„Kare nukentėję asmenys iš Ukrainos nuo 2024 m. spalio 1 d. Seimo viešbutyje nebegyvena. Kol kas negalime pasiūlyti apgyvendinimo nukentėjusiems kare Ukrainoje, nes viešbutis pilnai užimtas Seimo narių“, – portalui teigė kanceliarijos Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.

Seimo kanceliarijos duomenimis, šiuo metu Seimo viešbutyje gyvena 59 parlamentarai, dar 11 jų planuoja įsikelti.

Anot J. Radzevičiūtės-Laugalienės, pastariesiems dar teks luktelėti, kol galės įsikelti, mat šiuo metu po ankstesnių gyventojų jame atliekami remonto darbai. Todėl šie parlamentarai laikinai apgyvendinti viešbutyje „Art City Inn“.

Portalo žiniomis, naujųjų Seimo narių apgyvendinimas komercinėje įstaigoje mokesčių mokėtojams atsiėjo per 60 tūkst. eurų.

„Viešbutyje „Art City Inn“ gyveno 49 Seimo nariai, apgyvendinimas atsiėjo 65 721 eurą“, – nurodė J. Radzevičiūtė-Laugalienė.

Pagal Seimo statutą, Seimo nariui pageidaujant, jam kartu su šeimos nariais gali būti suteikiamas apgyvendinimas greta parlamento rūmų Gedimino prospekte esančiame Seimo viešbutyje.

Pirmąja eile patalpa viešbutyje suteikiama tam parlamentarui, kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 25 km nuo savivaldybės administracinės ribos.

Seimo kanceliarijos duomenimis, 70 butų viešbutyje liko gyventi 20 perrinktų Seimo narių, todėl naujokams trūktų keturių butų.

„Kol kas skaičiuojame, kad turėtų pakakti ir labai tikimės, kad pakaks“, – antradienį Seime žurnalistams sakė laikinoji Seimo kanclerė Vaida Servetkienė.

Pasak Seimo kanceliarijos Paslaugų ir materialinio aprūpinimo skyriaus vedėjo Alvydo Milkevičiaus, gali būti, kad dalis pageidavimą dėl būsto viešbutyje pareiškusių politikų turi nuosavybės Vilniuje arba ne toliau kaip 25 kilometrai nuo sostinės.

V. Servetkienės teigimu, iki šiol nepasitaikė situacijos, kad pritrūktų vietos viešbutyje.

„Tokios situacijos dar nebuvo, dabar rimtai galvojame, ką reikėtų daryti, jeigu dabar nepakaktų. Reikėtų tada Seimo statuto pataisų tikriausiai“, – sakė ji.

12 naujos kadencijos Seimo narių teks ką tik suremontuoti butai: juose perdažytos sienos, išklotos naujos grindys, pakeistos durys, sanitariniai mazgai ir santechnika.

Šiuo metu Seimo viešbutyje dar remontuojami septyni butai, penki sutvarkyti anksčiau.

Seimo kanceliarijos duomenimis, visų jų remontas kainavo apie 200 tūkst. eurų.

Per praėjusią kadenciją atnaujinti dar dešimt butų.

Seimo kanceliarija taip pat pasirūpina baldais, virtuvės įranga.

Pasak A. Milkevičiaus, kartais gyventojai pasigenda skalbimo mašinos ar indaplovės.

Koks butas teks Seimo nariui, lems burtai. Viešbutyje yra maždaug vienodas skaičius vieno, dviejų ir trijų kambarių butų, tuo metu dauguma parlamentarų pageidauja dviejų kambarių būsto.

Vienintelis keturių kambarių butas įrengtas Seimo pirmininkui. Jis yra Vadovybės apsaugos tarnybos žinioje, todėl gali būti, kad šią kadenciją jis stovės tuščias. Mat Viktorija Čmilytė-Nielsen iš jo jau išsikraustė, o Saulius Skvernelis neketina jame gyventi.

