„Informuojame, kad nustatytas Seimo interneto svetainės gedimo pobūdis: veiklą sutrikdė įrangos gedimas (ne kibernetinis incidentas)“, – pranešė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas.

Departamento atstovai atsiprašo už galimus nepatogumus. Eltai jie sakė, kad šiuo metu problema yra sprendžiama.

Trečiadienį posėdžiauja Seimo komitetai, jų posėdžių ir kitas tiesiogines transliacijas galima stebėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Tokiam nutarimo projektui, kurį antradienį pateikė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, po pateikimo pritarė 57 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 26 parlamentarai susilaikė. Projektas toliau bus svarstomas gruodžio 14 d.

Jeigu Seimas pritartų, Etninės kultūros globos taryboje dirbtų: Lina Leparskienė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teikimu; Žilvytis Šaknys – Lietuvos istorijos instituto teikimu; Jonas Rudzinskas – Lietuvos tautodailininkų sąjungos teikimu; Virginijus Kašinskas – Lietuvių etninės kultūros draugijos teikimu; Olijardas Lukoševičius – Lietuvos kraštotyros draugijos teikimu; Nijolė Balčiūnienė – Lietuvos ramuvų sąjungos teikimu; Skaidrė Urbonienė – Lietuvių katalikų mokslo akademijos teikimu; Dalia Urbanavičienė – Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos teikimu; Rimantas Astrauskas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teikimu; Lina Petrošienė – Klaipėdos universiteto teikimu; Angelė Kavaliauskienė – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos teikimu; Dalia Senvaitytė – Vytauto Didžiojo universiteto teikimu; Gita Šapranauskaitė – Lietuvos liaudies buities muziejaus teikimu; Loreta Sungailienė – Lietuvos nacionalinio kultūros centro teikimu; Sandra Daugirdienė – Vilniaus etninės kultūros centro teikimu; Vaida Kasparavičienė – Kauno tautinės kultūros centro teikimu; Jonas Vaiškūnas – Aukštaitijos regioninės tarybos teikimu; Ona Drobelienė – Dzūkijos regioninės tarybos teikimu; Zigmas Kalesinskas – Suvalkijos regioninės tarybos teikimu; Virginijus Jocys – Žemaitijos regioninės tarybos teikimu; Vilma Griškevičienė – Mažosios Lietuvos regioninės tarybos teikimu.

Etninės kultūros globos taryba įkurta 2000 m. rugpjūčio 21 d. vadovaujantis Seimo priimtu Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu.

Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 21 narys. Į tarybą juos deleguoja su etninės kultūros globa ir plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje.

Seimui patvirtinus tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami tarybos pirmininko rinkimai.

Seimo pirmininkas teikia Seimui tvirtinti tarybos siūlomą kandidatą tarybos pirmininko pareigoms 4 metų kadencijai.

Šiuo metu Etninės kultūros globos tarybai vadovauja etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Urbanavičienė.

Parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurias parlamentarų grupės vardu antradienį pateikė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Už projektą pateikimo stadijoje balsavo 53 Seimo nariai, 14  buvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė.

Naminukės įteisinimo dar teks palaukti, nes Seimas paprašė Vyriausybės išvados, o į Seimo salę projektas sugrįš pavasario sesijoje.

Pasak E. Gentvilo, šiuo metu naminukė gaminama nelegaliai, be apskaitos. „Turime tokią laukinę situaciją, iš kurios siūlau  išeiti taikant civilizuotą  kelią“, – sakė E. Gentvilas.  Jo nuomone, tai sumažintų tautos girdymo mastą.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis klausė Seimo narių, ar yra tokių, kurie yra neragavę naminukės, nematę, nežinoję, kur jos gauti?

Projektą pateikęs E. Gentvilas neslėpė, kad jaunystėje buvo pakliuvęs į tokią „nuodėmingą aplinką“.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas mano, kad siūlomos įstatymo pataisos leistų užtikrinti kontrolę, kokybę šiuo metu šešėlyje esančios tokios produkcijos.

