Per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą ketvirtadienį buvo 78 Seimo nariai, prieš – 13, keturi susilaikė.

„Tai yra patyrusi ir gerbiama teisininkė, aukščiausio lygio ekspertė, kuri nuo studijų pabaigos nuosekliai gilinasi į žmogaus teisių problematiką. Jos kompetencija, nacionalinis ir tarptautinis įdirbis šioje srityje yra neabejotini“, – praėjusią savaitę pristatydama kandidatūrą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

E. Leonaitė pakeis Seimo kontrolierių Augustiną Normantą, jis lapkritį baigia savo trečią kadenciją. A. Normantas Seimo kontrolieriaus pareigas eina nuo 2005 metų birželio, nuo 2013 metų jis yra ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.

E. Leonaitė Vilniaus universitete yra įgijusi teisės magistro kvalifikacinį ir socialinių mokslų srities teisės mokslų krypties daktaro laipsnius.

Ji yra dirbusi Konstituciniame Teisme, nuo 2017 metų Žmogaus teisių stebėjimo institute buvo Teisės programų vadovė, vadovavo tarptautiniams ir nacionaliniams projektams.

Moksline ir pedagogine veikla žmogaus teisių ir tarptautinės teisės srityse E. Leonaitė užsiima nuo 2004 metų, dalyvauja visuomeninėje teisinėje veikloje: nuo 2019 metų yra Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro Teisinio atsparumo grupės, o nuo šių metų – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos narė.

Seimo kontrolierių skiria parlamentas Seimo pirmininko teikimu.

„Tai yra patyrusi ir gerbiama teisininkė, aukščiausio lygio ekspertė, kuri nuo studijų pabaigos nuosekliai gilinasi į žmogaus teisių problematiką. Jos kompetencija, nacionalinis ir tarptautinis įdirbis šioje srityje yra neabejotini“, – sako Seimo pirmininkė.

E. Leonaitė pakeistų Seimo kontrolierių Augustiną Normantą, jis lapkritį baigia savo trečią kadenciją. A. Normantas Seimo kontrolieriaus pareigas eina nuo 2005 metų birželio, nuo 2013 metų jis yra ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovas.

Teikime nurodoma, kad E. Leonaitė Vilniaus universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį ir socialinių mokslų srities teisės mokslų krypties daktaro laipsnius.

Anot pranešimo, teisininkė turi įvairiapusės darbo patirties, ėjo įvairias pareigas Konstituciniame Teisme, nuo 2017 metų yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė, vadovauja tarptautiniams ir nacionaliniams projektams.

Moksline ir pedagogine veikla žmogaus teisių ir tarptautinės teisės srityse E. Leonaitė užsiima nuo 2004 metų. Nurodoma, kad kandidatė taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje teisinėje veikloje: nuo 2019 metų yra Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro Teisinio atsparumo grupės, o nuo šių metų – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos narė.

Seimo kontrolierių skiria parlamentas Seimo pirmininko teikimu.

„Taip, esu jau numačiusi naują kandidatūrą ir, manau, artimiausiomis dienomis ji bus pateikta Seimui“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, naujas Seimo kontrolierių įstaigos vadovas bus teikiamas atskirai.

ELTA primena, kad baigiasi Seimo kontrolierių įstaigos vadovo Augustino Normanto trečioji kadencija. 2018 metais Seimas nutarė apriboti Seimo kontrolieriaus kadencijas iki dviejų, todėl A. Normantas dar kartą į šias pareigas negalės kandidatuoti. Seimo kontrolierės pareigas šiuo metu eina ir Milda Vainiutė.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kadencija trunka penkerius metus, jį Seimo pirmininko teikimu skiria Seimas. Tas pats asmuo Seimo kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Ši byla nagrinėta gavus individualų fizinio asmens skundą.

KT teigimu, įstatyme numatyti pagrindai, kuriais remiantis Seimo kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą. Jo atsisakymas privalo atitikti vieną iš jų pagrindų ir būti motyvuotas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad skundas Seimo kontrolieriui neriboja asmens galimybių tuo pačiu klausimu kreiptis į teismą.

„Savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą (...) asmuo gali įgyvendinti nepriklausomai nuo Seimo kontrolieriaus priimtų sprendimų dėl jam pateikto skundo, t. y. nepriklausomai nuo to, ar Seimo kontrolierius ištyrė to asmens skundą ir pateikė atitinkamus siūlymus (rekomendacijas), ar atsisakė jį nagrinėti“, – teigiama KT nutarime.

Tuo remiantis teismas nutarė, kad galiojanti tvarka neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Pareiškėjas prašė atsakyti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymas tiek, kiek pagal jį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą.

Tokios tvarkos atitiktį Konstitucijai KT vertins pagal individualų konstitucinį skundą, pranešė Teismas.

Pareiškėjas prašo atsakyti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymas tiek, kiek pagal jį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą.

Pareiškėjas į KT kreipėsi dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti nagrinėti jo skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo ir nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių bylų kompetencijai.

