Orai šąla, skaičiai auga. Per pastarąją parą koronavirusas pražudė du gyventojus. O nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių nuo COVID-19 buvo 9753 žmonės.

Plačiau apie tai papasakojo medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas.

– Ar jau reikia išsigąsti?

– Visada, kai ateina šaltas metų periodas, reikia turėti omenyje, kad yra didelė tikimybė susidurti su peršalimo ligas sukeliančiais virusais. Prieš pandemiją jų buvo vienu mažiau, dabar turime ir COVID-19.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai, jūs lyginate koronavirusą kaip peršalimo ligą?

– Simptomai yra panašūs į peršalimo ligos. Tačiau iš karto reikia pasakyti, kad jokiais būdais negalima dėti lygybės ženklo tarp gripo ir koronaviruso. Taip, tai tie patys simptomai, tie patys užsikrėtimo būdai, bet pažaida organizmui bei vaistai labai skiriasi. Vaistai yra efektyvūs. Labai svarbu visiems įsiminti, kad reikia kuo greičiau nustatyti, ar tai gripas, ar COVID-19. Abiem atvejais ligos gali būti labai sudėtingos, tačiau vaistai skirtingi.

– Žmonės vis mažiau testuojasi. Anksčiau tik pajutę slogą imdavome testą ir testuodavomės, o dabar testavimosi apimtys kritiškai sumažėjo. Gal reikėtų prisiminti tuos greituosius testus ir jų turėti namuose?

– Taip. Dabar vienas greitasis testas gali pasakyti, ar žmogus turi gripą, ar koronavirusą.

– Ar verta skiepytis?

– Kiekvienas turime įvertinti savo galimą sunkios ligos riziką bei to skiepo baimę. Yra pakankamai patvirtintų duomenų, kad skiepai sumažina sunkios ligos ir mirties tikimybę, ypač tiems, kurie turi nusilpusį imunitetą. Turime įsivertinti savo riziką ir baimes, kurias dažnam kelia tos nepageidaujamos reakcijos į skiepą.

– Koks vaistų nuo COVID-19 efektyvumas sunkiems, vyresnio amžiaus ligoniams?

– Jų efektyvus tikrai geras, tačiau yra vienas bet. Jie turi būti pradėti vartoti kuo anksčiau, tik pradėjus jausti ligos simptomus. Reikėtų namuose turėti testų.

– Tuo labiau, kad ir virusas keičiasi. Pradžioje buvo aišku, kad jei dingsta uoslė, skonis, tai garantuotai bus koronavirusas. Tačiau dabar šis virusas darosi vis mažiau tipiškas, tiesa?

– Vyksta tai, kas ir buvo prognozuota. Virusas suinteresuotas kuo greičiau plisti, bet nesuinteresuotas, kad daug žmonių sunkiai sirgtų, tuo labiau neišgyventų. Sunkiai sergantis mažiau judės, mažiau skleis virusą kitiems. Ta linkme ir vyksta viruso mutacijos. Čia ir yra viena iš bėdų, kalbant apie vakcinos švietimą. Girdėjau tokį posakį, kad mažiau yra daugiau. Kai mažiau specifinės informacijos yra pateikiama, daugiau jos lieka žmonių galvose. Visokie klausimai įneša painiavą daugelio mintyse ir verčia suabejoti skiepų efektyvumu.

– Kokia atmaina dabar vyrauja?

– Atmaina yra omikron palikuonis.

– Prieš omikron buvo daug visokių įmantrių atmainų. Tai, kad apsistojome ties omikron atmaina, yra gera žinia ar ne?

– Gera žinia. Tai reiškia, kad virusas neturi didelio evoliucijos šuolio.

Jei niekas nelankys ligonių, tai galbūt tikrai nepagerins jų būklės.

– Ligoninėse įvestas kaukių nešiojimas bei ribojamas ligonių lankymas. Ar tai bus efektyvu?

– Tai nesustabdys viruso plitimo. Svarbu ir patalpų ventiliacija. Deja, bet manau, kad tam tikri ribojimai bus neišvengiami. Reikia įvertinti balansą. Jei niekas nelankys ligonių, tai galbūt tikrai nepagerins jų būklės.

– Ar kaukės vėl turėtų atsirasti mūsų gyvenime?

– Atsakingam piliečiui, kuris jaučia peršalimo ligos simptomus, būtų labai išmintinga dėvėti kaukę. Taip saugotume ir aplinkinius. Kitose šalyse kaukės jau ir prieš pandemiją buvo savotiška kultūros dalis. Ten žmonėms jau nekyla klausimų.

