Be kita ko, išplėstos normos, kad jos apimtų ir pasauliečius katalikų lyderius, ir dar kartą patvirtinta, kad pažeidžiami suaugusieji taip pat gali tapti išnaudojimo aukomis.

Pranciškus dar kartą patvirtino ir visam laikui įteisino 2019 metų dokumento laikinąsias nuostatas, kurios buvo priimtos Vatikano ir katalikų hierarchijos krizės metu.

Tuo metu tas įstatymas buvo giriamas už tai, kad jame buvo nustatyti tikslūs mechanizmai, kaip ištirti prie piktnaudžiavimo prisidėjusius vyskupus ir aukšto rango religines figūras, tačiau jis buvo įgyvendinamas netolygiai, o prievartą patyrę asmenys kritikavo Vatikaną dėl nuolatinio skaidrumo trūkumo bylose.

Naujosios normos atitinka kitus nuo to laiko Katalikų Bažnyčios paskelbtus piktnaudžiavimo atvejų sprendimo pokyčius. Svarbiausia, kad jos išplėstos ir apima ne tik dvasininkus, bet ir Vatikano patvirtintų asociacijų, kurioms vadovauja tikintys pasauliečiai, vadovus.

Taip reaguojama į daugybę pastaraisiais metais išaiškėjusių atvejų, kai pasauliečiai piktnaudžiavo savo įgaliojimais, siekdami seksualiai išnaudoti savo dvasiškai globojamus ar vadovaujamus žmones.

Naujosiose normose taip pat dar kartą patvirtinta, kad net ir suaugusieji gali tapti kunigų grobuoniško elgesio aukomis, pavyzdžiui, vienuolės ar seminaristai, kurie yra priklausomi nuo savo vyskupų ar vyresniųjų. Anksčiau Bažnyčios teisėje buvo laikoma, kad turi būti ištirti tik priekabiavimo ir smurto prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusiuosius atvejai.

Naujajame dokumente aiškiai nurodoma, kad suaugusieji gali būti pažeidžiami net ir retkarčiais, kai susiklosto tam tikros situacijos. Tai, kad šis apibrėžimas liko tekste, yra svarbu, atsižvelgiant į Vatikano pasipriešinimą išplėsti piktnaudžiavimo normas, kad jos apimtų ir suaugusiuosius.

„Daugiau nei 70 moterų, dirbusių Kenijos arbatos ūkiuose, kurie daugelį metų priklausė dviem Britanijos bendrovėms, BBC papasakojo, kad jų vadovai jas seksualiai išnaudojo“, – teigiama transliuotojo interneto svetainėje.

Tyrime daugiausia dėmesio skirta Kenijos plantacijai, kuri tuo metu priklausė Jungtinės Karalystės plataus vartojimo prekių grupei „Unilever“, ir kitai plantacijai, kuri tebepriklauso arbatos grupei „James Finlay & Co“.

BBC kalbėjosi su aukomis, kurios teigė, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paklusti vadovų seksualiniams reikalavimams, antraip jos būtų praradusios darbą. Pranešama, kad vieną iš jų vadovas užkrėtė ŽIV.

Slaptas filmavimas taip pat parodė, kad vietos viršininkai bandė daryti spaudimą po priedanga dirbusiai BBC reporterei dėl sekso.

„Unilever“ naujienų agentūrai AFP teigė esanti „labai sukrėsta BBC laidoje nuskambėjusių kaltinimų“.

Grupė savo pareiškime pridūrė, kad ji „daugelį metų sunkiai dirbo, kad išspręstų labai rimtas seksualinio ir su lytimi susijusio smurto prieš moteris arbatos pramonėje problemas. Be kita ko, buvo pagerinta komandų vadovų lyčių pusiausvyra, patobulintas skundų nagrinėjimo procesas, sustiprintas informuotumo didinimas ir mokymai.“

„Unilever“ pridūrė esanti „labai nusivylusi, kad priemonės, įdiegtos siekiant palengvinti pranešimų apie piktnaudžiavimą teikimą, jo nustatymą ir tyrimą, nepadėjo aptikti ir išspręsti problemų, į kurias atkreipė dėmesį BBC“.

„Lipton Teas and Infusions“, dabar priklausančios privataus kapitalo grupei, vadovė Nathalie Roos (Natali Rus) pridūrė, kad bendrovė buvo sukrėsta ir pasibaisėjusi šiais kaltinimais.

„Nedelsdami nušalinome nuo pareigų vadovus, kurių atžvilgiu nuskambėjo kaltinimai, ir pradėjome išsamų nepriklausomą tyrimą, – sakoma AFP atsiųstame N. Roos pareiškime. – Jei šiame tyrime, kuris vis dar tęsiasi, bus rasta kokių nors neteisėtų veiksmų įrodymų, imsimės griežčiausių veiksmų.“

„Būdama moteris ir naujoji arbatos rinkos lyderės generalinė direktorė, ryžtingai siekiu reikšmingų pokyčių visoje pramonėje, taip pat ir moterų saugumo klausimu, kuris man ypač artimas“, – pridūrė ji.

„James Finlay & Co“ iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Pasak BBC, „James Finlay & Co“ pranešė, kad nušalino nuo pareigų vieną vadovą ir tiria, ar jos Kenijoje vykdoma veikla susiduria su „endemine seksualinio smurto problema“.

