Traukia kokybė

Maždaug penkerius metus įvairių senienų prekyba užsiimantis K. Vaitiekūnas įsitikinęs, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonėms patinka seni daiktai yra kokybės pojūtis.

„Šiais trumpalaikio galiojimo prekių laikais, tiesiog malonu prisiliesti prie seno, kokybiško daikto“, – sako pašnekovas.

Pasak jo, pirkėjus labiausiai domina paveikslai, laikrodžiai, baldai, plokštelės, knygos, žaislai, įvairūs įrankiai, muzikos instrumentai, rankų darbo audiniai, keramika. Prie sendaikčių jau priskiriama ir prieš kelis dešimtmečius pagaminta garso aparatūra. Anot pašnekovo legendiniai „Sharp“, JVC dabar yra itin pageidaujami ir metams bėgant jie tik brangsta.

Atmosfera senturgyje puiki, konkurencijos nėra, nes pas visus labai skirtingos prekės, tai išeina, kad papildome vieni kitus.

Senesni kiniški daiktai – gražūs ir patvarūs

Daugelis kitų prekiautojų turi nemažai iš Vakarų Europos sendaikčių turgų atvežtų daiktų, bet pas K. Vaitiekūną – tik Lietuvoje įsigyti ir naudoti įvairių laikmečių liudytojai.

„Yra caro, tarpukario, sovietinių laikų daiktų. Pasitaiko ir senesnių nei 30 metų kiniškų daiktų, kurie, beje, yra kokybiški ir gražūs. Dauguma žmonių tokių ir ieško – kokybiškų, gražių, kad dar galėtų pritaikyti savo buityje ar interjere“, – apie senturgio pirkėjų įpročius pasakojo prekybininkas.

Tuština senų namų palėpes

„Lietuviškas“ Anykščiuose gyvenančio K. Vaitiekūno asortimentas susijęs su tuo, kaip vyras įsitraukė į sendaikčių ir antikvaro sritį. Anksčiau jis prekiavo nekilnojamuoju turtu, o įsigytuose senuose namuose rasdavo ir nemažai įvairių senienų. Iš pradžių jas nupirkdavo vienas kolekcionierius, o vėliau K. Vaitiekūnas ir pats ėmė pardavinėti.

Kęstutis Vaitiekūnas

„Labai vertingų daiktų žmonės nepalieka. Bet įprastų sendaikčių rasdavau išties daug ir įvairių: audinių, ąsočių, geldų, radijo aparatų, verpimo ratelių, girnų, statinių, knygų, šventųjų paveikslų ir dar daug kitokių dalykų“, – vardijo pašnekovas.

Senturgyje konkurencijos nėra

Pats Kęstutis sako nekaupiantis jokių kolekcijų. Jo hobis – atrasti gerą, įdomų daiktą. Vis tik vieną įdomią ir išskirtinę relikviją, kurios neparduoda, turi ir jis.

„Draugo mama padovanojo anglišką karališkojo jūrų laivyno laikrodį, kuriam daugiau kaip 200 metų. Jis priklausė jos vyrui, kuris buvo tolimojo plaukiojimo kapitonas“, – sakė K. Vaitiekūnas.

K. Vaitiekūnas jau laukia kada vėl galės susitikti senturgyje su savo bendraminčiais ir bičiuliais.

„Atmosfera senturgyje puiki, konkurencijos nėra, nes pas visus labai skirtingos prekės, tai išeina, kad papildome vieni kitus. Nemažą dalį prekių nuperka būtent kiti prekybininkai“, – atskleidė pašnekovas.

Į artimiausią senturgį, kuris vyks Kauno prekybos miestelyje „Urmas“, liepos 31–rugpjūčio 2 dienomis jis planuoja atsivežti daug įvairių ir įdomių tarpukario, sovietinių nuotraukų, didelį caro laikų varinį dubenį su išlikusiu tų laikų ženklinimu.

Pirmasis tris kartus per metus prekybos miestelyje „Urmas“ vykstančio senturgio renginys tradiciškai turėjo vykti dar kovo mėnesį, tačiau dėl karantino buvo nukeltas. Kaip ir kaskart, taip ir šį savaitgalį vyksiančiame senturgyje dalyvaus apie 400 prekybininkų sendaikčiais ir antikvariniais daiktais.

Tiesa, atvykusiųjų iš užsienio šį kartą tikriausiai bus mažiau, tačiau laukiama prekiautojų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Įprastai kasdien mugėje apsilanko po maždaug 20 tūkst., žmonių, o šiemet šis srautas gali būti ir didesnis. Kad būtų paprasčiau atvykti į renginį, šeštadienį ir sekmadienį į senturgį miesto autobusais bus galima atvykti nemokamai.

Jaučiame, kad žmonės išties pasiilgo šio renginio ir nekantrauja jame apsilankyti, todėl suteikėme jiems papildomą galimybę patogiai į jį atvykti.

Tam buvo sukurti du specialūs laikini maršrutai, kuriais autobusai kursuos kas valandą.

