Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateikiamais duomenimis, šalies vidurkis siekia 48,97 proc.

Tai reiškia, kad skaičiuojant visus rinkėjus, jų prie balsadėžių (su balsavusiais iš anksto) atėjo beveik kas antras.

Sunkiausiai buvo išjudinti Panevėžio rajono gyventojus. Pastarųjų atėjo kiek daugiau nei trečdalis – 38,17 proc.

Lyginant su kitomis savivaldybėmis, pasyvoki buvo ir Šiaulių rajono, Klaipėdos miesto, Mažeikių rajono, Panevėžio miesto ir Klaipėdos rajono žmonės (rinkėjų aktyvumas atitinkamai 40,53, 40,65, 41,01, 41,03, ir 41,34 proc).

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Kaune rinkėjai savo valią galėjo pareikšti 89 rinkimų apylinkėse. Pirmieji rezultatai, už kurį kandidatą, kurią partiją kiek balsų atiduota, ateis iš mažiausių.

Kol kas pateikti rezultatai iš 28 rinkimų apylinkių.

Dabartinis meras, miestui vadovaujantis jau antrą kadenciją, Visvaldas Matijošaitis kol kas yra gavęs daugiausiai balsų (59 proc.). Jų pakanka rinkimų baigčiai jau pirmame ture.

Antras daugiausiai balsų Kauno mero rinkimuose kol kas gavęs – Aurelijus Veryga, atstovaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (12 proc.).

Pagal šiuos pirminius rezultatus, daugiausiai vietų Kauno miesto taryboje atitektų „Vieningam Kaunui“. 25 mandatai iš 41. Septyni mandatai – konservatoriams, keturi – „valstiečiams“, trys – socdemams ir du – Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.

Kauno miesto meru šiuose rinkimuose taip pat siekė Dainius Varnas (Partija „Laisvė ir teisingumas“), Darius Razmislevičius (Lietuvos socialdemokratų partija), Darius Trečiakauskas (Krikščionių sąjunga), Ieva Budraitė (Lietuvos žaliųjų partija), Gintautas Labanauskas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Vytautas Juozapaitis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Nijolė Putrienė (Liberalų sąjūdis), Mantas Bertulis (Laisvės partija), Marijus Velička (Darbo partija), Rūta Zabielienė (Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)).

Savivaldybių merai renkami tiesiogiai, o tarybų nariai – pagal proporcinę rinkimų sistemą pagal atstovaujamas partijas ar rinkimų komitetus.

Tarybos nariai bus išrinkti jau pirmame ture.

Į Kauno miesto savivaldybės tarybą kandidatuoja 18 partijų, susivienijimų atstovai: Lietuvos žaliųjų partijos, „STIPRI ŠEIMA – STIPRUS KAUNAS“ Krikščionių sąjungos ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) koalicijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Laisvės partijos, Vieningo Kauno, Nacionalinio susivienijimo, partijos „Laisvė ir teisingumas“.

Vienam iš kandidatų į merus pirmame rate nesurinkus daugiau kaip pusės visų atėjusiųjų balsų, po dviejų savaičių – kovo 19 d. – vyks pakartotinis balsavimas. Į antrąjį turą pateks du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Atnaujiname.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Kauno mieste yra 247 tūkst. 713 balsavimo teisę turinčių žmonių. Iš anksto jau balsavo 13 tūkst. 749 arba 7,56 proc. kauniečių rinkėjų.

Kauno rajone iš 82 tūkst. 994 balsavimo teisę turinčių žmonių iš anksto balsavo 1673 arba 4,69 proc.  gyventojų.

Iki 15 val. savo pilietinę pareigą balsuodami atliko kiek daugiau nei trečdalis rinkėjų Kaune (39,05 proc. su balsavusiais iš anksto) ir beveik trečdalis rinkėjų Kauno rajone (32,89 proc. su balsavusiais iš anksto).

Bendras rinkėjų aktyvumas Kauno rajone beveik penktadaliu mažesnis nei mieste.

Kauno mieste aktyviausiai balsuojama Aušros ir J. Jabonskio rinkimų apylinkėse (atitinkamai 47,34 proc. ir 45,94 proc. rinkėjų). Pasyviausi – Sodų ir Dobilo rinkimų apylinkių gyventojai (atitinkamai 31,62 ir 33,62 proc. rinkėjų).

Kauno rajone rinkėjų aktyvumas dar labiau skiriasi. Kačerginėje iki 15 val. jau buvo balsavęs kas antras rinkėjas (50,0 proc.), o Šlienavoje – vos kas ketvirtas (23,1 proc.)

