Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardų rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių rinkimų dieną negalės atvykti ir balsuoti savo apylinkėje, turės galimybę valią pareikšti iš anksto Vilniaus miesto, Klaipėdos rajono, Joniškio rajono, Pakruojo rajono ir Šiaulių rajono savivaldybėse, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Balsavimas iš anksto bus organizuojamas minėtų savivaldybių pastatuose trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8 iki 20 valandos.

Taip pat iš anksto bus galima balsuoti apskričių centriniuose paštuose (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos, Vilniaus) jų darbo valandomis.

VRK duomenimis, tris parlamentarus turi teisę rinkti 110 tūkst. 406 rinkėjai.

Nauji Seimo nariai sekmadienį, rugsėjo 22 dieną, renkami vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos apygardose, nes čia anksčiau išrinkti politikai parlamentarų mandatų atsisakė. Žirmūnuose išrinkta Aušra Maldeikienė tapo europarlamentare, rinkimai Gargžduose ir Žiemgalos apygardose rengiami, nes čia išrinkti Seimo nariai „valstietis“ Bronius Markauskas ir liberalas Vitalijus Gailius atsisakė mandatų dėl mero pareigų.

Prieš dvi savaites į antrąjį rinkimų turą Žirmūnuose pateko konservatorė Paulė Kuzmickienė ir socialdemokratas Gintautas Paluckas, Gargžduose – konservatorė Rasa Petrauskienė ir Centro partijos kandidatas Kristupas Augustas Krivickas, Žiemgalos rinkimų apygardoje – „valstiečių“ ir Centro partijos kandidatė Rūta Janutienė bei socialdemokratas Liudas Jonaitis.

Priskaldė malkų

Vakar priešpaskutinę eilinę sesiją pradėjęs Seimas tiek politine aritmetika ir valdančiąja koalicija, tiek draugų ir priešų kombinacijomis, tiek lūkesčiais gerokai skiriasi nuo to, kuris pirmą darbo dienai susirinko 2016-ųjų lapkričio 14-ąją.

Vyriausias amžiumi Seimo narys, tuomet beveik 76-erių Juozas Imbrasas pradėjo naują pradžią. Ji tikrąja to žodžio prasme buvo visiška pradžia didžiajai daliai parlamentarų – 82 iš 141 čia debiutantai, ir dauguma jų iš karto valdantieji.

"Mūsų žmonės padarė sprendimą, norėdami matyti kitus veidus ir atsinaujinusią politiką", – iš tribūnos tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė jaudinasi ne mažiau nei tie, kuriems tądien buvo pirma pamoka politikoje.

"Neignoruokime žmonių valios, tai pokyčių iniciatyva, priimkime ją. Tokia iniciatyva žmonės sudėjo savo viltis į naująjį Lietuvos Respublikos Seimą. Pavadinčiau jį vilties Seimu", – pakiliai buvo nusiteikęs tada politikoje nežinomas "valstietis" Viktoras Pranckietis, tapęs Seimo pirmininku.

Bet jei vieniems tai buvo viltis, kad nušlavę pirmtakus nauji žmonės atneš naują, nesavanaudę, mažiau korumpuotą politiką, kitiems – neviltis, nes debiutantai valdžioje gali priskaldyti tiek malkų, kad teks ilgai šluoti skiedras. Ir priskaldė.

Darna virto chaosu

Naujoji banga savo dydžiu ir užmojais priminė uraganą. Seime seniai nebuvo tokio žymaus vienos partijos dominavimo: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje – 59 nariai. Pridėjus į valdančiąją koaliciją įsiliejusius socialdemokratus ir prijaučiančią Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą, valdančioji dauguma galėjo daryti beveik viską, ką panorėjusi.

Tačiau klausimas, ko nori. Tiksliau, ką margą valdžią gavusi kompanija gali žinoti, ko reikia valstybei. Atrodė, kad jie pasiryžę vadovautis tarptautinio proletariato himno užmoju – "Pasaulį seną išardysim": žadėjo keisti viską, nes viskas jiems prioritetas. Kardinalios reformos numatytos daugybėje sričių, nors aksioma, kad viskas prioritetu būti negali. Galiausiai taip ir nutiko: iniciatyvos lyg ir visa apimančios ir daugelis teisingos, bet jas įgyvendinti politinės išminties pritrūko. Vyriausybė surašė visų laikų storiausią programą, kur pabrėžta visų siekių ir visų ministerijų darbo darna, bet realybėje ji virto chaosu.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis žadėjo sugrąžinti politikos formavimo centrą iš Vyriausybės į Seimą, nes juk esame parlamentinė valstybė. Tačiau Seimas tapo greičiau ne politikos centru, o pagaliu Vyriausybės iniciatyvų vežimo ratais.

"LVŽS turi du lyderius – R.Karbauskį ir Saulių Skvernelį, o jų politinė patirtis, įsitikinimai, komandos galėtinai skirtingos. Dar kadencijos pradžioje prognozavau, kad reformų įgyvendinimas važiuos, kol jiedu dirbs kaip duetas, kartu mins dviratį dviem. Kai jų nuomonės išsiskyrė, pradėjo šlubuoti ir reformų įgyvendinimas", – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius dr. Vitalis Nakrošis ir priduria, kad Vyriausybės ir Seimo linijos išsiskiria labiau nei per kitas kadencijas.

Dar viena inovacija, pasaulyje paprastai taikoma tik krizės laiko neilgalaikėms vyriausybėms, – ministrai profesionalai. V.Nakrošis primena, kad visuomenė su profesionalais Vyriausybėje siejo daug lūkesčių, bet, kaip ir prognozuota, tai nepasiteisino, nes ministrai nepolitikai neturėjo gero kontakto su Seimo komitetų vadovais, kildavo įvairių įtampų. Dabar valdantieji siekia griežčiau kontroliuoti Vyriausybės veiklą, nes nori daugiau rezultatų prieš rinkimus, tad ministrų kabinete daugėja politikų.