„Per daugiau kaip 10 metų laikotarpį „Laiko ratu“ tapo neatsiejama tiek prekybos miestelio, tiek miesto gyvenimo dalimi. Jaučiame, kad žmonės išties pasiilgo šio renginio ir nekantrauja jame apsilankyti, todėl suteikėme jiems papildomą galimybę patogiai į jį atvykti. Į renginį važiuojantys žmonės galės išlipti Elektrėnų g. stotelėje, kuri yra prie pat senturgio.

Maršrutai iš Aleksoto ir Šilainių organizuoti taip, kad senturgį būtų galima lengvai pasiekti tų miesto dalių gyventojams, kuriems tai padaryti įprastai yra šiek tiek sunkiau. Tačiau kviečiame autobusais naudotis ir tuos mugės lankytojus, kurie planavo atvykti automobiliais. Kelionė nieko nekainuos o ir nereikės galvoti, kur pasistatyti mašiną. Grįžti irgi bus galima tais pačiais autobusais, kurie taip pat kas valandą važiuos tais pačiais maršrutais atgal“, – sakė prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė.

Autobusai su užrašu „Į Senturgį“ nuo stotelių „Aleksoto poliklinika“ ir „Mega“ kursuos kas valandą, šeštadienį (13 d.) 9–16 val ir sekmadienį (14 d.) 9–14 val. O iš stotelės „Elektrėnų g.“ atitinkamai 10–17 val. ir 10–15 val.

Autobusai stos ir keleiviams išlipti bei įlipti bus galima visose maršruto kelyje esančiose visuomeninio transporto stotelėse.

Maršrutas iš Aleksoto į Senturgį drieksis šiomis gatvėmis: Veiverių g., Karaliaus Mindaugo pr., M.K.Čiurlionio g., K.Baršausko g., Kovo 11-osios g., Draugystės g., Elektrėnų g.

Maršrutas iš Senturgio į Aleksotą vyks taip: Taikos pr., Elektrėnų g., Draugystės g., Kovo 11-osios g., K.Baršausko g., Tunelio g., M.K.Čiurlionio g., Kaunakiemio g., Karaliaus Mindaugo pr., Veiverių g.

Maršrutas iš Šilainių į Senturgį drieksis šiomis gatvėmis: Islandijos pl., Jotvingių g., Rasytės g., Baltų pr., Žemaičių pl., Varnių g., Nuokalnės g., Tvirtovės al., Taikos pr., Pramonės pr., Elektrėnų g.

Maršrutas iš Senturgio į Šilainius vyks taip: Taikos pr., Elektrėnų g., Pramonės pr., Tvirtovės al., Nuokalnės g., Varnių g., Žemaičių pl., Baltų pr., Jotvingių g., Užnerio g., Islandijos pl.

Mega – SENTURGIS

Maršrutas: Islandijos pl., Jotvingių g., Rasytės g., Baltų pr., Žemaičių pl., Varnių g., Nuokalnės g., Tvirtovės al., Taikos pr., Pramonės pr., Elektrėnų g.

Išvykimai iš stotelės „Mega“

13 d. (šeštadienį):

9:00  10:00  11:00  12:00  13:00  14:00  15:00  16:00

14 d. (sekmadienį):

9:00  10:00  11:00  12:00  13:00   14:00

Aleksoto poliklinika – SENTURGIS

Maršrutas: Veiverių g., Karaliaus Mindaugo pr., M.K.Čiurlionio g., K.Baršausko g., Kovo 11-osios g., Draugystės g., Elektrėnų g.

Išvykimai iš stotelės „Aleksoto poliklinika“

13 d. (šeštadienį):

9:00    10:00  11:00   12:00  13:00  14:00  15:00  16:00

14 d. (sekmadienį):

9:00  10:00  11:00  12:00  13:00  14:00

Iš Senturgio autobusai atgal tiek į Aleksotą, tiek į Šilainius išvyks taip pat kas valandą.

Apie 300 prekiautojų, įsikūrusių prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje siūlo daugiausia XIX–XX a. laikotarpio palikimą: įvairius buities rakandus, paveikslus, baldus, indus ir kitas interjero detales, pašto ženklus, monetas, knygas, nuotraukas, vinilines plokšteles, leidinius, senovinius ginklus, uniformų ir ekipuočių dalis bei daug kitų praeitį menančių dalykų.

Kaip visada, tarp gausybės daiktų galima pastebėti ir tokių, kurie išsiskiria savo išvaizda, autentiškumu ar išskirtinėmis istorijomis.

Vieną tokią istoriją slepia, regis, niekuo labai neišsiskirianti medinė senoviška kėdė.

„Šitą kėdę dar sovietų laikais Afganistane iš vietinių įsigijo ten tarnavęs lietuvis. Deja, jis pats žuvo ir grįžo cinkuotame karste, bet kėdė kartu su jo daiktais irgi parkeliavo į Lietuvą“, – pasakojo ją parduodantis prekybininkas.

