Penktadienį per nuotolinį Liberalų sąjūdžio tarybos posėdį ji teigė, kad per Seimo pavasario sesiją liberalai sieks įtvirtinti su žmogaus teisėmis susijusius pakeitimus ir spręsti kitus partijos programos prioritetinius klausimus.

„Liberalai šioje sesijoje turės kelias labai svarbias linijas, tiek su žmogaus teisėmis susijusią darbotvarkę, tiek perteklinių ribojimų koregavimą, atšaukimą, nevyriausybinio sektoriaus stiprinimą, su švietimu susijusias iniciatyvas“, – sakė parlamento pirmininkė.

Akivaizdu, kad pandeminis kontekstas nesibaigia, jis diktuoja darbotvarkę, bet svarbu, kad tai nebūtų tik vienintelė tema.

Ji pažymėjo, kad artėjanti pavasario sesija tampa „pirmoji sesija, kurioje valdančioji koalicija turės galimybę parodyti savo darbus, savo iniciatyvas“.

„Akivaizdu, kad pandeminis kontekstas nesibaigia, jis diktuoja darbotvarkę, bet svarbu, kad tai nebūtų tik vienintelė tema ir daug pastangų dedama tam, kad tiek atskiri komitetai, tiek mūsų atstovai juose imtųsi tų iniciatyvų dėl kurių mes atėjome į Seimą“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio tarybos posėdis surengtas partijai minint 15 metų įkūrimo metines.

Liberalų sąjūdis Seime turi 12 atstovų. Visuomenės apklausos rodo, kad partijai savo balsą žada apie 9 proc. rinkėjų.

Jeigu Seimas pritartų tokioms Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisoms, į VRK narius savo atstovus galėtų deleguoti ne tik partijos (koalicijos), gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, bet ir būtų suteikta teisė siūlyti į VRK po vieną atstovą partijoms, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti.

Tokias Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos– Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantys Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič.

„Projekto tikslas – sudaryti galimybę partijoms, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, iki Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudarymo pasiūlyti į ją po vieną atstovą. Juolab, kad įstatymuose įtvirtinta, kad į apygardų ir apylinkių rinkimų komisijas turi teisę siūlyti narius parlamentinės partijos ir finansuojamos partijos. Išplėtus partijų sąrašą, turinčių teisę siūlyti kandidatus į VRK, tikimasi didesnio pasitikėjimo rinkimų organizavimu, taip pat tai prisidės prie didesnio skaidrumo ir demokratiškumo“, – sako projekto autoriai.

Šiuo metu Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš komisijos pirmininko, teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, Respublikos Prezidento pasiūlytų kandidatų, kuriuos Seimas skiria slaptu balsavimu. VRK taip pat dirba partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlyti atstovai.  

„Matome nerimą keliančią tendenciją, kad nemažai savivaldybių Lietuvoje, pristatydamos viešųjų erdvių atnaujinimo projektus, visiškai neatsižvelgia į visuomenės norą išsaugoti senus ir brandžius medžius“, – teigė viena iš diskusijos iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.

Jos teigimu, savivaldybės dažnai neatsižvelgia į ankstesnių projektų blogąsias patirtis, nesiklauso ekspertų patarimų ar visuomenės nuomonės, o tiesiog priima vienasmenius sprendimus.

Matome nerimą keliančią tendenciją, kad nemažai savivaldybių Lietuvoje, pristatydamos viešųjų erdvių atnaujinimo projektus, visiškai neatsižvelgia į visuomenės norą išsaugoti senus ir brandžius medžius.

„Tokiu būdu, siekdamos „rekonstruoti“ miesto viešąsias erdves visam laikui sunaikina žaliąsias zonas“, – sakė parlamentarė.

Diskusijoje bus pristatyta naujoji Želdynų įstatymo redakcija, visuomenės atstovai ir ekspertai išsakys savo nuomones bei lūkesčius, plačiau bus aptariama želdynų priežiūra Vilniaus mieste.

„Senas ir brandus medis yra visų miestų puošmena. Kiekvienas toks medis vasarą suteikia pavėsį, mažina karštį, lietingą dieną greičiau sugeria drėgmės perteklių, valo orą. Sieksime, kad Vilnius imtųsi lyderystės medžių apsaugoje“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vytautas Budreika.