Įsikelti į Seimo viešbutį naujokai galės ne anksčiau kaip gruodžio viduryje. Mat Seimo statutas leidžia neperrinktiems politikams išsikraustyti per 30 dienų nuo kadencijos pabaigos.

Dabar neturintys kur Vilniuje apsistoti Seimo nariai įsikūrę netoli parlamento rūmų esančiame viešbutyje.

„Viešųjų pirkimų tvarka buvo įsigyta apgyvendinimo paslauga – vienas kambarys, be pusryčių, be parkavimo vietos“, – teigė V. Servetkienė.

Už vieną asmenį per parą Seimo kanceliarija moka 45 eurus. Tokia galimybe naudojasi beveik pusšimtis parlamentarų.

Seimo statutas numato, kad įgaliojimų laikotarpiu parlamentarui gali būti suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje gyventi kartu su šeimos nariais, jeigu jis to pageidauja. Pirmiausia butas suteikiamas nuosavo būsto Vilniuje arba ne toliau kaip 25 km nuo jo neturinčiam ir per pastaruosius penkerius metus neturėjusiam Seimo nariui.

Būstams taip pat priklauso tiems, kurių gyvenamoji vieta nutolusi nuo Vilniaus daugiau kaip 25 kilometrus. Jiems nereikia mokėti nei nuomos, nei už vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją, komunalines paslaugas.

Seimo kanclerė Vaida Servetkienė ir Seimo kanceliarijos skyriaus vedėjas Alvydas Milkevičius plačiau apie Seimo viešbutyje vykdomus remonto darbus ir kokių butų dažniausiai pageidauja naujakuriai.

– Kas gali pretenduoti į Seimo viešbučio numerį?

Vaida Servetkienė: Seimo viešbutyje turi teisę apsigyventi tie Seimo nariai, kurie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ar 25 km nuo savivaldybės administracinės ribos neturi gyvenamųjų patalpų ir prieš tai neturėjo penkerius metus iki kadencijos pradžios.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar šią, išeinančią, kadenciją Seimo viešbutis buvo labai užimtas?

Alvydas Milkevičius: Šią kadenciją buvo užimti 58 butai iš 72.

– O kaip bus su naujuoju Seimu?

Alvydas Milkevičius: Prognozuojama, kad jis bus visiškai užimtas.

– Kokie numeriai yra šiame viešbutyje?

Vaida Servetkienė: Šiame viešbutyje turime ir 1, ir 2, ir 3 kambarių butų. Dažniausiai pageidaujamas yra dviejų kambarių butas.

– Kiek butų remontuojate?

Alvydas Milkevičius: Šiuo metu remontuojama dešimt butų, penki iš jų jau yra suremontuoti.

– Ar spėsite suremontuoti kitus penkis?

Alvydas Milkevičius: Jau baigiam. Rangovas pažadėjo. Suspėsim.

Vaida Servetkienė: Negalime tokiais tempais ir atnaujinti, ir sutvarkyti viešbučių butų. Apie 30 yra geros būklės, o visi kiti dar yra remontuotinos būklės.

– Kada planuojate viską paruošti?

Vaida Servetkienė: Artimiausiu metu, per porą savaičių, būstas bus visiškai parengtas gyvenimui. Žinoma, mes dar turime laiko, nes senosios kadencijos Seimo nariai, kurie yra neperrinkti, jie turi mėnesį išsikėlimui iš Seimo viešbučio.

– Ar Seimo nariai noriai išsikelia iš Seimo viešbučio?

Vaida Servetkienė: Kol kas neturėjome problemų, kadangi pakankamai ilgas periodas paliktas – mėnuo, tai viskas vyksta tvarkingai. Pastaruoju metu tikrai neturėjom jokių nusiskundimų, butus palieka tvarkingus, viskas tvarkoje.

– Ar Seimo nariai buvo ramūs, netriukšmavo?

Alvydas Milkevičius: Manau, kad buvo ramūs. Daug nusiskundimų nebuvo. Buvo keli nusiskundimai dėl triukšmo, bet visuomenėje šitie atvejai žinomi.

