Pokyčius daranti iniciatyva

„European Excellence Awards“ neoficialiai vadinami Europos komunikacijos „Oskarais“. Konkursas kasmet sulaukia didžiulio dėmesio iš tarptautinių kompanijų, agentūrų ir organizacijų. Šiemet dėl Europos geriausiųjų titulo įvairiose nominacijose varžėsi daugiau nei 700 dalyvių. Tarp jų – „Samsung“, „Coca-colca“, „L’Oreal“, „Mercedes Benz“, DHL ir kitos. Paraiškas vertino tarptautinė komisija, kurią sudaro beveik 30 rinkos profesionalų. Pagrindinį prizą vidinės komunikacijos kategorijoje pelnė nuo 2021 metų Lietuvoje vilnijanti „SBA savanorystės banga“. Berlyne vykusioje apdovanojimų ceremonijoje komisijos atstovai akcentavo, kad vertinant komunikacijos projektus, ypatinga svarba buvo teikta tiems, kurie daro realų pokytį visuomenėje.

„Savanorystės bangą pradėjome įkvėpti mūsų kolegų empatijos ir vienybės pandemijos laikotarpiu, kai su maistu lankėme tūkstančius senolių visoje Lietuvoje. Vėliau sukūrėme platformą, kuri įgalintų kolegas, jų šeimas, bendruomenes ir verslus daugiau dėmesio skirti geriems darbams ir tuo pat metu parodyti, kad savanorystė gali būti įvairi ir visada – prasminga. Vieta tarp geriausių Europoje tik patvirtina, kad stiprų teigiamą pokytį skatinančias iniciatyvas gali užkurti tiek didelės tarptautinės agentūros, tiek mažos komunikacijos komandos. Didžiuojamės visais mūsų savanoriais ir tikrai nežadame sustoti – gerų darbų banga ritasi toliau“, – sakė SBA grupės komunikacijos ir marketingo departamento vadovas Giedrius Simonavičius.

SBA nuotr. 

Daugiau nei 140 iniciatyvų

Savanorystės banga – SBA grupės iniciatyva, kurios metu daugiau nei 30 grupės įmonių visuose Lietuvos regionuose inicijuoja įvairias savanorystės akcijas. Jose dalyvauja tiek grupės darbuotojai, tiek jų šeimos, bendruomenės, verslai, mokyklos, universitetai. Per 2,5 metų, įmonės savanoriai surengė per 140 įvairių savanorystės iniciatyvų, prie jų prisijungė daugiau nei 2800 savanorių, o geriems darbams skirta beveik  11 tūkst. valandų.

Savanoriai akcijas organizuoja visoje Lietuvoje – nuo Visagino, Utenos iki Vilniaus, Kauno, Raseinių, Šilutės, Klaipėdos regiono. Per pastaruosius metus jie padeda vienišiems senjorams buityje ar ruoštis žiemai, leidžia laiką su vaikais, paaugliais, neįgaliaisiais, prisideda prie beglobių gyvūnų gerovės tiek remontuodami prieglaudas, tiek gamindami gultus, draskykles. Jau tradicija tapo ir SBA organizuojama rudeninė kopų tvirtinimo akcija pajūryje „Kopoms reikia tavęs“, kuri per trejus metus pritraukė per 500 savanorių, o pavasarį įmonės komanda renkasi į „SBA miškasodį“, kurių metu visoje Lietuvoje pasodinta jau per 40 tkst. medžių.

„Krantotvarka prieš rudens ir žiemos vėjus yra nesibaigiantis procesas. Jis yra be galo svarbus siekiant apsaugoti kopas nuo erozijos ir sutvirtinti kranto liniją, kuri yra natūralus barjeras nuo užliejimo per audras. Šiandien patys galėjome įsitikinti, kaip kopas ypač paveikia audros, vasarą – intensyvus žmonių judėjimas, todėl šiuo metu parko darbuotojai ir savanoriai sutelkia pajėgas, kad iki kito sezono kopos pasipildytų smėliu ir vėl galėtų džiuginti poilsiautojus. Tokios talkos teikia ne tik aplinkosauginę naudą, bet ir skatina žmones daugiau sužinoti apie juos supančią aplinką, darnaus sugyvenimo su gamta principus,“ – sako Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius.

Darius Nicius. / SBA nuotr. 

Pasak jo, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija kasmet sutvirtina apie 3 km. (arba 15 000 kv.m.) paplūdimio kopų, remontuoja per jas vedančius poilsiautojams skirtus medinius laiptus ir takus. Šie darbai kasmet kainuoja 40 000 – 70 000 eurų, todėl savanorių pagalba itin vertinama.

SBA nuotr. 