Anot jo, vienas svarbiausių įrankių tam būtų detalus, nuoseklus, individualizuotas, visuomenei prieinamas medžių registras.

„Taip pat didesnė tarybos priežiūra kaip vykdoma želdinių apsauga, didesni reikalavimai tiek projektų vystytojams privačiuose sklypuose, tiek rangovams viešose vietose, didesnis vietos bendruomenės įtraukimas į procesų priėmimą“, – sakė jis.

Diskusijoje taip pat dalyvaus Aplinkos ministerijos, visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos atstovai, želdynų specialistai, parkų istorikas.

Parlamentarės registravo tai siūlančias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisas.

„Teisėjai šiuo metu yra vieninteliai iš valstybinių pensijų gavėjų, kurie gauna valstybinę pensiją tik tuomet, kai sulaukia pensinio amžiaus. Tiems, kurie neteko darbingumo, valstybinė pensija šiuo metu nėra mokama. Lyginant su kitomis valstybinių pensijų gavėjų grupėmis (mokslininkais, kariais, pareigūnais), nedarbingais pripažinti teisėjai yra diskriminuojami. Jiems pensija nemokama, kai tuo tarpu nedarbingais tapę mokslininkai, kariai valstybines pensijas gauna. Toks reguliavimas, kaip turime dabar, neteisingas ir neproporcingas“, – teigia Teisės ir teisėtvarkos pirmininko pavaduotoja A. Širinskienė.

Seimo narės R. Šalaševičiūtės teigimu, esamas reguliavimas – akivaizdi teisės spraga. „Niekada nebuvo pagrįstos tokio reguliavimo atsiradimo priežastys. Be to, taip, kaip yra dabar – socialiai neatsakinga, nes teisės į valstybines pensijas negauna ypač pažeidžiama asmenų grupė (pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais teisėjai), kai tuo tarpu teisėjai, sulaukę senatvės pensijos, valstybinę pensiją gali gauti. Juolab, kad kitoms valstybinių pensijų gavėjų grupėms valstybinė pensija yra mokama abiem pagrindais – ir sukakus pensiniam amžiui, ir tapus nedarbingam“, – sako Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Seimo narės tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje  svarstyti siūlomas įstatymo  pataisas.

Tai numatančias Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisas registravo Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Pasak politiko, tokie mokestiniai pakeitimai būtų socialiai teisingi, nes lig šiol artimieji, kurie paveldi didelį turtą, valstybei nemoka jokių mokesčių.

„Didelio turto apmokestinimas yra socialinio teisingumo klausimas. Daugybė JAV ir Europoje darytų tyrimų rodo, kad turtas linkęs koncentruotis vienose rankose – žmonės ne savo pastangų ir indėlio dėka tuos turtus sukaupia, o paveldi ir jokie mokesčiai nesumokami. Taigi jų turtas didėja automatiškai neįdėjus jokio indėlio. Taikyti išimtis ir neapmokestinti tokio paveldėjimo yra neteisinga. Galime tai vadinti ir „milijonierių mokesčiu“, – sako G. Paluckas.

Jis taip pat primena, kad turto mokesčiai, ypač nukreipti į didelės vertės turtą, neturi jokio neigiamo poveikio ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

Didelio turto apmokestinimas yra socialinio teisingumo klausimas. Daugybė JAV ir Europoje darytų tyrimų rodo, kad turtas linkęs koncentruotis vienose rankose.

„Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir EBPO savo ataskaitose ir rekomendacijose nuolat primena Lietuvai perkelti mokestinę naštą nuo darbo pajamų apmokestinimo prie turto, kapitalo apmokestinimo ir aplinkosauginių mokesčių”, – teigia politikas.

G. Paluckas įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūlo pakeisti turto apmokestinamosios vertės ribas ir taikytinus mokesčio tarifus. Mokesčių lengvatos tokios vertės turtą paveldint artimiesiems liktų tokios pačios.

