Kaip skelbė akcijos „Skaidrinam“ iniciatorius Andrius Tapinas, buvęs parlamentaras už jo veiklai skirtas lėšas pirko planšetinį kompiuterį ir virš 1,8 tūkst. eurų kainuojančią klaviatūrą.

„Prieš pat pasitraukdamas iš Seimo jis nusipirko „Ipad Pro“ ir klaviatūrą už 1888 eurus. Reikės pasiklausti Seime, ar jis šituos daiktus už mūsų pinigus grąžino ar tiesiog išsinešė su savimi“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Tapinas.

Visgi, Seimo kanceliarijos atstovė spaudai Justė Radzevičiūtė-Laugalienė teigė, kad K. Bartoševičius gražinęs tik kanceliarijos jam išduotą techniką.

„Tą, ką Seimo kanceliarija suteikia parlamentarams, tai jis baigęs darbą kaip Seimo narys grąžino tai, kas buvo suteikta jam pačiam“, – Eltai teigė J. Radzevičiūtė-Laugalienė.

Ji taip pat pridūrė, kad įstatymai nenumato prievolės minėtą techniką grąžinti.

„Nėra teisės aktuose numatyta, kad kažkaip Seimo nariai turėtų ją palikti Seimo kanceliarijai, tą techniką nusipirktą už parlamentinei veiklai skirtas lėšas“, – patikino kanceliarijos atstovė.

Pirmasis šią žinią pranešė portalas „15 min.“.

ELTA primena, kad praėjusių metų liepą baigtas ikiteisminis tyrimas buvusio parlamentaro K. Bartoševičiaus atžvilgiu, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus perduota teismui. K. Bartoševičius kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu (2 epizodai), jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens tvirkinimu (4 epizodai) ir mažamečių vaikų nesunkiu sveikatos sutrikdymu (4 epizodai).

Prokuratūros duomenimis, byloje yra keturi nukentėjusieji, kurie galimai prieš juos padarytų nusikaltimų metu, buvo nepilnamečiai.

Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius apie tai, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių pranešė pernai, sausio 23 dieną. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas.

Politikei teigiant, kad memorialu tinkamai nesirūpinama, kanceliarija tikina, jog viskas, kas numatyta pagal memorialo projektą, yra saugoma, kitoms dalims apsauga netaikoma.

Be to, Seimo narės nuogąstavimus sukėlę buvę barikadų blokai toje pačioje vietoje stovi nuo 2007-ųjų.

A. Širinskienė ketvirtadienį pranešė kreipusis į Seimo valdybą prašydama pasirūpinti adekvačia Sausio 13-osios memorialo prie Seimo apsauga, nes, jos teigimu, atskiri barikados fragmentai vykstant remonto darbams jau kurį laiką yra palikti neapsaugoti.

„Dalis saugotinų memorialą sudarančių blokų yra sukrauti nuo kritulių neapsaugotoje vietoje, ne stoginėje, o šalia Seimo sienų, – pranešime teigė parlamentarė. – Kaip šiandien matyti, blokai yra permirkę, pakeitę savo spalvą, o ant jų Sausio 13-osios Seimo gynėjų palikti užrašai trupa. Toks blokų nesaugojimas sukelia pavojų, kad žiemos metu, kai atodrėkį keičia šąlantys orai ir formuojasi ledas, dar labiau paspartės blokų irimas ir bus pažeisti ne tik užrašai, bet ir pačios betoninės konstrukcijos.“

Seimo kanceliarija savo ruožtu pateikė nuotraukas, kuriose matyti, jog blokai toje pačioje vietoje guli dar 2007-aisiais.

„Memorialą prieš porą dešimtmečių sukūrė „Vilniaus architektūros studija“, laimėjusi Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Architektų sąjungos surengtą konkursą. Architektai išsaugojo autentišką 1991 metų parlamento gynybinių sienų fragmentą ir smulkiosios architektūros elementus. Jie yra apsaugoti. Kitiems išardytų barikadų fragmentams apsaugos reikalavimai nėra taikomi“, – rašoma BNS pateiktame atsakyme.

