Išvyko ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, ir ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kalbėdamas spaudos konferencijoje dviejų dienų Skopje vykusio susitikimo rezultatams apžvelgti sakė S. Lavrovas.

„Kodėl taip yra?“, – pridūrė S. Lavrovas. „Na, jie turbūt mano, kad jie tokiu būdu demonstruoja savo ketinimus izoliuoti Rusiją. Bet aš manau, kad jie paprasčiausiai yra bailiai, jie bijo bet kokio nuoširdaus ir faktais pagrįsto dialogo.“

A. Blinkenas ir J. Borrellis Skopje šią savaitę lankėsi susitikimą surengusios Šiaurės Makedonijos kvietimu. Tačiau A. Blinkenas turėjo vykti į Izraelį, kur dėl karo Gazoje šiuo metu tvyro labai didelė įtampa.

Po Rusijos karo Ukrainoje pradžios praėjus daugiau nei 21 mėnesiui, viešumoje pasirodantys Rusijos atstovai neretai naudojasi proga apkaltinti Vakarus už visiškai pašlijusius santykius, taip pat kaltindami juos nenoru pradėti dialogą.

ESBO buvo įkurta siekiant sumažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų Šaltojo karo metais.

Organizacija padeda savo narėms koordinuoti veiksmus žmogaus teisių ir ginklų kontrolės klausimais, tačiau, anot Maskvos, pastaruoju metu ESBO nukrypo nuo savo pagrindinių principų.

Ketvirtadienį S. Lavrovas atvyko į Skopję, kur dalyvauja ESBO rengiamuose susitikimuose.

ESBO susitikimo metu S. Lavrovas perskaitė 15 minučių kalbą, kurioje kaltino Vakarus, kaip jis pavadino, toleruojant „Kyjivą valdantį neonacių režimą“ dėl karo, kuris prasidėjo praėjusių metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Vienas iš Kremliaus pateisinimų pernai vasarį pradėtai invazijai buvo siekis „denacifikuoti“ Ukrainą. Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.

„Pats rusų egzistavimas ir jų lemiamas indėlis į Ukrainos istoriją yra neigiamas“, – sakė S. Lavrovas.

„Yra daugybė faktų. ESBO ir atitinkamos jos institucijos tyli“, – teigė jis.

Kalbėdamas Šiaurės Makedonijos sostinėje vykstančiame ESBO užsienio reikalų ministrų susitikime, jis taip pat apkaltino organizacija tapus NATO ir ES priedėliu.

„ESBO iš esmės paverčiama NATO ir ES priedėliu“, – pareiškė S. Lavrovas.

„Pripažinkime, kad organizacija yra ant bedugnės krašto. Kyla paprastas klausimas: ar verta investuoti į jos atgaivinimą?“ – nurodė ministras.

Po šių pasisakymų S. Lavrovą griežtai kritikavo susitikime dalyvaujantys Vakarų šalių ministrai.

Pats rusų egzistavimas ir jų lemiamas indėlis į Ukrainos istoriją yra neigiamas.

„Rusijos bandymai kaltinti kitus dėl savo pasirinkimų yra akivaizdūs“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras  Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas).

NATO narė Šiaurės Makedonija laikinai atšaukė Rusijos skrydžių draudimą, kad S. Lavrovas galėtų atvykti į susitikimą.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pareiškė, kad ministras į aukščiausiojo lygio susitikimą skrido ilgesniu maršrutu per Turkiją ir Graikiją, Bulgarijai uždraudus jo lėktuvui naudotis šalies oro erdve.

Graikijos pareigūnai iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti šią situaciją.

Nuolatinė Rusijos kritika pakurstė spėliones, kad ji gali apskritai pasitraukti iš ESBO ir taip nutraukti dar vieną trapią ryšių su Vakarais liniją.

Ukrainos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad nedalyvaus derybose, į kurias, tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, pakviestas ir S. Lavrovas.

Lenkija trečiadienį taip pat pareiškė, kad dėl S. Lavrovo boikotuos ketvirtadienį ir penktadienį Skopjėje vyksiantį ESBO susitikimą.

Austrijos sostinėje įsikūrusi ESBO yra tarpvyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – skatinti valstybių narių saugumą, stabilumą ir bendradarbiavimą.

