Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį atmetė mirusio dirigento našlės Silvijos Sondeckienės ir sūnaus Pauliaus Sondeckio skundus dėl 300 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, BNS pranešė teismo atstovas Audris Kutrevičius.

„Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovas (ar jo darbuotojai) viešindami informaciją apie S. Sondeckį būtų nevykdę jiems priskirtų funkcijų ar jas vykdydami veikę nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“, – paskelbė teismas.

2018 metų sausį centras paskelbė, kad S. Sondeckis, anot KGB dokumentų, buvo įrašytas į KGB agentų žurnalą, kaip esą užverbuotas 1962 metais, turėjo agento „Saliuto“ slapyvardį ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982-ųjų liepos. KGB domino į JAV emigravęs S. Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis.

Tų pačių metų gegužę Liustracijos komisija paskelbė, kad S. Sondeckis, pagal turimus duomenis, slapta nebendradarbiavo su KGB struktūromis, nėra objektyviosios pažeidimų pusės – nėra jokios veikos ir rezultatų.

Istorikai pabrėžia, kad agentų registracijos žurnale yra netikslumų, pavyzdžiui, jame yra partizanų, pasirašiusių dokumentus, bet nebendravusių su KGB ir vykdžiusių antisovietinį pasipriešinimą, todėl medžiagą ragina vertinti kartu su kitais istoriniais šaltiniais.

Žurnalas skeltas penkerius metus, per kuriuos buvo paskelbti visi jame nurodyti įrašai apie asmenis.

Teismas savo sprendime pažymėjo, kad Valstybės saugumo departamentui Lietuvos ypatingajam archyvui perdavus jo žinioje turėtus archyvinius KGB dokumentus, tarp jų ir žurnalą, šis dokumentas tapo viešu ir laisvai prieinamu visiems asmenims, besikreipiantiems į Lietuvos ypatingąjį archyvą.

„Centras turėjo įstatyme (5 straipsnio 1 d. j punkte) nustatytą pareigą skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus. Žurnalas skeltas penkerius metus, per kuriuos buvo paskelbti visi jame nurodyti įrašai apie asmenis“, – rašoma teisėjos Ivetos Pelienės sprendime.

Pasak teismo, kaip matyti iš centro į bylą pateiktų Lietuvos ypatingajame archyve saugomų dokumentų kopijų, apie S. Sondeckį paskelbta informacija atitinka žurnalo turinį. Pateikdamas papildomą informaciją Genocido centras taip pat rėmėsi Ypatingajame archyve saugomais dokumentais ir skelbdamas nurodė šios informacijos šaltinius.

„Taip pat negalima sutikti su pareiškėjų skundo argumentais, jog centras neatsakingai interneto svetainėje pateikė nepatikrintą žurnalo medžiagą apie S. Sondeckį, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog centro skelbta informacija atitiko Lietuvos ypatingajame archyve buvusius dokumentus“, – nurodė teismas.

Anot jo, centras nebuvo paviešintos informacijos autoriumi, tačiau turėjo įstatyminę pareigą ją skelbti.

Be to, prie žurnalo ir papildomos informacijos interneto svetainėje buvo pateikti paaiškinimai, kaip turėtų būti suprantama skelbiama informacija.

„Šie centro paaiškinimai vėliau detalizuoti, skelbti atsakymai į kilusius klausimus ir pateikti dar detalesni paaiškinimai, kaip turėtų būti suprantama paskelbta informacija“, – rašoma teismo sprendime.

Teisėja I. Pelienė taip pat atkreipė dėmesį, kad centras 2018 metų gegužės 21 dieną interneto svetainėje paskelbė informaciją apie S. Sondeckio atžvilgiu priimtą Liustracijos komisijos sprendimą, pateikdamas nuorodą į informacijos šaltinį – naujienų agentūrą BNS.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas, todėl, pasak teismo, pareiškėjų skundas atmestinas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovu tapus Adui Jakubauskui pernai rugsėjį iš interneto svetainės visa KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo informacija išimta.

LGGRTC sovietų saugumo verbuotų asmenų sąrašą pradėjo skelbti 2012 metų pabaigoje, o baigė 2018 metais. Jame išanalizuoti 1669 asmenų duomenys.