Seimo ryšių su visuomene skyriaus duomenimis, Sausio 13-osios memorialas baigtas remontuoti ir lankytojams bus atvertas sausio 12 dieną. Memorialo remontas pradėtas 2021 metų rugsėjį.

„Šiuo metu analizuojame šią situaciją ir imsimės priemonių“, – naujienų portalui „Delfi“ trečiadienį nurodė Seimo kanceliarijos Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.

Apie dingusius parašus pranešė juos renkanti parlamentarė Agnė Širinskienė.

„Parašai šiandien (trečiadienį) ryte jau buvo surinkti, rinkimą dar buvome palikę iki popietės, nes taip buvo sutarta, jeigu kažkas nespėja. Šiandien po pietų mano padėjėja iš dokumentų skyriaus buvo informuota, kad neva vienas Seimo narys netyčia kažką paspaudė ir sugebėjo ištrinti visų kitų Seimo narių parašus. Man sunkiai suvokiama, kaip galima atšaukti visų kitų Seimo narių parašus, kurie yra mobilūs, pasirašyti per Smart-ID“, – portalui sakė Seimo narė.

Šiuo metu analizuojame šią situaciją ir imsimės priemonių.

„Kitas dalykas, tokių istorijų dar neteko girdėti, tai pirma situacija, kada tokiam karštam klausime mes turime tokį parašų ištrynimą. Aš jau pradedu galvoti, ar tai nėra noras iš tiesų apsunkinti parašų rinkimą ir procedūrą, kurios valdantieji ganėtinai bijo“, – pridūrė ji.

BNS primena, kad nepasitikėjimo M. Majausku procedūrą inicijavusi A. Širinskienė teigia, kad parlamentaras į BFK pirmininkus paskirtas Seimo valia, todėl visas Seimas ir turėtų pasisakyti, ar jis gali toliau tęsti darbą.

Norint iš pareigų atstatydinti Seimo paskirtą pareigūną dėl nepasitikėjimo, reikia, kad už tai per slaptą balsavimą balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Šiai procedūrai inicijuoti reikalingi mažiausiai 29 Seimo narių parašai.

Tokia procedūra apsunkintų konservatorių galimybes atstatydinti M. Majauską iš BFK pirmininkų, lyginant su kitomis Seimo statute numatytomis alternatyvomis priimti tokiam sprendimui.

M. Majauskas šią savaitę buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui.

Šios partijos frakcija Seime dėl M. Majausko ateities joje turėtų apsispręsti vėliau.

Konkurso laimėtojas teiks Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų bei Seimo rūmų lankytojų maitinimo paslaugas II rūmų kavinėje, taip pat maitinimą renginių ir dalykinių susitikimų metu, mažmeninės prekybos paslaugas, pranešė Seimo Spaudos tarnyba.

Su pirkimo laimėtoju ketinama pasirašyti 12 mėnesių trukmės sutartį numatant galimybę ją pratęsti ne daugiau kaip du kartus tokį patį laiką.

Iš viso konkurse dalyvavo šeši tiekėjai.

Pasibaigus sutarčiai su bendrove „Taurakalnis“, Seimo kavinė II rūmų patalpose neveikia nuo vasaros vidurio. Rugpjūtį skelbtas maitinimo paslaugų pirkimas neįvyko, neatsirado nė vieno dalyvio. Pagerinus sąlygas, iki 1 euro sumažinus nuomos mokestį paskelbtas antras konkursas.

Be to, Seimo valdybos sprendimu kavinėje leista prekiauti silpnuoju alkoholiu.

Prašymą penktadienį bendru sutarimu palaikė parlamentinis Europos reikalų komitetas (ERK).

„Pasiųskime stiprų signalą bendru sutarimu (...) Politikoje, kai veikia kairė ir dešinė kartu, daugiau pasiekiame“, – teigė ERK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.

2023 metų biudžeto projekte Seimo narių komandiruotėms numatyta 475 tūkst. eurų.

Seimo kancleris Modestas Gelbūda teigė, kad tiek lėšų, kiek suplanuota, neužteks. 

