Rumunija ir Bulgarija, prie Europos Sąjungos prisijungusios 2007-aisiais, praėjusių metų pabaigoje, paprieštaravus Austrijai, buvo nepriimtos į Šengeno erdvę, kurioje daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai keliauti be vidaus sienų kontrolės.

Tačiau trečiadienį rumunų Vidaus reikalų ministerija paskelbė apie trijų šalių „politinį susitarimą“ nuo kitų metų kovo išplėsti Šengeno zoną „iki Rumunijos ir Bulgarijos oro ir jūros sienų“.

Bulgarų premjeras Nikolajus Denkovas irgi sakė, kad principinis susitarimas su Viena jau pasiektas.

Tačiau Austrijos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį tik pareiškė, kad „šiuo metu tęsiamos derybos dėl Šengeno oro erdvės Bulgarijai ir Rumunijai“, tačiau nepatvirtino, kad pasiektas koks nors susitarimas.

Ministerija pakartojo sąlygas, kurias reikėtų įvykdyti mainais į dalinę Šengeno oro erdvę, įskaitant ES išorės sienų stiprinimą.

Be to, pasak jos, reikėtų sustiprinti patikrinimus prie sausumos sienų, o Rumunija ir Bulgarija turėtų būti pasirengusios „priimti prieglobsčio prašytojus, ypač iš Afganistano ir Sirijos“.

Ministerija taip pat pabrėžė, kad „šiuo metu nevyksta jokios derybos“ dėl sausumos sienų atvėrimo.

Austrija, kuri prieš metus vetavo abiejų šalių prisijungimą, gruodžio pradžioje pasiūlė vadinamojo oro Šengeno idėją.

Austrija jau ne vienerius metus skundžiasi, kad jai tenka kęsti neproporcingai didelį nelegalios imigracijos srautą dėl prastai saugomų išorinių Šengeno erdvės sienų.

1985 metais sukurtai Šengeno erdvei priklauso 23 iš 27 ES valstybių narių ir jų asocijuotosios kaimynės Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos ketvirtadienį išplatintame pranešime, dėl atnaujinimo bus keičiamasi naujų kategorijų perspėjimais ir papildomais duomenimis, valstybės galės įvesti perspėjimus dėl asmenų, kurie neteisėtai gyvena Europos Sąjungoje, šalių valstybės institucijos taip pat gaus išsamesnę ir patikimesnę informaciją.

Institucijos galės skelbti perspėjimus apie dingusius asmenis, į sistemą bus galima įvesti prevencinius perspėjimus, siekiant apsaugoti vaikus, prekybos žmonėmis aukas, karo pabėgėlius.

„Šengeno informacinėje sistemoje bus saugomi žmonių biometriniai duomenys, skirti sistemoje registruotų asmenų tapatybei patvirtinti ir patikrinti, įskaitant nuotraukas, delnų ir pirštų atspaudus“, – teigiama pranešime.

Ministerija pažymi, jog sistemoje įvestas perspėjimas taps prieinamas visoms kitoms sistema besinaudojančioms šalims.

Šengeno informacinė sistema yra plačiausiai naudojama ir didžiausia Europos saugumo ir sienų valdymo informacijos mainų sistema.

Šengeno erdvei priklauso 30 Europos valstybių, iš jų - 26 yra ES narės, likusios asocijuotos narės – Norvegija, Šveicarija, Lichtenšteinas ir Islandija.

Pernai fiksuota daugiausia neteisėtų Šengeno erdvės sienų kirtimų nuo 2016-ųjų

Praėjusiais metais nustatyta 330 tūkst. neteisėtų Šengeno erdvės sienos kirtimų, tai – didžiausias skaičius nuo 2016-ųjų, rodo Šengeno barometro duomenys.

Pasak ketvirtadienį išplatinto Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, šis skaičius yra 66 proc. didesnis lyginant su 2021 metais. Teigiama, jog beveik pusė visų neteisėtai atvykstančių migrantų naudojosi Vakarų Balkanų maršrutu, bei tai, jog per rytinę Europos Sąjungos (ES) sieną su Baltarusija į Bendrijos teritoriją praėjusiais metais pateko 1017 neteisėtų migrantų.

