„Mūsų įstaigos bendradarbiauja jau seniai, o dabar viską įforminome oficialiai“, – tvirtino rinktinės vadas plk. ltn. Vaidas Vasiliauskas.

Kariškiai itin daug padėjo Kauno rajonui pandemijos metu, kartu su pakaunės ugniagesiais savanoriais vykdo bendras edukacines ir prevencines programas.

Ši bendradarbiavimo sutartis leis įstaigoms rengti bendrus projektus ir programas, rūpintis vaikų ir jaunimo socializacija, šviesti gyventojus saugumo ir gynybos politikos klausimais. Įstaigų vadai pažadėjo, kad pakaunėje netrūks ir renginių visuomenei, kurie skatins pilietiškumą, patriotiškumą ir fizinį aktyvumą.

Meras su rinktinės vadu aptarė galimybes dar šiais metais Kauno rajone surengti didelį renginį bendruomenei, kurioje savo veiklą pristatytų kariuomenė, ugniagesiai, policija ir kitos specialiosios tarnybos.

Kauno rajone savanorių ugniagesių tarnyba sėkmingai veikia jau šešerius metus. Savanoriškoje priešgaisrinėje veikloje dalyvauja ir meras, jis yra priešgaisrinės saugos tarnybos globėjas. Gesinant gaisrus Kauno rajone kartu su profesionalais dalyvauja daugiau kaip 100 savanorių. Jie yra ypač svarbi saugumo grandis, nes leidžia ne tik greičiau lokalizuoti išplitusias liepsnas, bet ir gali tiksliau pasakyti, kaip nuvykti į vietą, kiek žmonių namuose gali būti, nes dauguma savanorių – vietiniai gyventojai.

Atvykus ugniagesiams, medinio namo kamine degė suodžiai ir perdanga. Kad užgesintų gaisrą, ugniagesiams teko išardyti dalį sienų ir išpjauti perdangą. Kartu su Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei šio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Laukuvos ugniagesiais gaisrą gesino ir du savanoriai ugniagesiai – taip pat šio miestelio ugniagesių komandoje ugniagesiu dirbantis Mintaras Gida ir jaunas ūkininkas Martynas Noreika

„Savanorius ugniagesius pasikvietėme, nes gavome pranešimą, kad dega namas, – sakė Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Evaldas Lazdauskas, pats vakar buvęs šio gaisro vietoje. – Savanoriai taip pat ėjo į vidų, ardė perdangą, padėjo pripildyti vandens, lipo ant stogo ir darė visus kitus darbus kaip ir ugniagesiai. Kilus didesniam gaisrui į pagalbą pasitelkiame ir po 6-7 savanorius. Jie yra aprūpinti apsauginiais ugniagesio gelbėtojo drabužiais, šalmais, parengti dirbti su kvėpavimo organų apsaugos aparatais. Iš viso rajone turime 39 savanorius ugniagesius, po 8-10 prie kiekvienos ugniagesių komandos. Ir jie tikrai ne „popieriniai“. Jų pagalba mums ypač vertinga, nes ir šiame gaisre galbūt trūko kelių minučių, kad būtų užsiliepsnojęs visas namas.“ 

Pasak E. Lazdausko, gaisrų dėl degančių suodžių kyla nemažai. „Žmonės neprižiūri kaminų, šildymo įrenginių, daugelis dar neturi ir dūmų detektorių. Tačiau, važinėdamas po rajoną, pastebiu, kad įsirengusių detektorius namuose daugėja“, – sakė jis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet jau kilo 8382 gaisrai, iš jų net 839 – dėl dūmtraukyje užsidegusių suodžių.

Gausiame pakaunės savanorių ugniagesių būryje daug jaunimo, verslininkų, ūkininkų. Neretai į gaisrus jie skuba su traktoriais, kita technika.