Kaip visada turguje gausu senojo Lietuvos kaimo palikimo – tarp įvairių ano meto rakandų išsiskiria keletas porų autentiškų rankų darbo batų mediniais padais. Kitas prekybininkas didžiuodamasis rodo autentiškus medinius kibiriukus, kurių vieni sutvirtinti odos juostomis, o kiti tiesiog išskaptuoti iš vientiso medžio kamieno.

„Tokie dabar jau labai reti ir muziejuose po stiklu stovi, o va man dar visai neseniai pavyko juos aptikti nuošaliame kaime“, – didžiuodamasis pasakojo juos parduodantis sendaiktininkas.

Beje autentiški senoviniai buities daiktai į senturgį atkeliavo ne tik iš lietuviško kaimo, bet ir iš tolimosios Amerikos. Vienas tokių – amerikietiškais užrašais papuoštas įrenginys su dviem mediniais volais ir rankena, skirtas drabužiams gręžti.

Dar kitas prekystalis tiesiog primygtinai siūlo viską, ko reiktų senovinio interjero barui įrengti: vintažinės iškabos, veidrodžiai, įvairūs šmaikštūs užrašai, lentelė, skirta užrašyti meniu, pakaba drabužiams ir dar keletas į bendrą temą įsipaišančių interjero detalių.

Beje, tokio baro savininkas savo lankytojams galėtų pasiūlyti ir autentišką tarpukario laikų stalo žaidimą, kurio tikslas – ant medinės lentelės įvaryti metalinius rutuliukus į tam tikras ertmes.

Jau daugiau kaip 10 metų rengiamas Tarptautinis senturgis „Laiko ratu“ vyksta du kartus per metus ir kaskart sulaukia tūkstančių senovės laikų, istorijos mėgėjų, žinovų, kolekcininkų. Čia nuolat lankosi ir kolekcininkas, Vasario 16-osios akto originalą suradęs profesorius Liudas Mažylis.

Šiemet jis senturgio lankytojams pristatys savo knygą „99 metai po įvykio“. Bus galima pabendrauti su profesoriumi, įsigyti jo knygą ir gauti autografą. Senturgis vyks visą savaitgalį, o L. Mažylis senturgyje bus šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 iki 13 val.

Jau dešimtmetį organizuojamame renginyje galima rasti pačių įvairiausių daiktų, atkeliavusių iš skirtingų praeities epochų – nuo maždaug XVII a. iki XX a. antros pusės. Pinigai, ginklai, įrankiai, namų apyvokos daiktai, baldai, interjero detalės, knygos, drabužiai, nuotraukos ir dar daug kitokių tiesioginių praeities liudininkų.

Nors įprasta manyti, kad senoviški daiktai daugiau rūpi vyresnio amžiaus žmonėms, iš tiesų tarp senturgio lankytojų šmėkščioja ir labai daug jaunų veidų. Ko senturgyje ieško jaunimas ir ką su įsigytais daiktais ketina daryti?

Mugėje sutiktos draugės pasakojo turinčios savo verslą – vieną iš dabar populiarių vadinamųjų „pabėgimo kambarių“. Norėdamos sukurti intriguojančią atmosferą savo kambaryje, jos ieško įvairių senoviškų daiktų, atitinkančių tam tikrą temą.

„Ieškome įvairių skrynelių, lagaminų, dėžučių, kartais prireikia įdomių daiktų, susijusių su tam tikra tema, tarkime, laivais ar cirku. Lankomės kiekvieną kartą, nes mums nuolat ko nors prireikia. Gerai, kad galima rasti kokybiškų daiktų ir pasiderėti su prekybininkais pavyksta“, – sakė jaunos moterys.

Daug senturgio lankytojų atkeliauja čia vien dėl didelio vinilinių plokštelių pasirinkimo. Vienas tokių – Karolis.

„Turiu vinilinių plokštelių kolekciją, todėl visada apsilanku, ieškau, kuo galėčiau ją papildyti. Šiandien turiu ir dar vieną tikslą – ieškau tokios specialios dėžutės raktams prie durų laikyti. Čia būti patinka, pasiūla – kaip užsienyje, smagu, kad pas mus taip yra“, – kalbėjo vaikinas.

Tuo tarpu Donatas ir Kristina atėjo neturėdami konkretaus tikslo, tačiau taip pat yra nuolatiniai mugės lankytojai.

„Tiesiog ateiname pasidairyti, nes labai įdomu, tiek daug visokių įdomių dalykų čia yra. Dažniausiai įsigijame visokių smulkmenų“, – sakė jauna šeima.

Kita pašnekovė, Daiva, jau buvo įsigijusi angliško porceliano vazą.

„Man čia labai patinka. Daug kas nesupranta – ką tu ten darai, klausia, o man tiesiog atgaiva. Labai patinka, kad viskas vienoje vietoje, kiekvieną kartą užsuku. Bet man ir to negana – dar važinėju po visokius miestelius, mažesnes muges. Ir jei randu tai, kas patinka, tai ir perku“, – sakė sendaikčių mėgėja.

Dailininkas Gytautas sako senturgyje ieškantis įvairių su menu susijusių dalykų – nuotraukų, paveikslų.

