Tokią išvadą padarė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, apibendrinęs Seimo veiklos tendencijas teisėkūros srityje.

Pats produktyviausias yra 2016–2020 m. kadencijos Seimas: vieno posėdžio metu priėmė vidutiniškai 7,3 teisės akto. 1992–1996 m. kadencijos Seimo produktyvumas – mažiausias: priimti vidutiniškai 2 teisės aktai per posėdį.

Lyginant visų Seimų (1992–2024 m. laikotarpio kadencijų) veiklą teisėkūros srityje pažymima, kad dažniausiai posėdžiavo 1992–1996 m. kadencijos Seimas, per keturias sesijas rinkęsis į 299 posėdžius.

2020–2024 m. kadencijos Seimas (I–IV sesijos) priėmė 1 467 teisės aktus, t. y. 89 teisės aktais mažiau nei 2016–2020 m. kadencijos atitinkamu laikotarpiu.

Šioje Seimo kadencijoje, kaip ir praėjusioje, 2016–2020 m., daugiausiai teisės aktų projektų užregistravo Seimo nariai, atitinkamai 1 114 ir 1 569 projektus.

2020–2024 m. kadencijoje Seimo narių užregistruotų ir priimtų teisės aktų projektų santykis sudaro 47,40 proc., ir tai yra beveik 8 proc. mažesnis rodiklis nei 2016–2020 m. kadencijos, kai Seimo narių užregistruotų ir priimtų teisės aktų projektų skaičiaus santykis sudarė 55,26 proc. „Taigi, pagal šį kriterijų šioje kadencijoje Seimo narių indėlis teisėkūros procese gerokai sumažėjo“, – konstatuojama tyrime.

Šios Seimo kadencijos metu registruoti 1 894 teisės aktų projektai, priimti 1 172 projektai. Kaip nurodoma tyrime, šios kadencijos Seimo teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas yra vienas iš mažiausių, palyginti su buvusiomis Seimo kadencijomis, ir sudaro 61,9 proc. 2016– 2020 m. kadenciją šis rodiklis buvo 67,6 proc.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Didžiausias teisės aktų projektų realizavimo efektyvumas – 1996–2000 m. kadencijos Seime, t. y. 77,1 proc.

2020–2024 m. kadencijoje daugiausiai priimtų įstatymų inicijavo Vyriausybė – 67,39 proc. (praėjusią kadenciją – 63,08 proc.), Seimo nariai inicijavo 29,76 proc. visų priimtų įstatymų (praėjusią kadenciją – 28,96 proc.). Tiek 2020–2024 m. kadencijoje, tiek 2016– 2020 m. kadencijoje įstatymų leidybos procese akivaizdžiai dominuoja Vyriausybė, o šią kadenciją Vyriausybės indėlis yra didesnis, palyginti su praėjusios kadencijos Vyriausybės indėliu.

2020–2024 m. kadenciją, palyginti su praėjusia, beveik per pusę sumažėjo prezidento užregistruotų ir iš jų priimtų teisės aktų projektų – nuo 94,74 proc. iki 55,96 proc.

„Šią kadenciją itin sumažėjo Respublikos Prezidento inicijuotų ir priimtų įstatymų lyginamoji dalis – ji sudaro 1,28 proc. (priimta 13 įstatymų), o praėjusios kadencijos atitinkamu laikotarpiu indėlis buvo didesnis – 3,98 proc. priimtų įstatymų (40 įstatymų)“, – teigiama Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktame tyrime.

Nedaug priimama originalių ir naujos redakcijos įstatymų

Kaip parodė tyrimas, mažėja priimamų originalių ir naujos redakcijos įstatymų.

Šios kadencijos keturių sesijų metu priimti originalūs įstatymai sudaro 2,85 proc. visų priimtų įstatymų, naujos redakcijos įstatymai sudaro 3,44 proc. visų priimtų įstatymų. Tokie rodikliai nelabai skiriasi nuo praėjusios kadencijos, kai originalūs įstatymai sudarė 2,69 proc. visų priimtų įstatymų, o naujos redakcijos įstatymai – 5,17 proc. visų priimtų įstatymų.

Sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų. Anot tyrimo, akivaizdžiai sumažėjo skubos ir ypatingos skubos tvarka priimtų teisės aktų dalis nuo visų priimtų teisės aktų: 2020–2024 m. kadencijos I–IV sesijų metu iš viso buvo priimti 1 378 teisės aktai, o skubos ir ypatingos skubos tvarka priimti teisės aktai sudarė tik 15,97 proc. (220 teisės aktų) nuo visų priimtų teisės aktų. 2016–2020 m. kadencijos metu tokia tvarka taikyta priimant 445 teisės aktus (iš viso priimti 1 467 teisės aktai), t. y. 30,33 proc.

Vyriausybė, anot tyrimo, inicijavo kur kas didesnį skaičių įstatymų, priimtų ypatingos skubos tvarka nei Seimas – atitinkamai 16 (84,21 proc.) ir 3 (15,79 proc.).

Vertinant visų aštuonių Seimo kadencijų rodiklius, konstatuojama, kad itin sumažėjo ypatingos skubos tvarkos taikymas priimant įstatymus (kartu su ratifikaciniais įstatymais).

„Tokia tvarka priimtų įstatymų skaičius procentais, palyginti su visų priimtų įstatymų skaičiumi, 2020–2024 m. kadencijoje sudaro tik 1,9 proc.“, – nurodoma tyrime.

Daugiausiai tokia tvarka priimtų įstatymų buvo 2008–2012 m. Seimo kadencijoje – 61,2 proc.

„Po pokalbio su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen prezidentas pirmadienį kviečia į susitikimą parlamentinių partijų atstovus tolimesniam sklandžiam Seimo darbui aptarti“, – BNS penktadienį sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Susitikimas Prezidentūroje vyks prieš dialogo grupės, kurią sudaro valdančiųjų ir opozicijos atstovai, posėdį.

Šią savaitę G. Nausėda metiniame pranešime Seime sakė pasigendantis politinės kultūros, apgailestavo dėl politikų nesusikalbėjimo ir teigė, kad jo, kaip šalies vadovo, pareiga yra padėti dialogui.

Konfliktas tarp parlamentarų kilo Seimui svarstant opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui.

Šiems pasipiktinus valdančiųjų sušauktu nenumatytu posėdžiu, mažumos atstovai paliko Seimo salę ir nuo birželio 8 dienos posėdžiuose nedalyvauja, išskyrus registraciją ir darbotvarkės tvirtinimą.

Priekaištaujanti, kad jos balsas nėra girdimas, opozicija parengė infliacijos padarinius gyventojams turinčių mažinti priemonių planą.

Jame numatytos įvairios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis, mažesni akcizai kurui ir didesnės pensijos.

Valdantieji Seime turi 74 balsus, opozicija – 67.

Ketvirtadienį numatytas Seimo narių veiklos ir garantijų įstatymo priėmimas.

Jo projektas parengtas ir pradėtas svarstyti dar praėjusios kadencijos Seime.

Nors šis projektas, be kita ko, turėjo išspręsti Seimo narių atostogų klausimą, kaip to reikalauja Konstitucinis Teismas, apie tai jame nekalbama, neradus politinio sutarimo šiuo klausimu.

Viena didžiausių naujovių, palyginti su šiuo metu galiojančia tvarka, kad nuo 2024 metų Vilniuje būsto neturintys Seimo nariai nebebūtų apgyvendinami parlamento kanceliarijai priklausančiame viešbutyje Gedimino prospekte, o gautų kompensaciją būstui nuomoti.

Dar viena naujovė projekte – kad savivaldybės nebeprivalėtų suteikti jų teritorijoje išrinktiems parlamentarams patalpų darbui. Planuojama skirti lėšų biurų nuomai – pirminiais duomenimis, apie 500 eurų per mėnesį.

Jeigu minėtas įstatymo projektas būtų priimtas ir įsigaliotų, Seimo narių jau lauktų ir finansinės sankcijos už nelankomus posėdžius.

Pagal projektą, Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.

Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.

Dabar posėdžius praleidžiantiems parlamentarams alga nėra mažinama, nes tai reglamentavęs Seimo statuto straipsnis 2016 metais pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir nėra priimtas iš naujo.

Tuomet teismas konstatavo, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam posėdžiuose, to mėnesio algos mažinimas tik trečdaliu neatitinka atsakingo valdymo principo.