– Ar tiesa, kad Seimo viešbutyje gyvena ne tik Seimo nariai, bet buvo ir priimtų ukrainiečių?

Alvydas Milkevičius: Taip, šios kadencijos metu Seimo viešbutyje gyveno ir ukrainiečiai. Visi turėjo pasirašę sutartis su Seimo kanceliarija. Jie buvo iš anksto informuoti, kad sutartys nuo spalio 1 dienos bus nutrauktos. Dabar tų butų negalėsim pasiūlyti.

– Buvo pasigirdę kalbų, kad reikėtų Seimo viešbučio atsisakyti, o parlamentarams skirti butpinigius. Ši idėja taip ir dingo iš viešosios erdvės. Kas nutiko?

Vaida Servetkienė: Šios kadencijos pradžioje buvo rimtai svarstoma. Rengiant Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą, buvo numatyta kaip alternatyva, kaip galimybė, keisti į pinigus. Bet tolimesnės eigos taip ir neįgavo šie sprendimai. Šis klausimas toliau nebuvo svarstomas. Matysime, kaip bus ateityje, tai turi spręsti Seimas.

– Kiek kainuoja remonto darbai?

Vaida Servetkienė: kadangi naujai kadencijai dabar remontuojame dešimt butų, įvertinant tai, kad turime ir 1, ir 2, ir 3 kambarių butus, vidutiniškai vienam butui suremontuoti iki 20 tūkstančių gali kainuoti. Stengiamės sutilpti į tokią sumą.

– Koks būtų bendras remonto biudžetas?

Alvydas Milkevičius: Bendras biudžetas būtų apie 200 tūkstančių.

„Prasidėjo nauja plenarinė sesija ir Seimo narys, Laisvės partijos M. Matijošaitis grįžo prie senų įpročių kelti savo viešbučio kambaryje orgijas ir tokiu būdu neleisti ilsėtis ukrainiečiams“, – LNK laidoje KK2 teigs Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Primename, kad gegužės viduryje M. Matijošaitis buvo užsilinksminęs, žadėjo pasitaisyti. Praėjo vos keli mėnesiai ir vėl esą viskas iš naujo. Aukštu žemiau M. Matijošaičio gyvenanti ukrainiečių šeima vėl išgyvena bemieges naktis.

„Judesys girdisi, būna, kad jis vienas, būna, kad ateina svečiai, girdžiu vyriškus balsus, būna, su savo mergina barasi. Stalą daužo. Buvo, kad antrą nakties daužė kumščiu“, – pasakojo ukrainietė Julija Tolkačiova.

LNK stopkadras

Dėl Seimo nario triukšmo į Seimo viešbutį jau kelis kartus buvo kviesta policija. Triukšmas esą girdėjosi rugsėjo 2-ąją ir 3-ąją dienomis.

Būna, kad jis vienas, būna, kad ateina svečiai, girdžiu vyriškus balsus, būna, su savo mergina barasi.

„Turiu patvirtinimą SMS žinute, kad užregistravau pareiškimą, kai paskambinau numeriu 112. Kai kviečiau, muzika baigėsi labai greitai, ir, manau, kad tikriausiai policija atėjo“, – guodėsi ukrainietė.

M.Matijošaitis yra jauniausias seimūnas – jam trisdešimt. Eidamas į rinkimus save apibūdino kaip „jauną, gyvenimą ir žmones mylintį intelektualą, idealistą“. Intelektualas studijavo Škotijoje. Yra dirbęs emigracijoje – oro uosto viešbutyje ir kazino. Lietuvoje dirbo transporto vadybininku. Prie pomėgių M. Matijošaitis nurodęs, kad jam labai patinka muzika.

„Kažkokia ten muzika bombina 4 val. ryto. Klausomės tos pačios muzikos, pavyzdžiui, tos pačios melodijos“, – pasakos J. Tolkačiova, apskundusi jį Seimo etikos ir procedūrų komisijai.