16 val. duomenys rodo panašias tendencijas. Rinkėjų aktyvumas (su balsavusiais iš anksto) Kaune siekia 42,79 proc., o Kauno rajone – 36,45 proc.

Primename, kad balsavimo apylinkės užsidarys 20 val. 

Politinės kampanijos dalyvių parašų rinkimas baigsis sausio 19-ąją.

Žmonių pritarimo, kad galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose, siekia tos politinės partijos ar komitetai, kurie praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nekėlė pretendentų į merus ir kandidatų sąrašų.

Bent jau elektroniniu būdu parašai kol kas renkami gana vangiai.

Klaipėdoje penkios iš dvylikos politinių jėgų turės surinkti po 840 parašų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose.

Tai – Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos", Laisvės partija, Lietuvos regionų partija, politinis komitetas "Ištikimi Klaipėdai" ir partija "Laisvė ir teisingumas".

Rinkėjų palaikymo parašai renkami ne tik elektroniniu būdu, bet ir lapuose.

Elektroniniu būdu rinkti parašus kol kas geriausiai sekasi Sauliaus Skvernelio vadovaujamos sąjungos "Vardan Lietuvos" Klaipėdos atstovams, ją jau parėmė 305 klaipėdiečiai, Laisvės partiją internetu parėmė 303 rinkėjai, "Laisvė ir teisingumas" turi 180 elektroninių parašų, Lietuvos regionų partija – 46, o politinis komitetas "Ištikimi Klaipėdai" – 16 elektroninių parašų.

Partijos jau ištraukė numerius, kurie bus naudojami rinkimų bukletuose.

Politinių partijų ištraukti rinkimų numeriai visose savivaldybėse bus tie patys.

Lietuvos žaliųjų partija gavo 3 numerį, Lietuvos socialdemokratų partija – 5, Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos" – 7, Darbo partija – 8, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 9, Lietuvos regionų partija – 10, Liberalų sąjūdis – 11, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 12, Laisvės partija – 13, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 14, rinkimų komitetas "Ištikimi Klaipėdai" – 15, partija "Laisvė ir teisingumas" – 18.

Visos šios 12 politinių jėgų kandidatuoja Klaipėdoje, kur 31 tarybos nario mandato, įskaitant merą, siekia 327 politikai.

Klaipėdoje yra registruota 165 710 rinkimo teisę turinčių asmenų.

Galutinius artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus Vyriausioji rinkimų komisija paskelbs likus mėnesiui iki rinkimų, ne vėliau kaip vasario 3 d.

Rinkimai vyks kovo 5 d.

Parlamentas šeštadienį po pateikimo pritarė tokiam nutarimo projektui, galutinis balsavimas dėl jo turėtų vykti kitą savaitę.

Savivaldybių tarybų rinkimų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos.

Rinkimų kodeksas numato, kad savivaldos rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos.

Merai ir savivaldybių tarybos renkamos ketveriems metams.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią savaitę grąžino rinkimų užstatus: 277 tūkst. eurų partijoms, visuomeniniams komitetams bei kandidatams; 717 tūkst. eurų – ėjusiems nesuderinamas su mandatu pareigas ir jų atsisakiusiems ar neišrinktiems į tarybas politikams.

Per savivaldos rinkimus užstatas už vieną kandidatų sąrašą savivaldybėje siekė vieną tuometinio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį – 926 eurus, tuo metu už su mandatu nesuderinamas pareigas einantį kandidatą užstatas buvo gerokai didesnis – 9267 eurai.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nustato, kad pasibaigus politinei kampanijai užstatai grįžta partijoms ir komitetams, nepažeidusiems rinkimų įstatymų, laiku pateikusiems finansines ataskaitas ir surinkusiems ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų.

Negrąžintini užstatai pervedami į biudžetą. VRK sprendimu beveik 64 tūkst. eurų užstatus praranda 3 proc. neperkopę sąrašai, dar per 5 tūkst. eurų negrąžinami dėl rinkimų įstatymo pažeidimų, 4 tūkst. eurų – kitų įstatymo neatitikimų.

VRK savivaldos rinkimų dalyviams anksčiau jau yra grąžinusi dar per 300 tūkst. eurų užstatų, o negrąžintinų 204 tūkst. eurų pervedė į valstybės biudžetą.

Dėl Kauno mero posto varžosi septyni kandidatai. Lietuvos centro partija iškėlė Rūtą Andriuškevičienę, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas – Gintaras Černiauskas. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis į merus iškėlė Simono Kairio kandidatūrą, visuomeninio komiteto „Vieningas Kaunas“ kandidatas – Visvaldas Matijošaitis, Darbo partijos – Martynas Maulė, partija „Tvarka ir teisingumas“ į mero postą siūlo Antaną Navakauską, o Tėvynės sąjunga– Lietuvos krikščionys demokratai – Jurgitą Šiugždinienę.