„Šiandien į mane kreipėsi Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarų klubas, prašydamas pakartotinai ištirti kaltinimus kardinolui V. Sladkevičiui, dirigentui S. Sondeckiui ir žymiam aktoriui D. Banioniui dėl jų galimo bendradarbiavimo su KGB. Jie prašo sudaryti darbo grupę, į kurią įeitų istorikai, Signatarų klubo bei tremtinių ir politinių kalinių atstovai, ir atlikti pakartotinį tyrimą šiuo klausimu. Tokį įsakymą šiandien aš rengiuosi pasirašyti“, – pirmadienį Lietuvos radijui sakė A. Jakubauskas.

Skelbiant KGB bylas, rezonanso sulaukė duomenys, kad sovietų okupacijos metais užverbuoti dirbti KGB agentais buvo aktorius D. Banionis ir dirigentas S. Sondeckis. Žurnalo pabaigoje įrašytas ir dvasininkas V. Sladkevičius, tačiau jo įrašymo aplinkybės pabaigoje lieka neaiškios. Kiti dokumentai rodo, kad V. Sladkevičius verbuotas 1958 metais, tačiau nebendradarbiavo, nes agento darbo byla neužvesta, ir po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas bei ištremtas į Nemunėlio Radviliškį.

Jie prašo sudaryti darbo grupę, į kurią įeitų istorikai, Signatarų klubo bei tremtinių ir politinių kalinių atstovai, ir atlikti pakartotinį tyrimą šiuo klausimu.

Sprendimą atnaujinti tyrimą LGGRTC vadovas priėmė Seime situaciją centre nagrinėjusiai darbo grupei keliant jo tolesnio vadovavimo įstaigai klausimą. Darbo grupė praėjusią savaitę priėmė išvadas, kuriomis Seimo valdybai siūlo kreiptis į Seimą dėl A. Jakubausko tinkamumo užimti šias pareigas.

LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas. Parlamento skiriamo valstybės institucijos vadovo atleidimą inicijuoti gali Seimo valdyba, komitetas arba penktadalis parlamentarų.

Seimo valdyba darbo grupę aiškintis situaciją Genocido centre sudarė, sulaukusi kelių kreipimųsi dėl įtampos šioje įstaigoje, galimo mokslinių tyrimų politizavimo. Laiškuose teigta, kad situacija pablogėjo pernai vasarą centrui pradėjus vadovauti Seimo paskirtam A. Jakubauskui.

Kovo 12 dieną iš darbo LGGRTC atleista viena iš direktoriaus kritikių istorikė Mingailė Jurkutė. Kaip atleidimo priežastis nurodyti pasikartoję pažeidimai, „susiję su tuo, kad nepateikiant faktų ir argumentų arba pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus ir argumentus paskleista informacija, kuri suklaidino centro veikla besidominčią bendruomenę“. Anot pranešimo, darbuotoja taip pat sukėlė abejonių savo įstaigos darbo patikimumu ir teisėtumu.

A. Jakubauskas ne kartą atmetė priekaištus ir kaltinimus. Ketvirtadienį išplatintame viešame laiške jis sakė, kad nepasitenkinimą reiškia 17 centro darbuotojų, t. y. 12 procentų viso darbo kolektyvo.

LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.

Po mirties – purvo dozė

Pasaulio kino gurmanams bene žinomiausias lietuvių aktorius, režisieriaus Andrejaus Tarkovskio filmo "Soliaris" žvaigždė D.Banionis (1924–2014) po mirties staiga tapo Lietuvos priešu.

Kartu su juo tokiais pat "išdavikais" virto ir ne ką mažiau garsus muzikos pasaulyje profesorius, maestro S.Sondeckis (1928–2016) bei antrasis Lietuvos istorijoje kardinolas V.Sladkevičius (1920–2000).

2018-ųjų sausio pradžioje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) interneto svetainėje kgbveikla.lt baigtas viešinti KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas, kuriame ir atsirado jau mirusių šių šalies šviesuolių pavardės.

