Su Maltos vėliava plaukiojantis dujovežis „Transgas Power“ antradienio rytą atplaukė į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Kaip BNS informavo terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, dujovežis atgabeno 138 tūkst. kubinių metrų dujų.

Krovinys atkeliavo iš JAV Teksaso valstijoje esančio Friporto, kur veikia bendrovės „Freeport LNG“ skystinimo gamykla.

„Verslo sėkmei itin svarbi vidinė kultūra ir pagarbus požiūris į darbuotoją. Kai žmogus darbe jaučiasi laisvas, jis tampa kūrybingesnis, įgyja daugiau motyvacijos“, – įmonės paslaptį atskleidė generalinis direktorius Eduardas Jasas.

Kolegos – it šeima

Nuo pat ankstaus ryto į aerodrome vykusią šventę rinkosi SDG įmonių grupės darbuotojai net iš dvylikos Lietuvos miestų, kuriuose įsikūrę SDG biurai. Kasmetis vasaros sąskrydis jau seniai tapo mėgstama darbuotojų tradicija. Šiųmetis, atitinkantis žodį „sąskrydis“, vyko aerodrome. Išskirtinį šou šventės dalyviams surengė akrobatinių skrydžių profesionalas, Lietuvos ir Europos čempionas Žilvinas Lidžius. Publika, sulaikiusi kvapą, stebėjo piloto ore atliekamas kilpas ir suktukus. Stebino ir vieno labiausiai patyrusių sraigtasparnių pilotų Baltijos šalyse – Viktoro Drozdovo – pademonstruota programa. Neįtikimi meistro triukai ne vieną šventės dalyvį privertė aiktelėti. Sąskrydį atidarė SDG įmonių grupės prezidentas E.Jasas, pastebėjęs, kad 20 metų – tai vienos, aktyvios žmonių kartos laikas.

„Mozė tautą po dykumą vedžiojo 40 metų – tiek laiko prireikia, kad visiškai pasikeistų žmogaus mąstymas. Mes, SDG darbuotojai, per 20 metų sugebėjome nueiti visus kelius: sukaupti patirties, įgyti kvalifikaciją ir sulaukti pripažinimo“, – kalbėjo jis.

Šventės metu buvo tęsiama svarbi kasmetė SDG įmonių grupės tradicija – įteikti auksiniai SDG ženkliukai metus įmonėje išdirbusiems darbuotojams ir pasveikinti studijas šiais metais baigę darbuotojai ir Kauno maratone bėgę SDG atstovai. Įvyko ir naujų darbuotojų krikštynos. Neseniai į įmonės kolektyvą įsilieję naujieji nariai krikštynų metu pasižadėjo sąžiningai dirbti ir garsinti įmonės vardą.

Viena jų – rizikos vertinimo specialistė Raminta Dragatienė, įmonėje dirbanti antrą mėnesį. Nors vos spėjo apšilti kojas, Raminta tikina įmonėje jau besijaučianti kaip šeimoje. „SDG pasirinkau dėl didžiulės įmonės patirties ir suteikiamos galimybės tobulėti“, – šypsojosi ji. Ramintai pritarė ir penktą mėnesį čia dirbanti marijampolietė Rūta Sebeckaitė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Marijampolės skyriaus pardavimų vadybininkė džiaugiasi nenuobodžiu darbu ir ypatingu kolegų bendrystės jausmu. Kaip ir daugeliui visoje Lietuvoje dirbančių kolegų, vasaros susibūrimas jai labai laukiamas ir svarbus.

Dėmesys meno mecenatystei

Įteikus apdovanojimus ir pasigrožėjus oro meistrų pasirodymais, šventės dalyviams buvo suteikta galimybė paskraidyti „An-2“ lėktuvais. Iš aerodromo darbuotojai skubėjo į SDG biuro kiemą Draugystės gatvėje. Čia įvyko finalinis kultūrinio-bendruomeninio projekto „Draugystės menas“ renginys, į kurį buvo pakviesti visi vietos gyventojai ir čia įsikūrusių įmonių darbuotojai.

Kai žmogus darbe jaučiasi laisvas, jis tampa kūrybingesnis, įgyja daugiau motyvacijos.

VšĮ „Saugi pradžia“ kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamas renginys prasidėjo smagia ekskursiją po Kauno VI fortą. SDG kieme, kurį siekiama paversti kultūrine Pramonės rajono erdve, dalyvių laukė aitvarų dirbtuvės, argentinietiškojo tango pamokos, fotografijų parodos, Kauno apskrities bibliotekos darbuotojų sukurtas Literatūrinis pojūčių salonas ir paroda „Kauno žvėries brolija“.

Dailininkai nemokamai piešė dalyvių šaržus, iliuzionistas mokė magijos paslapčių. Vakarą vainikavo keliaujančios operos sunkvežimyje pasirodymas „Tarnaitė ponia“, diskoteka su Jovani ir lauko kinas. SDG įmonių grupė jau ne vienus metus daug dėmesio skiria meno ir kultūros mecenatystei. Tad įsipareigojimas menui nebuvo pamirštas ir šventės metu.

Justinos Lasausakaitės nuotr.

Pasak E.Jaso, 20 metų yra ypatinga sukaktis. Per tiek laiko susiformuoja įmonės politika, kultūra, filosofija, susidėlioja aiškus ir tvarus jos veidas.

„Du dešimtmečiai yra svarbus atskaitos taškas, kai verslas užauga ir gali įprasminti savo veiklą, prisidėdamas prie bendros gerovės kūrimo. Pavyzdžiui, tapti meno mecenatu, vykdyti visuomeninius ir bendruomenę suburiančius projektus. Jaunas verslas, kuris pats dar tvirtai nestovi ant kojų, kitiems padėti kol kas negali, – pastebi jis. – Nors žmogaus gyvenime 20 metų yra pati jaunystė, tokį laikotarpį pragyvenusi įmonė tampa brandi ir stipri. Tikra tiesa, kad pirmuosius dešimt metų išgyvena vos 5 proc. įmonių. Kitos 95 proc., deja, bankrutuoja. Peržengusi šį svarbų dešimties metų slenkstį, įmonė jau turi aiškią vertybinę skalę ir gana tvirtą identitetą. Tačiau tikroji branda ateina tik po dar dešimties metų.“

Į darbą – kaip į namus

SDG įmonių grupės direktorius juokiasi – nors jis ir yra verslo galva, pats įmonėje dirba „tik“ aštuoniolika metų. Beveik nuo pat įmonės įkūrimo čia darbuojasi dokumentų ruošimo auditorė-ekspertė Eugenija Popovienė. Pasak moters, darbuotojų sauga ir sveikata besirūpinančios įmonės veikla ir filosofija jai yra labai artima.

