Komitetas trečiadienį pritarė socialdemokrato Gintauto Palucko siūlymui nuo kitų metų leisti Lietuvoje taksi ir pavežėjų paslaugas teikti tik tiems vairuotojams, kurie turės galiojantį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ar NATO šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą pažymėjimą. 

Šiuo metu dirbti pavežėju ar taksi vairuotoju gali bet kurios šalies vairuotojo pažymėjimą turintis užsienietis, pakanka dvejų metų stažo vairuojant B kategorijos transporto priemonę. 

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, dabar su trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimais Lietuvoje važinėja apie penktadalis pavežėjų.  

G. Paluckas iš pradžių siūlė naują tvarką įteisinti jau nuo šių metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų gegužės, kaip norėjo Vyriausybė. Pasak jo, licencijų atnaujinimas nėra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas.

„Bolt Lietuvos“ direktorius Andrius Pocevičius pareiškė, kad kai kuriuos duomenis įmonė turi apdoroti rankiniu būdu.

„Verslas savo pajėgumus planuoja metus į priekį. (...) Pernai turėjome 12 tūkst. aktyvių vairuotojų“, – komitete teigė A. Pocevičius.

Seime svarstomos Kelių transporto kodekso pataisos numato, kad ateityje taksi vairuotojai turės naudoti su spausdintuvu sujungtą taksometrą arba taksometrą ir kasos aparatą.

Taip pat siūloma nustatyti daugiau reikalavimų vairuotojams, norintiems tapti taksi vairuotojais ar pavežėjais, įtvirtinamos pareigos keleivių vežimo organizatoriams, pavėžėjamas, taksi vairuotojams, dispečerinėms bei įmonėms.

Už Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto  grąžinimą ministerijai balsavo 22 Seimo nariai, prieš buvo 48, o 42 susilaikė. Kitu balsavimu Seimas nutarė, kad projektą tobulins Ekonomikos komitetas. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad Kaimo reikalų komitetas nepakankamai sąžiningai svarstė projektą – pritarė visiems siūlymams, nors jie ir prieštaravo vieni kitiems.

Pasak jo, Seimui nutarus nesvarstyti projekto, kuris spręstų daug pienininkų keliamų, pažadai ūkininkams liktų neįgyvendinti.

„Reiškia, kad nukeliame į tolimą perspektyvą įstatymo, kuris yra svarbus, svarstymą“, – teigė ministras. 

Reiškia, kad nukeliame į tolimą perspektyvą įstatymo, kuris yra svarbus, svarstymą.

Konservatorius Edmundas Pupinis teigė, kad projektas nėra pakankamai gerai paruoštas, daug nuostatų viena kitai prieštarauja. 

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, kad nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti protestus, nes, jo teigimu, pieno sektoriaus problemos – vienintelės iki šiol neišspręstos ūkininkų per protestą keltos problemos. 

Per sausį vykusį protestą K. Navickas ūkininkams žadėjo, kad šis įstatymas turėtų išspręsti pieno sektoriaus problemas.

Žemės ūkio ministerijos parengtu projekte buvo numatyta, kad pieno kainą būtų privalu nustatyti sutartyje, perdirbėjus norėta įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.

Perdirbėjui norėta uždrausti vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.

Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, siūlyta uždrausti mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.

Komitetas trečiadienį pritarė Investicijų ir žemės įstatymų pataisoms dėl tokio fondo steigimo, nors prieš savaitę abejojo jo reikalingumu, nes laisvų sklypų valstybė neturi – dauguma išnuomota ūkininkams.

Pagal naujus siūlymus valstybė galėtų rezervuoti tokius sklypus apdirbamosios gamybos, mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams, bet ne miestų ir miestelių teritorijoje. Taip siekiama didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas.

Investicijoms tinkamų teritorijų paklausą ir pasiūlą nustatytų Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Dabar valstybinė žemė gali būti išnuomota ne ilgiau kaip 25 metams, vėliau nuomą galima pratęsti.