„Labai smagu, kad tokie renginiai vyksta, ir Kaunui dėl to geriau: miestas pagyvėja, žmonėms yra kur pasižvalgyti“, – įsitikinęs vyras.

Penktadienį prekybos miestelyje „Urmas“ prasidėjęs renginys vyks visą savaitgalį, kovo 24–26 dienomis, nuo ankstaus ryto iki vėlyvos popietės.

„Į akis krenta gausa pačių įvairiausių istorijos laikotarpių ir paskirčių daiktų bei įrankių, prietaisų, leidinių ir panašių praeities liudytojų. Vis tik daugiausia autentiškų ir įdomių eksponatų iš XIX a. ir XX a. pirmosios pusės“, – senturgio asortimentą vertino profesorius.

Ir išties, akis pirmiausia užkliūva už tarpukario Lietuvos palikimo. Štai, ant vieno prekystalio sugulę paveikslėlis su Dariumi ir Girėnu, Kaune gamintų saldainių fabriko „Tilka“ dėžutės dangtelis ir anuometinis vadovėlis apie automobilius ir dyzelinius variklius.

„Tokių paveikslėlių su Atlantą perskridusiais garsiaisiais mūsų lakūnais Dariumi ir Girėnu anuomet buvo išleista tikrai daug, tad ir dabar jie nėra retenybė. Vis tik tai irgi savotiškai liudija tą reikšmę ir svarbą, kurią šis lakūnų poelgis turėjo didžiajai daliai lietuvių. Dažnas tokį paveikslėlį ir sovietmečiu pagarbiai laikė kaip nepriklausomos Lietuvos prisiminimą“, – pasakojo J. Vaičenonis.

Saldainių dėžutės dangtelis – irgi gerai atspindintis tarpukario Kauną eksponatas, nes „Tilkos“ saldainių fabrikas buvo gerai žinomas ir svarbus. Lietuviškas vadovėlis apie automobilius – retesnis dalykas, bylojantis apie tam tikros specializuotos srities gyvavimą anuometinėje Lietuvoje.

Visai netoliese akis užkliūva už autentiško, taip pat tarpukario Lietuvoje, Klaipėdoje, gamintos acto esencijos buteliuko, o kiek toliau XX a. pradžios miesto žibintas, kuriame gatvių apšvietimui buvo įtaisoma speciali žvakė.

„Tokie eksponatai, atspindintys šio laikotarpio žmonių kasdienį gyvenimą, drąsiai galėtų papildyti miesto istorijai skirto muziejaus ekspozicijas“, – sakė istorikas.

Tokį muziejų neabejotinai praturtintų ir veikiantis XX a. ketvirto dešimtmečio šveicarų gamybos gramofonas, kurį prekybininkas sako parsivežęs iš Salantų miestelio. Jis sako išsamesnės jo istorijos nežinantis, bet sprendžiant iš to, kad jis ten buvo dar sovietmečiu, greičiausiai į Lietuvą atkeliavo ir buvo naudotas dar tarpukariu.

„To meto salionuose buvo populiaru susirinkti ir klausantis iš plokštelės grojančios muzikos šnekučiuotis, žaisti įvairius žaidimus ir, žinoma, šokti. Šis aparatas galėjo priklausyti ir pasiturinčiam miestiečiui, o per karo ar pokario sumaištį atsidurti provincijoje, bet galėjo tarnauti ir nedidelio miestelio elito pramogoms“, – galimus istorijos vingius aiškino pašnekovas.

Dar vienas įdomus, ir, pasak specialisto, Lietuvoje gana retas dalykas, – specialūs Amerikos lietuvių draugijų dar iki Pirmojo pasaulinio karo išleisti ženklai su JAV ir Lietuvos valstybiniais simboliais. Jais greičiausiai buvo apdovanojami labiausiai draugijoms nusipelnę asmenys, stambūs jų mecenatai.

Istoriko dėmesį atkreipė ir senesnius laikus bylojantis eksponatas – XIX a. pradžios stambesnio kalibro patrankos sviedinys su sprogstamajam užtaisui viduje palikta ertme. Pasak jį parduodančio prekybininko, šis rastas Latvijoje. O šalia esančios akmeninio kirvuko liekanos, anot jo, rastos Lietuvoje.

„Kaip ir minėjau, matome, kad nors ir yra ryškesnių laikotarpių, daug įdomių dalykų čia gali rasti įvairių istorijos laikotarpių mėgėjai, kolekcininkai, teminių restoranų, barų, kaimo turizmo sodybų savininkai. Žinau, kad čia mėgsta lankytis ir karo rekonstrukcijos klubų nariai, randantys čia ne tik autentiškų uniformų ar ekipuotės dalykų, bet ir tokių rekonstruojamą laikotarpį atitinkančių detalių, kaip valgymo įrankiai, šukos ar kitos smulkmenos, padedančios iki galo sukurti autentišką tam tikro laikotarpio vaizdą“, – sakė J. Vaičenonis.