Beje, "valstiečiai" žadėjo, kad tapę ministrais Seimo nariai turės trauktis iš Seimo, bet netesėjo: Bronius Markauskas triūsė abiejuose frontuose.

Nauji Seimo vadovai jau pirmame posėdyje pareiškė, kad imasi gerinti Seimo įvaizdį pradedant nuo mažų darbelių. Taupumo sumetimais pasiūlyta Seimo pirmininkui vietoj septynių turėti ne daugiau kaip penkis vicepirmininkus. Tam pritarta. Ir kiek pavaduotojų šiandien? Ir vėl septyni, nes politiniame turguje vis pritrūkdavo postų.

Nauja valdžia žadėjo ir naują valdymo stilių. Rinkimus triuškinamai laimėjusios LVŽS pirmininkas R.Karbauskis atsisakė aukščiausių postų – Seimo pirmininko, premjero. Dabar gali tik graužtis, nes jei nebūtų pamynęs politinės logikos, kad svarbiausių pareigų atsakomybės turi imtis partijos lyderiai, dabar nebūtų ir skandalo dėl V.Pranckiečio.

R.Karbauskis sau prisiėmė nuo Švietimo ir mokslo komiteto atskirto Kultūros komiteto pirmininko pareigas, pakartodamas rinkimų kampanijos mantrą, kad kultūra – svarbiausia. Tačiau kas prisiminė, kad kultūra įvardyta prioritetu, kai skirstyti pinigai?

Nors reguliariai pasišpaguodami S.Skvernelis ir R.Karbauskis vis dar vienoje valtyje, o štai Seimo pirmininkas V.Pranckietis – nebe.

Frakciją tirpdo lyderis

"Dvigalviu dariniu" vadintai LVŽS frakcijai nuo pirmos dienos valdžioje prognozuotas skilimas ar net griūtis, nebent politikos naujokus cementuotų nenoras prarasti valdžią. Nors reguliariai pasišpaguodami S.Skvernelis ir R.Karbauskis vis dar vienoje valtyje, o štai Seimo pirmininkas V.Pranckietis – nebe, ir tai partijai pliusų neprideda.

Apokaliptinės prognozės kol kas neišsipildė, tačiau LVŽS frakcija per ketverius metus gerokai nukraujavo – joje beliko 49 nariai, tiesa, būtų pusšimtis, bet vieną savo atstovę LVŽS nuomoja naujai koalicijos partnerei – "Tvarkos ir teisingumo (Suverenios Lietuvos)" frakcijai, nes priešingu atveju jai trūktų minimalaus skaičiaus narių frakcijai suformuoti. Įdomu, kokie bus nuompinigiai valstiečių atstovėms, sutikusioms tapti tokios politinės anomalijos herojėmis. Gal tai bus matyti "valstiečių" rinkimų sąraše rengiantis 2020 m. Seimo rinkimams?

Kiekvienas LVŽS frakcijos nutrupėjimas – simptomas, kad rinkimuose R.Karbauskis apgavo ne tik rinkėjus, bet ir savo partijos narius ar partijos sąrašo "kviestines žvaigždes". Pirmas vos po kelių mėnesių – 2017-ųjų sausį pasitraukė Bronius Matelis, neapsikentęs gėdos dėl "valstiečių" lyderio elgesio jo protežė Gretos Kildišienės skandale. Skaidrumą ir naujos kokybės politiką deklaravę valstiečiai ją buvo išrinkę ne tik frakcijos seniūnės pavaduotoja, bet ir delegavę į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, nors netrukus paaiškėjo, kad ji pati įsipainiojusi į neskaidrius sandorius, tad jai teko trauktis iš Seimo.

Po pusmečio LVŽS frakciją paliko Dovilė Šakalienė, nes, anot jos, tai, kas buvo žadama rinkimų kampanijoje ir panaudota politiniams bonusams surinkti, realybe netampa.

Povilas Urbšys, kadencijos pradžioje net vadovavęs "valstiečių" derybininkams dėl koalicinės sutarties, pasitraukė, kai R.Karbauskis pasipriešino siūlymui, kad Seime būtų pradėtas tyrimas dėl jo verslo.

Justo Džiugelio ir valstiečių keliai išsiskyrė, kai jis R.Karbauskį pavadino patologiniu melagiu, tiesa, po to sušvelnino tezę, kad šis kartais sako netiesą ir manipuliuoja faktais.

Raimundas Martinėlis pasitraukė pareiškęs, kad "valstiečiai" nesilaiko rinkimų pažadų, spaudžia visuomeninį transliuotoją, užsiima bereikšmiu asmeninių sąskaitų suvedinėjimu, imasi neišdiskutuotos ligoninių tinklo pertvarkos, ir jis nenorį prisidėti prie tokios politikos vykdymo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku buvęs Vytautas Bakas išeidamas apkaltino LVŽS pažadų ir principų išdavyste – piktinosi, kad šie sudarė koaliciją su teisiama partija, nevykdo pažadų kovoti už skaidrų valstybės valdymą, būti arčiau žmonių.

Kai kurie buvę LVŽS nariai pasirodė, švelniai tariant, visiški politiniai eksperimentatoriai: Mindaugą Puidoką išmetė pati frakcija, kai šis išsikėlė kandidatu į prezidentus, nors partija jau buvo iškėlusi S.Skvernelį.

Beje, išsiskirstė valstiečiai kas kur, nes kai partija – be ideologinių pažiūrų, ir prie jos prisišliejusiems tai nelabai svarbu. Štai R.Martinėlis, kandidatavęs kaip "tvarkietis", iš "valstiečių" frakcijos nuėjo pas konservatorius. D.Šakalienė – viena iš šios kadencijos politinių turistų rekordininkų: išeidama iš "valstiečių" pareiškė, kad jos vertybės artimesnės liberalams, tad prisijungė prie šios frakcijos, o paskui jau paaiškėjo, kad ideologiškai jai artimiausi socialdemokratai.

