Įstatymo iniciatorė – Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji šios iniciatyvos ėmėsi kartu su Lietuvos liberalaus jaunimo organizacija. Įstatymo projektui po pateikimo pritarė dar buvusios kadencijos Seimas, tad dabar tektų balsuoti dėl Konstitucijos pataisos.

Laikas ir į Seimą įsileisti jaunus žmones, siekiančius politikų karjeros. Šiuo metu jaunimas iki 25 metų savo amžiaus atstovų parlamente neturi.

„Šiandien į savivaldą galima kandidatuoti nuo 18 metų. Į Europos Parlamentą – nuo 21-erių. Laikas ir į Seimą įsileisti jaunus žmones, siekiančius politikų karjeros. Šiuo metu jaunimas iki 25 metų savo amžiaus atstovų parlamente neturi. Dabartinio amžiaus cenzo sumažinimas praplėstų jaunimo atstovavimo galimybes nacionaliniu lygmeniu ir padidintų dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje. Tokią aukštą amžiaus ribą patekti į nacionalinius parlamentus turi tik 4 ES valstybės – Italija, Graikija, Kipras ir Lietuva“, – cituojama Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen išplatintame pranešime spaudai.

Dėl šios Konstitucijos pataisos Seimas privalėtų balsuoti 2 kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimui turi pritarti ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

„Atsiradus galimybei daugiau jaunų žmonių kandidatuoti į Seimą, į rinkimus prisikviestume ir daugiau jų draugų, pažįstamų, sukurtume paskatą jaunimui aktyviau dalyvauti politikoje ir prisidėti prie valstybėje vykstančių procesų“, – pažymėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų.

Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų. Tarp pastarųjų yra ir vienas turtingiausių parlamentarų Valdemaras Valkiūnas.

Dažniausiai pinigai leisti automobiliams ir suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos skelbiama ataskaita.

Pavyzdžiui, Laisvės partijos atstovas parlamente Kasparas Adomaitis transporto priemonei eksploatuoti, jo techninei priežiūrai ir remontui nuo lapkričio vidurio jau išleido 1347 eurus, „darbietis“ Vytautas Gapšys – 1036, jo frakcijos kolega Aidas Gedvilas – 1367, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata – 1062 eurus. Konservatoriui Mindaugui Skritulskui automobilio priežiūra kainavo 1101 eurą ir dar  556 eurų jis sumokėjo už jo draudimą.

Kiti Seimo naujokai po kelis šimtus eurų skyrė suvenyrams. Štai socialdemokratas Vidmantas Kanopa tam panaudojo per 1,1 tūkst. eurų, „valstietis“ Linas Kukuraitis – beveik 1 tūkst. eurų, liberalas Andrius Bagdonas – 767, socialdemokratė Orinta Leiputė – 679, „valstietis“ Algirdas Stončaitis – 671 eurą.

„Socialdarbietis“ Jonas Pinskus didžiąją dalį parlamentinei veiklai numatytų lėšų skyrė pašto prekėms ir paslaugoms, už jas politikas sumokėjo 1266 eurus. „Darbietis“ Viktoras Fiodorovas 1059 eurus skyrė biuro, kompiuterių, kitos kompiuterinės technikos nuomai, „valstietis“ Giedrius Surplys 890 eurų sumokėjo viešosios informacijos rengėjams už jų paslaugas.

Parlamentinei veiklai skirtų pinigų pernai, kaip ir anksčiau, nenaudojo konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.

Iš Seimo naujokų parlamentinių lėšų nenaudojo konservatorius Kristijonas Bartoševičius, jis tik 2,49 euro išleido tarnybinių telekomunikacijų paslaugoms.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir pan.

Jiems kur kas sudėtingiau nei buvusiems kitiems Seimo nariams, kuriems pastarąjį spalį rinkėjai irgi parodė špygą.

Dailus būrelis nenusisekėlių, iš viso jų yra devyni, labai greit buvo įdarbinti parlamente pas tuos, kuriems pasisekė labiau.

Į Seimo padėjėjo vietą po šalto rinkimų dušo nespjovė net tokie politikos vilkai kaip G.Kirkilas, J.Bernatonis, N.Puteikis ar A.Skardžius, jau nekalbant apie G.Vaičekauską ar L.Staniuvienę.

Jiems kur kas sudėtingiau nei buvusiems kitiems Seimo nariams, kuriems pastarąjį spalį rinkėjai irgi parodė špygą.

Šis naujas darbas nesunkus, nors ir ne itin prestižinis, kaip buvusiam Seimo nariui. Tačiau labiausiai žeminantis reikalas buvo padėjėjo alga, kuri bent 3–4 kartus menkesnė už buvusį atlyginimą. O kur dar prarasti pinigai pieštukams, segtuvams ir degalams?

Tokia situacija ilgai tęstis negalėjo, tad Seimo narių padėjėjų darbo užmokesčio klausimas parlamente buvo iškeltas visu aštrumu.

Pareiginis algų koeficientas privalėjo būti didinamas, ir tai padaryta skubos tvarka. Kaipgi kitaip? Kolegų orumą būtina išlaikyti. Čia jums ne kokio buvusio ministro ambicijos, siekiant ambasadoriaus posto Vakarų valstybėje.

Ir nesvarbu, kad padėjėjams per metus iš valstybės biudžeto reikės papildomų dviejų milijonų eurų. Kas tie niekingi keli milijonai, kai į šalies iždą nesurinktas planuotas milijardas? Vis tiek pinigų trūks.

