Anot autobusų stoties vadovo, pastatas savaitgaliais uždaromas dėl taupymo sumetimų, mat išlaikyti jį bendrovei kainuoja per brangiai.

Naujosios Akmenės autobusų stotis dvejus metus dirbo nuostolingai. Esą išsilaikyti vien iš siuntų priėmimo ir išdavimo nepavyko, o ir į stotį atvykstančių kitų bendrovių autobusų pajamos buvo per mažos. Tad bendrovė pradėjo taupyti.

„Mums stotis nešė labai didelį nuostolį ir priėmėme sprendimą susimažinti. Optimizavomės darbą ir dabar šiuo metu savaitgaliais ir švenčių dienomis stotis nedirba“, – nurodė Naujosios Akmenės autobusų parko direktorius Darius Janušauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasirodo, stotis taupo keleivių sąskaita. Žmonės nuogąstauja, kad savaitgaliais autobusų tenka laukti šaltyje.

Žmonės priversti šalti ar slampinėti po aplinkines parduotuves. Tačiau esą tai maža problema, mat daugiau bėdų prispyrus gamtiniams reikalams – užrakinus stotį, nėra kur naudotis tualetu.

Parduotuvėse naudotis viešuoju tualetu siūlo ir autobusų stoties vadovas. Esą tai – puiki išeitis esant būtinybei. Tik, deja, tualetas greta esančioje degalinėje mokamas, o keleivių patogumui lauke įrengta stoginė, tad ant lietaus stovėti nereikia.

„Prieš gatvę turime prekybos centrą, šalia turime degalinę. Jeigu žmogus nori pasinaudoti, prašau. Taip pat yra peronas, stoginė, lauke yra suoliukai, žmogus gali palaukti“, – kalbėjo D. Janušauskas.

Aš nemanyčiau, kad čia labai jau didelė problema.

Problemų nemato ir miesto seniūnas.

„Aš nemanyčiau, kad čia labai jau didelė problema. Gal vienam kitam žmogui atrodo, bet nėra masinis reiškinys, kad čia visiems jau būtų labai prastai“, – teigė Naujosios Akmenės seniūnas Rimvydas Juozapavičius.

Kadangi Naujosios Akmenės stotis – ne tranzitinė, administracija į vietą siūlo atvykti likus 5 ar 10 minučių iki autobuso ir taip išspręsti vis kylančias problemas. O štai pati bendrovė savaitgaliais uždariusi pastatą savo rūpesčius išsprendė.

„Pavyzdžiui, buvo ženklus nuostolis, tai dabar antri metai jau turime šiokį tokį pliusą“, – teigė Naujosios Akmenės autobusų parko direktorius.

Anot stoties vadovo, savaitgaliais dirba tik didžiųjų miestų autobusų stotys, o, pavyzdžiui, Pasvalio, Joniškio ar Pakruojo stotys taip pat nedirba.

Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Taip priėmime susidaro eilės, nes pirmenybė čia teikiama sunkios būklės pacientams.

„Tiek švenčių dienomis ar savaitgaliais, tiek ir darbo dienomis į ligoninių skubiosios pagalbos skyrių pacientams reikia vykti tuomet, kai kyla realus pavojus gyvybei ar sveikatai, gresia sunkios komplikacijos. Pavyzdžiui, patyrus traumą, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus“, – sakė Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.

Kai žmogui reikia skubios pagalbos, nedelsiant telefono numeriu 112 kviečiama greitoji medicinos pagalba. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, kai pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.

Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į polikliniką, kurioje žmogus yra prisirašęs. Daugelyje poliklinikų ir šeimos medicinos centruose po darbo valandų, savaitgaliais ar per šventes dirba budintys gydytojai. Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą.

Jeigu poliklinika ar šeimos medicinos centras pats nepertraukiamai neteikia šeimos medicinos paslaugų, jis turi būti sudaręs sutartį su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis.

 

„Jeigu poliklinika ar šeimos medicinos centras pats nepertraukiamai neteikia šeimos medicinos paslaugų, jis turi būti sudaręs sutartį su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba“, – patarė D. Ozolienė.

Pasak specialistės, apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Kur kreiptis pagalbos po darbo valandų, patogu sužinoti ir ligonių kasų interneto svetainėje. Čia surinkta nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.