Šengeno barometras buvo pristatytas ES vidaus reikalų ministrų taryboje, joje dalyvavo ir vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas. Anot ministerijos, taryboje aptarta ES migracijos bei vizų politika bei Bendrijos pastangos teikti tikslinę pagalbą Ukrainai.

Geriausia ES saugumo garantija būtų Ukrainos pergalė. Todėl pagrindinis mūsų dėmesys turėtų būti skiriamas pačios Ukrainos įgalinimui.

„(...) viceministras pasveikino pirmininkaujančios Švedijos iniciatyvą įvertinti, kaip padaryti ES vizų politiką dar veiksmingesne“, – nurodoma pranešime.

V. Dmitrijevo teigimu, ES vizų politika turi tapti ne tik migracijos kontrolės įrankiu, bet ir Bendrijos užsienio politikos instrumentu, veiksmingu svertu santykiuose su trečiosiomis šalimis.

„ES neabejotinai reikalinga esminė migracijos politikos reforma, keičianti bendrijos taikomą praktiką, nes ES teisė jau kuris laikas neatitinka nūdienos realijų. Ji turi būti nukreipta į aiškių ir saugių teisėto atvykimo į ES būdų nustatymą, neteisėtos migracijos prevenciją ir traukos faktoriaus mažinimą“, – pranešime cituojamas viceministras.

Pasak V. Dmitrijevo, ES migracijos politikos efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip sprendžiamas jos priežasčių klausimas, jis taip pat pabrėžė, kad neteisėtos migracijos valdymas turėtų prasidėti kilmės ir tranzito šalyse.

Tarybos dalyviai taip pat aptarė ir dėl karo prieš Ukrainą stipriai pasikeitusią ES saugumo aplinką bei naujas grėsmes.

„Geriausia ES saugumo garantija būtų Ukrainos pergalė. Todėl pagrindinis mūsų dėmesys turėtų būti skiriamas pačios Ukrainos įgalinimui. Taip pat labai svarbu suderinti Ukrainos stiprinimo ir vidaus saugumo sistemos tobulinimo siekius su integracijos į ES reikalavimais“, – teigia V. Dmitrijevas.

Pasak viceministro, ES taip pat turėtų labiau įsitraukti visuose regionuose, kur Rusija siekia stiprinti savo įtaką, „pradedant nuo Moldovos, tačiau dėmesį skiriant ir Vakarų Balkanams, ir Centrinei Azijai“.

Vidurnaktį (sekmadienį 1 val. Lietuvos laiku) ši Balkanų valstybė atsisveikino su savo valiuta kuna ir tapo 20-ąja euro zonos nare. Be to, Kroatija tapo 27-ąja Šengeno zonos valstybe. Vadinamoji Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje laisvo keliavimo zona.

Šia proga sekmadienį Kroatijoje lankysis Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Ekspertai sako, kad euro įsivedimas padės apsaugoti Kroatijos ekonomiką po Rusijos invazijos į Ukrainą visame pasaulyje siaučiant infliacijai ir smarkiai išaugus maisto bei degalų kainoms.

Tačiau kroatų jausmai yra prieštaringi. Nors jie sveikina kontrolės prie sienų panaikinimą, kai kas nerimauja dėl euro, o dešiniojo sparno opozicinės grupės sako, kad bendroji valiuta naudinga tik didžiosioms šalims, tokioms kaip Vokietija ir Prancūzija.

Daug kroatų baiminasi, kad įsivedus eurą kils kainos ir kad verslas konvertuodamas suapvalins skaičius savo naudai.

4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozavo, kad abu svarbūs pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai ji paskelbė nepriklausomybę.

EK pranešime rašoma, kad daugelį metų šios valstybės narės svariai prisidėjo prie gero Šengeno erdvės veikimo, taip pat ir pandemijos metu bei visai neseniai, kai teko susidurti su precedento neturinčiomis karo Ukrainoje pasekmėmis.