Tad nekeista, kad Seimo kanceliarija jau užversta prieš mėnesį ar pusantro įdarbintų asmenų prašymais didinti pareiginės algos koeficientą.

Dar mažiau stebina, kad dažniausiai padėjėjų pareigybės koeficientą norima pakelti iki didžiausio leistino tarifo. O kaipgi kitaip? Ar buvusieji – kokie piemenys?

Konservatoriai teikia Seimo statuto pataisą, kad išmoka neperrinktiems Seimo nariams būtų mokama dalimis ir jos mokėjimas būtų nutraukiamas eksparlamentarui pradėjus dirbti darbą, apmokamą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.

TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad tvarka, kai nutrūkus Seimo nario įgaliojimams visa išeitinė išmoka išmokama iš karto, nenumatant atvejų, kai išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas ar buvęs Seimo narys išmoką turėtų grąžinti, yra ydinga.

„Nėra normalu, kuomet kadenciją baigę Seimo nariai vienu kartu gauna 6 mėnesių išeitinę išmoką, o netrukus vėl pradeda dirbti Seime. Ji turi būti mokama dalimis, kas mėnesį, tokiu būdu išvengtume situacijų, kai buvęs parlamentaras gauna visą išmoką iškart baigus kadenciją o kitą dieną jau įsidarbina kitame darbe arba, susiklosčius aplinkybėms, grįžta į Seimą dirbti kaip Seimo narys“, – frakcijos pranešime cituojama seniūnė.

Seimo statutas dabar numato, kad pasibaigus kadencijai ir Seimo nario neperrinkus, jam išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime. Ši išmoka yra ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio.

Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys vėl išrenkamas Seimo nariu kitai kadencijai.

Šią kadenciją po neilgos pertraukos į Seimą grįžo ar grįš du parlamentarai. Seimo narė „valstietė“ Asta Kubilienė atėjo vietoje mandato atsisakiusio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio. Taip pat Seimo nario mandato atsisakius su Darbo partija išrinktam Antanui Guogai, kai Vyriausioji rinkimų komisija tenkins jo prašymą, į Seimą grįš Artūras Skardžius.

Įkalbėjo prezidentas V.Adamkus

Vienas pirmųjų ministrų, vyriausybėje dirbusių vos atkūrus nepriklausomą Lietuvą, buvo dabartinis Seimo narys Antanas Vinkus.

Iš Kretingos kilęs, ketvirtį amžiaus Klaipėdos miesto ligoninėse dirbęs medikas, taip pat politikas, diplomatas ir buvęs Neringos meras A. Vinkus per pastaruosius rinkimus į parlamentą išrinktas antrai kadencijai iš eilės.

Anksčiau jam dukart buvo patikėtos sveikatos apsaugos ministro pareigos (1989–1990 m. ir 1994–1996 m.).

Antrą kartą Sveikatos apsaugos ministerija vadovą iš Klaipėdos turėjo 2000–2001 m., kai sveikatos apsaugos ministru buvo paskirtas Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas, profesorius Vinsas Janušonis.

Tiesa, ministru jis buvo tik pusmetį.

Bet darbo vyriausybėje, sprendimų priėmimo patirtis, pasak V.Janušonio, jam labai naudinga iki šiol.

"Kodėl ministrų vyriausybėse per tuos 30 nepriklausomybės metų iš Klaipėdos buvo palyginti mažai? Manyčiau, Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, dominuoja poliai ar dvipoliai. Pas mus vyrauja Kaunas ir Vilnius, todėl klaipėdiečių į aukščiausiosios valdžios elitą patenka nedažnai. Aš pats į vyriausybę patekau prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva. Jis turbūt kažkaip kitaip matė to dvipolio prasmę", – kalbėjo V.Janušonis.

Ar dabar vėl sutiktų imtis Sveikatos apsaugos ministerijos vairo?

"Jau tada dirbti ministru buvo sunku ir sudėtinga, dabar tas darbas dešimteriopai sudėtingesnis. Turiu galvoje net ne pandemiją. Ministrai retai sulaukia palaikymo, o yra pliekiami iš visų pusių. Tas darbas – labai sudėtingas ir sunkus. Be to, ne mano stilius būti politiku", – neslėpė profesorius.

Dirbo trijose vyriausybėse

Dar vienas klaipėdietis vyriausybės kabinetų veteranas – Klaipėdos miesto tarybos narys Rimantas Didžiokas.

Jam teko dirbti net trijose vyriausybėse, su trimis premjerais.

R.Didžiokas, dabar Klaipėdos universiteto profesorius, infrastruktūros ir plėtros prorektorius, dirbo 8-ojoje ministro pirmininko Gedimino Vagnoriaus vyriausybėje susisiekimo ministru.

Tai pačiai ministerijai jis vadovavo ir 9-ojoje Rolando Pakso vyriausybėje 1999–2000 m. bei 10-ojoje Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje vyriausybėje.

"Man teko dirbti Rusijoje kilusios ekonominės krizės, kuri palietė ir Lietuvą, sąlygomis. Tai buvo labai sunkus metas, reikalavęs didelės atsakomybės priimant sprendimus. Reikėjo mobilizuoti profesionalią komandą, ir dar vienas labai svarbus dalykas buvo išaiškinti priimtus sprendimus visuomenei, kad jie būtų aiškūs ir žinomi. Tik tokiu būdu buvo galima pasiekti, kad visuomenė juos palaikytų, nes, priešingu atveju, atsirasdavo įtampa", – pasakojo R.Didžiokas.