„Iki tol 20 metų dirbau vienoje gamybos įmonėje, tad puikiai suprantu, kokia svarbi yra darbuotojų sauga. Visi norime į darbą ateiti ir išeiti sveiki. Vis dėlto darbuotojai patys save pasaugoti neretai patingi, nes kartais jiems atrodo, kad apsaugos priemonės yra tik formalumas, jų iš tikrųjų esą nereikia. Tačiau, nesilaikant saugumo taisyklių, galima rimtai sutrikdyti savo sveikatą. Todėl manau, kad įmonės veikla – labai svarbi ir švietėjiška“, – sako ji.

E.Popovienė džiaugiasi draugišku ir stipriu it kumštis kolektyvu, kartu minimomis šventėmis. „Kiekvieną vasarą rengiame ypatingus sąskrydžius, kurie kaskart vis kitokie. Šiųmetis sąskrydis skirtas SDG 20-mečiui, taip pat įsiminė Baltijos kelio 25-mečiui skirtas sąskrydis, įmonės penkiolikos metų minėjimas. Džiugu, kad kiekvienais metais sugalvojama kas nors naujo. Galiu pasakyti, kad į darbą išties keliauju kaip į antruosius namus, nes žinau, kad manęs čia laukia draugiški ir padėti pasiruošę kolegos“, – šypsosi pašnekovė.

Sėkmė slypi smulkmenose

E.Jasas pasakoja, kad per 20 metų SDG įmonių grupėje susikūrė nemažai šeimų, gimė net 140 SDG darbuotojų vaikų. Kai kurių darbuotojų vaikai taip pat įsidarbino įmonėje. Tad darbuotojai ne veltui įmonę vadina antraisiais namais, o savo kolegas laiko šeimos nariais. Nors šiandien įmonė yra rinkos lyderė, žinoma visoje Lietuvoje, anot pašnekovo, pati pradžia buvo sunki. 2002 m. darbuotojų saugos ir sveikatos srityje dar vyravo gana didelis chaosas, tad teko visko išmokti, įgyti reikiamų kvalifikacijų ir būtinų akreditacijų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiandien SDG įmonių grupei priklauso keturios įmonės, siūloma per 350 paslaugų. Palyginkime: antraisiais veiklos metais (2003 m.) SDG pardavimo pajamos siekė 80,7 tūkst. eurų, o šiais – 20-aisiais – įmonės veiklos metais vieno mėnesio apyvarta siekia 1 mln. eurų. Tačiau visa tai buvo pasiekta tik ilgu ir sunkiu darbu.

„Nepavydžiu nė vienam, kuris nuo nulio bando kurti verslą. Tai be galo sunku. Net ir paveldėjus verslą, vis tiek reikia protingo ir sumanaus vadovo, kuris gebėtų viską išlaikyti ir suvaldyti, – kalbėjo jis. – Todėl stengiuosi pabūti mentoriumi ir padėti pradedantiesiems verslininkams. Iš pradžių visada perspėju apie laukiančius sunkumus.“

E.Jaso teigimu, sėkmingas verslas priklauso nuo daugybės dedamųjų. Svarbi yra ne tik teikiamos paslaugos ar prekės kokybė ir bendravimas su klientais. Sėkmę nulemia ir vidinė įmonės kultūra, pagarbus požiūris į darbuotoją.

„Man svarbiausia, kad žmogus darbe jaustųsi laisvas ir vertinamas, tada galiu garantuoti, kad jo darbo rezultatai bus geri. Grubusis kapitalizmas, kai įmonei rūpi tik pelnas, naudos gali duoti nebent trumpalaikėje perspektyvoje, – tiki jis. – Kartais atrodo, kad dvi įmonės teikia tą pačią paslaugą, bet vienai kažkodėl sekasi geriau. Tai priklauso nuo įmonės požiūrio, jos puoselėjamų vertybių. Deja, nemažai daliai vadovų atrodo, kad nereikia investuoti į tai, kas neduoda greitų rezultatų. Tačiau tai  labai trumparegiškas požiūris. Mūsų įmonė viena pirmųjų prisijungė prie skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“. Gali pasirodyti, kad naudos iš tokios veiklos neturime jokios. Vis dėlto, dalyvaudami tokiose iniciatyvose, skatiname darbuotojus didžiuotis savo darboviete, o visuomenė mumis labiau pasitiki ir vertina.“

E.Jasas pastebi, kad šiuolaikinis darbuotojas už savo darbą nori būti įvertintas ne tik atlyginimu. Jam taip pat svarbu jaustis svarbia įmonės dalimi, matyti, kad jo darbas pastebimas. SDG įmonių grupė jau ne vienus metus kasmet specialiais ženkliukais ir apdovanojimais pagerbia labiausiai tais metais nusipelniusius darbuotojus. Nors tai skamba kaip smulkmena, toks darbo įvertinimas ugdo darbuotojų motyvaciją, leidžia jaustis svarbia komandos dalimi.

„Verslo sėkmė susideda iš smulkmenų. Nors gali atrodyti kitaip, darbuotojai puikiai prisimena kiekvieną įvertinimą, šiltą žodį ir bendrą susibūrimą. Šiuolaikinis verslas tiesiog privalo būti socialiai atsakingas ir pagarbus, kitaip jis bus tiesiog pasmerktas žlugti“, – neabejoja vienos sėkmingiausių Lietuvos įmonių savininkas.

BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“. 

Su Prancūzijos vėliava plaukiojantis dujovežis „LNG Endeavour“ sekmadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Kaip BNS anksčiau šią savaitę informavo terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, dujovežis atgabeno 150 tūkst. kubinių metrų dujų.