M. Matijošaitis sako, kad Seimo viešbutyje jis kuria muziką ir žiūri krepšinio varžybas.

„Jeigu kas nors norėtų įsigilinti, koks garsas viršija decibelų lygį, galima pakviesti ekspertus, kurie ištirtų, koks garsas kurį vakarą buvo, bet to nebuvo daryta. Policija neatvyksta, jokio fiksuoto administracinio pažeidimo ar kitokio pažeidimo nėra“, – aiškins M. Matijošaitis.

Ukrainiečiai mielai išsikraustytų iš Seimo viešbučio į tylesnę aplinką, bet neturi pinigų. Julia į Lietuvą atsivežė visas santaupas. Pinigus investavo į mažą kavinukę Gariūnuose. Ukrainietė kasryt keliasi anksti, nes jau šeštą valandą išvažiuoja į darbą, todėl jai labai svarbi nakties ramybė.

Visa M. Matijošaičio triukšmo Seimo viešbutyje istorija – šį trečiadienio vakarą, 19.30 val., laidoje KK2 per LNK.

Patiems Vilniaus gyventojams tokie Seimo narių norai nesuprantami.

„Sakyčiau, kad jei turi savo būstą, protingiau būtų jame ir gyventi. Savo visada mieliau: daiktai, baldai, viskas. Nesuprantu, kodėl Seimo nariai norėtų gyventi viešbutyje. Esu mačiusi, kokie ten kambariai, tikrai nenorėčiau tokiomis sąlygomis gyventi“, – svarstė pakalbinta vilnietė.

„Net ir klaust nereikia. Jei turi butą, ko dar reikia? Kažkokios neaiškios liekanos mus persekioja šį trisdešimtmetį“, – antrino kita praeivė.

„Jiems ir taip gerai“, – trumpai ir aiškiai savo nuomonę išreiškė senyvas vilnietis.

Parlamentaras Andrius Mazuronis buvo vienas iš 26 nepritarusių šiai idėjai.

„Laikausi nuostatos, kad niekada nebalsuoju už įstatymo projektus, kurie turi kvailas nuostatas. O čia: jei penkis metus Seimo narys neturi Vilniuje registruoto nekilnojamojo turto, tik tada jis gali pretenduoti gyventi Seimo viešbutyje. Tai absurdiškos nuostatos, diskriminuojančios Seimo narius“, – pyko A. Mazuronis.

Tai absurdiškos nuostatos, diskriminuojančios Seimo narius.

Daugelis miestiečių nesupranta, kam tas Seimo viešbutis, vadina tai privilegija ir Seimo narių godumu. Į tai A. Mazuronis sureagavo aštriai.

„Šį klausimą reikėtų adresuoti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Jis ir išaiškino prieš keletą metų, kad Seimo nariams iš tolimų vietovių turi būti užtikrinama gyvenamoji vieta“, – tvirtino A. Mazuronis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pigesnė alternatyva

Teigiama, kad kadaise pagal įstatymą buvo dvi išeitys: leisti Seimo nariams, kurie atvyksta dirbti į Seimą iš toli, gyventi Seimo viešbutyje arba jiems suteikti pragyvenimo kompensacijas. Pasirinktas ekonomiškesnis variantas.

„Ekonomiškai pigiau leisti žmonėms gyventi tame aptriušusiame, sename viešbutyje nei mokėti pinigus, kad Seimo nariai galėtų nuomotis butus pagal rinkos kainą“, – dėstė A. Mazuronis.

Idėjų apie viešbučio ateitį yra. Viena iš jų – pastato pardavimas.

„Pardavus dingtų daug politinės įtampos, bet tada mokesčių mokėtojams parlamentarų gyvenamos vietos išlaikymas kainuotų daugiau“, – aiškino A. Mazuronis.

Seimo valdybai toks variantas jau buvo pateiktas ir iš skaičiavimų matėsi, kad parlamentarų apgyvendinimo kaštai išaugtų bene dvigubai nei dabartinio Seimo viešbučio išlaikymas.

„Jei su mokesčių mokėtojais pasiekiame tokį konsensusą: jie sutinka dvigubai daugiau mokėti už patalpų nuomą Seimo nariams, kurie negyvena Vilniuje, bet neturėti Seimo viešbučio, kuris akis drasko, tada gerai. Aš dar neradau atsakymo į šį matematinį klausimą“, – šaržavo A. Mazuronis.