2011 metais Bulgarija ir Rumunija sėkmingai baigė Šengeno vertinimo procesą. Taryba pripažino vertinimo proceso pabaigą dviejose atskirose Tarybos išvadose, tačiau daugiau kaip vienuolika metų nebuvo priimtas joks Tarybos sprendimas dėl vidaus sienų panaikinimo.

Kad Kroatija įvykdė prisijungimo prie Šengeno zonos be vidaus sienų kontrolės sąlygas, Taryba patvirtino 2021 metų gruodį.

„Atėjo laikas leisti Bulgarijai, Rumunijai ir Kroatijai tapti visateisėmis Šengeno erdvės narėmis, nes tai yra jų teisė. Jei ir toliau bus delsiama tai padaryti, kyla pavojus, kad šių šalių piliečiai gali nepagrįstai susvetimėti, ir tai daroma tokiu metu, kai Europai reikia dar labiau suartėti. Išsiplėtusi Šengeno erdvė padarys ES stipresnę ir viduje, ir pasaulyje“, – pranešime cituojamas EK vicepirmininkas Margaritis Schinas.

Nors šioms Balkanų šalims iš dalies jau taikomos Šengeno taisyklės, vidaus sienų kontrolė su jomis nepanaikinta, todėl jos negali naudotis visais privalumais, kuriuos suteikia buvimas Šengeno erdvės dalimi.

Anot EK, šios valstybės narės privalo tapti visateise zonos dalimi, todėl joms turėtų būti leista tai daryti, jei jos atitinka sąlygas.

Bulgarija yra įdiegusi tvirtą sienų valdymą, leidžiantį veiksmingą pasienio stebėjimą ir sistemingus patikrinimus. EK taip pat teigė, kad Bulgarija įrodė, kad turi būtinas struktūras, užtikrinančias pagarbą pagrindinėms teisėms ir garantuojančias galimybę gauti tarptautinę apsaugą laikantis negrąžinimo principo.

Rumunijoje kova su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis yra du prioritetai, kuriuos šalis aktyviai įgyvendina, Šengeno informacinė sistema yra gerai įdiegta, rašome pranešime.

2022 metų lapkričio 10 dieną Europos Parlamentas pateikė teigiamą nuomonę dėl Tarybos sprendimo dėl visiško Šengeno acquis (teisinės bazės) taikymo Kroatijoje projekto. 2022 metų spalio 18 dieną EP priėmė rezoliuciją, kuria Taryba raginama leisti Rumunijai ir Bulgarijai prisijungti prie Šengeno erdvės.

Pirmininkaujant Čekijai, gruodžio 8 dieną Teisingumo ir vidaus reikalų taryba balsuos dėl visateisio Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos dalyvavimo erdvėje be vidaus sienų kontrolės.

Šengeno erdvė yra didžiausia laisvo keliavimo zona pasaulyje, kurioje šiuo metu dalyvauja 22 ES šalys, tarp jų Lietuva, ir keturios asocijuotosios ne ES šalys.

Tiksliniais pakeitimais bus užtikrintas glaudesnis ES koordinavimas, o valstybėms narėms bus suteikiama tinkamesnių priemonių spręsti uždavinius, kylančius valdant tiek ES bendrą išorės sieną, tiek vidaus sienas Šengeno erdvėje, sakoma Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje paskelbtame pranešime.

Koordinuotas reagavimas į bendras grėsmes

Pasiūlymu iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą siekiama atsižvelgti į COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį ir užtikrinti, kad būtų įdiegti tvirti koordinavimo mechanizmai, skirti kovoti su grėsmėmis sveikatai. Grėsmės visuomenės sveikatos atveju pagal atnaujintas taisykles Taryba galės greitai priimti privalomas taisykles, kuriomis prie išorės sienų nustatomi laikini kelionių apribojimai. Bus taikomos išimtys, be kita ko, į būtiną kelionę vykstantiems asmenims, taip pat Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams. Taip bus užtikrinta, kad kelionių apribojimai būtų taikomi vienodai, atsižvelgiant į pastaraisiais metais įgytą patirtį.

