10,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiemet užregistruoti 7 888 kvėpavimo takų ligos atvejai, pranešė Valstybinis visuomenės sveikatos institutas.

Praėjusią savaitę sveikatos priežiūros institucijos užregistravo 1 494 naujus ligos atvejus – tai sparčiausias savaitinis augimas šiais metais. Maždaug 183 sergantieji gydomi ligoninėje.

Kaip rodo oficialūs įrašai, toks sergamumo mastas yra didžiausias nuo 1959 metų, kai buvo pradėtas skiepijimas nuo kokliušo.

Čekijoje skiepijimas yra privalomas, tačiau jis nėra visam gyvenimui ir kai kurie žmonės jo atsisako.

Paaugliai yra labiausiai nukentėjusi amžiaus grupė, nes tėvai dažnai ignoruoja rekomenduojamą pakartotiną skiepijimą vaikams sulaukus 10–11 metų, sakė vyriausioji visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnė Pavla Svrcinova.

Šiais metais mirė trys šia liga sirgę žmonės: 62 metų vyras, 84 metų moteris ir naujagimis. Visi jie turėjo ir kitų sveikatos problemų.

Toks didelis sergamumas prieštarauja ankstesnėms sveikatos priežiūros institucijų, praėjusį mėnesį teigusių, kad susirgimų skaičius pasiekė piką, prognozėms.

Šios ligos atvejų daugėja kitose Europos šalyse ir Kinijoje, o pasaulio sveikatos priežiūros institucijos dėl to kaltina COVID-19 pandemiją.

Praėjusį mėnesį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pareiškė, kad kokliušas yra endeminė liga visame pasaulyje, piką pasiekianti kas trejus–penkerius metus.

„Dabartinis padidėjimas gali būti susijęs su mažesne cirkuliacija COVID-19 pandemijos metu ir neoptimaliu skiepijimu tam tikrose grupėse COVID-19 pandemijos metu“, – pridūrė centras.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinų ir imunizacijos skyriaus vadovė Kate O'Brien (Kate Obrajen) praėjusiais metais teigė, kad mažėjantis skiepijimo nuo tokių ligų, kaip kokliušas, tymai ir poliomielitas, mastas „sudaro prielaidas vėl atsirasti kitoms sunkioms ligoms, kurių galima išvengti skiepijant“.

Bendras sergamumas šiomis ligomis praėjusią savaitę siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Visagino, Marijampolės ir Vilniaus miesto savivaldybės peržengė epideminį daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų slenkstį, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo dvi.

Dėl gripo į ligonines praėjusią savaitę buvo paguldyti 26 asmenys: 15 vaikų, du asmenys, priklausantys 18-64 metų amžiaus grupei, ir devyni vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.

Mirčių nuo koronaviruso ir gripo nefiksuota.

NVSC duomenimis, iš viso šį sezoną užregistruoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo duomenimis, Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje kvėpavimo takų infekcijų aktyvumas mažėja, tačiau kai kuriose šalyse gripo aktyvumas išlieka padidėjęs.

Anot NVSC, gripo sezonas baigsis gegužės viduryje.

– Kiek dabar Lietuvos gatvėse yra žmonių su atvira tuberkuliozės forma?

– Šiai minutei negalėčiau tiksliai pasakyt, turbūt ne tiek daug, nes didelė dalis ligonių, sergančių atvira tuberkulioze, yra gydymo įstaigose. Bet ne visi yra gydymo įstaigose. Jeigu imti skaičių, kiek kasmet Lietuvoje diagnozuojama tuberkuliozės, tai maždaug 500-700 naujų tuberkuliozės atvejų. Tai sudaro maždaug 25-26 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

– Vadinasi, aš galiu bet kur apsikrėsti šia liga?

– Nėra taip baisu. Iš tikrųjų užsikrėsti tuberkuliozės mikrobakterija galima bet kur, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad užsikrėtimas nelygu liga. Nes daugeliu atveju žmogaus imuninė sistema sunaikina įkvėptą mikrobakteriją ir žmonės nesuserga. Kad susirgtų žmogus, kuris užsikrėtė, reikia tam tikrų papildomų sąlygų.

– Kokios tos sąlygos? Kam didesnė grėsmė yra užsikrėsti tuberkulioze?

– Yra kelios priežastys. Pirmoji priežastis yra nepakankama mityba, nepakankamas baltymų ir riebalų vartojimas. Žmonių, kurių kūno svoris mažesnis nei turėtų būt, ypač vegetarų, ypač nevartojančių riebalų, tikimybė susirgti, užsikrėtus tuberkulioze yra didesnė. Taip pat didesnė tikimybė susirgti žmonėms, kurie vartoja vaistus dėl kitų ligų, kai tie vaistai silpnina imunitetą. Taip pat dar yra grupė ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas ir žmogaus imunodeficito virusas, kurios didina tikimybę susirgti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl Lietuvoje tiek sergančių tuberkulioze?

