Danijoje po Antrojo pasaulinio karo 1945–1976 m. vaikai valstybei priklausančiuose globos namuose buvo seksualiai išnaudojami, mušami, su jais buvo atliekami bandymai.

Per ceremoniją ministrės pirmininkės rezidencijoje ji atsiprašė nukentėjusiųjų visos valstybės vardu. M. Frederiksen šį laikotarpį apibūdino kaip vieną tamsiausių šalies istorijoje.

„Norėčiau pažiūrėti kiekvienam iš jūsų į akis ir pasakyti vienintelį dalyką: atsiprašau. Apgailestauju už jums ir jūsų artimiesiems padarytą žalą“.

Vaikai globos namuose 1945–1976 m. buvo engiami, mušami, o vienas gydytojas berniukų namuose su vaikais atliko medicininius bandymus, skyrė jiems psichiką veikiančių vaistų.

Kaltinimai Danijos vyriausybei, kad ši nesugebėjo užkirsti kelio smurtui prieglaudose, pasigirdo po 2005 metais rodyto dokumentinio filmo, kuriame apie savo patirtis liudijo globos centrų aukos ir darbuotojai.

Buvo pradėtas tyrimas ir paaiškėjo, kad globos namuose buvo smurtaujama visoje Danijoje. Aktyvistai ne vienerius metus mėgino prašyti valstybės už tai prisiimti atsakomybę. Danijos premjerė M. Frederiksen, kai tik pradėjo eiti pareigas birželį, pažadėjo atsakyti į prašymus viešai atsiprašyti valstybės vardu. 

Labiausiai pagarsėjo Godhavno berniukų namai. Šių globos namų asociacijos vadovas Poulas Erikas Rasmussenas teigė, kad atsiprašymas buvo būtinas – tik po jo esą galima tikėtis užversti šį tamsų istorijos skyrių. Vienas nukentėjusysis Arne Roelis Jorgensenas teigė, kad daugumos vaikų gyvenimai buvo visiškai sužlugdyti: aukos vėliau tapo priklausomos nuo alkoholio, narkotikų, negalėjo dirbti pastovaus darbo, sugriovė savo vedybinius gyvenimus.

„Tai yra pirmasis kartas, kai popiežius, o taip pat Bažnyčia kaip institucija, viešai pripažino, kad toks išnaudojimas vyksta, ir tai itin svarbu“, -  Vatikano moterų žurnalo „Women Church World“ redaktorė Lucetta Scaraffia (Lučeta Skarafija) trečiadienį sakė naujienų agentūrai AFP.

Pontifikas antradienį pripažino, kad dalis katalikų kunigų ir vyskupų lytiškai išnaudodavo vienuoles, o jo pirmtakas Benediktas XVI turėjo paleisti vieną moterų religinį ordiną „dėl lytinio vergavimo kunigams ir jo įkūrėjui“.

Katalikų Bažnyčia „suspendavo kelis dvasininkus“, o Vatikanas „jau seniai dirba“ kovodamas su šia problema, kalbėjo jis.

Išnaudojimas „toliau tęsiasi, nes tai nėra kažkas, kas paprasčiausiai praeitų. Priešingai“, pridūrė Pranciškus.

Vienuolių išnaudojimo skandalas iškilo Katalikų Bažnyčiai anksčiau pripažinus virtinę kunigų pedofilijos nusikaltimų įvairiose pasaulio šalyse nuo Airijos iki Jungtinių Valstijų ir Australijos.

Praėjusią savaitę vienas Vatikano moterų žurnalas pasmerkė reiškinį, kai kunigų lytiškai išnaudotos vienuolės jaučiasi verčiamos pasidaryti abortą, nes priešingu atveju joms tektų auginti vaiką, kurio nepripažįsta kūdikio tėvas dvasininkas.

„Tyla suteikia galimybę prievartautojams“

„Vatikanui buvo pateikta daug skundų, tačiau jie nebuvo toliau nagrinėjami“, – sakė L. Scaraffia, iškėlusi vienuolių išnaudojimo problemą kartu su Vatikano laikraščiu „Osservatore Romano“ platinamo žurnalo „Women Church World“ vasario numeryje.

„Labai tikiuosi, kad bus sudaryta tyrimo komisija ir dalyvauti joje bus pakviestas vienuolių ekspertas šiuo klausimu“, – sakė žurnalo redaktorė naujienų agentūrai AFP. 