Apie keliuką nesvajojo

Tuo metu, kai R.Didžiokas vadovavo Susisiekimo ministerijai, krovinių srautai buvo stipriai orientuoti Rytų–Vakarų kryptimis.

Klaipėdos uoste vyravo kroviniai iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Jie sudarė didžiąją dalį krovos.

Todėl Klaipėdos uostas buvo jautrus ekonominiams pokyčiams, vykusiems pačioje Rusijoje.

"Jau 2008 m. pradėjo smukti keltais gabenamų krovinių apimtys. Tada teko skubos tvarka informuoti premjerą G.Vagnorių, kokia situacija. Reikėjo labai greitai priimti sprendimus. Teko stabdyti nemažai investicinių projektų. Jau buvo pradėtas geležinkelio stočių modernizavimas, taip pat ir Pauosčio stoties, visa tai teko užkonservuoti ir, kaip suprantu, tie žingsniai buvo padaryti laiku", – kalbėjo R.Didžiokas.

Jo teigimu, tuo metu Lietuvoje ne itin daug lėšų susisiekimo reikmėms buvo skiriama.

"Pinigų tam buvo labai nedaug ir tuos pačius reikėjo taupyti. Labai gerai pamenu, kad pusmetį tarnybinio automobilio išlaikymui iš ministerijos lėšų nebuvo skiriama, tekdavo benzino pilti už savo asmenines lėšas. O apie kokio nors keliuko nutiesimą į savo ar kieno nors kito valdas net minčių negalėjo kilti", – šypsojosi R.Didžiokas.

Beje, A.Kubiliaus vyriausybėse dirbo ne vienas klaipėdietis – susisiekimo ministrais – R.Didžiokas ir Eligijus Masiulis, taip pat Raimundas Palaitis – vidaus reikalų ministru.

Kiti premjerai klaipėdiečių postais nelepino.

Klaipėda yra per toli nuo Vilniaus, todėl natūralu, kad didžioji dalis ministrų paprastai būna iš centro, iš "dvaro".

R.Didžioko įsitikinimu, Klaipėda Vilniaus padangėje atrodo labai tolima provincija.

Todėl dažniausiai buvo bandoma ieškoti žmonių iš Vilniaus ar iš Kauno.

"Gal tai yra iš dalies ir pačių klaipėdiečių problema. Gal mes per mažai kalbame apie mūsų miesto ir uosto reikšmę. Yra tekę bendrauti su oponentais dėl tam tikrų uosto projektų finansavimo ir įrodinėti jų svarbą. Neretu atveju paaiškėdavo, kad tų žmonių suvokimas apie jūrų uostą apsiribodavo tik persikėlimo keltu per Kuršių marias patirtimi. Šis supratimas labai gerai tada atspindėjo ir dabar atspindi požiūrį į mūsų miestą", – apgailestavo R.Didžiokas.

Perspektyvą nušlavė skandalai

Vis dėlto nemažas perspektyvas siekti tolesnės karjeros vyriausybėje keliais atvejais bent dviem iš pajūrio kilusiems politikams pakirto netikėtai kilę skandalai.

Dabartinis Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas į Seimą buvo išrinktas 2016 m.

Beveik tuo pat metu 17-ojoje Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje vyriausybėje jis buvo paskirtas žemės ūkio ministru.

Tačiau po dvejų metų dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių sulaukęs kritikos jis pasitraukė iš pareigų.

Tuometis premjeras pabrėžė, jog "ministras B.Markauskas nėra niekuo kaltinamas teisėsaugos institucijų, bet jam keliami aukštesni reikalavimai nei paprastam ūkininkui".

Į kur kas nemalonesnę situaciją pateko kitas buvęs ministras E.Masiulis, kai 2016 m. gegužės 12 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo prekybos poveikiu stambiu mastu.

Tuomet politiko namuose buvo rasta stambi suma pinigų. Tą pačią dieną E.Masiulis paskelbė, kad atsistatydina iš Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų ir traukiasi iš partijos, taip pat atsisako Seimo nario mandato.

Atsižvelgdama į E.Masiulio prašymą,Vyriausioji rinkimų komisija jo Seimo nario mandatą panaikino nuo 2016 m. gegužės 20 d.

Taip nutrūko vieno perspektyviausių jaunų politikų karjera.

E.Masiulio byla lig šiol dar nėra baigta ir verdiktas nepaskelbtas, tad kas iš tiesų įvyko, iki galo ir šiandien nėra žinoma.

Kandidatai – "iš dvaro"

2008–2012 m. A.Kubiliaus vyriausybėje susisiekimo ministru dirbęs E.Masiulis taip pat, kaip kiti klaipėdiečiai, pastebėjo, jog per 30 nepriklausomybės metų 18-oje vyriausybių tik devyni ministrai iš Klaipėdos regiono yra mažoka.

"Kodėl taip yra? Na, taip jau susiklostė, kad ne visose politinėse partijose Klaipėdos politikai turi didelę įtaką ar yra tarp lyderių nacionaliniu mastu. Kai kalbama apie tam tikrų asmenų delegavimą į ministrus, pirmiausia žiūrima į lyderius. Čia galbūt viena tokia priežastis. O antra priežastis – tradicinė: Klaipėda yra per toli nuo Vilniaus, todėl natūralu, kad didžioji dalis ministrų paprastai būna iš centro, "iš dvaro". Ir dėl to nėra gerai Klaipėdai", – pastebėjo E.Masiulis.

Eligijus Masiulis / Redakcijos archyvo nuotr.

Pabuvus nacionalinėje politikoje, akivaizdžiai buvo matyti, kad trūksta suvokimo apie Klaipėdos svarbą Lietuvai.