Šiuo metu galiojančiame Paveldimo turto mokesčio įstatyme reglamentuojami du mokesčių tarifai: turtui, kurio apmokestinamoji vertė iki 150 tūkst. eurų taikomas 5 proc. tarifas, o turtui, kurio apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst. eurų, taikomas 10 proc. tarifas.

Įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakelti dabar galiojančio 5 proc. tarifo taikymo ribą nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, o virš šios ribos taikyti tarifą, kuris būtų lygus baziniam gyventojų pajamų mokesčio tarifui (20 proc.)

Seimo narys G. Paluckas pažymi, kad siūlomi pakeitimai atliepia reikšmingus pokyčius turto vertei, kurie įvyko per pastarąjį dešimtmetį – nekilnojamojo turto kainos išaugo beveik dvigubai.

„Riba keliama, nes dabar dėl pajamų augimo, ir ypač dėl nekilnojamojo turto vertės augimo, didesnį mokesčio tarifą už paveldimą turtą ilgainiui mokėtų žmonės, kurie priklauso vidurinei klasei. Pavyzdžiui, paveldėję butą Vilniaus miesto senamiestyje. Tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys turi dideles pajamas“, – akcentuoja G. Paluckas.

Įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad paveldėjimo ir dovanų mokesčiai yra ekonomiškai neutralesni nei kiti turto mokesčiai ir nekeičia žmonių vartojimo pasirinkimų. G. Paluckas pažymi, kad paveldėjimo mokesčiai mažina turtinę nelygybę, ypač jei jie sukonstruoti mažiau apmokestinti paveldinčius mažiau turto.

„Europos Sąjungos šalyse tai yra progresinis tarifas su neapmokestinama riba ir gali siekti, pavyzdžiui, 33 procentus Airijoje ar net 60 proc. paveldimo turto vertės Prancūzijoje“, – sakoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Šiuo metu galiojančiame Paveldimo turto mokesčio įstatyme numatytos lengvatos, kad mokesčiu neapmokestinamas vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas, nepaisant paveldimo turto vertės.

Tuo tikslu Seimo nariai Česlavas Olševskis, Rita Tamašunienė ir Beata Petkevič įregistravo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą.

Pasak jų, priėmus įstatymo pataisas būtų paskelbti visi (ir prisipažinę, ir neprisipažinę) asmenys, slapta bendradarbiavę su SSSR specialiomis tarnybomis ir „visiems laikams būtų užversta gėdinga KGB knyga ir galimos manipuliacijos, ir spekuliacijos šia tema, ypač – prieš rinkimus“.

„Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas piliečiams kelia klausimų. Dalis jų taip pat užimančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų. (...) Asmenys, bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptinti, kai visuomenė apie juos nežino, gali būti šantažuojami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tokia situacija neužtikrina demokratinės visuomenės teisės žinoti bei gali turėti neigiamos įtakos nacionaliniam saugumui“, – sako Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys parlamentarai Č. Olševskis, R. Tamašunienė ir B. Petkevič.

Jie taip pat pastebi, kad šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, visuomenės veikėjų buvusį galimą bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta.

„Esant tokiai situacijai dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma. Visuomenė turi žinoti, ką Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija, būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, kaip ta veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis. Projektu siekiama užkirsti kelią galimam tų asmenų šantažui ir poveikiui jų sprendimams, kadangi dalis tokių asmenų užėmė ir iki šiol užima aukštas pareigas valstybės valdyme ir teismų struktūrose“, – sako projekto rengėjai Seimo nariai Č. Olševskis, R. Tamašunienė ir B. Petkevič.

Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Įvertinę aktualią žmogaus konstitucinių teisių ribojimo karantino metu problemą, tai siūlančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – ekspremjeras  Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis ir Lukas Savickas.

„Esant itin aukštam pavojui visuomenės sveikatai ir saugumui, griežtų karantino sąlygų taikymas, ypač visoje šalies teritorijoje, – kraštutinė priemonė, tad natūralu, kad šį sprendimą būtina priimti greitai, dažnu atveju tam neturint laiko šio sprendimo išdiskutuoti su kitomis valdžios šakomis. Tačiau situaciją stabilizavus ir pasireiškus laukiamiems įvesto karantino rezultatams, o darytina pagrįsta prielaida, kad keturių mėnesių laikotarpis yra daugiau nei pakankamas kraštutinių priemonių taikymui, tikslinga grįžti prie parlamentinės Respublikos valdymo ir suteikti teisę Seimui, tautos atstovybei, spręsti dėl karantino režimo ir jį lydinčių apribojimų“, – sako projekto autoriai.

