-
Nerandama priešnuodžių prieš garbaus amžiaus kauniečių skriaudikę, o šie iš svetimų klaidų nesimoko 45
Sukčių fantazija – beribė
Į dar neteistos 33-ejų Rūtos Jurevičiūtės, gyvenančios Karmėlavoje, bei penkis kartus teistos Lauros Brižinskaitės iš Marijampolės bylą sugulė dešimt jų įsibrovimo apgaule į garbaus amžiaus kauniečių namus bei juos apvogus epizodų per pusantro mėnesio ir vienas toks pats atvejis Kaišiadorių rajone. Šie nusikaltimai, per kuriuos minėtų apsišaukėlių grobis vien pinigais siekė siekė 20 tūkst. eurų, buvo padaryti 2021-ųjų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Remiantis jų fabulomis, ypač dėkingas tokio plauko nusikaltėliams gruodis, kurį vainikuoja Kalėdos.
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Jauniausiajai teisiamųjų aukai – jau 80 metų. Yra tarp nukentėjusiųjų ir tokių, kurioms iki 100-mečio – jau ranka paduot. Viena nukentėjusioji, perdavus bylą teismui, jau pasimirė.
Kuo tik nepristatė šiems garbaus amžiaus žmonėms į jų duris pabeldusios teisiamosios – Maisto banko, Savivaldybės socialinės paramos skyriaus bei „Telia“ darbuotojomis, Paramos seneliams atstovėmis ar tiesiog atnešusiomis labdarą, šventinį maisto paketą arba esą priklausančią artėjant Kalėdoms dovaną.
O važinėjo jos po visą Kauną – nukentėjusieji gyvena Dainavos, Šilainių, Kalniečių mikrorajonuose bei Šančiuose ir Petrašiūnuose. Būdavo dienų, kai teisiamosios minėtu būdu apvogdavo ir po dvi senoles, gyvenančias skirtingose Kauno dalyse.
Didžiausiu jų grobiu buvo iš vieno Šilainių buto pavogta kosmetinė su 4 500 eurų, dviem auksinėmis grandinėlėmis, auksiniu laikrodžiu bei dviem auksiniais žiedais. Vagilės šio turto savininkei prisitatė Savivaldybės socialinės paramos darbuotojomis.
Kol kas šioje byloje parodymus duoda tik nukentėjusiosios. Kaltinamosios, dėl kurių nepasirodymo suplanuotuose teismo posėdžiuose ir stringa šis teismo procesas, pareiškė, kad duos parodymus tik po visų nukentėjusiųjų, kurie jau turi problemų ir su atmintimi, apklausų.
Pas aukas atvedė jų vardai
Kaip jau rašyta, Kauno apylinkės teismą yra pasiekusi ir byla, kurioje R. Jurevičiūtė teisiama kartu su Valentinu Pelecku. Jie kaltinami, kad apsimetę „Kauno vandenų“ arba jau seniai savo pavadinimą į kitą pakeitusių „Šilumos tinklų“ darbuotojais ir apgaulės būdu patekę į kitų garbaus amžiaus žmonių namus, juos taip pat apvogę. Apsišaukėliai įkliuvo Vilniuje, kur taip pat vykdė tokius pačius nusikaltimus.
27-erių metų V. Peleckas, kurio biografijoje – jau penkiolika teistumų, prieš perduodant šią bylą teismui, kaip ir R. Jurevičiūtė, gyveno Karmėlavoje.
Valentinas Peleckas/Regimanto Zakšensko nuotr.
Jiedu kaltinami minėtu būdu 2022-ųjų gegužės-gruodžio mėnesiais apvogę šešiolika garbaus amžiaus asmenų, gyvenančių Kauno bei Vilniaus daugiabučiuose.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kai kuriems iš nukentėjusiųjų buvo iš anksto paskambinta ir pranešta apie planuojamą vandens skaitiklių rodmenų patikrinimą, radus nusižiūrėtųjų į aukas telefonų numerius senosiose telefonų knygose ir atsirinkus juos pagal vardus, būdingus vyresniajai kartai: Stefanija, Bronislava, Ona, Elena, Aldona, Regina, Povilas ir pan. Tačiau dalis nukentėjusiųjų pateko į šios poros spąstus, šiai tiesiog bandant laimę, užsukus į pirmą pasitaikiusį daugiabutį. O tapusieji jų aukomis gyveno įvairiuose bent Kauno mikrorajonuose: Žeimenos, Pašilės, Varnių, Birželio 23-osios ir t.t. gatvėse.
