„Norėjome pamatyti realią situaciją, kaip pasirengę šauliai, kokią ekipuotę ir ginkluotę turi, ko neturi, kokiomis nuotaikomis gyvena ir kokia jų motyvacija, kokios bėdos, kurias turime spręsti neatidėliodami, o kuriuos dalykus galime tobulinti palaipsniui“, – tokių pratybų tikslą įvardija Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Rikiuotėje – tūkstančiai šaulių

Sausio mėnesį pirmieji sukviesti mokomojo pavojaus signalo kilo Kauno šauliai. Dariaus ir Girėno stadione pasitempę išsirikiavo daugiau nei 700 šaulių. Vieningas šaulių šūkis „Tėvynės labui“ galingai sudrebino stadiono tribūnas.

Šaulių sąjungos vadas apėjo ir pasveikino visą Kauno šaulių rikiuotę, asmeniškai bendravo su kiekvieno padalinio šauliais, skaitė paskaitą neginkluoto pasipriešinimo šauliams, vėliau aplankė padalinius Kauno apskrityje.

„Nemačiau nei vieno veido, kuris nežinotų, ko čia atėjo! – pastebėjo plk. ltn. Linas Idzelis – Nepriklausomybės kovos parodė, kad viskas yra įmanoma. Jeigu žmonės išvien stodavo, visada apsigindavo. Ruošiamės ir mes, jeigu kas nors nutiktų“.

Pirmąjį šių metų ketvirtį tokios pratybos vyko visose dešimtyje Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių. Skaitlingiausia sostinės rinktinė būrėsi Kyviškių aerodrome, mat kitos tinkamos vietos, kur visi sutilptų, nerado – čia susirinko beveik 1,5 tūkstančio šaulių.

Nemačiau nei vieno veido, kuris nežinotų, ko čia atėjo!

Liko maloniai nustebinti

„Kai pamatai tūkstančius nusiteikusių, išsirikiavusių žmonių, tai visiškai kitas vaizdas: viena, kai mes turime diskusijas įvairiuose politiniuose formatuose, ir visai kita, kai tu pamatai realiai žmones. Iš tikrųjų matyti puikus nusiteikimas, yra valia. O svarbiausia yra valia“, – sakė pratybas Vilniuje stebėjęs Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Paskutinės kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo pratybos įvyko Klaipėdos apskrityje, kurias stebėjo ir Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jį šauliai pasitiko Klaipėdos universiteto aikštėje su pilna ginkluote bei ekipuote, pilnomis kuprinėmis, kad galėtų išgyventi savo jėgomis ir ekstremaliomis sąlygomis bent 72 valandas.

„Tokios pratybos yra labai reikalingos, nes galime geriau įsivertinti, koks yra mūsų atspirties taškas ir kur turėtume judėti toliau stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą. Kaip ir visada kartoju – Lietuvos šaulių sąjunga yra pagrindinis visuomenės įgalinimo prisidėti krašto gynybos ramstis. Kaip visuotinės gynybos šalininkas, Lietuvos šaulių sąjungos plėtrą laikau mūsų krašto gynybos politikos prioritetinių klausimų sąraše“, – sakė L. Kasčiūnas.

Vėliau naujai paskirtas Krašto apsaugos ministras aplankė šaulių kuopą Priekulėje, kur buvo maloniai nustebintas čia šaulių įkurtu dronų konstravimo centru.

Tikslas – toliau stiprinti organizaciją

Pasak Šaulių sąjungos vado plk. ltn. L. Idzelio, šiuo metu pagrindinis Lietuvos šaulių sąjungos siekinys – kad kiekvienas šaulys būtų aprūpintas šiuolaikiška ekipuote, ginkluote ir kita šaulio tarnybai reikalinga įranga, nes iki šiol dauguma šaulių viskuo apsirūpindavo patys už savo lėšas. Pasak šaulių vado, pirmiausia dėmesys bus telkiamas į kovinius ir komendantinius šaulius.

„Esame užsakę G36. Jie jau pasiekę Lietuvą, dabar vyksta perdavimo procedūros. Esame taip pat užsisakę prieštankinius granatsvaidžius ir kulkosvaidžius“, – tvirtina plk. ltn. L. Idzelis.

Pernai Lietuvos šaulių sąjunga įsigijo lauko uniformų, šalmų ir ekipuočių komplektų, šarvinių liemenių, dujokaukių – perdavimas šauliams vyksta palaipsniui. Taip pat nupirkta termovizorių, generatorių, palapinių ir transporto priemonių.

„Aprūpindami šaulius, stiprindami jų rengimą, stipriname visuomenės atsparumą ir pasirengimą valstybės gynybai“, – įsitikinęs plk. ltn. L. Idzelis.

Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjungoje yra 14,7 tūkstančiai šaulių, iš jų daugiau kaip 9 tūkst. – suaugusiųjų, ir beveik 6 tūkst. jaunųjų šaulių nuo 11 iki 18 m.

Lietuvos šaulių sąjunga yra išsikėlusi tikslą iki 2035 metų sutelkti ir įgalinti 50 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių: skirtingų pažiūrų, religinių įsitikinimų ir įvairaus amžiaus grupių žmones, kurie aktyviai ir efektyviai prisidėtų prie atsparios priešiškai įtakai visuomenės kūrimo, valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo stiprinimo, pilietiškumo bei patriotiškumo ugdymo ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo įgyvendinant visuotinės gynybos principą.

Dabar svarbiausia – stiprinti organizaciją

Apie tai, kas Šaulių sąjungoje nuveikta per pirmuosius jo vadovavimo metus, plk. ltn. L. Idzelis pateiks ataskaitą rytoj, kovo 16-ąją, Kaune vyksiančiame neeiliniame suvažiavime. Vyriausybės nutarimu, plk. ltn. L. Idzelis Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas pradėjo eiti nuo 2023 m. balandžio 3 d.

Šaulių sąjungos vadas pabrėžia, kad kokybiškiems pokyčiams reikia laiko ir išteklių. „Taip nebus, kad staiga viską iš esmės pakeisime. Jeigu turi pakankamai materialinių resursų, parenki tinkamus žmones į tinkamas pozicijas, galima daug padaryti per kelerių metų laikotarpį“, – įsitikinęs plk. ltn. L. Idzelis.

Plk. ltn. Linas Idzelis. Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.