„Iš vienos pusės, tas pavojus slypi, jei nėra švaraus geriamojo vandens. Žmonės rizikuoja susirgti įvairiomis infekcijomis. Tai gali būti infekcijos, kurios sukelia įvairius viduriavimus, gastroenteritus. Tai ypač pavojinga mažiems vaikams. Gali slypėti ir tokios infekcijos, kurios priskiriamos prie plačiai paplitusių kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, hepatitas A, patogeninė ešerichija koli, šigeliozė, galima būtų vardyti ir vardyti. Na, ir, deja, gali būti ir tos pavojingos sveikatai, kaip dizenterija, cholera ar netgi ypač pavojingas maras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vien Lietuvoje yra žinoma apie 100 vietų, kur buvo laidojami nuo juodligės kritę gyvuliai. Juodligė dabar ypač gali kelti susirūpinimą. Prisiminkime, kad 2020 ar 2021 m. ir Amerikoje buvo įtariamas bioterorizmo pavojus, kai buvo bandoma paskleisti galbūt juodligės sukėlėjus – juodligės sporas. Taip pat puikiai žinome, kad pavieniai atvejai Europoje vis pasitaiko. Nauja buvo tai, kad Europoje juodlige buvo susirgę narkotikus vartoję asmenys, tik klausimas, ar per injekcijas, ar per žaizdas.

Taigi, viena netikėta, bet didelė problema gali iššaukti kitą problemą. Dėl potvynio ir bombardavimų gali būti taip, kad juodligės sukėlėjai iškils į aplinką. Nors ir šiaip jie egzistuoja gamtoje. Mūsų teritorijoje nėra jie taip plačiai paplitę, bet Azijos, Afrikos šalyse, kur daugiau žemdirbystės ir mažiau galbūt veterinarinės ir sanitarinės priežiūros, tas pavojus yra didelis. Dabar Lietuvoje mes net užmiršome apie šitą ligą, pas mus yra labai gera veterinarijos priežiūra, labai gerai yra kontroliuojama maisto kokybė, o čia bus galima užsikrėsti, jeigu užteršta aplinka išliks, jeigu užsikrės gyvuliai, žolėdžiai gyvuliai, nuo jų gali užsikrėsti ir žmonės“, – pasakojo virusologas.

Juodligės sporos po žeme gali išgyventi tris keturi ir daugiau dešimtmečių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad rusams susprogdinus užtvanką, vanduo užliejo kuro, cheminių medžiagų, trąšų sandėlius ir būtent juodligės kapinynus. Šiuo metu dėl vykstančių intensyvių karo veiksmų tos informacijos patvirtinti neįmanoma. Dar didesnė bėda – kad juodligės sporos yra itin gyvybingos ir gali išgyventi ištisus dešimtmečius.

„Juodligės sporos po žeme gali išgyventi tris keturi ir daugiau dešimtmečių. Po vandeniu lygiai taip pat, tik ten dar gali būti ir kita priežastis – jei tinkamos sąlygos, tai juodligės sporos gali pereiti į vegetacinę formą, tada jos gali daugintis, dar plačiau išplisti ir vėl virsti sporomis. Ypač tokiose teritorijose, kur karo zona, kur nėra vandens, elektros ir t. t. Sporos žūsta virimo temperatūroje, virinant 15–20 min. Jei trumpiau – jos gali išgyventi. Tokios jos yra gyvybingos“, – teigė prof. Saulius Čaplinskas

„Smegenyse tarsi prasideda cheminė audra – smegenų neuromoduliacinė sistema išskiria didelius kiekius dopamino ir noradrenalino. Po tokio cheminio sprogimo jaučiate šilumą ir susijaudinimą, tai padeda geriau sutelkti dėmesį, gerina trumpalaikę atmintį ir skatina siekti tikslų. Noradrenalinas daro įtaką adrenalino išsiskyrimui, o šis hormonas yra glaudžiai susijęs su širdies veikla, sužadina „kovok arba bėk“ atsaką, todėl įsimylėjėliai kartais būna nervingi, nenustygsta, o širdis daužosi tartum nutrūkusi nuo grandinės“, – įsitikinęs S. Čaplinskas. 

Medikas feisbuke paaiškino, kokie hormonai siaučia įsimylėjusio žmogaus kūne.

„Dopaminas yra smegenų cheminė medžiaga, susijusi su maloniu atlygiu (angl. „reward“). Tai smegenų būdas akcentuoti ir atsiminti kokį nors gerą rezultatą. Šiuo atveju dopaminas išsiskiria, kai jauti (ir gauni) iš kito kažką nuostabaus, arba turi malonumą jam/jai tai duodi. Tai ir vadinama meile – abipusis kažko nuostabaus davimas ir gavimas. Tai smegenų būdas pabrėžti, kad vyksta kažkas naujo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Tai leidžia jaustis šviesesniam ir gyvesniam. Gyvenime beveik nėra laikotarpio, kai jaustumėtės gyvesni nei tada, kai įsimylite“, – rašė profesorius.

„Įsimylėjimas yra ne tik vienas svarbiausių ir psichologiškai stipriausių įvykių žmogaus gyvenime, jis siejamas ir su imuninės sistemos genų reguliavimu: selektyviu imuninių ląstelių genų reguliavimo pokyčiu, kuriam būdingas I tipo interferono atsako genų, susijusių su CD1C+/BDCA-1+ dendritinėmis ląstelėmis (DC) ir CLEC4C+/BDCA-2, taip pat DCs ir abipusiu su α-defenzinu susijusių transkriptų, susijusių su neutrofilų granulocitais, reguliavimu. Šie padariniai išryškėjo dėl ligos, suvoktos socialinės izoliacijos ir pasikeitusio seksualinio gyvenimo sukeltų pokyčių. Šios išvados atitinka selektyvią įgimto imuninio atsako į virusines infekcijas (pvz., I tipo interferonus ir DC) reguliavimą ir DC įtaką reprodukcijai, suteikdamos įžvalgos apie imunoreguliacines koreliacijas – vienos iš svarbiausių žmogaus gyvenimo patirčių“, – tikino profesorius, šaltinius nurodydamas įrašo komentare. 

