Kokį klausimą dažniausiai užduoda Kalėdų Senelis?

„Ar geras buvai? Aš buvau toks neblogas. Jaunystėje dažnai daug blogesnis buvau, dabar toks geresnis pasidariau“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Kokį gerą darbą padarėte?

„Anūkus prižiūrėjau. Per vasarą maistą jiems ruošiau. Penki anūkai suvažiavo. Ką aš ten auklėjimu užsiimsiu? Ką aš galiu išauklėti? Tai aš užsiimdavau maisto gamyba“, – sakė E. Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ką galvojate rasti po eglute?

„Svarbu, kad negaučiau į ausį“, – teigė E. Gentvilas.

Kokį klausimą dažniausiai užduoda Kalėdų Senelis?

„Ar geras buvai?“ – sakė Seimo narys Linas Slušnys.

Ar buvote geras?

„Aš niekada nebūnu geras, tai negaliu nieko ir sakyti“, – teigė L. Slušnys.

Visada liekate be dovanų?

„Visada jaučiuosi padaręs ką nors negerai. Aš taip jaučiuosi, o kaip mato kiti, čia jau ne mano vertinimas. Tegul Kalėdų Senelis tuo užsiima. Kartais gal per daug sarkazmo buvo kolegų atžvilgiu. Kartais gal neišlaikydavau mandagumo“, – sakė L. Slušnys.

Kokios kalėdinės dovanos būtumėte vertas?

„Vertas? Turbūt esu vertas žmonos bučinio“, – sakė L. Slušnys.

Kartais gal per daug sarkazmo buvo kolegų atžvilgiu. Kartais gal neišlaikydavau mandagumo.

Kaip su tuo gerumu šiemet?

„Ne manęs reikia klausti, tegu mano žmona ir mano dukra pasako, ar aš buvau geras. Tikrai nekomentuosiu pats apie save. Nieko neslepiu. Negaliu nei girtis, nei dirbtinai save plakti“, – kalbėjo Seimo narys Arminas Lydeka.

Ar buvote gera mergaitė?

„Stengiausi. Nežinau, kaip gavosi. Kuo toliau, tuo labiau norisi ne materialių dalykų. Norisi ir santarvės, ir taikos pasaulyje, ir sveikatos. Kasmet norisi vis mažiau tų materialių dovanų. Kažkokia nauja rožių rūšis yra dalykas, kurį visada noriu gauti“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Širinskienė.

Ar buvote geras?

„Manau, kad nebuvau blogas. Kalėdų Senelio pareiga įvertinti, pasverti. Jei gausiu dovanų, reiškia, nebuvau toks blogas. O jei gausiu anglių, turėsiu progą pasitaisyti kitais metais“, – sakė Seimo narys Gintautas Paluckas.

Kokį gerą darbą padarėte?

„Šuniukų prieglaudoje pavedžiojau šuniukus su dukra“, – sakė G. Paluckas.

Ar buvote geras?

„Pats geriausias“, – teigė Seimo narys Algirdas Sysas.

Kokį gerą darbą padarėte?

„Aš toks empatiškas“, – sakė A. Sysas.

Kas būtų geriausia dovana po eglute?

„Ramybė. Čia toks sunkiai pasiekiamas ir gaunamas daiktas“, – kalbėjo A. Sysas.

„Ką reiškia geras? Buvau beveik geras. Myliu žmoną, myliu vaikus“, – teigė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Parodys tik kartą

„Tai Seimo narių patogumui bus išspręsta gana paprastai – Seimo narys informuos atsakingą Kanceliarijos darbuotoją parodydamas galimybių pasą, jei turi. Bus įvesta į sistemą ir kiekvieną sykį įeinant jo rodyti nereikės“, – aiškino Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.

„Galimybių paso neturiu, nes manau, kad tai yra žmones diskriminuojanti priemonė ir visada pasisakau prieš galimybių pasą. Šiandien yra liūdna diena Lietuvos demokratijai. Dėl to, kad opozicijos, aktyviausiai veikiančių Seimo narių, galimybė atstovauti savo rinkėjams yra pašalinta“, – ketvirtadienį kalbėjo Seimo narys Mindaugas Puidokas.

Paklaustas, ką darys, kai parlementarams galimybių pasas bus reikalingas patenkant į Seimą, teigė apie tai dar negalvojęs, nes nori sulaukti bendrų pakeitimų, kurie įsigalios po gruodžio 28 dienos. Pasak jo, galimybių paso tvarka nuolat keičiama. Seimo narys sakė eisiantis į darbą net ir tuo atveju, jei jį, neturintį galimybių paso, ir mėgintų sustabdyti apsaugininkai. 

