– Ar tiesa, kad kryžiažodžių sprendimas, naujų kalbų mokymasis, apskritai naujų dalykų mokymasis padeda mūsų smegenims senti lėčiau?

– Tai yra tiesa. Nuolatinis mokymasis, mąstymo procesų aktyvinimas leidžia palaikyti optimalią smegenų sveikatą ir kartu lėtinti senėjimo procesus. Kalbų mokymais, kryžiažodžių sprendimas, instrumentų grojimas didina smegenų plastiškumą ir neuronų regeneraciją. Smegenų plastiškumas yra gebėjimas keistis visą gyvenimą. Tai apima mūsų nervines ląsteles, ryšius tarp nervinių ląstelių. Naujų dalykų mokymasis taip pat apsaugo mūsų nervines ląsteles ir dėl to mūsų atmintis, dėmesys išlieka aktyvesni.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakoma, kad stresas yra blogai, bet ar tikrai visas stresas sendina?

– Stresas gali būti kelių rūšių. Bet pats stresas yra žymus veiksnys tiek mūsų fiziologiniam, tiek psichologiniam senėjimui. Ypatingai tas lėtinis, nuolatinis, kasdien patiriamas stresas silpnina mūsų imuninę sistemą, kognityvines funkcijas, spartina senėjimo procesus. Priklauso, kokias streso valdymo strategijas mes taikome sau, kokie mūsų gyvenimo įpročiai, mityba, fizinis aktyvumas, miego kokybė. Kiti žmonės stresą priima kaip iššūkį, kaip stimulą, tokiu atveju tai netgi didina ilgaamžiškumą.

– Kaip reikėtų maitintis, jeigu norime sulėtinti senėjimo procesą?

Kiti žmonės stresą priima kaip iššūkį, kaip stimulą, tokiu atveju tai netgi didina ilgaamžiškumą.

– Atkreipti dėmesį į ryškių spalvų uogas, daržoves. Dabar vasarą tai yra prieinama iš gamtos. Šiame maiste yra daug antioksidantų, vitamino C, vitaminas A, vitaminas E. Tokios medžiagos mažina uždegimus organizme. Dar išskirčiau sveikuosius riebalus tokius kaip linų sėmenų aliejų, alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus, sėklas. Taip pat noriu akcentuoti Omega3, tai yra tos riebalų rūgštys, kurių mūsų organizmas negamina, kurias mes turime gauti su maistu. Rekomenduočiau valgyti mažas, riebias žuvis, graikinius riešutus, chia sėklas. Jeigu mums trūksta Omega3, mūsų ląstelės dirba klaidingai, tada spartėja lėtinių ligų pasireiškimas ir greitėja senėjimo procesas. Svarbu pakankamas kiekis vandens bei kokybiški baltymai. Kai senstame, mažėja raumenų masė, todėl turime gauti daugiau kokybiškų baltymų. Jie gali būti gyvuliniai – mėsa, žuvis, pienas, kiaušiniai arba augaliniai – riešutai, sėklos, ankštiniai augalai.

Per tris nepriklausomybės dešimtmečius gyventojų Lietuvoje sumažėjo milijonu. Skaičiuojama, kad per artimiausius 40 metų žmonių sumažės dar milijonu ir mūsų šalyje bus tik apie 1,8 mln. gyventojų. Jau dabar kasmet miršta beveik 20 tūkst. žmonių daugiau, nei gimsta.

Bent jau stabilizavosi emigracija, tačiau vyresnių, artėjančių prie pensinio amžiaus yra beveik dvigubai daugiau nei jaunų žmonių.

Visuomenės senėjimas reikalauja vis didesnės biudžeto dalies pensijoms, auga išlaidos medicinai, trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Studentų sumažėjo beveik dvigubai, tačiau universitetų pastatai ir dėstytojai niekur nedingo. Deja, nėra jokios ilgalaikės strategijos, kaip spręsti šią problemą, neatliekami išsamūs moksliniai tyrimai, panaikinti juos darę institutai.

Apie šią kompleksinę problemą pokalbis „Kauno dienos“ studijoje su J. Augučiu, turinčiu pasiūlymų, kokių konkrečių priemonių reikėtų imtis.

Niekam nepatinka senti. Su tuo galima ir reikia susitaikyti, tačiau senti nenori niekas. Sendami žmonės ima stigti energijos, juos dažniau kamuoja sveikatos problemos ir visi žinome, kas yra senėjimo proceso pabaigoje. Tačiau su tuo turime gyventi, džiaugdamiesi kiekviena minute ir patys sau sukurdami jaunystę bet kuriuo gyvenimo momentu.