Į taisykles taip pat įtrauktas naujas Šengeno apsaugos mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti bendrą atsaką prie vidaus sienų tais atvejais, kai grėsmė kyla daugumai valstybių narių, pavyzdžiui, grėsmės sveikatai ar kitos grėsmės vidaus saugumui ir viešajai tvarkai atveju. Taikant šį mechanizmą, kuris papildo esamą trūkumų prie išorės sienų šalinimo mechanizmą, bendros grėsmės atveju Tarybos sprendimu patikrinimai kertant vidaus sienas galėtų būti leidžiami daugumoje valstybių narių. Tokiame sprendime taip pat turėtų būti nustatytos priemonės neigiamam kontrolės poveikiui sušvelninti.

Naujos taisyklės, kuriomis siekiama skatinti veiksmingas patikrinimų kertant vidaus sienas alternatyvas

Pasiūlymu siekiama skatinti naudoti vidaus sienų kontrolei alternatyvias priemones ir užtikrinti, kad prireikus vidaus sienų kontrolė ir toliau būtų kraštutinė priemonė.

Numatoma labiau struktūruota bet kokio vidaus sienų kontrolės atnaujinimo procedūra, numatant daugiau apsaugos priemonių. Šiuo metu valstybė narė, nusprendusi atnaujinti kontrolę, turi įvertinti atnaujinimo tinkamumą ir galimą jo poveikį laisvam asmenų judėjimui. Pagal naująsias taisykles valstybės narės taip pat turi įvertinti poveikį pasienio regionams. Be to, valstybė narė, svarstanti galimybę pratęsti kontrolę reaguojant į numatomas grėsmes, pirmiausia turėtų įvertinti, ar nebūtų tikslingiau taikyti alternatyvias priemones, pavyzdžiui, tikslinius policijos patikrinimus ir tvirtesnį policijos bendradarbiavimą. Turėtų būti numatytas 6 mėnesius viršijančio kontrolės pratęsimo rizikos vertinimas. Jei vidaus kontrolė vykdoma 18 mėnesių, Europos Komisija turės pateikti nuomonę dėl jos proporcingumo ir būtinumo. Visais atvejais laikina sienų kontrolė neturėtų viršyti bendro 2 metų laikotarpio, išskyrus labai konkrečias aplinkybes. Tai padės užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolė ir toliau būtų kraštutinė priemonė ir būtų taikoma tik tol, kol tai būtina.

Kitas pasiūlymas – alternatyvių priemonių naudojimo skatinimas. Atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl naujo ES policijos bendradarbiavimo kodekso, naujosiomis Šengeno taisyklėmis skatinama naudotis veiksmingomis alternatyviomis vidaus sienų kontrolės priemonėmis, t. y. plėsti ir vykdyti operatyvesnius policijos patikrinimus pasienio regionuose, paaiškinant, kad jie nėra lygiaverčiai sienų kontrolei.

Siūloma taip pat mažinti vidaus sienų kontrolės poveikį pasienio regionams. Atsižvelgdamos į pandemijos, paveikusios tiekimo grandines, metu įgytą patirtį, kontrolę atnaujinančios valstybės narės turėtų imtis priemonių, kad sumažintų neigiamą poveikį pasienio regionui ir vidaus rinkai. Tai gali apimti palankesnių sąlygų kirsti sieną sudarymą pasienio darbuotojams ir žaliųjų koridorių nustatymą, kad būtų užtikrintas sklandus būtiniausių prekių tranzitas.