„Be abejonės, nes turiu atstovauti savo rinkėjams. Mane išrinko rinkėjai, o ne Seimo nariai. Jei Seimo statutas yra pakeistas neteisėtai ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, tai, be abejonės, aš eisiu į savo darbo vietą. Jei man neleis dirbti darbo vietoje, tai bus dar papildomas pagrindas kreiptis į europinius teismus, ir į kitas institucijas. Dėl to, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos mano kaip Seimo nario teisės, kurios yra užtikrintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“, – įsitikinęs M. Puidokas.

Seimo narys patikino, kad į Seimą be galimybių paso patekti bandys diplomatiškai ir kultūringai – nekonfliktuodamas. Tačiau, jei jis bus neįleistas, ketina atvejus fiksuoti.

Ketina priešintis

„Mes priešinsimės, kadangi tai yra Konstitucijos pažeidimas. Konstitucijoje sakoma, kad prieš žmogaus valią jokie medicininiai, moksliniai eksperimentai negalimi. Dabar tai, kas vyksta, yra eksperimentas, kuris dar porą metų tęsis“, – antrino „valstietis“ Dainius Kepenis pridurdamas, kad dėl šio sprendimo tikisi prezidento veto. Tačiau toks prašymas būtų veltui, nes prezidentas neturi galimybės vetuoti statuto pataisos.

Pastarosiomis dienomis garsiai dėl to, kad kolegą pavadino asilu, nuskambėjęs Laurynas Kasčiūnas, paklaustas, ar eis aiškintis ir su tais seimūnais, kurie kels konfliktines situacijas, negalėdami patekti į Seimą, šyptelėjo atsakydamas, kad ne, nes tam yra apsaugininkai.

„Teisingai, jei mes turime rodyti galimybių pasą eidami į parduotuves, tai kodėl Seimo nariams buvo padarytos išlygos? Manau, kad tai labai geras sprendimas ir bus visiems priimtina kaip taisyklė“, – pabrėžė jis.

Gali kilti konfliktų

Eugenijus Gentvilas neabejojo – konfliktinių situacijų, kuomet kai kurie parlamentarai, naudodamiesi savo mandatais ir reikalaudami išskirtinio dėmesio, bandys patekti į Seimą be galimybių paso, kilti gali. „Tokiam, jei būtų mažas vaikas, – nusukai  ausį ir pastatei į kampą. Reikalausime, kad Seimo nariai laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų ir nekurtų savo pačių priimamais įstatymais sau papildomų privilegijų“, – rėžė Seimo narys.

Manau, kad jis savęs nepateisino.

„Aš persirgau, man atsiuntė galimybių pasą. Galiu eiti į parduotuvę, kavinę ir galėsiu į Seimą, bet aš iš principo prieš galimybių pasą. Manau, kad jis savęs nepateisino“, – žurnalistams sakė Petras Gražulis.

Pasiteiravus, gal ir į Seimo posėdžius neis, kai reikės pateikti galimybių pasą, parlamentaras teigė apie tai nesvarstantis, nes minėtas dokumentas jam galioja iki balandžio mėnesio. O kai terminas baigsis, P. Gražulis užsiminė atliksiantis antikūnų testą. „Skiepytis neplanuoju, nors nesu antivakseris. Mane antivakseriu padarė dabartiniai Vyriausybės sprendimai, kurie žemino, niekino žmones, turinčius kitokią nuomonę“, – akcentavo jis.

Parlamentas Valdemaras Valkiūnas įsitikinęs, kad seimūnams, neturintiems galimybių paso, pasipriešinti nepavyks, nes iš karto bus kviečiami pareigūnai, kurie sutramdys kitokiomis priemonėmis.

Būdelės tik gandas?

Anot P. Gražulio, neturintiems galimybių paso Seimo nariams ruošiamos vertėjų būdelės. „Yra paruošti narveliai – galės jie ten sėdėti, eiti balsuoti, bet aš tikrai nepritariu tokiai pozicijai“, – tarstelėjo jis.

Apie tokias būdeles užsiminė girdėjusi ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, tačiau stebėdamasi šmaikštavo klausdama, kaip Seimo nariai ten pateks, jei nebus įleidžiami į Seimą. 