Tačiau su tokia „tautinio paveldo amnestija“ nesutiko Seimo narys Aurelija Veryga. „Šitas sprendimas prieštarauja valstybės alkoholio kontrolės  principams“, – tvirtino  A. Veryga, kviesdamas balsuoti prieš siūlomą projektą.

Projekto iniciatoriai siūlo leisti ūkininkams, kurių ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, teikiantiems kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai, gaminti ne daugiau kaip 1000 litrų per kalendorinius metus tokios naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų.

Gėrimai būtų gaminami, laikomi, vartojami ir parduodami tik gėrimus pagaminusiam ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.

Šių alkoholinių gėrimų gamybos ir apskaitos, prekybos ir vartojimo taisykles, saugos ir kokybės rodiklius, technologijos reikalavimus, kontrolės tvarką nustatytų Vyriausybė.

Šiuo metu Lietuvoje yra draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento).                                                         

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Už tokį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pristatytą dokumentą antradienį balsavo 41 Seimo narys, 18 buvo prieš, 18 – susilaikė. Po svarstymų komitetuose projektas į Seimo salę sugrįš gruodžio 16 d.

Suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ siūloma vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir Konstitucinio Teismo nutarimu.

Seimo darbotvarkėje šis klausimas atsirado jau antrą kartą, nes 2019 m. birželio 27 d. parlamentarai buvo nusprendę valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikti.

Nutarimo projekto autorių teigimu, valstybės pripažinimas reikštų, kad valstybė palaiko religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

„Ši bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Tikimasi, kad valstybės pripažinimas suteiks „Romuvos“ religinei bendrijai platesnes galimybes užsiimti lietuvių senųjų tradicijų puoselėjimu, ugdyti Lietuvos žmonių tapatumo savivoką. Manoma, kad valstybės pripažinimo suteikimas religinei bendrijai gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu – unikaliu folkloru ir mitologija.

2019 m. rugsėjo mėnesį „Romuva“ Seimo sprendimą nesuteikti jai valstybės pripažinimo apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).

2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė sako, kad per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Pagal galiojančią tvarką dėl valstybės pripažinimo bendruomenės gali kreiptis praėjus 25 metams nuo jų pirminės teisinės registracijos.

Statybos ir dar keturių lydinčiųjų įstatymų pataisas po pateikimo palaikė 82 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 4 – susilaikė.

Skuba reikalinga, kadangi Seimas jau anksčiau priėmė nutarimą nuo kitų metų pradžios kiekvienam statybų darbuotojui turėti identifikacinį QR kodą, įrodantį, kad asmuo Lietuvoje dirba teisėtai.

Už įstatymo svarstymą skubos tvarka balsavo 60 Seimo narių, 18 balsavo prieš,  9 – susilaikė.

SADM skaičiavimais, naujos duomenų bazės kūrimas kainuotų 1,3 mln. eurų, tuo metu „Sodros“ sistemai atnaujinti bei QR kodui ir mobiliosioms programėlėms sukurti pakaks 50 tūkst. eurų. Dar 11 tūkst. eurų pareikalautų Mokesčių mokėtojų registro pritaikymas.

Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko, skaitmeninis statybininko ID būtų tikrinamas panašiai kaip galimybių pasas. QR kodą suteiktų „Sodra“.

V. Šilinsko teigimu, „Sodra“ jau kaupia ir turi visus reikalingus duomenis, o per jos sistemą informacija teikiama ir kontroliuojančioms institucijoms.

Parlamente jau priimtomis pataisomis siekiama mažinti šešėlį statybų sektoriuje, – pasinaudodamos statybos darbuotojų identifikavimo informacine sistema, kontroliuojančios institucijos galės identifikuoti neskaidriai statybose dirbančius asmenis.