Tuo tarpu Vilniuje gyvenantis parlamentaras Algirdas Butkevičius turėjo savo nuomonę dėl Seimo viešbučio.

„Tik su rimtomis priežastimis ir tik tam tikram laikotarpiui galima leisti Seimo nariams, kuriems to reikia, gyventi viešbutyje. Bet tik sumokant už komunalines paslaugas ir nuomos mokestį“, – kategoriškai pasisakė Seimo narys A. Butkevičius.

O kai kuriems gyventojams ši tema pasirodė tiesiog nesvarbi.

„Seimo nariai nubalsavo, kad gali gyventi. Ai, tegul gyvena. Bala nematė, man negaila“, – nesuko galvos kalbinta moteriškė.

Už Seimo statuto pataisą, kad viešbutyje gyventi galėtų tik Seimo nariai, per pastaruosius penkerius metus neturėję gyvenamosios patalpos sostinės savivaldybės teritorijoje ir iki 25 kilometrų nuo savivaldybės administracinės ribos, balsavo 48 Seimo nariai, prieš 26 ir susilaikė 35 parlamentarai.

Projektas kitu balsavimu grąžintas iniciatoriams tobulinti. Seimo statuto pataisas pateikė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, parlamentarai Andrius Vyšniauskas, Mindaugas Lingė, Kęstutis Masiulis ir Andrius Kupčinskas.

Šiuo metu būsto Vilniuje neturintys parlamentarai Seimo viešbutyje gyvena nemokamai, o kiti Seimo nariai gali jame gyventi, bet moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas.

Iniciatoriai teigia, jog dabartinė tvarka, leidžianti Seimo viešbučiu naudotis ir turintiesiems NT Vilniuje, „nėra sąžininga ir teisinga, ne tik kitų Seimo narių, bet ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu“.

„Iniciatyva kilo rugpjūčio mėnesį, kai turėjom tikrai negražią istoriją dėl Seimo viešbučio, ji turėjo du kampus. Pirmas kampas, kai Seimo kanceliarija atsisakė pateikti duomenis apie Seimo narius, kurie gyvena Seimo viešbutyje, kita negraži istorija yra tokia, kad mes turime tvarką ir bendrą supratimą, kad Seimo viešbutis skirtas Seimo nariams, kurie atvažiuoja iš regionų, neturi būsto Vilniaus mieste, kad čia galėtų pernakvoti nuo posėdžio iki posėdžio ir daugelis tą tikrai daro labai tvarkingai, tačiau yra tam tikrų išimčių, kurie ir sukelia tas abejones“, – pristatydamas pataisą sakė konservatorius A. Vyšniauskas.

Yra tvarka, jei tu neturi būsto, atvažiuoji į posėdį, pernakvojai, važiuoji atgal. Nesam ta institucija, kuri turim spręsti socialines ar kitokias žmonių problemas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius tuo tarpu teigė, kad teikdami šias pataisas konservatoriai „politiškai ieško sau taškų“, o politikams gali susiklostyti situacijos, kai jie negali gyventi sostinėje turimame būste.

„Susidaro įspūdis, kad Seimo kanceliarija su tuo mažu skandalu neteikdama duomenų žiniasklaidai prisidirbo, bet nukentės Seimo nariai, kurie neatitinka tos nuostatos (dėl būsto Vilniuje), bet atitinka kitą nuostatą (dėl galimybės gyventi ir kitiems Seimo nariams susimokant mokesčius), o yra įvairių situacijų gyvenime, kurios susiklosto“, – sakė D. Griškevičius.

„Iniciatoriai populistiškai ieškosi sau taškų, sako, kad (siūlymui) pritaria gyventojai, bet gyventojai pritaria, kad Seimo nariai dirbtų už minimumą, tai gal pateiksite ir tokią pataisą?“, – kalbėjo demokratų atstovas.