Visais atvejais apsišaukėlių braižas buvo tas pats – V. Peleckas užimdavo butų savininkus, tikrindamas vandens skaitiklius, duodamas pasirašyti už jų rodmenis ir siūlydamas rašyti pareiškimą pakeisti šią įrangą bei jį diktuodamas, o R. Jurevičiūtei visada skubiai prireikdavo į tualetą. Tačiau iš tikrųjų, tuo prisidengdama, ji ieškodavo senolių namuose pinigų bei papuošalų.
Beširdžiai su aktoriniais gebėjimais
Viena senolė sakė per šios poros apsilankymą netekusi ne tik sūnaus, kuris po insulto gulėjo ligoninėje, keturių mėnesių pensijos, bet ir savo laidotuvėms atidėtų santaupų.
Ji teigė labai nustebusi, kai „Šiluminių tinklų“ darbuotojais telefonu prisistatę asmenys taip greitai po skambučio pas ją atvyko. Ir nors jie nevilkėjo jokios aprangos su darbovietės atributika bei nepateikė jokių pažymėjimų, senolė juos įsileido, nes turėjo problemų dėl karšto vandens.
Anot apvogtosios, juodaplaukis vyrukas net atsiklaupęs tupinėjo aplink jos vandens skaitiklius, o po to nusivedęs į kambarį ir pasisodinęs prie lango, diktavo pareiškimo pakeisti šiuos skaitiklius turinį. Senolė jam išsipasakojusi ir apie sunkią sūnaus ligą, dėl ko sulaukė iš svečio užuojautos.
Ji teigė nepastebėjusi, kada iš buto išėjo kartu su vyruku atvykusi moteris, kuri buvo pasiprašiusi į tualetą. O suprato, kad buvo jų apvogta, kai po poros dienų gavo savo bei sūnaus pensijas ir nunešusi jas padėti į vietą, neberado ten laikytų pinigų.
Panašu, kad vyruko palydovė sugebėjo taip greitai apsisukti, nes nusižiūrėtųjų į aukas pinigų slėptuvės buvo klasikinės: sekcija, miegamojo spintelė ir pan.
Viena nukentėjusioji teigė neberadusi sekcijoje laikytų net 8 tūkst. eurų. Ir kartu su kitais likimo draugais atkreipusi dėmesį, kad moteris, atlydėjusi vandens skaitiklių tikrintoją, buvo su šviesios spalvos peruku.
Vienas kartas nemelavo
Šioje byloje R. Jurevičiūtė su V. Pelecku kaltinami tokiu būdų pagrobę iš aukų namų 24 205 eurus bei pasisavinę įvairių daiktų, kurių bendra vertė viršija 1800 eurų.
Jų grobiu tapo auksiniai bei sidabriniai papuošalai, planšetinis kompiuteris, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės ir banko mokėjimo kortelės.
Iš vienos nukentėjusiosios banko kortelės per dešimt kartų buvo pasisavinti 4650 eurų.
Panašu, kad tapusieji šių apsišaukėlių aukomis ne iš karto suprasdavo, kad buvo apvogti. Tačiau viena vilnietė tai suprato iš karto ir skubiai apie tai pranešė telefonu 112, o policijos pareigūnai, kurie buvo pasiųsti jai į pagalbą, tuo metu buvo ne per toliausiai.
Dar neteista R. Jurevičiūtė ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus šioje byloje atsisakė. Jau penkiolika kartų teistas V. Peleckas parodymus davė ir savo kaltę pripažino. Tačiau, atsižvelgiant į iškalbingą biografiją, šioje byloje buvo suimtas tik V. Peleckas.
Artimiausiu metu daugiau suėmimų nebus?