„Gal kokį išorinį liftą valdantieji dar priklijuos ar kažką padarys... Bet tas mėtymasis – tai priimant statuto pataisas, tai ruošiant būdeles, kurios panašios vos ne į dujų kameras. Tai rodo, kad yra mėtomasi ir nežinoma, kokios galėtų būti valdymo priemonės“, – sakė A. Širinskienė.

„Čia yra gandas, nes tos būdelės taip pat yra Seimo rūmuose. Jos numatytos tokiam atvejui, jei kai kurie Seimo nariai, sakykime, dėl silpno imuniteto, norėtų dirbti saugiau, mums ilgai posėdžiaujant“, – paaiškino J. Razma.

Nėra pranašesni už kitus

Seimo narys Aidas Gedvilas sakė turintis galimybių pasą, nes koronavirusu yra persirgęs praėjusių metų gruodį ir iki šiol turi pakankamą kiekį antikūnų – jų daugėja. „Galimybių pasas kaip priemonė yra visiškai netinkanti – segreguojanti žmones. Aš nematau čia problemos, jei jau Vyriausybė padarė klaidą ir daliai žmonių pradėjo taikyti šią priemonę, tai nereiškia, kad tai atveria kelius taikyti plačiai – visai visuomenei, taip pat ir Seimo nariams“, – požiūrį dėstė A. Gedvilas.

Galimybių pasas kaip priemonė yra visiškai netinkanti – segreguojanti žmones.

Pasak Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo, Seimo narys nesiskiria nuo bet kurio kito piliečio. „Jeigu visi mes patiriame tą iššūkį eidami į parduotuvę ar į kokią kitą įstaigą, tai tikrai eidami ir į Seimo rūmus galime pasitikrinti, ar esame persirgę, vakcinuoti ir panašiai. Manau, kad Seimo nariai nėra lygesni už lygius. Jie yra kaip ir kiekvienas Lietuvos gyventojas“, – įsitikinęs jis.

V. Mitalas pabrėžė, kad tokiu būdu nėra pažeidžiama Konstitucija, nes per pandemiją visų teisės yra šiek tiek suvaržomos. Esą turime paaukoti šiek tiek laisvės, kad saugiau išeitume iš pandemijos.

Pataikauja rinkėjams?

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, Seimo nariai turi rodyti pavyzdį. Paklausta, kiek Seimo narių neturi galimybių paso, duomenų ji sakė neturinti, nes ne visi tokią informaciją pateikia. Kaip vertinate tai, kad kai kurie Seimo nariai, pasisakantys prieš galimybių pasą, jį vis dėlto turi? – V. Čmilytės-Nielsen teiravosi žurnalistai.

Seimo pirmininkė svarstė, kad tai yra tam tikros retorikos pasirinkimas, kuris neturėtų stebinti, nes esą kiekvienas Seimo narys žvelgia į tam tikrą savo rinkėjų grupę, kuriai galbūt kartais ir nori pataikauti.

Seimo statuto pataisa numato, kad jei neturintis galimybių paso parlementaras Seimo, komiteto ar komisijų posėdžiuose, bus laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

„Aš tikiuosi, kad pavyks pakeisti statutą. Trečiadienį buvo 70 balsų, reikia 71, bet tikrai, manau, kad tų balsų gali dar šiek tiek prisidėti. 14 dieną galėtų būti svarstymo procedūra ir po savaitės priėmimas. Taip, kad mes, baigdami sesiją, galėtume statuto pataisą priimti. Statuto, kaip žinome, prezidentas vetuoti neturi galimybių, tai jis ir įsigaliotų“, – šyptelėjo J. Razma.

– Jūs su šypsena sakote, kad prezidentas statuto negali vetuoti. Kaip galvojate, jei galėtų, tai vetuotų tokią pataisą?

– Manau, kad nevetuotų, tik primenu, kad statutas yra prilyginamas įstatymui, bet skirtumas yra tas, kad jį pasirašo Seimo pirmininkė ir prezidentui pasirašyti neteikiamas.

– Gal esate paskaičiavę, jei toks pakeitimas įsigaliotų, kiek jūsų kolegų negalėtų įeiti į darbą – į Seimo rūmus, nes žinome, kad ne visi turi galimybių pasus – yra nepasiskiepiję arba jau gana senokai persirgę ir galimybių pasas jiems nebegalioja.