"Į Klaipėdą yra žiūrima tik, kaip į uostą ir kaip į valstybės biudžeto pajamų šaltinį, bet antrame plane paprastai lieka čia gyvenantys žmonės su savo poreikiais, su savo vargais ir džiaugsmais. Tą akivaizdžiai pamačiau pats, dirbdamas vykdomojoje valdžioje, Susisiekimo ministerijoje. Kai kuriems politikams, ypač senosios kartos, vadinamiesiems agrarininkams, kaip mes juokaudavome, Lietuva ties Radviliškiu ir pasibaigdavo", – kalbėjo E.Masiulis.

Generolas turėjo šansą?

E.Masiulis viliasi, kad naujosios kartos politikai, kurie galbūt mobilesni, dinamiškesni, labiau suvoks Klaipėdos svarbą visai Lietuvai, ir Klaipėda bus labiau įvertinta.

"Antra vertus, politikoje reikia nemažai lankstumo, kompromiso ieškojimo, interesų suderinamumo. O klaipėdiečiai yra tiesūs žmonės, turi tvirtą charakterį, dažnai mėgsta tiesų žodį, ir tai gal kartais pakiša koją, formuojant aukščiausius politinės valdžios ešelonus", – pastebėjo E.Masiulis.

Iš klaipėdiečių nė karto nėra buvę nė vieno užsienio reikalų ar krašto apsaugos ministro.

E.Masiulis viliasi, kad galbūt kada nors ši nerašyta taisyklė bus sulaužyta.

Skiriant užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus labai daug priklauso nuo svarbiausių valstybės žmonių – nuo premjero ir nuo prezidento.

Simpatijos: buvęs premjeras A.Kubilius – vienas tų, kurio vyriausybėse ministrais dirbo daugiausia klaipėdiečių. / Redakcijos archyvo nuotr.

Ir nors ne vien Vilniuje yra pretendentų, kurie tiktų tais ministrais dirbti, bet paprastai ieškoma rezervų iš nusistovėjusios nomenklatūros.

"Manyčiau, kad šioje Vyriausybėje gana didelius šansus ir reikiamas kompetencijas tapti krašto apsaugos ministru turėjo buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, bet čia turbūt nulėmė partiniai dalykai. Nes Arvydas Anušauskas – ilgametis partijos narys, turi didelę įtaką partijoje, žinoma, turi didelę patirtį ir nacionalinio saugumo srityje, galbūt dėl to jis ir buvo pasirinktas Krašto apsaugos ministerijos vadovu", – svarstė E.Masiulis.

Našta ir įsipareigojimas

Dar vienas dvi kadencijas parlamente dirbęs politikas, buvęs Palangos meras Raimundas Palaitis, kaip ir E.Masiulis, 2008–2012 m. A.Kubiliaus vyriausybėje buvo vidaus reikalų ministru.

Šiose pareigose jis išbuvo beveik visą kadenciją, ir likus keliems mėnesiams iki jos pabaigos, pasitraukė, kilus FNTT skandalui, kai iš darbo buvo priverstas atleisti vieną kontroversiškai pagarsėjusį generolą.

R.Palaitis irgi pripažino, kad vyriausybėse klaipėdiečių nebuvo gausu, nes politiniame elite dominuoja didieji miestai.

Esą taip jau natūraliai išeina, kad Vilniuje ir Kaune koncentruojasi tautos žiedas su retomis išimtimis kai kuriose vietose.

Anot R.Palaičio, ministro pareigos yra didelė našta ir didelis įsipareigojimas rinkėjams, partijai, Lietuvai.

"Didžiausia problema Vidaus reikalų ministerijoje, manau, yra susijusi su valdymu policijos, kuri yra pati didžiausia institucija šioje sistemoje, todėl ir problemų ten daugiausia. Kai vadovavau ministerijai, tuo metu vien policijoje buvo apie 15 tūkst. pareigūnų. Šiaip vidaus reikalų ministras turi gana daug pareigų, tarp jų yra ir regioninė politika. Per savo kadenciją pasistengiau, kad būtų panaikintos apskričių administracijos, kurios, mano supratimu, buvo perteklinė valdymo grandinė", – kalbėjo R.Palaitis.

Trumpalaikė šlovė nežavi

Bene aukščiausią poziciją nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu vyriausybėje buvo pasiekęs klaipėdietis, dabartinis parlamentaras Eugenijus Gentvilas.

1990–1992 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras.

2001 m. E.Gentvilas darbavosi ūkio ministru, 2001 m. birželio–liepos mėn. buvo paskirtas laikinuoju ministru pirmininku.

E.Gentvilas teigė, kad ne visais atvejais klaipėdiečiai ir patys sutikdavo dirbti vyriausybėje.

Pavyzdžiui, susisiekimo viceministru buvo kviestas dirbti ir Benediktas Petrauskas, tačiau jis atsisakė.

"Iš dalies tai galima suprasti. Nes politinio pasitikėjimo postas – ministro ar viceministro – yra laikinas, ir ne kiekvienas jam ryžtasi. Žmonės užsiima verslu ar kita veikla ir išvažiuoti iš Klaipėdos nenori į tam tikrą politinę nežinią, kuri gali labai greitai baigtis", – pastebėjo E.Gentvilas.

O Vilnius, pasak E.Gentvilo, yra visų politinių įvykių epicentras, todėl turbūt natūralu, kad daug vilniečių tampa ministrais arba Seimo nariais.