Komitetas pritarė tik „laisviečio“ Kasparo Adomaičio pataisais, kad tvirtinant valstybės ar savivaldybės sutartį su investuotoju būtų įvertinta, ar projektas nedarys reikšmingos žalos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pabrėžė, kad siūlomi valstybinės žemės rezervavimo kriterijai yra abstraktūs ir gali būti itin plačiai interpretuojami, o dalis jų iš esmės gali būti pagrindžiami tik subjektyvia sprendimus priimančiųjų nuomone arba prielaidomis.

Gali lemti žalingų padarinių atsiradimą.

 

STT teigimu, projektas sudaro sąlygas nepagrįstai rezervuoti sklypus, kurių skaičius neribojamas, o jų infrastruktūros įrengimui skirtos lėšos gali būti panaudotos neracionaliai.

„Gali lemti žalingų padarinių atsiradimą“, – sakoma STT išvadoje. 

Prieš savaitę komitete pradėjus diskusiją dėl sklypų rezervavimo, kilo ginčų, iš kur paimti tokių sklypų investicijų projektams. Vieni parlamentarai teigė, kad nebebus pratęsiamos dirbamos žemės nuomos sutartys su ūkininkais, kiti siūlė numatyti saugiklius ir investuotojams sklypus suteikti be konkurso. Buvo piktinamasi, kad neįvertintos naujo teisinio reguliavimo pasekmės. 

Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimą inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 

Teigiama, kad tokių sklypų poreikis iki 2030 metų bus apie 1,3 tūkst. hektarų. Iki 10 ha sklypų reikėtų apie 30, iki 20 ha – apie 15, o iki 50 ha – 11. 

Ministerija sako, kad Lietuva jau prarado 20 investuotojų, nes nebuvo jų poreikius atitinkančių sklypų. Dėl to negauta 1,2 mlrd. eurų investicijų, neįdarbinta 5 tūkst. žmonių.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų pakete atsidurs ir pernai vasarį priimto Vyriausybės nutarimo, su tam tikrais apribojimais leidusio tolesnę komercinių saulės parkų plėtrą viršijus 2 gigavatų (GW) ribą, nuostatos. 

Tokį pasiūlymą pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius,

Konstitucinis Teismas (KT) lapkritį paskelbė, kad pernai birželį įstatymais įtvirtintas toks komercinių saulės parkų galios ribojimas nenustatant pradėtų projektų plėtros reguliavimo prieštarauja Konstitucijai. KT teigimu, pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir minėtas Vyriausybės nutarimas, nes jėgainių plėtra viršijus nustatytus ribojimus turi būti apibrėžta įstatymu.

Praėjusią savaitę Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog Vyriausybės nutarimo nuostatas į įstatymą būtina perkelti dar šioje parlamento sesijoje. Jo teigimu, nespėjus to padaryti iki gegužės 2 dienos – prieš oficialiai įsigaliojant KT sprendimui – gali sustoti gaminančių elektros vartotojų plėtra.

Pernai birželį priimtos pataisos nustatė, kad komercinių saulės parkų suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai laikinai buvo priversti juos stabdyti. 

Seimo komitetas trečiadienį 7-iems jo nariams balsavus už, vienam prieš, trims susilaikius, taip pat pritarė parlamentaro Andriaus Bagdono pasiūlymui sudaryti sąlygas tęsti iki 2022 metų liepos 8 dienos pradėtus vėjo parkų projektus, kurių vystytojai nespėjo jų suderinti su vietos gyventojais.

Svarstant pataisas jau anksčiau buvo pritarta, verslui taikyti grynojo atsiskaitymo (net billing) modelį, pagal kurį pagamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją tiekėjas parduoda elektros energijos biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra grąžinama vartotojui.

Tuo metu saulės elektrines turintiems gyventojams ir toliau bus taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis.

Pagrindinis skirtumas tarp dvipusės apskaitos ir grynojo atsiskaitymo yra tas, kad taikant grynojo atsiskaitymo modelį už pagamintos elektros energijos perteklių vartotojui kompensuojama pinigais, o ne kilovatvalandėmis. 

Pataisos numato, kad iki pakeitimų įsigaliojimo nebuitinių gaminančių vartotojų pradėti jėgainių projektai iki 2030 metų ir toliau galės vykti pagal šiuo metu galiojančią tvarką – dvipusės apskaitos sąlygos (net-metering) nesikeis ir bus taikomos iki 2031-ųjų sausio, o grynasis atsiskaitymas (net-billing) buitiniams gaminantiems vartotojams nebus taikomas ir nuo 2031 metų.