– Negaliu pasakyti, kiek tokių atsirastų, bet visi kolegos turi galimybę pasidaryti testus kaip ir kiti piliečiai, kai reikia kažkur įeiti su galimybių pasu, ir jie yra nepasiskiepiję. Tai Seimo nariai tikrai gauna pakankamus atlyginimus, kad galėtų už testą susimokėti, jei vaizduoja, kad yra protestuojantys prieš vakcinas. Nors, manau, kai kurių yra apsimestinis demonstravimasis, nes, kaip ir visi prisimename istoriją, kai Dainius Kepenis buvo užtiktas teatre be kaukės, paaiškėjo, kad jis į teatrą pakliuvo su galimybių pasu, nors, pagal laikyseną, galėjo pasirodyti, kad jis yra atsisakantis galimybių paso iš principo.

Neatmetu, kad kai ta tvarka įsigalios, atsiras vienas kitas Seimo narys, kuris demonstratyviai bandys pro Seimo apsaugą praeiti nerodydamas galimybių paso.

– Jūs turite įtarimų, kad tie Seimo nariai, kurie dabar aršiausiai pasisako prieš galimybių pasą, jį irgi turi ir naudoja – tik ne tada, kada galima tai viešai matyti?

– Greičiausiai taip. Gal net nėra nė vieno, kuris jo neturėtų. Gal kiti nėra išsitraukę iš Registrų centro, negaliu pasakyti, bet neatmetu, kad kai ta tvarka įsigalios, atsiras vienas kitas Seimo narys, kuris demonstratyviai bandys pro Seimo apsaugą praeiti nerodydamas galimybių paso, akcentuodamas savo konstitucines teises. Tokių, matyt, viešųjų ryšių akcijų bus iš tų Seimo narių, kurie tas akcijas tęstiniu būdu vis mums demonstruoja – tai Seimo salėje, tai kitur.

– Kaip jūs įsivaizduojate bandymą patekti demonstratyviai? Juk apsauga negalėtų Seimo nario sulaikyti, tai kaip tokia situacija galėtų išsirutulioti?

– Seimo narys, žinoma, pasikvies jus ar kitą televiziją. Turbūt vietoj galimybių paso pasiims Konstituciją ir mojuodamas Konstitucija, šauks apie savo besąlygišką konstitucinę teisę dirbti Seimo rūmuose, šauks, kad galimybių pasai yra kažkokie išsigalvojimai. Tokių viešųjų ryšių akcijų vieną kitą galiu prognozuoti, bet turėkime vilčių – gal Seimo nariams užteks sveiko proto rodyti pavyzdį vizuomenei, nes, kaip žinome, kai kuriems piliečiams tie apsunkinimai yra. Buvo kritiškai sutikta žinia, kai Seimo valdyboje mes pradžioje konstatavome, kad Seimo valdybos sprendimu, mes nelabai galėtume to ribojimo įvesti – tam reikia Seimo statuto pataisos, tai dabar galime viską teisiškai tvarkingai išspręsti.

– Ir tie, kurie priešinasi patekimui į Seimo rūmus su galimybių pasu, sako, kad taip bus pažeista Konstitucija, o jie yra išrinkti žmonių, jų darbas negali būti niekaip ribojamas. Kaip jūs atremiate tuos argumentus?

– Seimo nariai neturėtų taip plačiai traktuoti savo konstitucinių teisių, kad jie bet kokiomis aplinkybėmis gali būti Seimo salėje ir balsuoti. Net Seimo posėdžio pirmininkas gali pašalinti Seimo narį, jeigu jis trukdys Seimo darbui, negerai elgsis ir nieko Seimo narys nepasakys, kad jo konstitucinė teisė – čia būtinai būti ir balsuoti. Seimo statute pašalinimas yra ir dabar numatytas. Seimo narys, kaip žinome, nedalyvauja Seimo posėdžiuose dėl ligos, dėl privalomos izoliacijos. Taip, kad čia nėra nieko ypatingo su galimybių paso reikalavimu. Tuo labiau, kad kiekvienam Seimo nariui nėra jokių problemų galimybių pasą gauti. Suprasčiau, jei būtų kažkokių neįveikiamų kliūčių ir mes jas sukurtume, o dabar čia yra legalus dalykas – pasidarai testą ir 72 val. turi galimybių pasą, ir dalyvauji pilnavertiškai.