Pasak jų, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu.

Tikslinga grįžti prie parlamentinės Respublikos valdymo ir suteikti teisę Seimui, tautos atstovybei, spręsti dėl karantino režimo ir jį lydinčių apribojimų.

Įstatymo pataisų autoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės nutarimais „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įtvirtinti ribojimai praktiškai atitinka tuos, kurie yra įtvirtinti Nepaprastosios padėties įstatyme (transporto priemonių judėjimo apribojimas, draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, laikinas įmonių darbo režimo pakeitimas ir pan.).

„Labai svarbi asmens teisių garantija nepaprastosios padėties atveju yra Nepaprastosios padėties įstatymo nuostata, kad ši nepaprastoji padėtis negali būti įvesta ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Jam pasibaigus klausimą pakartotinai privalo svarstyti Seimas. Šios asmens teisių garantijos karantino atveju nėra. Taigi nors Vyriausybė paskelbdama karantino režimą veikia pagal jai suteiktus įgaliojimus bei Vyriausybės nutarimais nustatytomis ribojančiomis priemonėmis siekiama konstituciškai pagrįstų ir teisėtų tikslų, vertinant išdėstytus argumentus, pagrįstai manytina, kad klausimą dėl karantino tęsimo ilgiau kaip keturis mėnesius privalo svarstyti Seimas. Parlamentinė kontrolė itin svarbi, kai sprendimai daro esminį poveikį asmenų teisėms ir laisvėms“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad įvesti karantino ribojimai turėjo itin skaudžių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir gyventojams, todėl valstybės valdžios veiksmų teisėtumas skelbiant/tęsiant karantiną šioje situacijoje yra labai svarbus.

„Siūlomu nauju teisiniu reguliavimu Seimui deleguota teisė užtikrintų veiksmingesnę karantino metu taikomų apribojimų kontrolę, taip pat suveiktų kaip puiki prevencinė priemonė prieš galimus ateities ieškinius valstybei, kadangi jau dabar susiduriama su fizinių ir juridinių asmenų skundais dėl valstybės institucijų taikytų priemonių, kurios galimai neproporcingai apribojo arba net paneigė tam tikras žmogaus teises“, – sako parlamentarai S. Skvernelis, A. Stončaitis ir L. Savickas.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad teritorijų karantino trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui išlieka poreikis riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, teritorijų karantinas gali būti kiekvieną kartą pratęsiamas dar ne daugiau kaip vienam mėnesiui. Teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina: visoje Lietuvos  teritorijoje ar keliose savivaldybėse – Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu; vienos savivaldybės teritorijoje – Vyriausybė bendru savivaldybės administracijos direktoriaus ir sveikatos apsaugos ministro teikimu.

Atsinaujinus nepalankiai epidemiologinei situacijai, Vyriausybė  2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu visoje Lietuvos teritorijoje antrą kartą paskelbė karantiną. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 00.00 val.

Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje pabrėžė, kad nemažai projektų jau pateikta, registruota Seime ir tikisi, kad jie bus priimti per pavasario sesiją.

Programoje numatyta teikti Tautinių mažumų įstatymo pataisas, jomis nustatant tautinių mažumų teises ir pareigas, valstybės įsipareigojimus puoselėti jų kultūrą.

Taip pat bus siūloma išimti iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo įstaigų pavadinimus, leidžiant jų sąrašą tvirtinti Vyriausybei ar kitai institucijai, koreguoti Civilinį kodeksą, kad įmonių pavadinimai galėtų būti rašomi užsienio kalba lotyniškos abėcėlės pagrindu, Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis numatyta plėsti galimybes skirti užstatą.