„Meilė gydo. Su šv. Valentino diena“, – Valentino dienos įrašą baigė profesorius,  ne vienerius metus vadovavęs  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui.

– Ar naujos vakcinos veikia naujas omikron atmainas?

– Dvivalentėje vakcinoje yra dalis vakcinos, skirtos Uhano variantui, kita dalis pritaikyta smaigalio baltymui BA.1 variantui. Tyrimų duomenys rodo, kad, pasiskiepijus tokia vakcina, maždaug vienuolika kartų padidėja imuninė apsauga bet kuriam variantui – ir ketvirtam, ir penktam. Tačiau prieš BA.1 variantą imuninė apsauga būtų dar pusantro karto didesnė. Reikia neklaidinti gyventojų – nuo specifinės atmainos geriausia apsaugo vakcina, skirta specifinei atmainai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau tinka ir ši?

– Taip. Taip pat neaišku, kas vyks ateityje, kaip virusas gali mutuoti.

– Ar pirmosios – BA.1 – turime Lietuvoje?

– Kadangi dabar neatliekami genotipavimai, tikėtina, kad jos nėra. Pasauliniu mastu vyrauja BA.4 ir BA.5 variantai.

– Pastaruoju metu girdime tik apie omikron atmainas, nėra naujų?

– Gera žinia, galbūt toliau nesivystys nauji variantai. Teisingai sakote, kad kurį laiką neatsiranda naujų. Tai gerai. Susirūpinimą kelia Kinija, neaišku, kaip ten vystysis situacija. Tikėkimės, sunkesnių ligos formų sukeliančių variantų nebus.

– Kokia situacija Lietuvos gydymo įstaigose?

– Į gydymo įstaigas papuola žmonių, deja, vidutiniškai kasdien neišgyvena po vieną žmogų. Svarbiausia, kad suprastume, jog dabar ir turi taip vystytis pandemijos eiga. Blogai, jei daug žmonių serga, kad ir nepatenka. Nedarbingumas didelė problema „Sodrai“, valstybei.

Susirūpinimą kelia Kinija, neaišku, kaip ten vystysis situacija. Tikėkimės, sunkesnių ligos formų sukeliančių variantų nebus.

– Kokia panacėja?

– Maksimaliai stengtis apsaugoti save, ypač artėjant šaltajam sezonui. Prisiminti seniau rekomenduotas priemones, nepamiršti stiprinti imunitetą. Taip pat ir pasiskiepyti.

– Dabar skiepijami vyresni nei 60 metų, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis, rizikos grupėse esantys žmonės. Ar reikėtų pagalvoti ir apie kitų visuomenės grupių skiepijimą?

– Pasiskiepijus nuo tymų ar raudonukės vakcina apsaugo nuo susirgimo, nes inkubacinis periodas daug ilgesnis. Jei žmogus susidurs su tymų virusu, imunitetas greičiau gamins atsaką, nei žmogus susirgs. Prie COVID-19 , deja, to padaryti neišeina. Ši vakcina neapsaugos nuo užsikrėtimo, bet apsaugos nuo sunkios ligos formos.

– Kiek ji mums gali suteikti tvarų imunitetą?

– Maksimaliai tvarus imunitetas trunka tik tris keturis mėnesius. Tačiau ne visiems vienodai.

– Ar kas tris keturis mėnesius reikia ir vakcinuotis?

– Tikrai ne. Dabar kalbame apie tai, kas ir buvo prognozuota. Atrodo, kad gali tekti revakcinuotis bent jau kol kas, artėjant šaltajam laikotarpiui galbūt net su gripo vakcina.

– Persirgo daugiau nei 1 mln. Lietuvos gyventojų, ar to nepakanka, kad susidarytų imunitetas?

– Tvarus imunitetas nesusidaro, nes su laiku jis išblėsta. Kai pradžioje buvo idėja pasiekti kolektyvinį imunitetą – to nepavyks, kol nebus kitos kartos vakcinos. Šios, deja, nuo užsikrėtimo apsaugo iš dalies ir tik laikinai. Vėliau priklauso nuo žmogaus imuninės būklės ir kiek viruso gaus.

– Žiemą leisime su stiprinančiomis dozėmis?

– Būtų gerai pasiskiepyti prieš žiemą – rugsėjo gale, spalį.

– Kaip galėtumėte pakomentuoti vaikų vakcinavimą?

– Visada kalbame apie naudos ir galimos žalos santykį. Kuo žmogaus imuninė sistema prastesnė, kuo jis vyresnis ir turi gretutinių ligų, tuo jam vakcinos nauda didesnė, nei vaikams, kurių imuninė sistema visai kitokia. Dėl kiekvieno vaiko skiepijimo reikia įvertinti situaciją ir pasitarti su gydytoju.