Praėjusiais metais „Unilever“ užbaigė pasaulinio arbatos verslo, įskaitant prekės ženklus „Lipton“ ir „PG Tips“, pardavimą bendrovei „CVC Capital Partners“ už 4,5 mlrd. eurų. Nuo to laiko ji pervadinta į „Lipton Teas and Infusions“.

Kaip BNS pirmadienį teigė sostinės meras Remigijus Šimašius, Vilniaus valdžia šį klausimą nagrinės vasario 8-ąją.

„Miesto tarybos posėdžiui teiksiu siūlymą pripažinti netekusiu galios teisės aktą dėl Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimo buvusiam JAV Atstovų Rūmų pirmininkui. Motyvas – veikla, žeminanti apdovanotojo vardą“, – sakė Vilniaus vadovas.

Tuo metu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas, Valstybės apdovanojimų tarybos pirmininkas Renaldas Gudauskas BNS nurodė, kad antradienį dėl šio klausimo rengiamas skubus posėdis.

„Laikas dar derinamas“, – sakė jis.

Sostinės garbės piliečiu D. Hastertas pripažintas dar 2001 metais. Tais pačiais metais jis apdovanotas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu.

Šie apdovanojimai skirti už nuoseklų Lietuvos narystės NATO rėmimą, o šalies diplomatai anuomet jį vadino Lietuvos bičiuliu.

Motyvas – veikla, žeminanti apdovanotojo vardą.

Vis dėlto 2016-aisiais D. Hastertas buvo nuteistas 15 mėnesių kalėti bankinio sukčiavimo byloje, susijusioje su atsilyginimu už tylėjimą dėl seksualinio išnaudojimo.

Buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas prisipažino, kad nuo 7-ojo dešimtmečio iki 9-ojo dešimtmečio pradžios, dar iki pradėdamas savo karjerą Kongrese, jis seksualiai išnaudojo berniukus, kai dirbo mokytoju ir imtynių treneriu Jorkvilio mokykloje Ilinojuje.

D. Hastertui taip pat teko sumokėti 250 tūkst. dolerių baudą į aukų fondą, jis įpareigotas dalyvauti seksualinių pažeidėjų gydymo programoje.

Nepaisant prieš daugiau nei šešerius metus plačiai JAV nuskambėjusios bylos, Lietuvoje šis anuomet įtakingas JAV politikas išliko apdovanotųjų sąraše.

D. Hastertas Atstovų Rūmų pirmininkas buvo nuo 1999-ųjų iki 2007-ųjų. Tuo metu jis laikytas santūriu, maloniu politiku, padėjusiu JAV Kongresui pereinamuoju laikotarpiu po jo pirmtako Newto Gingricho (Niuto Gingričo) pirmininkavimo.

D. Hastertas atsistatydino iš Kongreso įtartas pro pirštus žiūrėjęs į skandalą, kilusį dėl to, kad kitas buvęs Atstovų Rūmų narys, Markas Foley (Markas Folis), siuntinėjo seksualiai atviras ar dviprasmiškas žinutes į paauglių puslapius.

Anot jo pranešimo, „neteisminio proceso metu surinktos medžiagos, teisinių ir faktinių aplinkybių pakanka įgyti ir su moraliniu tikrumu paskelbti, kad Jonas Kusas kaltas (constat) dėl nepilnamečių tvirkinimo ir seksualinio išnaudojimo“.

Vyskupo teigimu, nukentėjusiems asmenims siūloma dvasinė ir psichologinė pagalba, numatyta Bažnyčios normose.

„Mums, kaip Bažnyčiai, tai tikrai labai didžiulis smūgis“, – šeštadienį LRT radijui sakė vyskupas A. Jurevičius.

Išankstinis tyrimas dėl kunigo J. Kuso nederamo elgesio su nepilnamečiais praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Telšių vyskupijoje atliktas 2019 metais.

Kaip BNS nurodė Telšių vyskupijos kurija, policija kunigo veiksmų nebetyrė dėl senaties, todėl tyrimo ėmėsi Bažnyčia.

Pasitvirtinus įtarimams Tikėjimo mokymo kongregacija tų metų lapkričio 25 dieną panaikino senaties terminą ir nurodė pradėti neteisminį baudžiamąjį procesą.

„Visa neteisminio baudžiamojo proceso medžiaga buvo perduota vyskupo paskirtiems asesoriams, kurių išvadose pažymima: kai kurie liudininkai proceso metu identifikuoti kaip nukentėjusieji, nepažeidžiant konfidencialumo paslapties, nebuvo pamokyti ar nuteikti, tai būtent remiantis jų paliudijimu ir todėl, kad nukentėjusieji nėra susieti bendrais saitais, asesoriai su moraliniu tikrumu prieina išvados, kad kunigas Kusas yra kaltas“, – teigiama šeštadienį paskelbtame Telšių vyskupo pranešime.

Nukentėjusieji nėra susieti bendrais saitais, asesoriai su moraliniu tikrumu prieina išvados, kad kunigas Kusas yra kaltas.

Per tyrimą nustatyti trys nukentėję nepilnamečiai: du patyrė seksualinį išnaudojimą, vienas tvirkintas.

„Tie trys asmenys yra iš skirtingų vietovių, tarpusavyje nesusiję, ir tai būtent duoda moralinį ir faktinį tikrumą dėl įvykusių šių nusikaltimų“, – šeštadienį LRT radijui sakė vyskupas A. Jurevičius.