Anot jo, dabar svarbiausia – stiprinti organizaciją. „Turime auginti Šaulių sąjungos raumenis. Kalbu apie nuoseklų vadų rengimą ir šaulių karinį rengimą, darbą su neginkluoto pasipriešinimo šaulių vienetais ir jaunimu, šauliškoms veikloms būtinų ginklų, amunicijos ir kitų priemonių įsigijimą“, – vardija vadas ir primena, jog Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme numatyta, kad šauliai ruošiami dalyvauti ir ginkluotoje šalies gynyboje, ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime.

Plk. ltn. L. Idzelis primena, kad Lietuvos Respublikos konstitucijoje numatyta, jog Lietuvos gynyba yra Lietuvos Respublikos piliečių teisė ir pareiga.

„Valstybės gynybos visuotinumas įgalina kiekvieną pilietį ir visą tautą priešintis agresoriui, okupantui ar bet kam, kuris prievarta kėsinasi į Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Todėl neabejoju, kad geriausias būdas tam pasirengti – tapti šauliais ir surėmus pečius kryptingai ruoštis“, – pabrėžė Šaulių sąjungos vadas.

Kuriami specializuoti vienetai

Šaulių sąjungos vado teigimu, pernai sistemingai vyko suaugusių šaulių karinis rengimas. Per 2023 m. Šaulių sąjunga įsigijo ekipuotės komplektų, šalmų, lauko uniformų komplektų, bepiločių orlaivių, didelės talpos kuprinių, radijo stočių, naujų transporto ir kitų priemonių.

„Daugiausiai dėmesio skirta ne tik kovinių būrių, bet ir komendantinių vienetų formavimui ir mokymui. Didelės įtakos šaulių karinio rengimo kokybei turėjo išaugęs Lietuvos kariuomenės pasitikėjimas mūsų organizacija – šauliai vis dažniau kviečiami į bendras pratybas, kuriose jiems skiriama vis daugiau savarankiškų užduočių“, – pastebėjo plk. ltn. L. Idzelis.

Šaulių sąjungos rinktinėse pradėti kurti bepiločių orlaivių, inžinerinės ir medicininės paramos, nekinetinių operacijų ir kiti specializuoti vienetai. Vykstant Rusijos Federacijos plataus masto agresijai prieš Ukrainą, Šaulių sąjunga tapo viena iš pagrindinių organizacijų Lietuvoje plėtojant bepiločių orlaivių pajėgumus. 2022 m. įkurta LŠS Kibernetinio saugumo Lizdeikos kuopa, aktyviai bendradarbiauja su valstybės institucijomis ir teikia ekspertinę paramą. Jos nariai puikiai pasirodo tarptautinėse ir nacionalinėse kibernetinio saugumo pratybose.

„Identifikuotos Rusijos karo Ukrainoje pamokos buvo viena iš esminių sąlygų Šaulių sąjungai pradėti plėtoti kibernetinės gynybos, informacinės paramos, medicinos ir kitus specializuotus vienetus, siekiant remti krašto pasaugos sistemą ir kitas valstybės bei savivaldos institucijas ir įstaigas. Pernai pirmą kartą Šaulių sąjungos kartu su partneriais surengtas kibernetinio saugumo ir gynybos hakatonas „Ugninis skydas“ parodė, kad šauliai turi didžiulį potencialą prisidėti prie moderniausių gynybos technologijų kūrimo“, – neabejojo Šaulių sąjungos vadas.

Išskirtinis dėmesys jaunimui

„Šiandien Šaulių sąjungai Lietuvoje tenka išskirtinis vaidmuo rengiant Lietuvos Respublikos piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir stiprinant visuomenės atsparumą bei valią priešintis. Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį ir dirbame kartu su Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento specialistais, tad jau netrukus visuomenei pradėsime rengti pilietinio pasipriešinimo mokymus, – sakė plk. ltn. L. Idzelis. – Žinoma, vien to neužtenka. Kad žmogus mylėtų savo kraštą, norėtų ginti savo Tėvynę ir tam ruoštųsi, nuo mažens būtina ugdyti patriotizmo dvasią“.

Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.

Šaulių sąjunga daug dėmesio skiria jaunųjų šaulių ugdymui, plėsdama jaunųjų šaulių būrelių veiklą, moksleivių atostogų metu organizuodama stovyklas jauniesiems šauliams ir moksleiviams.

„Tai ne tik smagus laiko praleidimo būdas. Jaunaisiais šauliais tapę vaikai ir jaunuoliai išmoksta daugybės dalykų, auga pasitikintys savimi, kūrybingi, motyvuoti Lietuvos piliečiai, pasirengę padėti nelaimės atveju kitiems ir ginti Tėvynę. Jiems ne gėda giedoti valstybės himną, kelti Trispalvę ir mylėti Lietuvą, ir tai jie įrodo savo darbais“, – sakė Šaulių sąjungos vadas.

Šaulių sąjungos kartu su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis 2022 m. mokyklose pradėtas įgyvendinti Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams įgavo pagreitį – 2023 m. kursas surengtas daugiau nei 9 tūkst. Lietuvos moksleivių.

„Per šaulių vedamus užsiėmimus devintų klasių moksleiviai gilina žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, taip pat įgyja praktinių įgūdžių, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremaliose situacijose, kaip teikti pirmąja pagalbą, kaip įkurti miške laužą ar pastatyti palapinę. Kursą baigę jaunuoliai žino, kaip ištikus nelaimei pasirūpinti savimi ir šalia esančiu žmogumi“, – tokių kursų svarbą akcentavo plk. ltn. L. Idzelis.

Siekiama, kad 2024–2025 mokslo metais Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą baigtų visi bendrojo ugdymo mokyklų 9 klasių moksleiviai.

Įrengs stacionarų mokymų centrą

Pasak plk. ltn. L. Idzelio, Šaulių sąjunga buvo ir išlieka patikimas partneris teikiant paramą valstybės ir savivaldos institucijoms, ypač krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu.

„Šauliai teikė pagalbą COVID-19 krizės metu, nelegalios migracijos antplūdžio metu, padėjo Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Lietuvos policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai per NATO viršūnių susitikimą“, – darbus vardijo organizacijos lyderis.

Šaulių sąjungos vado teigimu, toliau stiprinamas Mokymo ir nekinetinių operacijų centras: inicijuoti įvairaus lygio – skyriaus ir būrio – vadų kursai, individualių įgūdžių atnaujinimo pratybos šauliams, pilietinio pasipriešinimo, kibernetinio saugumo mokymai bei kiti renginiai. 2023 m. dalį Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos patalpų Kaune perdavus Šaulių sąjungai, ten planuojama įrengti stacionarų mokymų centrą.