Į budintį gydytoją pacientams reikėtų kreiptis ūmiai susirgus. Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo. Derėtų įsivertinti situaciją, ar žmogui reikalinga pagalba negali būti suteikta vėliau, poliklinikos darbo valandomis.

Ligonių kasos primena, kad kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – ir apdraustiems PSD, ir neapsidraudusiems. Būtinoji medicinos pagalba turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, pacientas yra prisirašęs prie gydymo įstaigos Šiauliuose, bet per jo viešnagę Vilniuje nutikus nelaimei jis gali kreiptis būtinosios pagalbos tiek į ligoninę, tiek į budinčią polikliniką.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) kartu su Europos vandens nuotekų tyrimų grupe (SCORE) paskelbė naujausius Europos miestų nuotekų tyrimų rezultatus.

Pirmadienį paskelbtame pranešime rašoma, jog savaitgaliais kokaino vartojimas Vilniuje išauga 65 proc., palyginti su darbo dienomis, Klaipėdoje – 34 proc., Kaune – 22 procentais.

Ekstazio vartojimas savaitgaliais taip pat išauga: Vilniuje savaitgaliais likučių koncentracija ūgteli per pusę, Kaune – maždaug trečdaliu.

Savaitgalį Kaune ir Klaipėdoje amfetamino vartojimas maždaug trečdaliu didesnis nei darbo dienomis.

Vilniuje amfetamino vartojimas buvo gana stabilus visomis savaitės dienomis.

Metamfetamino vartojimas išlieka stabilus visomis savaitės dienomis.

Pasak pranešimo, tyrimas atskleidė, kad 2020 metais narkotikų vartojimo tendencijos trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose šiek tiek keitėsi, palyginti su praeitų metų rezultatais: kokaino vartojimas visuose trijuose miestuose liko gana stabilus, Vilniuje pastebimas nedidelis sumažėjimas (6 proc.). Klaipėdoje fiksuota didžiausia kokaino likučių koncentracija tarp visų Lietuvos miestų.

„Nepaisant to, Lietuva, kaip Šiaurės – Rytų Europos šalis išsiskiria nedideliu kokaino vartojimo paplitimu tarp kitų Europos šalių“, – rašoma pranešime.

Visuose trijuose miestuose fiksuotas MDMA vartojimo sumažėjimas, palyginti su 2019 metais.

Tačiau Vilniuje vis dar fiksuojama didžiausia MDMA likučių koncentracijų tarp Lietuvos miestų ir yra 19 pozicijoje tarp visų 82 tirtų Europos miestų.

Kaune ir Vilniuje nustatytos gana panašios amfetamino likučių koncentracijos. Pastebima, kad šios medžiagos vartojimas išaugo visuose trijuose miestuose, Vilniuje – 59 proc., o Kaune ir Klaipėdoje – 21 proc.

Manoma, kad šia medžiaga keičiamas metamfetaminas, jo likučių koncentracijos ženkliai mažėjo, lyginant su 2019 m. Vilniuje šios medžiagos koncentracija sumažėjo 15 kartų, Kaune – 6 kartus, Klaipėdoje – beveik 3 kartus.

Tyrimas apėmė 82 Europos miestus (18 Europos šalių), tarp jų – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą.

2019 metais tyrimo rezultatai rodė augantį stimuliantų populiarumą visoje Europoje. 2020 metų tyrimo išvados yra įvairesnės, tai galėjo lemti koronaviruso pandemijos sukelti apribojimai, pasikeitę vartojimo modeliai ir prieinamumas.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos nuotekų mėginius projekto vykdytojų SCORE laboratorijai Belgijoje. Nuotekų mėginiai reprezentuoja beveik 1 milijono šiuose miestuose gyvenančių gyventojų populiaciją.

Nuo 2017 metų nuotekų tyrime dalyvauja bendrovė „Vilniaus vandenys“, o nuo 2018 metų –„Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“.

Kaip pranešta anksčiau, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ esančios ne pirmo būtinumo prekių parduotuvės pradeda darbą šeštadieniais ir sekmadieniais, tačiau ir toliau rekomenduojama darbo dienomis vykti apsipirkti iki 16 valandos, o savaitgaliais – nuo 17–18 valandos.

