink man…“ ir ją atliksime kartu su smagiausiomis mūsų sukurtomis dainomis!“, – į naujoje pramogų erdvėje „Pakrantė“ vyksiantį koncertą kvietė „Saulės kliošas“ ir savo pažadus išpildė su kaupu.

Koncerto „Pakrantėje“ metu buvo atsižvelgiama ir į dabartinę sveikatos situaciją šalyje – pasirūpinta dezinfekcinėmis priemonėmis ir laikomasi visų galiojančių sveikatos apsaugos reikalavimų.

„Saulės kliošas“ birželio 10 d. švenčia 20 metų jubiliejų.

„Dainuosime prisimindami visą savo istoriją ir gražiausius momentus kartu su mūsų gerbėjais, savo mylimiausiame mieste, apsupti žavingiausios upės. Atplaukite raketomis, atskriskite oro laivais.

Jubiliejaus proga išleidžiame dainą „Paskambink man…“ ir ją atliksime kartu su smagiausiomis mūsų sukurtomis dainomis!“, – į naujoje pramogų erdvėje „Pakrantė“ vyksiantį koncertą kvietė „Saulės kliošas“ ir savo pažadus išpildė su kaupu.

Laimučio Brundzos nuotr.

Koncerto „Pakrantėje“ metu buvo atsižvelgiama ir į dabartinę sveikatos situaciją šalyje – pasirūpinta dezinfekcinėmis priemonėmis ir laikomasi visų galiojančių sveikatos apsaugos reikalavimų.