Kada nors jaunystę mums suras mokslininkai. Jie mano, kad senėjimą galima ne tik sustabdyti – jį galima ir apskritai pasukti atgal. Ir tai nėra tik kažkokia turtingų žmonių fantazija. Senėjimo išgydymas padėtų išgydyti daugybę sveikatos problemų ir vyresnio amžiaus žmonės galėtų veikti daugiau.

Tačiau iki šiol senėjimo gydymo bandymai vis atsimušdavo į sieną. Antioksidantų tyrimai pasirodė esantys nuviliantys, genų inžinerija ne tik kelia etinių klausimų, bet ir teoriškai nepajėgė pasiekti rimtesnių pergalių, o įvairių jauninančių molekulių paieškos gyvūnų tyrimuose geriausiu atveju padeda tik sulėtinti senėjimą. Dabar Izraelio mokslininkai mano suradę šį tą paprastesnio, bet labai efektyvaus.

Tyrimo metu 35 sveiki vyresni nei 64 metų žmonės gavo 60 kasdienių deguonies terapijos seansų. Žinoma, mokslininkai prieš tyrimą, tyrimo metu ir po jo ėmė kraujo mėginius ir matavo telomerų ilgį. Telomeros – tai chromosomų galai, kurie žmogui senstant trumpėja. Galiausiai, kai jie tampa per trumpi, ląstelės nebegali kokybiškai dalintis ir vyksta audinių pažeidimai. Tačiau šįkart mokslininkai pastebėjo, kad tyrimo dalyvių telomeros ilgėjo, nepaisant to, kad jie nevykdė jokių gyvenimo būdo pokyčių. Be to, sumažėjo ir senų ląstelių (ląstelių su itin trumpomis telomeromis) skaičius.

freepik.com nuotr.

Nors tai yra pirmas tyrimas, parodęs, kad deguonies terapija gali sulėtinti ar net atsukti senėjimą, pats metodas nėra naujas. Mokslininkai šįkart pasitelkė hiperbarines kameras, kuriose žmonės ne tik kvėpuoja deguonimi, bet ir patiria aukštesnį slėgį. Hiperbarinės kameros medicinoje naudojamos kone šimtmetį, gydant apsinuodijimą smalkėmis, dekompresinę ligą ir kitus susirgimus.

Reikės daugiau tyrimų, kad paaiškėtų, ar tokia terapija iš tikrųjų duoda apčiuopiamos naudos. Telomerų ilgis yra svarbus, tačiau gali būti, kad su senėjimu susijusios ligos turi kitus mechanizmus. Tai, beje, nėra pirmas tyrimas, atskleidęs būdą pailginti telomeras – jau yra ir vaistų, kurie tai gali padaryti. Skirtumas tas, kad deguonies terapija yra santykinai pigi.

Rapamicinas kaip imunosupresantas dažnai naudojamas po organų transplantacijų. Šie vaistai slopina natūralias paciento organizmo reakcijas į svetimkūnį ir leidžia prigyti persodintiems organams bei audiniams.

Pastaruoju metu mokslininkai vis labiau domisi rapamicinu ir dėl jo priešvėžinių savybių. Jis blokuoja vadinamąjį mTOR baltymą, kuris skatina ląstelių augimą. Vėžys pasižymi nekontroliuojamu ląstelių dauginimusi, todėl mTOR blokavimas yra daug potencialo turintis gydymo metodas.

Tačiau mokslininkai žino ir dar vieną būdą, kaip rapamicinas padeda žmogaus sveikatai. mTOR blokavimas skatina autofagiją – ląstelės savęs virškinimo procesą, kurio metu lizosomos (ląstelių atliekų tvarkymo centrai) sunaikina netinkamus baltymus ir pažeistas organeles.

Lizosomos ir pats autofagijos procesas yra būtini ląstelių sveikatai išlaikyti. Pažeistų organelių ir baltymų skaidymo procesas išskiria amino rūgštis ir lipidus, kurie vėliau ląstelėse gali būti panaudoti kaip statybiniai blokai. Taigi autofagija lėtina organizmo senėjimą, nes, galima sakyti, išlaiko švarą ląstelių viduje.