„Džiugu matyti, kaip kasmet auginame būrį sąmoningų savanorių, kurie ne tik mėgaujasi jūra, bet ir nori pasirūpinti kopomis. Palyginti su pirmąja „Kopoms reikia tavęs“ akcija, talkininkų šiemet susirinko 2 kartus daugiau. Šį kartą SBA įmonių savanoriai, moksleiviai, Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai šakomis sutvirtino erozinius židinius apie 10 000 kv. m. plote. Tai reikšminga pagalba, nes perkant šią paslaugą direkcijai tai būtų atsiėję 15 000 eurų, tad sutaupytas lėšas ji galės investuoti į kitus aplinkosauginius projektus,“ – sako „SBA Home“ vadovė Raimonda Kižienė.

Pasak jos, per trejus metus „Kopoms reikia tavęs“ iniciatyvos savanoriai sutvirtino daugiau kaip 7 kilometrus kopų. Šį kartą pasirinkta viena lankomiausių teritorijų pajūryje ties Klaipėdos miesto ir rajono riba – šalia Memel-Nord baterijos ( II pasaulinio karo įtvirtinimų) Olando kepurės link, kad būtų kompensuotas vasaros sezono metu padarytas antropogeninis poveikis.

SBA nuotr. 

Kopos tvirtinamos tik natūraliomis priemonėmis – medžių šakomis, kurios atgabenamos iš gamtinėse buveinėse valomų miškų ir kirtaviečių. Jomis klojami per sezoną poilsiautojų išminti takai, vėjų išpustytos smėlio duobės, augalais neapaugę priekopiai. Šakos sulaiko smėlį ir priaugina kopas, kurios per audras neleidžia jūros vandeniui pasklisti giliau į sausumą. 

Po krantotvarkos darbų, pasivaišinę kvapnia arbata ir skaniais kibinais, savanoriai su gidu iš arti apžiūrėjo Memel-Nord baterijoje esančias II pasaulinio karo bei Lietuvos pasieniečių veiklos ekspozicijas, domėjosi jų paslaptimis.

Kopų tvarkymo iniciatyva „Kopoms reikia tavęs“ gimė 2021 m. kaip SBA savanorystės bangos iniciatyva, kuri sutelkia SBA grupės įmonių darbuotojus ir bendruomenes daryti gerus darbus ir atrasti naujas savanorystės formas. Pernai apie 1 500 SBA savanorių prasmingiems darbams skyrė per 5 500 valandų.

„Apjungiame energiją vardan sinergijos. Su partneriais imamės didelio masto projekto, kuris kurs naudą visiems kairiojo Nemuno kranto gyventojams ir ten įsikursiantiems verslams. Kartu vystydami didžiulę teritoriją turėsime itin plačias galimybes kurti stilingą miestą mieste, kuris bus vientisas architektūrine, inžinerine ir kokybės prasmėmis. Konceptualiai tarsi pratęsime „Nemunaičių“ rajoną, o abiejose teritorijose įsikūrę gyventojai bei verslai galės naudotis išplėtota bendra infrastruktūra, erdvėmis, sutvarkyta Nemuno pakrante, aplinka ir vaizdu iš geriausios Kauno pusės. Tai ne tik leis optimaliai išnaudoti teritorijų stipriąsias puses, bet ir augins čia turimo turto vertę“, – sakė „SBA Urban“ valdybos pirmininkas bei bendrovės vadovas Lionginas Šepetys.

Lionginas Šepetys (SBA nuotr.)

„Mūsų valdytai teritorijai vystyti renkamės patyrusius nekilnojamojo turto plėtotojus, įgyvendinusius tarptautinio pripažinimo sulaukusius projektus. Tikime Kauno, o ypač kairiojo Nemuno kranto perspektyva ir kaip finansinis projekto investuotojas įvertinome, kad organiška visos teritorijos plėtra mums ir būsimiems klientams sukurs daugiau vertės nei stichiška ar eklektiška. Tačiau tam, kad su partneriais pradėtume darbus, reikia sulaukti Konkurencijos tarybos leidimo bendrai įmonei steigti“, – sakė „TABA Invest“ vadovas ir akcininkas Tautvydas Barštys jaunesnysis.

Tautvydas Barštys jaunesnysis (SBA nuotr.)

Konkurencijos tarybai priėmus palankų sprendimą, „SBA Urban“ ir „TABA Invest“ planuoja įsteigti bendrą įmonę, kurioje kiekvienas iš partnerių valdytų po 50 proc. akcijų.

Šalia H. ir O. Minkovskių g. 41A esančiame 2,5 ha sklype „SBA Urban“ plėtoja „Nemunaičių“ rajoną, kurio pirmieji naujakuriai namus įsirenginės jau netrukus – kitų metų pradžioje. Pasak „SBA Urban“ plėtros vadovo Egidijaus Ripkausko, didžioji dalis butų projekte jau turi šeimininkus, likę vos keli ir tarp jų - su vaizdu į Nemuną iš erdvių terasų arba lodžijų. Šiuo metu „Nemunaičių“ statybų aikštelėje vyksta intensyvūs darbai – nuo aplinkos ir pakrantės tvarkymo iki pastato vidaus ir išorės apdailos.