„Pilietiškai nusiteikusių ir savo Tėvynę bei jos laisvę ginti pasiryžusių žmonių tik daugėja, todėl mums svarbu padėti jiems tiek žiniomis, tiek kompetencijomis, tiek priemonėmis. Tai kryptingai ir darome“, – sakė plk. ltn. L. Idzelis.

Parengti svarbūs dokumentai

Organizacijos vadas rytoj vyksiančiam suvažiavimui teikia tvirtinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos strategiją – 10 metų organizacijos vystymosi viziją, kuriai šią savaitę pritarė LR Vyriausybė.

Nuo 2024 m. iki 2035 m. laikotarpį apimanti strategija apibrėžia tris strategines Šaulių sąjungos veiklos kryptis: sąjungos stiprinimą ir plėtrą, LŠS indėlį stiprinant valstybės gynybą, krizių valdymą bei civilinę saugą ir visuomenės atsparumo ir valios priešintis didinimą.

Suvažiavimo delegatai taip pat svarstys ir tvirtins atsižvelgiant į šių dienų realijas patobulintą Šaulių sąjungos statutą.

Šaulių sąjungos statutas nustato ir reglamentuoja organizacijos struktūrą, padalinių sudarymo, vadų skyrimo ir atleidimo tvarką, veiklos kontrolės tvarką, asmenų priėmimo, išstojimo ir pašalinimo iš Šaulių sąjungos tvarką, bendrąsias šaulių teises ir pareigas, šaulių uniformas ir jų dėvėjimo tvarką ir kita.

„Ačiū šauliams, kurie pakankamai daug prisidėjo, kad patalpos būtų pritaikytos reikalingoms reikmėms. (...) Labai džiaugiuosi ir tėvynės labui“, – ceremonijos metu sakė M. Milius.

Prieš perkerpant simbolinę juostą, žyminčią patalpų atidarymą, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus pašventino pastatą bei šaulius, dalyvaujančius šventėje.

Šiuo metu rinktinėje yra apie 4 tūkst. šaulių, todėl beveik 2 tūkst. kv. patalpos bus išnaudotos ne tik efektyvesniam rinktinės štabo darbui, sandėliavimui, bet ir pagal poreikį sutelks kuopas bei jaunuosius šaulius po vienu stogu.

Atidarymo ceremonijos metu organizuojama padėkos šauliams šventė – skatinami pernai metais aktyviausi šauliai. Šventėje dalyvauja LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis, R. Venckus, patalpų savininkų UAB „Consilium Verum“ atstovai Žaneta Pakalniškienė ir Paulius Pakalniškis.

Taip pat dalyvauja Seimo pirmininko pavaduotojas Saulius Saudargas, Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas, Specialiųjų operacijų pajėgų Mokymo ir kovinės paramos centro štabo viršininkas ir vyriausias puskarininkis, Lietuvos kariuomenės Karo policijos Vilniaus įgulos vadas mjr. Karolis Abakas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas ats. kpt. Valdas Pempė, LŠS Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis.

Šauliai žino, ko atėjo

Savaitgalį tokiam patikrinimui ir rinkosi Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios šaulių rinktinės šauliai. Vieningas šaulių šūkis „Tėvynės labui“ įspūdingai sudrebino Dariaus ir Girėno stadiono erdvę.

„Pradėjome Lietuvos šaulių sąjungos patikrinimą. Aliarmais kelsime kiekvieną šaulių rinktinę, kurių Lietuvoje yra dešimt, kad pamatytume realią situaciją: kiek šaulių ateina, kaip jie nusiteikę, koks yra aprūpinimas, kokios bėdos, kurias turime spręsti neatidėliodami, o kuriuos dalykus galime tobulinti palaipsniui. Prasidėjo naujas šaulių karinio rengimo ciklas“, – apibendrino Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. L. Idzelis.

Jis pats apžiūrėjo visą Kauno šaulių rikiuotę, asmeniškai bendravo su kiekvieno padalinio šauliais, skaitė paskaitą neginkluoto pasipriešinimo šauliams, vėliau aplankė šaulių padalinius Kaišiadoryse, Prienuose, Kėdainiuose, Jonavoje ir Raseiniuose.

Šiemet tai pirmas rimtas išbandymas šauliams – pratyboms jie turėjo susiruošti kuprinę, kuri užtikrintų išgyvenimą bent 72 valandas esant ekstremalioms sąlygoms, taip pat laikė ginklo valdymo testus, tobulino kitus tarnybai reikalingus įgūdžius.

„Nemačiau nei vieno veido, kuris nežinotų, ko čia atėjo! – pastebėjo Lietuvos šaulių sąjungos vadas. – Nepriklausomybės kovos parodė, kad viskas yra įmanoma. Jeigu žmonės išvien stodavo, visada apsigindavo. Ruošiamės ir mes, jeigu kas nors nutiktų“.

Nemačiau nei vieno veido, kuris nežinotų, ko čia atėjo!

Pasiruošę prisidėti prie Tėvynės gynybos

Plk. ltn. L. Idzelis įsitikinęs, jog labai svarbu, kad taikos metu tiek šauliai, tiek visuomenė įgautų reikiamų žinių ir įgūdžių, kaip elgtis krizės atveju.

„Nes kai jau kas nors įvyksta, reikia veikti. Dabar reikia į sporto salę nueiti, ateiti į pratybas. Kai atsiras pasitikėjimas savo jėgomis, vadovybe, savo valstybe, tada jau galima šį tą padaryti. Kauno Dariaus ir Girėno stadione mačiau gausų būrį šaulių – tikrų savanorių, kurie atėjo ne dėl ilgesnio euro, bet atėjo iš dūšios prisidėti prie Tėvynės gynybos. Esu jiems visiems dėkingas už tai“, – pridūrė Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Pasak Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios šaulių rinktinės vado ats. kpt. Vytauto Žymančiaus, toks pratybų formatas tikrai pasiteisino. „Šauliams labai svarbu bendrauti su kitų padalinių broliais ir sesėmis, vieniems iš kitų pasimokyti. Optimistiškai nuteikia tai, kad šauliai visose veiklose ir pratybose dalyvauja su ugnele akyse ir širdyse, pilni idėjų, kaip kurti ženkliai stipresnę ir gražesnę Lietuvą. Mūsų visų reikalas – plėsti veiklos sritis, tobulinti šaulių rengimą ir vesti brolius ir seses į priekį“, – nusiteikęs Kauno šaulių rinktinės vadas.