Sveikai ląstelių veiklai įvairios organelių liekanos bei neveiksnūs baltymai iš tikrųjų trukdo. Netvarka ląstelėse skatina organizmo senėjimą, prisideda prie Alzheimerio ir Parkinsono ligų vystymosi.

Jau prieš kelerius metus mokslininkai pastebėjo, kad rapamicinas skatina autofagiją, didindamas lizosomų aktyvumą. Jau tuomet buvo kalbama, kad mTOR blokuojantis vaistas gali būti panaudotas kovojant su senėjimu. Tačiau dabar aišku, kad rapamicino poveikis nėra susijęs išimtinai tik su mTOR blokavimu.

Tai mokslininkai patikrino naudodami itin pažangius lizosomų spaustuvus ir pristatydami vaistus nepriklausomai nuo mTOR baltymo. Taip mokslininkai išsiaiškino, kad rapamicinas stimuliuoja ir lizosomos membranoje esantį kalcio jonų kanalą, žymimą raidėmis TRPML1. Šis procesas vyksta nepriklausomai nuo mTOR veiklos.

TRPML1 yra nepaprastai svarbus. „Be šio kanalo neurodegeneracija prasidėtų iš karto. Tuo tarpu TRPML1 stimuliavimas neurodegeneracinius procesus stabdo“, – lizosomų kalcio jonų kanalo svarbą pakomentavo Haoxingas Xu, vienas iš tyrimo autorių.

Dabar mokslininkai tyrinės patį mechanizmą, kaip rapamicinas veikia TRPML1 kanalą ir pačias lizosomas. Pagrindinis tikslas – naujos kartos rapamicino sukūrimas. Patobulintas vaistas stabdytų senėjimo procesus, taip pat padėtų kovoti su neurodegeneracinėmis ligomis.

LNK laidoje „Yra, kaip yra“ šią trečiadienio pavakarę, 17 val., žinomos moterys kalbės apie grožį ir kaip kuo ilgiau išlikti jaunoms.

Netradicinės medicinos atstovė Daiva sako, kad jai svarbiausia būti žvaliai ir jaunai. Nors moteriai jau beveik 50, tačiau ji atrodo daug jaunesnė nei jos bendraamžės. Moteris įsitikinusi, kad jaunai atrodyti galima ir be operacijų. Daiva atskleis, kad mėsos nevalgo jau 15 metų bei nevartoja alkoholio.

Moteris sako, kad net aštuonis mėnesius yra gėrusi tik sultis, ir pripažins, kad dėl to jos sveikata tik dar labiau sustiprėjo.

Laidoje dalyvausianti natūralios medicinos gydytoja J. Tulčina teigia, kad yra pasiryžusi senti natūraliai ir yra prieš bet kokias grožio injekcijas. J. Tulčina pasakoja apie savo grožio ritualus – kiekvieną dieną maudosi sniege, be to, užsiima gimnastika.

Plastinės chirurgijos gydytoja Gytė Babajan pastebi, kad šiuolaikinėmis priemonėmis įmanoma ne tik pristabdyti, bet ir sustabdyti senėjimą. Moteris sako, kad, norint kuo ilgiau išlikti jaunai, būtina nuolatinė gera mityba, įvairūs maisto papildai. Be to, pasak gydytojos, vien vokų plastika žmogų atjaunina beveik dešimčia metų.

Gydytoja pastebi, kad dabar ypač populiarios procedūros vyrams, pavyzdžiui, plaukų persodinimas. Gytė įsitikinusi, kad žmonės dažnai nežino, kokius kremus naudoti, todėl dažnai renkasi bet kokias priemones, kurios galbūt nėra tinkamos konkrečiai odai.

Tai didžiausias pagyvenusių žmonių skaičius pasaulyje, atsiradęs į senatvę įžengus pirmosios pokario gimstamumo bangos žmonėms.

65 metų ar vyresnių žmonių dabar yra rekordiškai daug – 35,6 mln. arba 28,1 proc. visų gyventojų, sekmadienį paskelbė vyriausybė.

Ši proporcija yra didžiausia pasaulyje. Italijoje pagyvenusių žmonių yra 23,3 proc., Portugalijoje – 21,9 proc., Vokietijoje – 21,7 proc., rodo Jungtinių Tautų duomenys.

Japonijos vyriausybė taip pat nurodė, kad 70 metų ar vyresni žmonės sudaro 20,7 proc. šalies gyventojų. Skaičius pirmą kartą viršijo 20 procentų.