Pasak jo, patys nukentėjusieji pranešė apie kunigo nusikaltimus.

Anot vyskupo, baigus procesą vyskupijos lygmeniu visa medžiaga išversta į italų kalbą ir persiųsta Tikėjimo mokymo kongregacijai. Ji sprendimą patvirtino ir įpareigojo Telšių vyskupą A. Jurevičių pritaikyti nusikaltusiam dvasininkui nuolatinę bausmę.

A. Jurevičius dekretas dėl J. Kuso įsigaliojo šeštadienį.

Pasak vyskupo, pašalintasis kunigas yra „užsitvėręs tylos siena“.

„Pats kunigas kaltės iki šiol nėra pripažinęs. (...) Iš kunigo pusės laukiama atgailos bei aukų atsiprašymo“, – teigiama Telšių kurijos komentare BNS.

Kurijos teigimu, J. Kusas galėjo skųsti vyskupo sprendimą dėl pašalinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Šeštadienį įsigaliojęs sprendimas yra nebeskundžiamas.

„Vykdydami savo misiją trokštame būti arti kiekvieno nukentėjusiojo žmogaus siūlydami dvasinę pagalbą, nes net ir seniai patirta prievarta bei pažeminimai palieka gilias vidines žaizdas. Žinia, kad praėjus nemažai laiko visgi triumfavo teisybė, nukentėjusiųjų širdyse tesužadina viltingą pasitikėjimą Viešpačiu“, – rašoma vyskupo pranešime.

Vengia apie tai kalbėti

Aukos kaltinimas – reiškinys, kai nusikaltimo ar kitokio nemalonaus įvykio auka yra laikoma visiškai arba iš dalies atsakinga už nusižengimą, padarytą jos atžvilgiu. Toks kaltinimas gali pasireikšti įvairiais teisininkų, medikų, žurnalistų, šeimos narių, visuomenės veiksmais, komentarais ar sprendimais.

Tyrimai rodo, kad žmonės labiau linkę kaltinti aukas dėl prieš jas įvykdytų nusikaltimų, kai kaltininkas yra jų pažįstamas, kai jis lieka nenubaustas ar nepagautas, kai auka patiria ilgalaikių nusikaltimo padarinių ir negauna palaikymo iš kitų. Taip pat – kai auka neatitinka savo lyties vaidmens. Tai ypač galioja seksualinio pobūdžio nusikaltimams arba nusikaltimams artimoje aplinkoje. Aukos yra dažniau kaltinamos ir tuomet, kai neatitinka vadinamosios idealios aukos vaidmens. T.y. jeigu auka tapusi moteris nėra pasyvi, silpna, „žinanti savo vietą“ arba jeigu pati pasidarė savo apsinuoginusios nuotraukas, nors ir tik privačiai naudoti, o buvęs partneris jas be moters leidimo paviešino. Jeigu auka yra vyras, tuomet apskritai netikima tokiu prievartos scenarijumi arba suabejojama jo vyriškumu.

Naujausi tyrimai nerodo, kad žmonės labiau linkę kaltinti seksualinės prievartos nei apiplėšimo aukas. Kita vertus, palyginti su pastarosiomis, seksualinės prievartos aukos susiduria su negatyvesnėmis socialinėmis reakcijomis: tyla, vengimu kalbėti apie įvykį, stigmatizavimu arba egocentrinėmis reakcijomis. Pavyzdžiui, žmogui taip nemalonu girdėti aukos istoriją, kad šiai tenka raminti klausantįjį. Aukos kaltinimą labiau lemia tai, ar vertinantysis turi seksistinių nuostatų ir stokoja empatijos aukai, – tokiais atvejais jis linkęs kaltinti auką ir nesugeba įsivaizduoti, ką ji jaučia.

Turi seksistinių nuostatų

Dauguma seksualinės prievartos atvejų įvyksta tarp pažįstamų.

Nusikaltėliai linkę kaltinti aukas todėl, kad nori pateisinti savo elgesį, išvengti bausmės ir toliau demonstruoti galią. Tai ypač galioja smurtiniams nusikaltimams: seksualiniam priekabiavimui, smurtui artimoje aplinkoje, seksualinei prievartai. Norėdami pateisinti savo elgesį, nusikaltėliai neretai vadovaujasi seksistinėmis nuostatomis ir stereotipais apie tai, koks elgesys turėtų būti priimtinas vienai ar kitai socialinei grupei. Jie yra įsitikinę, kad turi teisę naudotis savo galia ir elgtis taip, kaip nori, – ypač su tais, kurie pažeidžia įprastus lyčių ar kitus socialinius vaidmenis.

Prievartos priežastis – galios ir kontrolės disbalansas tarp aukos ir kaltininko. Kitaip tariant, kai kaltininkas turi neproporcingai didesnę galią nei jo auka. Ši galia gali būti susijusi su fizinėmis, socialinėmis, finansinėmis ar politinėmis galimybėmis. Skirtingai nuo visuomenėje dominuojančio įsivaizdavimo, dauguma seksualinės prievartos atvejų nutinka tarp pažįstamų žmonių.