„Galima greitai pradėti teismus, o svarbiausia  – atkreipti visuomenės dėmesį, nes tyla yra tai, kas leidžia prievartautojams ir toliau prievartauti“, – pridūrė ji.

Pasak L. Scaraffia, vienuolės yra išnaudojamos dvasininkų visame pasaulyje, tačiau šis reiškinys ypač paplitęs Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje.

Pranešimų apie tokį išnaudojimą buvo gauta iš įvairių vietų – pradedant Čile, Peru, Kongo Demokratine Respublika, Indija ir Kenija, baigianti Italija ir Ukraina.

Išnaudojimą patyrusioms vienuolėms „nebuvo lengva apie tai kalbėti. Jos bijo, kad jos ir jų kongregacijos keršto sulauks“, – klabėjo L. Scaraffia.

Pasak žurnalistės, problema kyla dėl piktnaudžiavimo užimama aukštesne padėtimi, kai kunigai gali kontroliuoti viską – nuo vienuolių atostogų iki jų atlyginimų.

„Tai labai sudėtinga situacija, kurios šaknys susijusios su vienuolių padėtimi Bažnyčioje. Jos nėra pripažįstamos lygiomis“, – kalbėjo ji.

Neleisti kunigams puikuotis valdžia

Argentiniečių kilmės pontifikas dar netiesiogiai užsiminė apie vykstantį tyrimą kitoje bendruomenėje, bet jos taip pat  neįvardino. Manoma, kad jis kalbėjo apie Šv. Jono bendruomenę Prancūzijoje.

Ši bendruomenė 2013 metais prisipažino, kad ją įkūrusio kunigo elgesys su keliomis ordino moterimis yra „nesuderinamas su skaistybe“, rašė prancūzų katalikų laikraštis „La Croix“.

Faktas, kad Pranciškus antradienį pripažino vienuolių išnaudojimo problemą, yra jau „kelioliktas smūgis Bažnyčios įvaizdžiui, tačiau tai taip pat yra proga parodyti, kad permainos tikrai vyksta“, sakė L.Scaraffia.

Pasak jos, svarbiausia yra „nebeleisti kunigams puikuotis valdžia, nes dėl to jie taip elgiasi“.

L. Scaraffia pripažino, kad Bažnyčioje būta „didelio pasipriešinimo“ tyrimams dėl įtariamo išnaudojimo ir taip besielgiančių kunigų dangstymo. Ji taip pat pridūrė, kad iš pradžių nenorėta spręsti kunigų pedofilų problemą, tačiau galiausiai „tai buvo įveikta“.

„Aš žinau, kad kunigai tai darė, ir taip pat vyskupai. Ir aš manau, kad tai vis dar vyksta“, - teigė pontifikas, atsakydamas į klausimą, ką Vatikanas ketina daryti prieš ordino seserų seksualinį išnaudojimą.

Iki šiol Pranciškus šia tema nebuvo kalbėjęs. Tai kai kurias kultūras ir religines bendruomenes liečia daugiau nei kitas, teigė jis, pridurdamas, kad „tai nėra tai, ką daro visi“.

Vatikanas seniai sprendžia šią problemą, sakė popiežius. Kai kurios moterų tikėjimo bendruomenės buvo uždarytos, kai kurie klierikai „suspenduoti“ ir „išsiųsti“. „Reikia daryti daugiau? Taip. Ar norime daryti daugiau? Taip“, - kalbėjo Pranciškus.

Popiežius paminėjo vienos bendruomenės atvejį, kai su moterimis buvo elgiamasi „kaip su vergėmis“. Buvo prieita iki klierikų ir bendruomenės įkūrėjo vykdomos „seksualinė vergovės“. Tuometis popiežius Benediktas XVI esą buvo „labai drąsus“ ir šią bendruomenę iš karto po savo pontifikato pradžios uždarė. Kokią bendruomenę turėjo omenyje, popiežius neatskleidė.

Moterų išnaudojimas yra bendra problema, dėstė Pranciškus. „Moteris yra antra klasė. Tai kultūrinė problema. (...) Yra šalių, kur moterų išnaudojimas baigiasi moterų mirtimi“, - teigė Katalikų bažnyčios vadovas.

Katalikų bažnyčią daug metų drebina seksualiniai skandalai. Iki šiol pirmiausiai buvo kalbama apie vaikų ir jaunuolių seksualinį išnaudojimą.