Demografinius pokyčius nulėmė mažas gimstamumas ir ilga vidutinė gyvenimo trukmė.

Sparčiai senstanti Japonijos populiacija kelia didelį galvos skausmą politikos formuotojams, kuriems tenka bandyti užtikrinti, kad vis mažėjanti dirbančių žmonių grupė išlaikytų vis didėjančią pensininkų grupę.

Nors daugybė analitikų, Europos politikos lyderių teigia, kad imigrantai, pabėgėliai yra išsigelbėjimas senstančiai ir darbo jėgos stokojančiai Europai, Varšuvos instituto analitikai liepą pasirodžiusiame jų tekste „Klaidingas moralinis imperatyvas“ pastebėjo, kad beveik dviejų trečdalių imigrantų iš Sirijos žinios ir įgūdžiai neatitinka net minimalių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos reikalavimų. Daugelis jų daugiausiai po šešių mėnesių nustoja lankyti jiems skirtus mokymus ir imasi ieškoti darbo (kad ir menkai apmokamo), kad galėtų grąžinti skolas juos į Europą atgabenusiems nusikaltėliams ir paremtų gimtinėje likusias šeimas. Kiti tiesiog nesupranta, kam apskritai reikalingas išsilavinimas.

Bavarijos ekonomikos ministro teigimu, darbui tinkamas tik vienas iš dešimties pabėgėlių. Skaičiuojama, kad, jei imigrantų nepavyks integruoti į Vokietijos darbo rinką, tai šaliai kainuos net 400 mlrd. eurų per ateinančius 20 metų. O pabėgėlių išlaikymas kainuoja daugiau nei surenkama pinigų į biudžetą iš jų sumokamų mokesčių.

Ekonomistas R. Kuodis sako, kad politikos lyderiai turėtų nuspręsti, ar jie rūpinasi savo šalių gyventojų, ar viso pasaulio gyventojų gerove, kas yra sunkiai suderinama su nacionalinės valstybės egzistavimu. Be to, pasak jo, užsienio politikos, migracijos klausimus privalu spręsti remiantis kaštų ir naudos analize, antraip atsiranda pernelyg daug chaoso.

– Kuri stovykla teisi – ta, kuri sako, kad imigrantai, pabėgėliai yra potenciali darbo jėga ir išsigelbėjimas Europai, ar ta, kuri teigia pastebinti, jog jų išlaikymas kainuoja daugiau nei iš jų sumokamų mokesčių galima sulaukti grąžos ir tai nėra joks išsigelbėjimas Europai?

– Imigracijos klausimus galima nagrinėti pasitelkiant kaštų ir naudos analizę. Kai tai nėra daroma, atsiranda daug painiavos galvose, mintyse ir veiksmuose, ką turbūt Vokietijos pavyzdys ir parodė. Kaštų ir naudos analizė struktūrizuoja mąstymą, liepdama atsakyti į esminius klausimus, susijusius su nagrinėjama tema. Na, pavyzdžiui, ką šalis maksimizuoja, – BVP ar BVP vienam gyventojui. Jei šalis maksimizuoja BVP, tuomet kuo daugiau imigrantų, kuo daugiau darbuotojų, tuo potencialiai didesnis BVP. Tai galėtų būti Vokietijos pramonininkų tikslas – daugiau darbo jėgos, daugiau eksporto, daugiau pelno. Tačiau jei šalis nori maksimizuoti BVP vienam gyventojui, gyventojų skaičiaus augimas šalyje gali sumažinti šį rodiklį.

Imigracijos klausimus galima nagrinėti pasitelkiant kaštų ir naudos analizę. Kai tai nėra daroma, atsiranda daug painiavos galvose, mintyse ir veiksmuose.

Antras klausimas kaštų ir naudos analizėje – kieno kaštus ir naudą mes matuojame. Jei maksimizuojame esamų, pavyzdžiui, Vokietijos gyventojų gerovę, turime jų paklausti, ar jie nori didesnės imigracijos, ar ne. Daug vokiečių natūraliai yra nepatenkinti didele imigracija todėl, kad tai sukelia saugumo problemų, vaikus baisu vienus išleisti į mokyklą, reikia juos vežti, o tai jau susiję ir su kaštais.