– Kokiu paros metu geriausia skiepytis?

– Geriausia pirmuoju paros metu, tuomet imuninė sistema veikia visai kitaip. Iki pusiaudienio.

– Ką rekomenduotumėte gyventojams pradėti daryti jau dabar?

– Ventiliacija, reikia galvoti, kaip pagerinti oro kokybę patalpose, nepamiršti kaukių, jei einame į sveikatos priežiūros įstaigą, vaistinę. Kurie priklauso rizikos grupei, reikėtų saugotis ir parduotuvėse. Manau, per daug neįvertiname, kad dažniausiai užsikrečiama darbovietėje arba šeimoje.

– Ko reikėtų imtis mokymo įstaigoms?

– Tai, ką žinojome. Tačiau būkime tiesūs – kokios kaukės mažiems vaikams? Tai bus daugiau imitacija. Ar buvo pasirūpinti ventiliacija, vėdinimo procedūromis, valymo sistema?

– Kokią ateitį artimiausiais mėnesiais prognozuotumėte?

– Sergamumas, deja, priklauso nuo žmonių elgsenos. Eisime į uždaras patalpas, bendrausime, savaime aišku, užsikrėtimų bus daugiau, tačiau nuošimtis nebus kaip pirmaisiais pandemijos metais. Sunkiai sergančių procentas bus mažesnis. Tačiau, deja, dalies žmonių neteksime.

Jei pradėsime taupyti ir mažiau šildyti vandenį, galime prisišaukti ir kitas bakterijas.

„Tuo pasinaudoti gali listeriozė – tokia bakterija, kuri dauginasi nuo 20 iki 60 laipsnių temperatūroje. Jeigu šaltas vanduo bus per šiltas, o šiltas vanduo per šaltas, tai mes galime tikrai neišvengti tokių protrūkių. Tokių atvejų Lietuvoje jau turėjome. Ispanai perspėja, kad dėl taupymo ir tokių karščių gali susilaukti ir šitos bėdos“, – teigė S. Čaplinskas.

Pasaulyje paplitus koronavirusui žmonės buvo išsigandę, tačiau dabar, nors mirčių vis dar yra, jie susitaikė ir nebesureikšmina šio viruso aukų skaičiaus.

„Prognozės, kad [covid-19] virusas plis, pasitvirtino. Jeigu atsuktume, ką prieš metus kalbėjome jūsų studijoje, matytume, kad tai ir vyksta. Vyksta ir tai, kad mes pradedami susitaikyti su tomis mirtimis. Mano manymu, viena mirtis – jau viena mirtimi per daug, bet dabar mes turime kone trisdešimt mirčių per mėnesį, kai tiek turėdavome pačiais sunkiausiais gripo sezono metais“, – prisiminė virusologas.

Kaukių dėvėjimas, rankų dezinfekavimas ir atstumų laikymasis jau turėjo tapti savaime visuomenėje suprantamu dalyku.

„Reikia, kad kiekvienas iš mūsų suprastume, kaip galime minimizuoti riziką užsikrėsti ir sunkiai susirgti. Čia tas pats, kaip važiuoti motociklu – turbūt visi supranta, kam reikalingas šalmas“, – palygino S. Čaplinskas.

Virusas suras ir „išgliaudys“ tuos, kurie dar nesirgę ir nesiskiepiję.

Jis teigė, kad komunikuojant apie koronavirusą reikėtų labiau akcentuoti labiausiai pažeidžiamus žmones.

„Kai mes kalbame studijoje, tai atrodo, kad siūlome vieno dydžio rūbą visiems, bet taip nebūna. Čia ir yra esmė – kaip pateikti tą informaciją, kad žmogus kuo daugiau sutapatintų su savimi. Per mažai kalbama apie rizikos veiksnius – kur žmonės užsikrečia ir kam liga yra pavojingiausia. Virusas suras ir „išgliaudys“ tuos, kurie dar nesirgę ir nesiskiepiję. Jaunimas galbūt persirgs vienaip, bet senjorams tai gali būti ypač pavojinga. Pirmosios bangos metu visuomenė juos saugojo, šeimos nariai saugojo, dėvėjo tas pačias kaukes, nėjo vienas pas kitą. Dabar to nėra, tad šitie žmonės rizikuoja labiausiai“, – pabrėžė S. Čaplinskas ir pridėjo, kad sveikatos apsaugos institucijoms trūksta žinių tikslingai komunikacijai sukurti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dar nepersirgę koronavirusu turėtų būtinai pasiskiepyti, nes rizika užsikrėsti – labai didelė.

„Artėjant rudeniui vienareikšmiškai siūlyčiau pasiskiepyti. Ir aš tą patį padarysiu, nepaisant to, kad jau turiu tris skiepo dozes ir esu persirgęs. Tiems, kuriems pavyko išvengti viruso, yra nedovanotina šiandien laukti ir nesiskiepyti. Visiems kitiems reikėtų sekti, ką siūlo specialistai ir žiniasklaida“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Sezoniškai vakcinuotis bus siūloma dar bent kelis metus, sakė S. Čaplinskas.