Projekte taip pat numatyta, kad parlamentarai aprūpinami darbo vietomis Seime, transportu, jiems kas mėnesį skiriama vieno vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio suma su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti, pasibaigus kadencijai išmokama išeitinė kompensacija – ji negali būti mažesnė kaip dviejų ir didesnė kaip šešių mėnesių vidutinis parlamentaro atlyginimas.

Be to, projektu reglamentuota, kas ir kaip galėtų išduoti leidimą kratai ir atlikti kratą Seimo nario darbo vietoje, namuose, automobilyje.

Tokiu atveju būtų privalu daryti vaizdo įrašą, o krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose galėtų būti atliekamas tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų.

Dabar kratą stebi Seimo kanceliarijos darbuotojai.

Pagal pirminį sumanymą ketinamas priimti įstatymo projektas turėjo nustatyti ir Seimo narių atostogas, tačiau didelė dalis parlamentarų nesutinka jas įteisinti.

Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas. Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.

Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.

Tai nutarė trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba, už balsavus  5, prieš 3 valdybos nariams.

Kaip Seimo plenariniai posėdžiai vyks ateityje, Seimo valdyba spręs atskirai. Jeigu gerėtų pandeminė situacija, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen neatmeta, kad jau kitą ketvirtadienį gali būti surengti gyvi Seimo plenariniai posėdžiai.

Parlamento vadovė sakė esanti gyvų posėdžių entuziastė, tačiau nerimą jai kelia Vilniaus miesto situacija, čia plintanti  britiškoji viruso atmaina, taip pat jai rūpi ne tik Seimo narių, bet ir Seimo kanceliarijos darbuotojų sveikata.

Mums to spektaklio nebūtina.

Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis sakė, kad jo atstovaujama „valstiečių“ frakcija norėtų, kad Seimas turėtų grįžti prie normalaus darbo ir posėdžiauti realiu laiku gyvai.

Kaip informavo Seimo vicepirmininkai Julius Sabatauskas ir Andrius Mazuronis, grįžti prie realių posėdžių taip pat norėtų socialdemokratai ir „darbiečiai“.

Reaguodamas į opozicijos norus,  Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma pastebėjo, kad opozicijos darbas kartais grįstas teatro principu. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilnius pagal viruso plitimo rodiklius yra juodojoje zonoje.

„Mums to spektaklio nebūtina“, – atkirto  J. Sabatauskas, pastebėdamas, kad yra techninių kliūčių jungiantis prie nuotolinio posėdžio.

Prasidėjus Seimo pavasario sesijai parlamentarai gyvai buvo susirinkę į pirmąjį Seimo plenarinį posėdį kovo 10 d.

Siūloma skaitmenizuoti ir reguliariai skelbti duomenis apie išduotus ilgalaikius ir vienadienius leidimus (nuasmeninant fizinių asmenų, teikiančių paslaugas Seimui, vardus ir pavardes); skelbti daugiau Seimo komitetų posėdžių duomenų atvirų duomenų formatu vienoje vietoje (pavyzdžiui, koks klausimas sprendžiamas, kas yra kviestieji asmenys, sprendimas) ir pagal vienodą standartą.

Taip pat siūloma supaprastinti darbotvarkių pildymą, susitariant dėl aiškios struktūros ir pildymo gairių (pavyzdžiui, pasirenkant susitikimo kategoriją: susitikimas su rinkėjais, su lobistais, vidinis susitikimas; iš Juridinių asmenų registro pasirenkant oficialų organizacijos pavadinimą – tai naudoti ir komitetų „kviestųjų asmenų“ skilties pildymui).

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus parengtoje medžiagoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Seimas – vienas atviriausių parlamentų pasaulyje.

Kaip trečiadienį Seimo valdybos posėdyje komentuodamas susistemintą informaciją kalbėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, Lietuvos parlamentui reikėtų siekti skaidresnės teisėkūros ir daugiau priimti sprendimų, grįstų duomenimis. Taip pat reikėtų siekti atverti neatlygintai daugiau atvirų duomenų ar sudaryti viešą prieigą prie jų.