Dauguma seksualinės prievartos nusikaltėlių yra vyrai. Taip yra dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo, priešiškumo moterų atžvilgiu, patirtos seksualinės ir fizinės prievartos vaikystėje. Taip pat – dėl palaikomų ryšių su agresyviais, nusikalsti linkusiais bendraamžiais, nestabilios ir smurtinės šeimos aplinkos, patriarchalinės šeimos ir bendruomenės struktūros. Bendruomenės lygmeniu tai lemia menkos bausmės už smurtą, seksualinės prievartos tolerancija, ekonominių priemonių ir teisinės pagalbos stoka. Tarp dar platesnio masto priežasčių galima įvardyti ir įstatymų, skirtų kovai su lyčių nelygybe, stoką.

Išprievartavimo kultūra

Visuomenėje dominuoja moterų sudaiktinimas.

Kultūrinės seksistinės nuostatos sukuria atmosferą, kurioje tik tam tikras vyrų ir moterų elgesys yra laikomas priimtinu arba normatyviu. Pavyzdžiui, manoma, kad vyrui yra normalu norėti seksualiai užkariauti moterį, jis nelabai gali susivaldyti, yra agresyvus, o moteris turi neprovokuoti, būti kukli, paklūstanti, pasyvi. Tokios nuostatos taip pat palaiko galios disbalansą, kuriuo remiantis, vyrai turi daugiau galios nei moterys, yra viršesni, privilegijuoti.

Humoras, kalbant apie išprievartavimus (taip juos sumenkinant), tiek žiniasklaidoje tiek ir viešojoje kalboje taip pat prisideda prie tokios kultūros palaikymo.

Visuomenėje dominuojančios seksistinės nuostatos persiduoda ir kitiems asmenims – stebėtojams, kurie taip pat ima kaltinti aukas dėl jas ištikusių nelaimių. Mokslininkai kalba apie vadinamąją išprievartavimo kultūrą – fenomeną, kai išprievartavimas, visuomenės akimis, tampa normaliu dalyku. Tokią kultūrą palaiko žiniasklaida, reklama, kalbos vartojimas. Žmonės nuolat mato nuasmenintus, sudaiktintus, seksualizuotus, vartojamus moterų kūnus, nuvertinamas moterų išsakomas mintis ar idėjas. Tokia praktika pamažu tampa norma: vyrai dominuoja, veikia, o moterys reaguoja, yra išnaudojamos.

Toks iškreiptas lyčių veikimo galios pasiskirstymas tampa ne tik normatyviu, bet kartu ir nematomu. Kitaip tariant, smurtas vis mažiau stebina. Humoras, kalbant apie išprievartavimus (taip juos sumenkinant), tiek žiniasklaidoje tiek ir viešojoje kalboje taip pat prisideda prie tokios kultūros palaikymo.

Vienas mokslininkų tyrimas, kuriame buvo apklausti 20-mečiai, atskleidė, kad jauni žmonės jaučiasi gyvenantys seksizmo terpėje, kurioje išprievartavimas yra suprantamas kaip norma, o žmonės yra vis labiau abejingi vyrų smurto prieš moteris apraiškoms. Jie pastebi, kad toks moterų sudaiktinimas ir vyrų agresyvus elgesys dažnai priimtinas populiariojoje muzikoje ir televizijoje, o socialiniuose tinkluose gausu aukas kaltinančių komentarų ir dvigubų seksualinių standartų vyrų ir moterų atžvilgiu.

Kas kaltina labiau

Kodėl aukos yra kaltinamos? Psichologai išskiria gausybę psichologinių priežasčių, susijusių su mąstymo klaidomis. Viena iš populiariausių yra teisingo pasaulio hipotezė, paremta idėja, kad pasaulis yra saugi, teisinga vieta, kurioje žmonės gauna tai, ko nusipelnė. Tie, kurie vadovaujasi šia hipoteze, tiki, kad socialinė sistema, kurioje jie veikia, yra teisinga, sąžininga ir teisėta.

Tokie įsitikinimai yra supurtomi, kai žmonės susiduria su netikėtomis nelaimėmis, pavyzdžiui, smurtiniais nusikaltimais. Kitaip tariant, sunku ir toliau tikėti, kad geriems žmonėms nutinka geri dalykai, o blogiems – blogi, jei leisi sau pagalvoti, kad mergina, prie kurios priekabiavo, buvo geras žmogus. Matyt, ji vis dėlto darė kažką ne taip, kad ją ištiko tokia nelaimė. Toks galvojimas leidžia išsaugoti asmeninės atsakomybės ir socialinių situacijų kontrolės iliuziją. Jeigu leisi sau manyti, kad pasaulis yra nevaldomas, tuomet, vadinasi, ir mane gali ištikti tokio paties masto nelaimė, taps labai sunku gyventi.

Tyrimai rodo, kad, mąstydami apie tai, kiek auka yra kalta dėl patirtos prievartos, pirmiausiai žmonės svarsto, kiek pati auka prisidėjo prie to, kad patyrė prievartą, o paskui – kaip ji privalėjo užkirsti kelią šiai prievartai. Vienas tyrimas atskleidė, kad tie, kurie palaiko teisingo pasaulio hipotezę, susidūrę su situacija, kai nekalta auka patiria prievartą, jaučia kognityvinį disonansą (t.y. neatitikimą tarp realybės ir savo turimo įsivaizdavimo) ir ima labiau kaltinti aukas dėl dviejų skirtingų psichologinių procesų: intuityvaus-asociacinio (auka yra siejama su negatyviu įvykiu, todėl nesinori apie tai galvoti) ir racionalaus (ieškoma loginio paaiškinimo, kodėl būtent ji tai patyrė).