"Šis žurnalas nėra ir nebus slaptas dokumentas, jis bus laisvai prieinamas Lietuvos ypatingajame archyve (tik pagal Liustracijos įstatymo nuostatas neskelbiant prisipažinusių agentų, kurių žurnale yra 22), todėl be papildomo žurnale įrašytų asmenų veiklos tyrimo informacija gali būti neatitinkanti tikrovės (kaip V.Sidzikausko, V.Sladkevičiaus ar kitais atvejais, kurių viso tyrimo metu nustatyta 37)", – rašoma svetainėje kgbveikla.lt.

Išimti nėra pagrindo?

Nepaisant to, jog "tyrimo informacija gali būti neatitinkanti tikrovės", kaip nurodoma svetainėje, jau greitai bus dveji metai, tačiau šių garsių žmonių pavardės tebėra išdavikų sąrašuose.

Tačiau be itin lakoniškų įrašų KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnale nėra pateikta jokių kitų papildomų įrodymų apie jų bendrininkavimą su sovietiniu saugumu.

"Mes neturime jokio pagrindo jų (pavardžių – A.D.) išimti. Yra vientisas dokumentas, registracijos žurnalas ir visas yra skelbiamas. Agentų asmens ir darbo bylos yra išvežtos (į Rusiją – A.D.), yra likę tik antriniai dokumentai, išliko žurnalas ir bylų įrašų kartoteka. Kokia tikimybė, kad šitie įrašai suklastoti? Ta tikimybė nepaprastai menka. Kas galėjo turėti kažkokį motyvą tuos žmones apjuodinti? Juk teismas patvirtino, prokuratūroje tyrimas atliktas, kad tie įrašai registracijos žurnale yra autentiški", – dienraščiui tvirtino LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.

Juk teismas patvirtino, prokuratūroje tyrimas atliktas, kad tie įrašai registracijos žurnale yra autentiški.

Motyvas buvo rimtas

Nors T.B.Burauskaitė ir abejoja, ar kas nors galėjo turėti motyvų įrašyti šiuos asmenis į KGB agentų sąrašą, kai kurie faktai byloja priešingai.

Juolab pačiame kgbveikla.lt tinklalapyje paminėta, jog "visas agentų registracijos žurnalas parašytas ranka, kelios pabaigoje įrašytų asmenų pavardės įrašytos kiek kitu rašikliu, kita rašysena, neišlaikyta chronologinio eiliškumo".

Sąrašo pabaigoje, beveik pačioje puslapio apačioje 1 663 numeriu įrašytas V.Sladkevičius (agentas "Alksnis").

Šis įrašas atsirado 1989 m. lapkričio 21-ąją.

Nuo šios dienos buvo praėję beveik pusantrų metų (1988 05 29), kai popiežius Jonas Paulius II V.Sladkevičių įšventino į kardinolus – ypatingas įvykis šalies dvasininkijai ir tikintiesiems, nes tai buvo tik antrasis kardinolas per visą Lietuvos istoriją.

Greitai po to (1989 02 07) V.Sladkevičius paskirtas Kauno arkivyskupu.

Ar galėjo patikti sovietams toks jų valdomos periferijos dvasininko iškilimas ir jo autoriteto bažnytinis pripažinimas, kurio jie patys neįstengė palaužti ir priversti jiems šnipinėti? Veikiausiai, ne.

O čia dar lenkų kilmės popiežiaus, nepriklausomybės kovoms įkvėpusio savo istorinę tėvynę, akivaizdžiai rodomas palankumas kaimyninės Lietuvos dvasininkijai.

Todėl neatmetama, kad V.Sladkevičiaus pavardė KGB agentų registracijos žurnale, baigiantis sovietinei epochai, atsirado neatsitiktinai.

Redakcijos archyvo nuotr.

Vis dėlto tame pačiame žurnale įrašyta, kad V.Sladkevičiaus, kuris esą užverbuotas 1958 m., byloje nėra nė vieno lapo, o agento darbo byla net nebuvo užvesta.

Vienas būdų – kompromituoti

Kardinolas Sigitas Tamkevičius, artimas V.Sladkevičiaus bendražygis, neabejoja, kad tai buvo siekis sukompromituoti šį šviesų žmogų.