Administracinių ginčų komisijos sprendimu buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Seimo kontrolieriaus sprendimo atsisakyti tirti jo skundą,

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi taip pat atmetė pareiškėjo skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teismas, be kita ko, konstatavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymu apribota administracinio teismo kompetencija vertinti Seimo kontrolieriaus sprendimų, įskaitant sprendimus atsisakyti nagrinėti skundą, teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu užkertamas kelias teisme ginčyti valstybės pareigūno – Seimo kontrolieriaus sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, net jeigu šis sprendimas yra nepagrįstas

Anot jo, ginčijamu teisiniu reguliavimu paneigiama asmens teisė apskųsti Seimo kontrolieriaus sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą siekiant, kad Seimo kontrolierius atliktų tyrimą. Taip, pasak pareiškėjo, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

„Nuo rugpjūčio, kada daryta ataskaita, kada buvo lankytos tos vietos, situacija yra kardinaliai kitokia“, – BNS penktadienį teigė nevyriausybinės organizacijos vadovė.

Pasak jos, migrantų krizės pradžioje „buvo vietų, kur situacija buvo tikrai tragiška“.

„Tai net pačiose blogiausiose vietose nuo rugpjūčio pradžios situacija kardinaliai pasikeitė. Pirmas dalykas – žmonės buvo iškelti iš pačių baisiausių vietų, nebeliko palapinėse gyvenančių žmonių, kas atrodė labai blogai, kai buvo lietingas sezonas“, – dėstė K. Meidė.

„Mes pirminę krizę kaip šalis įveikėme: migrantai gavo stogą virš galvos, šiltą maistą, sausą lovą, kas yra būtinas pagrindas“, – pridūrė ji.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovo Augustino Normanto ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad buvo tinkamai neužtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės į higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, teisę į asmens privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

Pasigenda psichologinės pagalbos

K. Meidės teigimu, Raudonasis Kryžius stovyklų stebėseną vykdo reguliariai, apie savo pastabas informuoja atsakingas institucijas.

Ir nors pokyčiai yra reikšmingi, nevyriausybinės organizacijos vadovė teigė pasigendanti aktyvesnės medicininės pagalbos neteisėtai sieną kirtusiems žmonėms.

„Yra taisytinų vietų. Pavyzdžiui, medicininė pagalba: ne tik skubi pagalba, bet taip pat pagalba lėtinėmis ligomis sergantiems, besilaukiančioms moterims. Tos pagalbos dar trūksta“, – kalbėjo K. Meidė.

„Gydytojų mobilios komandos važinėja po stovyklavietes, tačiau kai kuriose stovyklose būtina nuolat turėti medicininę pagalbą“, – pridūrė ji.

Moteris taip pat atkreipė dėmesį, kad daliai žmonių būtina teikti psichologinę paramą.

„Žmonės visko patyrė tose šalyse, iš kurių bėgo. Čia irgi tie lūkesčiai nebūtinai tokie, kokius turėjo. Gyventi tokiomis sąlygomis – sulaikyme – tikrai nėra lengva. Žmonių psichologinė būsena tikrai nėra pati geriausia“, – komentavo K. Meidė.

Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos. Į Lietuvą šiais metais atvyko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija, dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

„Situacija yra daugiau nei netoleruotina – kaip šešėlinė vyriausybė neprašėme jokių išskirtinių teisių, tiesiog taip, kaip ir visi Lietuvos piliečiai, turime teisę kreiptis su prašymais į valdžią. Šia teise ir pasinaudojome.

Tiek viešojo administravimo įstatymas, tiek ir pačios Vyriausybės nutarimai numato, kad piliečių prašymai turi būti nagrinėjami ir į juos atsakoma – šiuo atveju to nebuvo. Dar daugiau, iš Vyriausybės vadovės pasipylė atsikalbinėjimai bei bandymai pažeminti, kaltinimai, neva norime kažko išskirtinio. Nieko išskirtinio nenorime, norime tik vieno, ką garantuoja Konstitucija visiems piliečiams vienodai – kad valstybės institucijos tarnautų žmonėms. Panašu, kad valdžia būtent tos savo tarnystės nesuvokia, užsiima biurokratizmu, ignoruoja kreipimusis raštu. Tai yra nenormalu. Juolab kad ir būdami opozicijoje atstovaujame Lietuvos žmonėms, savo rinkėjams. Per Seimo rinkimus savo balsus mums patikėjo per 200 tūkst. rinkėjų“, – sako LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.

Dar daugiau, iš Vyriausybės vadovės pasipylė atsikalbinėjimai bei bandymai pažeminti, kaltinimai, neva norime kažko išskirtinio.

Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui adresuotame kreipimesi nurodoma, kad ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės viešas paaiškinimas, esą prašymus Vyriausybei pasirašė „privatus asmuo, kuris vadovauja partijai“ nėra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Vyriausybės kanceliarija arba atskiros ministerijos savo kompetencijos ribose galėjo teisėtai nereaguoti į joms išsiųstus raštus. Juo labiau, kad Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad „Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.“

Kreipimesi prašoma ištirti biurokratizmo atvejus, kai Vyriausybės kanceliarija bei ministerijos jų kompetencijų ribose nuo balandžio mėn. iki rugpjūčio mėn. neužtikrino šešėlinės Vyriausybės pateiktų raštų su prašymų nagrinėjimo bei į juos iki šiol neatsakė.