Aukos kaltinimą taip pat neretai lemia bazinė priskyrimo klaida, kai labiau sureikšminamos vidinės, su asmens būdo ypatumais susijusios nelaimių priežastys ir sumenkinamos išorinės, su aplinkybėmis susijusios elgesio priežastys. Kitaip tariant, kai laikomasi požiūrio, kad žmogaus elgesys atspindi jo būdą, o aplinkybės ar kontekstas nėra svarbūs. Tokiu atveju, susidūrę su nusikaltimo auka, šią klaidą darantys žmonės yra linkę priskirti daugiau atsakomybės aukai už jos netinkamą elgesį ir ignoruoja situacinius nusikaltimo veiksnius. Įdomu tai, kad savo pačių atžvilgiu šie žmonės vadovaujasi priešinga mąstysena ir daugiau reikšmės teikia kontekstui, o ne savo elgesiui, – tai vadinama veikėjo-stebėtojo klaida.

„Man taip nenutiks“

Aukų patirtis primena mums, kad esame pažeidžiami, – tai kelia stresą ir nesaugumą, todėl žmonės yra linkę kaltinti aukas.

Prievartos aukoms žmonės itin dažnai priskiria mazochistinės asmenybės bruožus: „Juk, antraip, ji paliktų savo smurtaujantį vyrą.“ Dažnai minima netinkama apranga („Kodėl ji taip seksualiai apsirengė?“) ar elgesys („Kodėl flirtuoja? Kodėl vartoja alkoholį?“). Ir priešingai, kalbant apie seksualinio pobūdžio nusikaltėlius, bandoma mažinti jų kaltę, paminint asmenybės ypatybes: nesusivaldymą, didelį seksualinį potraukį.

Dar viena mąstymo klaida – nepažeidžiamumo iliuzija. Žmonės, nepatyrę prievartos, dažnai galvoja, kad jiems to nutikti negali arba kad tai gerokai mažiau tikėtina. Aukų patirtis primena mums, kad esame pažeidžiami, – tai kelia stresą ir nesaugumą, todėl žmonės yra linkę kaltinti aukas: „Galbūt auka darė kažką negerai. Aš taip nesielgiu, todėl manęs ši nelaimė neištiks.“ Pradedama skirstyti į „mes“ (tie, kurie elgiasi tinkamai ir nepatiria nelaimių) ir „jie“ (aukos, kurios elgiasi kažkaip netinkamai), taip atsiribojant nuo aukos.

Empatijos stoka taip pat gali prisidėti prie didesnio aukos kaltinimo, ypač tiems, kurie nesitapatina su aukos grupe. Pavyzdžiui, jeigu auka yra moteris, vyrams sunkiau įsivaizduoti, ką ji jaučia, nes jie savęs netapatina su moterimi ir jaučia poreikį apginti, atstovauti, pateisinti vyrus.

Aukos kaltinimą taip pat skatina pasirinkimo galimybė, t.y. jei žmogus kitų elgesį vertina akcentuodamas individualią atsakomybę, asmeninę kontrolę ir ignoruodamas socialinius veiksnius, sumažėja jo empatija socialiai remtinų asmenų atžvilgiu.

Nukentėję vengia pranešti apie patirtą prievartą norėdami išvengti kaltinimo ir nenorėdami patirti atstūmimo iš aplinkos, neigiamų išgyvenimų bendraujant su teisės ir medicinos specialistais. Be to, jie patys perima visuomenėje populiarias nuostatas ir ima kaltinti save: savęs kaltinimas tampa būdu atkurti saugumo jausmą, savo paties gyvenimo kontrolę.

Ką reikėtų daryti?

Svarbu kovoti su seksistinėmis nuostatomis, mažinti lyčių galios disbalansą. Reikėtų keisti seksualinės prievartos mitus, klaidingus įsitikinimus ir skatinti informacijos apsikeitimą, bendradarbiavimą tarp visų institucijų, dirbančių seksualinės prievartos klausimais: teisininkų, nevyriausybinių organizacijų, žurnalistų, mokslininkų.

Siekiant užkirsti kelią seksualinei prievartai, svarbu vykdyti mokymus, kaip atpažinti rizikingas situacijas, į kurias pakliūva kiti žmonės, ir stiprinti atsakomybės jausmą, pasitikėjimą savimi kovojant su tokiomis situacijomis. Vykdant tokius mokymus siekiama keisti ne tik individualių asmenų elgesį, tačiau ir organizacijų kultūrą – socialines normas, palaikančias išprievartavimo kultūrą.

Apie dėl įvykio pradėtą tyrimą plačiau pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė Kristina Mišinienė.

„Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Tikriausiai tų konkrečių žinių turime nedaug. Žinome, kad grupė galimai nukentėjusių kreipėsi į teisėsaugą su žinia apie tai, kad jie buvo pakankamai ilgą laiką seksualiai išnaudojami Raudonojo kryžiaus psichologo. Vėliau tas žmogus iš Raudonojo kryžiaus perėjo į pasienio tarnybą“, – pasakojo K. Mišinienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ji negalėjo atsakyti, kodėl nusikaltimo nematė kiti valstybės pareigūnai.

„Čia yra klausimai, kurių mes visi savęs klausiame. Jei turėtume atsakymus, mums visiems būtų lengviau. Dabar vyksta ikiteisminis tyrimas, manau, mes nesileisime į kažkokias spekuliacijas. Mūsų žiniomis, tai vyko pakankamai ilgą laiką. Seksualinė prievarta, net ir trumpai trunkanti, yra labai žlugdantis momentas. Ikiteisminis tyrimas, mūsų žiniomis, pradėtas balandžio pradžioje. Kalbame apie šiais metais vykusius įvykius“, – sakė pašnekovė.