– Turbūt nėra vienareikšmiško atsakymo. Nors ir mes tyrinėjam, ir kolegos kitose gydymo įstaigose, atsakymo neturiu. Turbūt viena iš svarbiausių priežasčių yra nebaigtas arba chaotiškai vykdytas gydymas. Visam pasaulyje yra labai daug žmonių, užsikrėtusių tuberkulioze – apie trečdalis. Bet tik dalis jų suserga. Tai jei ta dalis, kuri suserga, būtų išgydyta, būtų sustabdytas pernešimas. Didesnė problema yra nevisiškai užtikrintas gydymas. Dažniausiai žmonės patys nenori tinkamai gydytis. Ilgas gydymas, sunku iškęsti. Žmogaus priversti gydytis ligoninė negali, nes yra dar galimybė gydytis ambulatoriškai. Bet užtikrinti šimtaprocentinę priežiūrą ambulatoriškai neįmanoma.

Kad susirgtų žmogus, kuris užsikrėtė, reikia tam tikrų papildomų sąlygų.

– Kaip dabar elgtis viešajame transporte, renginiuose, kur galbūt yra žmogus, kuris turi tuberkuliozės bakteriją? Ar įmanoma apsisaugoti?

– Jeigu žinoma, kad žmogus serga tuberkulioze, tarkim, artimas, tas sergantis žmogus turėtų dėvėti kaukę, o žmogus, kuris artimai kontaktuoja, turėtų dėvėti respiratorių. Bet daugeliu atveju nežinom, kad žmogus serga, tai nesukt galvos. Nes negali žmogus būt paranojiškas ir galvot apie visas pasaulio ligas. Reiškia, ką aš galiu padaryt pats, kaip žmogus? Galiu gyventi, pagal galimybes, sveikai, nerūkyti, normaliai maitintis, šiek tiek grūdintis.

Bendras sergamumas šiomis ligomis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo kiek didesnis – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį.

Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 42 žmonės: 25 vaikai trys 18–64 metų amžiaus grupei priklausantys žmonės ir 14 senjorų. Mirties nuo gripo ar COVID-19 atvejų praėjusią savaitę neužregistruota.

Iš viso šį sezoną užfiksuoti 25 mirties nuo gripo atvejai.

Gripo sezonas, NVSC teigimu, baigsis gegužės viduryje.

Jo duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga mažėja penkta savaitė iš eilės.

Kovo 11–17 dienos sergamumo šiomis ligomis rodiklis sumažėjo iki 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis siekė 1125,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Epideminio sergamumo lygio, tai yra 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos, kaip ir savaitę prieš tai, neperžengė nė viena savivaldybė.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyta 30 asmenų: 16 vaikų, du asmenys, priklausantys 18–64 metų grupei, 12 vyresnių nei 65 metai ir viena nėščioji. Intensyviosios terapijos skyriuose gydyti du asmenys, iš jų vienas vaikas.

NVSC duomenimis, užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai – Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Asmenys priklausė 70–79 metų ir 60–69 metų grupėms, nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo, turėjo lėtinių ligų.

Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 25 žmonės. Panašus mirčių skaičius (26 mirtys) registruotas tik 2018–2019 metais.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo COVID-19 praėjusią savaitę taip pat mirė du žmonės.

Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą peržengė Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybės.

9-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 73 asmenys: 35 vaikai (0–17 m.), 10 asmenų, priklausančių 18–64 m. amžiaus grupei, ir 28 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys (visi vyresni nei 18 m.).

Skelbiama, kad vasario 26–kovo 3 dienomis užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis (Šiaulių apskrityje). Anot NVSC, asmuo priklausė 60–69 m. amžiaus grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo bei turėjo lėtinių ligų. Iš viso šį sezoną užfiksuota 20 mirties nuo gripo atvejų, 2022–2023 m. gripo sezonu – 21.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 8-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 169 ėminiai, iš kurių 88-uose buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 13-oje – respiracinis sincitinis virusas (RSV) ir 6-iuose – B tipo gripo virusas.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai šis rodiklis siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Centras pažymi, kad nors bendras sergančiųjų skaičius išaugo, susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius išliko panašus, o COVID-19 ligos – sumažėjo.

Didžiausi sergamumo rodikliai praėjusią savaitę buvo užregistruoti Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybėse. Anot NVSC, nors epideminis sergamumo lygis pasiektas daugiau nei pusėje, t.y. 35-ose savivaldybėse, iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 137 asmenys: 88 vaikai, penki asmenys, priklausantys 18–64 metų amžiaus grupei, ir 44 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydoma dešimt asmenų, iš kurių du vaikai.