Tikime Kauno, o ypač kairiojo Nemuno kranto perspektyva.

Šalia „Nemunaičių“, Kauno savivaldybė kairiajame Nemuno krante yra suplanavusi statyti M. K. Čiurlionio menų centrą, taip pat tiltu sujungti šį upės krantą su Nemuno sala, kurioje veikia „Žalgirio“ arena, atidarytas tarptautinius reikalavimus atitinkantis baseinas bei baigiamas statyti mokslo muziejus „Mokslo sala“.

SBA grupės NT sektoriaus bendrovė „SBA Urban“ be „Nemunaičių“ Kaune plėtoja verslo centrą BLC šalia SBA atnaujintos Vienybės aikštės, Vilniuje bendrovė valdo verslo slėnį „Green Hall“. Rygoje Lielirbės gatvėje planuojama plėtoti mišrios paskirties aukštųjų technologijų miestelį. „SBA Urban“ taip pat vysto pramoninius objektus – „Inno Line“ gamyklą SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos bei naują „Kauno baldų“ fabriką, taip pat verslo centrą „Verde“ Rygoje.

„Vienybė yra didžiausia mūsų stiprybė. Kol esame kartu, jokios blogio jėgos negali mūsų suskaldyti ir sugriauti mūsų tvirtų ryšių. Nesvarbu, kur esame – Ukrainoje ar Lietuvoje, turime dėti visas pastangas, kad priartintume savo Pergalę, ir net paprasčiausias palaikymas vienas kitam gali daug ką pakeisti. Ir jei toks nuoširdus ir patikimas draugas kaip Lietuva stos kartu su mumis šioje sunkioje kovoje už mūsų bendrą taikią ateitį, neabejoju – mums lemta laimėti“, – sakė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Renginyje savo patirtais išgyvenimais dalijęsi Kaune apsistoję ukrainiečiai pritaria, kad bendravimas su tautiečiais ypač svarbus ir reikalingas. Tuo pačiu jie jaučiasi dėkingi šiltai priėmusiems lietuviams.

Tokio palaikymo, nuoširdžios pagalbos ir paramos iš lietuvių tikrai nesitikėjau. To neapsakomo jausmo nepamiršiu visą gyvenimą.

„Su skausmu palikau Ukrainą ir artimuosius, kad nuo karo apsaugočiau savo vaikus. Tai, ką atradau čia – mane labai sujaudino. Tokio palaikymo, nuoširdžios pagalbos ir paramos iš lietuvių tikrai nesitikėjau. To neapsakomo jausmo nepamiršiu visą gyvenimą“, – sakė iš Kijevo į saugesnę Lietuva su dviem vaikais prieš du mėnesius atvykusi Anna.

„Nuo pat karo pradžios esame neabejingi Ukrainos kovai už nepriklausomybę ir laisvę. Iš arti matydami vaikų, moterų, senjorų ir tėvynėje likusių vyrų išgyvenimus, visomis jėgomis bandome ieškoti būdų, kaip galime padėti. Šiuo renginiu norime dovanoti ukrainiečiams bent dalelę to namų jausmo, kurį jie dabar praradę – sukurti progą paprastam, nuoširdžiam pokalbiui, šypsenai, naujoms draugystėms užgimti. Tikiu ir tikiuosi, kad tai, ką sukūrėme išliks, o bendrystės jausmas, ukrainiečių pasididžiavimas savo šalimi ir tautiečiais tik sustiprins tą kovinę dvasią, kuri nuo pat karo pradžios įkvepia ir stebina visą pasaulį“, – sakė SBA grupės prezidentas Arūnas Martinkevičius.

Šeštadienio popietę susirinkusieji Vienybės aikštėje galėjo mėgautis Ukrainos nacionalinės operos solistės Ksenijos Bachritdinovos-Kravčuk atliekamais ukrainiečių kompozitorių kūriniais. Jai akompanavo tarptautinių konkursų laureatas Darius Mažintas, kuris pasaulį sužavėjo, kai skambino fortepijonu prie okupantų subombarduoto Irpinės kultūros centro Ukrainoje. Trys pianistės iš Charkivo, studijuojančios VDU muzikos akademijoje Kaune, atliko F. Šopeno ir N. Paganinio kūrinius. Renginio vedėja ir dainininkė Elizaveta Izmalkova, studijuojanti Vilniaus kolegijoje muzikinį teatrą, atliko ukrainiečių ir užsienio atlikėjų kūrinius, kėlusius susirinkusiųjų dvasią. Visus pakerėjo 170 „Herojaus“ mokyklos ukrainiečių moksleivių parengtas specialiai šiam renginiui sukurtas šokis.

SBA grupės nuotr.