Krovinys atkeliavo iš JAV Luizianos valstijoje Leik Čarlzo uoste (Lake Charles) esančios „Cameron LNG“ dujų skystinimo gamyklos.

Lietuvai balandžio pradžioje visiškai atsisakius rusiškų dujų, visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos SGD terminalą. Jį kas mėnesį pasieks po tris didelius SGD krovinius.

2010 metų liepos 21 d. Vyriausybė nusprendė Klaipėdoje statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir įgaliojo bendrovę „Klaipėdos nafta“ rengti terminalo projektą.

2011 metų liepos 13 d. būsimasis SGD terminalas pripažintas valstybinės reikšmės projektu.

2012 metų sausio 23 d. SGD terminalo laivo-saugyklos konkursą laimėjo Norvegijos „Hoegh LNG“.

2012 metų rugpjūčio 14 d. Klaipėdos jūrų uostas ir „Klaipėdos nafta“ pasirašė galutinį susitarimą dėl maždaug 71,8 mln. eurų (su PVM) bendrų investicijų į SGD terminalo infrastruktūrą.

2012 metų rugsėjo 18 d. Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“ oficialiai pradėtas statyti būsimam SGD terminalui skirtas laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu.

2013 metų gegužės 3 d. Pietų Korėjoje statomas SGD terminalui Klaipėdoje skirtas laivas nuleistas ant vandens.

2013 metų birželio 4 d. Europos investicijų bankas (EIB) nutarė suteikti iki 87 mln. eurų paskolą SGD terminalo projektui.

2014 metų sausio 20 d. Klaipėdoje pradėti SGD terminalo statybos darbai. Kuršių mariose, ties Kiaulės nugaros sala, buvo simboliškai įleista terminalo krantinės statybos kapsulė su laišku ateities kartoms.

2014 metų vasario 19 d. laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“ įvyko laivo inauguracijos ceremonija, kurioje dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Laivas oficialiai buvo pakrikštytas „Independence“.

2014 metų rugpjūčio 21 d. bendrovė „Litgas“ (šiuo metu „Ignitis“) ir Norvegijos „Statoil“ (dabar – „Equinor“) pasirašė iki 870 mln. eurų vertės SGD tiekimo sutartį.

2014 metų spalio 21 d. baigta SGD terminalo krantinės statyba.

2014 metų spalio 27 d. „Independence“ įplaukė į Klaipėdos jūrų uostą ir prisišvartavo prie SGD terminalo krantinės.

2014 metų spalio 28 d. į Klaipėdos uostą atplaukė laivas „Golar Seal“, atgabenęs pirmąjį terminalui skirtą bandomąjį dujų krovinį.

2014 metų lapkričio 17 d. „Klaipėdos nafta“ pradėjo tiekti dujas iš SGD terminalo į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

2014 metų gruodžio 3 d. oficialiai pradėjo veikti SGD terminalas.

2014 metų gruodžio 23 d. į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis komercinis SGD krovinys. Dujovežis „Arctic Aurora“ atgabeno apie 140 tūkst. kubų „Statoil“ dujų.

2015 metų sausio 1 d. Klaipėdos SGD terminalas pradėjo komercinę veiklą.

2015 metų lapkričio 17 d. Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas, numačiusias, kad Klaipėdos SGD terminalas bus išlaikomas tik dujų vartotojų lėšomis.

2016 metų vasario 18 d. „Litgas“ pasirašė atnaujintą dujų tiekimo sutartį su Norvegijos „Statoil“, maždaug tuo pat metu sutartį su Norvegijos bendrove pasirašė ir Jonavos trąšų gamintoja „Achema“.

2017 rugsėjo 17 d. „Klaipėdos nafta“ pradėjo 27,7 mln. eurų vertės SGD paskirstymo stoties bandymus.

2017 spalio 27 d. uostamiestyje oficialiai atidaryta SGD paskirstymo stotis.

2018-ųjų balandžio 11 d. konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ konsultantai paskelbė, kad Lietuva daugiausiai naudos gautų išpirkusi „Independence“ po 2024 metų.

2018 metų spalio 29 d. paskelbiama, kad „Klaipėdos nafta“ terminalo išpirkimui planuoja skolintis 308 mln. eurų.

2018 metų lapkričio 21 d. Vyriausybė pritarė SGD terminalo išpirkimui.

2019 metų sausio 2 d. Klaipėdos uoste pirmą kartą prisišvartavo didžiausias pasaulyje SGD laivas „Kairos“.

2019 metų balandžio 8 d. į terminalą pirmą kartą dujas atgabeno mažas SGD dujovežis.

2019 metų birželio 8 d. į SGD terminalą atplaukė pirmas krovinys, skirtas žaliavų prekybos grupės „Imlitex Holdings“ bendrovei „Imlitex“.

2019 metų rugsėjo 24 d. į Klaipėdą atplaukė pirmasis krovinys, skirtas „Eesti Energia“.

Aviliai pramoniniame rajone

Bitės ir bitininkystė neatsiejami nuo lietuvio. Juolab kad bitės Lietuvos teritorijoje gyvena nuo seno – atskrido iš Ispanijos po paskutinio ledynmečio – maždaug prieš 5,5-6 tūkst. metų, kai pas mus išplito tuopos, liepos ir kiti medžiai, teikiantys bitėms ir būstą (drėves), ir maistą.

Dabar mums įprasta avilius matyti sodybose, miško pakraščiuose ir panašiose, atitolusiose nuo miesto vietose, todėl kai pasakiau kolegoms, kad važiuoju į Draugystės gatvę pasmalsauti, kaip vyksta pavasariniai darbai bityne, išplėtė akis: "Kokie dar aviliai ir bitės tokioje judrioje, triukšmingoje, įvairiomis įmonėmis apaugusioje gatvėje?!" Bet kolegos stebėjosi be reikalo.