Trečiojoje Kauno apylinkės teismą pasiekusioje R. Jurevičiūtės, kuri mėgsta keisti plaukų spalvą – iš juodaplaukės virsti blondine, o ne per seniausiai buvo pasirodžiusi viename iš teismo posėdžių su raudono atspalvio plaukais, byloje ji teisiama kartu su kitais dviem vyrais. Ši trijulė kaltinama pernai kovo 9-ąją, t.y. kai teismui jau buvo perduota pirmoji R. Jurevičiūtės byla, kurioje ji teisiama kartu su L. Brižinskaite, taip pat apsišaukusi vandens skaitiklių tikrintojais iš vieno Kauno Kovo 11-osios gatvės buto pavogusi sekcijoje laikytus 700 eurų ir vyrišką vestuvinį žiedą. Tiksliau šia vagyste kaltinama R. Jurevičiūtė ir vienas iš kartu su ja teisiamų vyrų. O antrasis teisiamas kartu su jais, nes nunešė pavogtą žiedą į lombardą.
Turbūt ne vienam kyla klausimas, kodėl R. Jurevičiūtė lig šiol nesuimta, nors, kaip teigia faktai, ir toliau užsiima tuo pačiu, net ir stojus prieš teismą? Galbūt todėl šiandien atvykusi į teismo posėdį, beje, vėl juodaplaukė R. Jurevičiūtė šiandien taip aklinai, kaip ir L. Brižinskaitė, dangstėsi nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Vieną iš minėtų R. Jurevičiūtės bylų nagrinėjanti Kauno apylinkės teismo teisėja pernai gruodį buvo priėmusi nutartį suimti ją už akių ir skelbti paiešką. Teisėjos kantrybės taurę perpildė eilinis R. Jurevičiūtės neatvykimas į iš anksto suplanuotą posėdį.
Tačiau R. Jurevičiūtės advokatas šią nutartį apskundė aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismui. Ir šis ją panaikino, konstatuodamas, kad nutartis buvo priimta, nenustačius teisiamosios neatvykimo į posėdį priežasties. Tada šios nežinojo ir R. Jurevičiūtės advokatas, vėliau Kauno apygardos teismui pristatęs pažymą apie ypatingą jos dabartinę būseną. Dėl šios ir panaikintas R. Jurevičiūtės suėmimas, nepaisant net trijų jos baudžiamųjų bylų, jau pasiekusių teismą. Todėl visoms potencialioms pagal amžių galimoms R. Jurevičiūtės aukoms lieka tik viltis, kad pasikeitus socialiniam jos statusui, galbūt pasikeis ir jos gyvenimo būdas.
-
Veria širdį: skurstanti senolė dubenį atneštos sriubos suvalgo per du kartus ir svajoja apie paltą 114
Genutei 93-eji. Jau penkti metai ji neišeina iš namų. Klausosi radijo, žvalgosi per langus ir laukia... Nors iš artimųjų jau niekas neaplankys: vyrą palaidojo prieš 15 metų, sūnų – prieš dvejus. Sesuo išėjo pernai. Pati Genutė labai kukli – buvusi tremtinė išmoko visus nepriteklius iškęsti tyliai, tik pusę lūpų užsimena apie savo jaunystę, gyvuliniais vagonais išvežtą į Sibirą. Ji nesiskundžia, džiaugiasi šia diena: „Dabar aš ponia jaučiuosi. Kokių tik skanumynų neišragauju.“ Taip ji kalba apie paprastą kasdienę maltiečių atneštą sriubą. Genutei tai didžiulė vertybė, daugiau nei valgis. Tai rūpestis ja, telpantis dubenėlyje.