Anot pataisų rengėjų, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos sektoriaus priežiūrą vykdančios įstaigos negali tiksliai nustatyti nelegalius darbuotojus samdančių rangovų, kurie dėl to išvengia atsakomybės.

SADM duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje teisėtai dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimą ir 14 tūkst. – pagal veiklos pažymą. Tai sudaro apie 7 proc. visų socialiniu draudimu apdraustųjų fizinių asmenų Lietuvoje, tačiau statybų sektoriuje užfiksuojama daugiau kaip 50 proc. visų dirbusių nelegaliai (įskaitant nedeklaruotą darbą ar įdarbintus asmenis, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos).

Ministerija skaičiuoja, kad samdydamos darbuotojus neteisėtai bendrovės neapskaito 500–700 mln. eurų pajamų. Tokie asmenys gali būti išnaudojami, neturi darbo sutarčių, nėra užtikrinamos tinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos, nesuteikiama socialinė apsauga, nurodo SADM.

Vasaros viduryje Seimo priimtuose teisės aktuose, kuriuos buvo parengusi ankstesnė Vyriausybė, buvo numatyta sukurti naują Skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo sistemą. Sistemoje buvo planuota kaupti duomenis, susijusius su statybininko ID kodo turėtoju – fiziniu asmeniu, atliekančiu statybos darbus, tiek darbo sutarties pagrindu, tiek vykdant savarankišką veiklą, ir duomenys apie jo darbdavį.

Pateiktos pataisos toliau bus svarstomos Socialinių reikalų ir darbo, Biudžeto ir finansų bei Teisės teisėtvarkos komitetuose. Į Seimo plenarinių posėdžų salę jos turėtų grįžti gruodžio 16 d.

Parlamentarai pateikimo stadijoje palaikė iniciatyvą uždrausti pakuočių pardavėjams ir platintojams prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalinti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius.

Už tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisas, kurias  antradienį pateikė Seimui Laisvės frakcijos narys, Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis, po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, 3 buvo prieš, 16 parlamentarų susilaikė. Projektas toliau bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje.

K. Adomaitis tikisi, kad nemokamų plastikinių maišelių atsisakymas leis pakeisti gyventojų vartojimo įpročius. Jis negalėjo atsakyti, kiek ateityje galėtų kainuoti plastikinis maišelis, jo manymu, ir simbolinis mokestis galėtų sąlygoti pirkėjų elgseną.

„Šiuo reglamentavimu nenustatome jokio mokesčio. Tai liks prekybos centro sprendimas, ar jis kainuos, pavyzdžiui, vienas ar penki centai. Manau, kad ir vienas centas  pakaks žmonių įpročiams pakeisti“, – tikisi K. Adomaitis.

Seimo nariams rūpėjo, kur galėsime sudėti pirkinius, pavyzdžiui, bulves ar morkas, kai neliks plastikinių maišelių.

Kaip vieną iš galimų sprendimų K. Adomaitis nurodė daugkartinius maišelius, kuriuos jau dabar siūlo kai kurie prekybos centrai.

Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje.

Siūloma, kad įstatymų pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.

Nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio ruože su Baltarusija ir penkis kilometrus į valstybės gilumą, t. y. iš viso dešimties kilometrų ruože, priimtas vienbalsiai už buvus 102 Seimo nariams.

Siūlymą pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad „grėsmės, dėl kurių buvo imtasi šių priemonių valstybės saugumui ir visuomenės rimčiai užtikrinti, vis dar išlieka“.

Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija jau buvo įvesta nuo lapkričio 10 dienos.

Atsisakyta minties dėl režimo pasienyje su Lenkija

Vyriausybė siūlė nepaprastąją padėtį įvesti iki sausio 15 dienos ne tik pasienyje su Baltarusija, bet ir su Lenkija, tačiau antradienį Seime projektas buvo pakoreguotas.