Geri ženklai bityne

"Apsivilkite šiuo specialiu bitininko chalatu, neužmirškite pridengti galvos štai šia kepure – ir galime eiti pas bitutes, – žvaliai kalbėjo bendruomeniškiausia 2016 m. įmone tituluotos SDG įmonių grupės prezidentas Eduardas Jasas, pats vilkdamasis chalatą ir kviesdamas į išpuoselėtą bendrovės kiemą. Buvo sunku patikėti, kad didžiulio prekybos centro "Senukai" kaimynystėje įsikūrusi socialiai atsakinga konsultacijų bendrovė savo teritorijoje turi bityną.

"Čia, tarp didelių eglių, pernai rudenį pastatėme du bičių avilius – standartinį Dadano avilį ir pramoninį, tačiau visiems, norintiems tapti bitininkais mėgėjais, rekomenduojame turėti Dadano avilius. Juose bitininkauti yra įdomiau. O mūsų SDG bityno plėtra priklausys nuo to, kaip mums seksis su bitėmis. Pirmąją žiemą bitės peržiemojo, o tai geras ženklas", – aiškino E.Jasas.

Bitininkavimo nauda

"Su aštuonių mokinių, dirbančių mūsų bendrovėje ir panorusių bitininkauti, grupe netrukus pamatysime, kaip sekėsi bitutėms žiemoti – čia bus pirma mokinių pažintis su pavasariniais darbais avilyje. Siekiu, kad mokymai apie bitininkystę taptų nauja gražia mūsų įmonės tradicija, turiningu laisvalaikio užsiėmimu, puoselėtų žmogaus ryšį su gamta, su senomis lietuviškomis tradicijomis", – kalbėjo E.Jasas.

Pasak bitininkystės kursų organizatoriaus ir vedėjo E.Jaso, avilius pavasarį galima atidaryti esant pliusinei, ne žemesnei nei septyni laipsniai temperatūrai. "Antraip galime sušaldyti bičių perus", – aiškino SDG įmonių grupės prezidentas, praverdamas bitininkystės įrankių dėžę, kurioje buvo įvairaus dydžio kaltukų, šepetėlis, dūminė, koriai ir tušti rėmai. Kartu su įrankių dėže mokiniai atsinešė sirupo stiklainį.

Bitutės peržiemojo

Pridėjęs ranką ant vertikaliai stovinčių korių viršaus, J.Jasas šyptelėjo: "Viskas gerai – šilta. Vadinasi, bitutės peržiemojo. Būtent toje korių paviršiaus vietoje, kur delnas jaučia šilumą, yra susispietusios bitutės.

Norint atskirti korį nuo korio, prireiks kaltuko, nes bitės, ruošdamosios  žiemai, užlipdė pikiu net mažiausius plyšelius tarp rėmų, kad žiemą būtų šilta. Išėmus atskirtą korį, akutėse galima pamatyti baltus taškelius – kiaušinėlius, iš kurių už vidutiniškai 21 dienos nuo kiaušinėlių padėjimo išsiris bitės darbininkės.

Padėjo bitutėms apsikuopti

Apžiūrinėdamas vieną po kito išimtus korius, bitininkystės kursų vadovas konstatavo, kad ši bičių šeimyna nėra labai stipri, nes ne visi koriai su perais. Mokytojo darbą ir žodžius atidžiai sekė mokiniai: Asta Stulgienė, Inga Urniežiūtė, Karolina Žekaitė, Virgilija Stadalienė, Evelina Jasaitė, Erika Jusytė, Egidijus Jankevičius, Ramūnas Katkevičius. Vienas iš mokinių vis dūmino, kad jau prabudusios ir pro sumažintą laką skraidžiusios bitės neįgeltų. Tiesa, joms tai būtų sunki užduotis – visi stovėję prie avilio vilkėjo specialią, vien bitininkams skirtą aprangą. Tačiau SDG gali pasigirti savo bičių šeima – jos itin ramios ir taikios, todėl mokydamiesi mokiniai nedėvi pirštinių ir specialios bitininko kepurės su tinkleliu. Žinoma, jų prireiks, kai mokiniai kopinės medų – atims brangiausią bičių turtą.

Kai dėjome meduvę, pastebėjome, kad koriuose jau yra motininių akių. Tai reiškia, kad mes vėluojame maždaug dvi dienas uždėti meduvę.

Iššlavęs šepetėliu avilio dugną, kur gulėjo mirusios bitės, E.Jasas paaiškino: "Tokiu būdu mes sutaupėme daug bičių jėgų, kurias jos būtų išeikvojusios, pačios valydamos savo namus. Maža to, mes jas dar pamaitinsime sirupu, kad užaugintų per vasarą iš perų biteles", – aiškino mokiniams kursų vadovas.

Stulbina Babilono sodas

Įgudusiais judesiais mokytojas grąžino į avilį apžiūrėtus korius, sudarė bitutėms sąlygą saugiai pasiimti sirupo iš dirbtinės valgyklos – toks dėmesys bitutėms vadinamas skatinamuoju maitinimu, o bičių motinėlė supranta, kad šeimoje maisto netrūksta, nors bitutėms susirasti jo ankstyvą pavasarį yra nelengva. Tiesa, žalioje SDG teritorijoje yra šalpusnių, patvoriais auga devynios galybės aviečių, tačiau šalpusnių per mažai, o avietės balandžio pradžioje dar nežydėjo. Todėl bitutėms tenka skristi po kilometrą ar du į artimiausius sodininkų bendrijos sodus parsinešti nektaro. Parsineša jos ir žiedadulkių, kurias atidus stebėtojas gali pamatyti ant bitutės galūnių. Būtent dėl tų parsinešamų žiedadulkių bitutės vadinamos ratuotomis.

"Štai ir atlikome pavasarinius darbus avilyje. Dabar belieka laukti, kada ši bičių šeimynėlė su jauna motinėle pradės stiprėti ir atlikti tokiai bendruomenei naudingus darbus. Tad bus dar ne viena akivaizdi pamoka pradedantiems mūsų bitininkams, kurių jau ne vienas savo soduose turi avilių", – džiaugėsi E.Jasas, siekiantis įmonėje sukurti jos darbuotojams namų pojūtį. Tai akivaizdu, pasmalsavus pačioje įmonėje, žalioje jos teritorijoje, ant įmonės stogo įveistame medelyne – tikrame XXI a. Babilono sode.