Dėmesys – šaulių aprūpinimui

Šiuo metu pagrindinis Lietuvos šaulių sąjungos siekinys – kad kiekvienas šaulys būtų aprūpintas šiuolaikiška ekipuote, ginkluote ir kita šaulio tarnybai reikalinga įranga, nes iki šiol dauguma šaulių viskuo apsirūpindavo patys už savo lėšas. Pasak LŠS vado, pirmiausia dėmesys bus telkiamas į kovinius ir komendantinius šaulius.

Pernai Lietuvos šaulių sąjunga jau įsigijo lauko uniformų, šalmų ir ekipuočių komplektų, šarvinių liemenių, dujokaukių – perdavimas šauliams vyksta palaipsniui. Taip pat nupirkta termovizorių, generatorių, palapinių ir transporto priemonių.

„Aprūpindami šaulius, stiprindami jų rengimą, stipriname visuomenės atsparumą ir pasirengimą valstybės gynybai“, – įsitikinęs plk. ltn. L. Idzelis.

Artimiausiu metu kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo patikrinimo pratybos planuojamos ir kitose šaulių rinktinėse.

„Per pirmąsias tokio pobūdžio pratybas pamatėme puikų Kauno šaulių pavyzdį. Ir žinau, kad jeigu kas nors nutiktų, visoje Lietuvoje šaulių gretos padvigubėtų ar net dar daugiau jų ateitų“, – neabejoja Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

„Šaulių gretos gausėja, todėl mokymų ir logistikos bazės poreikis didžiulis – jame žinių, įgūdžių įgis tiek naujai į organizaciją įsiliejantys nariai, tiek tobulinsis senbuviai šauliai, o vėliau jie tai galės pritaikyti praktiniuose užsiėmimuose savo rinktinėse, kurių Lietuvoje iš viso yra dešimt“, – sakė LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Pasak LŠS vado, Mokymų ir nekinetinių operacijų centras koordinuos bazinį šaulių rengimą, ypač daug dėmesio bus skiriama vadų rengimui. Mokymų ir logistikos bazėje planuojama organizuoti ir specializuotus kursus, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių valdymo, informacinių operacijų ir pan. Čia taip pat bus įrengtos sandėliavimo patalpos ir ginklinės, kurių šauliams labai reikia. 

Preliminariais skaičiavimais, Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos priklausiusių patalpų (2 tūkst. kv. m) rekonstrukcija kainuos apie 3,5 mln. eurų ir turėtų būti baigta per kelerius artimiausius metus. Šiuo metu yra rengiami projektavimo dokumentai. 

„Šauliai mūsų komitete – vienas iš prioritetų. Tvari organizacijos plėtra, finansavimas, integracija į gynybos planus yra viena iš pagrindinių mūsų veiklos krypčių, – vizito Kaune metu sakė Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. – Matome Šaulių sąjungos energiją, labai aiškią kryptį ir degančias šaulių akis bei širdis. Tas įkvepia. Dirbame, kad ši organizacija būtų visuotinės gynybos ašis.“

Vizito Kaune metu Seimo NSGK nariai susipažino su Šaulių sąjungos planais ir iššūkiais, aptarė galimą valstybės pagalbą, glaudesnį bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir organizacijomis. Vieningai sutarta, jog būtinas tolesnis finansavimo didinimas, kad Šaulių sąjunga galėtų įgyvendinti organizacijai keliamus uždavinius.

„Šaulių sąjunga auga ir matyti gebėjimas struktūruotai planuoti ateitį. O ko reikia iš valstybės, tai ir didesnės finansinės paramos, ir didesnio suvokimo, kaip Šaulių sąjunga galima būtų integruoti, kad visuotinė gynyba taptų visuomenę kiaurai persmelkiančiu konceptu – kad tai būtų ne atskirų visuomenės grupių, o visos visuomenės reikalas“, – sakė NSGK narė Dovilė Šakalienė.

LŠS kelia ambicingus tikslus iki 2035 m. po savo vėliava suburti 50 tūkst. šaulių. Pasak LŠS vado, kiekvienas pilietiškai nusiteikęs žmogus Šaulių sąjungoje yra laukiamas, reikalingas ir gali būti naudingas savo valstybei.

Šiuo metu šauliai yra ruošiami tiek ginkluojam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui – gerinamas ne tik karinis šaulių rengimas, bet ir plėtojami medicinos, logistinės paramos, ryšių ir informacinių technologijų, komunikacijos ir psichologinių operacijų, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių krypčių bei kiti pajėgumai.

„Pilietiškai nusiteikusių ir savo Tėvynę bei jos laisvę ginti pasiryžusių žmonių tik daugėja, todėl mums svarbu padėti jiems tiek žiniomis, tiek kompetencijomis, tiek priemonėmis. Tai kryptingai ir darome Tėvynės labui“, – sakė LŠS vadas plk. ltn. L. Idzelis.

Pasirūpinti savimi ir kitais

2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga pasiekė susitarimą, kuriuo Lietuvos šaulių sąjunga įsipareigojo įgyvendinti trijų dienų Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą (PGĮK) devintų klasių moksleiviams šalies mokyklose.

Tai ne tik sausos teorinės žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai, kaip ištikus nelaimei pasirūpinti savimi, šalia esančiu žmogumi ir savo Tėvyne Lietuva. Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga. Kursą veda šauliai, kariai savanoriai, atsargos ir profesinės karo tarnybos kariai – jie tai daro laisvu nuo tarnybos metu.

Per tris kurso dienas jaunuoliai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pvz., kaip įkurti laužą, įsirengti pastogę, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kitų įgūdžių, kurie gali praversti ir kasdieniame gyvenime.

Devintokai taip pat supažindinami su įvairia ekipuote, išmoksta, kaip reikėtų paruošti sausą davinį, užsimaskuoti, apsirengti ar saugiai naudotis ginklu, jeigu iškiltų būtinybė, įgyja topografijos žinių. Jeigu devintokas turi elgesio ir emocijų sunkumų ar kitų specialiųjų poreikių, kyla iššūkių, kaip jam perteikti išgyvenimui krizės atveju svarbias žinias.

Svarbu raidos sutrikimų turintiems vaikams

„Bendrojo lavinimo mokyklose mokosi ir specialiųjų poreikių turintys vaikai, tad vedant Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą kyla iššūkių, kaip tinkamai perteikti jiems reikalingą informaciją ir praktinius įgūdžius. Suprantame, kad mūsų instruktoriams būtina turėti žinių ir kompetencijų, kaip dirbti su tokiais vaikais, todėl surengėme teorinius ir praktinius mokymus“, – sakė T. Venskūnas.