Antrasis šiais metais senturgis „Laiko ratu“ Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, vyksta šį savaitgalį, rugsėjo 23–25 dienomis, nuo ankstaus ryto iki vėlyvos popietės.

Kaune vykstančiame senturgyje „Laiko ratu“ prekeiviai senoviškų daiktų mėgėjams siūlo pačių įvairiausių ir netikėčiausių eksponatų. Šį kartą, be gausybės kitų išskirtinių senienų, čia galima įsigyti dar sovietmečiu į Lietuvą atkeliavusią bitlų nuotrauką ir vienetinį, įspūdingos išvaizdos senovinį anglišką židinį.

Legendinės britų roko grupės „The Beatles“ juodai baltą fotografiją rėmeliuose parduodantis prekybininkas sako, daug apie jos istoriją papasakoti negalintis, bet žino, kad ji dar sovietiniais laikais paslapčia atvežta iš Amerikos.

„Matyti, kad ji visada buvo laikytos rėmeliuose, todėl labai gerai išsilaikė, nenusitrynė. Ką tik įsigijęs vyliausi, kad gal kitoje pusėje bus grupės narių autografai. Bet jei taip būtų buvę, turbūt čia nestovėčiau, o pardavinėčiau ją „Sotheby's“ aukcione“, – šmaikštavo prekeivis.

Kaip ir tikėjosi, nuotrauka sulaukė didelio dėmesio. „Manau, įsigys koks užkietėjęs gerbėjas arba roko baro savininkas ir pakabins ant sienos klientų akims paganyti“, – spėjo prekiautojas.

Vienoje iš renginio palapinių iš tolo akį traukia tikras aristokratas – įmantrių formų 1875 m. pagamintas storo plieno angliškas židinys.

„Tai labai retas egzempliorius – tokie židiniai vienetiniai, buvo gaminami pagal užsakymą pasiturintiems namų savininkams. Per septynerius metus toks gražuolis pirmą kartą pateko man į rankas“, – pasakojo židinį parduodantis sendaiktininkas.

Puikiai išlaikytas 140 metų amžiaus įrenginys tinka ne tik interjerui papuošti – prijungus prie kamino jį galima drąsiai kūrenti. Beje, židinys turi dar vieną įdomią funkciją – ant viršaus statomas indas pripildomas pjuvenomis, ant jo užpilama vandens ir norimo aromato. Kaistant indui garai kyla į viršų ir aromato prisipildo visas kambarys.

Tradicinis sendaiktininkų ir antikvarų susibūrimas prekybos miestelyje „Urmas“ prasidėjo penktadienį ir tęsis visą savaitgalį – kasdien nuo ankstaus ryto iki vakaro. Senovinius baldus, paveikslus, stalo, darbo įrankius, muzikos plokšteles, knygas, pašto ženklus, pinigus, ginklus ir dar daug kitų iš praeities atkeliavusių daiktų siūlo daugiau kaip 300 prekybininkų iš Lietuvos ir kaimyninių šalių.

Lietuvoje prigijo mada originalių, vienetinių, niekur nematytų daiktų ieškoti senturgiuose. Naujam gyvenimui prikelti daiktai gali atrodyti ne tik labai įdomiai, bet ir padėti sutaupyti, o su laiku tokių daiktų vertė tik augs.

Mėgstantys klasikinę eleganciją ir istorizmą patvirtins, kad tokių daiktų šiuolaikinės kopijos gali būti ne tik žymiai brangesnės, bet ir pagamintos iš prastesnių medžiagų. Todėl kur kas išmintingiau patinkančių senovinių daiktų ieškoti pas sendaikčių pardavėjus.

Nuo penktadienio prekybos miestelyje „Urmas“ prasidedantis tarptautinis senturgis „Laiko ratu“ – bene didžiausias tokio pobūdžio renginys ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Šiemet jame dalyvaus gausus būrys sendaiktininkų, antikvarų, numizmatų, filatelistų, kolekcionierių  iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos bei iš Čekijos ir net Didžiosios Britanijos.

Aštuntus metus organizuojami senturgiai kasmet pritraukia daugybę žmonių – tiek pirkėjų, tiek pardavėjų.

„Džiaugiamės, kad Kaunas tapo vienu iš svarbesnių Baltijos ir rytų Europos regione vykstančios prekybos senais daiktais centru. Apie tai sužino vis daugiau prekybininkų iš tolimesnių šalių, o tai didina pasiūlos įvairovę ir mūsų renginiams suteikia papildomos kultūrinės ir istorinės vertės“, – pastebi prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas Jonas Plenta.

Senturgiai Kaune organizuojami tris kartus per metus – pavasario pradžioje, pabaigoje ir rudenį. Pirmasis metų senturgis būna išskirtinis tuo, kad prieš Velykas žmonės tvarkosi namus, sodybas, vasaros rezidencijas, todėl padaugėja pirkėjų, ieškančių baldų, išskirtinių interjero detalių, eksterjero puošmenų ir kitų daiktų, kurie gali papuošti namus ir gyvenamąją aplinką.