Pasak Seimo pirmininkės, toks sprendimas priimtas „įsiklausant į frakcijų pasiūlymus, vertinant tai, kad šiame etape tai nėra būtina nuostata, kuri esant reikalui bus koreguojama“.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patvirtino, kad šiuo metu apsispręsta nepaprastosios padėties pasienyje su Lenkija neįvesti, tačiau ateityje gali tekti grįžti prie šio klausimo.

Seimo pirmininkės pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas BNS sakė, kad siūlymo įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Lenkija atsisakyta, nes tam prieštaravo dalis Seimo narių, o tokiam sprendimui norima kuo didesnio konsensuso.

Kadangi kilo klausimų dėl Lenkijos, nuspręsta eiti sutarimo keliu, kad mažiau kiltų opozicijai klausimų.

„Po Vyriausybės neformalių dialogų su parlamentu, norisi šiam sprendimui kuo didesnio sutelktumo, opozicijos palaikymo, iš visų frakcijų. Kadangi kilo klausimų dėl Lenkijos, nuspręsta eiti sutarimo keliu, kad mažiau kiltų opozicijai klausimų“, – BNS sakė P. Saudargas.

Anot jo, dalis parlamentarų nepaprastosios padėties įvedimui pasienyje su Lenkija prieštaravo, kėlė klausimus, tad „nuspręsta likti su padėtimi, kuri yra“.

Palyginti su dabartine tvarka, nuo gruodžio 10 dienos įsigaliojantis naujas režimas šiek tiek pakeistas: transporto priemonėms bus galima judėti pasienio ruožo teritorijoje nereikalaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo.

Tuo tarpu neteisėtų migrantų Lietuvoje priežiūros režimas sugriežtinamas nutarime įrašant, kad Lietuvos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams, kurie nėra įleisti į Lietuvos teritoriją, draudžiama palikti teritoriją, išskyrus išimtinius VSAT nustatytus atvejus.

Nepaprastoji padėtis pratęsiama ne tik pasienio teritorijoje, bet ir migrantų laikinojo apgyvendinimo vietose, kaip ir šiuo metu, tačiau toks režimas jau nebus taikomas 200 metrų teritorijai aplink apgyvendinimo centrus.

Opozicija kėlė žmogaus teisių klausimus

Seime svarstant nutarimą opozicijos atstovai sutiko, kad nepaprastosios padėties režimas būtinas, tačiau pabrėžė, kad jis negali tapti priedanga žmogaus teisių pažeidimams.

„Ir nepaprastosios padėties metu bazinės žmogaus teisės turi būti saugomos, negalima aštuonių laipsnių šaltyje nustumti vaiko į mišką, negalima nepamaitinti žmogaus, kurio gyvybei gresia pavojus“, – sakė Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas.

Ir nepaprastosios padėties metu bazinės žmogaus teisės turi būti saugomos, negalima aštuonių laipsnių šaltyje nustumti vaiko į mišką, negalima nepamaitinti žmogaus, kurio gyvybei gresia pavojus.

Tos pačios frakcijos atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad migrantų srautus į Lietuvą nukreipęs Baltarusijos autoritarinio režimo vadovas Aliaksandras Lukašenka siekia Lietuvą išprovokuoti pažeisti žmogaus teises.

„Jis nori, kad mūsų visuomenė išsigąstų ir matytų kitą priešą, ne jį, ne A. Lukašenką, o kad mūsų visuomenė pradėtų domėtis ir balsuoti už radikalias partijas, kurios nori musulmonišką pasaulį suplakti į vieną masę, kad mes nesugebėtumėm atskirti pabėgėlio nuo migranto, kad mes viską suvestumėm į vieną didelį pavojų, ir tai yra spąstai“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija buvo įvesta iki gruodžio 9 dienos.

Antradienio nutarimu papildomai numatyta, kad atgrasymo veiksmus ir fizinę prievartą, jei kyla pavojus pareigūnams, galima naudoti ne tik kai siena kertama ar ją ketinama kirsti tam neskirtose vietose, bet ir tam skirtose vietose, t. y.,  pasienio kontrolės punktuose.