Lietuvos šaulių sąjungos darbuotojai bei Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso instruktoriai gilino savo žinias mokymuose „Darbas su elgesio ir emocijų sunkumų turinčiais mokiniais. Situacijų apžvalga ir jų valdymo galimybės“, taip pat dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuos vedė „Diemedžio“ ugdymo centras ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro specialistai.

„Mokymus veda pedagogai, kurie patys jau ne vienerius metus dirba su įvairių raidos sutrikimų turinčiais vaikais, silpnaregiais ir aklaisiais mokiniais, – pasakojo LŠS Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja Sandra Vasiliauskienė. – Darbas vyksta nedidelėse grupėse, tad galime patys įsijausti į situacijas, ką patiria aklasis ar silpnaregis, kitų specialiųjų poreikių turintis asmuo, kaip jis supranta aplinką, kaip geba priimti informaciją“.

Šauliai ypač džiaugėsi, kad mokymus vedę Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro pedagogai buvo kruopščiai išanalizavę Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso programą ir dalijosi savo žiniomis, patirtimi bei praktiniais patarimais, kaip šią informaciją geriausiai perteikti specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

Praverčia ir kasdieniame gyvenime

„Su daugeliu dalykų esame susipažinę teoriškai, o šių mokymų privalumas – praktinė patirtis ir įgūdžiai. Mokymus vedę pedagogai padėjo mums suprasti ir patirti, kaip judėti tam tikroje vietoje, orientuotis aplinkoje, jeigu esi neregys ar silpnaregis, kaip suteikti pirmąją pagalbą – pasinaudoti turniketu, subintuoti ranką ar užklijuoti pleistrą, kai nieko nematai. Iššūkių nemažai, tačiau tokie įgūdžiai praverčia ir kasdieniame gyvenime“, – pastebėjo LŠS Pilietinio ugdymo skyriaus Neformaliojo švietimo mokytoja Gertrūda Šitkauskaitė.

Anot jos, ypač naudingi buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro specialistų patarimai, kaip nematantį žmogų išmokyti susikrauti kuprinę, kaip iš jos išimti daiktus ir vėl susidėti.

„Nereginčiam žmogui itin svarbu žinoti, kokie daiktai ir kur yra jo gyvenamoje, darbo aplinkoje. Tvarka labai svarbi ir kuprinėje, kitaip jam bus labai sunku ką nors susirasti. Vesdami pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą norime, kad visi vaikai be išimties įsisavintų ne tik teorines žinias, bet ir įgytų praktinių įgūdžių“, – pabrėžė G. Šitkauskaitė.

2023–2024 mokslo metais Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą išklausys 50 proc. Lietuvos devintokų. Kitais mokslo metais šis kursas bus privalomas visiems devintų klasių moksleiviams.

„Planuojame surengti dar ne vienus tokio pobūdžio mokymus mūsų šauliams ir instruktoriams, nes tobulėti tikrai yra kur, o specialiųjų poreikių spektras gan platus. Be to, vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, yra ir tarp jaunųjų šaulių, tad žinios ir gebėjimai, kaip dirbti su šiais vaikais, labai praverčia“, – neabejojo LŠS patarėjas Tadas Venskūnas.

Lietuvos šaulių sąjunga kasmet rengia nacionalinio saugumo konferenciją. Šiemet kartu su kitų šalies institucijų atstovais renginyje aptarta, kaip šauliai turėtų geriau integruotis į valstybės gynimo sistemą karo grėsmės atveju. Pranešėjai iš Ukrainos konferencijoje dalijosi patirtimi, kaip konkrečias problemas jie sprendė prasidėjus didelio masto Rusijos karinei invazijai jų šalyje.

Be Šaulių sąjungos įgyvendinti nepavyktų

„Svarbiausia visuotinumo dalis yra visuomenė ir jos valia. Visuomenės valia yra svarbiausias valstybės gynimo galios variklis, kaip ir pilietinis patriotinis ugdymas ir visaapimantis piliečių integravimas į valstybės gynimą. Lietuvos šaulių sąjunga žengia tvirtus žingsnius siekdama plėstis, prisidėti geriau ruošiant piliečius valstybės gynybai ir rengiantis pilietiniam pasipriešinimui. Noriu pasveikinti kiekvieną Lietuvos šaulių sąjungos narį, vadą ir padėkoti už jūsų indėlį stiprinant valstybės karinius ir civilinius pajėgumus“, – LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą Lietuvos šaulių sąjungai perdavė Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas.

Konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad valstybės gynyba pirmiausia yra kariuomenės užduotis, todėl ir Krašto apsaugos ministerijos dėmesys yra kariuomenės modernizacijai, infrastruktūros plėtrai, sąjungininkų priėmimui. „Visi suprantame, kad valstybės gynyba neįmanoma be visuomenės įsitraukimo, todėl nuolat akcentuojamas visuotinis gynybos modelis. Savaime suprantama, ir mums labai aišku, kad be Šaulių sąjungos visuotinės gynybos modelio įgyvendinti nepavyktų“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Ž. Tomkus ir pažadėjo paramą įgyvendinant kokybinius pokyčius Lietuvos šaulių sąjungoje.

„Kokybinis rezultatas Šaulių sąjungoje įmanomas tik per susitelkimą tarp šaulių ir tarp institucijų, – pridūrė viceministras ir priminė, kokia tai organizacija: – Šaulių sąjunga – tai organizacija, kuri puoselėja patriotines nuostatas, pilietiškumą ir telkia visuomenę ir yra pasirengusi, turi žinių ir įgūdžių valstybės gynybai. Taip pat tai skaidri ir atvira visuomenei organizacija. Ir svarbiausia, kad tai organizacija, kurios kiekvienas narys neklausia, koks jo vaidmuo valstybės gynyboje, dėl to, kad jis žino, koks jo vaidmuo valstybės gynyboje“.

Viceministras taip akcentavo, kad itin svarbi yra Lietuvos šaulių sąjungos sąveika su valstybės ginkluotosiomis pajėgomis.

Lyg ir sutarėme, kad visuotinė gynyba yra mūsų prioritetas, bet dažnai dar diskutuojame, kiek tas gynybos visuotinumas yra deklaracija švenčių proga, o kiek tai yra realiai dirbamas darbas.

Kiek reikia visuomenės įsitraukimo?

Pagrindinis konferencijos pranešėjas LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas iškėlė klausimą, „kiek mums reikia visuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos įsitraukimo į visuotinės gynybos sistemą?“.