Pernai savanoris Gražvydas Prostenas kartu su Lapių komandos ugniagesiu Vilium Galinausku išgelbėjo Drąseikių karjere skendusį jauną vyrą. Savanorio, Vandžiogalos seniūno Vytauto Šniaukos pastangomis nuo liepsnų buvo apsaugota saulės elektrinė. Ne kartą savanoriai gesino ūkininkų laukuose kilusius gaisrus, skubėjo į pagalbą įvykus kitoms nelaimėms.

Gausiame pakaunės savanorių ugniagesių būryje daug jaunimo, verslininkų, ūkininkų.

Patirtį įvertino teigiamai

Neseniai lankęsis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadas, generolas Saulius Greičius teigiamai įvertino Kauno rajono patirtį šioje srityje. S.Greičius taip pat pabrėžė pilietiškumo reikšmę. "Ne tik gesinant gaisrus, bet ir kitose gyvenimo srityse viskas smarkiai keičiasi, kai pradedame suvokti, kad esame bendruomenė, kai jaučiame atsakomybę už tai, kas vyksta aplinkui", – kalbėjo generolas.

Lydimas Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Vido Barausko, PAGD vadas aplankė Vandžiogalos ugniagesių komandą, kur apžiūrėjo atnaujintą gaisrinės pastatą, spaudė rankas vietos didvyriams ir diskutavo apie tarnybos ateitį.

"Turime devynias komandas. Įgyvendinome ne vieną projektą su kolegomis lenkais. Pavyko atnaujinti gaisrinių pastatus, technikos parką, įsigyti įrangos, todėl gaisrus gesiname greičiau ir efektyviau. Jei reikia pagalbos, skubame ir į kaimynines savivaldybes. Viso to nebūtų be pilietiškos bendruomenės ir nuolatinio Kauno rajono vadovų dėmesio", – generolui S.Greičiui raportavo Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys ir jo pavaduotojas Algirdas Žandaras.

Pavyzdys užkrečia

Pasak R.Velžio, Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas yra ne tik savanoris, bet ir ugniagesių globėjas. "Mero iniciatyva ugniagesiams buvo pasiūtos naujos uniformos, savivaldybės vadovas inicijuoja įvairias saugumo programas, motyvuoja jaunimą", – vardijo Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas.

V.Makūnas sakė, kad savanoriškos veiklos idėja kilo pasižvalgius į kaimynus lenkus, vokiečius, austrus, kur ši tradicija gyvuoja šimtmečius. "Nuoširdžiai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Kauno rajone susikūrė pirmoji savanoriška ugniagesių komanda. Ir tai – ne atsitiktinumas, nes mūsų krašto žmonės labai bendruomeniški", – pabrėžė meras.

Į savanorių gretas įsiliejo nemažai žinomų žmonių. Tai ūkininkas Antanas Juočionis, verslininkai Arūnas Staškauskis, Kęstutis Gumauskas. Jų pavyzdžiu pasekė jaunimas. "Šiems žmonėms neatlygintina tarnystė – garbė ir pareiga. Ne veltui ugniagesiai turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą", – kalbėjo V.Makūnas.

Vien šiemet savanoriai ugniagesiai padėjo gesinti per 230 gaisrų, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas sako, kad dabar dauguma savanorių ugniagesių sudaro valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų darbuotojai arba jau į pensiją išėję buvę ugniagesiai gelbėtojai. Tokių, kurie norėtų tapti savanoriais ugniagesiais ir būtų nesusiję su priešgaisrine apsauga, nėra daug.

„Tad mes kviečiame visus, kurie nori padėti savo kaimynams kilus gaisrui, kreiptis ir tapti savanoriais ugniagesiais“, – sakė M. Kanapickas.

Šiaulių apskrityje gaisrus gesinti padeda 131 savanoris ugniagesys, tik devyni iš jų yra ne priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbuotojai.