"Neatmetu ir požiūrio klausimo. Kartais Vilniaus elitas žmones iš Panevėžio ar Klaipėdos laiko provincialais. Žinoma, niekas to tiesiai nepasako. Ir turi būti gana ryškus, kad tas požiūris būtų paneigtas", – tvirtino E.Gentvilas.

Kelią užkirto išdavystė

Kai E.Gentvilas buvo paskirtas laikinuoju premjeru, tikėtasi, kad jis galbūt taps ir nuolatiniu vyriausybės vadovu, tačiau taip neatsitiko.

Tuometis prezidentas V.Adamkus ministru pirmininku pasirinko ne E.Gentvilą, kuriam gana atvirai simpatizavo, bet Algirdą Mykolą Brazauską.

"Pamenu, tada prezidentas per televiziją labai liūdna nata kalbėjo, kad labai gerai mane vertina. Tačiau tada daug lėmė ir politinė išdavystė liberalų viduje. R.Paksas su 12 savo bendražygių sukūrė kitą frakciją ir pareiškė, kad manęs Seime nepalaikys. R.Paksas laikėsi tokios pozicijos, kad nuo liberalų tik jis gali būti premjeras, o štai čia atsiranda kitas, prezidento favoritas. Tai jis padarė viską, kad sutrukdytų tapti nuolatiniu premjeru. R.Pakso žmonės informavo prezidentą V.Adamkų, kad jie per balsavimą nepalaikys manęs, o palaikys A.M.Brazauską", – beveik 20 metų senumo politines peripetijas prisiminė E.Gentvilas.

E.Gentvilas pasakojo, jog po to asmeniškai bendravo su prezidentu V.Adamkumi ir esą jis dramatiškai prasitarė, kad grįžo į Lietuvą kovoti su komunistiniu paveldu, o dabar turi siūlyti buvusį komunistų vadą į ministrus pirmininkus, nes E.Gentvilo kandidatūra neturėjo perspektyvos.

Buvo aišku, jog Seime jis nebūtų surinkęs reikiamo 71 balso.

Pasiteiravus, ar ateityje galėtų įžvelgti kokį nors kandidatą į premjerus, kilusį iš Klaipėdos, E.Gentvilas neatmetė tokios galimybės.

"Dar ir manęs nenurašykite. Juokauju. Tiesa, ir šį kartą buvo galimybė eiti į Vyriausybę, bet aš atsisakiau. Manau, kad ten turi dirbti jauni žmonės. Į visų partijų jaunus žmones, ministrus žiūriu su pagarba. Tai yra jau jų laikas, jie žino geriau, ką daryti. Reikalingi nauji proveržiai Lietuvai", – įsitikinęs E.Gentvilas.

Atėjo metas jauniems

Portalo žiniomis, E.Gentvilą šioje Vyriausybėje bandyta įkalbėti vadovauti Susisiekimo arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms.

Pastaroji anksčiau buvo vadinama Ūkio ministerija, kuriai E.Gentvilas jau kažkada ir vadovavo.

"Bet aš iš karto pasakiau, kad neisiu į Vyriausybę. Tapau Liberalų partijos frakcijos seniūnu Seime. Tai irgi didelis ir atsakingas darbas", – tvirtino E.Gentvilas.

Dabartinėje Ingridos Šimonytės Vyriausybėje iš Klaipėdos darbuojasi du politikai – pirmąkart istorijoje pirmoji politikė moteris, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

E.Gentvilui atsisakius pasiūlymo dirbti dabartinėje Vyriausybėje, joje pasitikėjimo mandatai perleisti jauniesiems politikams.

Praėjusios kadencijos Seime buvo parengtas specialus įstatymas, turėjęs reguliuoti parlamentarų darbo, poilsio, aprūpinimo klausimus, tačiau išsiskyrus pozicijoms, jis liko neapsvarstytas.

„Manau, kad reikia diskutuoti, nes dabartinė situacija yra tikrai neapibrėžta. Kaip žinome iš buvusių kadencijų, tai labai sudėtingas, subtilus klausimas, bet prie jo grįšime“, – BNS sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pranešė, kad pasigilinti į šią temą ir pateikti galimus sprendimo variantus pavesta Seimo vicepirmininkui „valstiečiui“ Jonui Jaručiui.

„Mes apie tai kalbėjome su Jonu Jaručiu. Jam pavesta kuruoti klausimus dėl Seimo narių garantijų, atostogų, motinystės-tėvystės ir visų kitų dalykų. Iš tiesų tai bus mūsų darbotvarkėje, valdyboje apie tai kalbėsime, manau, kad netrukus. Prie to klausimo reikės grįžti“, – tvirtino Seimo vadovė.

Pats J. Jarutis sakė dar nespėjęs imtis šio klausimo, tačiau neabejojo, kad tariantis dėl atostogų nustatymo reikės išsamios diskusijos Seime.

Manau, kad reikia diskutuoti, nes dabartinė situacija yra tikrai neapibrėžta. Kaip žinome iš buvusių kadencijų, tai labai sudėtingas, subtilus klausimas, bet prie jo grįšime.

Jis atkreipė dėmesį, kad reikia rasti kompromisą tarp Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo ir pačių Seimo narių požiūrio dėl jų darbo ir poilsio reglamentavimo.

Kitas parlamento vicepirmininkas, atsakingas už KT nutarimų vykdymo priežiūrą, socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlo darbą pradėti nuo praėjusios kadencijos Seime darbo grupės parengto Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projekto.