„Lyg ir sutarėme, kad visuotinė gynyba yra mūsų prioritetas, bet dažnai dar diskutuojame, kiek tas gynybos visuotinumas yra deklaracija švenčių proga, o kiek tai yra realiai dirbamas darbas“, – atkreipė dėmesį NSGK pirmininkas.

„Lietuvos šaulių sąjunga karo atveju turi būti integruota į tam tikrų valstybės funkcijų užtikrinimą“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas, savo pranešime paanalizavęs ir probleminius tokios šaulių integracijos klausimus.

„Kiek mes realiai norime ir kiek mums reikia visuomenės, o kartu ir Šaulių sąjungos įsitraukimo į valstybės gynybos sistemą? – retoriškai klausė L. Kasčiūnas ir konstatavo: – Ignoruoti fakto, kad reikia visuomenės paramos, negalima“.

Tėvynės gynyba – visų reikalas

Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis konferencijos svečiams pristatė organizacijos viziją ir misiją, pajėgumų vystymo kryptis.

„Labai svarbu, kad mes susitartume, koks gi yra Šaulių sąjungos vaidmuo. Kad kai einame per institucijų kabinetus ir šnekamės, gautume lygiai tą patį, nes dabar būna, kad viename kabinete šneka vienaip, nueini į kitą – jau kitaip, nueini po mėnesio – jau kalba taip, kaip reikia sakyti. O mūsų misija – telkti piliečius prisidėti prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo: vieni kovoja, o kiti turi remti užnugarį“, – kalbėjo plk. ltn. Linas Idzelis.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas konferencijoje išskyrė tris esmines organizacijos ašis: „Praeitis: turime daug dėmesio skirti istorinei atminčiai, puoselėti tradicijas, lankyti partizanų, karių kapus, minėti valstybines šventes ir tai daryti su ugnele širdyse. Dabartis: turime daryti tai, ką susiplanuojame metiniuose veiklos planuose: dalyvauti konferencijose, mokymuose, pratybose, iš kurių grįžus ką nors skauda – vaidinasi, buvo geros pratybos. Ir ateitis: jaunųjų šaulių rengimas, pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas mokyklose, kaip mes tą organizaciją norime matyti po 10–15 metų, kad būtume į naująsias technologijas orientuota organizacija. Ir visiems šiems dalykams mes skiriame daug dėmesio“.

Plk. ltn. L. Idzelis paragino orientuotis ne į tuščius pasisakymus ir ne į pasiplojimus, o į konkrečius dalykus, skirtingų sričių pajėgumų vystymą. „Todėl kitais metais bus daug konkrečių veiklų, nes Tėvynės gynyba yra visų reikalas“, – priminė Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

Konferencijoje vyko diskusijos apie Lietuvos šaulių sąjungos iš istorijos išmoktas pamokas, apie institucijų sąveiką su organizacija. Savo įžvalgomis ir bendradarbiavimo perspektyvomis dalijosi LR Prezidentūros, Nacionalinio krizių valdymo centro, kariuomenės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos departamento, kitų institucijų vadovai arba atstovai.

Visi jūsų ginčai pasibaigs, kai atskris pirma raketa.

„Su visais einame į pratybas, kurie mus kviečia – su kariuomene, valstybės ir savivaldybių institucijomis: su policija, pasieniečiais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais, su savivaldybėmis“, – vardijo Šaulių sąjungos vadas.

Netinkamas metas ginčytis

Pranešėjai iš Luhansko, Severodonecko, Charkivo dalijosi identifikuotomis pamokomis ir savo patirtimi, kaip skirtingos institucijos bendradarbiavo ir veikė prasidėjus didelio masto Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, kaip institucijos dirba šiandien.

„Žmonės gatvėje į mus žiūri kaip į valstybės atstovus ir kreipiasi pagalbos: ar tai evakuacija, ar apsirūpinimas maistu, ar sužeidimai po sprogimų. Niekas niekada nesako, kad kreipiesi ne tuo adresu, tai ne mūsų funkcija. Mes viską darėme kartu, ir niekas nenuleidinėjo funkcijų kam nors kitam“, – pasakojo policijos pareigūnas iš Ukrainos.

„Įdėmiai klausiau jūsų diskusijų ir ginčų, kas, ką ir kaip turėtų daryti. Visi jūsų ginčai pasibaigs, kai atskris pirma raketa“, – remdamasis patirtimi konstatavo pranešėjas iš kovojančios už savo laisvę Ukrainos.

Parlamentaras pabrėžė, kad Seimui pradėjus svarstyti šią jo ir bendraminčių iniciatyvą bei tarp Krašto apsaugos ministerijos ir NSGK vykstant diskusijai, kada reikėtų kurti komendantūras, vertėtų prisiminti ir Ukrainos pavyzdį.

Pasak jo, šaliai, neturėjusiai tokių struktūrų, nustatyti efektyvią karinę-civilinę administraciją regionuose ir miestuose po Rusijos invazijos prireikė trijų mėnesių.

„Jie mums indikuoja nuolat, kad ruoškitės iš anksto, treniruokitės, „įpratybinkinte“ komendantūras dar taikos metu, nes pagal įstatymą komendantūra pradeda veikti tik karo padėties metu“ – ketvirtadienį surengtoje diskusijoje „Kaip gintume Kauną?“ šio miesto savivaldybėje kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Mes dėl to nesiginčijame. Diskusijų objektas – kada mes turime pradėti komendantūras, komendantinius vienetus kurti: ar tik prasidėjus karui, per penkias darbo dienas, kai iki Vilniaus nuo Baltarusijos sienos – 20 kilometrų, ar taikos metu. Aš asmeniškai ir komitetas nuolat akcentuojame pasirengimą taikos metu, kitos išeities mes neturime, privalome tai daryti, nes gali būti per vėlu“, –  sakė jis.

Pasak L. Kasčiūno, taip būtų galima skirti pakankamai laiko apmokymams, o parengti žmonės būtų „visai kita jėga, nei tik chaotiškai susirinkę karo padėties metu“.

Tiek jis, tiek Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad karo padėties atveju komendantai taptų jungtimi tarp šalies ginkluotųjų pajėgų ir valstybę ginklu galinčių ginti piliečių.

Komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš parengtojo rezervo karių, komendantinių šaulių, taip pat visų ginklų savininkų, įskaitant medžiotojus.