"Žinant, kaip KGB veikė, kaip jie bandė kompromituoti jiems nepalankius asmenis, tai tas įrašas – vienas būdų tai padaryti. Juk daugybę dokumentų jie išsivežė arba sunaikino, o šį žurnalą paliko. Todėl peršasi mintis, kad buvo noras mesti šešėlį: "Štai žiūrėkite, jūsų kardinolas – buvęs KGB bendradarbis." Galėjo būti, kad įrašas atrodytų patikimiau, prie vieno garsaus žmogaus prirašė dar kelių visuomenėje žinomų asmenų pavardes", – svarstė S.Tamkevičius.

Galėjo būti, kad įrašas atrodytų patikimiau, prie vieno garsaus žmogaus prirašė dar kelių visuomenėje žinomų asmenų pavardes", – svarstė S.Tamkevičius.

Kardinolas pasakojo, kad sovietų saugumas V.Sladkevičių, ypač po konsekracijos 1958 m., spaudė bendradarbiauti ir mainais žadėjo leisti valdyti Kaišiadorių vyskupiją.

Kai jis nesutiko, įgaliotinis Ruginis esą pasakęs: "Su tokiais svolačiais mes susitvarkysime." Galima spėti, susitvarkė.

"Ar turi likti viešojoje erdvėje visos šios pavardės? Iš dalies centro direktorę pateisinčiau. Jie tą knygą rado su tuo įrašu. Dabar jų išbraukimas būtų dokumentų klastojimas. Bet, manau, kad prie tų pavardžių turi būti įrašyta, kad jokių papildomų dokumentų apie jų kolaboravimą nėra. Juk ten galėjo būti įrašyta ir mano pavardė, saugumas tokius dalykus darydavo", – kalbėjo kardinolas S.Tamkevičius.

Saugumiečiai pasiklydo laike?

Tame pačiame KGB agentūriniame žurnale vienas paskutiniųjų (Nr. 1 665) įrašytas D.Banionis (agentas "Bronius").

Prie jo pavardės nurodyta data yra 1974-ieji (tais pačiais metais, kai jis esą buvo išbrauktas iš agentūrinio tinklo).

Keista tai, kad data atsirado iškart po 1989 m. įrašų, o ne gerokai aukščiau, kaip turėjo būti chronologiškai.

Agento asmens bylos kortelės nėra. KGB dokumentuose esą yra informacijos, kad agentas "Bronius" užverbuotas 1970 m. spalį, "dėl jo dalykinių ir asmeninių savybių kontaktuojant su užsienio lietuviais".

Kitame puslapyje, pačiame jo viršuje (Nr. 1 666), įrašytas S.Sondeckis (agentas "Saliutas").

Įrašo data – 1982 m., prieš tai matyti 1989, 1974 m., po to staiga – 1990 m. įrašai. Vėlgi nepaisoma chronologijos.

Nurodyta, jog agento asmens bylos kortelės nėra. Tačiau KGB dokumentuose esą yra informacijos, kad S.Sondeckis užverbuotas 1962 m. ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982 m. liepos.

Rašoma, kad sovietų saugumiečius domino S.Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis (1893–1989), KGB jį įvardijo objektu "Ded".

Spręs Generalinė prokuratūra

Prieš beveik dvejus metus viešai pasirodžiusi informacija šokiravo tiek šių dviejų garsių kultūros žmonių artimuosius, tiek jų gerbėjus.

Ir nors jokių įrodymų dėl jų bendrininkavimo su sovietais LGGRTC daugiau neaptiko, tiek D.Banionio, tiek S.Sondeckio pavardės vis dar kabo šiame gėdingame sąraše.

"Šią savaitę pateikiau Generalinei prokuratūrai prašymą, kad pavardę ištrintų. Juk nėra nei jokių bylų, nei kortelių. Žinau, kad turi būti agento anketa, kurios irgi nėra. Ar mano tėvo atveju viso to nereikėjo? Visa tai labai keista. Todėl ketinu bylinėtis ir apginti tėvo garbę", – nedaugžodžiavo garsaus aktoriaus sūnus, režisierius Raimondas Banionis.

O garbę tenka vėl ginti, nors dar prieš pusantrų metų Liustracijos komisija patvirtino, jog "negali pripažinti, kad LR piliečiai S.Sondeckis ir D.Banionis slaptai bendradarbiavo su KGB".