Karantino metu ilgą laiką nebūtinųjų prekių parduotuvės negalėjo veikti. Nuo balandžio 19 dienos iki šiol savaitgaliais galėjo veikti tik būtinųjų prekių ir įėjimą iš lauko turinčios parduotuvės.

„Kažkiek (barų) ilginti darbo laiką, kiek aš žinau, bus siūloma, galbūt ne tiek, kiek yra tikimasi, (prekybos centrų savaitgaliais) taip pat“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Ji patvirtino, kad klausimas bus trečiadienį svarstomas Vyriausybės posėdyje, tačiau nekonkretizavo, kiek svarstoma ilginti viešojo maitinimo įstaigų, prekybos centrų darbo laiką.

„Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė.

Sentimentų įkvėpta

Renginio meno vadovu tapo prieš 25-erius metus sumanyto garsiojo Verbjė festivalio Šveicarijoje organizatorius švedas Martinas Engstroemas. Būtent jis ir sumanė naujojo festivalio koncepciją.

Kiekvienas iš savaitgalių bus dedikuotas dviem pasaulinio garso simfoniniams orkestrams su garsiausiais dirigentais, vyks papildomi koncertai ir rečitaliai, o ankstyvos popietės bus skirtos kylančioms scenoms žvaigždėms.

M.Engstroemas neslepia simpatijų Baltijos šalims, nes pats yra gimęs Stokholme. O pajūrio kurortui Jūrmalai jis jaučia ypatingų sentimentų, mat būdamas 25-erių čia leido savo medaus mėnesį. Jis prisipažįsta, kad festivalio sumanymas yra itin ambicingas. "Su nedidele rečitalių serija pastebėtas nebūsi, reikia tikro klyksmo", – sako M.Engstroemas.

Su nedidele rečitalių serija pastebėtas nebūsi, reikia tikro klyksmo.

Orkestrai ir solistai

Panašu, kad latviams tą klyksmą, tiesa, itin malonų ausiai, pavyks sukurti, nes renginio programa kupina žinomų vardų.

Festivalio pažibos – net keturi pasaulinio garso orkestrai: Mariso Jansono diriguojamas Bavarijos radijo simfoninis, Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras, Gianandreos Nosedos diriguojamas Londono simfoninis ir Rusijos nacionalinis su vadovu Michailu Pletniovu.

Žvaigždžių gausu ir festivalio solistų programoje, tarp kurių – tenoras Josephas Calleja, pianistai Murray'us Perahia, Yuja Wang, Rudolfas Buchbinderis, Janas Lisieckis, smuikininkai Vadimas Repinas, Julianas Rachlinas, violončelininkas Miša Maiskis ir lietuvis pianistas Lukas Geniušas.

Renginį liepos 19 d. pradės Rygoje gimusi latvių superžvaigždė M.Jansonas su Bavarijos radijo simfoniniu orkestru bei solistais J.Rachlinu ir R.Buchbinderiu Latvijos operoje. Tą patį savaitgalį Didžiojoje gildijos salėje gros ir lietuvis L.Geniušas bei britų pianistas Martinas Jamesas. Kitais savaitgaliais festivalis kelsis į Jūrmalą, kur muziką bus kviečiama derinti su kokybišku poilsiu Latvijos pajūryje.

Impulsas mecenatams

Lietuvoje apsilankę festivalio meno komandos atstovas Miguelis Estebanas ir renginio direktorė Zanė Čulkstena pasakojo, kad grandiozinio renginio idėja kilo dėl dviejų priežasčių. "Muzika yra ne tik viena iš didžiausių mūsų vertybių, bet ir tai, kas mus garsina pasaulyje. Kita vertus, Ryga ir Jūrmala, kartu ir visos Baltijos šalys, pasauliui vis dar nėra labai gerai žinomos, nors atvykti čia galima greitai ir nebrangiai. Mes kuriame renginį, kuris priverstų kilstelėti antakius ir maloniai nustebintų, kad pasaulinio lygio muziką galima išgirsti daugeliui dar neatrastoje vietoje šalia Baltijos", – sakė Z.Čulkstena.