„Šalia konvencinių veiksmų be jokios abejonės priešas modeliuos diversijas, tai, kad norės nutraukti mūsų gynybines funkcijas ir nacionaliniu mastu, ir lokaliu, miesto lygmeniu. Todėl tų gynybinių funkcijų užtikrinimas arba kovos su diversinėmis grupėmis ir yra viena iš komendantūros funkcijų“, – sakė jis.

„Tai yra trys kategorijos žmonių, kurios galėtų įsitraukti į komendantūrų veiklą ir taip užtikrintų tą vadinamąjį užnugarį“, – tvirtino politikas.

Užnugarį stiprintų ir šauliai

Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis diskusijoje teigė, kad koviniai šauliai yra priskirti prie kariuomenės dalinių ir pagal planus dalyvautų veiksmuose su kariuomene. Tačiau komendantiniai šauliai ir vadinamieji nekinetiniai šauliai, kurių sąjungoje yra didžioji dalis, vykdytų veiksmus karių užnugaryje.

„Jie per komendantūras, per savivaldybes, atliktų įvairias funkcijas: medicinines, informacijos rinkimo, bepiločius orlaivius galėtumėme įdarbinti, logistines funkcijas. Mūsų pagrindinė užduotis – dirbti su policijos departamentu, su Viešojo saugumo tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, savivaldybėm, Raudonuoju kryžiumi, maltiečiais, Maisto banku“, – vardijo L. Idzelis.

Pasak jo, karo atveju šauliai ir komendantūrose esantys žmonės turėtų rūpintis ir technikos remontu, barikadų statymu, koordinuotų žmonių evakuaciją, vykdytų strateginių objektų apsaugą, teiktų medicininę pagalbą ir rūpintųsi sužeistaisiais, rinktų informaciją ir ją perduotų, atliktų kitas nekovines, bet kritiškai svarbias funkcijas.

Priedangose tilptų per 60 tūkst. gyventojų

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis sakė, kad savivaldybė, rengdamasi įvairiems grėsmių scenarijams, itin vertina bendradarbiavimą su šauliais, taip pat su „Geležinio Vilko“ brigada.

Su kariškiais, anot jo, derinami planai, susiję su Kauno krašto gynyba, rengiamos pratybos imituojant incidentus, kai pažeidžiama elektros, šilumos tiekimo ir kita infrastruktūra. Tuo metu su Raudonuoju kryžiumi derinami ir evakuacijos planai, tai, kaip būtų teikiami maisto daviniai, psichologinė pagalba.

Gyventojai apie pavojų tiek karo, tiek ekstremalių situacijų atvejais kaip ir kitose savivaldybėse būtų perspėjami sirenų sistema – įspėjimus, anot T. Metelionio, galėtų išgirsti beveik 90 proc. miestiečių.

Jis taip pat akcentavo, kad savivaldybėje yra 242 kolektyvinės apsaugos statiniai – mokyklos, darželiai, kur žmonės galėtų išbūti ilgesnį laiką, ir 202 trumpesniam laikui skirtos priedangos – rūsiai, požeminio stovėjimo aikštelės, taip pat ir Kauno tvirtovės elementai – fortai.

„Priedangos talpintų per 66 tūkst. gyventojų, kolektyvinės apsaugos statiniai – 104 tūkst. gyventojų“,  – sakė jis.

Anot direktoriaus, nutrūkus elektros tiekimui siurblinėse, vandeniu dalį gyventojų dar būtų galima aprūpinti naudojantis elektros generatoriais, taip pat yra parengti planai dėl vandens dalijimo gyventojams.

„Diskusijų pietų“ metų, kuriuos jau ne pirmą kartą organizuoja Krašto apsaugos ministerija, kalbėta apie V. Putvinskį-Pūtvį, jo, kaip LŠS įkūrėjo įkvėpimą dabarčiai ir tai, kaip ir kodėl šiandien į šaulius stojantys žmonės pasiryžta tokiam žingsniui.

Diskusiją „Asmens galia: Šaulių Sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio pavyzdys dabarčiai“ pradėjo krašto apsaugos ministras, pasveikindamas susirinkusiuosius. Pasak ministro, kai žmonės, tokie, kaip V. Putvinskis-Pūtvis, būrėsi ir kūrė valstybę bei jos organizacijas, Lietuvos situacija buvo itin komplikuota, o geopolitinis žaidimas vyko toli už mūsų sienų.

„Bet Lietuvoje esantys žmonės jau buvo pasirinkę. Jie pasirinko savo šalį, nepriklausomybę. Šauliai, yra stipri atrama Lietuvos kariuomenei, vienas kitą papildantis elementas. Visada yra galimybė atsigręžti į istoriją, pamatyti, kuo tuo metu rėmėsi jų atsparumas ir sąmoningumas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis, sveikindamas diskusijos dalyvius, sakė, kad dabar gana sunku įsivaizduoti tą laiką, kai saujelė patriotų kūrė LŠS: „Ne veltui V. Putvinskis buvo vadinamas civilių kariuomenės vadu.“

Istorikai apie V. Putvinskį-Pūtvį ir jo šeimą žino ne vieną pasakojimą, bet bene svarbiausias jų, pasak istorikės Ingridos Jakubavičienės, yra tas, kuris pasakoja apie juos, kaip apie „susivokusius bajorus“ – žmones, atsisukusius į lietuvybę tada, kai tai buvo dar labai nepopuliaru.

„Aplinkiniai bajorai Putvinskius vadino litvomanais, žinoma, paniekinamai. Kaimynai nesuprato, kas jiems nutiko, kodėl jie pasisuko į lietuvybę. Tiesa, jie greit rado kitų draugų, tikrų patriotų. Putvinskių namai tapo draudžiamos spaudos platinimo ir gabenimo centru. Jis kartu su žmona dar iki nepriklausomybės paskelbimo visomis jėgomis buvo įsitraukę į lietuvybės veiklą ir ją tęsė daug metų“, – sakė istorikė.

Jai pritarė istorijos mokytojas, istorikas Mindaugas Nefas, sakydamas, kad V. Puntvinskis-Pūtvis kūrė Šaulių sąjungą, kaip tam tikrą įrankį, padėsiantį pertvarkyti tuometę visuomenę.

„Svarbu paminėti, kad su V. Putvinskiu į šaulius ateina ir kiti žymūs žmonės, tam tikra socialinė aplinka. Tarkime sesers vyras, tapytojas Antanas Zmuidzinavičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas“, – diskusijoje kalbėjo istorikas M. Nefas.