Tarp siūlomų priemonių – neteisėto judėjimo Šengeno erdvėje problemos sprendimas. Siekiant kovoti su palyginti nedidelio masto, bet nuolatinio neteisėto judėjimo atvejų reiškiniu, naujosiomis taisyklėmis bus sukurta nauja procedūra, skirta neteisėto judėjimo problemai spręsti rengiant bendras policijos operacijas, taip pat numatant galimybę valstybėms narėms peržiūrėti esamus arba sudaryti naujus dvišalius tarpusavio readmisijos susitarimus. Šios taisyklės papildo priemones, siūlomas pagal naują migracijos ir prieglobsčio paktą, visų pirma privalomą solidarumo sistemą, ir turėtų būti vertinamos kartu su jomis.

Parama valstybėms narėms valdant situacijas, kai naudojamasi migrantais

Peržiūrėtose Šengeno taisyklėse visų valstybių narių ir visos Europos Sąjungos vardu pripažįstama, kad išorės sieną turinčioms valstybėms narėms tenka svarbus vaidmuo. Persvarstytomis taisyklėmis nustatomos naujos priemonės, kurių valstybės narės gali imtis, kad veiksmingai valdytų ES išorės sienas tais atvejais, kai migrantais naudojamasi politiniais tikslais, pažymi Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Tai apima sienos perėjimo punktų skaičiaus mažinimą ir intensyvesnį sienų stebėjimą.

Be to, Europos Komisija siūlo papildomas priemones pagal ES prieglobsčio ir grąžinimo taisykles, kad būtų paaiškinta, kaip valstybės narės gali reaguoti tokiais atvejais, visapusiškai paisydamos pagrindinių teisių. Tai apima galimybę pratęsti prieglobsčio prašymų registracijos terminą iki 4 savaičių ir nagrinėti visus prieglobsčio prašymus pasienyje, išskyrus asmenų, kuriems reikia skubios medicininės pagalbos, prašymus. Ir toliau turėtų būti užtikrinta veiksminga galimybė pasinaudoti prieglobsčio procedūra, o valstybės narės turėtų užtikrinti prieigą pagalbą teikiančioms humanitarinėms organizacijoms. Valstybės narės taip pat turės galimybę nustatyti grąžinimo valdymo susidarius nepaprastajai padėčiai procedūrą. Galiausiai, paprašius, ES agentūros (ES prieglobsčio agentūra, FRONTEX, Europolas) prioriteto tvarka turėtų teikti operatyvinę paramą atitinkamai valstybei narei.

Lietuvos aviacijos ekspertai aiškina apie šių erdvių ypatumus ir pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad kelionė praeitų sklandžiai ir nekeltų jokių rūpesčių.

Oro uostuose – dvi atskiros zonos

Šengeno erdvė – tai valstybių, pasirašiusių Šengeno sutartį, teritorijos, kuriose vidaus sienų kontrolė panaikinta. Šiuo metu Šengeno erdvei priklauso 26 šalys. 22 iš jų, kaip ir Lietuva – Europos Sąjungos (ES) valstybės, tačiau šioje erdvėje yra ir ES nepriklausančios Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

Kasmet Šengeno erdvę kerta apie 1,25 mlrd. žmonių. Tam, kad keleivių srautai būtų valdomi efektyviai, oro uostai, priklausantys Šengeno zonai, yra padalyti į dvi aiškiai atskirtas zonas keleivių terminalų viduje.

„Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės, šalies oro uostuose buvo atlikti pertvarkymai pagal Šengeno sutarties reikalavimus. Buvo atskirti keliautojų srautai, įdiegta keleivių srautų valdymo sistema. Konkretiems reisams parenkami keleivių judėjimo maršrutai yra matomi švieslentėse ir informaciniuose monitoriuose“, – pasakoja Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas.

Tai reiškia, kad tam tikri laipinimo vartai skirti būtent į Šengeno šalis vykdomiems skrydžiams, o likę – Šengeno erdvei nepriklausantiems. Todėl pagal tai, į kokią šalį skrendama, parenkami ir atitinkami laipinimo vartai.