Dažna šių renginių lankytoja kaunietė Danutė Skudžinskaitė džiaugiasi, kad viename iš senturgių jai pavyko įsigyti puikius antikvarinius krištolo sietynus, kurie papuošė jos naujus namus Kaune.

„Man labai patinka senoviniai indai – porceliano puodeliai, krištolo taurės, juos naudoju kasdien ir dauguma jų pirkti senienų parduotuvėse arba turguose. Mano būstas yra restauruotame XIX amžiaus kareivinių pastate, todėl jo interjere puikiai dera senoviniai daiktai ir baldai. Tarkim, visos mano valgomojo kėdės yra skirtingos ne tik savo forma, bet ir amžiumi. Tai suteikia namams žaismingo prašmatnumo“, – sako D. Skudžinskaitė.

Naujam gyvenimui prikelti seni daiktai gali ne tik atrodyti originaliai, bet ir padėti sutaupyti. Be to, su metais tokie daiktai įgis papildomos vertės. Interjero dizainerė Ana Drutel, padėjusi D. Skudžinskaitei susikurti svajonių būstą, labai skatino savo klientę nepagailėti laiko ir pačiai tarp galybės sendaikčių surasti jai patinkančias interjero detales ir baldus. Skirtingose vietose įsigytos kėdės buvo sėkmingai restauruotos, o jų galutinė kaina – bent dvigubai mažesnė nei būtų tekę mokėti už panašias šiuolaikines kopijas.

„Be to šios kėdės su metais įgaus dar didesnę vertę, nes jau dabar yra praėjusio amžiaus relikvijos“, – džiaugiasi moteris.

Senturgis „Laiko ratu“ prekybos miestelyje „Urmas“ prasideda penktadienį ir vyks iki sekmadienio popietės. Čia bus galima įsigyti meno dirbinių, paveikslų, baldų, indų, interjero detalių, laikrodžių, monetų, originalių tarpukario ir pokario laikus menančių įvairios paskirties daiktų. Lankytojai kviečiami aplankyti miestelyje nuolat veikiančią senovinės technikos parodą.

Nors kitais metais litą pakeis euras, buvusi mūsų šalies valiuta neišnyks. Tiesa, ne ji bus naudojama ne parduotuvėse, o kolekcininkų sandėriuose.

Vertė tik didės

Vakar prasidėjusiame ir visą savaitgalį truksiančiame tarptautiniame sendaikčių turguje „Laiko ratu“ buvo apstu pardavinėjamų pavienių monetų, banknotų ir jų kolekcijų. Daugiausiai – Lietuvoje cirkuliavusių pinigų.

Senoviniai litai jau senokai yra kolekcinė vertybė. Tačiau šiame didžiuliame senturgyje, vykstančiame prekybos miestelyje „Urmas“, mezgėsi ir diskusijos, ar dabar cirkuliuojantys litai irgi kada nors taps kolekcine vertybe.

„Dabar kiekvienas turi daugybę kol kas galiojančių lito monetų, banknotų. Tad jų pasiūla net ir atėjus eurui bus didžiulė – vadinas, ir kaina maža. Bet kas čia žino? Gal kažkas pasikeis ir jų liks tik vienetai. Tad ypač geriausiai išsilaikiusieji bus tikra vertybė“, - svarstė kolekcininkas Linas Valčiukas.

Kitas numizmatas tik numojo ranka. „Žiūrėkit, kiek turime prisitaupę dabartinių litų ir centų. Kiekvienas jų turime, ir ne po vieną“, - susuktas krūveles monetų rodė vyras.

Tačiau neabejojama, kad po sausio 1-osios istorija tapsiančių litų vertė bent šiek tiek pakils.

„Už  1991 m. išleistą 100 litų banknotą iš kolekcininkų galite gauti 120 litų. Mokame daugiau nei juos superkantis Lietuvos bankas, nes šie banknotai išimti iš apyvartos“, - demonstravo kolekcininkas Arvydas Jurkaitis.

Po 70 litų jau dabar kainuoja 1991 m. išleistos 1, 2 ir 5 litų monetos. „Jos buvo iš nikelio, greitai dėvėjosi. Dauguma jų žmonės sunešė į banką, bankas jas sunaikino. Todėl ir išaugo jų vertė“, - kalbėjo vyras.

Išgraibsto akimirksniu

Turguje prekiavę latviai Julija ir Janis Ceičos greta gintarinių karolių su originalia etikete, jog jie pagaminti 1924 m. JAV, taip pat buvo išsidėlioję ir monetų bei banknotų albumėlius. Iš lietuviškų pinigų jie turėjo po Nepriklausomybės paskelbimo įvestų talonų. Latviai juos pardavinėjo po du-tris litus.

Ar, jų manymu, dabartiniai litai ateityje irgi bus nelabai vertinami? Kaip atsitiko su latais? Latas latui nelygus. Pavyzdžiui, 24-ių jubiliejinių vieno lato monetų rinkinys įkainotas 150 eurų. „Šiais laikais išleistos jubiliejinės lito monetos irgi yra išgraibstomos ir jų vertė yra kur kas didesnė nei nominalo dar net neįsigaliojus eurui“, - pastebėjo L.Valčiukas.