Atsiskaitydavo cigaretėmis ir alkoholiu

Kaip jau rašyta, 62-ejų V.Maliaukos, vadovaujančio krautuvų ir sandėlių technikos srityje besispecializuojančiai bendrovei, byla nagrinėta už uždarų durų daugiau kaip metus.

Ją teismui rengusių teisėsaugininkų duomenimis, už lytinius santykius su nukentėjusiomis jis atsilygindavo įvairiai: nedidelėmis pinigų sumomis, cigaretėmis, alkoholiniais gėrimais. Nors kai kurioms iš jų tuo metu buvo tik trylika metų.

Nukentėjusiomis buvo pripažintos devynios mergaitės, bylon sugulusių įvykių metu buvusios trylikametėmis-šešiolikmetėmis. Beveik visos jos – iš vieno Kauno apskrities rajono.

Su pirmąja auka V.Maliauka susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. Visos kitos – jos draugės.

Su visomis mergaitėmis, kurių dauguma – iš sunkiai besiverčiančių šeimų, V.Maliauka kaltinamas elgęsis panašiai: kviesdavęs jas į pasimatymus ir veždavęsis į mišką ar prie vandens telkinių. O ten seksualiai išnaudojęs ir fotografavęs ar filmavęs apsinuoginusias. Po ko šantažavęs, reikalaudamas tolimesnių santykių. Su kai kuriomis iš savo aukų jis per keturis mėnesius pasikeitė beveik 5 tūkst. SMS žinučių.

Įkliuvo per pasalą

V.Maliauka kaltinamas ne tik seksualiniu mažamečių prievartavimu, bet ir išžaginimu, lytinės aistros tenkinimu už atlygį, pažeidžiant nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, vaikų išnaudojimu pornografinei produkcijai gaminti, pornografinės produkcijos su vaikais gaminimu ir laikymu.

Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki penkiolikos metų. Tačiau prokuroras pasiūlė V.Maliaukai švelnesnę bausmę – įkalinimą vienuolikai metų, nes pastarasis bylon sugulusių įvykių metu dar buvo neteistas, dėl ko nuosprendžio laukė laisvėje.

V.Maliaukai inkriminuota nusikalstama veika truko kelis metus – nuo 2013-ųjų iki 2016-ųjų.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vienos iš aukų giminaitės - vienos institucijos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnės iniciatyva. Nors oficialiai - gavus mokyklos, kurioje mokėsi beveik visos nukentėjusiosios, direktorės pareiškimą.

V.Maliauka buvo sulaikytas per teisėsaugininkų pasalą miške su viena iš savo aukų. Per kratą jo automobilyje pareigūnai teigia aptikę skaitmeninių laikmenų su maždaug pusę tūkstančio pornografinių vaizdo įrašų bei nuotraukų, kuriose užfiksuotos mažametės, nepilnametės bei suaugusios moterys.

Dangstėsi pavaldiniais

Anot Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistų, kai kurios nukentėjusiosios dėl savo amžiaus nesuvokė, jog suaugęs vyras su jomis elgiasi nederamai. Tačiau įspėjo apie didelę tikimybę, kad neigiamai psichiką veikiančios pasekmės išryškės ateityje, kai augdamos jos pradės suvokti kaltinamojo su jomis atliktų veiksmų esmę.

Nukentėjusiosios į teismo posėdžius nebuvo kviečiamos. Bylą nagrinėjusi teisėja S.Jurgaitienė tradiciškai tokiose bylose apsiribojo jų apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

Nukentėjusiąsias atstovavusios Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas buvo pareiškęs V.Maliaukai penkiaženklius – nuo 10 iki 20 tūkst. eurų ieškinius. Jų dydis buvo siejamas su tuo, kaip nukentėjo seksualiai išnaudota mergaitė.

V.Maliauka taip pat tradiciškai tokiose bylose savo kaltės nepripažino. O per paskutinį žodį, pareiškė, kad jį nuteisus darbo neteks dvylika žmonių, dėl ko jis prašo teismo objektyvumo ir teisingo jo veiksmų, kurių esą nesuprato ir jis pats, dėl ko dabar gailisi, vertinimo. Nors kai kurios nukentėjusiosios esą pripasakojo ir nebūtų dalykų.

Slėpė savo amžių

Portalui kaunodiena.lt pasiteiravus V.Maliaukos byloje liudijusių nukentėjusiųjų giminaičių, kaip jos šiuo metu jaučiasi, pašnekovai nesutramdė ašarų. Verkė net vyrai.