Prireiks labai daug laiko, kol šitą reputacinę dėmę mes, visas nevyriausybinis sektorius, atsiplausime.

K. Mišinienė tikino, kad anksčiau signalų apie seksualinę prievartą nelegalių migrantų stovyklose nebuvo gauta.

„Žinoma, paklausus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ar to paties Raudonojo kryžiaus, jie aiškina, kad nežinojo, nematė, negirdėjo ir tas žmogus nebedirba. Aš pati, 22 metus dirbanti pagalbos teikimo lauke, nesu girdėjusi, kad psichologas, kuris be jokios užkardos prieina prie pažeidžiamųjų grupių, būtų kaltinamas tokiu išnaudojimu. Manau, tai yra labai rimtas signalas visiems pergalvoti, kas vyksta uždarose institucijose. Mums atrodo, kad situacija gerėja, mes tik gauname žinutes, kad migrantų centruose gyvenimas gerėja, kad jų mažėja, ir staiga – ikiteisminis tyrimas su tokiais baisiais kaltinimais. Manau, čia mums yra postūmis pagalvoti, kokiais būdais asmenys, kurie dėl įvairiausių priežasčių atsiduria uždarose institucijose, galėtų paprašyti pagalvos ar pasitraukti iš jiems grėsmingos situacijos. Manau, tai yra svarbu“, – teigė K. Mišinienė.

„Norėčiau kartu pakviesti ir humanitarines organizacijas, teikiančias pagalbą pažeidžiamoms grupėms, pagalvoti apie saugiklius, kokius mes galėtume įsukti, kad išvengtume tokių situacijų. Nejaugi niekas netikrina psichologų darbo turinio? Gal palikti vieni jie laisvai juda po teritoriją? Prireiks labai daug laiko, kol šitą reputacinę dėmę mes, visas nevyriausybinis sektorius, atsiplausime“, – tęsė  Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė.

Prievarta esą buvo naudojama ilgą laiką, ji buvo taikoma tiek psichologo kabinete, tiek ir nelegalių migrantų gyvenamose patalpose. Migrantai kreiptis pagalbos bijojo, mat manė, kad nuo psichologo priklauso jų likimas.

„Mes kalbame apie uždarą instituciją. Dažnam mūsų sunku suvokti uždaros institucijos gyvenimą, kai kažkas, turintis galią, tvarko tavo gyvenimą, riboja tavo judėjimą, bet kokį tavo kontaktą su išoriniu pasauliu. Jie nežino savo ateities, ypač migrantai, kurie beveik metus uždaryti tokiuose centruose. Jie nežino, kas jų laukia. Dažniausias jų pirmas klausimas: kas bus su manimi?“ – kalbėjo K. Mišinienė.

Galvodavo, kad meluoja mergaitė

„Mano dukra pasiskundė man, kad ją prievartauja jos patėvis. Mergaitė buvo labai uždara, aš su ja tiesiog net nesusikalbėdavau, visada prašydavau: pasakyk, kas tau yra“, – pasakojo moteris.

Mama sakė nesuvokusi, ką išgirdo. Klausė vyro, kas vyksta.

„Jis gynėsi. Paprasčiausiai galvodavau, kad mergaitė meluoja ir pan. Bet viskas pradėjo aiškėti, pradėjau tikėti“, – kalbėjo ji.

Mama pasakojo, kad viskas vykdavo, kol ji būdavo darbe.

„Dirbdavau pamaininį darbą. Būdavo taip, kad aš išeinu, tarkime, dirbti į naktinę pamainą. Jis parašydavo jai žinutę: „Ateik į kambarį, pažaisime“. Ji nesuprasdavo to, atrodydavo kaip žaidimas. Mažoji būdavo kartu su vyresne kambaryje. Jis pasiguldydavo mažąją mergaitę ir su vyresne darydavo visus dalykus“, – tikino ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kaltinimų nepripažįsta

Su žurnalistais susitikti nepanoręs patėvis sutiko pasikalbėti telefonu. Vyras turi savo versiją.

Mano dukra pasiskundė man, kad ją prievartauja jos patėvis.

„Paprasčiausias variantas, kad norėjo manimi atsikratyti, kad negyvenčiau su jais. Čia podukra taip norėjo ir sugalvojo tokią istoriją, o dabar vyksta visi teismai, aiškinasi visą situaciją“, – tvirtino jis.

Prasidėjus tyrimui, prasidėjo skyrybos. Abi mergaitės apsigyveno su mama. Mamai nepajėgiant susitvarkyti su maištauti imančiomis dukromis, laiku nesikreipusi pagalbos, motina pakėlė ranką prieš dukras. Apie smurtą mergaitės pasiskundė mokykloje. 

„Padariau gyvenimo klaidą. Kaip sakoma, viskas susidėjo į vieną. Gailiuosi dėl to, pritaikiau visai kitokį auklėjimo būdą. Tiesiog susipykome su vyresne mergaite, nes ji išėjo į lauką, išsitempė mažąją mergaitę, jos kažkiek laiko negrįžo, aš jų ieškojau. Išėjo taip, kad aš supykau“, – aiškinosi motina.

