Ketvirtadienį parlamentarės Dalios Asanavičiūtės pateiktos Statuto pataisos numato, kad Seimo narių padėjėjais būtų galima dirbti ir pagal darbo sutartį. Tokia nuostata, anot Seimo narės, leistų įdarbinti, pvz. studentus, kurie yra tinkami šiam darbui, tačiau neturi aukštojo išsilavinimo.

„Seimo narys turėtų galimybę pats apsisprendęs priimti į darbą padėjėją pagal darbo sutartį ir neturintį aukštojo išsilavinimo. Už dabartinį atlyginimą labai sudėtinga susirasti  darbuotoją, atitinkantį visus reikalavimus ir su aukštuoju išsilavinimu”, – iš Seimo tribūnos sakė D. Asanavičiūtė.

Jos pastebėjimais, pvz. paskutinių kursų studentai pilni entuziazmo ir noro dirbti, tačiau įsidarbinti Seimo narių padėjėjais jie negalėtų.

Aš nežinau, ar galima rasti labai aukštos kvalifikacijos patarėją už 1000 eurų?

Seimo narys Stasys Tumėnas pagyrė rūpestį jaunimu, tačiau  svarstė, ar nebus menkinamas pats Seimo institutas. “Dažnai mus kaltina, kad mūsų parengti įstatymai nekokybiški, o dabar mums padės padėjėjai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo? Man tai nelabai suprantama,”– sakė jis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojos Ritos Tamašunienės nuomone, tokia iniciatyva “norima padžiazuoti su Seimo Statutu”.

„Manyčiau, kad Seimas yra ta institucija, kuri turėtų būti pavyzdžiu kitoms institucijoms, kad mes laukiame išsilavinusių žmonių. (…) Mano vertinimu, tai yra netinkamas žingsnis atgal, diskredituojantis šiek tiek šiuo metu dirbančių Seimo narių padėjėjų kompetencijas. Ar tikrai viską gerai apgalvojote, ar tiesiog reikia įdarbinti visus kolegų vaikus Seime?, – svarstė parlamentarė R. Tamašunienė.

Seimo narę „darbietę” Ievą Kačinskaitę-Urbonienę nustebino kai kurie Seimo narių pasisakymai, nes, jos teigimu, net ne visi Seimo nariai turi aukštąjį išsilavinimą.

„Šiuo atveju siūloma sudaryti galimybę dirbti pagal darbo sutartį ir tokiu būdu priimti galbūt žemesnės kvalifikacijos žmones atlikti paprastesnius darbus, ne patarėjo. Aš nežinau, ar galima rasti labai aukštos kvalifikacijos patarėją už 1000 eurų?” – svarstė Seimo narė I.Kačinskaitė-Urbonienė.

Diskusijoje dalyvavę parlamentarai pastebėjo, kad daugelis Seimo narių padėjėjų dėl padoresnės algos dirba po 1,5 etato. 

„Manau, kad klausimas vertas diskusijos, reikėtų pasvarstyti, įvertinti visas rizikas ir rasti sprendimą”,–siūlė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Seimo nariai išgirdo šį raginimą ir perdavė Statuto pataisas svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Po pateikimo šią iniciatyvą palaikė 39 parlamentarai, prieš  buvo 13, susilaikė 16 tautos atstovų. Į Seimo plenarinę salę projektas sugrįš gruodžio 14 d.

Šiuo metu Statutas numato, kad kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos 3 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.

Dalia Asanavičiūtė, Matas Maldeikis ir Andrius Vyšniauskas parengė Seimo statuto pataisas, kad parlamentarų padėjėjai būtų įdarbinami pagal darbo sutartį ir jie nebebūtų politinio pasitikėjimo tarnautojai.

„Pakeitus statuto nuostatą, Seimo nario padėjėjais būtų galima priimti ir studentus ar iš užsienio grįžusius žmones, kurių diplomai nepripažįstami kaip aukštojo mokslo, nes vis dėlto Seimo narys pats nusprendžia, kokio žmogaus jam reikia, ar žmogus atitinka jo reikalavimus ir lūkesčius, ar neatitinka, nepaisant to, kad jis neturi aukštojo išsilavinimo“, – BNS sakė D. Asanavičiūtė.

Anot jos, galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad politinio pasitikėjimo tarnautojais galima įdarbinti tik aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis.