Visi jie su ašaromis akyse teigė, kad nukentėjusioms dar vis būtina psichologo pagalba, kuri finansiškai neįkandama. O paauglės vis labiau užsidaro savyje.

Viena iš liudytojų – tik todėl, kad susipažinus su V.Maliauka jau buvo pilnametė, tada pasakojo, kad ir jai teisiamasis melavęs, kad yra apie 20 metų jaunesnis. Iš pradžių kvietęs į kavines, galiausiai apgavikas įsiviliojo ją į savo butą, kuriame seksualiai ja pasinaudojęs. Ir taip pat fotografavęs bei filmavęs nuogą - esą atminčiai.

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą, kurioje vyras kaltinamas mažametės išžaginimu, nepilnametės vertimu lytiškai santykiauti, jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimu bei vaikų išnaudojimu pornografijos gamybai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Pasvalio rajone gyvenantis ir Latvijoje dirbantis kaltinamasis galimai vykdė seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas Lietuvoje ir Latvijoje 2011–2018 metais, pranešė Generalinė prokuratūra.

Įtariama, kad vyro aukomis tapo jo pažįstamų moterų mažametės ir nepilnametės dukros.

Atliekant tyrimą, buvo išduotas Europos tyrimo orderis, kuris leido pasvaliečio galimai įvykdytas nusikalstamas veikas tirti kartu su Latvijos teisėsaugos pareigūnais. Kelios galimai nukentėjusios mažametės gyvena kaimyninėje šalyje, įtariama, kad ten buvo įvykdyta ir dalis nusikalstamų veikų.

Įtariama, kad su mažametėmis ir paauglėmis kaltinamasis nederamai elgėsi beveik dešimtmetį.

„Įtariama, kad su mažametėmis ir paauglėmis kaltinamasis nederamai elgėsi beveik dešimtmetį, kai kurios mergaitės nuo jo nukentėjo ne vieną kartą“, – pranešime cituojamas tyrimui vadovavęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ričardas Juozainis.

Kratų metu pas V. S. buvo rasta beveik 150 fotografijų ir vaizdo įrašų, kuriuos ekspertai pripažino esant pornografinio pobūdžio, o juose įamžinti vaikai, kurie šioje byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.

Lietuvos baudžiamasis kodeksas už mažamečio asmens išžaginimą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų, nepilnamečio privertimą lytiškai santykiauti – laisvės atėmimą iki 5 metų. Už disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o už mažamečio asmens tvirkinimą – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.

Naudojo šantažą

Vienai sostinės prekybos įmonei vadovaujančio V.Maliaukos, kuriam tai – pirmoji akistata su Temide, byla nagrinėta už uždarų durų. Šis skandalingas teismo procesas truko daugiau nei vienus metus.

"Kauno diena" rašė, kad, V.Maliaukos bylą teismui rengusių teisėsaugininkų duomenimis, už lytinius santykius jis nukentėjusioms atsilygindavo įvairiai: nedidelėmis pinigų sumomis, cigaretėmis, alkoholiniais gėrimais. Nors kai kurioms iš jų tuo metu buvo tik 13 metų.

Nukentėjusiomis pripažintos devynios mergaitės, bylon sugulusių įvykių metu buvusios trylikametės-šešiolikmetės. Beveik visos jos – iš vieno Kauno apskrities rajono.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko net trys Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus, kuriam patikimos rezonansinės bylos, tyrėjai. Nustatyta, kad pirmąją auką V.Maliauka susirado socialiniame tinkle "Facebook". Visos kitos – jos draugės.

Su visomis mergaitėmis, kurių dauguma – iš sunkiai besiverčiančių šeimų, V.Maliauka kaltinamas elgęsis panašiai: kviesdavęs jas į pasimatymus ir veždavęsis į mišką ar prie vandens telkinių. O ten seksualiai išnaudojęs ir fotografavęs ar filmavęs apsinuoginusias. Po to šantažavęs, reikalaudamas tolimesnių santykių. Su kai kuriomis iš savo aukų jis per keturis mėnesius pasikeitė beveik 5 tūkst. SMS žinučių.

Sulaikytas su įkalčiais

V.Maliauka kaltinamas ne tik seksualiniu mažamečių prievartavimu, bet ir išžaginimu, lytinės aistros tenkinimu už atlygį, pažeidžiant nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, vaikų išnaudojimu pornografinei produkcijai gaminti, pornografinės produkcijos su vaikais gaminimu ir laikymu.

Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki penkiolikos metų. Tačiau V.Maliaukai pasiūlyta švelnesnė bausmė, nes jis dar neteistas, todėl laisvėje laukia ir nuosprendžio.

V.Maliaukai inkriminuojama nusikalstama veika truko kelerius metus – nuo 2013-ųjų iki 2016-ųjų.

Jis demaskuotas vienos iš aukų giminaitės iniciatyva. Ši vienos institucijos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnė už tai Kauno policijos buvo apdovanota stikline angelo skulptūrėle "Gėrio sergėtojas". Nors oficialiai šis skandalingas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus mokyklos, kurioje mokėsi beveik visos nukentėjusiosios, direktorės pareiškimą.

V.Maliauka buvo sulaikytas per teisėsaugininkų pasalą miške su viena iš savo aukų. Per kratą jo automobilyje pareigūnai teigia aptikę skaitmeninių laikmenų su maždaug 500 pornografinių vaizdo įrašų bei nuotraukų, kuriose užfiksuotos mažametės, nepilnametės ir suaugusios moterys.

Ieškiniai – penkiaženkliai

Anot Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistų, kai kurios nukentėjusiosios dėl savo amžiaus nesuvokė, kad suaugęs vyras su jomis elgiasi nederamai. Vis dėlto įspėjo apie didelę tikimybę, kad neigiamai psichiką veikiantys padariniai išryškės ateityje, kai augdamos jos pradės suvokti kaltinamojo su jomis atliktų veiksmų esmę.

Tradiciškai tokios bylose apsiribota nukentėjusiųjų apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Bylą perdavus teismui, jos į posėdžius nebuvo kviečiamos – vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors V.Maliaukos advokatas ir prašė kviesti į teismą bent tas nukentėjusiąsias, kurios jau tapo pilnametės. Tačiau bylą nagrinėjusi teisėja Svetlana Jurgaitienė šį jo prašymą atmetė.

Nukentėjusiosioms atstovaujančios Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas yra pareiškęs V.Maliaukai ieškinius dėl visų nukentėjusiųjų. Visi jie – penkiaženkliai: nuo 10 iki 20 tūkst. eurų. Jų dydis susijęs su tuo, kaip nukentėjo seksualiai išnaudota mergaitė.

V.Maliauka, davęs parodymus po visų liudytojų apklausos ir net porą posėdžių, savo kaltės taip pat tradiciškai tokiose bylose nepripažino. Suteikus jam teisę į paskutinį žodį, pareiškė, kad jį nuteisus darbo neteks dvylika žmonių, dėl to jis prašo teismo objektyvumo ir teisingo jo veiksmų, kurių esą nesuprato ir jis pats, dėl ko dabar gailisi, vertinimo. Nors kai kurios nukentėjusiosios esą pripasakojo ir nebūtų dalykų.

Tarp aukų – ir pilnametės

Kaip jau rašyta, leido sau V.Maliauka nusikalstamai elgtis ir su "Kauno dienos" fotografe. Ši, dirbdama savo darbą, Kauno apygardos teisme buvo grubiai aprėkta, o po to pastumta, trenkiant segtuvu, kuriuo teisiamasis dangstėsi nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų, per veidą.

Pasiteiravus tada V.Maliaukos bylos liudytojų, kaip paaiškėjo – nukentėjusiųjų giminaičių, kaip pastarosios šiuo metu jaučiasi, pašnekovai nesutramdė ašarų. Verkė net vyrai. Pro ašaras teatsakyta, kad nukentėjusioms dar vis būtina psichologo pagalba, kuri finansiškai neįkandama, o paauglės vis labiau užsisklendžia savyje.

Viena iš liudytojų – tik todėl, kad susipažinusi su V.Maliauka buvo pilnametė, "Kauno dienai" atskleidė, kaip teisiamasis galėjo prisijaukinti mergaites. Esą ir jai V.Maliauka melavęs, kad yra apie 20 metų jaunesnis. Guodęsis, kad turi visą būrį mažamečių vaikų, kuriuos augina buvusi žmona ir jis šiuos mato tik savaitgaliais. Iš pradžių vesdavęsis ją į kavines. Galiausiai pasikvietęs į savo butą, kuriame seksualiai pasinaudojęs. Ir taip pat fotografavęs bei filmavęs ją nuogą – esą atminčiai.