Politinė meilė trumpa

Šiandien klausant pirmojo šios kadencijos Seimo posėdžio stenogramą akivaizdu, koks nepastovus dalykas yra politinė meilė, o nuo jos iki politinės neapykantos – vienas žingsnis. Į Seimo pirmininkus 78 valdančiosios koalicijos narių vardu V.Pranckietį anuomet pasiūlė R.Karbauskis, o liberalas Gintaras Steponavičius – Eugenijų Gentvilą. Ironiška, bet šiandien R.Karbauskis grasina interpeliacija V.Pranckiečiui, o šis, jau net ne LVŽS narys, žeria jį iškėlusiam asmeniui riebius kaltinimus. Nebe Liberalų sąjūdžio narys ir G.Steponavičius: jis pasitraukė iš partijos dar 2017 m. balandį, kai jam pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.

Per ketverius metus iširo ne tik politinės santuokos, bet skilo ištisos partijos.

Socialdemokratai suskilo, valdžioje likusios jos atplaišos – Socialdemokratų darbo partijos reitingai prognozuoja, kad šis sezonas jai gali būti paskutinis Seime.

O kadencijos pradžioje viena Liberalų sąjūdžio frakcijos lydere buvusi, seniūno pavaduotoja išrinkta Aušrinė Armonaitė dabar jau kitos – Laisvės partijos pirmininkė.

Šiandien klausant pirmojo šios kadencijos Seimo posėdžio stenogramą akivaizdu, koks nepastovus dalykas yra politinė meilė, o nuo jos iki politinės neapykantos – vienas žingsnis.

Liko tik saldainių

Tad ko dar galima tikėtis iš paskutinio naujos-senos koalicijos politinio sezono, kai "valstiečiai" susiniovę tarpusavyje, "tvarkiečiai" ir "socialdarbiečiai" – ties išlikimo didžiojoje politikoje riba, kai Seimas, matyt, užsiiminės savo vidiniais reikalais – ginčysis, būti ar nebūti V.Pranckiečiui Seimo pirmininku, grėsmė nacionaliniam saugumui ar ne Irina Rozova, besibičiuliaujanti su nedraugiškomis mūsų valstybei personomis ir organizacijomis,

VU TSPMI profesorė dr. Ainė Ramonaitė primena, kad visi politikai žino: jei nori ką rimto padaryti, tai reikia daryti kadencijos pradžioje, o ne pabaigoje. Deklaruojami S.Skvernelio pažadai ryžtingi, bet politologė nematanti prielaidų, kad įmanoma juos įgyvendinti, nes prieš rinkimus kiekviena partija bandys išpešti, ką gali, tad sunku įsivaizduoti, kad rimtesnės strateginės reformos sulauktų paramos, nebent būtų spaudimas iš Prezidento.

Gitanas Nausėda jau paskelbė savo iniciatyvas dėl mokesčių lengvatų mažinimo ir to sąskaita socialinės pagalbos didinimo bei pareiškė, kad artėjant rinkimams visuomenė atitinkamai įvertins, jei Seimo valdančioji dauguma nenorės pritarti jo siūlymams gerovės valstybės link. Tačiau VU TSPMI profesorius V.Nakrošis abejoja, ar siūlymai mažinti mokesčių lengvatų Seime lengvai skinsis kelią, nes tokių projektų jau buvo, ir Seimas juos atmesdavo. Bet, pasak politologo, dovanų prieš rinkimus galima laukti. "Pagal koalicinę sutartį valdančioji dauguma ketina didinti išlaidas socialinei politikai įgyvendinti, plėtoti regionus ir savivaldą, imtis kitos veiklos, kuri pretenduoja ne į reikšmingas reformas, kurios didintų visuomeninę gerovę, o į pasirengimą rinkimams, ypač vienmandatėse apygardose regionuose", – mano V.Nakrošis.

Ateitis miglota

Tad kaip ši kadencija bus vertinama politikos istorijoje? "Prieštaringai. Viena vertus, kai kur darbų padaryta, tačiau esminių reformų įgyvendinti nepavyko. Vyriausybę vertinčiau palankiau nei Seimo valdančiąją daugumą. Nors 2008–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė tikrai padarė daugiau gerų darbų dėl visuotinės gerovės, bet 2012–2016 m. Algirdo Butkevičiaus – mažiau", – vertina V.Nakrošis.

Jis primena, kad Vyriausybės kanceliarijos užsakytoje apklausoje tarp geriausių Vyriausybės darbų žmonės minėjo pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimą, vaiko pinigų įvedimą, visuomenės sveikatos politiką griežčiau reguliuojant alkoholio kainų didinimą ir prieinamumą. Politologas atkreipia dėmesį, kad pensijų indeksavimas būtų įvykęs, kad ir kas būtų valdžioje, nes toks buvo priimtas įstatymas. Bet vaiko pinigai ir kova su didžiuliu alkoholio vartojimu – tai valdančiųjų iniciatyvos.

Pasak A.Ramonaitės, naujas TSPMI tyrimas rodo, kad prezidento rinkimuose už S.Skvernelį žmonės balsavo, nes jį vertina dėl pakeltų pensijų, vaiko pinigai prie pasirinkimo prisidėjo mažiau. "Struktūrines reformas – dėl urėdijų ar geležinkelių mini ekspertai, o žmonės nelabai žino jų naudą. Dėl alkoholio prieinamumo mažinimo nuomonės išsiskiria, o vertinant iš socialinės raidos perspektyvos tai buvo labai ryžtingas ir teisingas žingsnis, kurio anksčiau politikai nedrįso imtis dėl alkoholio pramonės spaudimo", – vertina A.Ramonaitė.