NVSC duomenimis, užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis. Asmuo priklausė 60–69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų, nuo sezoninio gripo neskiepytas.

Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 12 mirties nuo gripo atvejų.

Vasario 12 dienos duomenimis, nuo pernai rugsėjo sezoninio gripo vakcina pasiskiepijo 216 003 asmenys, nuo spalio COVID-19 vakcina pasiskiepijo 53 154 asmenys.

NVSC duomenimis, praėjusią savaitę sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI, ir COVID-19 liga rodikliai fiksuoti Marijampolės, Rietavo ir Visagino savivaldybėse. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 34 savivaldybėse. Pasak NVSC, iki šiol nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. 

Taip pat praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 129 asmenys: 84 vaikai, 6 asmenys, priklausantys 18–64 metų amžiaus grupei, ir 39 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 2 vaikai. 

Be to, užregistruoti trys mirties nuo gripo atvejai. Asmenys priklausė 40–49 metų, 70–79 metų ir 80–89 metų amžiaus grupėms, visi turėjo lėtinių ligų.

Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 11 mirties nuo gripo atvejų. Praėjusį gripo sezoną tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota 13 mirties nuo gripo atvejų.

Susirgus gydytojai skatina ilgai neužsiimti savigyda, nenaudoti anksčiau visų pamėgtų kompresų, o pakilus temperatūrai jokiu būdu nemirkyti kojų. Karščiuojantį vaiką reikia išrengti ir leisti kūnui atvėsti.  

Šeimos gydytoja Kristina Slonksnė papasakojo, kaip sveikti namuose ir nepasidaryti sau žalos. 

– Kokie būtų pirmi mitai, kuriuos galima paneigti, kad žmonės tais metodais nebesinaudotų? 

– Kaip žinome, medicina tobulėja. Norėčiau pasakyti, kad gripą galima nusistatyti ir namuose, dauguma turbūt žino ir COVID-19 testus. Galima greitai antigeno testą padaryti ir nustatyti gripo virusą. Galima kuo skubiau paskirti specifinį gydymą. Ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Visuomenėje yra pakankamai gajos nuomonės, kad sergant ir karščiuojant reikia gulėti šiltai apsiklojus ir daugiau prakaituoti. Norėčiau pažymėti, kad reikia žiūrėti ir stebėti žmogaus būklę. Tai daugiau sietina su vaikais, leisti jam atvėsti, netgi neleisti jam karščiuoti ir perkaitinti to vaiko. Stebime daug atvejų, kai naudojamos visos aplikacijos, spiritiniai kompresai, procedūros, kurių metu karščiuojantys žmonės nusidegina krūtinę. Norėtume pažymėti, kad nenaudotų tokių priemonių. Yra tikrai efektyvus gydymas, galima pasitarti ir su vaistininkais dėl gerklės skausmo, pastilių, sirupo naudojimo. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Savigydoje reikėtų išvis užmiršti kompresą? 

– Tikiuosi, kad turėtume pamiršti tuos kompresus, ypač spiritinius. 

– O kaip su kojų su druska kaitinimu?  

– Procedūrų skyrimas, kai žmogus karščiuoja, iš viso ne rekomenduotinas. Šios procedūros gali būti tik kaip pagalbinės priemonės, kai nekarščiuoja, leidžia būklė. Karščiuojant nerekomenduojame kažkokių ypatingų inhaliacijų ir intensyvaus judėjimo, mankštų darymo. Reikia labai žiūrėti į būklę.  

– O kaip yra su arbatomis? Ar yra kažkokių patarimų, kaip čia nepadaryti klaidų? 

– Skysčiai karščiuojančiam žmogui visada yra gerai. Tik reikia žiūrėti, kad skysčiai būtų papildyti ir elektrolitais, kad jie būtų mums naudingi. Medus taip pat yra tinkamas, tik reikia jo neperdozuoti, kad nebūtų per saldu. Galų gale reikėtų įvertinti, kad žmonės, kurie serga ir cukriniu diabetu, nepadaugintų ir nepadidintų cukraus kiekio. Žolelių yra įvairių, ir kosuliui palengvinti yra daug priemonių. Gydytojai dažniausiai skiria vaistinius preparatus. 

– Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Kiek galima būti namuose? Koks turėtų būti ženklas, kad geriau nebegerti arbatų ir kreiptis į gydytoją? 

– Kaip sakome, kadangi medicina tobulėja ir galime testais nustatyti, jeigu sergama gripu ir kuo efektyviau skirti specifinį gydymą, kadangi vaistai yra receptiniai, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. 