Viršija 5 tūkst. kartų

1 cento monetos, išleistos 1925 m., negausite be 50 litų. Jos vertė nominalą viršija net 5 tūkst. kartų, kuo negalėtų pasigirti tais pačiais metais ar net anksčiau išleista 5 centų moneta. Kodėl?

Numizmatai pasakojo apie legendą, kad 1 cento monetas išnaikino ubagai, sumesdami jas į upes tam, kad dienos uždarbis būtų mažiausiai 5 centai.

Vienos labiausiai pageidaujamų lito monetų – prieškariu išleistos 10 litų su Vytautu bei su Antanu Smetona. „Pastarosios ieškoti jau pasidarė mada. Pernai ji kainavo 150 litų, šiemet – jau 300 litų“, - nusistebėjo L.Valčiukas.

Tačiau net ir tais pačiais metais išleistų monetų vertė gali skirtis kelis kartus. Nors ir jos visos gerai išsilaikę. „Ant monetos Vytautas pavaizduotas sėdintis ant žirgo. Tokios vertė yra 90 litų“, - kalbėjo A.Jurkaitis. Tačiau, anot jo, yra monetų, kuriose nesimato žirgo vyriško pasididžiavimo. Jos kainuoja jau 200 litų. „Pats tokios dar neturiu. Tai parduodamose monetose vis tikrinu, kaip atrodo žirgas“, - šyptelėjo kolekcionierius iš Utenos A.Jurkaitis.

Be monetų jis renka ir atvirukus, saldainių popierėlius su gimtojo miesto vaizdais. „Šis senturgis yra draugų susitikimo vieta. Grįžęs namo prirenku atvirukų su Kauno vaizdais, kauniečiai man prirenka su Utenos, o turguje susikeičiame“, - aiškino vyras.

Nauja banga

O kaip Lietuvoje cirkuliavusius pinigus vertina užsienio kolekcionieriai? „Esame per daug maža šalis, per mažai turime įtakos, kad būtų labai domimasi mūsų valiuta. Pavyzdžiui, kad ir patys lietuviai daugiausiai renka savo šalyje buvusius pinigus“, - teigė vienas po senturgį vaikštinėjęs kolekcionierius.

Jis pats tądien ieškojo ostrublių ir ostmarkių, Lietuvoje galiojusių iki karo. „Ne, jų neturiu. Kas čia pasidarė? Nauja mada užėjo, kad visi dabar jų ieško?“ – stebėjosi įvairių šalių istorine valiuta prekiavęs vyras.

Komentaras

Ignas Narbutas, M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėjas

Monetos ir banknotai numizmatine vertybe tampa, kai jie yra reti. Apyvartiniai pinigai nėra retenytė, nebent tai būtų išleistos proginės monetos, leidžiamos riboto skaičiaus. Dabar esantys apyvartoje litai didele numizmatine vertybe netaps net ir po 100 ar 200 metų. Labiau vertingi bus tik jų rinkiniai. Nebent ateitų kas nors ir sunaikintų daugumą dabar cirkuliuojančių litų. Pavyzdžiui, XVIII a. apyvartinės monetos, kurių iškilę daug, superkamos tik pagal jų metalo kainą, nebent jų būklė būtų ideali. Taip, kolekcininkai ypač vertina monetas ar banknotus, kurie buvo išleisti su klaida, netikslumais. Bet Lietuvos monetų kalykla dabar dirba tiksliai ir gerai, ir tokių, kolekcininkų apmaudui, neišleidžia. Vertingiausia prieškario moneta yra 10 litų su A.Smetona. Dėl okupacijos dalis jų buvo sunaikinta, ne visos jos buvo spėtos paleisti į apyvartą. Be to, kolekcininkų jos buvo įvertintos kaip pačios gražiausios lietuviškos monetos. Jas pirko ir užsienyje. Viena brangiausiai pasaulyje parduotų lietuviškų monetų yra 150 Žygimanto Augusto laikų dukatų.

Kiek litų apyvartoje?

2014 m. rugpjūčio 29 d. apyvartoje buvo daugiau kaip 82 mln. įvairių nominalų litų banknotų (jų suma – 9 802 mln. Lt, jie svėrė apie 82 tonas) ir daugiau kaip 1 179 mln. įvairių nominalų apyvartinių monetų (jų suma – 257 mln. Lt, jos svėrė apie 2 391 toną).

2014 m. rugpjūčio 29 d. didžiausią visų banknotų apyvartoje dalį sudarė 100 ir 200 litų banknotai (atitinkamai 20 ir 37 %), didžiausią visų monetų apyvartoje dalį sudarė 1 ir 2 centų monetos (atitinkamai 40 ir 21 %).

Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai tenkantis litų ir centų monetų skaičius per metus padidėjo 3,2 proc. – iki 393 monetų, iš jų 155 vienetai – 1 cento monetos.