'Valstiečių" politinė ateitis, pasak politologės, priklausys ne tik nuo to, kaip jiems pavyks kadencijos pabaiga: "Jei S.Skvernelis neliks su valstiečiais ar net jei steigs kitą partiją, LVŽS bus sunku išlaikyti EP rinkimuose turėtą dar vis gana gerą trečią poziciją – apie pirmą ir antrą partiją nėra kalbos, o gali ir apskritai nueiti iš didžiosios politikos arenos. Pastaruoju metu partijoje chaosas: nelabai aišku, kur ji eina, kas ją valdo. Žmonės tai jaučia, ir, jei partija nesusitvarko viduje, kodėl už tokią turėtų balsuoti."

Akivaizdu, kad šiandien valstiečiai ir žodis "viltis" jau nebe sinonimas, kaip kad buvo 2016 m. Greičiau antonimas.

Pasirodė ne visi

Pokalbio su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku prie stalo sėdo tik penki iš devynių Klaipėdoje išrinktų parlamentarų, atstovaujančių skirtingoms politinėms frakcijoms.

Kaip teigė tarybos ir mero sekretoriato atstovė, politikai Simonas Gentvilas ir Agnė Bilotaitė iš anksto atsiprašė ir pranešė, kad negalės dalyvauti susitikime, iš kitų dviejų – Irinos Rozovos ir Algimanto Kirkučio – atsako nesulaukta.

Pokalbį su seimūnais V.Grubliauskas pradėjo nuo miestą kamuojančių nemalonių kvapų.

Sekmadienį daugybė klaipėdiečių dalyvavo eitynėse prieš smarvę, taip išreikšdami norą gyventi oriai.

Protesto akcijoje šmėžavo ir žinomų politikų veidai.

Su smarve kovos Seime

Klaipėdos mero žodžiais, Seimo rudens sesijos pirmajame posėdyje, kuris planuojamas antradienį, parlamentarai bus supažindinti su Vyriausybės teikiamais projektais.

Į darbų programą įtrauktas ir penktadienį Klaipėdoje aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siūloma daugiau taršos identifikavimo ir problemos suvaldymo sprendimų.

V.Grubliauskas vylėsi, kad oro tarša Klaipėdoje taps prioritetiniu klausimu Seimo rudens sesijoje.

Juolab kad ši problema aktuali ne tik Klaipėdai, bet ir kitiems Lietuvos miestams.

Seimo narys "valstietis" Dainius Kepenis patikslino, kad minėtas įstatymo pataisų projektas, susijęs su oro tarša ir smarve, bus svarstomas jau šį ketvirtadienį (rugsėjo 12 d.)

Politikas ragino klaipėdiečius kolegas jį palaikyti.

Vargai dėl statuso

Pokalbio su seimūnais metu vėl paliestas Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimas bei jo pripažinimas valstybei svarbiu projektu.

Pasak V.Grubliausko, siekiant pritraukti kuo daugiau finansavimo šaltinių (iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, privačių kultūros fondų), būtina aiški mūsų šalies pozicija.

Pasak Klaipėdos investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, maždaug prieš dešimtmetį liuteronų bendruomenė savo lėšomis buvo užsakiusi mažos apimties techninį projektą bažnyčios pastatymui.

Tačiau šis projektas taip ir neįgyvendintas.

Vėliau istorikų ir visuomenininkų iniciatyva Klaipėdos miesto taryba pritarė originalaus dydžio bažnyčios, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo nugriauta, atstatymui Turgaus gatvėje.

"Pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus, mes atlikome savo namų darbus. Parengėme išsamią galimybių studiją, įvertinome, kiek bažnyčios tūrio, ploto reikėtų pačiai religinei bendruomenei ir kiek – miesto kultūrinėms reikmėms: koncertams, parodoms ir panašiai. Šis objektas yra suprantamas labiau kaip miesto nei atskiros religinės bendruomenės, jis būtų įvairiai naudojamas", – dėstė R.Zulcas.

Papildydamas direktorių V.Grubliauskas sakė, kad naujoje bažnyčioje vyktų ne tik liturginės apeigos – ji taptų šiuolaikiška bendruomenės susitikimų vieta.

"Žinoma, melstis ten taip pat bus galima", – pajuokavo meras.

Žinoma, melstis ten taip pat bus galima.

Suskaičiuota, kad bažnyčiai pastatyti reikėtų apie 16 mln. eurų, antruoju etapu arba atskiru projektu būtų įrengiamas jos vidus.

Reikšmingos finansinės paramos tikimasi iš užsienio partnerių.

Dėmesys Klaipėdos prijungimui

Anot R.Zulco, žinomas architektas Aurimas Širvys parengė priešprojektinius pasiūlymus, visa medžiaga pateikta Kultūros paveldo departamentui ir Vyriausybei.

Tačiau uostamiesčio valdininkų buvo paprašyta dar kartą įvertinti vaidmenų pasidalijimą – ką konkrečiai daro Klaipėdos savivaldybė, o ką – pati liuteronų bendruomenė.

Šiemet įvardijus visus susitarimus belieka laukti pritarimo dėl statuso suteikimo.

"Visas geležines kurpes nunešiojome ir dabar laukiame vienintelio sprendimo – pripažinimo", – teigė R.Zulcas.

V.Grubliauskas prašė politikų pastiprinimo, kad Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektas pagaliau atsidurtų valstybei svarbių projektų sąraše.

Seimo nariams meras taip pat pristatė Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio paminėjimo idėją.

Siekiant atkreipti dėmesį į šią svarbią datą, Vyriausybei bus siūloma 2023-iuosius šalyje paskelbti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metais, sudarant renginių programą bei skiriant finansavimą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausi buvo Žiemgalos apygardos rinkėjai, čia trečiadienį balsavo 195 arba 0,64 proc. rinkėjų.

Gargžduose valią išreiškė 102 arba 0,63 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, o Vilniuje esančioje Žirmūnų apygardoje – 133 arba 0,38 procento.