Sotesnį kąsnį „suvalgė“ infliacija
Panašios kaip močiutės Genutės istorijos – maltiečių kasdienybė. Remiantis Valstybės duomenų agentūros eksperimentine statistika, vertinant 2022 m. gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc. Esant tokiai situacijai, maltiečių organizuojama senelių paramos akcija nepraranda savo aktualumo – nors pensijos didėjo, jas sparčiai „suvalgė“ infliacija, ir vienišiems senoliams vėl teko balansuoti ant išgyvenimo ribos dėl rekordinių maisto bei energijos kainų. 2022 m. metinė infliacija buvo išskirtinai didelė ir metų pabaigoje siekė daugiau nei 20 proc., nuo 2023 m. pradžios ji jau mažėja, bet kainų augimo padariniai, ypač skurstantiems senoliams, jaučiami iki šiol. Vidutinės pensijos jau neužtenka užsitikrinti norimą gyvenimo lygį – dirbusių visą gyvenimą senelių kasdienybė šiandien apgailėtina ir dažnai seni vieniši žmonės daugiau neturi į ką atsiremti, tik į mūsų rūpestį ir pagalbą.
E. Knispelio nuotr.
Senolė Birutė: moku taupyti, bet be maltiečių neprasimaitinčiau
Siūlome kartu su nedideliame Lietuvos miestelyje gyvenančia Birute paskaičiuoti, kam ir kiek gali skirti pensininkas. „Jau esu rimta ekonomistė – gaunu 390 eurų pensiją bei 35 eurų vienišo asmens išmoką ir bandau mėnesį išgyventi. Dėkoju Dievuliui, kad ir sunkiai, bet dar pati vaikštau. Vaistams, vitaminams ir kojų tepaliukams turiu skirti apie 60 eurų – jei vieną mėnesį nusiperku kažką brangesnį, tai kitą tupiu tyliai, nesidairau į jokias krautuves. Maistui atsidedu 250 eurų – moku taupyti, bet be maltiečių pagalbos neužtektų. Atneštą sriubą per kelis kartus skalsiai valgau – taupau, tai bulvę šalia pasikepu, tai duonos. Iš vieno dubenėlio ir pietus, ir vakarienę turiu. Tačiau žmogui ne tik duonos reikia – malkų pirkau, ūkininkas už 350 eurų pardavė išsimokėtinai. Pusei metų skolą atidėjo, ilgesniam laikui pabijojo – man 83 metai, galvojo, mirsiu, negrąžinsiu“, – linksmai apie graudžius dalykus pasakojo Birutė ir tyliai pasvajojo: paltuko norėtų.
Medžiaginio, ne šimtasiūlio, eitų į bažnyčią kaip ponia. Nors ir moka Birutė taupyti, nes visą gyvenimą dirbo buhaltere, bet žino – paltukas liks svajonė. Jei pavyks atsidėti, būtinai reikia viryklę keisti, senoji avarinė, gali į orą išlėkti. Bet dabar naujos visos elektrinės, o elektra brangi, neišsimokės, nes paslaugos ir kiti būtini pirkiniai per mėnesį kainuoja 100 eurų. Štai ir visa Birutės buhalterija.
Vieniši seneliai, atsiskaitę už paslaugas, vaistus bei šildymą, priversti maistui skirti menkus pensijų likučius. Atrodo, Lietuvoje badas jau pamirštas, tačiau senolių pagalbos prašymas byloja ką kitą – maisto stygius ir kasdienis taupymas nesitraukia iš senų žmonių gyvenimo. Jei nėra artimųjų pagalbos, vieniems išgyventi yra didelis iššūkis.
Maltiečių parama seneliams vien maistu neapsiriboja
Šiuo metu maltiečiai globoja 2320 senolių 44 šalies miestuose ir miesteliuose. Silpniausiems ir vargingiausiems kelis kartus per savaitę yra vežama karšta sriuba termosuose – tokį maistą seneliai gali valgyti iš karto. Kitiems vežami maisto produktų lauknešėliai, jei reikia pagalbos pasigaminti, skuba maltiečiai savanoriai.
Parama senoliams vien maistu neapsiriboja. Savanoriai lankydami padeda jiems apsitarnauti (keičia patalynę, skalbia, valo, tvarko), vykdo buities darbus, atneša būtiniausių higienos priemonių, gydytojų išrašytų vaistų, rūpinasi specialistų (medikų, teisininkų, buitininkų) pagalba, ligai ar negaliai užklupus aprūpina kompensacine technika, vežioja.