„Bendradarbiaudami su Seimo kanceliarija ir tuomete Seimo valdyba, sugebėjome atverti labai daug Lietuvos Respublikos Seimo duomenų. Jie dabar yra pateikiami susistemintai, aiškiai, vienoje vietoje, ir tai yra milžiniškas žingsnis į priekį, kuris leidžia mums kalbėti apie tai, kad Seimas jau dabar yra viena iš pavyzdingiausių šiuo klausimu institucijų pasaulyje“, – sakė S. Muravjovas.

Jis  pabrėžė, kad „bet koks pokalbis apie skaidrų sprendimų priėmimą yra įmanomas, kai tu atsispiri nuo duomenų.“

Seimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas pakomentavo pasiūlytą Seimo komitetų posėdžių duomenų pateikimo pobūdžio tobulinimą. „Kaip suprantu, kalbama apie tuos duomenis, kurie yra protokolo pobūdžio: kas dalyvavo, kiek šnekėjo, kada šnekėjo ir pan. Iš esmės tai yra daroma ir dabar, tik dar senoviniu būdu, o galėtų atgulti į tam tikras skaitmenines lentynėles ir tada būtų galima tam tikras išvadas daryti“, – kalbėjo parlamentaras.

„Manau, kad artimiausiu metu mes su kolegomis Seimo valdyboje įvairiuose formatuose svarstysime, kaip pagerinti Seimo darbą, kaip padaryti jį dar labiau atvirą“, – dėkodama už pateiktas įžvalgas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovui sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Už tokį nutarimo projektą, kurį trečiadienį pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, balsavo 103 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 10 parlamentarų.

Pasak Seimo pirmininkės, preliminariai planuojama, kad po Naujųjų metų Seimas į plenarinius posėdžius turėtų rinktis sausio 5 ir 7 dienomis, gal būt ir sausio 12 dieną.

Pratęstoje sesijoje Seimo nariai planuoja „pasitreniruoti“ ir, prireikus, pereiti prie nuotolinių posėdžių. Virtualioje erdvėje vyks 30-osios Laisvės gynėjų dienos minėjimas.

ELTA primena, kad Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Rudens sesija trunka iki gruodžio 23 d. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

„Situacija nėra paprasta, precedentų organizuojant Seimo darbą pandemijos sąlygomis neturime. Tačiau sprendimai yra tikrai įmanomi, ir šioje situacijoje siūlyčiau pasinaudoti Europos Parlamento patyrimu, jam dirbant normaliomis sąlygomis, t. y. dar iki pandemijos pradžios, ir įvestų apribojimų. Europos Parlamente veikiantis mechanizmas buvo tikslus kaip laikrodis, ir jį būtų galima pritaikyti mūsų dabartinei situacijai“, – Eltai sakė parlamentarė L. Andrikienė.

Ji siūlo Seimo darbą organizuoti  taip, kad Seimo plenariniai posėdžiai vyktų nuotoliniu būdu, išskyrus balsavimus, kurie vyktų Seimo plenarinių posėdžių salėje.

L. Andrikienės nuomone, Seimo plenarinių posėdžių metu teisės aktų projektų pateikimai ir svarstymai vyktų nuotoliniu būdu, kuomet Seimo nariai galėtų jungtis į posėdį „online“ iš darbo kabinetų arba iš namų, Seimo viešbučio ir pan.

Balsavimo metu – griežtai jokių diskusijų, jokių pasisakymų dėl balsavimo motyvų, tik balsavimas.

„Plenarinių posėdžių dienomis balsavimams būtų skiriama iki vienos valandos, balsavimų laikas visiems būtų žinomas iš anksto, kad visi Seimo nariai spėtų pasiekti plenarinių posėdžių salę ir balsuoti. Balsavimo metu – griežtai jokių diskusijų, jokių pasisakymų dėl balsavimo motyvų, tik balsavimas. Matant, koks yra balsavimui parengiamų dokumentų skaičius, visiems tos dienos balsavimams kai kada pakaktų ir pusvalandžio", – tokį galimą Seimo darbo organizavimo modelį siūlo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė L. Andrikienė.

Jos nuomone, komitetų ir komisijų posėdžiai turėtų vykti tik nuotoliniu būdu, jų metu balsuoti galima rankų pakėlimu, nes slaptų balsavimų komitetuose paprastai nebūna, slapti balsavimai – tik išimtiniais atvejais.