„Atostogų klausimas, aišku, kelia turbūt didžiausias aistras, jis prieštaringai vertinamas ir tarp Seimo narių. (…) Tačiau Konstitucinis Teismas pasakė, kad Seimo nariai, kaip ir visi piliečiai, turi teisę į atostogas“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

Jis priminė, kad minėtas įstatymo projektas yra įstrigęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

„Reikės tiesiog judinti komitetą, kad jis apsvarstytų tą projektą“, – tvirtino J. Sabatauskas.

„Bet tokiu atveju tai yra atvirtas klausimas (Seimo narių atostogų – BNS), kuris turi būti išspręstas. Ar jį pavyks išspręsti šioje kadencijoje, pamatysime, bet tiek mano pareiga kaip Seimo pirmininko pavaduotojo, kuriam pavesta kuruoti KT nutarimo įgyvendinimo klausimus, tiek kitų kolegų prižiūrėti ir judinti arba skatinti, raginti tuos komitetus, kurie atsakingi už tuos klausimus, kad jie būtų išspręsti“, – teigė parlamentaras.

Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.

Praėjusios kadencijos parlamente tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė parengti specialų įstatymo projektą, kuris numatytų ir Seimo narių atostogų, ir darbo apmokėjimo tvarką, kitas socialines garantijas.

Minėto įstatymo pateikimas Seimo salėje įvyko 2017-ųjų liepą, tačiau jame parlamentarų atostogų reglamentavimas nebuvo numatytas. Darbo grupei nepavyko sutarti dėl atostogų modelio, kuris tenkintų daugumą Seimo narių.

Darbo grupei vadovavęs tuometinis Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius teigė, kad buvo nutarta, jog Seimo nario veikla yra nepertraukiama, o laiką tarp posėdžių jis planuoja savo nuožiūra.

V. Pranckietis, tuometinė pirmoji Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė ir dabar jau buvusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė buvo parengę pasiūlymą šiam įstatymo projektui, kad Seimo nariams būtų suteikiamos 40 darbo dienų kasmetinės atostogos.

Šis pasiūlymas turėjo būti svarstomas parlamentiniuose komitetuose drauge su įstatymo projektu ir kitais pasiūlymais.

Už tokį nutarimą ketvirtadienį balsavo 90 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė.

Teatro ir kino aktorius, kino režisierius R. Šarknickas  sukūrė 9 dokumentinius filmus, vaidmenis filme „Ekskursantė“, TV filmuose. 2009 m. pastatytas filmas apie našlaičius „Nepalikit, prašau“ tapo pretendentu į kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“. Knygos „Šarkos sielos šauksmas“ autorius (2015), surengė fotoparodą „Ukraina mano akimis“ (2004).

Seimo Kultūros  komitete dirba 9 parlamentarai. Šiam komitetui vadovauja Seimo TS-LKD frakcijos narys Vytautas Juozapaitis.

Antradienį Seime vykusiame posėdyje valdantieji siekė, kad Vyriausybės programa būtų patvirtinta dar šį ketvirtadienį, tačiau po kilusių diskusijų daugumai teko nusileisti – nuspręsta, kad tai bus daroma penktadienį.

Argumentuodama, kad turi nemažai klausimų I. Šimonytės Vyriausybės nariams, opozicija siūlė programos tvirtinimą nukelti apskritai į kitos savaitės antradienį.

„Darbo partijos frakcija mano, kad tai yra per trumpas laikas, ir siūlo nukelti į antradienio darbotvarkę“, – Seime teigė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.

Jam pritarė ir „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Esame tikrai nusiteikę antradienį tvirtinti programą“, – tikino LVŽS frakcijos seniūnė. Jai antrino ir kitas „valstietis“ – Seimo vicepirmininko postą pastarąją savaitę gavęs Jonas Jarutis.

„Suprantamas valdančiosios daugumos noras kuo greičiau tai padaryti, bet kai Seimo statute numatyta 10 dienų... Per 3 dienas tą įveikti galima, tačiau... Kai šiandien išgirdome būsimų ministrų atsakymus, matome, kad patiems ministrams reikėtų labiau susipažinti su savo programa. Atsakymai tikrai nepatenkino“, – teigė „valstietis“. Kaip ir kiti opozicijos nariai jis pabrėžė pritariantis, kad Vyriausybės programos tvirtinimas vyktų kitos savaitės antradienį.

Skeptiškai valdančiųjų siekį kuo greičiau patvirtinti Vyriausybės programą įvertinto ir socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Vyriausybės programą galima svarstyti 10 dienų. Mes siūlome 10 dienų nesvarstyti, bet jūs norite per 2 dienas. Dar tokių rekordų nebuvo. Gerbiamas Jurgi (Razma – ELTA), išgirskite ir realiai žiūrėkite į mūsų galimybes, nes mes tokią teisę turime“, – teigė jis.

Galiausiai valdančiųjų poziciją paaiškino konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Politikas tvirtino, kad siekis Vyriausybės programos svarstymą perkelti į kitą savaitę yra pavojingas.

„Klausimams šiandien buvo numatyta, rodos, pusantros valandos. Tikrai kartu su Seimo pirmininke sutarėme, kad atsakysime į tiek klausimų, į kiek reikės. Apmaudu, kad opozicija nerado galimybės ateiti ir pabūti, įsiklausyti į tuos atsakymus, kuriuos mėginome pateikti. Mes esame pasiruošę skirti laiko kiek įmanoma, kad opozicija turėtų galimybę užduoti klausimus. Ar tai būtų rytoj, ar tai būtų ketvirtadienį. (...) Penktadienį iš ryto galima dar sykį skirti opozicijai laiko, kad ateitų ministrai pakalbėti. Bet, mielieji, jei mes dar vieną savaitgalį nesudarysime Vyriausybės, kuri pradėtų dirbti, atrodysime nejuokingai, atrodysime pavojingai“, – į Seimo narius kreipėsi G. Landsbergis.