Ji siunčia stebėtojus į įvairias konfliktų vietas, taip pat į rinkimus visame pasaulyje. ESBO taip pat vykdo programas, kuriomis siekiama kovoti su prekyba žmonėmis ir užtikrinti žiniasklaidos laisvę.

Nuo karo Ukrainoje pradžios ESBO susiduria su sunkumais, Maskvai blokuojant visus svarbius sprendimus, dėl kurių reikia bendro narių sutarimo.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Szymonas Szynkowskis žurnalistams sakė nedalyvausiantis ketvirtadienį prasidėsiančiame ESBO susitikime ir nepasiųsiantis į Šiaurės Makedonijos sostinę nė vieno savo pavaduotojo.

„Tiesiog negalime ignoruoti fakto, kad Rusijos užsienio reikalų ministras sėdės prie vieno stalo su organizacija, kuri turėtų kurti taiką ir saugumą Europoje“, – sakė Lenkijos ministras.

S. Lavrovo dalyvavimą S. Szynkowskis vel Sekas pavadino „nepriimtinu“ ir pridūrė, kad Lenkija laikosi tokios pačios pozicijos kaip ir Baltijos valstybės, anksčiau paskelbusios, kad boikotuos ESBO susitikimą.

„S. Lavrovo vieta yra specialiajame tribunole, o ne prie ESBO stalo“, – antradienį sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, paaiškinęs bendrą savo šalies ir kitų Baltijos valstybių Lietuvos ir Latvijos sprendimą.

Dėl S. Lavrovo dalyvavimo kasmetinę ministrų konferenciją boikotuos ir Ukraina. Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas derybose dalyvaus ir sieks sutelkti paramą karo draskomai Ukrainai.

Pernai ESBO susitikimą surengusi Lenkija neįleido S. Lavrovo, Rusija į tai piktai reagavo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos, turėjo prašyti leidimo skristi virš Europos oro erdvės, kad galėtų sudalyvauti dviejų dienų trukmės susitikime, kuris ketvirtadienį prasideda Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje.

Ukraina ir Baltijos šalys pareiškė, kad dėl rusų atstovo atvykimo susitikime nedalyvaus, argumentuodamos, kad Rusijai neturėtų būti suteikta tokia teisė dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Matome, kad dalis Vakarų bando daryti viską, kad sutrukdytų mūsų šaliai normaliai dalyvauti šiame susitikime“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji apkaltino kai kurias šalis, jų neįvardydama, keliant grėsmę, kaip teigė, pačiam organizacijos egzistavimui vien tam, kad patenkintų savo ambicijas.

Pernai metinį susitikimą rengusi Lenkija neįsileido S. Lavrovo ir sulaukė piktos Maskvos reakcijos.

Tačiau Bulgarija pareiškė padarysiantį išimtį – turint omenyje, kad dėl karo Ukrainoje Rusijai uždarytas Europos dangus, – ir atversianti savo oro erdvę Rusijos diplomatijos vadovui.

ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad susitikime dalyvaus, bet tiesiogiai su S. Lavrovu nesusitiks.

Dėl sprendimo leisti dalyvauti S. Lavrovui Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba boikotuos ESBO ministrų susitikimą, naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

S. Lavrovas sakė, kad planuoja dalyvauti ESBO susitikime.

Paskelbus, kad jis dalyvaus, Baltijos šalių ministrai taip pat pranešė boikotuosiantys susitikimą.

Išvakarėse Bulgarija pareiškė atversianti savo oro erdvę rusų ministrui ir taip padarysianti Rusijai diplomatinę išimtį. Europos oro erdvė šiai šaliai uždaryta dėl jos invazijos į Ukrainą.

Turime dirbti kartu, kad išgelbėtume ESBO nuo Rusijos.

S. Lavrovui taikomos Europos Sąjungos sankcijos, todėl jis paprašė, kad Šiaurės Makedonija ir kaimyninė Bulgarija atvertų savo oro erdvę ir jis galėtų skristi į susitikimą Skopjėje.

Vyriausiasis Rusijos diplomatas pirmadienį pareiškė planuojantis ten vykti, jei jam bus leista tai padaryti.

„Jei pavyks, mes ten būsime“, – sakė jis, remiantis Rusijos naujienų agentūromis.

Ketvirtadienį Šiaurės Makedonijos sostinėje prasideda kasmetinis ministrų susitikimas.