„Man ir pačiai buvo kadencijos pradžioje, kad norėjau studentą priimti, kuris mokėsi paskutiniame kurse, bet negalėjau to padaryti. Priimta pataisa šiek tiek atrištų rankas priimti tuos žmones, kurie, Seimo nario manymu, tinka būti jo padėjėju“, – teigė parlamentarė.

Seimo narys pats nusprendžia, kokio žmogaus jam reikia, ar žmogus atitinka jo reikalavimus ir lūkesčius, ar neatitinka.

Pakeitus statutą Seimo narių padėjėjai nebebūtų politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Pasak D. Asanavičiūtės, jie būtų įdarbinami pagal terminuotą sutartį parlamentaro kadencijos laikotarpiui.

„Būtų terminuota sutartis Seimo nario kadencijos laikotarpiui ir visos Darbo kodekso nuostatos įsijungtų kaip visiems pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims“, – sakė ji.

Tokiu atveju Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai būtų tik jų patarėjai.

Dabar pagal statutą, kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos trys asmeninio pasitikėjimo pareigybės – patarėjų ir padėjėjų. Tačiau kiek žmonių įdarbinti, sprendžia pats politikas, vienam asmeniui jis gali skirti ir tris etatus arba juos padalyti didesniam skaičiui asmenų.

Seimo nariai taip pat gali turėti visuomeninių konsultantų, jie dirba neatlygintinai.

Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai padeda politikui vykdyti parlamentinę veiklą.

Laikinasis Seimo kancleris Marius Žiūkas beveik prieš mėnesį informavo parlamento vadovybę, kad Seimo narių politinio-asmeninio pasitikėjimo tarnautojai yra sukaupę nepanaudotų atostogų daugiau negu už vienus metus.

„Tai Seimo kanceliarijai kelia didelių rūpesčių metų pabaigoje, kai baigiasi kadencija ir visi politinio-asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra atleidžiami“, – sakė jis.

Seimo kanceliarijos duomenimis, padėjėjų kompensacijoms pasibaigus kadencijai iš valstybės biudžeto skirta 644 tūkst. eurų, dar 473 tūkst. eurų numatyta atlyginti už nepanaudotas atostogas.

Kiekvienas Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas iki vasaros pradžios buvo sukaupęs ir nepanaudojęs vidutiniškai 24 atostogų dienas.

„O šiai dienai sukauptiems atostoginiams išmokėti reikėtų skirti daugiau kaip 800 tūkst. eurų. Tai būtų nepakeliama Seimo kanceliarijos biudžetui, jeigu tarnautojai ir toliau neatostogautų vasaros laikotarpiu ir tų atostogų sukauptų dar daugiau iki kadencijos pabaigos“, – sakė laikinasis kanceliarijos vadovas.

Seimo kanceliarijos duomenimis, kiekvienas Seimo politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas iki vasaros pradžios buvo sukaupęs ir nepanaudojęs vidutiniškai 24 atostogų dienas, skaičiuojant darbo dienomis.

Daugiausia neatostogavusiųjų dirba Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos Seimo nariams. Seimo kanceliarija BNS informavo, kad čia parlamentarų padėjėjai vidutiniškai turi po 32 darbo dienas atostogų.

Buvusi parlamento vadovė, dabar vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė tvirtino, kad tokia problema kyla kaskart baigiantis Seimo kadencijai.

„Šita problema yra įsisenėjusi, ne pirmą kadenciją taip vyksta, bet visada kancleris primindavo, visą sąrašą išplatindavo, pas kokį Seimo narį dirbantis politinio pasitikėjimo pareigūnas neina atostogų“, – sakė ji.

I. Degutienė prisiminė buvus atvejį, kai viena darbuotoja visus ketverius metus neėmė oficialių atostogų.

Parlamento vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius teigė sunkiai įsivaizduojantis, kaip priversti darbuotoją išeiti atostogų.

„Sunkiai įsivaizduoju, kaip pagal Darbo kodeksą priversti darbuotojus išeiti atostogų, bet atkreipti dėmesį, manau, tikrai galima. Kiekvienam Seimo nariui galima pateikti, kiek kas yra sukaupę, o paskui spręstų darbuotojai, ar jie nori išeiti, ar ne“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paprašė kanceliarijos Seimo nariams pateikti tokią informaciją.

Viliamasi, kad birželio pabaigoje pasibaigus Seimo pavasario sesijai, liepą-rugpjūtį bent jau dalis padėjėjų pasiims atostogų.

Seimo narių politinio pasitikėjimo tarnautojai darbo neteks pasibaigus šio parlamento kadencijai. Jiems priklauso po vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Kiekvienam Seimo nariui skiriamos trys politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.