Bičių avilio lizdo išplėtimas

Praėjus dviem savaitėms nuo avilio išvalymo, E.Jasas su mokiniais tęsė bityne pavasarinius darbus. Bitės pažėrė staigmenų: keturi koriai buvo pilni perų – tai, kaip žinoma, geras rezultatas, bylojantis apie bičių motinos produktyvumą ir jos šeimos gerą sveikatą. E.Jaso nuogąstavimai, kad šeima nėra labai stipri, nepasitvirtino.

Pasak E.Jaso, ketinant plėsti lizdą, tam tikslui galima panaudoti dirbtinius korius arba prieš metus bitelių pasiūtus ar nebaigtus siūti. "Mes lizdą plėsime du kartus. Šį kartą dar šiek tiek padėsime bitėms išsivalyti namus ir įdėsime tris naujus korius. Bičių siuvamą korį reikia dėti prie korio su perais, – aiškina mokymų vadovas. – Po savaitės jis bus pradėtas siūti ir užpildytas kiaušinėliais. Idealiomis sąlygomis jauna motina per dieną padeda apie 2 tūkst. kiaušinėlių, antrais metais – tik 1,6 tūkst., o trečiais – 1,2 tūkst.. Kraštinis korys yra dengiamasis – jame nebūna perų, nes ten bitės deda maistą. Šie protingi sutvėrimai savo brangiausią turtą – maistą deda toliausiai nuo lakos, kad niekas neateitų ir neapiplėštų. Maisto bitėms tikrai netrūksta – pažiūrėkit, kiek daug medaus jos turi."

Lieka laukti medaus

Jaunieji bitininkai, susirinkę po savaitės, sparčiai dirbo mokydamiesi plėsti lizdą. Mokymų vadovas ant korio rėmo parodė vaško. "Žiūrėkite – per praėjusią pamoką buvome įdėję tuščią rėmą, o bitutės per savaitę jau pradėjo siūti korį– lipdyti iš vaško korio akutes", – rodė E.Jasas.

Trečioje pamokoje mokiniai naujus, per ankstesnes pamokas įdėtus korius, perkėlė į lizdo vidurį, o senus iškėlė į pakraščius tam, kad suformuotų žieminį lizdą iš naujų, šiemet pasiūtų korių. Ant rėmų viršaus mokiniai, stebint mokytojui, uždėjo meduvę. "Kai dėjome meduvę, pastebėjome, kad koriuose jau yra motininių akių. Tai reiškia, kad mes vėluojame maždaug dvi dienas uždėti meduvę. Mat bitės pradėjo siūti motinines korių akis, nes joms, bitutėms, pradėjo trūkti vietos avilyje ir jos pradėjo ruoštis spietimui. Tačiau mes turime ir tuščią, paruoštą bitėms gyventi avilį – tikimės, kad tuomet, kai bitės išspies, tas spiečius persikraustys į minėtą avilį. Tokiu būdu mes užpildysime du avilius. Tai ir yra mūsų tikslas", – sakė mokymų vadovas E.Jasas.

Jaunieji bitininkai, vadovaujami E.Jaso, per pirmąsias pamokas balandžio pradžioje viename avilyje po žiemos rado keturis rėmus su kiaušinėliais, po dviejų savaičių – 12 rėmų su perais ir kiaušinėliais. Taigi, gegužės išvakarėse SDG standartinį avilį sudarė 16 lizdinių rėmų ir 15 – meduvės. Mokiniai su vadovu beveik per mėnesį išplėtė pilną lizdą, uždėjo meduvę ir tikisi jau gegužės viduryje paragauti pirmo medaus.

Kainų pažaboti nepavyks

Po Naujųjų gyventojams 15 proc. pabrangs elektra ir dujos, o verslas jau dabar jaučia drastiškai išaugusias kainas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikino, esą valdžia padarė viską, kad kainos neaugtų stipriau nei gali. "Rinkose, kuriose dalyvauja Lietuva, situacija yra šokiruojanti, nes kainos elektros rinkoje kilo 40 proc., dujų – 30 proc. Vyriausybė ėmėsi maksimalių sprendimų jau iki šiol, ten, kur buvo galima jų imtis, nes kainų augimas buvo sumažintas daugiau kaip trečdaliu", – kalbėjo jis.

Visgi ne viskas taip paprasta. Tik iliuzija, kad gyventojams padarius išlygą ir palikus visą likusią brangimo košę srėbti pramonei niekas nepajaus to pasekmių. Akivaizdu, kad brangstanti energetika verslui augins kainas visur, todėl naivu tikėtis, kad gyventojams brangs tik 15 proc. riba.

"Dar nuo sovietmečio likęs požiūris, kad įmonės, verslas yra kažkoks blogis ar bent jau tai, kuo visai neverta rūpintis. Kitos Europos šalys daro viską, kad stiprintų savo įmonių konkurencingumą, nes jos ir nulemia šalies gerovę, turtina biudžetus", – kalbėjo tarptautinis energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Pirma, didžiausias paradoksas, kad mums buvo žadamas mažesnis terminalo išlaikymo mokestis, o įvyko visiškai priešingai.

Virvė smaugs stipriau

Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEKK) nustatė 16,35 proc. didesnę tikslinę gamtinių dujų kainą kitiems metams. Rudenį dujų rinkoje ji jau išaugo iki 50 proc.

Nuo dujų priklausoma nemaža dalis pramonės įmonių. Joms ir iki kainų šuolio nebuvo lengva. "Bendras dujų vartojimas mažėja, todėl kainų pokyčiai labiausiai ir veikia tą pramonę, kuri technologiškai negali apsieiti be dujų, į tai reikėtų atsižvelgti, o ne ignoruoti problemą", – mano V.Jankauskas.

Tačiau užuot ieškojus sprendimų, problema netgi didinama. Antai, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas turėjęs plėsti galimybes importuojant žaliavas ir tuo užtikrinant šalies energetinį saugumą dėl trumparegiškų sprendimų gali tapti tiksinčia bomba pramonei.