Pernai spalio mėnesį 11 parų ugniagesiams ir jų pagalbininkams Radviliškyje teko gesinti degančias pjuvenas bendrovės „Gairelita“ teritorijoje. Į talką priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms tada atvyko 11 savanorių, iš jų trys Rėkyvos ugniagesių draugijos savanoriai, du Kelmės ir šeši Radviliškio rajono savanoriai ugniagesiai. Jiems teko ne tik sukti žarnas ar nešioti bei gelbėti tempiant magistralinei linijai reikalingą įrangą, bet ir pilti vandenį ant pjuvenų ir gesinti gaisrą. Kelmės rajono savanorių draugijos nariai išsiskyrė savo apsaugine apranga, kurią jiems padovanojo Olandijos savanoriai ugniagesiai.

„Savanorių ugniagesių dalyvavimas gesinant gaisrus sustiprina parengtį ir padeda užtikrinti darbų saugą. Juk menka pagalba, jeigu gaisrinėje budi ir į gaisrą išvažiuoja vienas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų ugniagesys. Tokiu atveju savanoriai ugniagesiai yra didelė paspirtis. Tada visi gali jaustis saugesni“, – sakė Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Kęstutis Bautronis.

Nemažai savanorių ugniagesių turi Akmenės rajono ugniagesių komandos viršininkas Vladislovas Balkauskas. Jis ne tik pats yra savanoris ugniagesys, bet jais yra tapę ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorė Aromeda Laucienė, vicemeras Apolinaras Nicius, mero patarėjas Tomas Martinaitis, Naujosios Akmenės klebonas Olijandras Jurevičius, visi savivaldybės ugniagesių komandų ugniagesiai, taip pat dalis Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių gelbėtojų.

Savanoriais ugniagesiais, dalyvaujančiais gaisrų gesinime, gali tapti ne jaunesni nei 18 metų ir ne vyresni kaip 65 metų gyventojai. Savanoriais ugniagesiais gali tapti ir tie, kurie nori dirbti gaisrų prevencijos srityje. Jie turi būti ne jaunesni kaip 14 metų.

Didžioji dalis – apie 90 proc. savanorių – valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojai, savanoriaujantys laisvu nuo darbo metu.

„Mes ir tikėjomės, kad taip ir bus. Tie profesionalai, kurie dirba, jie giliai širdyje seniai yra savanoriai. Anksčiau nebuvo teisinio pagrindo to įteisinti. Analizuodami sutartis mes matome, kada dauguma ugniagesiai. Kai kur visos komandos užsirašo. Natūralu, jie suvokia paprastą dalyką. Anksčiau jie irgi patys atbėgdavo į gaisrą savo kaime, tik tai nebuvo formalizuota“, – BNS pirmadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis. 

Paklaustas, ar tokia veikla nepažeidžia ugniagesių darbo ir poilsio režimo, V.Kurkulis teigė, kad kiekvienas ugniagesys įvertina savo galimybes ir būklę.

„Žinodamas, kad jam rytoj reikia į budėjimą, jis galbūt neužsirašys į aktyvuosius savanorius, kuriems yra skambinama ir sakoma, kad esi reikalingas“, – BNS sakė V.Kurkulis.

Taip pat yra sudaryta beveik 120 sutarčių su savanoriais, kurie šviečia visuomenę gaisrų prevencijos srityje. Dar 270 gyventojų laukia savo eilės tapti savanoriais ugniagesiais, nes neseniai įteikė prašymus, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Per pusę metų, kol veikia Priešgaisrinės saugos įstatymo pataisos, įteisinančios savanorių ugniagesių veiklą bei užtikrinančios jų socialines garantijas, leidžiančios ugdyti ir sustiprinti bendruomenių saugumo lygį, sutartis su savanoriais ugniagesiais sudarė 31 savivaldybės priešgaisrinė tarnyba.

Pasak Molėtų rajono ugniagesių tarnybos direktoriaus Lino Dirmos, šiame rajone iš viso yra 45 savanoriai ugniagesiai, 42 iš jų gesina gaisrus ir trys atlieka švietėjišką darbą. Visi savanoriai, padedantys gesinti gaisrus – rajono ugniagesių tarnybos ugniagesiai gelbėtojai. Tarnyba turi penkias ugniagesių komandas, savanoriai budi keturiose iš jų. Skudutiškio komandoje budėjimai nevyksta, nes čia dirba tik šeši, o ne devyni ugniagesiai. Bet savanoriai, kilus gaisrui Skudutiškio apylinkėse, visada skuba padėti.