Nuosprendį V.Maliaukai planuojama skelbti jau kitais metais – sausio 24-ąją.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Nukentėjusiomis šioje byloje pripažintos penkios merginos. Jos nukentėjo nuo tuo metu nepilnamečių kaltinamųjų, kurios siūlydavo savo bendramokslėms užsidirbti pinigų už žymiai vyresnių vyrų seksualinį tenkinimą.

Įvairiose interneto svetainėse, pažinčių portaluose ir televizijos kanaluose jos Klaipėdos apskrityje ieškodavo vyrų, norinčių patenkinti savo lytinę aistrą už pinigus. Vėliau SMS žinutėse jos klientams nurodydavo vietas, kur šie susitiks su jų nepilnametėmis bendramokslėmis. Už 15 – 60 eurų lytiškai santykiavusios nepilnametės pinigus atiduodavo savo sąvadautojoms. Tačiau uždarbį merginos leido drauge: pirkdavo cigaretes, alkoholį, maisto prekes. Mergaitės buvo išnaudojamos apie trejus metus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį atmetė nuteistųjų skundus ir paliko galioti Apeliacinio teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Juo asmenys, be jiems inkriminuoto lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, taip pat nuteisti už vaiko pirkimą arba pardavimą.

Kartu su vyrais už pelnymąsi iš bendramokslių prostitucijos ir vaikų pardavimą nuteistos keturios 19–21 metų Švėkšnos specialiosios mokyklos (dabar – „Diemedžio“ ugdymo centras) auklėtinės, joms skirtos nuo 1 metų 6 mėnesių iki 5 metų laisvės atėmimo bausmės, atidedant jų vykdymą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 3 metų bei paskiriant kitus įpareigojimus.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad prekyba vaikais – tarptautiniu mastu pripažintas nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises.

„Tai prekybos žmonėmis reiškinio dalis, išsiskirianti tuo, kad juo kėsinamasi į pažeidžiamiausius asmenis – vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės, psichinės ir fizinės brandos. Lietuva pagal tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus yra įsipareigojusi užkirsti kelią prekybai vaikais, taip pat įvairioms išnaudojimo formoms, darančioms žalą vaiko gerovei, tarp jų – ir vaikų seksualiniam išnaudojimui. Šie reikalavimai, be kita ko, yra pagrįsti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintais vaiko teisių apsaugos principais, taigi ir poreikiu užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis,“ – rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime.

Teisėjų kolegija pripažino, kad nuteistieji dėl merginų lytiniams santykiams paieškos kreipėsi į specialiosios mokyklos auklėtines, nukentėjusiųjų pasiimti atvykdavo į miestelį, taip pat vieno iš ketinimų lytiškai santykiauti vienas iš nuteistųjų nerealizavo, nes nuteistoji pranešė, kad nukentėjusiosios nepilnametės ieško specialiosios mokyklos auklėtojos.

„Taigi nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nuteistieji suvokė tikrąjį nukentėjusiųjų amžių. Šio suvokimo nepaneigia ir jų pateikiami subjektyvūs nukentėjusiųjų brandos lygio vertinimai, jų veiksmų motyvų interpretavimai“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė taikytina visoms prekybos vaikais formoms nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, neatsižvelgiant į tai, ar tokie veiksmai yra susiję su organizuotu nusikalstamumu.

Lietuvoje įstatymas numato atsakomybę už už vaiko pirkimą arba pardavimą. Nukentėjusiuoju nuo šio nusikaltimo nukentėjusiuoju gali būti tik vaikas, t. y. asmuo, neturintis 18 metų.

Pasak Aukščiausiojo Teismo, skirtingai nei prekybos žmonėmis atveju, baudžiamasis įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusiojo valią palenkiančių būdų panaudojimo, nes vaikas jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas ir jiems kyla didesnis nei suaugusiesiems pavojus tapti prekybos žmonėmis (vaikais) aukomis.

Švėkšnos  specialiojo ugdymo centras veikė kaip pagrindinės mokyklos tipo specialiojo ugdymo centras elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams.

Šiuo metu įstaiga vadinama ugdymo centru „Diemedis“.

Nacionalinių Vyskupų konferencijų pirmininkų susitikimas vyks vasario 21-24 dienomis Vatikane, nurodoma Kardinolų tarybos pranešime.