Didžiausiai šalies dujų vartotojai, trąšų gamyklai "Achema" SGD terminalo išlaikymo mokestis nuo kitų metų didėja 6 mln. eurų ir 2019 m. sieks net 26 mln. eurų. Sudėtingoje situacijoje atsidūrusios strateginės reikšmės įmonės kitąmet laukia nemenki išbandymai. "Pirma, didžiausias paradoksas, kad mums buvo žadamas mažesnis terminalo išlaikymo mokestis, o įvyko visiškai priešingai. Antra, tai, iššūkis išlikti konkurencingiems rinkoje. Mums dujos, kurios yra pagrindinė žaliava trąšų gamyboje, brangsta greičiau nei trąšos. Kol kas vertiname įvairius scenarijus, kokiu režimu dirbsime ateinančiais metais", – sakė AB "Achema" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Pasak vadovo, net jei gamykla laikinai sustabdytų visą gamybą, jai tektų mokėti visą SGD terminalo mokestį.

Rebusas dėl SGD terminalo

Remdamasi tarptautinių konsultantų atlikta studija, Vyriausybė linksta išpirkti dabar nuomojamą terminalą iki 2024 m. Tikimasi, kad toks scenarijus palengvintų SGD terminalo išlaikymo naštą, tačiau problema būtų perkeliama ateities kartoms. V.Jankauskas pajuokavo, kad jei žinotų atsakymą, kaip padaryti, kad terminalas neštų naudą be naštos įmonėms ir biudžetui, jis būtų vertas milijono. "Nežinia ir koks variantas geriau – nuomoti ar išpirkti. Šiandien sunku pasakyti, kiek 2024 m. liks dujų vartotojų. Išpirkti reikės daug lėšų, nežinia, per kiek jos atsipirks. Nuoma įpareigoja mažiau, bet, kaip matome, ji irgi yra didelė našta pramonei", – svarstė V.Jankauskas.

V.Jankausko teigimu, tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas nuomotis SGD terminalą, dujų vartotojų šalyje būta daugiau, taigi daugiau turėjo būti ir jį išlaikančiųjų. "Rekonstravus daugelį miestų jėgainių, jose pradėtas deginti biokuras ir dujų vartojimas ėmė stipriai kristi. Dabar situacija tokia, kad "Achema" suvartoja pusę importuojamų dujų, todėl jai ir SGD terminalo nuomos našta nuolat auga", – aiškino ekspertas.

V.Jankauskas mano, kad biokuro plėtra šilumos ūkyje yra naudinga, kaip naudinga turėti ir alternatyvų dujų apsirūpinimo šaltinį. Tačiau neteisinga palikti visą košę srėbti vienai įmonei. "Vyriausybei labai patogu atsiriboti, bet tokiu būdu žlugdoma įmonė, nuo kurios priklauso visos Jonavos gerovė. Ar bus geriau, jei ištisas miestas pavirs bedarbių minia, bus prarasti dideli mokesčiai į biudžetą?" – retoriškai klausė V.Jankauskas.

Komentaras

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

Žiūrint plačiau, projektai turėtų būti atsiperkantys jų plėtotojams ir naudingi vartotojams. Jei nors viena iš šių sąlygų yra netenkinama, projektą reikės subsidijuoti iš vartotojų arba mokesčių mokėtojų kišenės. Lietuvos SGD terminalas iš dalies buvo plėtojamas ir dėl geopolitinių, ilgalaikio tiekimo saugumo priežasčių, o už tai sumoka vartotojai. Esminė dilema, jei SGD terminalas yra nacionalinio saugumo projektas, tai kodėl jis finansuojamas iš dujų vartotojų, o ne nacionalinio biudžeto (nors tai irgi ne pati geriausia išeitis). O istorijos moralas yra paprastas. Dideliuose infrastruktūriniuose projektuose, ar tai būtų terminalas, ar "Rail Baltica" pastatymas, yra lengvoji dalis. Ekonominis atsiperkamumas, t.y. kad būtų naudinga ir vartotojams, ir statytojams – štai čia yra sudėtingoji dalis.

Lietuvoje kasmet apie 4 tūkst. žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų – apie 200 žūsta arba sunkiai susižaloja. Vien per šiuos metus darbe žuvo 12 žmonių. Priežasčių susirūpinti tikrai yra, nes pagal sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statistiką Bulgarija yra paskutinė, Lietuva – priešpaskutinė Europoje.

Mokslai – nuo vystyklų

„Nesvarbu, kas tu būsi užaugęs: ar darbdavys, ar direktorius, ar stalius, ar šaltkalvis, nuo vaikystės turi suvokti, kas yra saugumas ir kaip rūpintis savo sveikata“, – pabrėžia UAB SDG generalinis direktorius Eduardas Jasas.

Daugelį metų darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijos srityje dirbantis profesionalas įsitikinęs, kad žmogų darbo rinkai reikia ruošti taip, kaip ir visam gyvenimui. „Juk darbas yra neatsiejama žmogaus raidos dalis. Niekas nesugalvojo kito būdo, kaip išgyventi šioje žemėje, išskyrus dirbant. Todėl žmogus turi būti paruoštas ir išmokytas gyventi ir dirbti taip, kad išliktų sveikas ir saugus“, – pridūrė E.Jasas.

Ne vien ugdymo įstaigos turi užsiimti šviečiamąja veikla: vaiką nuo mažumės turi mokyti ir patys tėvai. Specialistas pastebi, kad Lietuvoje vis dar gajus mokymo būdas, kai įgyjama profesija, tačiau mokslo metu neperduodami įgūdžiai dirbti saugiai.

Ilgai sėdėti nesaugu

E.Jaso nuomone, fizinė ir psichinė darbuotojo sveikata – du vienodai svarbūs veiksniai. Beje, psichinė žmogaus sveikata kasmet tampa vis svarbesnė, todėl ir darbdaviams, ir darbuotojams atėjo laikas susimąstyti, kaip padidinti darbo efektyvumą nekeliant žmogui streso.

Nustebsite, tačiau fizinės jėgos nereikalaujantis darbas irgi gali būti pavojingas sveikatai. Psichologai pastebi, kad šiuolaikinis pasaulis labai greitas, žmonės priversti vienu metu atlikti kelis darbus. Būdinga intelektinės srities profesijoms.