A. Vyšniauskas į tai atsakė, kad „Seimas nėra ta instituciją, kuri turi spręsti Seimo narių asmenines problemas“.

„Yra tvarka, jei tu neturi būsto, atvažiuoji į posėdį, pernakvojai, važiuoji atgal. Nesam ta institucija, kuri turim spręsti socialines ar kitokias žmonių problemas“, – sakė Seimo narys.

Pataisas konservatoriai parengė LRT rugpjūčio pabaigoje pranešus, kad nekilnojamojo turto Vilniuje ir aplink jį turi bei Seimo viešbučiu naudojasi keturi parlamentarai.

Iš pradžių Seimo kanceliarija atsisakė nurodyti jų pavardes, motyvuodama asmens duomenų apsaugos taisyklėmis, tačiau vėliau juos pateikė.

Pasak LRT, viešbučiu naudojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė bei „valstiečiai“ Gintautas Kindurys ir Rimantė Šalaševiūtė.

Naujienų portalas LRT skelbė, kad T. Tomilinas teigia viešbutyje gyvena dėl to, jog po skyrybų jo turimame būste Vilniuje apsistojusi buvusi žmona. Darbo partijos frakcijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad su šeima į viešbutį gyventi pasiprašė po to, kai nusprendė parduoti savo turėtą būstą Vilniuje.

Anot LRT, „valstietis“ Gintautas Kindurys paklaustas kodėl gyvena Seimo viešbutyje, nors yra nusipirkęs būtą sostinėje, tikslaus atsakymo nepateikė. Jo frakcijos narė R. Šalaševičiūtė nurodė turinti būstą netoli Maišiagalos, arčiau nei 25 kilometrai iki Vilniaus, bet namuose gyventi negalinti dėl logistinių priežasčių.

Trečiadienį registruotose Seimo statuto pataisose numatyta, kad Seimo viešbutyje gyventi galėtų tik Seimo nariai, per pastaruosius penkerius metus neturėję gyvenamosios patalpos sostinės savivaldybės teritorijoje ir iki 25 kilometrų nuo savivaldybės administracinės ribos.

Iniciatoriai teigia, jog dabartinė tvarka, leidžianti Seimo viešbučiu naudotis ir turintiesiems NT Vilniuje, „nėra sąžininga ir teisinga, ne tik kitų Seimo narių, bet ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu“.

Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad jos „sukurs teisingą bei sąžiningą praktiką“.

Jas registravo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma, parlamentarai Andrius Vyšniauskas, Mindaugas Lingė, Kęstutis Masiulis ir Andrius Kupčinskas.

Naudojasi keturi NT turintys parlamentarai

Nacionalinis transliuotojas LRT anksčiau šią savaitę pranešė, kad šiuo metu NT Vilniuje ir aplink jį turi bei Seimo viešbučiu naudojasi keturi parlamentarai.

Iš pradžių Seimo kanceliarija atsisakė nurodyti jų pavardes, motyvuodama asmens duomenų apsaugos taisyklėmis, tačiau vėliau juos pateikė, nurodė transliuotojas.

Jeigu norime nuo tokių situacijų apsisaugoti, aš dar kitą variantą matau – parduoti Seimo viešbutį, tokiu būdu išspręsti problemą.

Ketvirtadienį LRT naujienų portalas informavo, jog viešbučiu naudojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė bei „valstiečiai“ Gintautas Kindurys ir Rimantė Šalaševičiūtė.

T. Tomilinas portalui sakė, kad viešbutyje gyvena dėl to, jog po skyrybų jo turimame būste Vilniuje apsistojusi buvusi žmona.

Darbo partijos frakcijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad su šeima į viešbutį gyventi pasiprašė po to, kai nusprendė parduoti savo turėtą būstą Vilniuje.

Anot LRT, „valstietis“ Gintautas Kindurys paklaustas kodėl gyvena Seimo viešbutyje, nors yra nusipirkęs būtą sostinėje, tikslaus atsakymo nepateikė.