„Niekas nesiūlo skiepytis 2–3 kartus į metus, bet šaltuoju sezonu rizika užsikrėsti daug didesnė, todėl sezoninė revakcinacija išlieka ir bus dar keletą metų į priekį“, – tvirtino virusologas.

Tose šalyse, kur labiau pasitiki valdžia, pasitiki vienas kitu, rezultatai geresni, todėl, kad žmonės supranta, kad jų pareiga yra ne tik saugoti save, bet ir aplinkinius žmones.

Greitieji testai sudaro galimybę užsikrėtusiems žmonėms iškart izoliuotis vietoje vaikščiojimo po gydymo įstaigas ir užkrato platinimo.

„Pirmiausiai sudaroma galimybė greičiau pačiam žmogui įvertinti savo sveikatos būklę. Nepaisant to, koks bus tas ligos rezultatas, jei jaučia peršalimo simptomus, turėtų izoliuotis ir neiti į darbą, neplatinti ligos. Savaime aišku, kad žmogus neis be reikalo į sveikatos įstaigą, be reikalo nerizikuos, kad pablogėtų jo būklė, ir bus mažiau tikimybės virusą perduoti kitiems. Kalbant apie simuliantus, mes ir vėl prieiname prie komunikacijos dalykų, bendro supratimo. Tose šalyse, kur labiau pasitiki valdžia, pasitiki vienas kitu, rezultatai geresni, todėl, kad žmonės supranta, kad jų pareiga yra ne tik saugoti save, bet ir aplinkinius žmones. Tuo ir ypatingos užkrečiamos ligos – vieno žmogaus pastangų išvengti ligos gali neužtekti, jeigu nepasaugosime vienas kito“, – aiškino S. Čaplinskas.

Artėjant rudeniui, reikėtų kruopščiai apžiūrėti namų vedinimo sistemas, susibūrimo vietose reikėtų įdiegti ir oro dezinfekavimo sistemas.

„Visos tos pačios peršalimo ligos plius ligos, jeigu praleisti buvo skiepai – difterija, kokliušas, meningokokas, pneumokokinė infekcija. Jau dabar reikia susitvarkyti patalpų ventiliaciją, diegti oro dezinfekavimo sistemas tam, kad visi mes uždarose patalpose kvėpuotume kuo švaresniu, kuo sveikesniu oru atėjus šaltam metų sezonui“, – teigė S. Čaplinskas.

„Kuo daugiau bus vykdoma aiški epidemiologinė diagnostika, kur ir kaip žmonės užsikrečia, tuo greičiau kiekvienas ras sau tinkantį atsakymą, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje“, – pridėjo virusologas.

– Kaip sureagavote į šią žinią?

– Aš reaguoju šiek tiek kitaip. Šis faktas visiškai nestebina. Būtų keista, jeigu Lietuvoje vis dar būtų nediagnozuojama. Kitas klausimas – kaip tai buvo pateikiama. Iš vienos pusės – tarsi sensacija, o iš kitos pusės bandoma žmones raminti, kad išplitimo tikimybė nedidelė. Taip ir nepasakoma tiesiai šviesiai. Situaciją komplikuoja tai, kad ilgą laiką Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nežinojo, kaip pateikti informaciją, kaip pasakyti, kad nebūtų dar didesnės stigmos.

Šiame plitimo etape 98 proc. užsikrėtimo atvejų Europoje ir Amerikoje yra vyrai, kurie turi lytinių santykių su vyrais, kurių dauguma save identifikuoja kaip gėjus. Tačiau iš karto reikia pasakyti, kad tai nėra lytiškai plintanti liga. Kita vertus, ŽIV irgi prasidėjo nuo gėjų, bet ji neliko vien tik tarp jų. Tad dabar svarbu atvirai sakyti, kas atsitiko, kaip kur virusas plinta. Stengtis, kad nedidėtų stigma. Nieko gero nebus, jei bus pirštais badoma į mus ir į juos. Dabar ypač svarbu dirbti su šia demografine grupe, kad jie žinotų apie rizikas, stengtųsi ligos išvengti, o pastebėję ar įtarę menkiausius simptomus (karščiavimą, bėrimą), kad nebijotų kuo greičiau kreiptis į medikus. Taip pat medikai tam turėtų būti pasiruošę.

Neabejoju, kad mūsų sveikatos sistema yra pasiruošusi.

– Kas yra tas ilgalaikis kontaktas, po kurio iškyla grėsmė susirgti beždžionių raupais?

– Tikimybė užsikrėsti yra tada, kai liečiasi oda su oda. Galbūt, jeigu asmuo naudojasi sergančiojo patalyne, drabužiais, tuomet gal ir galima užsikrėsti. Virusas įprastai plisdavo tik vakarų ir centrinėje Afrikoje nuo infekuotų gyvūnų. Žmogus nuo žmogaus užsikrėsdavo labai retai. Dabar taip atsitiko, kad Europoje ir Amerikoje žmogus užsikrečia nuo žmogaus. Kadangi tokių atvejų yra labai nedaug, reikia daryti viską, kad jų daugiau ir nebūtų. Tikimybė užsikrėsti viešajame transporte faktiškai lygi nuliui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar teisinga elgsena, kai Lietuvoje su sergančiuoju turėję kontaktą asmenys nėra izoliuojami?