Seimo valdyba ketvirtadienį svarstė, kaip organizuoti Seimo darbą pandemijos sąlygomis, primena ELTA.

Esant sudėtingai epidemiologinei situacijai, laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė negalintis Seimui nustatyti saugaus darbo algoritmo, nes Seimas yra specifinė įstaiga, kuri vadovaujasi Seimo statutu.

Jis taip pat pažadėjo, kad NVSC mielai padės ir pakonsultuos dėl praktinių žingsnių, kurie, saugantis nuo viruso, galėtų būti realizuoti Seime.

ELTA jau skelbė, kad lapkričio 24 d. Seimui nepavyko priimti Statuto pataisos, įteisinančios nuotolines diskusijas. Buvo siūloma nustatyti, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdis gali būti organizuojamas taip, kad Seimo nariai nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinant Seimo nario tapatybės nustatymą, galėtų dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas, Seimo posėdžiuose klausti pranešėjų ir papildomų pranešėjų; skelbti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros. Ši nuostata būtų netaikoma uždariems Seimo posėdžiams.

Šiuo metu Seimo statute parlamentarui tokia galimybė nenumatyta.

„Mes negalime sudėlioti Seimui darbo algoritmo, Seimas – labai specifinė institucija, kuri vadovaujasi Seimo statutu. Mes tokių darbo algoritmų nesudėliojame ir kitoms įmonėms, jos pačios pasiruošia savo tvarkas, susidėlioja, vadovaudamosi epidemiologų rekomendacijomis“, – ketvirtadienį per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė A. Veryga.

Jis pabrėžė, kad epidemiologai neišmano ir neprivalo išmanyti Seimo statuto, pagal kurį dirba parlamentarai.

„Nereikalaukime iš žmonių to, ko jie negali padaryti“, – teigė A. Veryga.

Laikinasis ministras tvirtino, kad NVSC specialistai, epidemiologai gali padėti Seimui parengti saugaus darbo tvarką.

Mes negalime sudėlioti Seimui darbo algoritmo, Seimas – labai specifinė institucija, kuri vadovaujasi Seimo statutu.

Saugaus Seimo darbo algoritmo A. Verygos prašė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė lapkričio 23 dieną kreipėsi į ministrą, kad Sveikatos apsaugos ministerija pateiktų sąlygas dėl asmenų srautų valdymo ir atstumų laikymosi, higienos, asmens apsaugos priemonių turėjimo Seime, kurių laikymasis „užtikrintų saugų ir nepertraukiamą Seimo darbą šiuo svarbiu valstybei periodu“.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Seimas negali šiuo metu nedirbti ilgesnį laiką.

Seimo valdyba nutarė daryti pertrauką parlamento darbe nuo šios savaitės trečiadienio iki kitos savaitės ketvirtadienio, kad būtų pasiruošta pilnaverčiam bei saugiam Seimo darbui.

Anksčiau pranešta apie penkis COVID-19 užsikrėtusius parlamentarus.

„Kitą savaitę, ketvirtadienį, Seimas susirinks į eilinius posėdžius ir grįšime prie svarbiausių klausimų, tarp jų – ir prie statuto pakeitimo dėl nuotolinio darbo“, – LRT radijui trečiadienį sakė ji.

Parlamento vadovė vylėsi, kad daliai parlamentarų grįžus iš saviizoliacijos užteks balsų priimti tai numatančius Seimo statuto pakeitimus.

„Tikiuosi, kad grįžus iš saviizoliacijos daliai narių arba tų, kurie dabar joje yra, visų pirma Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams, turėsime pakankamai balsų, kad išspręstume svarbiausius klausimus“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, pirmiausia būtina pakeisti statutą, o paskui daryti techninius sprendimus.

„Akivaizdu, kad dabartinėje situacija, kai Lietuva iš esmės yra parklupdyta dėl COVID-19 pandemijos, mūsų skaičiai tikrai yra nerimą keliantys, ši grėsmė darys įtaką Seimo darbui. Viena vertus, organizuodami saugesnį Seimo darbą, kita vertus, turime paraleliai spręsti perėjimą prie nuotolinio Seimo darbo. Kuo greičiau tai padarysime, tuo tikresni būsime, kad Seimo darbas gali būti nenutrūkstamas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį parlamentarai atmetė Seimo statuto pataisas dėl nuotolinių parlamento posėdžių.