Susirinkusiesiems ukrainiečiams Raudonojo Kryžiaus savanoriai suteikė informacijos, kur kreiptis pagalbos įsikuriant, tvarkantis dokumentus ar įsidarbinant Lietuvoje. Popietėje vaikus linksmino animatoriai, žmonės buvo vaišinami kava, užkandžiais, ledais ir spurgomis.

„Į Lietuvą atvykę vaikai nori mokytis gimtąja – ukrainiečių – kalba, būti savo bendruomenėje tarp bendraamžių, todėl nedvejodami nusprendėme organizuoti jiems pamokas. Dėl ukrainietiškai kalbančių pedagogų problemos nekilo – jų yra tarp atvykstančių į Lietuvą.

Jie nenori sėdėti sudėję rankas, todėl suteikėme darbo vietas, kad galėtų dirbti pagal išsilavinimą bei turimas kompetencijas ir jaustis oriai. Vaikai ugdomi pagal ukrainietiškas programas, tačiau pateikimas adaptuojamas prie mūsų metodikų ir mokymo principų“, – sako Herojaus mokyklos direktorius Andrius Pelegrimas.

SBA nuotr.

Pasak jo, kai kurios pamokos ukrainiečių vaikams vyksta kartu su lietuviais, pavyzdžiui, lietuvių ir anglų kalbų.

„Nebūdami abejingi nelaimės ištiktiems žmonėms ir suprasdami, koks svarbus vaikams yra bendravimas gimtąja kalba su bendraamžiais, taip pat ugdymas ir užimtumas, operatyviai suteikėme ir pritaikėme patalpas pamokoms vesti. Ypač svarbi šiuo atveju yra verslo centro vieta – iš Vienybės aikštės Ukrainos moksleiviai lengvai pasieks miesto muziejus, kitus svarbiausius objektus. Be to, veiklas jiems bus galima organizuoti ir pačioje SBA grupės atnaujintoje Vienybės aikštėje“, – sakė BLC verslo centro vadovė Loneda Gražulevičienė.

Mūsų tikslas – teikti Ukrainai humanitarinę pagalbą maistu, medicinos priemonėmis, kad kovojanti šalis lengviau pasiektų pergalę.

Herojaus mokykloje BLC verslo centre pamokas lankys ir ukrainiečių vaikai, kuriuos, nuvežęs paramą į Ukrainą, iš jos į Kauną drauge su mamomis ir močiutėmis atveža verslininkas, „Telesofto“ vadovas Algirdas Stonys.

„Mūsų tikslas – teikti Ukrainai humanitarinę pagalbą maistu, medicinos priemonėmis, kad kovojanti šalis lengviau pasiektų pergalę. Su partneriais iš NFQ surinkę ir nuvežę į Ukrainą paramą, padedame pabėgėliams pasiekti Lietuvą. Štai ir vakar grįžome su 5-iais pilnais autobusais – maždaug 220 nuo karo bėgančių žmonių, iš kurių daugiau negu pusė – vaikai. Padėti išvykti jiems ypač svarbu, kad okupantai jų negrobtų ir nenaudotų kaip įkaitų“, – sakė A. Stonys.

Šiuo metu Herojaus mokykloje „Kauno doke“ ir BLC yra suformuotos 5-ios mokymosi grupės, kuriose mokysis vaikai nuo 1-os iki 11-os klasės. Vaikus ugdo ukrainiečių mokytojai: biologijos, literatūros ir gramatikos, pradinių klasių, matematikos, istorijos ir geografijos, ekonomikos, anglų kalbos, taip pat dirba psichologė.

SBA nuotr.

Pasak A. Pelegrimo, džiugina visuomenės susitelkimas ir geranoriškumas: „Visi ukrainiečių mokyklos kaštai yra dengiami iš paramos lėšų – mokytojų atlyginimai, mokymo priemonės, maitinimą apmoka NFQ ir jų partneriai – bei mūsų mokyklos bendruomenės tėveliai, aukodami savo asmenines lėšas.“

Kol kas numatyta, kad vaikai „Kauno doke“ ir BLC mokysis iki vasaros atostogų. Jei pabėgėlių skaičius Lietuvoje nemažės, ukrainiečių mokykla tęs veiklą ir toliau.

VMG grupė Baltarusijoje veikė nuo 2008 m. kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku.

Solidarizuodamasi su Ukrainos žmonėms, VMG grupė skyrė 100 tūkst. eurų humanitarinę paramą Raudonajam Kryžiui, taip pat nuo karo bėgančių žmonių apgyvendinimui yra paruošusi viešbutį Klaipėdos aerouosto teritorijoje.

Tarptautinė investicinė VMG grupė vienija 27 įmones, kuriose dirba per 5 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 90 proc. grupės produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

Baltarusijos Mogiliovo mieste įsikūrusi SBA baldų gamybos įmonė „Mebelain“ taip pat stabdo veiklą. Įmonėje dirbo daugiau nei 800 žmonių.