Savanoriai važiuoja į buitinius gaisrus, po audrų padeda pašalinti nugriuvusius medžius, iškviečiami ir į avarijas. Neseniai Giedraičiuose nuo kelio nuskriejo automobilis. Jį ištraukti vienam komandoje dirbusiam ugniagesiui irgi padėjo savanoris ugniagesys. Savanoriai ypač reikalingi, kai ugniagesių komandoje dėl kolegų ligų ir atostogų neretai budi vienas žmogus.

Pasak L.Dirmos, savanorius vargina tik budėjimai namuose, nes tuo metu žmogus yra „pririštas“. Jis negali niekur išvažiuoti, švęsti švenčių, kiti ūkininkauja, todėl jiems irgi kyla problemų. Todėl ieškoma priemonių, kaip tuos žmones paskatinti.

Savanoriai ugniagesiai yra draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, jiems mokamos kompensacijos už patirtas išlaidas, atlyginimas už sugaištą laiką atliekant savanorišką veiklą, vedami papildomi mokymai, o savanoriškos veiklos organizatorius juos aprūpina veiklai reikalingomis priemonėmis ir darbo apranga.

Šių metų pradžioje įsigaliojus Priešgaisrinės saugos įstatymo pataisos dėl savanorių ugniagesių veiklos organizavimo. Kaip ir daugelyje Europos šalių, įvairių profesijų žmonės, siekiantys prisidėti prie gyventojų saugumo užtikrinimo, gali atlikti kilnią pareigą ir tapę savanoriais ugniagesiais pirmieji suskubti į pagalbą kaimynui. Šiemet jie jau 120 kartų padėjo gesinti gaisrus, gelbėti žmones ir jų turtą, 32 kartus talkino gelbėjimo darbų metu.

„Ir šiandien visoje šalyje budi 60 savanorių ugniagesių, ir tikrai ne „popierinių“. Savanoriai ugniagesiai padeda gesinti gaisrus ir atlikti kitus darbus, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas V.Kurkulis.

V.Kurkulio teigimu, savanoriai ugniagesiai yra išgelbėję ne vieną gyvybę ir padėję išsaugoti ne vieną gyvenamąjį namą ar ūkinį pastatą, jų pagalba labai reikalinga gesinant gaisrus atvirose teritorijose.

Šalyje yra 51 savivaldybė, kurioje veikia priešgaisrinės tarnybos, gesinančios gaisrus ir atliekančios pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus. Iš viso kaimiškose vietovėse joms priklauso 277 ugniagesių komandos.

Gruodžio 14-osios vakare Klaipėdos rajono Vėžaičių miestelyje didelis gaisras kilo dviem šeimininkams priklausančiame individualiame gyvenamajame name. Jį Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams padėjo gesinti ir savanoriai ugniagesiai. Jau nuo spalio mėnesio Klaipėdos rajono ugniagesiams padėti yra pasirengę net 117 savanorių. Visi jie yra Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandų ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai gelbėtojai.

Pasak Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Taučiaus, pirmadienį vakare gesintas gaisras savanoriams jau buvo dešimtas. Ugniagesiai kartu su savanoriais dirbo iki pusės pirmos nakties.

„Rengdamiesi savanoriškosios veiklos pradžiai, kuri įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., planavome, kad jau šių metų spalio mėnesį pradėsime aliarmuoti, kviesti į gaisrus, savanorius. Glaudžiai bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovu buvo sudaryti potencialių savanorių sąrašai, jais sutiko tapti visi rajono ugniagesiai gelbėtojai, paskirstytos savanorių veiklos teritorijos. Parašiau prašymą į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių, kad jie pradėtų aliarmuoti Klaipėdos rajono savivaldybės savanorius ugniagesius, atsakingus už informacijos perdavimą, kurie mobiliuoju telefonu skambina kitiems savanoriams," – sakė T. Taučius.