Podukros seksualiniu prievartavimu ir nugirdymu kaltinamas vyras sakė esantis ramus, laukia teismo sprendimo ir tikina, kad dukra dėl smurto skųsdavosi ir jam.

„Mergaitė man yra pasakiusi, kad mama mušė“, – pasakojo vyras.

Asociatyvi Shutterstock nuotr.

Grąžino tėvui

Abi mergaitės buvo paimtos iš mamos, perduotos laikinai globėjai. Apie mėnesį jos prabuvo pas globėją, kaip tarnybos įvardina, saugioje aplinkoje, kuriai nebuvo jokių priekaištų. Tada mažąją vaiko teisių apsaugos tarnyba grąžino tėvui. Mama sakė patyrusi šoką, išgirdusi šį sprendimą.

„Vyresnė mergaitė vakar buvo tikrai nerami, ji pasakė: „Kaip jam galėjo atiduoti? Bijau, kad su ja taip nepasielgtų, kaip su manimi jis pasielgė“, – kalbėjo mama.

Kauno apygardos prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą, nekomentuoja seksualinio pobūdžio bylų, kuriose nukentėjusiaisiais pripažinti nepilnamečiai. Mamą ginanti advokatė sakė, kad ikiteisminis tyrimas baigtas.

„Tėvui šiuo metu yra pareikšti kaltinimai, byla perduota teismui, netrukus bus nagrinėjama“, – komentavo advokatė Kristina Mikolaitė.

Buvo rašinėjama telefonu nepilnametėms mergaitėms labai nešvankiai. Su giminaitės mergaite irgi buvo taip pasielgta.

Advokatė sakė matanti grėsmę, kad dukrą grąžinus tėvui gali nukentėti ir ji.

„Mes negalime būti garantuoti, kad jis nepadarys kažko kito vaiko atžvilgiu, todėl aš manyčiau, kad šiuo atveju yra bent menkiausia grėsmė vaiko saugumui, yra šiek tiek nesužiūrėta viskas iki galo, galbūt neįvertinta visa medžiaga, kuri tikrai yra žinoma Vaiko teisių skyriui“, – aiškino K. Mikolaitė.

Vaiko teisių apsaugos Kauno skyriaus vadovė Andželika Vežbavičiūtė sakė, kad dukra grąžinta dėl to, kad vyras dar nėra nuteistas. Kol teismai neįrodė kitaip, galioja nekaltumo prezumpcija. 

„Negalime kaltinti žmogaus, kol jo kaltė nėra įrodyta. Negalime remtis kažkokiomis prielaidomis. Sutelktas visas padidintas dėmesys, visa pagalba organizuota“, – sakė A. Vežbavičiūtė.

Vaiko teisių apsauga tikino, kad atidžiai stebi situaciją ir jeigu gaus informacijos dėl netinkamo tėvo elgesio,  skubiai reaguos. Nors pas laikiną globėją buvo saugu, bet vaikai esą pirmiausia turi gyventi su tėvais, jei jie yra.

„Kadangi tėvai gyveno skyrium, mes ieškojome tėčio ir įvertinę visą objektyvią informaciją, priėmėme sprendimą, atitinkantį šiuo metu geriausią vaiko interesą – vaikas buvo perduotas tėvui“, – kalbėjo A. Vežbavičiūtė.

Ne vienus metus vykęs ikiteisminis tyrimas – didelės apimties, galimai susijęs ne su vienu išnaudotu vaiku.

„Ne su viena mergaite yra taip pasielgęs. Buvo rašinėjama telefonu nepilnametėms mergaitėms labai nešvankiai. Su giminaitės mergaite irgi buvo taip pasielgta“, – šnekėjo motina.

Vyras kaltinimų nepripažįsta. Vaiko nugirdymu ir seksualiniu prievartavimu kaltinamam vyrui gali grėsti daugiau nei dešimt metų kalėjimo.

Moters advokatas Davidas Boiesas antradienį apie „principinį susitarimą“ raštu informavo Niujorko federalinį teismą. Tai reiškia, kad karalienės Elžbietos II sūnui greičiausiai pavyks išvengti civilinės bylos.

Kiek princas Andrew ketina sumokėti V. Giuffre, neskelbiama. Tačiau teismo dokumente teigiama, kad 61-erių princas paaukos „reikšmingą sumą“ 38-erių V. Giuffre įsteigtai organizacijai, kuri rūpinasi seksualinio išnaudojimo aukomis.

Dokumente Andrew nepripažįsta netinkamo elgesio moters atžvilgiu – ši kaltina princą, kad jis ją seksualiai išnaudojo, kai ji dar buvo nepilnametė. Tačiau jis esą „apgailestauja“ dėl ryšių su 2019 metais mirusiu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey‘iu Epsteinu.

„Yra žinoma, kad J. Epsteinas daug metų pardavinėjo jaunas merginas sekso tikslais“, - sakoma dokumente. Princas pripažįsta, kad V. Giuffre „kentėjo kaip seksualinio išnaudojimo auka ir dėl nesąžiningų viešų užsipuldinėjimų“.

V. Giuffre teigia, kad 2001-aisiais, kai jai buvo 17-a, ji kelis kartus buvo seksualiai išnaudojama princo Andrew, be kita ko, prabangiame J. Epsssteino būste Niujorke. Ją tada šis esą „paskolino“ karališkosios šeimos nariui. Todėl moteris reikalauja neįvardijamo dydžio kompensacijos.