Trečiadienį ir ketvirtadienį balsuoti iš anksto galima Vilniaus miesto, Klaipėdos rajono, Joniškio rajono, Pakruojo rajono ir Šiaulių rajono savivaldybėse bei apskričių centriniuose paštuose.

VRK duomenimis, tris parlamentarus turi teisę rinkti 110 tūkst. 406 rinkėjai.

Nauji Seimo nariai sekmadienį, rugsėjo 8 dieną, renkami vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos apygardose, nes čia anksčiau išrinkti politikai parlamentarų mandatų atsisakė.

Žirmūnuose išrinkta Aušra Maldeikienė tapo europarlamentare, rinkimai Gargžduose ir Žiemgalos apygardose rengiami, nes čia išrinkti Seimo nariai „valstietis“ Bronius Markauskas ir liberalas Vitalijus Gailius atsisakė mandatų dėl mero pareigų.

Dėl Seimo nario mandato sostinės Žirmūnų apygardoje varžosi vienuolika, Gargždų apygardoje – dešimt kandidatų, o Pakruojį, Joniškį ir dalį Šiaulių rajono apimančioje Žiemgalos apygardoje – šeši politikai.

Dovanos – rinkėjams?

Klaipėdos politiką Artūrą Šulcą nustebino Seimo pirkiniai. Buvęs miesto tarybos narys stebėjosi, kam parlamentui prireikė šilkinių kaklaraiščių ir skarelių?

"Man neaišku, kam jie tai perka? Ar tai kaip dovanas dovanos, ar patys marširuos gegužės 1-osios parade? Reprezentacinių dalykų taip pat reikia, bet pirmiausia būtina paaiškinti žmonėms, kam leidžiami biudžeto pinigai", – sakė A.Šulcas.

Pats ne kartą pretendavęs tapti parlamentaru politikas svarstė, kad vienas po kito skelbiami viešieji pirkimai reprezentacinėms dovanoms įsigyti byloja tai, jog jau artėja Seimo rinkimai.

"Kol įvyks pirkimų procedūros, ateis priešrinkiminis laikotarpis, ir jau bus galima vaikščioti pasipuošus šilkiniais kaklaraiščiais ir skarelėmis, dovanoti dovanas rinkėjams", – svarstė A.Šulcas.

Parlamentaras klaipėdietis Gintaras Vaičekauskas, jau pažinęs Seimo kanceliarijos sandėliuose laikomo turinio ypatumus, tikino, jog visą šį gėrį politikai gauna tik panaudodami kanceliarinėms išmokoms skirtus pinigus.

"Aš nemanau, jog tokios reprezentacinėmis vadinamos dovanos būdingos tik posovietinėms šalims. Na, taip, anksčiau mes į Maskvą vežėme lietuviškas dešras ir kumpius. Tačiau ką reiškė tas užrašas, jog dešros – lietuviškos? Reiškė kokybę. Manyčiau, jog reprezentacinių dovanų reikia. Kokios kokybės jos turi būti? Ne man spręsti. Ar jos galėtų būti parinktos su didesne išmone? Galbūt. Bet tokia tvarka buvo jau seniai ir ne mano reikalas ją keisti", – kalbėjo G.Vaičekauskas.

Pageidauja kokybiško šilko

Šiuo metu paskelbtame viešajame pirkime Seimo kanceliarija ketina įsigyti paprastų 350 šilkinių kaklaraiščių, 300 šilkinių kaklaraiščių su Seimo logotipo dekoratyviniais elementais.

Perkama ir trijų tipų šilkinių skarelių. Vienos rūšies – 300 vienetų, kitos – 80, o su Seimo logotipu ketinama įsigyti 300.

Dar perkama trijų rūšių vyriškių šalikų – 90 vienetų, moteriškų šalikų irgi norima nupirkti 90.

Pagalvota ir apie šaltąjį metų sezoną. Ketinama įsigyti 200 trispalvių megztų šalikų, reikia ir 300 paprastų šalikų bei 300 kepurių.

Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Specifikacijose pažymėta, jog vyriškiems šilkiniams kaklaraiščiams ir skarelėms pageidaujama tik šimtaprocentinio aukštos kokybės šilko be priemaišų.

Nurodoma, jog vienų vyriškų šalikų sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 60 proc. šilko. Kitos rūšies vyriški šalikai turi būti pagaminti iš 100 proc. vilnos.

Moteriškiems šalikams keliami švelnesni reikalavimai – tenkintų ir tokia sudėtis, kurioje būtų ne mažiau kaip 70 proc. vilnos.

Nurodomas ir kitas variantas, esą tiktų ir tokie moteriški šalikai, kurie būtų pagaminti iš 100 proc. vilnos arba ne mažiau kaip 80 proc. vilnos ir ne mažiau kaip 20 proc. šilko.

Trispalvis megztas šalikas turi būti su kutais, kurio sudėtyje būtų ne mažiau kaip 95 proc. akrilo.

Tokių šalikų ir skarelių Seimas 2018 m. pirko iš įmonės "Elvyra". Už 81 vyrišką šaliką, 80 moteriškų šalikų, 151 šilkinį kaklaraištį, 130 šilkinių skarelių buvo sumokėta 11,8 tūkst. eurų.

Tiesa, šių tekstilės gaminių kokybei buvo kelti kur kas menkesni reikalavimai nei šiemet.

Kuo kvepia Lietuva?

Seimo kanceliarija liepos pradžioje nupirko gertuvių su logotipu už 12 tūkst. eurų. Jas Seimui pristatys įmonė "IR dovanos".

Dar pirkta termosinių puodelių už 19 tūkst. eurų. Šiame pirkime laimėtoju skelbiama įmonė "Aola".

Pirkta vėliavų už 24 tūkst. eurų. Kanceliarinių prekių – už 11 tūkst. eurų, taip pat 3,3 tūkst. popierinių suvenyrinių maišelių už 3,5 tūkst. eurų.

Skelbtas pirkimas 500 butelių kvapų namams – per 18 eurų už vienetą.