Noriu paminėti, kad tik sukarščiavus vis tiek reikėtų stebėti būklę, ypač vaikų. Neskubėti į sveikatos pagalbos skyrius, tam yra šeimos gydytoja. Padidėjusio sergamumo metu stebime, kad labai daug tėvų kreipiasi į priėmimo skyrius ir jie būna užgulti. Tada nesulaukia pagalbos tie, kuriems reikia. Kaip ir visada, auksinis standartas, stebėkite iki 3 parų. Tačiau negalima atmesti, jeigu būklė blogėja ar vaikas blogai jaučiasi, tapo vangus, atsirado bėrimų, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. 

– Jūs labiau akcentavote vaikus. O jeigu sukarščiavo suaugęs, jis gali pabūti keletą dienų namuose ar geriau pasitikrinti su, pavyzdžiui, naujais testais?  

– Žinoma, tas pats gripas yra gydomas ir suaugusiems. Galų gale, labai mažai visuomenės paskiepijame nuo gripo, tik 10 proc., o efektyviausia priemonė yra skiepai. 

Reikėtų nepamiršti, kad nepasiskiepijus ir susirgus gripu, taip pat reikalingas gydymas. Žiūrėti, kad karščiavimas nepereitų į bakterinę infekciją, reikia kreiptis į gydytoją. Rekomenduojame stebėti būklę. Pirmas tris dienas – būklės stebėjimas, tačiau noriu paminėti, kad jeigu būklė blogėja staigiai, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.  

„Kai serga didžioji dalis ugdymo įstaigos darbuotojų bei apie 40 proc. visų vaikų lankančių ugdymo įstaigos grupes, teikiamas siūlymas savivaldybės merui skelbti infekcijų plitimą ribojantį rėžimą visoje ugdymo įstaigoje“, – teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Edita Satkevičienė. 

Daugiau Šiauliuose dėl sergamumo kol kas neuždaryta nei viena klasė ar darželio grupė.

„Situacija pakankamai gera, šiuo metu nedirba tik viena ugdymo įstaiga lopšelis–darželis „Salduvė“, nes daugiau nei pusė darbuotojų bei vaikučių serga. Tikimės, kad jau pirmadienį įstaiga sugrįš į darbą“, – vylėsi Šiaulių švietimo skyriaus atstovė Živilė Nakčiūnienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sergamumo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodikliai auga, daugiausiai sergančių Vilniuje, mažiausiai Tauragėje. 

„Analizuojant daugiametę sergamumo gripu ir VKT infekcijomis dinamiką, šiuo metu yra stebimas įprastas šiam metų laikų būdingas sergamumo rodiklių pakilimas. Siūlymas skelbti gripo epidemiją nėra teiktas savivaldybių administracijoms, tačiau situacija ir toliau yra stebima bei vertinama“, – sakė E. Satkevičienė.

Naujų koronaviruso susirgimų užfiksuota mažiau, poliklinikose karaliauja gripas. Dažniausiai pas šeimos gydytojus pacientai kreipiasi dėl aukštos kūno temperatūros, kuri laikosi net penkias ar septynias dienas.

„Dažniausiai tai yra aukšta temperatūra ir iškart norėčiau pasakyti, kad gripą žmonės gali nusistatyti namuose – yra paprasta, turime greituosius testus. Reikia nepamiršti kad greta yra ir kitos virusinės ligos“, – aiškino šeimos gydytoja Kristina Slonksnė.

Norėčiau paminėti, kad patys žmonės nepamirštų budrumo, laikytųsi higienos, atstumų ir nepamirštų kaukių saugodami ne tik save, bet ir kitus.

Vis daugiau pacientų dėl gripo patenka į ligonines. Vien praėjusią savaitę ligoninėse gydyti 135 asmenys, iš kurių daugiau nei pusė – vaikai.

„Ligoninėse daugėja sergančių gripu. Pačiai teko siųsti du mažus pacientus į stacionarą, kurie tikrai pakankamai sunkiai sirgo, karščiavo ir galbūt nustatymas buvo šiek tiek pavėluotas“, – teigė šeimos gydytoja.

Praėjusią savaitę daugiausiai gripu sirgo Marijampolės, Kalvarijos ir Kauno rajono savivaldybės žmonės. Anot šeimos gydytojos, kad ligos neplistų svarbu neužmiršti per pandemiją visiems gerai išmoktų pamokų ir skiepytis.

„Norėčiau paminėti, kad patys žmonės nepamirštų budrumo, laikytųsi higienos, atstumų ir nepamirštų kaukių saugodami ne tik save, bet ir kitus“, – sakė K. Slonksnė.

Šį ligų sezoną nuo gripo mirė aštuoni žmonės, tarp kurių – ir 40-49 metų amžiaus grupės žmogus.