Kiekvieną rytą, keičiantis pamainoms, tarnyboje pildant dokumentus, yra pildoma grafa „Pastabos", kur yra surašomi visų seniūnijų savanoriai, atsakingi už informacijos perdavimą (vardas pavardė, telefono numeris). „Savanoriai aliarmuojami ne kaskart gavus pranešimą apie gaisrą, o tik tada, kai dega gyvenamosios paskirties ar ūkiniai pastatai, pernykštė žolė didesniame nei 3 ha plote ir kai pareikalauja gaisro gesinimo vadovas. Kviečiami tapti savanoriais, žmonės iš pradžių į tai žiūrėjo nenoriai, savivaldybės ugniagesiai bijojo prarasti darbo vietas. Tačiau pakalbėjus su jais, kad jie nebus atleidžiami iš darbo, sutiko," – sakė T. Taučius.

T. Taučius taip pat tapo savanoriu ugniagesiu, yra dviejų seniūnijų savanoris, atsakingas už informacijos perdavimą. Jam, kaip savanoriui, spalio 7 d. teko gesinti gaisrą netoli namų -  Ketvergių kaime, kai atvira liepsna degė namo stogas. Tąkart į gaisrą buvo atvykę 4 savanoriai, iš kurių 3 atvyko keliomis minutėmis anksčiau nei pasirodė pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. „Pasitarus su Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovu, savanoriai ugniagesiai suskirstyti pagal veiklos teritorijas, t. y. seniūnijas. Savanoris ugniagesys neturi važiuoti toliau kaip 5-10 kilometrų nuo savo gyvenamosios vietos. Jau yra buvę atvejų, kai savanoriai yra iškviečiami be reikalo, pavyzdžiui, kai užsidega suodžiai kamine, nors pirminis pranešimas buvo, kad dega namas. Savanorių nereikėtų kviesti, kai dega automobilis ar šiukšlių konteineris. Taip jie tik tuščiai sudegina kurą ir sugaišta laiką," - kalbėjo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas. 

Pasak T. Taučiaus, pradėjus į pagalbą kviesti savanorius ugniagesius, paaiškėjo ir problemos: „Viena jų, kad trūksta apsauginių ugniagesių drabužių. Dabar, važiuodami į gaisrus, budinčios pamainos ugniagesiai gelbėtojai į automobilį įsimeta ir keletą komplektų šių drabužių, kad atvykę į gaisrą savanoriai turėtų kuo apsirengti. Į gaisrą savanoriai ugniagesiai gali atvažiuoti tiesiai iš namų, o jeigu arčiau jo komanda - atbėgti ten. Kadangi jie yra ugniagesiai gelbėtojai, reikalui esant pasiima ir dar vieną gaisrinį automobilį. Yra buvę atvejų, kai savanoris buvo išvykęs toliau, tačiau prie gaisro gesinimo prisijungė tik grįžęs antrą valandą nakties ir gaisrą gesino iki dešimtos valandos ryto. Ne visada pavyksta taip suderinti, kad į gaisrus nebūtų kviečiami tie savanoriai, kuriems kitą rytą reikia eiti į darbą. Esam bandę savanorius aliarmuoti ir SMS žinučių pagalba, bet kaip parodė praktika, tai yra nepatikimas ryšys, nes yra buvę, kad žinutė savanorį pasiekė tik po 4 val."

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas sakė, jog prašymus tapti savanoriais ugniagesiais nori pateikti ir 3 fiziniai asmenys, ne ugniagesiai. Jie domėjosi, kaip būtų galima tapti savanoriais ugniagesiais. Taigi į pagalbą kaimynui netrukus skubės ne tik ugniagesiai, bet ir parengti šį darbą dirbti piliečiai. O kad žmonės domisi savanoryste, pasak T. Taučiaus, nemažai įtakos turėjo ir paviešintas vieno pirmųjų savanorio ugniagesio dainininko Jurgio Didžiulio pavyzdys.