Minėti registracijos žurnalai tėra vidiniai KGB dokumentai, susiję "su operatyvinės veiklos organizaciniais dalykais, planuojamomis ir vykdomomis veiklomis", tačiau ten "nėra patvirtinančių duomenų apie D.Banionio ir S.Sondeckio sutikimą bendradarbiauti su KGB struktūromis, o taip pat duomenų apie jų atliktas užduotis".

Jei reikės, kreipsis į Strasbūrą

Kartu su R.Banioniu pareiškimą Generalinei prokuratūrai nunešė ir S.Sondeckio sūnus Saulius Sondeckis jaunesnysis.

Abu vyrus piktina tai, kad LGGRTC, net gavęs Liustracijos komisijos sprendimą, kuris patvirtina, kad nei D.Banionis, nei S.Sondeckis su KGB nebendradarbiavo, savo interneto svetainėje lig šiol laiko kompromituojančią šiuos žmones medžiagą.

"Liustracijos komisija juk nustatė, kad jie su KGB nebendradarbiavo. Ir tos pavardės turi būti išimtos iš jų tinklalapio. Antras klausimas prokuratūrai, kas įrašė tas pavardes žurnalo pabaigoje? Mes reikalaujame grafologinės ekspertizės, kuri turėtų atsakyti į tą klausimą ir apginti ne tik mūsų, bet ir viešąjį interesą, nes žmonės – suklaidinti, o mūsų tėvai, jau nekalbu apie kardinolą V.Sladkevičių, yra apjuodinti", – kalbėjo S.Sondeckis jaunesnysis.

Jis teigė, jei nesulauks atsakymo iki 2020 m. vasario 16-osios, yra nusiteikęs drastiškam žingsniui – ketina grąžinti tėvui suteiktą aukščiausiąjį valstybinį apdovanojimą, nes "kam kagėbistui ordinai"?

"Klausimas čia yra labai rimtas, nes mūsų šeimai yra padaryta nereali žala. Ta žala lig šiol "kabo" jų tinklalapyje. Ir jeigu prokuratūra negins mūsų intereso, ir viešojo taip pat, mes kreipsimės į Strasbūrą ir neabejotinai laimėsime, nes pažeisti du konvencijos straipsniai – žmogus yra miręs ir jokių jo bendrininkavimo su KGB įrodymų nėra. Kodėl reikia juodinti žmones, kurie mirę ir negali apsiginti? Norėčiau, kad valstybė mūsų atsiprašytų", – pabrėžė S.Sondeckis jaunesnysis.

Tuo metu žinomų dirigento ir aktoriaus artimieji LRT.lt sako neatmetantys galimybės kreiptis į teismą.

„Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija negali pripažinti, kad Lietuvos piliečiai Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB“, – rašoma S. Sondeckio ir D. Banionio artimuosius pasiekusiame rašte.

S. Sondeckio sūnus Saulius Sondeckis jaunesnysis LRT.lt sako neatmetantis galimybės kreiptis į teismą, tačiau kol kas nepatvirtina žengsiantis tokio žingsnio.

„Ir be Liustracijos komisijos išvadų galime laimėti bet kokį teismą. Pirmiausia, mano tėvas ir D. Banionis yra mirę – kadangi žmonės negali apsiginti patys, yra pažeista Vienos konvencija“, – LRT.lt sako Saulius Sondeckis jaunesnysis.

Dėl tolesnių žingsnių, D. Banionio sūnaus Raimundo Banionio teigimu, nėra apsisprendę ir žinomo aktoriaus artimieji.

„Tik penktadienį sužinojome šią žinią, reikia apgalvoti, kokie yra galimi mūsų ėjimai, pasitarti su S. Sondeckio sūnumi, kitais artimiausiais. Tačiau naujienos, aišku, nenustebino, nustebino anksčiau pasirodžiusi žinia apie bendradarbiavimą“, – kalba R. Banionis.

Liustracijos komisijos vadovas: jie abu nebendradarbiavo

LRT.lt kalbintas Liustracijos komisijos pirmininkas A. Urmonas patvirtino, kad komisija S. Sondeckio ir D. Banionio atžvilgiu nutarė, kad jie su KGB nebendradarbiavo.

„LGGRTC paskelbė, kad yra duomenys, įtariant bendradarbiavus. Etiketė užklijuota, sitgmatizacija įtarimų yra, ji sukelia visokių juodų minčių, o mūsų komisija nusprendė, kad negalima teigti, kad jie bendradarbiavo, nes nėra duomenų. O tų duomenų, kuriuos turi genocido centras, susidarymo šaltinis gali būti įvairus, pavyzdžiui, provokacijos“, – aiškina A. Urmonas.