Jo frakcijos narė R. Šalaševičiūtė nurodė turinti būstą netoli Maišiagalos, arčiau nei 25 kilometrai iki Vilniaus, bet namuose gyventi negalinti dėl logistinių priežasčių.

J. Kalinsko / BNS nuotr.

Seimo kanceliarija ketvirtadienį išplatintame pranešime neigė atsisakiusi pateikti duomenis pirmuoju žurnalistų bandymu.

„Spręsdama dėl asmens duomenų teikimo teisėtumo, (kanceliarija – BNS) paprašė žurnalisto patikslinti prašymą, nes nebuvo aiškus tokios informacijos gavimo tikslas – visi Seimo nariai Seimo viešbutyje gyvena teisėtai. Galutinį sprendimą pateikti prašomą informaciją Seimo kanceliarija priėmė atsižvelgdama į Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos išaiškinimą, ir žurnalistui prašoma informacija buvo suteikta“, – teigė kanceliarija.

„Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos nuomone, visais atvejais, kai dėl Seimo narių duomenų kreipiasi žurnalistai, jie asmens duomenų prašo visuomenės informavimo tikslais teisėto intereso pagrindu, o žurnalisto nurodytas tikslas „publikacijos rengimas“ yra pakankama sąlyga vertinant teisėto intereso buvimą“, – rašoma pranešime.

„Parduoti Seimo viešbutį“

Šis klausimas buvo aptartas ir ketvirtadienį vykusiame Seimo valdybos posėdyje.

Seimo vicepirmininkas, „laisvietis“ Vytautas Mitalas pažymėjo, jog kanceliarijos atsakyme pastebimi biurokratinio atsikalbinėjimo elementai.

„Jeigu norime nuo tokių situacijų apsisaugoti, aš dar kitą variantą matau – parduoti Seimo viešbutį, tokiu būdu išspręsti problemą“, – juokavo parlamentaras.

„Iš istorijos matome, kad kyla tokios situacijos, dažnai kyla ir pasipiktinimo banga visuomenėje ir žiniasklaidoje, kai viena ar kita valdžios institucija prisidengia, pavadinkim taip, duomenų apsaugos įstatymu ir neskuba atskleisti duomenų, kurie kitu žvilgsiu vertinant būna viešasis interesas“, – teigė Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

Kitas konservatorius Jurgis Razma siūlė grįžti prie vis nepriimamo Seimo narių darbo sąlygų ir garantijų įstatymo, kur būtų sureguliuoti ir parlamentarų apgyvendinimo, ir informacijos apie juos viešinimo klausimai.

„Taip sakau ne aš, taip sako mano bute Seimo viešbutyje gyvenanti keturių asmenų ukrainiečių šeima. Jie nuolat skundžiasi didžiuliu triukšmu kai žemo dažnio labai kokybiška garsinė aparatūra taip dirba, kad net dreba jų grindys, nes M. Matijošaičio butas yra po jų butu. Girdisi klyksmai ir tikrai labai negera situacija“, – kalbėjo M. Puidokas.

Laisvės frakcijos narys apgailestavo dėl sukeltų nepatogumų.

„Turbūt žemi dažniai prasiskverbia per pastato konstrukciją ir tai sudrumstė žmonių ramybę, dėl to aš apgailestauju“, – tikino M. Matijošaitis.

Anot jo, kaimynai ukrainiečiai dažnai signalizuoja apie triukšmą daužydami į grindis.

„Jie daužė į grindis ir tai vyksta ganėtinai dažnai. Aš nenoriu priekaištauti, bet užtenka mažo garso, kad iššaukti jų tokią reakciją“, – sakė M. Matijošaitis.

M. Puidoko teigimu, Seimo viešbutyje nuolatos vyksta orgijos.

Tai yra ne kas kita kaip šmeižtas ir jeigu aš kreipčiausi į teismą, tai M. Puidokas tikrai pralaimėtų.

„Galima sakyti vyksta orgijos ir jos tapo nuolatiniu dalyku“, – teigė M. Puidokas.