„Atsižvelgiant į šių metų biudžetą, į geopolitinę situaciją ir parlamentinės diplomatijos svarbą,  paprašėme iš viso 650 tūkst. eurų kelionėms ir galvojame, kad tai turėtų patenkinti poreikius“, – sakė kancleris.     

Jo teigimu, šių metų biudžete komandiruotėms iš viso skirta apie pusę milijono eurų – 300 tūkst. eurų suplanuoti biudžete, o dar virš 200 tūkst. eurų paimta sutaupius kitų veiklų sąskaita.

Ta nuostata, kai mes dabar mažiname parlamentinei demokratijai skiriamas lėšas ERK kontekste atrodo keistai.

ERK priklausantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas žadėjo, kad didesnis Seimo kanceliarijos finansavimas bus apsvarstytas ir jo vadovaujamame komitete.

„Nors per šešerius metus (M. Majauskas Seime dirba antrą kadenciją – BNS) pats buvau tik dviejose komandiruotėse, bet nuolatos girdžiu apie lėšų trūkumą. Štai ir Andrius Vyšniauskas (konservatorius – BNS) sako, kad gal nereikia papildomai, nors artimiausiu metu išvažiuoja į komandiruotę. Pas visus tų poreikių vis tiek atsiranda vystyti parlamentinę demokratiją ir tuos dalykus reikia fiksuoti“, – per ERK posėdį tvirtino M. Majauskas.

„Ta nuostata, kai mes dabar mažiname parlamentinei demokratijai skiriamas lėšas ERK kontekste atrodo keistai“, – pridūrė jis.

Šiemet parlamentinei diplomatijai numatytos lėšos išleistos dar rugsėjį.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dėl 2023 metų biudžeto projekto ir prašymų papildomai numatyti lėšų įvairioms reikmėms balsuos pirmadienį, o Seime pirmas projekto svarstymas numatytas antradienį. Tada jis bus atiduotas įvertinti Vyriausybei.

Parlamento kanceliarija antradienį pranešė paskelbusi Seimo rūmų teritorijos sutvarkymo projektinių pasiūlymų parengimo, suderinimo, viešinimo ir kitų susijusių paslaugų pirkimą.

Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad numatoma bendra sutarties vertė būtų 80 tūkst. eurų.

Perkamos minėtos teritorijos sutvarkymo darbų projektinių pasiūlymų parengimo, suderinimo, viešinimo bei kitos susijusios paslaugos.

Konkurso laimėtojas projektą parengti ir suderinti turėtų per pusmetį, sutartis dar galėtų būti pratęsta trims mėnesiams.

Vilniaus savivaldybė prieš metus Seimui perdavė šalia rūmų esantį fontaną. 1987-aisiais skulptoriaus Gedimino Karaliaus ir architekto Algimanto Nasvyčio suprojektuotas piramidės formos fontanas Nepriklausomybės aikštėje neveikia jau daugiau nei dešimtmetį.

– Kaip ir kada pastebėjote, kad kanceliarijos darbuotojai naudojasi valdišku transportu savoms reikmėms?

– Visiškai atsitiktinai. Kiekvieną rytą veždamas vaikus į darželį vis pastebėdavau, kad pro šalį važiuoja Seimo automobilis su akivaizdžiai kanceliarijos darbuotojais. Kai per savaitę tris iš trijų dienų pastebėjau, natūraliai kilo toks klausimas, kas čia turi tokią privilegiją su tarnybiniu transportu važinėti į darbą ir iš darbo. Paklausiau kanclerio ir išaiškėjo, kad buvo nuolatinis ir sisteminis tarnybinio transporto naudojimas. Labai keista kanceliarijos ir kanclerio pozicija neatskleisti ne tik asmenų, kurie tai darė, tačiau ir struktūrinių padalinių, kuriems jie priklausė. Mes, kaip Seimo valdybos nariai, turime tvirtinti limitus kurui ir ateinantiems metams tiems patiems struktūriniams padaliniams. Tad būtų labai gerai žinoti, kuris komitetas, komisija ar kitas Seimo struktūrinis padalinys gauna tokius limitus, kad užtenka ne tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, bet ir važinėti į namus ir iš namų.

Andrius Mazuronis (L. Balandžio/BNS nuotr.)