Anot jo, ši komisijos išvada galėtų būti panaudota galimuose teisminiuose procesuose, jei tokie būtų inicijuoti.

Etiketė užklijuota, sitgmatizacija įtarimų yra, ji sukelia visokių juodų minčių, o mūsų komisija nusprendė, kad negalima teigti, kad jie bendradarbiavo, nes nėra duomenų.

„Tarkime, dėl reikalavimo paneigti centro paskelbtus duomenis“, – užsimena Liustracijos komisijos vadovas.

A. Urmono manymu, LGGRTC, prieš paviešindamas KGB dokumentus apie S. Sondeckį, D. Banionį, pirmiausia, turėjo kreiptis į Liustracijos komisiją.

„Neatsakingai pasielgta. Mano požiūriu, reikėjo tokius įtarimus praleisti pro komisiją. Dabar tuos įtarimus pakabina kaip žaisliukus ant žmonių likimų, o juk yra tų žmonių vaikai, anūkai. Teisinėje valstybėje tokių dalykų neturėtų būti“, – komentuoja Liustracijos komisijos pirmininkas.

T. Lukšio / BFL nuotr.

T. Burauskaitė: jokių verdiktų neskelbiame

LGGRTC direktorė Teresė Burauskaitė tikina, kad jos vadovaujamo centro paskelbti dokumentai neturi jokio vertinamojo pobūdžio – minimi asmenys iš tiesų bendradarbiavo su KGB ar ne.

„Mūsų prievolė yra skelbti dokumentus, mes jokių verdiktų neskelbiame. Liustracijos komisijos darbas yra svarstyti ir padaryti išvadą. Kažkodėl manoma, kad jei mes paskelbėme dokumentą, tai jau čia yra galutinis sprendimas.

Dokumentas yra dokumentas. Toks, koks yra, žurnalas buvo skelbiamas penkerius metus, jame buvo visokiausios informacijos. Mes parašėme preambulę, kurioje nurodoma, kaip vertinti mūsų skelbiamą medžiagą, ir tuo mūsų misija, atrodo, baigiasi. O kad kreipėsi ir pripažino, kad nebendradarbiavo, tai labai gerai“, – sako T. Burauskaitė.

Pašnekovė tikina, kad LGGRTC vykdo įstatymą ir darė viską, kaip jame numatyta.

„Tačiau žmonės turi pilietinę teisę kreiptis į teismą, o tuomet jau žiūrėsime, koks bus teismo verdiktas – mes galėjome skelbti tą žurnalą ar ne.

Jų pavardės – tik įrašai žurnale, o registracijos žurnalą mes skelbiame kaip vientisą dokumentą, papildytą komentarais. Šis dokumentas yra Lietuvos ypatingajame archyve ir dokumentu naudotis, tas pavardes matyti gali visi“, – kalba pašnekovė.

Istorikų nuomonės išsiskyrė

Buvusi ilgametė LGGRTC vadovė, istorikė Dalia Kuodytė LRT.lt teigia, kad siekiant paskelbti apie žmonių bendradarbiavimą su KGB, būtina griežtai laikytis įstatymų, įrodyti, kad asmenys sąmoningai dirbo išvien specialiosiomis tarnybomis. S. Sondeckio, D. Banionio atveju, D. Kuodytės manymu, LGGRTC pasielgė neprofesionaliai, mat vadovavosi dokumentų nuotrupomis. Be to, istorikė abejoja, ar KGB sudarytų agentų bylų registracijos žurnalas gali būti patikimas dokumentas.

„Šiuo atveju centras, kuriam buvo pavesta viešinti dokumentus, nežinau, kodėl jie šitą žurnalą pasiėmė kaip dokumentą, kur net nesuprato, kas čia yra per dokumentas. Man atrodo, kad paskutinėje vietoje toks dokumentas turėjo būti, ypač, kalbant apie asmenis, kurių bendradarbiavimo įrodyti neįmanoma. Čia tarsi mesti smirdantį daiktą į ventiliatorių ir laukti, kas bus“, – tvirtina D. Kuodytė.