SBA grupė Ukrainai ir jos žmonėms jau skyrė per 130 000 eurų. Karui Ukrainoje tik prasidėjus, operatyviai pervedė 100 000 eurų iniciatyvai „Mūsų širdys ir rankos Ukrainai“, Į savo poilsines SBA priima pabėgėlius, ten jiems jau paruošta bent 100 vietų. Taip pat SBA grupė už 30 000 eurų nupirko ir išsiuntė į Lvivo ligoninę labiausiai trūkstamų priemonių – sterilių tvarsčių, tvarsčių su greito krešėjimo savybėmis, turniketų, dezinfekcinio skysčio, pleistrų, kateterių, deguonies kaukų, chirurginių adatų ir kitos svarbios įrangos.

„Vykstant karui Ukrainoje stabdome mūsų plyname lauke išaugintos įmonės veiklą neapibrėžtam laikui. Per visą beveik dešimtmetį trukusį jos veiklos laikotarpį įmonėje diegėme vakarietiškus valdymo ir organizacinės kultūros standartus, tad „Mebelain“ jos darbuotojams buvo tarsi langas į Europą. Esame širdimi su savo atsidavusiais kolegomis. Turime viltį, kad ilgainiui visa situacija išsispręs teigiama linkme“, – sako SBA grupės viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

„Mebelain“ veiklą pradėjo 2013-aisiais, o jos statybas bei vėlesnę plėtrą finansavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Taikos metu „Mebelain“ eksportavo baldų gaminius į Europos Sąjungos šalis, taip pat Rytų rinkas. SBA grupės pateiktais duomenimis, įmonės Baltarusijoje pardavimai pernai sudarė kiek daugiau nei 48 mln. eurų, arba 13 proc. viso SBA baldų sektoriaus pardavimų, kurie 2021-aisiais viršijo 360 mln. eurų.

SBA grupės baldų sektorius yra didžiausias baldų gamintojas Baltijos šalyse. Išskyrus „Mebelain“, visos baldų gamybos įmonės veikia Lietuvoje – „Klaipėdos baldai“, „Kauno baldai“, „Šilutės baldai“, „Inno Line“ (Klaipėdos r.), „Visagino Linija“.

„Jau dabar akivaizdu, kad karas Ukrainoje turės plataus masto pasekmes tiek Lietuvos baldų sektoriui, tiek kitiems verslams. Stoja žaliavų tiekimas iš Ukrainos, gilėja transportavimo problemos. Susitelkusios mūsų verslų komandos deda visas pastangas, kad įmonių Lietuvoje veikla vyktų be pertrūkių, tačiau ruošiamės įvairiems scenarijams. Krizės akivaizdoje koordinuotas ir operatyvus ES ir Lietuvos vyriausybės atsakas padedant gelbėti darbo vietas bus labai reikalingas“, – SBA grupės pranešime cituojamas E. Valentinavičius.

SBA badų sektoriuje šių metų pradžioje dirbo 4 350 darbuotojų.

Į talką susirinko apie 100 žmonių. Didžioji jų dalis dirba SBA grupės įmonėse Klaipėdos regione. Jie patys pasisiūlė talkinti sutvirtinant kopas ir pavadino savo iniciatyvą „Kopoms tavęs reikia“.

Talkoje dalyvavo ir su įmone nesusiję klaipėdiečiai, kai kurie jų tai darė ne pirmą kartą. Regioninio parko direkcijos darbuotojai juos jau pažįsta ir vadina bičiuliais. Kopų tvirtinti talkininkai atvyko su savo šeimos nariais.

Kaip pasakojo parko vadovas Darius Nicius, daug rankų numatytus darbus pajūryje atliko per porą valandų. Prieš tai parko darbuotojai papasakojo talkininkams ne tik apie būtinybę tvirtinti kopas, bet ir apie parko ekspozicijas, bei kitas įdomybes. Todėl apsilankymas pajūryje savanoriams tapo ir įdomia ekskursija.

D.Nicius džiaugėsi, kad talkos metu pavyko sutvarkyti apie pusę kilometro pajūrio kopų, pavyko užkloti 2 tūkst. metrų žabų kojinių ir apie 100 metrų žabų tvorelės.

Karklėje savanoriai dangstė erozinius židinius. Tai tokios vietos kopose, kurios labiausiai jautrios išpustymams. Suklotos šakos natūraliai sulaiko pustomą smėlį – jis pradeda kauptis ties sutvirtinimas.

Būtent tiek darbų šeštadienio talkai parko darbuotojai ir buvo suplanavę.