Jei mes rūpinamės viso pasaulio gyventojais (įsivaizduokite, jūs esate Angela Merkel ir jums tokia dilema iškyla), toks rūpestis viso pasaulio gyventojais implikuoja, kad iš esmės mes turime jiems nevaržomai leisti keliauti iš neturtingų regionų į turtingesnius. Ši kosmopolitiška, humaniška vizija yra įmanoma. Tai yra libertarų mėgstama vizija ir pasiūlymas leisti visiems po pasaulį keliauti laisvai, kaip tai darė žmonės tuomet, kai dar išvis nebuvo valstybių, sienų.

Tačiau tokia kosmopolitiško tikslo funkcija – maksimizuoti viso pasaulio žmonių gerovę – sunkiai suderinama su nacionalinės valstybės egzistavimu.

Man tas eklektiškas Europos požiūris į migraciją rodo, kad politikai netaiko kaštų ir naudos analizės šiam klausimui, neaišku, ką jie maksimizuoja, ar jie nori maksimizuoti Vokietijos pramonininkų, ar esamų Vokietijos gyventojų gerovę. Neaišku, koks jų požiūris į valstybę kaip tokią. Dėl to kyla daug painiavos, nors atsakius į du mano minėtus klausimus, taptų aiškiau, ką politiniai lyderiai atstovauja ir ar tai daro deramai.

– Ką tuomet labiau verta maksimizuoti – BVP ar BVP vienam gyventojui? Pastarojo, beje, turbūt sunkiai galima tikėtis, turint mintyje, kad imigrantai (pabėgėliai) labai kvalifikuotų, didelę pridėtinę vertę kuriančių darbų dažniausiai nedirba.

– Apskritai nėra protinga maksimizuoti BVP ar BVP vienam gyventojui: tai yra gana siauras gerovės mastas. Yra dar gausybė kitų klausimų. Jau minėjau, žmonės vertina saugumą, kai kurie vertina santykinį tautos homogeniškumą. Žmonės norėtų, kad greta nebūtų didelių socialinių getų, kurių yra nemažoje dalyje Europos. O tai kelia papildomas problemas – didėja taikaus visuomenės išlaikymo kaštai. Padidėja emociniai kaštai žmonių, kurie jaučiasi nesaugiai, gyvendami šalia kultūriškai, religiškai ar kitais požymiais gerokai besiskiriančios žmonių grupės.

Dar viena problema yra ta, kad šalto proto analizė yra sunkai įmanoma sąlygomis, kai viena iš politinių srovių, turiu mintyje kairiuosius, a priori nenori skaičiavimais ir logika paremtos diskusijos. Žmonėms, kurie bando tai daryti, jie ima lipdyti homofobų, fašistų etiketes, o tai užkerta kelią normaliai diskusijai, jai nespėjus prasidėti.

– Bavarijos ekonomikos ministro teigimu, tik vienas iš 10 pabėgėlių yra tinkamas darbui. Ar tai nemuša pagrindo iš po kojų teiginiams tų, kurie sako, kad imigrantai, pabėgėliai, yra  išsigelbėjimas senstančiai Europai, stingančiai darbo jėgos?

– Tikrasis išsigelbėjimas senstančiai Europai yra pensinio amžiaus didinimas. Jei žmonės gyvena ilgiau, tai reiškia, kad jie ilgiau išlieka sveiki, sveiko proto, gebantys kurti. „The Economist“ neseniai paskelbė straipsnį apie tai, kad reikia sukurti pavadinimą naujai kohortai 65-75 metų amžiaus žmonių, kurie šiais laikais yra pakankamai sveiki, kad dirbtų fizinių jėgų nereikalaujančius darbus. Tokių darbų, tiesa, šiais laikais yra mažai dėl robotizacijos ir paslaugų sektoriaus vyravimo.

Gąsdinti senėjimu, darbo jėgos trūkumu, aišku, yra populiaru tarp pensijų fondų, netoliaregiškų politikierių, kurie pensinį 60-65 metų amžių laiko kažkokia akmenyje iškalta konstanta. Taip neturėtų būti.

Gąsdinti senėjimu, darbo jėgos trūkumu, aišku, yra populiaru tarp pensijų fondų, netoliaregiškų politikierių, kurie pensinį 60-65 metų amžių laiko kažkokia akmenyje iškalta konstanta. Taip neturėtų būti.