Festivalio vadovė pasakojo, kad turėti po du aukščiausio lygio orkestrų pasirodymus kiekvieną festivalio savaitgalį yra prabanga, kurią nedaug kas gali sau leisti. Latviams tai pavyko įgyvendinti, nes renginį remia net vienuolika privačių rėmėjų ir kelios didelės įmonės įvairiais partnerystės modeliais. "Už tai esame be galo dėkingi ir tikime, kad tai paskatins meno rėmimą visame regione", – sakė renginio direktorė.

Z.Čulkstena latvių meno vadybos arenoje sukasi jau penkiolika metų. Tarptautinį išsilavinimą įgijusi festivalio vadovė yra įkūrusi "Kim?" šiuolaikinio meno centrą Rygoje 2013 m. ir šiemet organizavo Latvijos dalyvavimą Venecijos bienalėje. Kartu su festivalio vadove Vilniuje viešėjęs meno komandos atstovas Miguelis Estebanas – puikiai žinomas įvairių žanrų gyvos muzikos renginių prodiuseris. Kartu su M.Engstroemu jis kūrė Verbjė festivalį, vėliau konsultavo ne vieną gerovės valdymo fondą. Prieš kelerius metus jis prisidėjo prie pasaulinės prodiuserių įmonės, kuri užsiima gyvos muzikos renginiais ir vakarėliais, organizuoja bei didžiuosiuose pasaulio miestuose vykstančius "Mamma Mia! The Party" vakarėlius, kur susijungia ABBA muzika, teatras ir gero maisto kultūra.

Festivalio reklama rūpinasi Rygos turizmo vystymo biuras, prie finansavimo prisidėjo verslo finansuojamas Baltijos muzikos sezonų (BMS) fondas. Latviai sutarė, kad šalies prestižą galima kelti ir ekonomiką stiprinti investuojant į klasikinę muziką. Būtent šio fondo kvietimu prie festivalio vairo stojo M.Engstroemas. Jau kitąmet planuojama išplėsti festivalį iki penkių savaitgalių, o vėliau – iki šešių.

Sostinės savivaldybė skatina po Senamiestį daugiau judėti dviračiais, vaikščioti pėsčiomis. Savaitgaliais ir švenčių dienomis nuo balandžio 5 d. 19 val. penktadieniais iki spalio 31 d., dalyje tarp Augustijonų gatvės ir A. Savičiaus gatvės 6 namo bus draudžiamas transporto eismas – gatvė dovanojama pėstiesiems, jaukioms lauko kavinukėms.

Gyvenantiems A. Savičiaus gatvėje bus sudaryta galimybė patekti į savo vidinius kiemus, atvažiuojant nuo Bokšto gatvės arba Didžiosios gatvės pusės.

Prieš dvejus metus anksčiau ilgą laiką neremontuotose Išganytojo, Bokšto ir A. Savičiaus gatvėse buvo visiškai atnaujinta susidėvėjusi gatvės bei šaligatvių danga (apie pusė kilometro), įrengtas naujas apšvietimas, sutvarkytos ir požeminės komunikacijos, gatvės sankirtoje įrengta neregių vedimo sistema.

„Atėjęs pavasaris į Vilniaus gatves išviliojo daug žmonių. Gyvos ir šurmuliuojančios gatvės tampa mūsų miesto vizitine kortele. Džiugu, kad startuoja vasaros sezonas ir A. Savičiaus gatvėje. Čia vietoj automobilių savaitgaliais karaliaus pėstieji, geras maistas bei įvairūs renginiai“, – apie sprendimą dovanoti gatvę pėstiesiems pasakojo vienas eismo pokyčių A. Savičiaus gatvėje iniciatorių Vincas Jurgutis.

Nuo šiol kiekvieną penktadienį 19 val. šioje gatvėje bus uždaromas transporto eismas ir ribojamas iki pirmadienio 4 val. ryto. Tokie eismo ribojimai tęsis iki rudens – spalio 31 d.