2014 m. rugpjūčio 29 d. 1, 2 ir 5 litų monetos sudarė apie tris ketvirtadalius (76 %) visos apyvartinių monetų apyvartoje sumos. Per metus 5 litų monetų apyvartoje sumos dalis sumažėjo 0,4 procentinio punkto, 2 litų ir 1 lito – beveik nepakito.

Lietuvos banko inf.

Penktadienio rytą prekybos miestelyje „Urmas“ prasidėjo tradicinis tarptautinis senturgis „Laiko ratu“, kuris vyks iki pat sekmadienio ir jame dalyvaus daugiau kaip 300 dalyvių, kurie siūlys įvairiausias prekes.

Didžiausioje Lietuvoje organizuojamoje senų daiktų mugėje galima apžiūrėti ir įsigyti senovinių, restauruotų baldų, interjero detalių, indų, senovinių ginklų, monetų, knygų ir kitokių sendaikčių.

„Džiaugiamės, kad senturgių tradicija Kaune prigijo, kad pirkėjai mėgsta lankytis, o prekeiviai noriai atvažiuoja net ir iš tolimesniu šalių. Renginyje be prekeivių iš Lietuvos dalyvauja nemažai svečių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, – renginio populiarumu džiaugėsi prekybos miestelio „Urmas“ atstovas Jonas Plenta. – Tai vienas svarbesnių renginių regione, į kurį vienu metu susirenka antikvarai, numizmatai, filatelistai, bukinistai, kolekcininkai, todėl kiekvienas renginys būna unikalus ir nepakartojamas savo atradimais.“

Senturgis „Laiko ratu“ Kaune rengiamas tris kartus per metus. Rudenį vykstantis renginys pasižymi tuo, kad jame žmonės daugiau ieško prekių namų interjero puošybai.

Sendaikčių prekeivis iš Latvijos Aleksandras Petrovas nepraleidžia nė vieno senturgio Kaune. Jo teigimu, tiek latviai, tiek estai yra labai pamėgę renginius Kaune, nes į juos visuomet susirenka daug pirkėjų, daugelis prekeivių jau turi pastovius klientus, kurie atvyksta iš Vilniaus, Klaipėdos, kitų miestų.

„Kauno senturgio laukiame kaip šventės, nes tai gera proga ne tik prekybai, bet ir susitikti su kolegomis, apsikeisti naujienomis, pasidalinti patirtimi“, – sako A. Petrovas.

Tarptautinis renginys kasmet pritraukia daugybę pirkėjų, todėl jau keletą metų prekybos miestelyje vyksta du renginiai pavasarį – kovą ir gegužę – ir vienas renginys rudenį. Senturgiai prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje organizuojami nuo 2007 m.

Šiandien Kaune prasidėjo tradicinis tarptautinis senturgis „Laiko ratu“. Sendaiktininkai taip pamėgo šį septintus metus vykstantį renginį, kad organizatoriai sunkiai juos besutalpina.

„Pastaruoju metu dalyvių skaičius nuosekliai augo, tačiau šį kartą jų atvyko ypač daug – gerokai per tris šimtus. Matyt, tai lemia vis gerėjanti ekonominė padėtis – kyla sendaikčių paklausa, todėl didėja ir pasiūla“, – sako Jonas Plenta, vienas senturgio organizatorių.

Pasak jo, iškilo malonus rūpestis – sutalpinti visus norinčius prekiauti į jiems skirtą prekybos miestelio „Urmas“ teritoriją.

„Smagu, kad mūsų rengiamas senturgis taip išpopuliarėjo, o Kaunas tapo Baltijos šalių sendaiktininkų sostine. Gausus prekybininkų būrys lemia, kad renginio lankytojai kaskart išvysta ką nors neįprasto. Pavyzdžiui, praeitą kartą latviai atsigabeno didžiulę antrojo pasaulinio karo jūrinę miną, dar anksčiau buvo siūloma įsigyti senovės riterio šarvus“, – pasakojo J. Plenta.

Į renginį atvyko sendaiktininkai, antikvaro kolekcininkai, bukinistai, numizmatai ir filatelistai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir kitų šalių.

Didžiąją senturgio asortimento dalį sudaro seni paveikslai, monetos ir popieriniai pinigai, laikrodžiai, įvairiausi senoviniai namų apyvokos daiktai, baldai, prašmatnūs indai, servizai, žvakidės, senovinės kariuomenės ekipuotės detalės.

Šį kartą renginio lankytojai išvys ne tik tradicinę restauruotos XIX a. pabaigos-XX a. vidurio technikos parodą. Šeštadienį jie galės paragauti pagal senas neapolietiškas tradicijas iškeptos tikros picos. Jas čia pat, po atviru dangumi, gamins ir mobilioje malkomis kūrenamoje krosnyje keps kulinarinių knygų autorės ir TV laidų vedėjos Beatos Nicholson vyras Tomas.

Pirmasis šiais metais senturgis vyks penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį (kovo 28–30 dienomis) prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje nuo ankstaus ryto. Senturgis „Laiko ratu“ yra rengiamas tris kartus per metus – kovo, gegužės ir rugsėjo mėnesiais.