Galiausiai Seimo nariams balsavus nuspręsta, kad Vyriausybės programa į Seimą sugrįš penktadienį.

Pasitiko su rožėmis

Į Seimą vienmandatėje Marių apygardoje išrinkta klaipėdietė, "valstiečių" atstovė Ligita Girskienė yra tarp keliolikos parlamentarų, kurie po priesaikos praėjus daugiau nei dviem savaitėms vis dar neturi padėjėjų.

Politikė tikino, kad juos dar renkasi ir nėra apsisprendusi, kas jai padės dirbti Seime.

Labai daug dėl to jau kreipėsi buvusių Seimo narių, tiesiog prie Seimo durų laukė su rožėmis ir norėjo darbus gauti.

"Neturiu dar nė vieno. Nors labai daug dėl to jau kreipėsi buvusių Seimo narių, tiesiog prie Seimo durų laukė su rožėmis ir norėjo darbus gauti. Kol kas neskubu rinktis, nes dar susitvarkau pati, kol Vyriausybė nėra patvirtinta ir komitetai tik pradeda dirbti. Bet jau esu kelis žmones tam numačiusi. Vienas padėjėjas bus Vilniuje, kitas – Klaipėdoje", – kalbėjo L. Girskienė.

Klaipėdoje yra viena kandidatė, kurios dar nenorėjo įvardyti, ji L.Girskienei talkino, kol ši dirbo miesto taryboje.

Kandidatė turi aukštąjį vadybinį išsilavinimą, ji ir padės politikei atstovauti rinkėjams uostamiestyje.

O Ketvergių bendruomenės pirmininkė Rasa Kuzavienė taps visuomenine padėjėja.

L. Girskienė Seime planuoja dirbti aplinkosaugos srityje, taip pat Europos reikalų komitete.

"Vienas padėjėjas Vilniuje tikrai reikalingas, nes darbo yra gana daug. O Klaipėdoje planuoju, kad mano padėjėja priiminėtų gyventojų skundus, pranešimus ir panašiai. Tas žmogus tiesiogiai dirbs su apygardos rinkėjais. Iš savivaldybės laukiu patvirtinimo dėl patalpų. Tikimės, kad jos bus suteiktos Tiltų gatvėje", – teigė Seimo narė.

Netikėtas politinis derinys

Prakalbus apie padėjėjų atranką, politikė pasitikslino, ar žinia apie tai, kad Seimo nario Petro Gražulio padėjėju ėmė dirbti jo buvęs kolega Naglis Puteikis, yra tiesa.

"Girdėjau, kad P. Gražulis padėjėju įdarbino N. Puteikį. Labai nustebino. Man juokingai atrodo, kaip Seimo nariai darbinasi padėjėjais. Gal buvusiems parlamentarams tikrai sunku susirasti darbą, nesu susidūrusi, nežinau", – stebėjosi klaipėdietė.

Seimo rinkimus Danės vienmandatėje apygardoje pralaimėjęs N. Puteikis artimiausius ketverius metus išties turėtų talkinti P. Gražuliui.

"Ruošiamės savivaldos rinkimams, telksime panašaus pobūdžio politines jėgas. Na, o P.Gražulis, išėjus Ramūnui Karbauskiui iš Seimo, liko geriausias kalbėtojas. Prieš balsavimą dėl Ingridos Šimonytės P.Gražulio kalba buvo pati geriausia. Šiuo atveju tikrai nepataikauju darbdaviui. Tuo pat metu teigti, kad mano charakteris mažiau ūmus nei Petro, būtų neteisinga, sakyti, kad tyliau kalbu nei Petras, irgi būtų netiesa. Gal toks tokį surado? Atitiko kirvis kotą", – reziumavo naujasis P. Gražulio patarėjas N. Puteikis.

Iš žvaigždžių – į satelitus

N. Puteikis – ne vienintelis buvęs Seimo narys, kuris po nesėkmės rinkimuose ryžosi iš žvaigždės tapti savotišku satelitu.

Be jo, Seime šią kadenciją dirbs ir daugiau buvusių kolegų.

Štai praėjusios kadencijos Seimo narė Levutė Staniuvienė tapo net dviejų parlamentarų padėjėja.

Ji talkins Kuršo rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui Antanui Vinkui bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui Valiui Ąžuolui.

"Socialdarbiečio" Zigmanto Balčyčio patarėju tapo buvęs parlamentaras Juozas Bernatonis, o jo partijos bičiulio Andriaus Palionio – Gediminas Kirkilas.

Rimantei Šalaševičiūtei Seime dirbti padės buvusi Seimo narė "valstietė" Audronė Jankuvienė (ji talkins ir Aušrinei Norkienei).

Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui padės Seimo rinkimus pralaimėjęs Artūras Skardžius.

"Valstietis" Eugenijus Jovaiša padėjėjais pasirinko net du buvusius parlamentarus – Vidą Ačienę (ji padės ir Seimo narei Aušrinei Norkienei) bei Arūną Gumuliauską.

Seimo puslapyje Aurelijaus Verygos ir Arvydo Nekrošiaus patarėja tebėra įrašyta anos kadencijos Seimo narė Asta Kubilienė, kuri po pastarųjų rinkimų liko anapus laimėtojų ribos.