– Trečiadienį tarp jūsų kolegų buvo logiškų pasvarstymų apie tai, kada Seimo posėdžiai galėtų vykti mišriu būdu – dalis dalyvauja gyvai, kiti – nuotoliniu būdu. Mokyklos pamokas sugeba taip vykdyti, Seimas vis dar nesugeba, kodėl?

– Visas Seimas jau dirbo nuotoliniu būdu ir būtent opozicijos atstovai reiškė pretenzijas, kad jiems kažkas neveikė, kad tai gali būti kažkokie valdančiųjų piktnaudžiavimai, kad mes specialiai norime kažko išvengti. Dabar, kai jie išsireikalavo grįžimą prie tiesioginio darbo, vėl priekaištai, kad nėra nuotolinio darbo galimybės. Aš sutinku, kad reikia turėti mišraus darbo galimybę, kad atskiri Seimo nariai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali būti Seimo salėje, galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Seimo kanceliarijai pavedimas parengti tokią sistemą yra duotas. Gaila, kad tai užtruko, aš tikiuosi, kad netrukus mes tą galimybę turėsime.

– Jeigu nepavyktų įgyvendinti šio siekio ir nereikėtų galimybių paso patekti į Seimo rūmus, o štai visiems kitiems žmonėms – darbuotojams reikia testuotis už savo lėšas, kaip tada būtų? Kaip jaustumėtės prieš visuomenę?

– Jausčiausi gerai, nes aš teikiu projektą ir tikrai balsuosiu, bet ką aš galiu padaryti tiems, kurie staiga apsispręstų balsuoti prieš. Tai jie tada tegul ir aiškinasi žmonėms, kodėl yra ypatingesni, geresni – kažkokie išskirtiniai, kad jiems galimybių pasas nebūtinas.

Seimo narės Ramintos Popovienės inicijuotas projektas – tik dar vienas įrodymas, kad daliai parlamentarų savi interesai yra žymiai svarbesni už bendrą politiką, kuri, atrodo, ir turėtų rūpėti tautos išrinktiesiems. Palaikoma savo bendražygių socialdemokratų, R. Popovienė siūlo numatyti, kad gyventojų apklausoje nuomonę turėtų pareikšti visi tos savivaldybės gyventojai, kurios dalį teritorijos planuojama apjungti.

Kodėl dar neseniai Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja dirbusi R. Popovienė staiga susirūpino žiedinėmis savivaldybėmis? Nesunku pastebėti, kad Seimo narei šis klausimas tapo opus tik suklibėjus Kauno rajono mero, irgi bendrapartiečio – socialdemokrato Valerijaus Makūno ir kitų kolegų kėdėms.

„Iš visos širdies pasveikinčiau Seimo narių iniciatyvą peržvelgti pasenusį ir šiems laikams visiškai nebetinkamą žiedinių savivaldybių reglamentavimą. Tačiau gaila, kad tokių iniciatyvų minėti Seimo nariai nekelia ir ignoruoja valstybinio lygio problemas, apie kurias kalbama ne vienerius ir net ne penkerius metus. Vietoje to savo brangų darbo laiką jie skiria kalboms apie vieną siaurą atvejį, nespręsdami problemos iš esmės“, – teigė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Kyla vienintelis retorinis klausimas – kuo vardu ir pavarde šis žmogus, kurio kėdė yra svarbesnė už kelis metus negydomą valstybės žaizdą?

Miestas visiškai supranta pasigirdusius rajono gyventojų nuogąstavimus apie tai, kas bus su teritorijomis, kuriose nevyks mini referendumas. Deja, pagal šiandieninę įstatymų numatytą tvarką žiedinių savivaldybių ir jų ribų keitimo klausimais, miestas tiesiog negali spręsti ekonominiais, socialiniais ir kitais ryšiais nesusijusių teritorijų likimo.

O tai yra dar vienas įrodymas, kad peržiūrėti žiedines savivaldybes reglamentuojančią įstatyminę bazę tiesiog būtina. Tačiau vietoje to, kad būtų rūpinamasi žmonėmis, užsiimama siauro rato interesais.

Ironiška, kad prieš beveik ketverius metus į Seimą kandidatavę socialdemokratai savo šūkiuose ir plakatuose akcentavo: „Svarbiausia – žmogus!“ Kyla vienintelis retorinis klausimas – kuo vardu ir pavarde šis žmogus, kurio kėdė yra svarbesnė už kelis metus negydomą valstybės žaizdą?