Ateitis bus tokia, kad visuomenė bus sena, bet joje 70-mečiai padės slaugyti 90-mečius ar suteiks kažkokias kitas socialines paslaugas, ir tai bus normalu. Išsivysčiusiame pasaulyje bus normalu sveikatos apsaugai skirti 30 proc. BVP. Ir tai įvyks labai greitai, nes dabar gimstantys vaikai turi 50 proc. tikimybę sulaukti 100 metų. Turime mąstyti apie tokią ekonomiką, kur 70-mečiai turės dar dirbti, todėl, kad jie gyvens iki 100. Ir jokie imigrantai neišspręs senėjimo klausimo, jei turėsime žmonių, kurie kone pusę gyvenimo praleis pensijoje.

– Tuomet galima sakyti, kad tas mitas, jog imigrantai yra išsigelbėjimas, yra labiau palaikomas ne ekonominės o politinės, kairiosios politikos logikos?

– Politikai, apimant ir kairiuosius, ir dešiniuosius, paprastai maksimizuoja savo tikslo funkciją – perrinkimo tikimybę. Jie formuoja savo identitetą pagal tai, ką kiti pagalvos apie juos. Politikai yra komunikacinis žaidimas, iš esmės nebeturintis rimtų idėjų, o šalto proto dalis politikos mažėja katastrofiškai. Vien ką parodo politikų susirašinėjimai „Facebooke“, pavyzdžiui, apie natrio chlorido tirpalą akių lęšiams.

Baimė būti apšauktiems fašistais ar homofobais išsyk verčia elgtis kaip minia arba kaip politikos kairė. Bėda su politikos kaire yra ta, kad ji kažkada atstovavo darbo žmonių interesams kapitalistinėje sistemoje, dabar ji vis daugiau pereina prie identiteto politikos – klausimų, susijusių su imigracija, mažumų teisėmis, genderizmu. Šie klausimai svarbūs, bet ne tiek, kiek didžiosios dalies darbo klasės interesų gynimas. Jis buvo numestas, o tuo metu didžiulė dalis darbo klasės kenčia nuo nedarbo, didėjančio našumo ir stagnuojančių algų, kas verčia lįsti į skolas, idant palaikytų savo gyvenimo lygį.

Tai yra didžioji politinės kairės tragedija – kad ji pametė savo pamatines vertybes dėl identiteto politikos. Tuo metu visi kiti turi prie to prisitaikyti, priešingu atveju rizikuoja būti išmesti iš politinių barščių, prikabinant kažkokias etiketes.

– Stažuojatės Viduržemio jūros mokslų institute „MedILS“, kuriame dirba senėjimo tyrimų pradininkai. Kaip prisijungėte prie mokslininkų komandos?

– Varšuvos universitete įgijau kosmetologijos ir farmokognozijos žinių – tai mokslas apie priedus, įeinančius į mūsų naudojamas kasdienes kosmetikos priemones. Studijų metu supratau, kad norėčiau dirbti su odos priežiūros priemonėmis ir kosmetika. Praėjusią vasarą man pavyko patekti į vienos lietuviškos kosmetikos įmonės laboratoriją, ten atlikti praktiką, gaminti kosmetiką. Vėliau, norėdama plėsti akiratį, sumaniau parašyti laišką vienai didelei prancūzų veido odos priežiūros priemonių įmonei. Išsiuntusi CV gavau atsakymą, kad Lietuvoje įmonė neturi laisvų praktikos vietų. Po kelių dienų gavau laišką iš kartu su šia įmone dirbančio mokslininko Francois-Xavier Pellay, jis pakvietė prisijungti prie savo komandos Kroatijos „MedILS“ institute. Stažuotė šiame institute buvo neplanuota – tiesiog labai pasisekė!

– Portalui LRT.lt mokslininkas F. X. Pellay yra pasakojęs apie vykdomą tyrimą, skirtą stabdyti žmogaus senėjimą. Prie kokių jo vadovaujamų tyrimų prisidedate stažuotės metu?

Po mėnesio, praleisto Kroatijoje, jaučiu, kad ši šalis mums,  lietuviams, nėra svetima.

– Praėjo šiek tiek daugiau nei vienas stažuotės mėnuo, per jį sužinojau labai daug. Man leidžia prisidėti prie visų laboratorijoje atliekamų tyrimų. Kartu su dar viena kolege šiuo metu vykdome projektą, kuris susijęs su odos žaizdų gijimu. Pirmą kartą dalyvauju odos tyrimuose. Jie reikalauja nemažai laiko, juk ir pati oda gyja, atsinaujina ar sensta lėtai.

– Kokie yra įsimintiniausi jūsų stažuotės įspūdžiai?