– Sunku pasakyti, kadangi aš nedalyvauju atliekant epidemiologinį tyrimą. Tačiau tikėtina, kad specialistai įvertino visas plitimo aplinkybes ir įvertino, kad rizika nėra didelė. Jeigu rizika būtų didelė, žmonėms reikėtų pasiskiepyti. Dabar skiepytis tikrai nereikia. Jeigu kyla įtarimas, kad galbūt galėjo būti užsikrėtimas, reiktų kreiptis į gydytoją. Jeigu bus nustatyti beždžionių raupai, tada kontaktavusiems su užsikrėtusiuoju būtų galimi skiepai. Visiems kitiems – ne. Svarbu, kad tai neįgautų tokį plitimo mastą, kaip įgavo ŽIV infekcija. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu, kad neatsitiktų taip, kad šis virusas nepapultų į mūsų laukinę fauną, graužikus. Mutacijos lėmė, kad šis virusas lengviau plinta tarp žmonių bei sukelia sunkesnę klinikinę eigą nei anksčiau.

– Kokios galėtų būti pasekmės?

– Pažeidimai gali būti įvairūs. Europoje kol kas mirė du žmonės, tačiau Afrikoje miršta apie 10 proc. užsikrėtusiųjų, kadangi jų imuninė sistema yra silpnesnė. Gali būti pažeisti įvairūs organai, gali net aklumas išsivystyti, ne tik randai.

– Ar mūsų sveikatos sistema yra pasiruošusi šią ligą atlaikyti? Koks jos gydymas?

– Neabejoju, kad mūsų sveikatos sistema yra pasiruošusi. Mes turime, kas yra prieinama Europoje: vaistai, technologijos. Kuo toliau, tuo daugiau žinosime apie šią ligą, bus daugiau galimybių suteikti ligoniams pagalbą.

„Ar jūs galite įsivaizduoti tokią situaciją, kad visiems žmonėms tiktų vieno dydžio rūbų parduotuvė? Turbūt puikiai suprantame, kad ne. Imunitetas lygiai taip pat skirtingai formuojasi ir blėsta pas kiekvieną žmogų individualiai. Dėl to vieno atsakymo visiems nėra“, – kalbėjo virusologas Saulius Čaplinskas.

Turintiems chroninių ligų, kurios silpnina imunitetą, pavyzdžiui, ŽIV, cukrinį diabetą, nutukimą ir pan., reikėtų rimtai apsvarstyti ketvirtąją COVID-19 dozę.

„Pirmiausia, gerai, kad jau yra tokia [skiepijimosi] galimybė. Kiekvienam žmogui reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, kuris gydo, jeigu turi kokią chroninę sunkią ligą, nes pirmiausia šitiems žmonėms imunitetas arba nesusiformuoja, arba išblėsta greičiau ir jiems liga gali būti ypač pavojinga. Būtų gerai, kad mes žinotume, kokie žmonės dabar Lietuvoje patenka į ligonines ir kas neišgyvena nuo šitos ligos. Tada kiekvienam žmogui būtų lengviau įvertinti savo riziką“, – teigė S. Čaplinskas.

Svarstantiems skiepytis ar nesiskiepyti S. Čaplinskas pataria asmeniškai įsivertinti, ar artimiausiu metu turėsite didelę riziką užsikrėsti koronavirusu. Jei likusią vasaros dalį planuojate leisti apsupti žmonių, tuomet būtų protinga pasiskiepyti ir taip galbūt išvengti sunkios ligos formos ar net pačio užsikrėtimo.

„Turintiems sunkias chronines ligas, kurios silpnina imunitetą, liga gali būti pavojinga, jeigu ja užsikrės ir susirgs dabar, bet ar mes žinome, kada susirgsime, kada užsikrėsime? Reikėtų įvertinti ir tai, kaip planuojame leisti likusią vasaros dalį arba rudens pradžią. Jeigu yra galimybė išvengti kontakto su žmonėmis, galbūt vertėtų šiek tiek palaukti. Kai po skiepo susiformuoja imunitetas, tai jis keturis penkis mėnesius padeda šiek tiek išvengti užsikrėtimo, o nuo sunkios ligos formos apsaugo ilgesnį laiką, bet su laiku imunitetas blėsta“, – aiškino virusologas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Viruso išvengę per pirmąją bangą turi didelę tikimybę užsikrėsti dabar.