Tuo metu gaminantiems saulės ir vėjo vartotojams bus taikomas skirtingas atsiskaitymas už pagamintą ir į tinklą patiektą elektrą. Siūlymui gyventojams taikyti vienodą atsiskaitymą už jų į tinklą patiektą perteklinę energiją Ekonomikos komitetas nepritarė spalio viduryje.

Šiuo metu visi gaminantys vartotojai už į tinklą patiektą elektros energiją atsiskaito pagal dvipusės apskaitos (net metering) modelį, kai pagaminta bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinama.

Atnaujintam atsinaujinančių energijos išteklių plėtros reguliavimui Seimas po svarstymo pritarė spalio pabaigoje.

Iniciatyvos autorius, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad atėjo laikas „legalizuoti tai, kas yra maskuojama“. Jį taip pat tenkino Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto, kuriose numatoma stipresnė gamybos patikra, tačiau parlamentarų manymu, ji neturi būti pertekline.

„Turinio prasme, naminukę gaminti gali tik kaimo turizmo sodybų savininkai, kurie yra ūkininkai ir augina reikalingas grūdines kultūras tam produktui, turi gauti kokybės sertifikatus ir pagaminti ne daugiau kaip 1 tūkst. litrų per metus“, – komiteto klausymų metu teigė E. Gentvilas.

„Žinant, kad šiuo metu kaimo turizmo sodybų Lietuvoje yra apie 800, tačiau dalis kaimo turizmo sodybų savininkų nėra grūdinės kultūras auginantys verslininkai. Tokių Lietuvoje yra tik apie 200, tai nereiškia, kad kiekvienas puls gaminti naminukę“, – tvirtino jis.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas aiškino, kad naminė degtinė turi tam tikrą kultūrinę tradiciją, o apribojimų dėl gamintojų rato šioje srityje yra pakankamai.

Tai tam tikra kulinarinė, kultūrinė tradicija, kuri yra stipriai nykstanti.

„Esame prisiklausę įvairių institucijų pastebėjimų kaip viskas grius ir t. t. Yra ir tarptautinė praktika, aš kaip abstinentas turiu teisę sakyti nieko nereklamuodamas, kad tai tam tikra kulinarinė, kultūrinė tradicija, kuri yra stipriai nykstanti. Kad nebūtų kaip su midumi – išnyko tradicija, dabar atkūrinėjame iš naujo“, – sakė G. Paluckas.

„Tų apribojimų dėl pačių gamintojų galimo rato – jų yra sočiai“, – pabrėžė jis.

Alkoholinių gėrimų gamintojai ir importuotojai: nepritariame ne idėjai, o konkrečiam projektui

Tuo tarpu Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka tikino, kad sektorius konkurencijos nebijo, tačiau konkrečiai šiam projektui nepritaria dėl esančių neaiškumų.

Mes nepritariame ne idėjai, o konkrečiai šiam projektui.

„Esam girdėję, kad esam prieš, nes bijome konkurencijos, tai iš karto deklaruoju, kad jos nebijome ir visada palaikome Lietuvos gamintojus, bet norisi aiškumo. Mes nepritariame ne idėjai, o konkrečiai šiam projektui“, – aiškino M. Zakarka.

„Šis įstatymo projektas šneka tiek apie gamybą, tiek apie visišką pardavimą, kuris mums atrodo, kad bus iki galo neaišku, ar gali parduoti tik ūkyje esantiems žmonėms, ar išsinešimui, ar tiekti į šventes vykstančias sodybose ir t. t.“, – dėstė jis.

M. Štelemėkas: Lietuva išlieka šalimi, kur alkoholio suvartojimas gerokai per didelis

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės komisijos valdybos narys Mindaugas Štelemėkas taip pat skeptiškai vertino iniciatyvą, tvirtindamas, kad tai gali prisidėti prie neigiamų tendencijų visuomenės sveikatos srityje.