Vis dėlto, anot pašnekovės, tiek LGGRTC paskelbta informacija, kad S. Sondeckis, D. Banionis bendradarbiavo su KGB, tiek ir Liustracijos komisijos išvada, kad nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie bendradarbiavimą iš esmės yra panašios juridinės galios.

„Aš manau, (S. Sondeckio, D. Banionio – LRT.lt) artimiesiems galbūt reikėjo tokio sprendimo, kad turėtų kuo argumentuoti savo versiją“, – teigia pašnekovė.

Tuo metu kitas istorikas Arvydas Anušauskas, dirbęs LGGRTC, stebisi Liustracijos komisijos sprendimu.

„Liustracijos komisija darydavo tyrimus gyvųjų žmonių atžvilgiu. Mirusiųjų atžvilgiu sprendimai iš viso nebuvo priimami, nes tų žmonių nepasikviesi paliudyti. Man tokie sprendimai už akių atrodo labai keistai, žinant tokios informacijos neišsamumą“, – LRT.lt sako A. Anušauskas.

Anot jo, kad ir ką nuspręstų Liustracijos komisija, dokumentų apie S. Sondeckio, D. Banionio veiklą turinys nepasikeis.

„Dokumentų jokia Liustracijos komisija pakeisti negali. Tik asmeninis žmogaus prisipažinimas gali įtakoti tą dokumento turinį taip, kad ta prisipažinusio asmens pavardė yra užtušuojama. Bet, jei tai nebuvo savo laiku padaryta, tai tos pavardės lieka“, –  atkreipia dėmesį istorikas.

Raimundas Banionis sako, kad apie tėvą kaip KGB agentą šeštadienį išgirdo pirmą kartą, ir teigia nepažįstantis nė vieno asmens, kuris būtų nukentėjęs.

Informaciją apie KGB veiklą skelbiančioje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro interneto svetainėje rašoma, kad D. Banionis turėjo agento „Broniaus“ slapyvardį, buvo užverbuotas 1970 metais ir teikė KGB žinias apie Amerikos lietuvius.

„Gyvenau 60 metų, gyvenau su juo, nei mačiau, nei girdėjau ką nors. Sako, 1970 metais, kai man buvo 13 metų... Taip, jis buvo Amerikoje tuo metu. Aš nežinau, gal saugumas ir kalbėjosi su juo. Turbūt kalbėjosi tais laikais su visais“, – LNK Žinioms sakė R. Banionis.

„Nepažįstu nė vieno, kas būtų nukentėjęs nuo jo, per 30 metų nepriklausomybės nebuvo nė vienas, kuris pasiskųstų, kad jis kenkė kažkam“, – pridūrė jis.

Sąraše paskelbta informacija ir apie žinomą Lietuvos dirigentą, orkestrų vadovą S. Sondenckį. Anot KGB dokumentų, jis buvo užverbuotas 1962 metais, turėjo agento „Saliuto“ slapyvardį ir agentūriniame tinkle buvo iki 1982-ųjų liepos. KGB domino į JAV emigravęs S. Sondeckio tėvas Jackus Sondeckis.

Sauliaus Sondeckio sūnus sako, kad turi tėvo ir senelio laiškus, ir tikina, kad tėvas nebuvo KGB agentas. Jis pageidauja susipažinti su dokumentais.

„Jeigu buvo kokia nors ataskaita, tai ji turėjo būti jo ranka rašyta, jo raštą mes tikrai labai gerai žinome, ypatingai parašą, aš labai lengvai pasakyčiau, jis ar ne jis“, – LNK Žinioms sakė sūnus.

Daug buvo maestro Sauliaus Sondeckio laidotuvėse žmonių, bet kažkodėl nepasirodė tie, kam pagal pareigas buvo privalu dalyvauti, kalbėjo garsaus dirigento artimi draugai, įvairių kultūros sričių atstovai, skirstydamiesi po jo laidotuvių, vykusių praėjusį šeštadienį Antakalnio kapinėse Vilniuje.