„Tikėtina, kad jau kitą rudenį bus taip, kad atėjus rudeniui COVID-19 skiepas bus kartu su gripo skiepu. Dabar vasara, o žmonės suserga ir miršta. Virusas įgijo tokia savybę, kad mažiau jau jis pasiduoda sezono įtakai, bet iš kitos pusės sezoniškumą lemia tai, kad mes šaltuoju laikotarpiu daugiau būname uždarose ir prastai vėdinamose patalpose. Tada sudarome virusui galimybę greičiau patekti nuo žmogaus žmogui. Jeigu daryti prielaidą, kad dabar vasarą absoliuti dauguma žmonių prasirgs ir virusui nebus kur toliau cirkuliuoti, tai rudenį plitimas sulėtėtų, bet vargu, ar tai įvyks. Tie žmonės, kuriems pavyko išvengti ligos pirmosios bangos metu, labai didelė tikimybė, kad dabar jos neišvengs. Virusas įgijo tokią savybę – jis greičiau plinta ir mažesnės dozės užtenka, kad užsikrėsti“, – tvirtino S. Čaplinskas.

Nuo COVID-19 apsisaugoti galime pasiskiepiję ir naudodami biosaugos priemones.

„Yra dvi apsaugos grupės nuo koronaviruso infekcijos: medicininė – skiepai ir ligos gydymas, biosaugos priemonės – atstumo laikymasis, rankų higiena, medicininių kaukių dėvėjimas, patalpų vėdinimas ir t. t. Šias biosaugos priemones irgi galima suskirstyti į grupes: priklausančias nuo manęs ir nepriklausančios nuo manęs. Pastarosios gali priklausyti nuo valdžios, savivaldybės, organizacijos sprendimų“, – sakė S. Čaplinskas.

– Ką tie skaičiai reiškia?

– Iš vienos pusės, keičiasi mūsų imuniteto landšaftas, iš kitos pusės – keičiasi kai kurių užkrečiamų ligų plitimo trajektorija. Peršalimą sukeliančios ligos pradėjo plisti greičiau.

– Kodėl COVID-19 pradėjo plisti vasaros metu?

– Tam susidarė palankios sąlygos. Jeigu galimybė virusui plisti bus, jis ir plis. Virusai maišosi iš vieno žemyno į kitą, žmonės keliauja. Naujos viruso mutacijos leidžia virusui greičiau plisti ir išvengti imuniteto bei keičiasi patogenezė, tai reiškia, kad liga tampa sunkesnė.

– Ar tai neprieštarauja teorijai, kad kuo toliau, tuo viruso atmainos bus vis silpnesnės ir galiausiai ši liga išsikvėps?

– Neprieštarauja, bet tam reikia laiko. Klausimas, kokia kaina mes tai pasieksime.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas yra imuniteto reljefas?

– Kai beždžionių imunodeficito virusas peršoko rūšinį barjerą, atsirado daug žmonių, sergančių AIDS, su įgytu imunodeficito sindromu. Tada, kai buvo daug žmonių, kurių imunitetas – nusilpęs, pradėjo plisti tuberkuliozė. Dabar, kai yra daug žmonių, kurių imunitetas yra nusilpęs, virusai įgauna kitas savybes, tuo pasinaudoja ir greičiau plinta.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad per savaitę 32 proc. išaugo naujų diagnozuotų užsikrėtimų atvejų skaičius Europoje, kai diagnozuojam daug mažiau nei įprasta, tad kokius 5–7 kartus atvejų yra daugiau. Tačiau pasakyti sunku, ar Lietuvoje plinta naujos atmainos, ar ne. Greičiausiai, kad taip. Ilgąjį COVID-19 du kartus dažniau sukeldavo delta atmaina, negu omikron, bet omikron plinta septynis kartus greičiau, negu delta. Nors švelnesnė ligos eiga, bet pasekmės gali būti daug sunkesnės ir didelei daliai žmonių. Tie, kas persirgo pirmuoju omikron variantu, greičiausiai, kad šioms naujoms atmainoms imunitetas yra išblėsęs.

Karantinas kaip priemonė, mano nuomone, buvo per ilgas ir per absurdiškas, atnešė daugiau žalos, nei naudos.

– Ar gresia dar vienas karantinas rudenį?

– Karantinas kaip priemonė, mano nuomone, buvo per ilgas ir per absurdiškas, atnešė daugiau žalos, nei naudos. Turėtume kalbėti ne apie karantiną, o apie tai, kad turėtume suprasti, kaip elgtis atėjus rudeniui. Jeigu jaučiame simptomus – neikime į darbą, pasaugokime savo artimuosius. Uždaroje patalpoje, ypač viešajame transporte, naudokime kaukes. Ir ypač svarbu – patalpų oro dezinfekcija.

– Gal yra kokių nors naujienų vakcinų pasaulyje? Ar reikėtų nerimauti, kad ateis ruduo, padidės sergamumas, o vakcinos jau bus nebepaveikios?

– Tai yra gera žinia. Iš vienos pusės – vakcinos yra mažiau paveikios prieš konkrečius štamus, bet modernios vakcinos lygiai taip pat veikia ir nesikeičiančius viruso epitopus. Tad tai yra įrodymas, kad ląstelinis imunitetas taip neišblėsta, kaip išblėsta antikūnai. Kita gera naujiena yra dėl vaikų. Vaikas nėra mažas suaugęs žmogus. Jo imunitetas veikia kitaip, kur kas stipriau ir efektyviau apsaugo vaikus nuo COVID-19.