Sprendimą rengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad taip siekiama „užkardyti galimas provokacijas pasienio kontrolės punktuose“.

VRM nepaprastosios padėties pratęsimą argumentuoja nenuslopusia įtampa dėl migrantų krizės. Jos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje gali būti susikaupę nuo 7 iki 15 tūkst. migrantų.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Po pateikimo už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 22 ,18 susilaikė. Toliau projektą nagrinės komitetai, o į Seimo salę jis turėtų grįžti kitą savaitę.

„Pataisų esmė labai paprasta – kad Seimo nariams iš esmės būtų taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir visiems piliečiams, kai yra nustatyti tam tikri apribojimai dėl patekimo į uždaras patalpas. Tai galiotų ir patekimui į Seimo rūmus“, – antradienį sakė projekto autorius pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Pagal jo siūlymą, jeigu šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl užkrečiamosios ligos plitimo grėsmės arba paskelbus karantiną, Seimo narys gali įeiti į Seimo rūmus Seimo valdybos nustatyta tvarka pateikęs dokumentą, patvirtinantį asmens atitiktį Vyriausybės nutarime dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino paskelbimo nurodytiems kriterijams.

Jeigu tokio dokumento neturintis parlamentaras nedalyvautų Seimo ar komitetų, komisijų posėdžiuose, būtų laikoma, jog posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

Taip pat pandemijos metu Seimo narys rinkėjus į susitikimus uždarose patalpose galėtų kviesti tik tuo atveju, jeigu turi tokį dokumentą.

„Manau, Seimo nariams neiškiltų kokių nors ypatingų sunkumų įgyvendinti savo konstitucines pareigas pilnavertiškai dalyvauti posėdžiuose, balsuoti, nes net tie, kurie yra dėl kokių nors įsitikinimų atsisakantys skiepytis, turėtų galimybę kaip ir kiti piliečiai, kurie laikosi tokių nuostatų, pasidaryti atitinkamą testą savo lėšomis ir dalyvauti Seimo posėdžiuose“, – antradienį sakė J. Razma.

Anot jo, ši pataisa padėtų išvengti Seimui kritikos, jog paprastiems piliečiams nustatomos vienos taisyklės, o parlamentarams – kitos.

Vyriausybės sprendimu tam tikrų profesijų atstovai, jeigu nėra pasiskiepiję nuo COVID-19, privalo reguliariai testuotis. Nuo gruodžio valstybė atsisakė mokėti už jų testus, tai turi daryti patys darbuotojai arba jų darbdaviai, jei sutinka. Nesitestuojantys asmenys nušalinami nuo darbo.

„Darbietis“ Mindaugas Puidokas tvirtino, kad J. Razmos siūlymas prieštarauja Konstitucijai.

Manau, kad tai įdomus pasiūlymas, kur galima padiskutuoti ir kitus patikrinimo būdus, pavyzdžiui, ar nemanote, kad reikėtų Seimo narius patikrinti, ar nėra apgirtę nuo alkoholio, ar narkotikų.

„Konstitucija labai aiškiai kalba, kad tautos išrinkti Seimo nariai ir jų veikimas negali būti niekaip apribotas. Jeigu bus priimtas toks sprendimas, akivaizdu, kad mūsų galimybė turint tautos žmonių mandatą bus apribota ir Konstitucija bus pažeista“, – sakė jis.

„Kviečiu nepritarti tokiam neteisingam ir išniekinančiam Konstituciją ir mūsų teisinę sistemą sprendimui, nes Seimo nariai, kurie yra visiškai sveiki, kurie yra išrinkti žmonių, negalės atstovauti savo rinkėjams“, – teigė politikas.

„Valstietis“ Arvydas Nekrošius siūlė neapsiriboti tik galimybių pasu, o pasvarstyti atlikti ir kitokius parlamentarų patikrinimus.