Šis įstatymas ir leidimas plėsti pardavimus ir gamybą stipriųjų gėrimų prisidėtų prie neigiamų tendencijų visuomenės sveikatos srityje.

„Mes pasisakome prieš, nes manome, kad šis įstatymas ir leidimas plėsti pardavimus ir gamybą stipriųjų gėrimų prisidėtų prie neigiamų tendencijų visuomenės sveikatos srityje. Lietuva išlieka šalimi, kur alkoholio suvartojimas, nors ir per kelis metus yra pakankamai reikšmingai sumažėjęs, bet vis tiek dar yra gerokai per didelis“, – tikino Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius.

„Reikia pabrėžti, kad Lietuvoje vis dar per daug vartojame stipriųjų alkoholinių gėrimų ir tai yra ypatingai žalingi gėrimai, kalbame apie iki 65 laipsnių stiprumo gėrimus, kas yra patys žalingiausi gėrimai žmonių sveikatai“, – kalbėjo jis.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos į parlamentą grįžo sulaukus Vyriausybės išvados ir pasiūlymų. Siūlymui jau yra pritaręs parlamento Kaimo reikalų komitetas (KRK) ir pasiūlęs įstatymą tobulinti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pagal Vyriausybės pasiūlymus.

20 Seimo narių dar 2021 m. pasiūlė leisti naminę degtinę ir kitus silpnesnius nei 65 laipsniai tradicinius alkoholinius gėrimus ruošti, laikyti ir parduoti Lietuvos ūkininkų registre registruotiems ūkininkams, kurie užsiima kaimo turizmu ir yra sertifikuoti tradiciniai amatininkai. Gaminti būtų leidžiama iki 1 tūkst. litrų kasmet.

Vyriausybė projektui pritarė, tačiau pasiūlė jį papildyti nuostata, pagal kurią parduoti naminį alkoholį būtų leidžiama tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje ir tik galutiniam vartotojui. Be to, Ministrų kabinetas ragina įpareigoti ūkininkus tikrinti gaminamų gėrimų kokybę ir saugą laboratorijose.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad siekiant suteikti teisę ūkininkams prekiauti gaminamais gėrimais, būtina patikslinti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką.

Lietuvoje yra 300 sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų, iš jų ūkininkų – apie 70.

Kontrolieriai paskelbė, kad vidutinė visų vartotojų permoka siekia vidutiniškai 88,8 euro per 4 metus, tuo metu vien tik gyventojai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

„Komiteto nuomone, nekorektiška klaidinti buitinius vartotojus, nurodant, kad vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, nes per metus buitinis vartotojas apytiksliai galėjo permokėti 7,42 euro“, – teigiama penktadienį išplatintame komiteto pranešime.

Auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.

Per metus buitinis vartotojas apytiksliai galėjo permokėti 7,42 euro.

 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skaičiuoja, jog vien tik buitiniai vartotojai vidutiniškai per metus permokėjo po 7,42 euro.

Be to, pasak rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti 156 mln. eurų, kurioje buitinių vartotojų dalis yra 51 mln. eurų.

ESO ketvirtadienį taip pat pranešė kontrolierių paprašiusi paneigti ir patikslinti informaciją dėl permokos. Pasak bendrovės, jų žinutė apie 88,8 euro kiekvieno vartotojo permoką suklaidino gyventojus ir sukėlė nepagrįstų lūkesčių.

Tuo metu Valstybės kontrolė BNS nurodė neturinti pagrindo paneigti ir patikslinti informaciją, kuri, anot jos, atitinka surinktus įrodymus.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad vidutinė 88 eurus siekianti vartotojų permoka ESO Valstybės kontrolės buvo apskaičiuota ir paviešinta nekorektiškai.

Ekonomikos komitetas taip pat nutarė siūlyti Finansų ministerijai peržiūrėti ESO pelno paskirstymą užtikrinant investicijas į infrastruktūrą, taip pat apsvarstyti galimybę tikslinti bendrovės dividendų politiką.