Tačiau jai netikėtai pasisekė, nes po "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio pasitraukimo iš Seimo moteris iš padėjėjų peršoko į parlamentarus.

Suformavo savo komandas

Visi Vakarų Lietuvos apygardose į Seimą išrinkti parlamentarai, išskyrus kol kas tik L. Girskienę, jau suformavo savo komandas.

Didžiausią patarėjų būrį sutelkė Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas A. Vinkus.

Šio politiko padėjėjų gretose – penkios moterys, tarp jų ir buvusi Seimo narė L. Staniuvienė.

Be buvusios seimūnės, A. Vinkui talkininkaus Vaidota Aleksiūnienė, Laura Endriekutė-Šakinė, Janina Kumpienė bei Vitalija Valančiutė.

Seimo nariui, neringiškiui Andriui Bagdonui, išrinktam pagal daugiamandatį Liberalų sąjūdžio sąrašą, padės keturi padėjėjai – Agnė Jenčauskienė, Aušrinė Lukošiūtė-Aleksandravičienė, Eglė Stanislovaitienė ir Marcijonas Urmonas.

Karjera: po labai nesėkmingų pastarųjų rinkimų N. Puteikis įsidarbino Seimo nario P. Gražulio padėjėju. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

A. Jenčauskienė talkins ir A.Bagdono partijos kolegai klaipėdiečiui Simonui Gentvilui, kuriam taip pat prireikė keturių patarėjų.

Politikui padės dar ir Zigmantas Devižis, Laura Masiliauskaitė bei Agnė Mikniūtė.

Konservatorei Agnei Bilotaitei, šį kartą kandidatavusiai ir laimėjusiai Vilniuje, talkins trys padėjėjai – klaipėdietė Eglė Grajauskienė, taip pat Agneta Ladek ir Monika Pučkytė.

Liberalui Eugenijui Gentvilui irgi pakaks trijų padėjėjų – Rūtos Leinartaitės, Andriaus Pacharevo ir Erikos Sakalauskaitės.

Po du patarėjus (Reginą Kernagienę ir N.Puteikį) pasirinko Gargždų apygardoje išrinktas P.Gražulis, pagal "valstiečių" sąrašą į Seimą patekusiam Dainiui Kepeniui padės Neringa Lavrenovė ir Konstantinas Lotiukas, o Mėguvos apygardoje Seimo nario mandatą laimėjusiam konservatoriui Mindaugui Skritulskui – Albertas Martinaitis ir Vilmantė Vyšniauskienė.

Vienu patarėju tenkinsis ir M.Skritulsko partijos kolegos klaipėdiečiai – Baltijos rinkimų apygardoje mandatą laimėjęs Audrius Petrošius, jam padės Indrė Martusevičienė, bei Danės apygardos favoritas Arvydas Pocius. Jo padėjėja tapo Monika Rasa Spruntulytė.

"Tai ne vienintelė man padėsianti padėjėja. Dar dairausi, kas galės talkinti Klaipėdoje. Kandidatai rašo, siunčia gyvenimo aprašymus, yra keletas asmenų, su kuriais jau bendravau. Kol kas nenoriu jų įvardyti, suteikti nepagrįstų vilčių. Lėtai, žemaitiškai, bet judame į priekį", – kandidatų į padėjėjus atranką pakomentavo A.Pocius.

Beje, Seimo nario mandato Mėguvos apygardoje siekusi, bet nelaimėjusi socialdemokratė, pagarsėjusi palangiškė Svetlana Grigorian tapo savo partijos lyderio, Seimo nario Gintauto Palucko padėjėja.

Mažiau nei aną kadenciją

Pagal įstatymą kiekvienas Seimo narys gali turėti po tris visu etatu apmokamus padėjėjus, todėl teoriškai parlamentarams turėtų padėti 423 pagalbininkai.

Kol kas jų yra vos 305, vidutiniškai po du padėjėjus vienam Seimo nariui.

Praėjusios kadencijos parlamentarai bent jau pirmuosius mėnesius turėjo 468 padėjėjus.

Iš 141 Seimo nario padėjėjų nepasirinko 15 politikų.

Po vieną padėjėją jau turi 30 parlamentarų, po 2 talkininkus pasirinko 40 Seimo narių.

Dar 30-iai politikų talkins po 3 padėjėjus. 16 Seimo narių prireikė keturių padėjėjų, penkiems dirbs po penkis patikėtinius.

Ir vienintelis "valstietis" Juozas Varžgalys pasirinko 6 padėjėjus. Dalis jų dirba pusę, tris ketvirčius ar ketvirtį etato.

Ligita Girskienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Seimo nario padėjėjo alga (be priedo už tarnybos valstybei stažą) svyruoja nuo 986 iki 2 076 eurų, neatskaičius mokesčių.

Padėjėjai yra Seimo nario politinio arba asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, padedantys Seimo nariui vykdyti parlamentinę veiklą.

Parlamentarai savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų.

Pareigybės aprašyme yra nustatyti pagrindiniai kriterijai, kokius reikalavimus turi atitikti Seimo nario padėjėjas-sekretorius.

"Bet pats svarbiausias kriterijus yra paties politiko pasirinkimas, nes tai ir yra asmeninio-politinio pasitikėjimo postas. Ar svarbūs reputacijos klausimai? Kiekvienas Seimo narys sprendžia pats ir padėjėją pasirenka su visa atsakomybe ir pasitikėjimu", – paaiškino laikinai Seimo kanclerio pareigas einantis Marius Žiūkas.