Įmonė "Kvapo kodas" dar pasiūlė pirkti 60 kvepiančių sojų vaško žvakių po 11 eurų. Iš viso tam numatyta 9,6 tūkst. eurų.

Žvakes ir kvapų buteliukus puošė Seimo logotipas, užrašas skelbė, jog jame – Lietuvos kvapas.

Nežinau, kuo ten kvepia, bet realybėje Lietuvos kvapas turėtų dvelkti mėšlu.

"Nežinau, kuo ten kvepia, bet realybėje Lietuvos kvapas turėtų dvelkti mėšlu", – ironizavo Seimo narys G.Vaičekauskas.

Tualetiniam popieriui – 12 tūkst. eurų

Seimas gegužės pabaigoje išsirinko tiekėją 15 tūkst. rašiklių. Sutartis sudaryta su įmone "IR dovanos". Už tai numatyta mokėti 8,8 tūkst. eurų.

Pačių pigiausių rašiklių kaina tesiekė 23 centus, brangiausiai mokėta už rašiklio ir plunksnakočio rinkinį – 6,34 euro.

Taip pat skelbtas pirkimas 1,2 tūkst. medinių tušinukų, už vieną mokant beveik 6 eurus. Buvo paisoma nurodymų, jog Seimo logotipai turi puošti ne tik patį rašiklį, bet ir jo dėžutę.

Tiekėja pasirinkta įmonė "Office System". Pirkiniui skirta 7,5 tūkst. eurų.

Seimo kanceliarija pirko įvairių vaikiškų dėlionių su Seimo pastato atvaizdu. 4 tūkst. dėlionių nupirkta už 12 tūkst. eurų.

Pirkta sieninių kalendorių, už kuriuos mokėta beveik 7,8 tūkst. eurų.

Daugiau nei kalendoriai kainavo tik tualetinis popierius Seimui. Jo reikės už 12 tūkst. eurų sumą.

Negavo šalikų

G.Vaičekauskas nepyko, jog Seimo kanceliarija taško pinigus ne itin gudrioms reprezentacinėms dovanoms.

"O kodėl negalima pamaloninti žmonių? Atvažiuoja kokia nors delegacija ir įteikia atminimo medalius arba savo šalies atributais paženklintus suvenyrus. Labai gerai, kai nereikia sukti galvos, ir gali moterims padovanoti šilkines skareles ar vyrams – kaklaraiščius. Mačiau, kaip moterys džiaugėsi. O ką, vėl šalikų nupirks? Labai gerai, nes aš jau nebegavau. Norėjau vienai futbolo komandai nuvežti dovanų trispalvių šalikų ir tokių pat kepurių. Nebebuvo", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Seimo narys tikino, jog viena ir ta pati užsienio delegacija neretai susitinka su įvairiomis parlamentinėmis grupėmis.

"Reikia stengtis, kad dovanos nesutaptų. Aš, kaip jaunas parlamentaras, kažkada veždamas "Tautiškos giesmės" įrėmintą paveikslą Neringos merui, baiminausi, kad tik kolegė Irena Šiaulienė nebūtų to paties nuvežusi", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Seimo narys pastebėjo, jog ne visos užsienio delegacijos kreipia dėmesį į gautas dovanas.

"Italams tai visai nesvarbu, jie nekreipia dėmesio į tokias dovanas. Pats esu gavęs keistą suvenyrą iš Juodkalnijos atstovų. Padovanojo kamščiatraukį. Bet gyvenime visokių juokų būna. Kai tik mečiau rūkyti, Klaipėdos policija padovanojo man žiebtuvėlį su policijos ženklu", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Šokolado – už solidžią sumą

Kuo dar politikai galės pamaloninti rinkėjus? Ogi tonomis saldainių. Rimčiausias Seimo kanceliarijos pirkinys – šokolado ir saldainių kalnai – už 90 tūkst. eurų.

Pirkta šokoladinių saldainių su smulkintais migdolais ir karameliniais dribsniais. Daugiau nei už pusantros tonos šių saldainių mokėta 16,5 tūkst. eurų.

Geltonos, žalios ir raudonos spalvų želės įdaru saldainiai atsiėjo dar 16,5 tūkst. eurų. Pirkta 2,5 tonos saldainių. Už tokį pat kiekį grietinėlės skonio suflė saldainius mokėta beveik 16 tūkst. eurų.

Pirkta 2,1 tonos šokolado už 7,3 tūkst. eurų. 70 proc. šokolado nupirkta pustrečios tonos, sumokėta 5 tūkst. eurų.

Šokoladinių saldainių rinkinių su 6 skonių saldainiais nupirkta irgi beveik 1,5 tonos, paklojant 6,8 tūkst. eurų.

Dešimties saldainių rinkinių pripirkta už daugiau nei 16 tūkst. eurų. Dar 1,6 tonos saldainių rinkinių įsigyta už 5,3 tūkst. eurų.

Saldžiąsias dovanas Seimui tieks įmonė "Rūta".

G.Vaičekauskas tikino, jog reprezentacinių dovanų sąrašas Seimo kanceliarijos sandėlyje keičiasi.

"Anksčiau buvo labai gerų gertuvių, jas mielai dovanodavau. O dabartinių, kurios yra sandėlyje, nenorėčiau niekam padovanoti. Kaip ir medinių rašiklių, kuriuos, mano galva, gėda kam nors įteikti. O štai trijų spalvų saldainiai – nesikeičia. Jų visuomet yra. Ir jų visi nori. Žmonės laimingi būna ir saldainių gavę ir, pavyzdžiui, gintarinės sąsagas. Daug džiaugsmo būna", – prisiminė politikas.