Be to, komitetas rekomendavo VERT su ESO suderinti skolos vartotojams grąžinimo grafiką „numatant galimai trumpiausius terminus“

R. Pocius trečiadienį teigė, kad naujas permokos grąžinimo grafikas numatant trumpesnį nei 15 metų terminą turėtų būti patvirtintas iki metų pabaigos. Jis kartojo, kad reguliuotojas ESO įpareigojo nuolat ieškoti galimybių vartotojams greičiau sugrąžinti permoką.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, kad būtina rasti sprendimus, jog ESO permoką vartotojams grąžintų kuo greičiau.

Tiek ESO, tiek VERT anksčiau teigė, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, kuomet buvo taikomas 2021 metais atnaujintas LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) modelis. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak R. Pociaus, 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika.

Tokios sutartys būtų sudaromos su tai vežėjais, kurie iki liepos teikė tolimojo susisiekimo paslaugas ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 18 mėnesių vežti keleivius tais pačiais maršrutais. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs, kaip įgyvendinami Kelių transporto kodekso pakeitimai.

Komiteto narių teigimu, tokia tvarka netrikdytų vežėjų investicijų, imant bankų paskolas transporto parko ir autobusų stočių atnaujinimui. 

Pasak komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, dabar įstatymai skaitomi nevienodai ir dėl to kyla nereikalingos įtampos šioje rinkoje. K. Starkevičius BNS sakė, kad LTSA su vežėjais sudarant terminuotas sutartis jiems būtų užkertamas kelias plėtrai.

„Po tų 18 mėnesių bus kiti reikalavimai, pavyzdžiui, reikės naujų autobusų. Vežėjai sako, kad su terminuotomis sutartimis užkertamas kelias jiems kreiptis į bankus paskolų, nes bankas neduos pinigų naujiems autobusams, nes vežėjai bus įsipareigoję paslaugas teikti laikinai, tik 18 mėnesių“, – BNS po posėdžio kalbėjo komiteto pirmininkas.

K. Starkevičiaus teigimu, Kelių transporto kodekse nėra numatytas sutarčių terminas – LTSA pati nustatė, kad būtų sudaromos terminuotos sutartys.

Liberalo Andriaus Bagdono teigimu, tokią LTSA veiklą turėtų įvertinti susisiekimo ministras. 

„Jeigu viena Susisiekimo ministerijai pavaldžių institucijų (LTSA – BNS) nevykdo įstatymo teisingo traktavimo, neabejoju, kad ministras sureaguos į šią situaciją ir tas klausimas iki rudens turi būti išspręstas“, – komitete teigė A. Bagdonas.

Vežėjai sako, kad LTSA skirtingai interpretuoja kodekso reikalavimus dėl maršrutų tinklo.

Keleivių vežimo asociacijos vadovo Gintaro Nakučio teigimu, su vežėjais, įsipareigojusiais 18 mėnesių vežti keleivius tais pačiais maršrutais LTSA turėtų sudaryti neterminuotas sutartis, o ne iki 2024 metų gruodžio pabaigos.

Pasak jo, tokiems vežėjams 18 mėnesių nebūtų taikomi trys reikalavimai: dėl maršrutų dažnių, bankų garantijų ir sutarčių su autobusų stotimis. Jeigu per tą laiką vežėjai sąlygas įgyvendintų bei jiems išimtys nebebūtų taikomos, jie ir toliau galėtų tęsti veiklą. Kitu atvejų leidimas nebūtų pratęsiamas.

Keleivių vežimo asociacijos atstovė Aurelija Varpučinskienė sako, kad šalia dabartinio tinklo bus kuriamas alternatyvus. G.Nakučio teigimu, tada bus dubliuojami maršrutai.

Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) vadovas Arūnas Indrašius pabrėžė, kad mažieji vežėjai jau pasitraukė iš rinkos, nes nemato perspektyvos. 

„Šiai dienai traktuojama taip, kad po 18 mėnesių (...) rinka bus užpildyta naujais maršrutais“, – komitete teigė TOKS vadovas. 

Pasak jo, įmonė už 7 mln. eurų įsigijo 20 naujų autobusų, o dabar nežino, ar juos panaudos.

Įmonės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas pabrėžė, kad ilgalaikės sutartys dėl keleivių vežimo reikalingos dėl investicijų į transporto priemones ir infrastruktūrą. 