Princas Andrew visad kategoriškai neigė kaltinimus. Tačiau dėl kaltinimų ir buvusių kontaktų su J. Epsteintu jis jau 2019-aisiais atsisakė savo karališkųjų pareigų ir pasitraukė iš viešumos.

Sausį princas neteko ir karinių titulų bei labdaros pareigų.

Pasak portalo, kastos stovykloje formuojasi tautybės, rasės ir pilietybės pagrindu: aukščiausiai kastai priklauso arabai ir kurdai, žemesnei – migrantai iš Afrikos valstybių, Afganistano, Sirijos. Žemiausios kastos Rūdninkų ir kitose stovyklose tampa Šri Lankos, Indijos ir kitų to regiono valstybių gyventojai. Hierarchija taip pat priklauso nuo pinigų ar fizinės jėgos.

Silpnesni stovyklų gyventojai reketuojami sumokėti už naudojimąsi dušu, skirtingos kastos naudojasi skirtingais tualetais.

Šaltiniai portalui taip pat patvirtino apie Rūdninkų stovykloje egzistuojantį seksualinį išnaudojimą ir prostituciją, taip teigė ir du stovykloje gyvenantys migrantai.

Jeigu tos istorijos yra, bus pradėti tyrimai ir bus nustatyta, jeigu tai nusikalstama veika, ji turėtų būti išaiškinta ir būtų už tai pritaikyta atsakomybė.

Stovykloje gyvenantys migrantai taip pat teigia iš kai kurių pareigūnų galintys įsigyti cigarečių ir alkoholio.

Rūdninkų stovykloje apgyvendinta apie 750 vyrų. Jauniausiam gyventojui – 12 metų.

Ministrė: pareigūnai vertina informaciją

Pareigūnai vertina informaciją apie susiskirstymą kastomis tarp migrantų Viešojo saugumo tarnybos (VST) poligone Rūdninkuose, o migrantai apie smurtą ar kitus atvejus gali pranešti atsakingiems asmenims, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Mūsų pareigūnai tikrai vertina ir tiria visus šituos įvykius ir visus atvejus. Kai vyksta Migracijos departamento mobilių komandų vizitai, jie taip pat informuoja migrantus apie tai, kad jie turi galimybę apie tam tikrus atvejus, smurtą ar kitus dalykus informuoti tiek juos pačius arba pareigūnus“, – penktadienį žurnalistams sakė ministrė.

„Aš negalėčiau šiandien vertinti konkrečių atvejų ir labai tikiuosi, kad artimiausiu metu, jeigu tos istorijos yra, bus pradėti tyrimai ir bus nustatyta, jeigu tai nusikalstama veika, ji turėtų būti išaiškinta ir būtų už tai pritaikyta atsakomybė“, – pridūrė ji. 

Penktadienį pateiktame ieškinyje teigiama, kad B. Dylanas nukentėjusiąją J. C. (Dž. S.) išnaudojo šešias savaites 1965 metų balandžio ir gegužės mėnesiais.

Ieškinyje sakoma, jog B. Dylanas „naudojosi savo kaip muzikanto statusu, duodamas J. C. alkoholio bei narkotikų ir daug kartų ją lytiškai išnaudodamas“.

Muzikantas, kuriam gegužę suėjo 80 metų, taip pat kaltinamas grasinimais mergaitei fiziškai susidoroti.

Įtariami nusikaltimai esą buvo įvykdyti B. Dylano apartamentuose garsiame Niujorko viešbutyje „Chelsea“.

B. Dylano, kurio tikrasis vardas yra Robertas Zimmermanas (Robertas Zimermanas), atstovas sakė, kad „ši 56 metų senumo pretenzija yra melaginga ir bus energingai“ ginčijama.

Kaltintoja, dabar gyvenanti Greniče Konektikute, sako, kad B. Dylanas padarė jai „didelę psichologinę žalą ir emocinę traumą“. Ji siekia neskelbiamo dydžio kompensacijos.

Ieškinys buvo pateiktas para prieš sukankant galutiniam terminui pateikti tokį skundą pagal Niujorko valstijos Nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatymą. Šis įstatymas sudarė sąlygas smurto aukoms patraukti įtariamus smurtautojus į teismą nepriklausomai nuo to, prieš kiek laiko buvo įvykdyti įtariami nusikaltimai.

Praėjusią savaitę viena velionio už lytinius nusikaltimus nuteisto JAV finansininko Jeffrey Epsteino (Džefrio Epšteino) kaltintoja pasinaudodama šiuo įstatymu, iškėlė bylą dėl lytinio išnaudojimo britų karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) antrajam sūnui princui Andrew (Endriui).

B. Dylanas daugelio yra laikomas geriausiu visų laikų dainininku ir dainų kūrėju. Tarp garsiausių jo kūrinių yra „Blowin' In The Wind“, „The Times They Are a-Changin“, „Like A Rolling Stone“.

7-ojo dešimtmečio pradžioje įsiveržęs į Niujorko folkmuzikos sceną, jis jau pardavė per 125 mln. įrašų visame pasaulyje.

2016-aisiais B. Dylanas gavo Nobelio literatūros premiją už „naują poetinę didžios amerikiečių dainos tradicijos išraišką“.

Pernai jis išleido savo 39-ąjį studijoje įrašytą albumą „Rough and Rowdy Ways“ – praėjus 58 metams po pirmojo albumo pasirodymo.