Anot jo, apie savo patirtį jam pranešė pats Rusijos pilietis.

„Asmens teigimu, privalomoji izoliacijos procedūra veikiau priminė sulaikymą, jam nebuvo teikiama informacija suprantama kalba, jo prašymų izoliuotis savo pasirinktoje vietoje nebuvo paisoma. Dar blogiau, aštuonias paras izoliacijoje laikytajam nebuvo užtikrinamas pakankamas maitinimas, todėl badaujantį asmenį užjautę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turėjo pirkti maistą iš savo lėšų“, – rašoma Seimo kontrolieriaus įstaigos pranešime.

Pasak Seimo kontrolieriaus, dėl aštuonias paras užtrukusių pasieniečių veiksmų, susijusių su absoliučia ruso izoliacija, jo atžvilgiu negalėjo būti laiku priimtas sprendimas dėl leidimo gyventi jo pasirinktoje vietoje ir izoliuotis joje, o ne paskirtose patalpose.

„Be abejonės, tyrimo metu atkreipėme ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos dėmesį į būtinybę laikytis pirminėms prieglobsčio procedūroms atlikti imperatyviai nustatyto 24 valandų termino. Tenka apgailestauti, kad šiuo atveju terminas buvo viršytas jį pažeidžiant net septynis kartus“, – pranešime cituojamas jis.

Dar blogiau, aštuonias paras izoliacijoje laikytajam nebuvo užtikrinamas pakankamas maitinimas, todėl badaujantį asmenį užjautę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai turėjo pirkti maistą iš savo lėšų.

A. Normanto nuomone, situacija primena ir anksčiau atliktą tyrimą, kurio metu nustatyta, kad jei žmonės yra nesuteikiama alternatyvi galimybė izoliuotis namuose, jie gali nepelnytai patirti didelių nepatogumų ir stresą, o tai galėtų prilygti draudžiamam žeminančiam elgesiui.

Jis taip pat pažymėjo, kad apie tai, jog yra izoliuojamas, rusas buvo informuotas tik žodžiu, net neįsitikinus ar jis supranta lietuvių kalbą ir nebuvo jam suprantama kalba pasirašytinai supažindintas su reikalinga bei aktualia informacija.

„Būtent tai Seimo kontrolieriui leido konstatuoti, kad pareigūnai netinkamai informavo asmenį apie privalomą jo izoliavimą, kas lėmė asmens klaidingą suvokimą, kad jis buvo pareigūnų sulaikytas, todėl asmuo patyrė itin daug neigiamų psichologinių išgyvenimų“, – teigiama pranešime.

Taip pat nustatyta ir tai, kad į Rusijos piliečio raštu pateiktus pasikreipimus buvo atsakoma elektroniniu paštu, nors teisės aktai įpareigoja į prašymus atsakyti tokiu pat būdu, kokiu jie pateikti.

Negana to, atsakymai buvo pateikiami lietuvių kalba, nors jokių duomenų, kad užsienietis ją supranta nepateikta.

Tyrimo metu konstatuota ir tai, kad maitinimas rusui nebuvo tinkamai organizuojamas vadovaujantis netinkamomis teisės aktų nuostatomis, pagal kurias maitinimas teikiamas tik ne ilgiau kaip 48 valandoms sulaikytiems prieglobsčio prašytojams.

„Ištyrus, kad izoliacijos metu asmeniui buvo tiektas netinkamas maitinimas, visų pirma siekiame išsiaiškinti, ar tiekto maitinimo energetinė vertė bent jau galėjo prilygti maitinimui, kurį turėjo organizuoti savivaldybės administracija. Iš tiesų, iškeltas abejones sustiprino pareigūnų, prižiūrėjusių Rusijos pilietį, parodyta gera valia ir užuojauta“, – pažymima pranešime.

Pasak A. Normanto, pasieniečiai izoliuotam užsieniečiui patys iš savo lėšų pirko maistą ir vėliau sudarė galimybę karšto maisto atvežti „Lietuvos Caritas“ atstovams.

Išnagrinėjęs situacija Seimo kontrolierius atkreipė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovybės dėmesį į tai, kad būtina išsiaiškinti, kodėl izoliuotam asmeniui nebuvo užtikrintas maitinimas.

„Taip pat rekomenduota imtis priemonių, kad ateityje būtų paisoma 24 valandų termino pirminiams prieglobsčio procedūrų veiksmams atlikti ir kad asmenys su informacija apie jiems būtiną izoliavimą būtų supažindinami pasirašytinai ir ta kalba, kurią jie supranta, o į prašymus būtų atsakoma tokia forma, kokia jie kreipėsi arba kuri yra nurodyta prašyme“, – teigiama įstaigos pranešime.