Senatvės problemas, nepriteklių dažnai lydi ir giliai įsišaknijusi nematoma vienatvė. Maltiečių apsilankymai seniems žmonėms yra daugiau nei dubenėlis sriubos ar nupjauta žolė, tai pagarbos jiems ir padėkos išraiška, rūpestis, kurio seneliams taip stinga.
Surinktos lėšos leistų plėsti pagalbos apimtis ir geografiją
Pernai akcijos metu surinktos lėšos leido išplėsti maltiečių paslaugų geografiją – sriubą jau gauna Ukmergės ir Mažeikių senoliai. Finansinis Lietuvos žmonių palaikymas leido maltiečiams pagerinti senjorų dienos centrų veiklą – jų skaičius nepakito: veikia šeši maltiečių senjorus aktyvioms veikloms suburiantys taškai, bet išsiplėtė galimybės. Anksčiau visų norinčių negalėjęs sutalpinti Vilniaus centras išsikėlė į naujas patalpas ir kviečia naujus narius, Viduklės senjorės, dienos centre suremontavus papildomą kambarį, jame įkūrė miestelio muziejų. Senyvo amžiaus žmonių dalyvavimas veikloje padeda išlikti socialiai aktyviems, išlaikyti gyvenimo tikslo, orumo, reikalingumo jausmą ir nesijausti izoliuotiems.
E. Knispelio nuotr.
Jaustis reikalingi ir neatsumti nori ir patys silpniausi maltiečių globojami senoliai. Jiems maltiečiai yra įkūrę senelių namus Viekšnaliuose, Telšių rajone, o geri atsiliepimai apie šiuos namus jau keliauja per visą Lietuvą.
Šiemet spalio mėn. maltiečių senelių namuose lankėsi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Apžiūrėjusi patalpas ir pabendravusi su gyventojais pirmoji ponia pasidžiaugė maltiečių iniciatyva kurti tokią aplinką senoliams, kur tvyro tikrų namų jaukumas, šiluma ir saugumas: „Kiekvienas senolis nusipelno senti oriai, apsuptas bendruomenės, giminaičių, šeimos rūpesčio. Gerovės valstybė Prezidentui ir man reiškia bendrapiliečių visuomenę, kuri remiasi artimojo meile. Ne visiems lemta sulaukti senatvės be ligos, artimųjų netekties ar vienišumo jausmo, bet kiekvienam svarbu žinoti, kad yra galimybė surasti antrus namus, antrą šeimą ir tave globojančią bendruomenę. Bendruomenę, kuriai esi svarbus. Bendruomenę, kuri myli ir gerbia žmogų tavyje, kuri padeda atsikratyti nevilties, kuri įkvepia pakilti iš ligos patalo, vėl džiaugtis gyvenimu: dainuoti, pralinksminti šalia esantį ar būti kitam sielos draugu.
Maltiečių įkurtuose Šv. Jono Krikštytojo senelių globos namuose Viekšnaliuose aš pamačiau būtent tokių žmonių pasaulį. Mikrovisatą, kurioje meilė ir nuoširdi globa prikelia žmogų iš neįgaliojo kėdės tiesiogine šių žodžių prasme.”
Pirmoji ponia padėkojo maltiečiams už pavyzdį ir palinkėjo, kad panašių namų būtų daugiau. Gavę tokį įvertinimą, maltiečiai turi planų, kaip įgyvendinti palinkėjimą – jau yra numatytos patalpos ir greitu laiku bus pradėti antrų maltiečių namų seneliams įrengimo darbai.
Akcija primena, kad parama reikalinga visus metus
„Maltiečių sriuba“ jau tapo tauria prieškalėdine tradicija, kviečiančia visus susivienyti dėl pagalbos senoliams. Bet seneliams reikalinga pagalba ne tik prieš šventes, maltiečiai, juos lanko reguliariai visus metus ir kviečia visus geros valios žmones tapti vargstančių senolių rėmėjais. „Tegul sriubos dubenėlis senoliui, atkeliavęs iš maltiečių rankų, tampa visų geros valios žmonių pagarbos senatvei simboliu, kuriame telpa rūpestis, atjauta ir padėka. Juk dažnas vienišas senolis daugiau neturi į ką atsiremti, tad kviečiu visus susitelkti. Dėkoju visiems, kurie prisidedate“, – sakė maltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis ir skelbia senelių paramos akcijos pradžią.