– Kiek nustatyta žmonių, važinėjusių tuo transportu?

– Kaip supratau, buvo nustatyti du žmonės. Kancleris galėtų pasakyti tiksliau. Lyg nustatyti du asmenys, kurie sistemingai ir nuolatos tuo naudodavosi. Pradžioje, kai jie ėmėsi efektyvinti Seimo tarnybinio transporto naudojimo tvarką, buvo į tai kreipiamas didelis dėmesys. Tai suponavo, kad Seimo nariai neskaidriai ar negerai naudojo, dėl to reikėjo imtis kokių nors veiksmų. Tad man ši istorija atskleidė, jog Seimo kancleris galėtų žiūrėti ne tik į Seimo narių daržą, bet ir į savo kanceliarijos daržą ir pamatyti, kad problemų ir ten gali būti.

Tad man ši istorija atskleidė, jog Seimo kancleris galėtų žiūrėti ne tik į Seimo narių daržą, bet ir į savo kanceliarijos daržą ir pamatyti, kad problemų ir ten gali būti.

– Ar kanceliarija pasakė, kodėl jie negali atskleisti duomenų?

– Nežinau. Man keistas ir juokingas tas neatskleidimas. Jie neatskleidžia, kai jau visi žino, tiesiog oficialiai garsiai nėra įvardinta.

– Tai iš kurio padalinio tie darbuotojai?

– Teisės ir teisėsaugos komiteto darbuotojai.

– Ar atlikus tyrimą paaiškėjo, kokia žala buvo padaryta?

– Čia jau reikia klausti kanclerio, mes negauname tokios informacijos. Mes tarėmės, kaip čia reaguoti, kaip kanclerį bandyti remti prie sienos. Viskas tas elgesys, atrodo, rodo, jog stengiamasi užmaskuoti visą situaciją, kad visi pamirštų ir nebekreiptų dėmesio, vietoj to, kad imtųsi ir sistemiškai spręstų, peržiūrėtų, ar teisiniuose aktuose nėra spragų.

Štai tokia Seimo nario A. Mazuronio pozicija. O tai, ką mano Seimo kanceliarija, pasakojo Seimo kanceliarijos atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas nutiko ir kas yra aišku kanceliarijos darbuotojams?

– Klausimas dėl galimų pažeidimų buvo gautas gegužės 2 d. Seimo kanceliarija atliko nuodugnų tyrimą, išsiaiškino visas aplinkybes ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad du Seimo kanceliarijos darbuotojai padarė tarnybinius nusižengimus, tai reiškia, jog netinkamai, ne pagal teisės aktus naudojosi tarnybiniu transportu. Sprendimą dėl tarnybinių nuobaudų šiems darbuotojams Seimo kancleris priėmė iš karto gavęs komisijos išvadas

– Kiek laiko truko tyrimas?

– Tokie tyrimai yra atliekami pagal teisės aktus, juose yra nustatyti terminai, tai šis tyrimas tikrai tilpo į visus terminus ir kai kurie sprendimai buvo priimti dar ir greičiau.

– Ar planuojama peržiūrėti ir kitų darbuotojų veiklas?

– Buvo nustatyta, kad šie atvejai yra pavieniai. Vis dėlto Seimo kancleris, kalbėdamas su valdyba, išsakė savo poziciją, kad kanceliarija peržiūrės tam tikrus kontrolės mechanizmus, viską sistemą, kaip viskas veikia, kad tie atvejai nesikartotų.

– Galbūt galima atskleisti, kokią žalą padarė?

– Žalą galime atskleisti, tai nėra paslaptis. Darbuotojai, kurie padarė nusižengimus, juos pripažįsta ir sutinka žalą atlyginti, kuri siekia 1813 eurų.

– Kokia laukia nuobauda?

– Skirta tarnybinė nuobauda – papeikimai.

– Kodėl duomenys apie šiuos asmenis yra slepiami ir net aukščiausi Seimo vadovai negali žinoti, kas pas juos iš mokesčių mokėtojų pinigų keliauja?