Tuo metu Kauno miesto savivaldybės atstovai, inicijuodami seniai pribrendusių permainų procesus, pasirengę paisyti ir griežtai vadovautis visais teisės aktais, susijusiais su savivaldybių administracinių ribų plėtra.

Pernai prisiekę seimūnai su meru Vytautu Grubliausku susitinka ne pirmą kartą. Lygiai prieš tris mėnesius jie aptarė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukciją, kvapų pietinėje miesto dalyje problemą, Šv. Jono bažnyčios atstatymą ir kitus klausimus.

Šįsyk diskusijų objektu tapo Klaipėdos universitetas ir jo išlikimo rebusas.

Trys uostamiestyje esančios aukštosios mokyklos – Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla raginamos ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo, gal net susijungimo galimybių. Vis dėlto tapti kitų padaliniais nenori nė viena įstaiga.

"Klaipėdos universiteto ateities scenarijus neišvengiamai bus tvirtinamas Seime. Toks, koks šiandien jis yra, – su gausybe studijų programų, struktūrinių padalinių – netenkina miesto, akademinės bendruomenės, regiono ir valstybės lūkesčių. Pagrindinis klausimas, koks universitetas turi išlikti", – pabrėžė V. Grubliauskas.

Beveik visi seimūnai šiuo klausimu turėjo savų pastabų.

"Panašu, kad universitetas savo problemas bando spręsti Klaipėdos valstybinės kolegijos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos sąskaita. Nemanau, kad kolegija gali išgelbėti Klaipėdos universitetą, šioje situacijoje įžvelgiu tik sėkmingą bendradarbiavimą", – tikino Seimo narė Irena Šiaulienė.

Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį, esą pati Švietimo ir mokslo ministerija iki galo nėra apsisprendusi, pagal kokius kriterijus vyks aukštųjų mokyklų skaičiaus mažinimas.

"Mano nuomone, ne aukštųjų mokyklų skaičius yra esmė, o teikiamų žinių lygis", – samprotavo politikas.

Simono Gentvilo žodžiais, Klaipėdos universitetas nesuvokia savo bėdų. Esą Klaipėdoje gyventojų mažėja ne taip sparčiai, kaip čia esančiose aukštosiose mokyklose.

"Klaipėdą studentai palieka palieka sparčiau, nei miestiečiai, todėl norime ne išlikimo, o proveržio plano. Reikia konkrečių siūlymų", – įsitikinęs S. Gentvilas.

Tautos atstovus klaipėdiečius pasveikinęs meras Vytautas Grubliauskas linkėjo politikams sėkmės ir ragino nepamiršti gimtojo miesto.

Kaip vieną svarbiausių ir prioritetinių klausimų susirinkusieji įvardijo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukciją, Baltijos prospekto ir Minijos gatvių sankryžos įrengimą, miestą smardinančios bendrovės "Branda Lt" keliamus rūpesčius, Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje atstatymą. Pastarąjį jie apibūdino kaip būtiną istorinę duoklę miesto ir visos šalies istorijai.

Akcentuota, uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, visuomeninių organizacijų atstovai bei savivaldybės specialistai kone vieningai sutarė, jog ateityje Turgaus gatvėje turėtų vėl iškilti originalaus istorinio dydžio pastatas su 75 metrų aukščio bokštu.

Klaipėdoje stovėjusi bažnyčia po Antrojo pasaulinio karo buvo nugriauta ir neatstatyta.

Anot mero, liuteronybės centras Klaipėdoje svarbus ne tik religiniu, bet istoriniu aspektu. Esą tai – vienas didžiausių šio krašto simbolių, o atkurtas objektas pasitarnautų ne tik religinėms apeigoms.

"Įžvelgiu čia kelis niuansus. Kalbama apie erdvę, kuri tarnautų ne tik kulto reikmėms, o gerokai platesniu kontekstu. Šiuo klausimu gana aktyviai nusiteikusi Vokietijos bendruomenė, Vokietijos užsienio reikalų ministerija. Netgi būtų galima svarstyti apie tam tikrą finansavimą iš jų pusės, jei tik miestas ir valstybė deklaruotų aiškią, ryškią ir vieningą poziciją", – atkreipė dėmesį V.Grubliauskas.

Meras pabrėžė, kad dabartiniai seimūnai artimiausiu metu visus šiuos klausimus turėtų aptarti su šalies premjeru, be kurio reikalai iš vietos veikiausiai nepajudės.

"Žalia šviesa mūsų ketinimams turėtų būti uždegta valstybiniu lygmeniu", – pastebėjo miesto galva.