„Žmonėms pabodo vien rinkti šiukšles. Jie jaučia prasmę tvirtindami kopas ir patys kaskart vasarą lankydamiesi pajūryje, nebetrypia kopų ir supranta, kad vaikščiodami žmonės jas ardo. Baigiantis talkai žmonės dažnai klausia, kada bus kita. Talkų dar tikrai bus, tik nežinia, ar pavyks jų dar surengti šiemet, viskas priklausys nuo orų. Pavasarį talkų pajūryje tikrai bus ir ne viena“, – patikino D.Nicius.

Kopos stiprinamos kasmet, ypač jos nukenčia nuo audringos jūros ir stiprių vėjų, todėl talkos labai reikalingos.

„Laikas atsipalaiduoti tikrai dar neatėjo ir situacija globalioje rinkoje išlieka įtempta tiek dėl žaliavų kainų, tiek dėl trūkinėjančių logistikos grandinių. Sutelktos komandos dėka randame alternatyvių sprendimų ir su šiais iššūkiais susidorojame. Optimizmą dėl pradėjusių stabilizuotis žaliavų kainų, panaikintų karantino apribojimų ir atsigaunančios prekybos slopina šalyse stringanti vakcinacija bei kylanti ketvirtoji pandemijos banga, tačiau pasitikime savo komanda ir tikime, kad jeigu prireiks dar vieno karantino, jis jau nebebus toks griežtas ir didelės įtakos gamybos apimtims nepadarys,“ – sako SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.

Anot jo, šiais metais augimą rodantys skaičiai išsipūtė, nes pernai antrąjį ketvirtį pardavimai buvo ženkliai kritę, kadangi dėl karantino ir stojusios prekybos įmonės buvo priverstos skelbti kelių savaičių prastovas.

Tęsiame suplanuotas didžiules investicijas į du projektus: „Kauno baldų“ pastatų konversiją ir naujos, labiausiai robotizuotos regione gamyklos „Inno Line“ statybas šalia Klaipėdos, SBA industrinių inovacijų slėnyje.

„SBA Home“ įmonių grupei priklausančios penkios baldų gamybos bendrovės pardavimus vidutiniškai padidino 24 procentais. „Klaipėdos baldai“ per 2021 m. pirmąjį pusmetį produkcijos pardavė už daugiau kaip 39 mln. eurų – penktadaliu daugiau nei pernai. „Visagino linija“ pardavimus didino 12 proc. iki beveik 36 mln. eurų. Šilutės rajone veikianti „Germanika“ baldų pagamino ir pardavė už 27,6 mln. eurų – tai beveik 40 proc. daugiau nei pandeminių 2020 m. pirmąjį pusmetį. „Šilutės baldai“ produkcijos pardavimus padidino trečdaliu – iki 21,4 mln. eurų. „Mebelain“ augo 43 proc. – iki 19,5 mln. eurų. „SBA Home“ nepriklausanti minkštųjų baldų gamintoja bendrovė „Kauno baldai“ pardavimus padidino pusantro karto iki 13,7 mln. eurų.

„Nepaisant šių tamsių debesų horizonte tęsiame suplanuotas didžiules investicijas į du projektus: „Kauno baldų“ pastatų konversiją ir naujos, labiausiai robotizuotos regione gamyklos „Inno Line“ statybas šalia Klaipėdos, SBA industrinių inovacijų slėnyje. Jie gerokai išplės SBA baldų sektoriaus gamybos pajėgumus ir leis padidinti mūsų konkurencingumą globaliu mastu,“ – tvirtina E. Valentinavičius.

SBA baldų gamybos sektoriui, be „Kauno baldų“, priklauso „SBA Home“, valdanti baldų gamybos įmones „Klaipėdos baldai“, „Šilutės baldai“, „Germanika“, „Visagino linija“, „Mebelain“ ir baldų ruošinių gamykla „Laminn“. Taip pat logistikos centrą “Innovo logistika”. Be baldų gamybos, SBA grupė veikia NT ir tekstilės sektoriuose. Grupės įmonėse iš viso dirba apie 5000 žmonių.

„Per beveik dvejus projekto metus įrodėme, kad miesto bitininkystės skatinimo projektas mums nėra tik vienkartinė akcija. Mūsų pavyzdžiu pradėjo sekti kiti verslai, skatinome gyventojus paremti peticiją, raginančią saugoti bites Europos Sąjungoje. Visose SBA grupės gamybos įmonėse ir ant verslo centrų bitės sėkmingai gyvena, renka nektarą ir yra prižiūrimos. Atlikę išsamius tyrimus akredituotoje nacionalinėje laboratorijoje paneigėme ir dar vieną mitą bei įrodėme, kad miestuose suneštas medus yra švarus ir puikios kokybės. Tad skatiname ir kitas įmones bei organizacijas prisidėti prie pasaulyje nykstančių bičių saugojimo“, – SBA pranešime cituojamas „SBA Urban“ valdybos pirmininkas Lionginas Šepetys.