„Manau, kad tai įdomus pasiūlymas, kur galima padiskutuoti ir kitus patikrinimo būdus, pavyzdžiui, ar nemanote, kad reikėtų Seimo narius patikrinti, ar nėra apgirtę nuo alkoholio, ar narkotikų ir pan.“, – tvirtino politikas.

Socialdemokratė Vilija Targamadzė teiravosi, kada bus sudaryta galimybė, esant reikalui, daliai Seimo narių posėdžiauti nuotoliniu būdu, kai rengiami ir gyvi posėdžiai.

Laisvės partijos frakcijos narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad minėtu siūlymu iš Seimo narių niekas mandato neatima, o skiepytis nenorintys politikai tiesiog turėtų nuolat testuotis.

„Seimas nėra išskirtinė įstaiga nuo pramogų vietos, prekybos vietos, restorano. Tai taip pat yra patalpos, kur gali sklisti virusas, ir žmonės, kurie galbūt nesisaugo, tą daro sąmoningai ir net tuo didžiuojasi, gali kelti grėsmę kitų žmonių sveikatai. Seimas turi parodyti pavyzdį, kaip laikytis pandemijos valdymo taisyklių, parodyti pavyzdį, jog pasitikime vakcinomis, kurios yra pripažintos, patvirtintos ir yra veiksmingos prieš virusą“, – sakė ji.

Šiuo metu norint patekti į Seimo rūmus galimybių pasą privalu pateikti visiems lankytojams, žurnalistams ir kanceliarijos darbuotojams.

Seimo valdyba dar vasarą svarstydama tvarką dėl galimybių paso reikalavimo iš lankytojų ar darbuotojų, aptarė ir galimybę reikalauti jo iš parlamentarų. Vis dėlto tąkart konstatuota, kad valdyba neturi įgaliojimų parlamentarams užverti durų į jų darbo vietą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuomet teigė, kad pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą tokia tvarka dėl Seimo narių galėtų būti nustatoma tik pakeitus Seimo statutą.

Seimas antradienį priėmė tokį išieškojimą draudžiančią Civilinio proceso kodekso pataisą: už balsavo 122 Seimo nariai, o du susilaikė.

„Jeigu duodame žmogui, tai ir duokime su tam tikra garantija, kad joks išieškojimas ir joks atėmimas iš šių vienišo asmens išmokų nebus taikomas“, – teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys  Rima Baškienė.

Vienišo asmens išmoka mokama nuo šių metų liepos, nuo sausio 32 eurus turėtų gauti virš 400 tūkst. žmonių – visi vieniši neįgalieji ir vyresni negu 65 metų pensininkai.

2022 metais šioms išmokoms numatyta apie 107,4 mln. eurų.

Antradienį Seimas priėmė atitinkamas Išmokų vaikams pataisas. Už jas balsavo 120 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad globos išmokų dydis nebuvo keistas daugiau kaip 20 metų.

„Tai turėtų paskatinti (...), kad visi vaikai turėtų šeimas, augtų šeimose“, – sakė jis.

Šio komiteto narė demokratė Rima Baškienė tvirtino, kad priimtos pataisos aktualios visiems vaikams.

„Iš tiesų, išmokos palies visus mūsų vaikus, jų Lietuvoje turime 517 tūkstančių“, – sakė ji.

Pagal priimtas pataisas, vaiko pinigai, kaip ir šiemet, sudarys 1,75 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio. Kadangi kitąmet šis dydis bus nebe 40 eurų, o 42 eurai, vaiko pinigai padidės iki 73,5 euro.

Už globojamą vaiką iki 6 metų bus skiriama 218 eurų išmoka per mėnesį, už 6–12 metų vaikus – po 252 eurus, už vaikus nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, – po 273 eurus.

Vyriausybė tikisi, kad didesnė parama globojamiems vaikams pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas bei paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.

Dabar visiems globojamiems vaikams mokama po 160 eurų per mėnesį.