– Mokslininkas F. X. Pellay, kurio komandoje dirbu, yra patrakęs gerąja šio žodžio prasme. Stebiuosi jo sumanymais išsiaiškinti, kas naudingo žmogui slypi įvairiausiuose gamtos organizmuose. Įdomu, kad žmogus gali būti toks smalsus ir turėti daugybę idėjų. Stebėdama jo darbą kartais pamąstau: „O kodėl ir aš taip negalėčiau?“ Gal nebūtinai darysiu tai, ką jis. Biologijoje juk yra daugybė sričių, kuriose galima plėsti akiratį, padėti žmonėms.

Kitas įdomus dalykas yra tai, kad Kroatijoje galima išskirti ir tirti pačių įvairiausių molekulių poveikį – šioje šalyje daugybė augalų, jūros organizmų. „MedILS“ instituto darbuotojai gali atlikti kokius tik sumano tyrimus, nes turi reikiamą įdirbį, gerą techniką ir profesionalius mokslininkus.

– Kurioje mokslo srityje norėtumėte darbuotis ateityje?

– Norėčiau dirbti botanikos srityje, medžiagomis, kurios išgaunamos iš augalų, sužinoti, kaip jos išgaunamos. Man labai patinka levandos, o čia, Kroatijoje, jų auga labai daug, tad ateityje galbūt norėčiau dirbti su levandomis.

„MedILS“ instituto laboratorijoje mokslininkai išskiria molekules ir stebi, kurios jų – nuodingos, kurios – naudingos. Po to tomis molekulėmis paveikia odos ląsteles ir stebi, kas vyksta: ląstelės arba atsinaujina, arba miršta. Nežinau, ar levandos turi tokių savybių, bet būtų labai įdomu patyrinėti šiuos augalus.

– Kas labiausiai patinka jūsų darbe?

Čia, Kroatijoje, man labai patinka ramus darbo ritmas. Sudarytos puikios sąlygos susikaupti ir atlikti darbą ramiai. Kalbant apie biologiją įdomu tai, kad galima valdyti labai smulkius dalykus, pavyzdžiui, odos ląstelės. Nors šiame moksle niekas nėra aišku, bet kurią minutę viskas gali pakrypti netikėta linkme, jis man labai patinka.

– Kaip atrodo jūsų diena Kroatijoje?

– Atsikėlusi ankstų rytą ir papusryčiavusi dar turiu laisvo laiko, darbas laboratorijoje prasideda 9 val. Kartais dar spėju nueiti prie jūros, paskaityti knygą, pasideginti (saulė kaitri jau 7 val.). Tada keliauju į laboratoriją, kur atliekame tyrimus. Pabaigusi darbus keliauju pabūti parke (mėgstamiausia mano vieta – Marjan parkas Splito mieste) ar paplūdimyje. Mėgstu vakarais pasivaikščioti, kopti į kalnus ar eiti stebėti saulėlydžio. Taip pat galiu eiti pasigrožėti Splito, miesto, kuriame gyvenu senamiesčiu, jis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Laisvu stažuotės metu stengiuosi keliauti.

Praėjusį savaitgalį aplankiau šešias reto grožio salas. Į jas plaukėme motorine valtimi, jos skraido tiesiogine šio žodžio prasme! Iš pažiūros valtis labai paprasta, o iš tiesų – monstrų monstras. Buvau mėlynuosiuose urvuose „Blue Cave“. Visos Kroatijos vietovės – natūraliai sukurtos gamtos ir jose labai gražu. Didžiausią įspūdį turbūt paliko gražioji Brač sala ir joje esantis Bol miestelis, kuriame vyrauja visiška ramuma.

Po mėnesio, praleisto Kroatijoje, jaučiu, kad ši šalis mums,  lietuviams, nėra svetima. Pavyzdžiui, Vokietijoje iškart justi skirtumas, ten viskas kitaip –  moderniau, šiuolaikiškiau. O čia daug kas sava. Be to, kroatai – šilti žmonės, atsipalaidavę kaip italai, bet ne tokie temperamentingi. Vieną vakarą kartu su kolegėmis keliavome į kroatų atlikėjo koncertą. Nuėjusios pamatėme, kad bilietai kainuoja apie 20 eurų, kaina nemaža, bet bilietų jau nebėra pirkti. Staiga prie mūsų priėjusi nepažįstama mergina pasiteiravo, ar turime bilietus. Atsakėme, kad ne. Tuomet iš jos gavome du bilietus, o paprašiusios trečio, gavome ir jį. Tai tik vienas iš pavyzdžių, įrodančių kroatų draugišką būdą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pasiteiravus, ar „Eurovaistinės“ paskyros skaitytojų nuomone saulė sendina odą, iš 712 apklaustųjų net 97 proc. mano, jog taip. Likę 3 proc. teigia, kad odos senėjimui saulės spinduliai jokios įtakos neturi.