Komentaras

Valdas Sinkevičius

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus patarėjas

Dovanos ir suvenyrai (kaklaraiščiai, skarelės, kepuraitės, puodeliai, saldainiai ir kt.) naudojami Seimo reprezentacinėms reikmėms: Seimo narių susitikimuose su gyventojais, renginių dalyviams Seimo rūmuose, lankytojams ir svečiams, oficialių tarptautinių susitikimų, vizitų metu. Dovanos ir suvenyrai perkami centralizuotai, juos naudoti reprezentacijos tikslams gali Seimo nariai ir Seimo padaliniai (komitetai, komisijos, frakcijos, delegacijos, tarpparlamentinių ryšių grupės ir kt.). Už suvenyrus ir dovanas Seimo nariai atsiskaito iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Suvenyrų ir dovanų pirkimų dokumentuose orientaciniai kiekiai ir sumos nurodomi atsižvelgiant į metinį poreikį, kurio Seimo kanceliarija nėra įsipareigojusi nupirkti 100 proc. – jie įgyjami atsižvelgiant į paklausą. Iki šiol Seimo kanceliarija yra nupirkusi 350 vnt. termopuodelių, 200 vnt. gertuvių, 500 vnt. medinių rašiklių, kvepiančių žvakių ir kvapų įsigyta už 2 976 eurus.

Jie parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę tiems, kas sistemingai persekiojo žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, bandydamas susisiekti su juo tiesiogiai, per kitus asmenis, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

Tai būtų laikoma baudžiamuoju nusižengimu ir grėstų bausme nuo viešųjų darbų ar baudos iki arešto.

Už šias veikas asmuo atsakytų tik tuo atveju, kai būtų nukentėjusio asmens skundas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.

Pataisas parengė Seimo valdybos po konferencijos moterų teisių klausimais sudaryta darbo grupė. Projektą registravo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas bei šio komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Gediminas Vasiliauskas.

Iniciatoriai pažymi, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje dirbantys visuomenininkai dažnai akcentuoja persekiojimo kaip neužkardomos veiklos problemą.

Persekiojimas yra kriminalizuotas daugumoje Europos Sąjungos šalių: Lietuva yra viena iš septynių, kurioje už šią veiką nėra baudžiamosios atsakomybės.

Pataisos teikėjai pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas nustato atsakomybę už žmogaus terorizavimą, bet į terorizavimo sąvoką patenka ypač didelio intensyvumo, pasižymintys grasinimais ir bauginimais persekiojimo atvejai.

„Tačiau persekiojimo veiksmai, jeigu juose nėra žmogaus terorizavimo ar sistemingo konkretaus bauginimo požymių, nėra užkardomi“, – aiškinamajame rašte teigia projekto autoriai.

Anot jų, persekiojimas yra pavojinga, rimtas pasekmes žmogui sukelianti veika – persekiojant dažnu atveju yra aktyviai siekiama nepageidaujamo kontakto su persekiojamu žmogumi, sutrikdomas jo privatus gyvenimas, sukuriama nuolatinė įtampa ir nerimas, suvaržoma jo veiksmų laisvė, kenčia profesinis gyvenimas.

Persekiojamam žmogui gali tekti keisti savo kontaktinius duomenis, gyvenamąją vietą, vengti lankytis jam įprastose vietose, vengti bendrauti internete ir socialiniuose tinkluose, taip pat nuolat nerimauti dėl savo ir savo vaikų bei artimųjų saugumo bei darbo vietos išsaugojimo.

Parlamentarai siūlo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams Valdimarui Bavėjanui, Viktorui Kažiui ir Konstantinui Gurinui.

„Šiandien mes parengėme teikimą ir inicijuojame konstitucinės atsakomybės procesą“, – žurnalistams Seime sakė parlamentaras Vytautas Bakas.

Pasak jo, teisėjai pažeidė „ne tik Konstituciją, mūsų nuomone, bet ir teismų įstatymus, labai grubiai buvo pažeistas Teisėjų etikos kodeksas“.

„Esame įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka būtina visapusiškai objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais šie teisėjai nėra šiurkščiai pažeidę Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir sulaužę teisėjo priesaikos“, – kalbėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Šiandien mes parengėme teikimą ir inicijuojame konstitucinės atsakomybės procesą.

Kita konservatorė Irena Haase sakė, kad teisėjai piktnaudžiavo autoritetu ir tarnybine padėtimi, neteisėtai gavo turtines naudos, painiojo viešuosius ir privačius interesus, pažeidė profesinę etiką ir kitokius principus.

Politikai sako, kad trečiadienį baigs rinkti reikalingus 36 parašus apkaltos procesui pradėti, teikimą jau pasirašė beveik visų Seimo frakcijų atstovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra inicijavęs E. Laužiko, V. Bavėjano ir K. Gurino atleidimą.

Įtarimų virtinė

Teikime pradėti apkaltą rašoma, kad E. Laužikas šališkai veikė bylos baigtimi suinteresuotų žmonių naudai, nagrinėjant vieną Aukščiausiojo Teismo bylą, kur buvo peržiūrimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas.

Teisėjas taip pat kaltinamas susipažinęs su viena teisme nagrinėjama civiline byla neteisėtai teikęs šios bylos baigtimi suinteresuotiems asmenims konsultacijas ir patarimus.

Anot apkaltos medžiagos, E. Laužikas ėmė dovanas ir atlygį iš Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, taip pat neteisėtai tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė dėl bylos baigties paveikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją.

V. Bavėjanui apkalta inicijuota dėl to, kad už atlygį siekė paveikti Kauno apygardos teismo teisėją dėl palankaus nuosprendžio, Apeliacinio teismo darbuotoją dėl palankaus sprendimo paskirstant bylą konkrečiam teisėjui.

Jis taip pat kaltinamas siekęs paveikti Apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, kad šis paskirtų vieną bylą, kurios baigtimi suinteresuotas pats V. Bavėjanas, nurodytai teisėjų kolegijai.

Tuo metu K. Gurinas kaltinamas neteisėtai veikęs priimant vieną sprendimą Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį. Apkaltos dokumente taip pat rašoma, kad K. Gurinas paėmė neteisėtą atlygį iš Apeliaciniame teisme nagrinėtos bylos baigtimi suinteresuotų asmenų.