Anot jo, pasaulinės korporacijos „Moody‘s“ biuras Lietuvoje susidomėjo šia iniciatyva po to, kai įkurtuvių „Green Hall“ verslo centre proga gavo dovanų – SBA miesto bičių medaus ir sužinojo šio projekto tikslą.

Abu bičių avilius ant verslo centro „Green Hall 3“ stogo „Moody‘s“ ir SBA darbuotojams padės prižiūrėti „Urbanbee.lt“ įkūrėjas ir profesionalus bitininkas Paulius Chockevičius.

„Miesto bitininkystė išpopuliarėjo visuose Europos ir pasaulio didmiesčiuose, smagu, kad ši idėja, sustiprinta misijos apie pasaulyje nykstančių bičių išsaugojimą, prigyja ir Lietuvoje. Bitėms miestuose saugu, nes nenaudojami pesticidai, čia didelė žiedų įvairovė ir jos draugiškai sugyvena su žmonėmis. Ant verslo centro „Green Hall“ apgyvendintos taikios bitės, kurios nektarą rinks iš aplinkinių žaliųjų Vilniaus zonų: Žvėryno, Vingio parko, Šeškinės ozo, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio, Bernardinų sodo ir net Kalnų parko“, – sako „Urbanbee.lt“ bitininkas P. Chockevičius.

SBA grupė prie miesto bitininkystės projekto „Susibičiuliaukime!“ pakvietė prisijungti Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, taip pat visas ministerijas. Kai kurios institucijos kvietimą priėmė ir jau domisi praktinėmis bičių apgyvendinimo ant institucijos stogo galimybėmis, sakoma SBA pranešime.

Miesto bitininkystės projektą „Susibičiuliaukime!“, skatinantį saugoti pasaulyje nykstančias bites, SBA inicijavo 2019 m., kai ant savo valdomų verslo centrų bei gamybos įmonėse apgyvendino 19 bičių šeimų. Jų suneštas medus pirmiausiai buvo ištirtas ir nustatyta, kad jame nėra sunkiųjų metalų, pesticidų ir kitų teršalų, o kokybė niekuo nesusileidžia kaimiškose vietovėse surinktam medui.

Bites SBA įmonėse prižiūri patys darbuotojai, kai kur – su profesionalių bitininkų pagalba. Surinktą medų ragauja bendrovių darbuotojai, jis dovanojamas verslo partneriams ir klientams. SBA skaičiuoja, kad pernai bendrovei bitės iš viso prinešė apie 500 kg medaus.

Tarptautinė vieno didžiausių Europoje dizaino ir architektūros konkurso komisija apdovanojimą skyrė ne tik už architektūrinę idėją, formą, funkcionalumą. Daugiausiai balų Vienybės aikštė gavo už savo vaidmenį miestiečiams – gyvybės prisipildžiusi miesto erdvė pripažinta telkianti gyventojus, verslą ir taip išpildanti savo visuomeninę paskirtį.

„Projektas, kuriam skirta daug jėgų ir resursų, sulaukė pripažinimo aukščiausioje dizaino ir architektūros lygoje, kurioje kasmet varžosi tūkstančiai įspūdingų projektų iš viso pasaulio. Tad tokiu Vienybės aikštės įvertinimu tarptautiniu mastu gali didžiuotis visa Lietuva. Aikštė atgimė – tapo gyvu kauniečių, miesto svečių ir verslo bendruomenės traukos centru. Tai matydami ir kartu būdami šių pokyčių iniciatoriai bei įgyvendintojai – jaučiame didžiulį prasmės jausmą“, – teigia „SBA Urban“ valdybos pirmininkas Lionginas Šepetys.

Pasak jo, miesto erdvių atnaujinimas dažnai kelia didelių iššūkių, diskusijų. Todėl įgyvendinant projektą stengtasi pagarbiai įsilieti į jau esamą miesto erdvę ir kartu ją praturtinti bei atnaujinti taip, kad miestiečiai čia jaustųsi jaukiai ir norėtų leisti laiką.

Dėmesys žaliųjų zonų ir modernaus miesto dermei

„iF Design Award“ – tai vienas didžiausių Europos dizaino konkursų, pradėtas Vokietijoje ir vykstantis jau beveik 70 metų. Tarptautinė 98 architektūros ir dizaino profesionalų komisija iš 21 šalies geriausius metų projektus rinko iš beveik 10 tūkst. dalyvių. Tai – didžiausia konkurso apimtis per visą apdovanojimų istoriją. Kasmet konkursas sulaukia daugybės paraiškų – pradedant garsiomis architektūros kompanijomis, baigiant „iF Design Award“ apdovanojimų įvairiose kategorijose siekiančiais pasauliniais gigantais – „Apple“, BMW, „Samsung“, „Google“ ir kt.

Vienybės aikštė tapo vieno sudėtingiausių šių laikų architektūrinių uždavinių sprendimo pavyzdžiu.