M. Matijošaitis teigė vidurnaktį tyliai leidęs Whitney Houston ir kaltinimus dėl  orgijų vadina šmeižtu.

„Kaltinimai dėl orgijų yra absurdiški. Kai tu tyliai leidi Whitney Houston dainą „Oh Yes“, kad ir vidurnaktis buvo, bet tyliai ir tam yra liudininkų. Ir tau sako, kad tu triukšmauji nuolatos, kasdieną ir keli orgijas, esi kažko apsivartojęs. Tai yra ne kas kita kaip šmeižtas ir jeigu aš kreipčiausi į teismą, tai M. Puidokas tikrai pralaimėtų“, – pareiškė M. Matijošaitis.

Pasak M. Puidoko, ukrainietiems nuėjus pasikalbėti dėl keliamo triukšmo, M. Matijošaitis pagrasino, kad jas iškeldins.

„Kai jie praeitą naktį nuėjo ir paprašė, kad būtų visas tas triukšmas pritildytas ir būtų leista jiems ilsėtis, tai ten nuėjusioms dviems moterims buvo pagrasinta, kad Laisvės partijos Seimo narys M. Matijošaitis juos visus per savaitę iškeldins, jeigu jie dar drįs daugiau jam skųstis dėl triukšmo“, – kalbėjo M. Puidokas.

M. Matijošaitis situaciją piešė kitaip.

„Mes pasikalbėjom, aš atsiprašiau nuoširdžiai, kad sudrumsčiau ramybę ir išjungiau muziką, naudojau ausines. Pasikalbėsim dar, jei reikės, susitarsim, kokiu metu ir kaip tą garsą valdyti bute“, – sakė M. Matijošaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Iš garsų sunku patikėti, kad blaivūs asmenys galėtų taip elgtis ir sukelti tokį triukšmą. Kad ten yra gausu pašalinių asmenų, liudija ir ukrainiečiai, ir kiti žmonės“, – teigė M. Puidokas.

M. Matijošaitis kėlė klausimą: ar parlamentaro artimieji neturi teisės lankytis Seimo viešbutyje?

„Tai M. Puidoko bute gyvena pašaliniai asmenys. Mūsų visuomenėje yra tam tikri stereotipai, kad tau suteiktam parlamentaro bute turėtų tik parlamentaras ir gyventi ir būti visą laiką. Tai reiškia: nei draugų, nei draugės, nei sutuoktinio, nei tėvų pasikviesti. Man atrodo, pats klausimas yra pritemptas. Kas tie pašaliniai žmonės? Mano draugė pašalinis žmogus?“ – klausė M. Matijošaitis.

Bandyta kalbėtis, tačiau M. Matijošaitis nesiklausė.

„Pabendrauta ir su viešbučio administracija, ir su Seimo kanceliarija. Visi bandė eiti į kontaktą su Seimo nariu, bet jis jų tiesiog negirdėjo, nesiklausė ir nepaisė“, – aiškino M. Puidokas.

Laisvės partijos narys teigė pats kuriantis elektroninę muziką ir be jos nenorintis gyventi.

„Aš myliu muziką, aš kuriu elektroninę muziką ir be to gyventi man sunkoka. Galvoju, gal išsikraustysiu į vienkiemį ir nedrumsiu niekam ramybės“, – svarstė M. Matijošaitis.

Kreiptis į teismą neplanuoja nors, jo manymu, tikrai laimėtų.

„Jei kreipčiausi į teismą, neabejoju, kad laimėčiau, bet dabar dėl tokio menko, išpūsto klausimo...“ – sakė M. Matijošaitis.

Prieš pareikšdamas kaltinimus M. Puidokas su M. Matijošaičiu kalbėtis nebandė.

„Su Laisvės partija mes tokio artimo bendravimo, kad kalbėtumėmės, neturim. Šiandien jis man sakė, kad buvo galima su juo kalbėtis“, – teigė M. Puidokas.

„Pakviesiu M. Puidoką pasiklausyti mano autorinės muzikos kitą kartą, gal nesijaus toks paliktas nuošaly“, – šypsojosi M. Matijošaitis.