Farmacininkė Regina Razulevičiūtė pasakoja, jog įvairių šaltinių duomenimis, pirmosios raukšlės atsiranda būtent dėl ultravioletinių spindulių poveikio, tačiau nedidelės UV spinduliavimo dozės žmogui yra būtinos. Įrodyta išskirtinė jų reikšmė vitamino D sintezei ir kalcio metabolizmui, taip pat daugelio odos ligų, kurios sustiprėja būtent žiemos mėnesiais, gydymui. Saulės spinduliai gerina ir nuotaiką bei emocinę būseną.

UV spindulių pažeista oda senėja, tačiau šis senėjimas turi tam tikras išskirtines ypatybes. Esant biologiniam, genetiškai nulemtam senėjimui, visi odos sluoksniai plonėja. Esant fotosenėjimui, plonėja epidermis ir odos raginis sluoksnis.

Būdingi fotosenėjimo simptomai yra kraujagyslių žvaigždutės (voratinkliai, tinklelis) ir pigmentinės dėmės (lentigo). Dėl šių simptomų visumos išskiriama atskira senėjimo rūšis. Fotosenėjimas, kitaip nei biologinis senėjimas, gali būti koreguojamas. Žinoma, visiškai atjauninti odos nepavyksta, bet galima žymiai pagerinti klinikinę jos išvaizdą.

Tam, kad oda atrodytų nepriekaištingai, taip pat rūpinkitės kūnu, maitinkitės sveiku maistu ir gerkite daug vandens.

Vienas iš būdų, kaip sulėtinti senėjimo procesą ir išsaugoti odos jaunystę, yra kosmetikos naudojimas, kuri saugo odą nuo žalingų faktorių poveikio bei sumažina krūvius, tenkančius jos apsauginei sistemai.

Rekomenduojama naudoti priemones, kurios skirtos apsaugoti odą nuo ultravioletinių spindulių. Reikalingas ir papildomas odos drėkinimas bei svarbūs antioksidantai, skirti kovai su laisvaisiais radikalais. Šių priemonių visuma gali ženkliai sulėtinti odos senėjimo procesus.

Patariama kuo mažiau stengtis degintis saulėje ir soliariumuose, ypač vyresniems nei 35 metų bei pirmo tipo šviesios odos atstovams.

„Saugokite odą, naudodami apsauginius kremus ar losjonus su UVA ir UVB filtrais, bei, būdami saulėje, dėvėkite įvairius galvos ar kūno apdangalus. Ypatingai svarbu naudoti apsaugą nuo UVA spindulių. Naudojant tinkamas apsaugines priemones, sumažės laisvųjų radikalų, nebus uždegiminės reakcijos, pagreitės regeneraciniai odos procesai“, – kalba farmacininkė.

Tinkamas kosmetikos priemones gali parinkti jūsų kosmetologas ar dermatologas. Dažniausiai naudojami kremai su vitaminais A, C, E, kofermentu Q10, hialurono rūgštimi, Alfa – hidroksi rūgštimis, apsauginiai kremai nuo saulės su UVA,UVB filtrais. Priemonės parenkamos pagal odos savybes, metų laiką ir darbo pobūdį.

„Tam, kad oda atrodytų nepriekaištingai, taip pat rūpinkitės kūnu, maitinkitės sveiku maistu ir gerkite daug vandens. Valgykite maisto produktus, turinčius daug vitamino A (morkos, kukurūzai, špinatai), C (paprikos, kiviai) ir E (rupių miltų produktai, daigintų kviečių aliejus). Daugiau judėkite: šokite, vaikščiokite, bėgiokite, žaiskite“, – teigia vaistininkė.

Kūno odą patepkite drėkinamuoju pieneliu ar natūraliais aliejais. Raukšles lygina alijošiaus, jojobos, ramunėlių, levandos veikliosios medžiagos su vitaminu A ir E. Rinkitės tirštesnį kremą, nes jame lipidų daugiau nei vandens. Toks kremas išlaikys daugiau odos drėgmės.