Šiuo metu Seimo narių padėjėjai bei patarėjai gali eiti ne vienas politinio pasitikėjimo pareigas pas tą patį ar kelis Seimo narus, dirbti frakcijoje, bet jų darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per savaitę.

Pagal Darbo kodeksą, darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, bet galima dirbti ilgiau, tik ne daugiau kaip 12 valandų per dieną ir 60 valandų per savaitę.

Nuo 2021 metų įsigaliojantys Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai numato, kad Seimo nario padėjėjo, patarėjo, frakcijos referento darbo laikas einant visas politines pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.

Tokie pokyčiai yra išimtinai diskriminacinio pobūdžio, ribojantys asmens teisę į darbą ir darbo užmokestį.

R. Šarknickas tvirtina, kad pakeitimai riboja Seimo nario politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų teisę užsidirbti bei yra diskriminacinio pobūdžio.

„Nuo 2021 metų sausio 1 dienos Seimo nario politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas vien dėl savo turimo statuso galės dirbti ne ilgiau kaip aštuonias valandas per dieną ir 40 valandų per savaitę. Tokie pokyčiai yra išimtinai diskriminacinio pobūdžio, ribojantys asmens teisę į darbą ir darbo užmokestį“, – rašoma pataisos aiškinamajame rašte.

Pasak R. Šarknicko, ilgesnes darbo valandas lemia ir parlamentaro padėjėjų bei patarėjų pareigų specifika, nes Seimo plenariniai posėdžiai, taip pat susitikimai su rinkėjais užtrunka po įprastinių darbo valandų.

„Pagal įsigaliosiančią tvarką Seimo nario politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo darbas po 17 valandos nors ir dažnai būtinas, tačiau bus teisiškai neteisėtas“, – teigė Seimo narys.

Seimo padėjėjais gali dirbti tik aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.

Pasak valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, dažnas teisinio išsilavinimo neturintis Seimo narys nori, kad jo padėjėjas tokį turėtų ir padėtų rengti teisės aktus.

„Puikiai žinome, kiek teisininkai gali uždirbti kitur, ne valstybės tarnyboje, tad natūralu, kad rasti kvalifikuotų padėjėjų darosi kas kartą vis sunkiau“, – BNS sakė R. Karbauskis.

„Kolegos tuo skundžiasi. Dėl to ir tikimasi, kad keliant atlyginimus, artinant juos prie rinkos sąlygų, Seimo nariai turės galimybę padėjėjais įdarbinti labiau kvalifikuotus asmenis“, – pridūrė jis.

Šiuo metu nustatyti padėjėjų koeficientai yra 5,7 ir 5,2, o padėjėjų pareiginė alga, neatsižvelgus į kiekvieno stažą, „į rankas“ yra atitinkamai 604 ir 559 eurai.

Nuo sausio 1 dienos padėjėjų algos koeficientai didinami iki 6,6, tačiau jie bendrai negali viršyti bendro 19,8 koeficiento.

„Tai leis diferencijuoti Seimo narių padėjėjų atlyginimus. Pavyzdžiui, daugiau specialiųjų žinių turinčiam asmeniui mokėti daugiau. Tas taip pat padidins padėjėjo pareigybės patrauklumą“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Seimo kanceliarijoje yra įsteigtos 423 Seimo narių padėjėjų-sekretorių pareigybės, tačiau faktiškai dirbančiųjų yra 502. Seimo narių padėjėjai gali būti įdarbinami nepilnu pareigybės krūviu (pavyzdžiui, 0,25 krūvio), todėl Seimo narys gali jų turėti daugiau nei tris.

Dėl kitąmet įsigaliosiančios pertvarkos ir bazinio dydžio didėjimo, nuo sausio 1 dienos didės visų valstybės tarnautojų algos.

Naujas Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojų algas nustatytose ribose galės smarkiai keisti įstaigų vadovai.

Pavyzdžiui, antroje, didžiausioje įstaigų grupėje esančio vyriausiojo specialisto atlyginimas dabar siekia 559–659 eurus, o kitąmet jis galės siekti nuo 782 eurų iki 1370 eurų. Vyresniojo specialisto alga dabar yra 504–559 eurai, o po pertvarkos galėtų siekti 604–1220 eurų.

Šiuo metu vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis siekia 867 eurus.