Baudžiamajame kodekse planuojama griežtinti bausmes už šnipinėjimą, bet numatyti galimybę atleisti nuo atsakomybės prisipažinusius, dekriminalizuoti kai kurias mažiau pavojingas veikas.

Vyriausybė siūlys keisti ir Investicijų įstatymą, įtvirtinant naują leidimo gyventi pagrindą, kai trečiųjų šalių atstovai vykdo šalyje investicijas, taip pat numatant galimybę registruoti įmonę be fizinio adreso.

Toliau numatoma teikti Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimus, jog užsienyje kilus pavojui Lietuvos piliečiams, iš mobiliojo ryšio operatorių būtų galima gauti duomenis apie tokių asmenų skaičių, siųsti jiems pranešimus.

Politinių partijų įstatymo korekcijomis siūloma leisti  Europos Sąjungos piliečiams steigti politines partijas Lietuvoje.

Numatoma tobulinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą stiprinant prevenciją, Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimais sudaryti žiniasklaidai galimybę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų.

Pateiktame plane siūloma perkelti keliasdešimt europinių direktyvų, reglamentų nuostatų, nemažai siūlomų pakeitimų susiję su Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl biudžeto formavimo principų, atsiejant kai kurių sričių finansavimą nuo konkrečių mokesčių.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.

Siūloma skaitmenizuoti ir reguliariai skelbti duomenis apie išduotus ilgalaikius ir vienadienius leidimus (nuasmeninant fizinių asmenų, teikiančių paslaugas Seimui, vardus ir pavardes); skelbti daugiau Seimo komitetų posėdžių duomenų atvirų duomenų formatu vienoje vietoje (pavyzdžiui, koks klausimas sprendžiamas, kas yra kviestieji asmenys, sprendimas) ir pagal vienodą standartą.

Taip pat siūloma supaprastinti darbotvarkių pildymą, susitariant dėl aiškios struktūros ir pildymo gairių (pavyzdžiui, pasirenkant susitikimo kategoriją: susitikimas su rinkėjais, su lobistais, vidinis susitikimas; iš Juridinių asmenų registro pasirenkant oficialų organizacijos pavadinimą – tai naudoti ir komitetų „kviestųjų asmenų“ skilties pildymui).

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus parengtoje medžiagoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Seimas – vienas atviriausių parlamentų pasaulyje.

Kaip trečiadienį Seimo valdybos posėdyje komentuodamas susistemintą informaciją kalbėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Lietuvos parlamentui reikėtų siekti skaidresnės teisėkūros ir daugiau priimti sprendimų, grįstų duomenimis. Taip pat reikėtų siekti atverti neatlygintai daugiau atvirų duomenų ar sudaryti viešą prieigą prie jų.

„Bendradarbiaudami su Seimo kanceliarija ir tuomete Seimo valdyba, sugebėjome atverti labai daug Lietuvos Respublikos Seimo duomenų. Jie dabar yra pateikiami susistemintai, aiškiai, vienoje vietoje, ir tai yra milžiniškas žingsnis į priekį, kuris leidžia mums kalbėti apie tai, kad Seimas jau dabar yra viena iš pavyzdingiausių šiuo klausimu institucijų pasaulyje“, – sakė S. Muravjovas.

Jis  pabrėžė, kad „bet koks pokalbis apie skaidrų sprendimų priėmimą yra įmanomas, kai tu atsispiri nuo duomenų.“

Seimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas pakomentavo pasiūlytą Seimo komitetų posėdžių duomenų pateikimo pobūdžio tobulinimą. „Kaip suprantu, kalbama apie tuos duomenis, kurie yra protokolo pobūdžio: kas dalyvavo, kiek šnekėjo, kada šnekėjo ir pan. Iš esmės tai yra daroma ir dabar, tik dar senoviniu būdu, o galėtų atgulti į tam tikras skaitmenines lentynėles ir tada būtų galima tam tikras išvadas daryti“, – kalbėjo parlamentaras.

„Manau, kad artimiausiu metu mes su kolegomis Seimo valdyboje įvairiuose formatuose svarstysime, kaip pagerinti Seimo darbą, kaip padaryti jį dar labiau atvirą“, – dėkodama už pateiktas įžvalgas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovui sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.