Atėję balsuoti kauniečiai rinkimų biuleteniuose taip pat galės rinktis iš devynių sąrašų – tiek partijų ir rinkimų komitetų iškėlė kandidatus į Kauno miesto savivaldybės tarybą.

Savo atstovus į miesto tarybą siūlo: partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, visuomeninis komitetas „Vieningas Kaunas“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Darbo partija ir Lietuvos centro partija. Sąrašuose – nuo 21 iki 48 kandidatų.

Teisę dalyvauti rinkimuose turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

Norint balsuoti reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą, gimimo liudijimą). Rinkėjo kortelė nėra būtina.

Rinkėjas, pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą atėjęs į savo rinkimų apylinkę, gauna du rinkimų biuletenius: vieną balsuoti už kandidatą į merus, kitą – už savivaldybės tarybos narius.

Mero rinkimų biuletenyje reikia pagal pavyzdį pažymėti vieną kandidatą, už kurį norima atiduoti savo balsą.

Savivaldybės tarybos narių rinkimų biuletenyje yra pateiktas politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų sąrašas. Rinkėjas turi išsirinkti vieną norimą sąrašą ir pažymėti jį biuletenyje pagal pavyzdį. Iš šio sąrašo galima reitinguoti penkis kandidatus – pagal pavyzdį suteikti jiems pirmumo balsus.

Savivaldybių tarybų rinkimai – vieninteliai rinkimai, kuriuose galima balsuoti tik Lietuvoje, užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoti negali. Šiuose rinkimuose gali dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiai, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir kiti asmenys, kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą.

Socialdemokratas V. Makūnas gavo beveik 60 proc. balsų, o antroje vietoje – konservatorius Justinas Urbanavičius su beveik 20 proc. balsų.

Antro rinkimų turo būtų prireikę, jeigu nė vienas kandidatas į merus nebūtų surinkęs daugiau kaip pusės visų atėjusių balsuoti balsų.

Pirminiais duomenimis, V. Makūno atstovaujama Lietuvos socialdemokratų partija rajono taryboje laimėjo daugiausiai mandatų – 15 iš 26, tad su mandatu, kuris automatiškai priklauso merui, ši partija taryboje turės 16 atstovų.

Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams rajone, pirminiais duomenimis, atiteko septyni, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai - trys, o Darbo partijai atitektų vienas mandatas. Partija „Tvarka ir teisingumas“ ir kitos liko už borto.

Dėl Kauno rajono mero rinkimų varžėsi šeši kandidatai. Iš jų – dvi moterys.

Be V. Makūno, šio posto siekė du Valstybinės miškų urėdijos darbuotojai Kęstutis Markevičius, Justinas Urbanavičius ir smulkus verslininkas Gintautas Krilavičius, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Seimo nario Kęstučio Bacvinkos padėjėja Kauno rajone Jūratė Truncienė ir asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė.

Dėl rinkėjų balsų per savivaldos rinkimus Kauno rajone varžėsi 168 kandidatai, atstovaujantys septynias partijas. Iš viso Kauno rajono savivaldybės tarybą sudaro 27 nariai.

Kauno socdemai, kurių kandidatas į merus buvo advokatas Gintaras Černiauskas, rezultatų laukiantis kartu su visais, sekmadienį vakarojo partijos Kauno skyriaus būstinėje Gedimino g.

Socdemų politikai teigė, kad nuotaikos – santūriai liūdnos. Kauno skyriaus pirmininkas Giedrius Bielskus sakė, kad situacija yra ne jų pusėje. Nors rezultatai dar buvo neskelbiami, tačiau iš rinkimų stebėtojų, dalyvavusių skaičiuojant balsus, tapo aišku, ko laukti: „Viskas į vienus vartus“.

Orinta Leiputė vis tik nestokojo optimizmo ir kvietė į cepelinų naktipiečius.

Socdemų dėmesio centre buvo televizorius su naujausiomis žiniomis iš VRK ir komentarais. 

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, kuris į merus kėlė liberalą dabartinė miesto vicemerą Simoną Kairį, buriavosi klube „Džem'pub“. Čia nuotaikos jau buvo pakilios. S. Kairys rezultatų laukė su partijos kolegomis ir kartu su šeima. „Padarėm viską, ką galėjom. Tikimės perlipti kartelę“, – apie rinkimų į tarybą rezultatus kalbėjo S. Kairys. 

Daug vilčių pakartoti praėjusių rinkimų sėkmę turinčios visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ atstovai tryško optimizmu. Tiesioginių mero ir savivaldybės tarybos rinkimų rezultatų kartu jie laukė Kauno „Metropolio Charlie“ restorane.