„Dėkoju visiems kolegoms, socialiniams partneriams, visuomenės informavimo priemonėms už ilgametį bendravimą ir bendradarbiavimą įgyvendinant užkrečiamųjų ligų prevenciją, šviečiant ir kuriant sveikesnę visuomenę ir jos gerovę.

Šiandien yra paskutinė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro veiklos diena.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) buvo pagrindinė specializuota institucija Lietuvoje vykdžiusi gyventojų sergamumo užkrečiamosiomis ligomis ir skiepijimų aprėpčių stebėseną, profilaktiką bei visuomenės informavimą.

Šiandien yra paskutinė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro veiklos diena.

Per trylika veiklos metų (2009-2022) ULAC medikai parengė 119 metodinių rekomendacijų specialistams, įgyvendino per 30 nacionalinių ir tarptautinių projektų bei užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo dalykų apmokė per 10 tūkst. įvairių sričių specialistų iš visos Lietuvos.

ULAC medikai aktyviai bendradarbiavo su ECDC, PSO bei kitomis JT ar EK agentūromis. Visoms joms ir dideliam būriui partnerių ir kolegų įvairiose pasaulio šalyse esame dėkingi už nuoseklią ir reikšmingą paramą, bendradarbiavimą, suteiktas tarptautines galimybes tobulinant specialistų profesines kompetencijas, kurios leido tvariai prisidėti prie pamatinių visuomenės gebėjimų saugoti savo sveikatą“, – rašė S. Čaplinskas.

Jo teigimu, 2021 m. gruodžio 16 d. LR Seimo sprendimu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras likviduojamas (reorganizuojamas).

„Toks sprendimas priimtas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui A. Matului pasiūlius iš LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nomenklatūros (24 str.) išbraukti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą“, – viešame laiške dėstė profesorius.

Apie reorganizaciją

Priminsime, kad jau anksčiau SAM pranešė, jog prie Higienos instituto (HI) bus prijungtas Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, o prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

„Vykdant pokyčius, pirmiausia, peržiūrėtos institucijų vykdytos funkcijos, identifikuoti besidubliuojančios, neveiksmingai vykdomos ar nebūdingos visuomenės sveikatos priežiūros sistemai veiklos. Nustatytos aiškios įstaigų kompetencijos, atsisakant sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių funkcijų“, – šių metų kovą informavo SAM.

Sujungus įstaigas tikimasi, kad padidės ir specialistų bendradarbiavimas, dalijimasis informacija, bus greičiau priimami aktualūs sprendimai. Be to, pasak SAM, atsiras galimybė padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus.

„Pažymėtina, kad daugumai pertvarkomų institucijų darbuotojų ir vadovų artimiausiu metu bus pasiūlyta nuo liepos 1 d. toliau dirbti SAM pavaldžiose įstaigose – HI arba NVSC. Šiuolaikinei visuomenės sveikatai kompetencijų sutelkimas vienoje institucijoje yra didelis privalumas. Dauguma Europos Sąjungos šalių, tarp kurių – Vokietija, Suomija, Švedija ir kitos, jau gerokai seniau atsisakė smulkių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklo ir įsteigė visuomenės sveikatos institutus ar panašias nacionalinio lygmens institucijas“, – buvo rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Pasak jo, Afrikoje paplitusios dvi viruso linijos, viena jų šiame žemyne pražudo apie 10 proc., kita – iki 1 proc. užsikrėtusiųjų.

„Ta linija, kuri dabar plinta Europoje, jos mirštamumas yra mažesnis. Panašu, kad mirties atvejų gali būti iki 3 procentų. Bet reikia pabrėžti, jei eina kalba apie sveikus, jaunus žmones, liga paprastai bus lengvesnė ir kaip tas pats gripas, kovidas, ši liga bus pavojingesnė žmonėms, turintiems silpnesnę imuninę sistemą – ar dėl amžiaus, ar dėl gretutinių ligų“, – LRT trečiadienį sakė profesorius.

Anot jo, užsikrėsti galima tik artimo kontakto metu, per pūslelių skystį. Jis patvirtino, kad yra duomenų, jog virusas gali būti perduodamas ir lytiniu keliu, per gleivinę, taip pat per bendrą patalynę, rankšluosčius, virusas gali pasklisti ir oro lašeliniu būdu, per stambius lašelius.

Ekspertas pabrėžė, kad šios ligos užkrečiamumas yra gerokai mažesnis, nei, pavyzdžiui, COVID-19, tam reikia gerokai ilgesnio kontakto.

Pastarosiomis dienomis virtinėje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Jungtines Valstijas, buvo paskelbta apie nustatytus užsikrėtimo beždžionių raupais, kurie yra endeminiai kai kuriose Afrikos dalyse, atvejus.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.

Specialistai atidžiai stebi naujausią informaciją apie beždžionių raupų plitimą pasaulyje ir Europos Sąjungoje, didinamas gydymo įstaigų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos budrumas.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro teigimu, tikimybė, jog beždžionių raupų protrūkis paveiks didelę visuomenės dalį, yra „labai maža“.