– Paslapčių nėra, visi duomenys yra atskleidžiami, bet tokiais atvejais galioja asmens duomenų apsauga, tad tokios informacijos Seimo kanceliarija neatskleidžia remdamasi būtent tuo.

„Prašome, kaip ir visada – atmesti jo ieškinį. Mes manome, kad teismas tiesiog pakankamai neįsigilino į teisinį kvalifikavimą ir visuomenės informavimo principus pritaikė institucijos parengto dokumento turiniui“, – BNS sakė Seimo kanceliarijai šioje byloje atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė.

Pasak jos, institucijų veiksmai buvo išnagrinėti administraciniuose teismuose, buvo patvirtinta, kad VSD veiksmai, renkant, rengiant ir pateikiant informaciją buvo teisėti. Be to, administraciniai teismai patvirtino, kad buvo visuomenės interesas tokią informaciją išslaptinti ir su ja supažindinti visuomenę.

„Teismas, mano galva, šių dalykų nepagrįstai neįvertino“, – kalbėjo advokatė.

Sausio 11 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą dėl VSD informacijos apie R. Šukį, nusprendęs, jog ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.

Teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.

2021 vasarį šis teismas galutinai nusprendė, kad VSD teiginiai apie galimą koncerno „MG Baltic“ įtaką Konkurencijos tarybos vicepirmininkui Elonui Šatui taip pat neatitinka tikrovės ir pažeidė jo garbę bei orumą.

Pasak advokatės L. Meškauskaitės, situacija R. Šukio ir E. Šato bylose yra skirtinga – E. Šato byloje atsakovu buvo valstybė, šioje byloje dvi valstybės institucijos – STT ir VSD, jos tuo pačiu metu apie tą patį pareigūną davė skirtingas išvadas.

„Be to, šiose byloje yra skirtingas informacijos paviešinimo būdas. E. Šato byloje informacija, dar jos neišslaptinus, buvo nutekinta spaudai, iki NSGK išvados priėmimo. R. Šukio byloje yra kita situacija – niekas tos informacijos nenutekino, informaciją nusprendė išslaptinti ir paviešinti visuomenei visą tyrimo medžiagą NSGK – tai yra visiškai kitas informacijos paviešinimo būdas“, – sakė L. Meškauskaitė.

Apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui pateikė ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančio VSD advokatė.

„Prašome pakeisti teismo sprendimą – panaikinti jį ir ieškinį atmesti“, – BNS sakė VSD advokatė Kristina Čeredničenkaitė.

Ji taip pat mano, kad sprendimą priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai pasirėmė E. Šato byla.

„Tos bylos, atrodo, visiškai vienodos. Teismas paskleidimo faktą traktavo visiškai vienodai – tiek nutekinimą, tiek įkėlimą į sistemą. Iš tikrųjų bylos skirtingos – skirtingi atsakovai, R. Šukio byloje atsakomybė taikoma institucijai, Seimui, ne valstybei. Bet svarbiausia – informacijos paskleidimo faktas. Mūsų galva, dokumento įkėlimas į teisės aktų sistemą nėra informacijos paskleidimas. Tai teisės aktu reglamentuota veikla ir tai negali būti prilyginama viešam informacijos paskleidimui“, – teigė K. Čeredničenkaitė. 

R. Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam NSGK.

Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad jis atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teisme praeitą savaitę baigta nagrinėti koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamoji byla, teismas išėjo rašyti nuosprendį.

Koncernas „MG Baltic“ pernai vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.

Penktadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nutarė dar kartą mėnesiui pratęsti jos įgaliojimus.

Seimo valdyba anksčiau buvo numačiusi, kad V. Servetkienė laikinai vadovaus Seimo kanceliarijai iki šių metų kovo pabaigos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo valdybos nariams ne kartą yra žadėjusi siekti, kad kuo greičiau atsirastų nuolatinis Seimo kanceliarijos vadovas.

Anksčiau ji yra sakiusi, kad sprendimas dėl nuolatinio Seimo kanclerio gali būti priimtas dar kovo mėnesį, tačiau to plano nepavyks realizuoti.

Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.

Seimo kanclerį 5 metams skiria ir iš pareigų Seimo pirmininko siūlymu atleidžia Seimas.