„Dabar pasaulyje išrasta ir pritaikyta daug priemonių, kurios skirtos darbuotojo sveikatai saugoti. Pavyzdžiui, sukurti ergonominiai stalai, prie kurių dirbdamas žmogus turi pasirinkimą – stovėti ar sėdėti. Tai tik vienas sprendimas, kaip sukurti palankesnę sveikatai darbo vietą, – pabrėžė SDG vadovas. – Atsižvelgdami į galimus sveikatos rizikos veiksnius darbuotojams, kurie ilgesnę laiko dalį dirba sėdėdami, suteikėme galimybę dirbti prie ergonominių reguliuojamo aukščio stalų.“

Naujai įrengtame SDG biure apdailai naudotos tik ekologiškos medžiagos, pavyzdžiui, grindų danga ir lubos, pagaminti iš natūralių žaliavų. Įmonėje įrengta poilsio ir laisvalaikio erdvė darbuotojams bei žalioji zona su sodu: čia pasodinta remontantinių aviečių, obelų ir kriaušių. Tai sukuria palankų mikroklimatą įmonėje darbuotojams, ir klientams.

Niekas nesugalvojo kito būdo, kaip išgyventi šioje žemėje, išskyrus dirbant. Todėl žmogus turi būti paruoštas ir išmokytas gyventi ir dirbti taip, kad išliktų sveikas ir saugus.

Ir batai, ir technologijos

Didžiulei tarptautinei kompanijai priklausančios bendrovės „Philip Morris Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovas Darius Rudys pastebi, kad darbuotojų saugos padėtis Lietuvoje gerėja.

„Darbuotojų, ir darbdavių sąmoningumas keičiasi į gerąją pusę. Anksčiau kalbėdavome daugiausia apie būtinybę dėvėti asmenines apsaugos priemones, o dabar jau dirbame su darbuotojų įsitraukimo programomis, stengiamės veikti proaktyviai bei preventyviai ir išvengti pavojingų situacijų“, – pastebi D.Rudys.

Tai, kad situacija keičiasi, rodo jau tradicija tapęs darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų kasmetis suvažiavimas-konferencija: daugybė temų, kuriomis įmonių specialistai dalijasi tarpusavyje – nuo saugių ir patogių batų iki išmaniųjų technologijų pritaikymo darbų saugai.

Turi rūpintis vieni kitais

„Apie darbų saugą pradedame kalbėti jau darbuotojo atrankos į atitinkamą poziciją metu, nuo pat pirmojo pokalbio. Mums labai svarbu skleisti žinią apie saugą darbe“, – pabrėžia „Philip Morris Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovas.

Ši įmonė neapsiriboja tik formaliais dokumentais ir tvarkos aprašais – jai svarbu, kaip įvairios darbų saugos programos veikia realybėje.

„Mes rengiame ne tik nuolatinius darbų saugos mokymus, bet ir kiekvieną dieną, kiekvieno susirinkimo metu kalbame apie darbų saugą. Skatiname, kad kalbėtų ne tik vadovai su savo komandomis, tačiau patys darbuotojai teiktų pasiūlymus, pastebėjimus ir komentarus. Esame įsivedę griežčiausius reikalavimus darbų saugos srityje, įmonėje netoleruojamas nesaugus elgesys. Aktyviai skatiname darbuotojus rūpintis vieni kitais“, – pridūrė D.Rudys.

Jis įsitikinęs, kad vien darbuotojo sąmoningumu negalima pasikliauti. Reikalingi įrankiai ir programos jo sąmoningumui išugdyti.

„Visų pirma darbuotojas turi jaustis drąsiai kalbėdamas, reikšdamas susirūpinimą ir siūlydamas idėjas bei tokiu būdu padėdamas įmonei įdiegti veiksmus, leisiančius apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų. Svarbi įmonės kultūros dalis – kartu ieškoti sprendimo būdų“, – pabrėžė pašnekovas.

Nukenčia jauni darbuotojai

Lietuvos darbo inspekcijos duomenimis, pastaraisiais metais daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe nutinka dirbant statybos ir remonto, sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo ir techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo darbus. Apie ketvirtadalis darbuotojų sunkiai ar mirtinai susižaloja nukritę iš aukštai.

Pagal nelaimingų atsitikimų darbe skaičių išskiriama kategorija, į kurią patenka ir jauni, ir vyresni kaip aštuoniolikos metų darbuotojai. Tai darbuotojai, kurių darbo stažas konkrečioje įmonėje yra iki metų. Jiems 2017 m. teko trečdalis mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Didžiausios rizikos grupei nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti priskiriami darbuotojai, kurių darbo stažas įmonėje iki metų: jiems tenka apie 40 proc. mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (iš visų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe). Apie 50 proc. minėtos grupės darbuotojų žūsta įvykių darbe metu per pirmą darbo įmonėje mėnesį.

Iš 2017 m. devynių mirtinų įvykių keturi (44,4 proc.) darbuotojai žuvo pirmą darbo mėnesį, iš jų du (50 proc.) – per penkiolika darbo dienų. Iš 35, patyrusių sunkias traumas, – penkiolika (42,9 proc.) pirmą darbo mėnesį (iš jų septyni – pirmą darbo savaitę – 46,7 proc.) .

Patarimai jauniems darbuotojams

Nesiimkite jokios užduoties, kol jūsų nemokė, kaip ją tinkamai vykdyti.

Neišeikite už savo darbo vietos ribų, nebent jums tai lieptų daryti. Kitose darbo vietose gali būti įvairių jums nežinomų pavojų, pavyzdžiui, virš galvos ištiesti laidai, slidžios grindys, nuodingos cheminės medžiagos ir pan.

Jei ko nors nežinote, klauskite. Išvengti nelaimės darbe gali padėti jus prižiūrintis vyresnysis asmuo ar bendradarbis. Drąsiai sakykite, kada jus reikia daugiau pamokyti ar ką nors paaiškinti.

Atlikdami užduotį naudokite tinkamas asmenines apsaugos priemones. Įvairiose darbo vietose tai gali būti specialus apavas, šalmas, pirštinės, specialūs akiniai, ausų kištukai ir kt. Įsitikinkite, kad tikrai žinote, kada ir kokią aprangą naudoti, kur ją rasti, kaip naudoti ir kaip prižiūrėti. Jei dirbate kompiuteriu, jums reikalingos kitos žinios – kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan.

Sužinokite, ką daryti ypatingais atvejais, pavyzdžiui, įsijungus priešgaisrinei signalizacijai, dingus elektrai ir pan.

Neignoruokite jokių nemalonių, neįprastų požymių, pavyzdžiui, kai ima skaudėti galvą ar kitą kūno dalį, sukasi galva, niežti kūną, graužia akis, nosį ar gerklę – tai gali būti didelės sveikatos problemos pradžia. Praneškite apie šiuos pojūčius darbų vadovui.

Kovojo protų mūšyje

Bendrovė SDG jau dvyliktus metus originaliai pažymi Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną. Dovanodami praeiviams simbolinę asmeninę apsaugos priemonę – darbo pirštines, skatina visus saugoti save darbe.

Šiais metais jau penktą kartą septyniuose Lietuvos miestuose surengti protų mūšiai „Būkime saugūs ir sveiki darbe!“, kurių finalas vyko Kaune. Nugalėjo kauniečių – UAB „Aurika“ komanda „Žvužvangt“, II vieta – atiteko klaipėdiečiams, UAB „Philip morris Lietuva“ komandai „Misija 0“, III vieta – vilniečiams, UAB‚ BOD group“ komandai „BOD TEAM“.

„Tenka apgailestauti, kad tarnybos vadovų atžvilgiu yra išsakomos asmeninės nuoskaudos, ir tai tikrai nieko bendro neturi su terminalo apsauga“, – žurnalistams Vyriausybėje ketvirtadienį sakė T. Žilinskas.

Ministras teigė, kad praėjusią savaitę nuvykęs į terminalą įsitikino, jog jis puikiai saugomas: „Tai yra gerosios praktikos pavyzdys, kaip turi bendradarbiauti akcinė bendrovė su valstybine institucija“.

Viešai nenorėjęs būti pristatytas asmuo portalui delfi.lt teigė, kad SGD terminalui saugoti trūksta darbuotojų, o ir šiuo metu tai darantiems pareigūnams nemokama už viršvalandžius, jiems tenka kęsti vadovų patyčias ir gąsdinimus, nepildomi anksčiau duoti pažadai. Pareigūno teigimu, Viešojo saugumo tarnybos vadovybė nesirūpina ne tik darbuotojais, bet ir techninėmis terminalo apsaugos priemonėmis. Pasak darbuotojo, jie kone bejėgiai šį objektą patikimai apsaugoti žiemos metu.

Vidaus reikalų ministras sakė, kad šio pareigūno tapatybė jam žinoma. Pasak T. Žilinsko, šis VST darbuotojas anksčiau yra kreipęsis į Vidaus reikalų ministeriją, tačiau didžioji dalis jo skundų nepasiteisino.

„Šis pareigūnas ne kartą rašė ir Vidaus reikalų ministerijai. Galiu pasakyti, kad jo skundai būdavo išnagrinėti ir didžioji dalis jų nepasiteisino“, – kalbėjo T. Žilinskas.

Ministras patvirtino, kad minimo pareigūno brolis, kuris taip pat dirba Viešojo saugumo tarnyboje, šiuo metu yra tiriamas Valstybės saugumo departamento.

„To pareigūno brolis yra tos pačios Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus dalinio vadovas, o jo atžvilgiu Valstybės saugumo departamentas vykdo tyrimą“, – teigė jis.

T. Žilinskas sakė, kad šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl viršvalandžių minimam darbuotojui nemokėjimo.

Norvegijos "Statoil" ir Lietuvos dujų prekybos bendrovės "Litgas" sutartyje numatyta galimybė dujas parduoti kitose rinkose, tuo metu Lietuvoje daugiau naudojant "Gazprom" dujų, o susidariusį pelną pasidalinti, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Dienraščio duomenimis, sutartyje yra numatyta teorinė galimybė, kad partneriams (pirkėjui ir pardavėjui) nutarus, kad naudingiau atplukdyti dujas ne į Klaipėdą, o jas parduoti brangesnėse rinkose, abipusiu sutarimu tokie sprendimai yra galimi nuo kainų skirtumo susidariusią maržą pasidalijant tarpusavyje.

"Statoil" tiekiamų dujų kaina priklausys ne nuo naftos produktų vertės rinkoje, o nuo britų NBP indekso, tikėtina, kad jų kaina šiltuoju metų laiku bus žemesnė, o žiemą ir ankstyvą pavasarį - aukštesnė. Todėl galimybę "brangiuoju" laikotarpiu norvegiškas dujas parduoti Tolimuosiuose Rytuose, o Lietuvoje tuo metu naudoti daugiau vamzdžiu tiekiamų "Gazprom" dujų už mažiau svyruojančią kainą analitikai laiko svarbia.

Lietuva galėtų tapti regioniniu suskystintų gamtinių (SGD) dujų skirstymo centru, iš kurio dujos būtų tiekiamos nedideliais kiekiais, teigia dujų prekybos ir tiekimo bendrovės "LitGas" generalinis direktorius Dominykas Tučkus, trečiadienį rašo "Verslo žinios".

"Turime planų tiekti SGD Latvijai ir Estijai. Taip pat, mūsų nuomone, gali būti dar kelios patrauklios verslo rūšys. Tarkime, SGD tiekimas mažais mastais - mažesniais laiveliais, baržomis, "river-sea" tipo laivais plukdant SGD į Šiaurės šalis, mažus terminalus, kurie paskirsto dujas pramonės įmonėms. Taip pat yra bunkeriavimas - laivybai skirtų degalų tiekimas", - interviu "Verslo žinioms" sakė D.Tučkus.

"Todėl pirkdami didelius kiekius SGD ir turėdami Lietuvoje palyginti didelės talpos terminalą galime tapti regioniniu skirstymo centru, iš kurio būtų tiekiamos dujos mažesniais kiekiais specifinėms reikmėms", - pridūrė "LitGas" vadovas.