A. Savičiaus gatvės dalis nuo 6 iki 8 numeriais pažymėtų namų dovanojama tik pėstiesiems ir lauko kavinukėms. Ribojimų metu gatvė bus laikinai atitverta gėlinėmis. Gyvenantiems A. Savičiaus gatvėje bus sudaryta galimybė patekti į savo vidinius kiemus, atvažiuojant nuo Bokšto g. arba Didžiosios g. pusės. Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo tvarkos pakeitimų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai apibendrino savaitgaliais ir šventinėmis dienomis parduotuvėse atliktų patikrinimų rezultatus. Atsitiktinai parinktų 11 šalies rajonų valstybinės kontrolės duomenų analizė parodė, kad savaitgaliais fiksuojamų pažeidimų skaičius, lyginant su darbo dienomis atliktų patikrinimų duomenimis, išauga trečdaliu. Ši tendencija ryškesnė nedidelėse rajonų ir kaimo vietovių parduotuvėse. Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, šiais metais padaugėjo prekybos pasenusiais produktais atvejų, tačiau mažiau nustatyta maisto produktų laikymo sąlygų, personalo higienos, maisto produktų ženklinimo pažeidimų.

Panašias tendencijas rodo ir kelerių metų vartotojų skundų analizė – savaitgaliais ir pirmadieniais registruojamų skundų padaugėja beveik 2 kartus, lyginant su kitomis savaitės dienomis. Tam tikrą skundų skaičiaus augimą galima pateisinti gyventojų apsipirkimo įpročiais, tačiau pagrįstų skundų procentas (apie 39 %) leidžia daryti išvadą, kad kai kuriose prekybos įmonėse ne darbo dienomis gali būti sąmoningai dažniau pažeidžiamos teisės aktų nuostatos.

Šiais metais analizuoti kontrolės duomenys surinkti iš 47 kaimo parduotuvių Vilniaus, Skuodo, Jonavos, Klaipėdos, Šakių, Joniškio, Visagino, Vilkaviškio, Švenčionių, Kaišiadorių ir Molėtų rajonuose. Iš visų patikrintų, 14-je parduotuvių (29 %) pažeidimų nebuvo nustatyta. Likusiose prekybos įmonėse buvo fiksuoti prekybos maisto produktais, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, atvejai, taip pat nustatyti bendri higienos, ženklinimo, kiti pažeidimai.

,,Netikėti patikrinimai poilsio dienomis vykdomi jau ne pirmus metus. Vartotojų nusiskundimai kad savaitgaliais kaimuose prekiaujama nukainuotomis prekėmis, kurių tinkamumo terminai pasibaigę, daugeliu atvejų pasitvirtino. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir toliau vykdys tokius patikrinimus, nes tai viena efektyviausių priemonių drausminant nesąžiningas ir didesnę riziką keliančias prekybos įmonės“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aurelija Načienė.

Dėl nustatytų pažeidimų uždrausta parduoti daugiau kaip 300 kg įvairių maisto produktų, vienos parduotuvės veikla uždrausta, kitos – laikinai sustabdyta, prekybos įmonių atsakingiems asmenims skirtos baudos.

Vilniaus rajone (Tarandės g. 9) esančiai prekybos įmonei uždrausta vykdyti maisto tvarkymo veiklą, nes patikrinimo metu vyko prekyba, nors Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-09-19 d. sprendimu, šios parduotuvės veikla buvo laikinai sustabdyta.

Kitos Vilniaus rajone esančios maisto produktų parduotuvės (Vilniaus g. 17, Sudervės sen.) veikla buvo laikinai sustabdyta dėl nustatytų grubių pažeidimų. Patikrinimo metu patalpos ir įrenginiai (šaldytuvai, lentynos, prekystaliai) buvo nešvarios, sandėlyje ir pagalbinėse patalpose mėtėsi pašaliniai daiktai. Parduotuvėje neveikė savikontrolės sistema, buvo netinkamai tvarkomi šalutiniai gyvūniniai produktai. Prekybos salėje rasta produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminiais.
Sekionių kaime (Kruonio sen., Kaišiadorių r.) veikiančioje autoparduotuvėje nustatyta, kad dalis greitai gendančių maisto produktų buvo realizuojami pažeidžiant gamintojo nurodytas laikymo sąlygas. Šiuos produktus nedelsiant uždrausta realizuoti, pardavėjai skirta administracinė nuobauda.