Su pagarba senatvei maltiečiai kviečia aukoti SMS ir skambučiais 1410 – 10 eurų, 1485 – 5 eurai. Didesnę sumą ir reguliarią paramą galima skirti interneto puslapyje: https://maltieciusriuba.lt/.
Trumpaisiais numeriais galima aukoti iki šių metų pabaigos, o reguliariai – visus metus: https://maltieciai.lt/.
-
Prasidedanti akcija primena: maisto stygius ir kasdienis taupymas nesitraukia iš senolių gyvenimo 4
Kainos auga greičiau nei kyla pensijos
Šiuo metu būtiniausi maisto produktai brangsta kasdien, o šildymo ir elektros kainos tapo tiesiog nebeįperkamos iš mažų pensijų. Būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas kuras – per metus pabrango pusantro karto – 50,4 proc. Šių metų rugpjūčio mėn. Statistikos departamento duomenimis, kai kurių maisto produktų kainos augo rekordiškai, pavyzdžiui, bulvės ir atšaldyti bulvių gaminiai per metus brango 73 proc., pienas ir jo produktai, sūris bei kiaušiniai – 44,1 proc., miltai ir kiti grūdų produktai – 62,7 proc. O duonos kaina pagal brangimą Lietuvoje – antroje vietoje Europoje, pasak Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostatas“.
Vieniši seneliai, atsiskaitę už komunalines paslaugas, vaistus bei gydymo priemones, priversti maistui skirti menkus pensijų likučius. Atrodo, Lietuvoje badas jau pamirštas, tačiau senolių pagalbos prašymas byloja ką kitą – maisto stygius ir kasdienis taupymas nesitraukia iš senų žmonių gyvenimo. Vienišiems, vargstantiems seneliams belieka tikėtis kitų geros valios.
Maltiečių parama seneliams vien maistu neapsiriboja
Šiuo metu maltiečiai globoja 2800 senolių 42 šalies miestuose ir miesteliuose. Patiems silpniausiems, kurie sunkiai apsitarnauja patys, kelis kartus per savaitę yra vežama karšta sriuba termosuose – tokį maistą seneliai gali valgyti iš karto. Maisto produktų lauknešėliai yra vežami stipresniems, galintiems pasigaminti – čia į pagalbą ateina maltiečių savanoriai.
Parama senoliams vien maistu neapsiriboja. Savanoriai lankydami padeda apsitarnauti (keičia patalynę, skalbia, valo, tvarko), vykdo buities darbus, atneša būtiniausių higienos priemonių, gydytojų išrašytų vaistų, rūpinasi specialistų (medikų, teisininkų, buitininkų) pagalba, ligai ar negaliai užklupus aprūpina kompensacine technika, vežioja.
Akcija primena, kad parama reikalinga visus metus
Nėra niekieno senelių – kiekvienas vargstantis senelis yra ir mūsų senelis.
„Maltiečių sriuba“ jau tapo tauria prieškalėdine tradicija, kviečiančia visus susivienyti dėl pagalbos senoliams. Bet seneliams reikalinga pagalba ne tik prieš šventes, mes, maltiečiai, juos lankome reguliariai visus metus. Tad kviečiu visus geros valios žmones tapti reguliariais vargstančių senolių rėmėjais ir dalintis duona kasdienine visus metus. Dėkoju visiems, kurie jau prisidedate – esate puikus gerumo pavyzdys. Juk nėra niekieno senelių – kiekvienas vargstantis senelis yra ir mūsų senelis“, – sako maltiečių l. e. p. generalinis sekretorius Edvinas Regelskis ir kviečia remti senolius ne tik akcijos metu.
Prie pagalbos senoliams prisidėti gali kiekvienas
Su pagarba senatvei maltiečiai kviečia aukoti SMS ir skambučiais 1413 – 10 eurų, 1485 – 5 eurai. Didesnę sumą ir reguliarią paramą galima skirti interneto puslapyje. Akcija vyksta iki 2023 m. sausio 7 d., o reguliariai aukoti galima visus metus.