„Jos daromos 10-čiai metų – prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai, autobusų stotyse (jos statomos, rekonstruojamos – BNS) dar ilgiau“, – komitete tvirtino L. Skardžiukas.

Ekonomikos komitetas LTSA, Susisiekimo ministerijai bei Transporto kompetencijų agentūrai, be to, nurodė aktyviau  bendradarbiauti ir komunikuoti su vežėjais, jų asocijuotomis struktūromis rengiant ir įgyvendinant keleivių vežimo reformą, organizuojant maršrutus.

Elektros energetikos įstatymo pataisos iniciatoriai sako, kad ji būtų naudinga ir nepriklausomiems tiekėjams, nes jiems reikėtų mažiau resursų raginant vartotojus pasikeisti elektros tiekimo sutartis. 

Pataisą teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius, to paties komiteto nariai konservatoriai Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas ir Andrius Kupčinskas, „laisvietė“ Ieva Pakarklytė, liberalas Andrius Bagdonas  ir opozicijai priklausantys Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Laima Mogenienė.  

Parlamentarai sako, kad ne visi gyventojai pasinaudoja nepriklausomų tiekėjų raginimais perrašyti sutartis, pasirenkant palankesnes kainas ir todėl už elektrą permoka.

Dabar bet koks energijos tiekėjo siūlomas sutarties sąlygų pakeitimas galimas tik esant vartotojo sutikimui.

Uždarame posėdyje bus aptariamos „Lietuvos geležinkelių“ naudojamos operatyvios krovinių vežimo kompiuterinės sistemos (OPKIS) ir dalyvavimo Geležinkelių transporto taryboje Maskvoje perspektyvos.

Taip pat ketinama aptarti 1520 mm pločio geležinkelio vėžės teisinę registraciją Rusijoje ir padėtį vagonų rinkoje.

„Norime gauti informaciją apie situaciją dabartiniu metu apie sistemas, kurios įdiegtos, kaip jos surištos su kaimyninių valstybių sistemomis, kokios sistemos yra kitose šalyse, kurios turi tokią pačią vėžę, pavyzdžiui, Suomijoje, Bulgarijoje“, – BNS sakė komiteto pirmininkas K. Starkevičius. 

Pasak jo, pasitarime bus kalbama apie galimus kaimyninių valstybių kontrolės aspektus vagonų judėjime: „Žiūrėsime, ar jis galimas, tas poveikis“. 

Be to, ketinama aptarti, kaip karas Ukrainoje paveikė Lietuvos vagonų parką. 

Pasak komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, parlamentarai nori išsiaiškinti stabdymo priežastis, įmonės veiklos atnaujinimo galimybes, taip pat vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – įsigijimo klausimus.

„(Tikimės išsiaiškinti – BNS), kokia situacija įmonėje, dabartinio pristabdymo priežastis ir kada „Lifosa“ vėl pradės dirbti“, – BNS sakė K. Starkevičius.

Pasak jo, į komiteto posėdį pakviesti įmonės laikinojo administratoriaus, jį paskyrusios Finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), „Lifosos“ vadovybės bei profesinių sąjungų atstovai. 

„Lifosa“ antrą kartą šiemet laikinai gamybą sustabdė rugsėjo 14-ąją, o tai, anot jos vadovų, lėmė vienos pagrindinių žaliavų – amoniako – trūkumas bei smarkiai išaugusios gamtinių dujų kainos. Planuojama, jog pavykus susitarti su amoniako tiekėjais dėl būtino jo kiekio įmonė veiklą atnaujintų lapkritį.

Dėl Vakarų sankcijų Rusijai „Lifosos“ veikla pirmą kartą buvo sustabdyta nuo balandžio 10-osios iki rugpjūčio 7 dienos. Tuomet gegužę-birželį į prastovas buvo išleista didžioji dalis įmonės darbuotojų.

Europos Sąjungai kovo 9-ąją paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos, o balandžio 10-ąją įmonė veiklą sustabdė. Gegužės 24-ąją darbą įmonėje pradėjo laikinoji administratorė, kurios užduotis – užtikrinti įmonės veiklą nepažeidžiant tarptautinių sankcijų.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 915 darbuotojų, iki sankcijų taikymo jų buvo 1030.