Ne Šengeno erdvėje – dokumentų kontrolė

Srautų paskirstymas padeda keleiviams oro uostuose judėti sparčiau, nes priklausomai nuo to, į kuriai erdvei priklausančią šalį vykstama, galioja ir skirtingos kontrolės procedūros. Kertant Šengeno valstybių narių vidaus sienas, paso kontrolei pateikti nereikia, todėl atvykus į oro uostą belieka užsiregistruoti į skrydį (jei to nepadarėte prieš tai) ir pereiti aviacijos saugumo patikrą.

Tuo tarpu vykstant į Šengeno erdvei nepriklausančią užsienio šalį, oro uoste esančiame Valstybės apsaugos tarnybos poste yra papildomai tikrinami keliautojo asmens dokumentai.

„Kiek laiko turi galioti dokumentas, nustato pačios valstybės, todėl prieš skrendant į konkrečią šalį visada patartina šį laikotarpį pasitikrinti. Priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama, gali būti tikrinama viza, taip pat užduodami kausimai apie kelionės trukmę ir tikslus, lėšas, reikalingas pragyvenimui vizito šalyje metu“, – aiškina V. Kšanas.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad vykdoma dokumentų patikra, natūralu, pareikalauja ir daugiau laiko, todėl keliaujantiems už Šengeno zonos ribų reikėtų į tai atsižvelgti ir atvykti į oro uostą kiek anksčiau.

Asmens dokumento nereikėtų pamiršti ir Šengeno zonoje

Vienas iš didžiausių Šengeno erdvės privalumų keliautojams neabejotinai yra tas, jog kertant valstybių narių vidaus sienas, tą galima daryti be vizų ir pasienio kontrolės. Vis dėlto Lietuvos oro uostų atstovas pabrėžia, jog keliaujant visada privalu turėti su savimi asmens tapatybės kortelę arba pasą.

„Visos Šengeno erdvei priklausančios šalys turi teisę savo teritorijoje patikrinti asmens tapatybę. Be to, tam tikrų situacijų metu – iškilus pavojui saugumui, masinių tarptautinių sportinių renginių metu kontrolės procedūros pasienyje gali būti grąžintos“, – sako Lietuvos oro uostų atstovas.

Nepilnamečiai gali keliauti ir vieni

V. Kšanas taip pat pažymi, kad tiek vykstant į Šengeno erdvei priklausančias, tiek nepriklausančias šalis nepilnamečiai gali keliauti ir vieni. Jiems reikės galiojančios asmens tapatybės kortelės arba paso.

„Keliaujant ne Šengeno erdvėje taip pat būtinas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas“, – akcentuoja jis. Jei vaikas keliauja su vienu iš tėvų, o judviejų pavardės nesutampa, gali prireikti pateikti ir vaiko gimimo liudijimą.

Lietuvos oro uostų atstovas primena, kad dėl kelionei reikalingų dokumentų visada pravartu pasidomėti iš anksto prieš planuojamą skrydį, o kylant įvairiems klausimams jau oro uoste, visada galima kreiptis į jame dirbantį personalą.

Pasak valstybės įmonės, papildoma keleivių patikra vyksta ketvirtadienį, nuo 9 iki 11 val. 30 minučių.

„Planuotų pratybų metu keleiviai, vykstantys vidiniais (Šengeno) reisais, bus nukreipiami į Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą, kur bus vykdoma papildoma pasienio patikra. Pratybas fiksuos stebėtojai, kurie vertins atliekamus veiksmus“, – teigiama pranešime.

Pratybomis siekiama įvertinti pasienio pareigūnų pasirengimą ir procesus, kurie yra reikalingi galimam patikrinimų prie vidaus sienos laikinam atnaujinimui.

Pratybos neturėtų sukelti papildomų nepatogumų, teigiama pranešime.

JK ruošiasi išstoti iš ES, ir tai gali įvykti jau kitą savaitę, tačiau minimas teisės aktas leis lankytojams iš Jungtinės Karalystės iki 90 dienų be vizų būti Šengeno erdvėje.

Į ją per metus numatoma investuoti 0,7 mln. eurų.