S. Sondeckio laidotuvės buvo valstybinės. Pagal valstybinių laidotuvių organizavimo tvarką, jose privalu dalyvauti komisijos pirmininkui. Šiuo atveju – kultūros ministrui Šarūnui Biručiui. Tačiau nei laidotuvių rūmuose, nei kapinėse laidotuvių dieną ministras nepasirodė. Jis vainiką atnešė praėjusį ketvirtadienį, kai buvo pašarvota urna su maestro palaikais.

Kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, Š. Birutis praėjusį savaitgalį buvo išvykęs į iš anksto suplanuotą komandiruotę užsienyje. Tai, pasak vieno laidotuvių komisijos nario, ministras pasakė ir komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo S. Sondeckio našlė Silvija Sondeckienė.

Vietoj savęs, išvykdamas į užsienį, Š. Birutis nieko iš Kultūros ministerijos vadovybės laidotuvėse neįpareigojo dalyvauti.

Kalbėjo tik komiteto vardu

„Laidotuvėse vienareikšmiškai privalėjo dalyvauti ministras Š. Birutis, nes jis buvo laidotuvių komisijos pirmininkas. Kodėl jo nebuvo, niekas nepaaiškino. Laidotuvių ceremonijai vadovavo Muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė. Bet neaišku, kokiu statusu ji tai darė. Taip, mes, kaip muzikų šeima ir bendruomenė, palaidojome sau brangų žmogų. Bet tai, kad nebuvo nė vieno oficialaus valdžios asmens, atrodė keistokai“, – stebėjosi Seimo Kultūros ir švietimo komiteto narys, operos dainininkas Vytautas Juozapaitis, kapinėse pasakęs jaudinančią kalbą.

Pasak parlamentaro, jis buvo paprašytas prie S. Sondeckio kapo pakalbėti kaip Seimo komiteto atstovas.

„Aš nebuvau pristatytas kaip Seimo komiteto atstovas, ir tai mane labai tenkino, nes dalyvavau sau brangaus žmogaus laidotuvėse. Nenorėčiau nieko kritikuoti, tačiau kur buvo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ar šalies vadovė Dalia Grybauskaitė? Tiesa, jų vardu buvo atnešti vainikai. Matyt, jų manymu, tokio pagarbos ženklo S. Sondeckiui pakako. Bet tai – žmogiškai nesuvokiama, o valstybiškai – nepateisinama. Beje, mačiau kapinėse vaikščiojantį kultūros viceministrą Arną Neverauską, bet jis nepriėjo prie mikrofono. Ko gero, neturėjo ministro Š. Biručio įpareigojimo“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

Kur buvo išvykęs ministras?

Pasak Seimo pirmininkės L. Graužinienės atstovo, ji dėl S. Sondeckio mirties pareiškė užuojautą spaudoje ir atsiuntė vainiką, o laidotuvėse nedalyvavo dėl to, kad tą pačią dieną teko dalyvauti kitose laidotuvėse Ukmergėje.

Panašiai atsakė ir prezidentės D. Grybauskaitės atstovė – šalies vadovė pareiškė užuojautą ir nusiuntė gėlių kompoziciją, o laidotuvėse dalyvauti neturėjo galimybių.

Kultūros ministro atstovė Dalia Vaicekauskienė LRT.lt teigė, kad pirmadienį Š. Birutis pasiėmė neapmokamų atostogų: „O kur jis buvo išvykęs savaitgalį, mūsų neinformavo, nes buvo išvykęs asmeniniais reikalais. Pasitikslinau, ar ne į komandiruotę. Tai – ne, ne į komandiruotę.“ 

Kiti komisijų pirmininkai atsakingesni?

Valstybinės laidotuvių komisijos buvo sudarytos ir laidojant garsius poetus Justiną Marcinkevičių ir Marcelijų Martinaitį.

Valstybinei J. Marcinkevičiaus laidotuvių komisijai 2011 m. vasarį vadovavo tuometinis vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Jis buvo ir Mokslų akademijos salėje, kur buvo pašarvoti poeto palaikai, ir laidotuvių dieną Antakalnio kapinėse. Prie poeto kapo kalbą pasakė šalies vadovė D. Grybauskaitė.

Valstybinei M. Martinaičio laidotuvių komisijai 2013 . balandį vadovavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jis ne tik atlydėjo savo bendražygio nuo Sąjūdžio laikų palaikus iki Antakalnio kapinių, bet ir pasakė kalbą.