Lietuva iš esmės yra parklupdyta dėl COVID-19 pandemijos, mūsų skaičiai tikrai yra nerimą keliantys, ši grėsmė darys įtaką Seimo darbui.

Jomis siūlyta nustatyti, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdis galėtų būti organizuojamas nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinant Seimo nario tapatybės nustatymą.

Autoriai pabrėžė, kad šios pataisos leistų nuotoliniu būdu organizuoti parlamentarų diskusijas, tačiau balsavimas vis tiek turėtų vykti plenarinių posėdžių salėje.

Projektą kritikavę opozicijoje esantys „valstiečiai“ teigė, kad pirminio Seimo statuto projekto nuostatos būtų sudariusios galimybę valdantiesiems piktnaudžiauti savo galiomis, nes daug sprendimų patikėta pirmininkaujančiam be diskusijų.

Seime dėl koronaviruso atšaukti dviejų dienų posėdžiai – po antradienį įvykusio vakarinio posėdžio padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos.

COVID-19 šiuo metu serga mažiausiai penki parlamentarai: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Vytautas Juozapaitis ir Andrius Kupčinskas, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Jonas Varkalys, Viktoras Pranckietis bei Seimo pirmininkė V. Čmilytei-Nielsen.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dėl kontaktų su sergančiaisiais yra nurodęs saviizoliuotis visai Liberalų sąjūdžio frakcijai, daliai konservatorių.

Laukia reakcijos iš A. Verygos

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako vis dar laukianti atsako iš laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kai kreipėsi į jį su prašymu skubiai parengti saugaus Seimo darbo algoritmą bei įteisinti greituosius COVID-19 antigenų testus.

„Kol kas (A. Verygos – ELTA) reakcijos vis dar laukiu, ir manau, kad šią savaitę vėl kreipsiuosi į ministrą dėl kelių svarbių klausimų. Visų pirma kyla klausimas, kodėl visai neseniai buvo pakeista tvarka ir tiems žmonėms, kurie turėjo aukštos rizikos kontaktą, nebelieka galimybės pabaigti saviizoliacijos šiek tiek anksčiau, po 10 dienų, jei turi neigiamą (COVID-19 – ELTA) testą, bet iš esmės beveik be išlygų reikia saviizoliacijoje būti 14 dienų. Tokia tvarka buvo visai neseniai įvesta“, – LRT radijui trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Yra ir kitų klausimų dėl reglamentavimo, dėl kovos su pandemija ir dėl reikalavimų tiek užsikrėtusiems, tiek tiems, kurie turėjo kontaktą su sergančiais. (Tie reikalavimai – ELTA) dažnu atveju prasilenkia su ir su sveiku protu. ir su ekspertų nuomonėmis“, – pabrėžė ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad iš A. Verygos tikisi plano ir vizijos, kaip būtų galima užtikrinti nenutrūkstamą parlamento darbą antrosios COVID-19 bangos metu.

„Iš laikinai pareigas einančio sveikatos apsaugos ministro labai norėtųsi tikėtis plano ir vizijos, kaip mes galėtume užtikrinti, kad parlamento darbas nenutrūktų (...). Neabejotinai daug ką buvo galima padaryti anksčiau. Dabar, žvelgdami atgal, matome, kad turėjome tikrai labai neblogą galimybių langą vasarą, kai buvo galima pasirengti antrai bangai (...). Tas laikas, mano manymu, buvo praleistas ir šiandien mes turime susilpnintas institucijas, kurios labai svarbios kovoje su pandemija“, – sakė ji.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymu, antradienį Seimo posėdis vyks, tačiau po to bus padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos.

„Seimo darbas turi būti dabar nepertraukiamas, bet turime pasirūpinti ir tuo, kad tiek kanceliarijos darbuotojai, tiek Seimo nariai būtų saugūs“, – per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė parlamento vadovė.

Antradienio posėdyje numatoma balsuoti dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į ministrės pirmininkės pareigas. Anot parlamento vadovės, didesnės pertraukos daryti negalima įvertinus būtinybę svarstyti biudžetą.

Seimo darbas turi būti dabar nepertraukiamas, bet turime pasirūpinti ir tuo, kad tiek kanceliarijos darbuotojai, tiek Seimo nariai būtų saugūs.

V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad daliai Seimo narių esant saviizoliacijoje, naujoji centro dešinės koalicija gali neturėtų daugumos balsavimuose.

„Teoriškai gali taip atsitikti“, – sakė parlamento pirmininkė, žurnalisto paklausta, ar gali nutikti taip, kad antradienį valdantieji gali neturėtų daugumos.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat paragino parlamentarus reguliariai atlikti koronaviruso testus.

Parlamento vadovė pranešė, kad Seime nebus organizuojami renginiai, išskyrus spaudos konferencijas, Seimo nariai ir darbuotojai nevyks į komandiruotes, nebebus išduodami laikini leidimai, komitetai ir komisijos rinksis nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, jei posėdžiai vyksta uždarai ir negali būti perkelti į internetą dėl saugumo.

Rengti uždarus posėdžius taip pat rekomenduojama Seimo frakcijoms, Seime taip pat bus uždarytos poilsio erdvės, bus matuojama žmonių temperatūra, parlamentarai įpareigojami nesibūriuoti.

Jei Seimo nariai yra rizikos grupėje, tai bus laikoma pateisinama priežastimi jiems nedalyvauti parlamento posėdžiuose.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, kol neįteisintas nuotolinis balsavimas, plenariniuose posėdžiuose bus svarstomi „tik patys svarbiausi neatidėliotini klausimai“.

Praėjusią savaitę Seimo pirmininkei ir dar keliems parlamentarams nustatytas koronavirusas.

Kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga praėjusią savaitę paragino stabdyti Seimo darbą mažiausiai porai savaičių, kad būtų suvaldytas viruso židinys parlamente. Ministro teigimu, parlamentarams turi būti taikomos tokios pat taisyklės kaip ir kitiems žmonėms.

„Dabar svarbiausia turi būti sergančiųjų koronavirusu ir turėjusių kontaktą su jais izoliacija viruso inkubaciniam laikotarpiui, kol galutinai paaiškės užsikrėtusieji ir susirgusieji. Tai pagrindinės epidemiologinės taisyklės, kurių privalu laikytis, norint sėkmingo rezultato. Jos galioja visiems. Išimčių negali būti,“ – teigė ministras.

Seimo kanceliarija teisės aktų projektus dėl nuotolinio darbo žada iki savaitės pabaigos

Seimo kanceliarija žada iki šios savaitės pabaigos pristatyti teisės aktų projektus dėl parlamento nuotolinio darbo organizavimo, tačiau kai kurie Seimo vadovybės nariai ragina spartinti procesą.

„Darbo grupei terminas – iki lapkričio 30 dienos. Paprašysiu, kad šios savaitės pabaigoje, penktadienį, būtų pateikti visi teisės aktų projektų pakeitimai, kurie būtų reikalingi norint pereiti prie nuotolinio darbo“, – per nuotolinį Seimo valdybos posėdį sakė laikinasis Seimo kancleris Marius Žiūkas.

Jo teigimu, informacinių technologijų specialistai tuo pat metu rengia techninius sprendimus. Darbo grupėje dirba Seimo Teisės departamento, Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojai ir IT specialistai.

„Šiandien arba rytoj galėtume pateikti darbų grafiką, kas ir kokiu laiku turėtų būti padaryta,“ – sakė kancleris.

Kai kurie Seimo valdybos nariai teigė, kad procesas trunka pernelyg ilgai.

„Girdime, kad Italijoje jau sausį vakcina atsiranda. Ar nebus taip, kad mes su visomis procedūromis – tiek teisinės bazės keitimu, tiek techniniu įsigijimu – užtruksim tiek, kad nebebus tų priežasčių, dėl ko reikalingas tas nuotolinis darbas“, – sakė „darbietis“ Andrius Mazuronis.

„Nemanau, kad situacija su darbo grupės darbu yra gera“, – jam antrino konservatorius Paulius Saudargas.

Jis paragino performuoti darbo grupę bei pradėti rengti posėdžius kasdien.