Informatikos ir ryšių departamentas pernai ir šiemet pasirašė dvi sistemos atnaujinimo sutartis. Kovo viduryje pasirašyta 473 tūkst. eurų (su PVM), o pernai lapkritį – 193,6 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartys su informacijos technologijų bendrovių Norvegijos „Atea“ ir Lietuvos „Insoft“ konsorciumu. Įmonės jau diegia pirštų antspaudų ir veido atpažinimo funkcijas bei sukurs naują ir atnaujins dabartinę programinę įrangą.

Pasak departamento vadovo pavaduotojo Artūro Kavolio, sistema atnaujinama atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas.

„Kadangi Šengeno informacinė sistema nuolat vystosi, plečiama, priimami sprendimai įdiegiant naujus funkcionalumus, atsiranda Europos Komisijos rekomendacijos patobulinti prieigą. Tai atsižvelgiant į tuos reikalavimus ir daromi pakeitimai“, – BNS komentavo A. Kavolis.

Bendrovės sistemą ir jos programinę įrangą Lietuvoje turės suderinti su centrine Šengeno erdvės informacine sistema.

„Jeigu anksčiau buvo numeriniai duomenys, techniniai duomenys, tai dabar judama link to, kad pasienio tarnybos asmenį galėtų atpažinti ne tik pagal anketinius duomenis, pavyzdžiui, įvedę vardą ar pavardę, nes jis gali jį suklastoti, tai gali atpažinti pagal pirštų antspaudus arba pagal įdėtas nuotraukas“, – pasakojo A. Kavolis.

Anot jo, EK jau yra parengusi naujų reglamentų, pagal kuriuos sistema turės būti dar atnaujinama. Pasak A. Kavolio, viena pagrindinių naujovių – perspėjimai dėl trečiųjų šalių asmenų išsiuntimo. Jei Lietuva ar kita Europos Sąjungos (ES) valstybė išsiųs asmenį, sistemoje jis bus žymimas, kol neišvažiuos iš ES.

Konkursus naujausiems reikalavimams įdiegti numatoma skelbti šių metų pabaigoje.

Šengeno informacinės sistemos duomenis sudaro perspėjimai apie asmenis, transporto priemones, ginklus, dokumentus bei kitus daiktus. Šiuos duomenis kiekviena šalis narė tvarko savo nacionalinėje sistemoje, jie vėliau patenka į centrinę sistemą.

Perspėjimai skelbiami, koreguojami arba nutraukiami Lietuvos nacionaliniuose registruose, juose pareigūnai tikrina, ar asmeniui ar objektui nėra galiojančių perspėjimų.

Lietuva į Šengeno erdvę įstojo 2007 metais, tuomet Vidaus reikalų ministerijos žinybiniai registrai ir informacinės sistemos buvo pertvarkytos ir pritaikytos Centrinės Šengeno sistemos įrangai.

Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės, iš jų 22 – ES narės. Erdvei priklausančių šalių piliečiai turi vienodas teises keliauti be vizų ir pasienio kontrolės.

Tokių papildomų saugumo priemonių, galiosiančių iki vasario 16-osios, Lenkija imsis dėl Varšuvoje rengiamo ministerijų aukšto lygio pareigūnų pasitarimo. Jame bus aptariama situacija Artimuosiuose Rytuose bei svarbūs saugumo užtikrinimo ir taikos palaikymo šiame regione klausimai.

Kontrolė bus vykdoma buvusių sausumos valstybės sienos perėjimo punktų vietose prie sienos su Vokietija, Čekija, Slovakija ir Lietuva. Papildomų saugumo bei kontrolės priemonių Lenkijos teisėsaugininkai taip pat imsis šalies oro bei jūrų uostuose.

Valstybės, priklausančios Šengeno erdvei, yra panaikinusios tarpusavio vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis saugumo priemonių siekiant efektyviau užkirsti kelią rimtiems vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.

Atnaujinus vidaus sienų kontrolę visų šalių, taip pat ir Lietuvos, piliečiai, įvažiuojantys į Lenkiją, šios valstybės pareigūnams privalės pateikti galiojantį kelionės dokumentą – piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę.