Seimas nieko kita nedarė, tik įsijautęs žvygavo smėlio dėžės žaidynėse, kur du pagalbinės mokyklos gladiatoriai tarsi kardais mosavo kastuvėliais, stengdamiesi pataikyti vienas kitam į ausį.

Štai ir nepataikei, džiaugiasi pirmasis. O antrasis įsižeidęs sriūbauja: aš tau tada ausis atsuktuvu nukaposiu, tik palauk antradienio.

Šitas kruvinas mūšis už vergės Izauros laisvę jau kelintas mėnuo vyksta aukščiausioje valstybės institucijoje ir tuo visi kažkodėl labai džiaugiasi – demokratija, blia, darom, ką norime!

Vienas, tas, kuris pasipuošęs panteistiniais marškinėliais ir niekada negeria jokių šlapalų, turi išjaustą savo teisybę. Žinome iš dailiųjų Gretos laikų.

Kitas, tas, kuris norėdamas didesnės pensijos įsikando iltiniais viršininko kėdę (alga tai didelė!) ir gyvulių ūkį regėjo tik natūroje, taip pat turi savo agronominę tiesą.

Abu teisūs, bet vis tiek triumfuoja silpnaprotystė. Užuot įsigilinę į naujo biudžeto projektą, užuot supaprastinę buhalterines mokesčių painiavas ir priiminėję orias algas ir pensijas lemiančius įstatymus, seimūnai vėl lepinasi lunatizmu. Ir pramoga, ir darbo laikas nuteka į praeities drenažą.

Kodėl visa tai vyksta? Todėl, kad išrinktiesiems svarbi ne tauta, o jie patys: alga numatytą mėnesio dieną, šokoladukai už biudžeto tūkstančius, gėlytės ant darbo stalo ir juostelių karpymai dekoratyviniuose renginiuose. Tų ponų postai, būsimos pensijos dydis, asmeniniai reikalai ir ambicijos tapo valstybinės svarbos dalyku.

Tikra parazitavimo šventė, kai šalyje – "bardakas", kai šūdams leidžiami milijonai, kai žmonės dūsta nuo skurdo ir netiesos, o makaronus toliau kabinėjantys vis tie patys politiniai atmatos baigia išsekinti paskutinę kantrybę.

Liberalų nuomone, priešlaikiniai Seimo rinkimai tampa bene vienintele racionalia išeitimi iš dabartinio politinio cirko.

Seimo opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija apgailestauja dėl to, į ką pavirto „valstiečių“ daugumos terorizuojamas Seimas. V. Čmilytė-Nielsen atkreipia dėmesį, kad nepaisant prastėjančių pasaulinių ir šalies ekonomikos prognozių, į Seimą atkeliavusio kitų metų valstybės biudžeto ir kitų mokestinių įstatymų projektų, valdantieji parlamente, kaip užsikirtusi patefono plokštelė, kalba tik apie Seimo pirmininko atstatydinimą.

Visi kiti darbai nueina į antrą, trečią planą. Su tokiu nepalenkiamu atkaklumu galima įrodyti, kad Marse yra gyvybė.

„Kaip blogame košmare vėl ir vėl kartojasi ta pati situacija – bet kokia kaina pašalinti dabartinį Seimo pirmininką. Jo gelbėjimas niekada nebuvo ir nebus mūsų, opozicijos, misija. Mūsų, parlamentarų, uždavinys yra kurti teisinius pagrindus geresniam šalies gyventojų gyvenimui. Tačiau, deja, bet vieno žmogaus ambicijomis valdomas „valstiečių“ buldozeris jau gerą pusmetį sugeba įžiūrėti vienintelį prioritetą – dabartinio Seimo vadovo atstatydinimą. Visi kiti darbai nueina į antrą, trečią planą. Su tokiu nepalenkiamu atkaklumu galima įrodyti, kad Marse yra gyvybė“, – tikina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė V. Čmilytė-Nielsen.

Atsižvelgdama į situacijos rimtumą, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija primygtinai ragina Seimo valdančiuosius susitelkti į svarbiausio metų įstatymo – biudžeto – svarstymą ir nebeversti viso parlamento partinių ginčų ar asmeninių nesutarimų sprendimo lauku.

Šiandien turbūt nerasime nė vieno, kuris vienaip ar kitaip nebūtų susidūręs su onkologine liga: serga patys, šeimos nariai, draugai, kolegos. 

Ir nors vėžys dažniausia mirties priežastis amžiaus grupėje iki 70 metų, onkologinės ligos užklumpa vis jaunesnius. 

Siekdami priminti, kad vėžys – ne sloga, o visi susirgę nori gyventi, pusšimtis žmonių susitiko prie Seimo. Taip norėta priminti problemas, su kuriomis susiduria tūkstančiai sergančiųjų. 

Sergantieji susiduria ir su informacijos, paslaugų trūkumu, diskriminacija darbo rinkoje. Trūksta nuo psichologinės pagalbos prieinamumo iki reabilitacijos ar elementarios paramos gydymosi metu. 

Tačiau sergantiesiems skaudžiausia, kad modernūs ir efektyvūs gydymo metodai pasiekiami ne visiems. 

Pagalbos prireikia ne tik susirgusiems, bet ir jų artimiesiems. 

Sveikatos apsaugos ministras tikina, kad naujausi vaistai maksimaliai greitai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, o psichologinė pagalba, kurios sergantieji laukia po 3 ar 4 mėnesius, juos pasieks greičiau. 

Mitingo organizatoriai primena, kad nėra statistikos, kiek Lietuvoje žmonių serga vėžiu, kokio tipo vėžys labiausiai paplitęs ir kokiose amžiaus grupėse. 

Tad vienas iš mitingo reikalavimų – sukurti darbo grupę, kuri surinktų statistiką ir teiktų siūlymus dėl įstatymų pakeitimų. Be to, reikalaujama ir vieno langelio principo – kad psichologo, socialinio darbuotojo ir gydymo paslaugas pacientai  gautų vienoje vietoje. 

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, patobulinimais siekiama atsigręžti į aktualias problemas, nusimatyti uždavinius ir būdus, kaip kompleksiškai jos bus sprendžiamos.

„Atnaujintoje strategijoje matome didesnį savivaldos, galinčios prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo, vaidmenį. Taip pat numatėme daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūros specialistų rengimo tobulinimui, pacientų ir specialistų bendravimui ir bendradarbiavimui užtikrinti. Dar vienas svarbus uždavinys – integruoti papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą į sveikatinimo veiklą“, – sako ministras A. Veryga.

Programa papildyta nuostatomis dėl psichoemocinės sveikatos stiprinimo ir savižudybių prevencijos. Numatyta didinti teikiamos psichologinės ir psichiatrinės pagalbos paslaugų prieinamumą, plėsti psichologinės pagalbos bei savižudybės rizikos veiksnių mažinimo prevencinių priemonių, skirtų sunkiomis ligomis susirgusiems asmenims, įgyvendinimą.

Be to, siekiant sveikesnės visuomenės, pasak SAM, daugiau dėmesio įsipareigota skirti mitybai, žalingų įpročių ir sergamumo mažinimui. Taip pat numatyta skatinti savivaldybes aktyviau dalyvauti kuriant sveikesnę bendruomenę: remti bendruomenių iniciatyvas, kuriomis siekiama ugdyti bendruomenės supratimą apie sveikatai turinčius įtakos veiksnius, skatinti savanorystę sveikatos kultūros ugdymo srityje.

Siekiant mažinti „gynybinės medicinos efektą“, kai gydytojas, užuot ėmęsis visų priemonių paciento gerovei užtikrinti, pirmiausia turi galvoti apie tai, kaip apsisaugoti pačiam, Strategija papildyta uždaviniu kelti sveikatos priežiūros specialybių prestižą.

Taip pat atnaujinta nuostata, kad, planuojant sveikatos priežiūros specialistų rengimą, prioritetas turėtų būti teikiamas šalies gyventojų poreikius atitinkančių kompetencijų tobulinimui. Be to, įtvirtinta, jog turėtų būti rengiamos naujos ir tobulinamos esamos švietimo programos, galinčios specialistams suteikti gebėjimų atlikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklą.

Numatyta diegti ir naujas bei efektyvias skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, modernizuoti ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių tinklą ir infrastruktūrą bei kompleksiškai atnaujinti gydymo įstaigų diagnostinę įrangą.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija patvirtinta 2014 m. birželio 26 d. Joje įtvirtinti ilgalaikiai įsipareigojimai kuriant sveikesnę visuomenę, nustatyti sveikatinimo veiklos tikslai ir uždaviniai, siekiami sveikatos rodikliai.

Pagrindiniu strategijoje iškeltu rodikliu siekiama, kad iki 2025 m. bendrosios vidutinės būsimo gyvenimo trukmės riba būtų 77,5 amžius.

Programoje įtvirtinti 4 tikslai: sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį, sukurti sveikatai palankią darbo ir gyvenamąją aplinką, formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.

Jų teigimu, V. Pranckiečio kėdės klausimas atskleidė tai, kokia iš tikrųjų neįgali yra valdančioji dauguma, todėl, akcentuoja ekspertai, nesurengus pirmalaikių rinkimų konstruktyvus darbas parlamente yra tiesiog nebeįmanomas.

„Aš manau, kad tai vienintelė galimybė šiek tiek apsivalyti ir išpirkti tą kaltę, kuri buvo padaryta ne tik šią savaitę, bet apskritai ir formuojant Vyriausybę, ir skiriant giminaičius į aukštus postus. Tad būtų didelė klaida iš jų pusės, jei jie atmestų tokią apsivalymo galimybę“, – svarstė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto.  

Politologo teigimu, idealiausias kelias iš komplikuotos ir nekonstruktyvios situacijos Lietuvos politikoje būtų – priėmus biudžetą, Seimo nariams išsivaikščioti.

„Tai būtų idealiausias variantas jei siekiama išsaugoti Seimo, kaip institucijos garbę, ir Seimo poziciją visos visuomenės akyse. Aš manau, kad idealus variantas būtų jei parlamentarai priimtų biudžetą ir pasileistų. Kitu atveju, konstruktyvaus darbo jau tikrai nenusimato, nes kovos vyksta ne tarp 3-4 partijų, bet apskritai, Seimas yra susiskaldęs todėl tai, ar Vyriausybė gali toliau dirbti lieka labai neaišku“, – svarstė A. Pukšto.

Tai būtų idealiausias variantas jei siekiama išsaugoti Seimo, kaip institucijos garbę, ir Seimo poziciją visos visuomenės akyse.

Ekspertas pridūrė, kad galiausiai nebėra aišku, ar Seime liko įstatymus leisti gebanti valdančioji daugumą.

„Valdančiųjų silpnumas matėsi jau vasarą. Valdančioji koalicija buvo labai sunkiai klijuojama ir ta keturių partijų koalicija turėjo tik simbolinę persvarą. Dabar ši simbolinė persvara ištirpo, galiausiai nebeaišku su kuo ruošiasi dirbti Seimo pirmininkas Pranckietis. Galima net sakyti, kad istorija su Seimo pirmininku tą trapią daugumą tiesiog žlugdo“, – Eltai kalbėjo VDU docentas.  

„Tad laikausi nuomonės, kad vienintelė išeitis lieka – pirmalaikiai rinkimai“, – apibendrino jis.

Apie analogišką pasiūlymą svarsto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas. Jis ketvirtadienį savo socialinio tinklo „facebook“ paskyroje taip pat užsiminė apie būtinybę skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.

„Nepaisant R. Karbauskio manipuliacijų jam nepavyko suformuoti įgalios daugumos Seime. Opozicija perimti daugumos negali, o Seimo pirmininkas atstovauja tik pats save. Visiška krizė ir aklavietė. Premjero vietoje net neneščiau biudžeto projekto į Seimą, kai ten ne darbas, o dviejų gaidžių peštynės vyksta“, - rašo TSPMI profesorius, pridurdamas, kad pirmalaikiai rinkimai galėtų būti organizuojami ir prieš priimant biudžetą.

„Reikia skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Prieš biudžeto priėmimą, ar po jo – jau detalės. Bet dar metus tampytis tokioje absurdiškoje situacijoje yra per didelė prabanga.

Metų pradžioje ar bent jau pavasario pradžioje, išrinkus naują Seimą pagaliau bus išspręsta ir kita bėda – naujai išrinkta valdžia galės pagaliau normaliai, pagal savo programą rengti kitų metų biudžetą. Nebus naktinių reformų ir skubėjimo“, – teigė T. Janeliūnas.

Visgi politologas abejojo ar toks scenarijus yra realus.

„Bėda tik, kad adekvataus mąstymo deficitas yra pats didžiausias deficitas Seime. Nei Karbauskis, nei jo ištikimi pavaldiniai neišdrįs pripažinti, kad visiškai susimovė. Pats Seimas nepasileis“, – apibendrino profesorius.

„Buvo pasakyta mūsų koalicijos partnerių griežta pozicija tuo klausimu, matyt, bus ieškoma kompromiso“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Taip jis kalbėjo koalicijos partnerių „socialdarbiečių“ pirmininkui Gediminui Kirkilui pareiškus, kad vaiko pinigus kitąmet siūloma didinti per mažai, lyginant su vasarą pasirašyta koalicijos sutartimi.

Vyriausybė pasiūlė universaliąją išmoką vaikui 2020 metais padidinti nuo 50 iki 60 eurų, o vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 70 iki 100 eurų.

Sutartį dėl valdančiosios koalicijos šiemet vasarą pasirašę „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija sutarė siekti, kad universalioji išmoka būtų 70 eurų.

R. Karbauskis išsamiai nekomentavo Vyriausybės trečiadienį Seimui pateikto kitų metų valstybės biudžeto projekto, tačiau teigė, kad „Seime derinant biudžeto projektą su mūsų prioritetais kažkiek jis skirsis“.

„Aš tikėjausi sustabdyti procesą, kuris vilkosi bent 4,5 mėnesio ir atrodo, kad tas įvyko šiandien. Mes galime pasakyti žmonėms, kad  dabar galime ramiai dirbti. Tai yra mokestiniai įstatymai, tai yra biudžetas ir kad galėtume toliau tęsti darbą, o ne kažkokią paraveiklą“, - po palankaus sau balsavimo žurnalistams antradienio vakarą sakė V. Pranckietis.

Jis pakvietė kolegas normaliam ramiam darbui. „Valdantieji šiandien parodė, kad jie yra mažuma.  Aš manau, kad jie turi skaitytis ir su kitais Seime esančiais žmonėmis ir vėlgi kviečiu visus normaliam ir ramiam darbui“, - sakė V. Pranckietis. Nors kai kurie parlamentarai suabejojo dėl Seimo nenumatyto posėdžio teisėtumo ir kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, V. Pranckietis sakė neabejojantis, kad posėdis buvo teisėtas.

Nei pozicijai, nei opozicijai neatstovaujantis V. Pranckietis dėl to problemos nemato, nes Seimo pirmininkas, anot jo, yra Seimo atstovas ir pagrindinis jo darbas yra atstovavimas. „Ir dar yra 7 pavaduotojai, yra kam veikti ir puikiausiai su tuo darbu susitvarkoma. Manau, tą darėme ir tą turėtume tęsti. Interesas yra Lietuvos, o ne kažkieno tai“, - tvirtino V. Pranckietis.

Paprašytas apibūdinti kaip jaučiasi po tokio balsavimo, politikas buvo ramus: „normalus tęstinis darbas, tai čia nieko naujo“. Beje,  iš Seimo tribūnos kalbant V. Pranckiečiui valdantieji paliko posėdžių salę. V. Pranckiečio vertinimu, jie „pademonstravo savo silpnumą“.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis išsilaikė Seimo pirmininko pareigose, primena ELTA. Tai paaiškėjo po antradienio vakarą surengto slapto balsavimo Seime. Už tai, kad V. Pranckietis būtų atleistas iš Seimo pirmininko pareigų balsavo 3 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 1 biuletenis buvo sugadintas.

Sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Beje, Statutas numato, kad Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.

Valdantieji planavo, kad V. Pranckiečio atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų klausimas bus įrašytas į ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Tačiau pačiam V. Pranckiečiui paprašius, balsavimas buvo surengtas antradienį nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje, kurį sušaukė Seimo valdyba.

„Šiandien mes sužinojome, kas remia Seimo pirmininką, sužinojome, kad Seimas turi daugumą Seimo narių, kurie pasiruošę jį pakeisti, bet turime faktą, kad padaryta viskas, kad Seimo dauguma neturėtų progos demokratiniu būdu slaptame balsavime to padaryti. Aš esu tikras, kad šis posėdis bus pripažintas neteisėtu ir mes grįšime prie procedūrų“, – antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, dėl to valdantieji paliko posėdžių salę.

Parlamento vadovo V. Pranckiečio iniciatyva Seimo valdyba antradienį sušaukė nenumatytą plenarinį posėdį dėl jo atstatydinimo, nors valdantieji šį balsavimą planavo ketvirtadienį, tikėdamiesi surinkti reikiamus balsus. Seimo pirmininko atstatydinimui reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

„Valstiečiai“ ginčija Seimo valdybos posėdžio teisėtumą, nes jis vyko plenarinio posėdžio metu ir negalėjo dalyvauti jam pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Dėl to kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją.

„Etikos ir procedūrų komisija svarstys klausimą dėl posėdžio teisėtumo, ir aš manau, kad sprendimas akivaizdus. Šiandien keli dalykai tapo aiškūs, pirmas dalykas, kad opozicija remia Seimo pirmininką, antra – Seimo pirmininkas žino, kad mes turime balsų dėl jo atstatydinimo, nes jei jis to nežinotų, mes šito spektaklio nebūtume matę“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Seimo pirmininkas žino, kad mes turime balsų dėl jo atstatydinimo, nes jei jis to nežinotų, mes šito spektaklio nebūtume matę.

„Valstiečių“ vadovas neabejojo, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas bus palankus valdantiesiems – komisijoje jie turi daugumą.

„Skirtingai nuo šito posėdžio vedimo, kuriame Seimo pirmininkas pasirūpino, kad jį vestų konservatorių atstovė (Irena Degutienė – BNS), Etikos ir procedūrų komisijoje valdančioji dauguma turi daugumą. Iš tikrųjų sprendimų taip, kaip dabar primetinėjama salėje, niekas negalės primetinėti“, – tvirtino R. Karbauskis.

Nepaisant valdančiųjų priekaištų, Seimo posėdis vyksta – pateiktas nutarimo projektas dėl Seimo pirmininko V. Panckiečio atstatydinimo.

Nutarimo projekte dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu pagrindinis priekaištas parlamento vadovui – kenkimas sudaryti dabartinę valdančiąją  koaliciją.

„Pagrindinis motyvas ir argumentas – V. Pranckietis, žinodamas apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ 2019 metų gegužės 30 dieną pasirašytą memorandumą, prie kurio pakviesta prisijungti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, ir jame išreikštą partijų siekį kurti valdančiąją koaliciją, sistemingai veikė prieštaraudamas memorandumo nuostatoms bei kenkdamas partijų koalicijos ir ja pagrįstos valdančiosios daugumos formavimuisi Seime ir dėl to prarado pasitikėjimą“, – iniciatorių raštą perskaitė „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.

Jis pats nebepriklauso valdančiajai daugumai, tačiau buvo pasirašęs po projektu – dėl to turėjo galimybę dokumentą pristatyti kaip iniciatorius.

Klausimą valdybai perkėlus į antradienį, valdančiųjų atstovai bandė išvengti balsavimo dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu atsiimdami parašus, tačiau teikimą tuomet pasirašė opozicijos atstovai.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis tvirtina, kad tokie manevrai rodo, jog V. Pranckietis neturi daugumos palaikymo Seime.

„Jie žinojo, kad mes ketvirtadienį balsuosim, kad mums užteks balsų, ir viskas sustojo į savo vietas – Seimo pirmininkas atstovauja opozicijai, opozicija daro viską, kad jis išliktų, ir dabar visuomenė žino, kad Seimo pirmininko neremia dauguma, nes jis tokio spektaklio nebūtų žaidęs, jei būtų nesupratęs, kad ketvirtadienis bus jo paskutinė darbo diena Seimo pirmininko pozicijoj“, – BNS sakė „valstiečių“ vadovas.

Pirminį dokumentą dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu iš pradžių buvo pasirašę 42 „valstiečiai“, penki „socialdarbiečiai“, trys frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovai, du Mišrios Seimo narių grupės nariai ir vienas Lenkų rinkimų akcijos narys. Valdantiesiems atšaukus parašus, dokumentą pasirašė kelios dešimtys opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų.

Opozicijos atstovai sakė po iniciatyva pasirašę norėdami, „kad šitas cirkas baigtųsi kuo greičiau“.

„Kadangi daugumos jau 38 atstovai atsiėmė parašus matydami, kad užlipo ant grėblio, kurį patys numetė, nebegalėdami pakeisti įvykių eigos, pabandė desperatišką bandymą atsiimti parašus. Norėdami, kad šitas cirkas baigtųsi kuo greičiau, mes nuėjome ir pasirašėme po iniciatyva, kad ta procedūra šiandien būtų užbaigta“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.

„Valstiečiai“ V. Pranckietį kelis mėnesius ragino trauktis iš pareigų, nes pagal koalicijos partnerių susitarimą Seimo pirmininko postas turėtų atitekti „socialdarbiečiams“.

V. Pranckietis nesutinka trauktis pats, tvirtindamas, kad jo atstatydinimo siekia tik „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kerštaudamas už neklusnumą.