Lietuvos šaulių sąjungos nariais nuo 1919 iki 1940 metų vidurio buvo apie 200 tūkst. žmonių. Pagrindinė šio sąjungos idėja buvo tai, kad ir civilis žmogus gali būti ginkluotas. Tiesa, pasibaigus nepriklausomybės kovoms, gretos praretėjo, todėl šauliams teko ieškoti kitų kelių, kaip pritraukti žmones. LŠS prasidėjo ne tik karinė, bet ir kultūrinė, sportinė veikla. Tuometėje provincijoje šauliai buvo bene vieninteliai kviečiantys į kultūrinius renginius.

Šauliai, pagal V. Putvinskio-Pūtvio sumanymą, turėjo būti dvasios aristokratai, bet paprasti to meto žmonės sunkiai suprato šią mintį. Todėl Lietuvos šaulių sąjunga tai pavertė į paprastus patarimus, kaip šauliai turi sveikintis, elgtis viešoje vietoje. „Tai buvo bendri etikos principai, kurių visuomenėje dar trūko“, – sakė istorikas M. Nefas.

Lietuvos šaulių sąjungoje buvo laukiamos ir moterys, jos ten rado savo nišą, veikė kartu su vyrais. O tai, pasak istorikų, to meto Lietuvoje buvo itin retas dalykas. Paprastai organizacijose vyrai ir moterys dirbdavo atskirai.

Diskusijoje apie praeitį ir dabartį dalyvavo ir dabarties šauliai. Viena jų, žurnalistė Indrė Makaraitytė sakė, kad prisijungti prie šios organizacijos ją atvedė suvokimas, jog nereikia sėdėti ir raudoti, privalu veikti. Tas supratimas, pasak šaulės, atėjo vos prasidėjus karui Ukrainoje.

„Labiausiai mane įkvepia kiti šauliai“, – sakė I. Makaraitytė, paklausta, kodėl rinkosi šį kelią. Ji pripažino, kad būti šauliu reikia nemažai motyvacijos ir noro, nes pratybos, fizinis krūvis nėra nei lengva, nei komfortiška.

Krašto apsaugos ministerija tęsia istorines asmenybes, įvykius ir reiškinius aktualizuojančias diskusijas. „Diskusijų pietų“ susitikimuose ir toliau bus kalbama apie praeitį, kuri svarbi ir šiandien, o neformalias diskusijas lydės išskirtinės meninės instaliacijos.

Kaip antradienį pranešė Lietuvos šaulių sąjunga, renginys organizuojamas kartu su tarptautiniu investicijų fondu „ScaleWolf“, investuojančiu į įmones, kuriančias inovacijas gynybos ir saugumo srityje, bei Kauno mokslo ir technologijų parku „Tech Park Kaunas“.

Hakatone „Ugninis skydas 2023“ mentoriais bus daugiau nei 50 informacinių technologijų specialistų ir programuotojų, dalyvaus pasaulinio lygio karybos ekspertai, paskaitas skaitys prestižinio kibernetinio saugumo instituto SANS lektoriai.

Anot sąjungos, hakatone „Ugninis skydas 2023“ galima dalyvauti individualiai ir komandomis bei siūlyti savo sprendimus valstybės kibernetinio saugumo užtikrinimo iššūkiams.

Pasak Lietuvos šaulių sąjungos vado Lino Idzelio, didesnio renginio, skirto kibernetiniam saugumui ir gynybai, Lietuvoje dar nėra buvę – per tris dienas vyks ir klasikinis hakatonas, ir kibernetinės varžybos „Capture The Flag“ („Užfiksuokite vėliavą“).

„Lietuvos šaulių sąjunga ėmėsi šio iššūkio, nes saugumo užtikrinimas tampa vis labiau susijęs su aukštosiomis technologijomis. Karas Ukrainoje parodė, kad kibernetinės atakos yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis. Be to stebime, kad tai jau tampa bepiločių orlaivių karu. Ateityje atsiras įvairiausių naujų techninių ir technologinių sprendimų, todėl turime tam iš anksto ruoštis“, – sako L. Idzelis.

Jo teigimu, hakatonas taps vieta atrasti bendraminčių ir kurti produktus nacionalinių duomenų apsaugai užtikrinti, įveiklinti bepiločių orlaivių panaudojimą, taip pat užtikrinti efektyvius nuotoliu valdomus žemės bei jūros gynybinius elementus.

Klasikiniame hakatone dalyvių laukia tokie iššūkiai, kaip bepiločių orlaivių pagrindu sukurta laivų apsauga nuo priešlaivinių raketų, dirbtiniu intelektu papildyta USV MSA valdymo sistema, krovinį nešanti ir mažai energijos sunaudojanti arba energiją taupanti sistema, skaitmeninė jėgos apsaugos programinė įranga, saugus dalijimasis informacija ir kiti. Dalyviai taip pat kviečiami pasiūlyti savo iššūkių bei vystomų produktų.

Lietuvos šaulių sąjungos Kibernetinio saugumo Lizdeikos šaulių kuopos IT specialistas Ramūnas Tiškus sako, jog tokie renginiai visų pirma padeda megzti pažinčių tinklą ir net rasti darbą ar rėmėjus savo kuriamiems produktams.

„Kai gyvenau užsienyje ir planavau grįžti į Lietuvą, pradėjau domėtis, kaip atrasti naujų kontaktų IT bendruomenėje. Tada ir pamačiau organizuojamą CTF žaidimą. Tuo metu į komandą patekau su žmogumi, kuris pasibaigus renginiui pakvietė dirbti kartu“, – prisimena R. Tiškus.

Vienas iš renginio iniciatorių, sąjungos Kibernetinio saugumo Lizdeikos šaulių kuopos vadas Paulius Šliavas tikisi, kad po renginio bus sukurta apčiuopiamų produktų, kuriuos bus galima panaudoti ar toliau plėtoti karinės gynybos srityje.

Talentingiausiems, įdomiausius ir efektyviausius sprendimus pasiūliusiems hakatono „Ugninis skydas 2023“ dalyviams investicijų fondas „Scalewolf“ įsteigė piniginius prizus: pirmų trijų vietų laimėtojams bus įteikta 15 tūkst., 10 tūkst. ir 5 tūkst. eurų.

Renginyje gali dalyvauti visi, kurie į jį užsiregistruos iš anksto. Neregistruoti asmenys į hakatoną „Ugninis skydas 2023“ įleidžiami nebus.

Be jau minėtų pasaulinio lygio organizacijų, LŠS kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatono „Ugninis skydas 2023“ partneriais tapo Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir „Kaunas Tech Park“.