Lietuvoje ir už jos ribų plačiai žinomas rūbų dizaineris Juozukas (nepainioti su garbiuoju krepšinio rinktinės masažuotoju), nevyniodamas žodžių į pamušalą, išsakė, ką aukštuomenės elitas mano apie įstatymų kūrėjus, paprasčiau tariant, parlamentarus: "Kai jau būsiu impotentas madoje, eisiu į politiką."

Lietuviškos mados dizaino guru išmintį turbūt reikėtų suprasti, kad į Seimą eina tik tie, kurie neišmano savo amato (tenka pripažinti, kai kurie jų vargiai ką nors daugiau geba be politikavimo).

Toks, tarpukario terminais kalbant, kriaučiaus požiūris rodo, kad tautos išrinktojo vardas šiandien praradęs pagarbą.

Bet stebėtis nereikėtų. Juk šalyje, kur ankšta sveikam protui, nėra vietos ne tik senukams, bet ir dorai dirbantiems, mokesčius mokantiems ir nenusakomo dydžio valstybinio sektoriaus armiją išlaikantiems žmonėms, labiausiai gerbiami tie, kurie turi daug pinigų.

O parlamentarams (jie nemėgsta būti vadinami "seimūnais"), net ir buvusiems, pinigų retai kada turėtų stigti. Kad ir tiems 80, kuriems rinkėjai šįkart parodė špygą ir į naują Seimą neišrinko, kanceliarija išmokės beveik 1,4 mln. eurų išeitinių išmokų ir su jomis susijusių mokesčių.

Kaip matote, sumaniai sugebėta pasirūpinti savo gerove net nenusisekus planui A. Tik visuotinės pagarbos seimūnai kažkodėl nesulaukia.

Nepaisant to, gyvenimas valdžios olimpe tęsiasi: rinkimų laimėtojai tebedėlioja sudėtingą koalicijos pasjansą, jų žavusis vadas bando tikinti, kad Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvauti neplanuoja, todėl jokio užkulisinio lošimo esą nėra.

Tuo pat metu garsiausia šalies Loreta virkauja, kad jos graudus pavyzdys ir viešos patyčios iš jos tauraus darbo bet ką galėjo atbaidyti nuo Seimo pirmininko posto, o Pagėgių K.Komskis, naujai nė neprisiekęs ir jau ištrenktas iš parlamento, neketina nusileisti ir mėgins kautis už savo teisėtai pirktą ar nepirktą mandatą teismuose.

Akivaizdu, kad rinkimų atlaidams pasibaigus ramybė ateis dar negreitai.

Kitąmet Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų būti maždaug 2 mln. eurų didesnis nei šiemet. Skaičiuojama, kad didžiąją dalį naujų išlaidų sudarys išeitinės kompensacijos neperrinktiems politikams ir jų padėjėjams.

2016 metų biudžeto projekte numatyta, kad Seimui turėtų būti skiriama 30,49 mln. eurų. Šiemetinis parlamento biudžetas sudaro 28,6 mln. eurų.

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas BNS yra sakęs, kad išlaidų padidėjimas didžiąja dalimi susijęs su šios Seimo kadencijos pabaiga, nes daroma prielaida, kad maždaug pusė dabartinių parlamentarų kitąmet nebus perrinkti ir jiems reikės išmokėti išeitines kompensacijas.

„Rinkėjai kas ketveri metai nusprendžia, kas lieka dirbti, kas ne. Planuojama, kad pusė Seimo pasikeis. Be to, dar prisideda Seimo narių padėjėjų išeitinės“, - teigė A.Sysas.

Pagal Seimo statutą, Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesio atlyginimų išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių atlyginimų.

Šiuo metu Seimo nario pareiginė alga be priedų yra 2,5 tūkst. eurų.

Prezidentūros kitų metų biudžetas beveik nesikeis - šiemet jis yra 5,14 mln. eurų, kitąmet turėtų siekti 5,24 mln. eurų. Padidėjimas susijęs su darbo užmokesčio kilimu.

Vyriausybės kanceliarijos išlaidos kitąmet planuojamos maždaug 700 tūkst. eurų didesnės nei šiemet. 2015 metais jos biudžetas yra 12,275 mln. eurų, 2016 metais numatomas 12,978 mln. eurų.

Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio teigimu, didžiąją biudžeto augimo dalį - apie 400 tūkst. eurų - sudarys lėšos, numatytos pagal Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą. Apie 30 tūkst. eurų ketinama išleisti su stojimu į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) susijusiems reikalams - komandiruotėms, vertimams. Tiek pat kainuos Vyriausybės rūmų pritaikymas neįgaliesiems.

Papildomų lėšų žadama skirti ir Vyriausybės rūmų apsaugai.

„(Numatytas) techninės apsaugos zonos įrengimas. Viskas labai jau pasenę (...). Vis buvo atidėliojama atidėliojama, o su pastato apsauga nėra gerai“, - BNS sakė A.Mačiulis.

Darbo užmokesčio fondo padidėjimas apie 100 tūkst. eurų daugiausia susijęs su kompensacijomis valstybės tarnautojams už krizės metu negautas pajamas.

„Turime numatyti 5 proc. valstybės tarnautojams nesumokėtam atlyginimui kompensuoti, tai yra apie 80 tūkst. eurų. Dar 20 tūkst. eurų - norime pastiprinti Vyriausybės atstovų apskrityse personalą. Turime problemą, kai žemos kategorijos teisininkų Vyriausybės atstovų tarnybose, o Vyriausybės atstovai prižiūri savivaldybių veiklos atitikimą teisės aktams, nelengva rasti tinkamų specialistų“, - aiškino Vyriausybės kancleris.

Politinės partijos kitąmet gali tikėtis lygiai tokių pačių dotacijų kaip šiemet. Joms suplanuota skirti 5,5 mln. eurų.

Eidamas 96-uosius metus mirė buvęs Seimo narys Aleksandras Bendinskas, BNS patvirtino Seimo kanceliarija.

A.Bendinskas gimė 1920 metais Marijampolės apskrityje, Skersabalyje. 1944 metais jis baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, 1960 - Maskvos lengvosios pramonės ir tekstilės institutą, kur įgijo inžinieriaus technologo specialybę.

1941 metais A.Bendinskas dalyvavo vadinamajame birželio sukilime, buvo Lietuvos Ateities Forumo narys.

1940-1943 metais jis dirbo Kauno bendrovėje „Parama“ techniku, direktoriumi, 1943-1945 metais dėstė Aukštesniojoje prekybos mokykloje, 1945-1956 metais kalėjo sovietų lageriuose už antisovietinę veiklą.

Grįžęs į Lietuvą A.Bendinskas dirbo įvairiose gamyklose, Projektavimo ir konstravimo biure, profesinėje technikos mokykloje.

A.Bendinskas 1992–1996 metais buvo Seimo narys, išrinktas pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą

Salę slaptiems posėdžiams Seimo rūsyje tikimasi įrengti šiemet, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Aš negaliu atsakyti, kada ji bus baigta, tai priklauso nuo darbų apimčių, bet ji privalo būti, nes mūsų dabartinės patalpos neatitinka sąlygų darbui su atitinkamais reikalavimais. Mes stengiamės konsoliduoti šių metų biudžeto lėšas, tikimės, kad bus užbaigta šiemet“, - BNS penktadienį sakė L.Graužinienė.

Seimo kanceliarija pranešė, kad šią vasarą bus tęsiami 2011 metais pradėti ir etapais vykdomi Seimo centrinių rūmų atnaujinimo darbai. Numatoma atlikti planuotus Seimo I rūmų rūsio remonto darbus, dalyje šių patalpų įrengiant patalpas posėdžiams.

Seimo valdyba anksčiau yra nusprendusi įrengti parlamente saugumo reikalavimus atitinkančias patalpas, nes slaptiems posėdžiams skirtas parlamento antruose rūmuose esantis 006 kabinetas nebeatitinka keliamų saugumo reikalavimų, be to, yra per mažas.

Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, didžioji dalis darbų bus atlikta už lėšas, gautas nuomojant Seimo kanceliarijai priklausančias patalpas. Darbai turėtų kainuoti apie 335 tūkst. eurų.

Pasak pranešimo, pradėjus remonto darbus per ketverius metus buvo atnaujinti visi keturi Seimo I rūmų aukštai. Pakeisti visų kabinetų, salių ir koridorių langai, komunikacijos, bendrosios inžinerinės sistemos.

Kaip teigiama pranešime, Seimo I rūmai iš esmės remontuoti nebuvo nuo 1981 metų, o dėl nesandarių rūmų langų ir sienų Seimo kanceliarija kasmet patirdavo apie 30–40 proc. šilumos energijos nuostolių.