Devynių narių taryba, patarianti popiežiui vidinių Bažnyčios reformų klausimais, su pontifiku išsamiai aptarė seksualinio išnaudojimo problemą, priduriama pranešime.

Pastaruoju metu popiežius Pranciškus sulaukia vis didesnio spaudimo ryžtingai spręsti šį klausimą. Raginimų ypač pagausėjo po virtinės skandalų, supurčiusių Čilės, Australijos ir Jungtinių Valstijų Bažnyčias.

Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą, teigiama RRT pranešime.

Po atlikto tyrimo tolesnių veiksmų imtasi 196 atvejais: 10 pranešimų persiųsta tolesniam tyrimui Policijos departamentui, 16 pranešimų – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai,

77 pranešimai apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus persiųsti kitų šalių karštosioms linijoms.

93 pranešimai persiųsti įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams su žyma apie jų svetainėse ar tinkluose esantį neteisėtą interneto turinį, siekiant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas. Iš jų 65 pranešimai persiųsti socialinio tinklo „Facebook“ administratoriams apie galimą kanapių platinimą.

Taip pat RRT specialistai suteikė 8į konsultacijas socialinių tinklų naudotojams dėl neteisėtai paskelbtos asmeninės ar žalingos informacijos pašalinimo, užgrobtų paskyrų susigrąžinimo, tinkamų saugumo ir privatumo parinkčių nustatymo socialiniuose tinkluose.

RRT interneto karštoji linija Lietuvoje pagal Europos Komisijos Saugesnio interneto projektą veikia nuo 2007 metų. Šiuo metu 40 pasaulio šalyse veikia 45 tokios linijos, kurias jungia INHOPE. RRT karštoji linija yra INHOPE narė nuo 2008 metų.

48 metų Aukštaitijos gyventoją G. G. teismas pripažino kaltu dėl mažametės tvirkinimo, išžaginimo bei jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat dėl fizinio skausmo sukėlimo savo sugyventinei, pranešė prokuratūra.

Viename Aukštaitijos rajone gyvenantis pusamžis vyras į teisėsaugos pareigūnų akiratį pakliuvo pernai pavasarį. Tuo metu G. G. ir jo sugyventinė bei judviejų vaikai gyveno nuomojamoje sodyboje.

Sodybos šeimininkė, užsukdavusi pas nuomininkus, atkreipė dėmesį, kad jauna moteris nuolat būna su smurto žymėmis ant kūno, veido. Paklausta, kas ją skriaudžia, ji papasakojo, kad smurtauja sugyventinis, kurio ji labai bijo. Taip pat nuomininkė išsitarė, kad minėtas vyras lytiškai santykiauja su jos mažamete giminaite.

Sodybos šeimininkė šią susirūpinimą keliančią informaciją pranešė policijai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Baranauskienė.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad mažametė iš tiesų tapo G. G. seksualinės prievartos auka, vyras taip pat smurtavo prieš savo vaikų motiną. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tą pačią mažametę seksualiai išnaudojo ir dar vienas vyras, 27 metų R. L., pasilikęs nakvoti jos tėvų namuose. Vyras prisipažino, kad santykiavo su nukentėjusiąja, bet nežinojo, kad ji mažametė.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusios ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusios prokurorės V. Baranauskienės, nusikaltimai prieš mažametę bei jos giminaitę išaiškėjo tik sodybos savininkės pilietiško elgesio dėka. Ji neliko abejinga, pranešė pareigūnams apie vykdomus nusikaltimus, vėliau liudijo teisme.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad nederamą, dviprasmiškų minčių keliantį G. G. elgesį su mažamete matė ir artimieji, tačiau į jų pastabas vyras nereagavo, o jokių kitų priemonių apsaugoti pažeidžiamą vaiką niekas nesiėmė, nes agresyvaus vyro bijojo“, – dėl tokio suaugusiųjų abejingumo ir neveiklumo apgailestavo prokurorė.

Panevėžio apygardos teismas gegužės 18 dieną abiems kaltinamiesiems paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. G. G. pripažintas kaltu dėl smurto prieš sugyventinę ir mažametės tvirkinimo, žaginimo bei jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Už tai jam skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat turės atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą – sumokėti 7 tūkst. eurų.

R. L. teismo pripažintas kaltu dėl lytinio santykiavimo su jaunesniu kaip 16 metų asmeniu. Už tai jam skirtas laisvės apribojimas 1 metams, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja ir įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.