„Vieningo Kauno“ mero rinkimuose deleguotas kandidatas – dabartinis miesto vadovas Visvaldas Matijošaitis laikomas nepralenkiamu ir spėjama, kad jam prireiks vos pirmojo turo, tai yra, surinks daugiau nei pusės atėjusiųjų balsuoti balsus. Tačiau pats V. Matijošaitis nebuvo linkęs iš anksto džiaugtis ir buvo santūrus. „Nuotaikos – laukimo“, – teigė meras, rezultatų laukęs kartu su širdies drauge.  

Santūrus V. Matijošaitis liko ir rinkimų rezultatams akivaizdžiai pakrypus jo naudai. „Dar ne visos vietos suskaičiuotos. Reikia tiksliai suskaičiuoti kaip banke“, – teigė meras.

Jis apgailestavo dėl liberalų nesėkmės, kuri panašu, kad ištiks šią partiją Kaune. „Su S. Kairiu puikiai dirbom“, – apie vicemerą liberalą gerai atsiliepė V. Matijošaitis. Paklaustas, ar svarstys koalicijos galimybę su konservatoriais, jis teigė abejojantis, ar patys konservatoriai to norėtų.

Apie būsimą mero kandenciją jis sakė, kad tai bus „darbinė kadencija“. „Turime daug fantazijų ant popieriaus, bet po rinkimų iš pradžių reikia gerai atšvęsti“, – kalbėjo meras. 

Kauno Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai nariai rinkosi restorane „Michelle“. Jie sekė ne tik kaip pasiskirstė rinkėjų balsai pretendentams į miesto tarybą, bet ir kiek savo pusėn rinkėjų kaip kandidatė į merus patraukė buvusi laikinoji Kauno technologijos universiteto rektorė dr. Jurgita Šiugždinienė. 

Pradėjus plaukti rezultatams, konservatorių susiėjimas nebuvo labai džiugus, tačiau buvo ir optimistinių gaidelių: „Bet kokiu atveju yra smagu – daugelyje apylinkių mūsų kandidatė į merus užima antrą vietą“.

Pati J. Šiugždinienė teigė: „Norim turėti gerai. Žiūrėsim, kaip gausis“. Ji nesiryžo prognozuoti antrojo turo, kuriame ji galėtų susitikti su V. Matijošaičiu.

Kartu su bendrapartiečiais rezultatų laukė Seimo narys Kazys Starkevičius, šįkart nusprendęs nekandidatuoti į miesto tarybą, nors tai būtų galėję partijai pritraukti daugiau rinkėjų balsų ir garantuoti daugiau mandatų. Jis apžvelgęs mero rinkimų kampaniją jis atkreipė dėmesį į sėkmingą J. Šiugždinienės žingsnį kuo daugiau tiesiogiai bendrauti su miestiečiais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kauno skyrius rinkimų rezultatų laukė restorane „Miesto sodas“. Ant stalo – lengvi užkandžiai, arbata ir vanduo.

Audronė Jankuvienė pasakojo, kad partija daug dėmesio skyrė rinkimų organizavimui. Rinkimuose dalyvavo net 70 jų partiją atstovavusių stebėtojų. Moteris nustebo, kad šiemet kai kuriose apylinkėse be jų atstovo daugiau nebuvo nei vieno stebėtojo.

Ji priminė, kad „Vieningas Kaunas“ savo sėkmės istoriją pradėjo nuo penkių mandatų miesto taryboje. Kauno LVŽS, iki šiol, miesto taryboje neturėję savo atstovų, tad ir jiems gerai pradžiai pakaktų bent penkių mandatų.

Per praėjusius rinkimus „Vieningas Kaunas“ buvo laimėjęs 17, konservatoriai – 13, socialdemokratai ir liberalai – po keturis, o visuomeninis rinkimų komitetas „Kaunas – kitokia Lietuva“  – tris tarybos narių mandatus.

Šiemet iš viso dėl Kauno miesto savivaldybės mandato varžėsi 299 kandidatai, atstovaujantys aštuonioms partijoms ir vienam visuomeniniam komitetui.

Be minėtų kandidatų tapti Kauno meru tikėjosi ir buvęs socialdemokratas Antanas Navakauskas, rinkimuose kandidatuojantis po partijos „Tvarka ir teisingumas“ vėliava bei Lietuvos centro partijos Kauno skyriaus vadovė, Mokytojų sąjūdžio iniciatorė, kompiuterinės grafikos dėstytoja Rūta Andriuškevičienė, Darbo partijos atstovas Martynas Maulė.