Atnaujinta Vienybės aikštė pripažinimą pelnė architektūros kategorijoje. Čia žiuri ypatingą dėmesį skiria dermei tarp išorės ir vidaus erdvių, svarbus akcentas tampa natūralios aplinkos, žalumos jungtys su moderniu minimalizmu bei istoriniu paveldu. Komisija konkurso dalyvius vertina atsižvelgdama į projekto idėją ir jos aktualumą, formą, funkcionalumą ir jo paprastumą, naujumą bei kaip projektas tarnauja visuomenei.

„Vienybės aikštė tapo vieno sudėtingiausių šių laikų architektūrinių uždavinių sprendimo pavyzdžiu. Didelis iššūkis yra miesto objektus transformuoti į žmogui draugišką, patogiai gyvenamą, tvarią erdvę. Tikiu, kad šis projektas tampa pavyzdžiu miestams visame pasaulyje. Viena stipriausių šio projekto dalių – forma ir funkcionalumas. Mūsų siektos organiškos linijos, formos atspindi dinamišką žmonių gyvenimą mieste. Nuo vietų poilsiui iki pramogų, sporto, bendravimo – viskas vienoje vietoje“, – sako „3deluxe“ kūrybos direktorius Dieteris Brellas.

Pasak D. Brello, vienas didžiausių iššūkių atnaujinant aikštę buvo modernios koncepcijos integracija į turtingą Kauno miesto istoriją. „Tai – delikati užduotis, tačiau praeitos vasaros akimirkos, kai aikštė prisipildė gyvybe – nuo šeimų, žaidžiančių vaikų iki riedlentininkų – mums autoriams liudija, kad iššūkis įveiktas sėkmingai“, – sako architektas.

Gyva erdvė gyventojams ir verslo bendruomenei

Vienybės aikštės atnaujinimas baigtas 2020 m. gegužę. SBA grupė į visą aikštės atnaujinimo projektą investavo daugiau nei 10 mln. eurų. Tai didžiausia investicija į aikštės projektą Lietuvoje. Kauno savivaldybė prie rekonstrukcijos prisidėjo papildomai nupirkdama granito dangą už daugiau nei 1 mln. eurų. Vienybės aikštės atnaujinimo idėja buvo sukurti gyvą, pulsuojančią miesto erdvę, kurioje patogiai ir jaukiai jaustųsi tiek kauniečiai, tiek ir aplinkui besikuriančios verslo bendruomenės.

Vienybės aikštė po rekonstrukcijos nuo pat pirmųjų dienų tapo ypatingu traukos centru.

„Vienybės aikštė po rekonstrukcijos nuo pat pirmųjų dienų tapo ypatingu traukos centru. Ją spėjo pamėgti ne tik kauniečiai, bet ir mūsų miesto svečiai. Džiaugiuosi, kad tai pripažįsta tiek patys lankytojai, tiek ir kompetentingi profesionalai, skiriantys šiam projektui solidžius įvertinimus. Įrodėme, kad miestui bendradarbiaujant su verslu galima pasiekti puikių rezultatų. Šiemet Kaunas atnaujins nuo Vienybės aikštės neatsiejamą jos dalį – Studentų skverą anapus K. Donelaičio gatvės. Taigi ši erdvė greitai įgaus dar daugiau gyvybės“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

SBA Vienybės aikštės ir šalia esančių BLC pastatų atnaujinimą pradėjo 2017 m. žiemą. Per rekonstrukciją aikštėje paklota nauja šviesi danga, įrengtos žalumos oazės su daugiau nei 5 tūkst. įvairių augalų, pasodinta keliolika brandžių medžių. Aikštėje sparčiai auga iš legendinio dainininko A. Šabaniausko sodinto gluosnio šakelės išaugintas medelis. Rankomis suformuotos specialios plastiškos formos ekstremalaus sporto mėgėjams. Taip pat aikštę papuošė moderniausias šalyje 40-ties purkštukų fontanas, įrengtas dirbtinis upelis, suoliukai ramiam poilsiui, apšvietimas, sutvarkytos aikštės prieigos, įrengta požeminė stovėjimo aikštelė. Šalia BLC verslo centro šiltuoju sezonu veikia erdvios kavinių terasos, kuriose miestiečiai ne tik ilsisi, bet ir mėgaujasi kava ar pietumis.

Išskirtinė koncepcija ir modernios architektūros bei istorijos dermė Vienybės aikštei tarptautinį pripažinimą pelnė dar iki projekto įgyvendinimo realybėje. Prieš dvejus metus architektūrinė aikštės koncepcija taip pat pripažinta geriausia ir jai skirtas vienas prestižiškiausių įvertinimų architektams pasaulyje tarptautiniuose Vokietijos dizaino apdovanojimuose.

Bendros „SBA Urban“ investicijos į Vienybės aikštę Kaune bei šalia esantį BLC2 verslo centrą sudaro apie 40 mln. eurų.