Pačiame Vilniaus centre padoriai įrengtas nedidukas butas, kurio nuoma – tik apie 150 litų per mėnesį. Tai ne fantazija. Tačiau studentams ar kitiems mirtingiesiems, ieškantiems būsto, geriau nesivarginti. Pusvelčiui gyventi Vilniuje gali tik Seimo narių padėjėjai.

Įkainojo kanceliarija

Vilniaus širdyje – Gedimino prospekte – įsikūrusiame viešbutyje, pasirodo, gali glaustis ne tik tautos išrinktieji, bet ir jų padėjėjai. Joks įstatymas jiems tokios privilegijos nenumato, tačiau Seimo kanceliarijos vadovai, regis, mano kitaip.

Paaiškėjo, kad parlamentarų viešbutyje gyvena ir keturi politinio pasitikėjimo veikėjai. Žinoma, jų butai – ne tokie dideli kaip tautos išrinktųjų. Asmenys glaudžiasi keturiuose beveik 30 kvadratinių metrų vieno kambario butuose.

Seimo kanceliarija dienraščiui nurodė, kad įnamiai už vieną kvadratinį metrą moka kiek daugiau nei 5 litus. Tai numato pernai išleistas Seimo kanclerio Jono Mileriaus įsakymas.

"Nuompinigių dydis apskaičiuotas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos ir Daugiabučių namų administravimo tarifų apskaičiavimo metodika", – biurokratine kalba paaiškino Seimo kanceliarijos atstovas Marius Žiūkas.

Už vandenį susimoka

Kanceliarijos atstovas nepamiršo pridurti, kad nuompinigių dydis peržiūrimas vieną kartą per metus, "atsižvelgiant į pasikeitusius teisės aktus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos nuompinigių dydžiui". Be to, kanceliarija pabrėžė, kad papildomai mokami nuompinigiai už kambariuose esančius baldus ir inventorių, atsižvelgiant į jų kiekį bei kokybę.

Priemoka už baldus svyruoja nuo 15 iki 55 litų. Taigi vidutiniškai už vieno kambario buto nuomą Seimo kanceliarija gauna apie 150–180 litų. Seimo kanceliarijos atstovai nurodė, kad už komunalines paslaugas (elektrą, šildymą, vandenį, šiukšlių išvežimą, aplinkos tvarkymą ir kt.) Seimo viešbučio įnamiai atsiskaito pagal sunaudotą kiekį.

Tiesa, Seimo kanceliarija taip ir neatskleidė, kas tie keturi laimingieji, kurie butus gali nuomotis ne rinkos kaina. Dienraštis išsiaiškino, kad tai kelių Seimo narių padėjėjai.
Seimo nariams netinka

J.Milerius, Seimo kancleris, tai patvirtino: "Iš Seimo kanceliarijos ten niekas negyvena. Tie padėjėjai yra Seimo narių, kurie atvykę iš kitų miestų. Butai nėra visai tinkami gyventi Seimo nariams."

Kancleris įrodinėjo, kad blogiau būtų, jei tie keturi butai stovėtų tušti. "Jei yra laisvų butų ir už juos moka, mokesčių mokėtojams tai nieko nekainuoja. Už tuščius reikėtų mokėti. Jie už komunalines paslaugas susimoka kaip ir bet kuris Vilniaus gyventojas. Patikėkite, nė vienas Seimo narys ten negyventų", – dėstė J.Milerius.

Nuomoja be pagrindo

"Tai paprasčiausia netvarka. Seimo kancleris turėtų jausti atsakomybę", – taip šią pigios nuomos istoriją komentavo kažkada Seimo kanceliarijai vadovavęs konservatorius Jurgis Razma. Jis priminė, kad Seimo viešbutyje ir taip trūksta vietų. Juk Ukmergėje pavasarį išrinktas socialdemokratas Kazys Grybauskas iki šiol į Vilnių važinėja iš savo miesto.

"Būstas turėtų būti nuomojamas rinkos kaina. Juolab kad tai Seimo narių viešbutis. Nuomoti parlamentarų patarėjams tokias patalpas nėra jokio teisinio pagrindo", – pareiškė J.Razma.
Nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, kad tokia kaina rinkoje, švelniai tariant, neįprasta.

"Kad ir kaip būtų tie butai apstatyti, tai tikrai ne rinkos kaina. Nuomojamų vieno kambario butų kainos panašioje vietoje svyruoja nuo 700 litų, dažniausiai tai yra 1 tūkst. litų", – paaiškino nekilnojamojo turto verčių specialistas.