V. Kažiui apkalta inicijuojama už tai, jog paėmė atlygį, kad Apeliaciniame teisme nagrinėtoje byloje būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir kad tokį sprendimą priėmė.

Teisėjai taip pat kaltinami gavę daugiau pasiūlymų dėl neteisėto poveikio ar atlygio, bet nepranešę apie tai atsakingoms institucijoms.

Šiuos duomenis Seimo nariai gavo iš Generalinės prokuratūros, vykdančios didelės apimties teisėjų korupcijos bylą.

Teiks rugpjūčio pabaigoje

Apkaltos iniciatoriai tikisi šį klausimą pateikti parlamentui rugpjūčio pabaigoje, kai Seimas susirinks į neelinę sesiją.

V. Bakas sakė, kad inicijuoti apkaltą teisėjams galima nepaisant to, kad jie dar nėra nuteisti ar išteisinti. Pasak jo, baudžiamasis ir apkaltos procesai nėra tiesiogiai susiję, nes pašalinimas iš pareigų remiasi Konstitucija.

„Tie du procesai vienas kitam neprieštarauja. Jie turi skirtingus uždavinius“, – tvirtino parlamentaras.

Jis teigė, kad apkaltos procesas nesidubliuos su prezidento inicijuotu teisėjų atleidimu.

Be minėtų keturių teisėjų, korupcijos byloje įtariami dar keturi teisėjai – Henrichas Jaglinskis iš Vilniaus apygardos teismo, Arūnas Kaminskas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo, Gintaras Čekanauskas iš Kauno administracinio teismo ir Robertas Rainys iš Vilniaus miesto apylinkės teismo.

Teisėjų taryba dėl prezidento prašymų turėtų apsispręsti per artimiausias dvi savaites, tada šalies vadovas galėtų teisėjų atleidimo klausimą teikti Seimui.

Tuo metu apkaltos procesas truktų ilgiau – Seime būtų sudaryta tyrimo komisija, vėliau sektų kreipimąsis į Konstitucinį Teismą ir dar vienas galutinis balsavimas parlamente.

Įtarimai teisėjų korupcijos byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.

Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.

R. Karbauskis: „valstiečiai“ bus prieš apkaltą

Valdančiųjų „valstiečių“ frakcija nerems inicijuojamos apkaltos keturiems korupcija įtariamiems teisėjams, bet paremtų prezidento G. Nausėdos siūlymą juos atleisti, sako partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Konservatorių bei Mišrios grupės nario V. Bako trečiadienį pristatytą iniciatyvą jis pavadino politikavimu ir „siekiu užimti eterį“.

„Aš manau, kad čia daugiau politikavimo klausimas, siekis užimti eterį. Mes tame nedalyvausime“, – BNS trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Apkaltos iniciatoriai tikisi klausimą pateikti parlamentui rugpjūčio pabaigoje, kai Seimas susirinks į neelinę sesiją.

„Manau, kad tai yra žingsnis, kuris yra tikrai politinis. (...) Įsivelti į tai, kada vyksta teisinis procesas, kada vyksta tyrimai, mūsų nuomone, tai yra neteisinga“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Opozicija neturi ką veikti“, – pareiškė jis.

Kita vertus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas tvirtino, kad remtų G. Nausėdos kreipimąsi dėl minimų teisėjų atleidimo.

Pasak jo, būtent prezidentui teikti šį klausimą priklauso pagal Konstituciją, nes šalies vadovas yra atsakingas už teisėjų skyrimą.

„Yra prezidentas, kuris tą sistemą prižiūri, jis su teikimais kreipsis į mus, jeigu bus toks poreikis, ir mes viską išspręsime“, – teigė Seimo narys.

Tokių dėl postų pasirengusių kone sušokti striptizą, yra ir daugiau. Štai toks vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, vos išgirdęs, kad pagal koalicijos sutartį jo postas atiteko "lenkams", kurių lyderis demonstruoja ypatingą meilę Kremliui, puolė uoliai postringauti, kad pasirengęs su jais kalbėtis, jiems atstovauti. Turbūt vertybiniu požiūriu. Tiesa, paaiškėjo, kad nei ministrui "lenkai" kažką siūlė, nei ką. Tad E.Misiūno pareiškimas nuskambėjo labai dviprasmiškai – tarsi prie kelio stovinčios merginos, pasirengusios parsiduoti bet kam.

E.Misiūno pareiškimas nuskambėjo labai dviprasmiškai – tarsi prie kelio stovinčios merginos, pasirengusios parsiduoti bet kam.

Greičiausiai panašių transformacijų artimiausiu metu bus dar ne viena. Tad naujojo prezidento Gitano Nausėdos laukia išties nelengvas laikotarpis. Dar prieš inauguraciją prezidentas aiškiai užsiminė, kad kai kurie veikėjai neskubėtų matuotis ministrų kostiumų. Dar aiškiau G.Nausėda pasisakė apie krašto apsaugos ministro postą, kuris numatytas teisiamai partijai "Tvarka ir teisingumas", kurios lyderis dar ne taip seniai postringavo tarsi pagal Kremliaus dūdelę. Ar pavyks Prezidentui apginti ir išsaugoti dabartinį krašto apsaugos ministrą? Jeigu ne, tai būtų ne tik pirmasis G.Nausėdos pralaimėjimas. Gali kilti kur kas didesnių grėsmių, ypač jeigu į šį postą nutūptų tikrai "tvarkiečiams" lojalus veikėjas.

Prezidentui lengva nebus, nes R.Karbauskio šaika, su partiją savotiška UAB pavertusiais Gediminu Kirkilu ir Juozu Bernatoniu bei panašiais bebrų lygio veikėjais jau galanda kirvius. Tad laukime naujienų ir naujos dozės politinio purvo.