Kyjivas yra paraginęs pašalinti Maskvą iš šios organizacijos.

„Turime dirbti kartu, kad išgelbėtume ESBO nuo Rusijos“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime sakė O. Nikolenka.

Anot jo, Rusija turėtų būti pašalinta iš ESBO, nes įvykdė didžiausią ginkluotą agresiją Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Šiaurės Makedonija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja šiai Europos saugumo institucijai.

Dėl S. Lavrovo Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai boikotuos ESBO susitikimą

Paskelbus, kad ESBO susitikime dalyvaus Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Baltijos šalių ministrai pranešė jį boikotuosiantys.

„Mes labai apgailestaujame dėl sprendimo, leidžiančio asmeninį Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo dalyvavimą 30-ajame ESBO ministrų tarybos susitikime Skopjė. Tai tik suteiks Rusijai dar vieną propagandos galimybę“, – teigiama bendrame trijų ministrų pareiškime.

Jame nurodoma, jog S. Lavrovo dalyvavimas kelia riziką „legitimizuoti agresorę Rusiją kaip teisėtą laisvų šalių bendruomenės narę“, tokiu būdu sumenkinant jos nusikaltimus.

„Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai, nebūsime to dalimi ir nesidalinsime atsakomybe už pasekmes, kurias tai sukels“, – rašoma pareiškime.

Tai tik suteiks Rusijai dar vieną propagandos galimybę.

Baltijos šalių ministrų pareiškime teigiama, kad tarptautinė bendruomenė paskutinius dvejus metus stebėjo, kaip viena ESBO narė bandė „aktyviai ir brutaliai sunaikinti kitą narę“. Jie pabrėžia, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę, taip pat ir Jungtinių Tautų chartiją, todėl yra išpuolis prieš pamatinius ESBO principus.

Ministrai taip pat mini Rusijos elgesį pačioje organizacijoje, blokuojant ESBO buvimą ir pagalbą Ukrainai bei Estijos pirmininkavimą.

Baltijos šalių diplomatijų vadovai teigia, jog Rusijos agresija turi būti tučtuojau ir besąlygiškai sustabdyta, o jos pajėgos – atitrauktos iš okupuotų teritorijų, padaryta žala – kompensuota, o kaltieji – patraukti atsakomybėn už tarptautinius nusikaltimus.

„Nieko panašaus neįvyko. Mes taip pat nematome ženklų, kad Rusija nors kiek mėgintų laikytis tarptautinių normų ir ESBO įsipareigojimų“, – teigia ministrai.

Jie taip pat pabrėžia, kad šiuo metu Rusija nėra dalis Europos saugumo, kuriam užtikrinti buvo sukurtas ESBO, tačiau priešingai – Europa turi saugotis Rusijos.

„Dėl šių priežasčių mes, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai, nusprendėme nedalyvauti ESBO ministrų susitikime Skopjė. Išliekame pasirengę dirbti su šalimis partnerėmis išsaugant ESBO principus bei prieš Rusijos agresiją ir už jos slypinčią ideologiją“, – teigiama pareiškime.

Kaip pranešė naujienų agentūra TASS, S. Lavrovas sakė, kad Rusija smerkia teroro aktus. Tačiau, jo teigimu, atsakas į terorizmą neturėtų virsti kolektyvine bausme ir smarkiai pažeisti tarptautinę teisę.

Pasak Rusijos, susitikime dalyvavo Saudo Arabijos, Jordanijos, Egipto, Indonezijos ir Palestinos savivaldos užsienio reikalų ministrai.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Faisalis bin Farhanas Al Saudas pasakė, jog Izraelio atakos prieš Gazos Ruože esančius palestiniečius negali būti pateisinamos savigyna.

Jis sakė, kad karas turi būti tuojau pat baigtas, o įkaitai – išlaisvinti.

Arabų ir musulmonų užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiko Kinijoje, kad pareikalautų nutraukti ugnį.

Šiaurės Makedonija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja šiai saugumo institucijai, kuri lapkričio 30–gruodžio 1 dienomis savo sostinėje surengs metinę ministrų konferenciją.

Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani (Bujaras Osmanis) pirmadienį žurnalistams teigė gavęs laišką iš S. Lavrovo, pareikalavusio leisti jam atvykti į Skopję.

Visgi B. Osmani pridūrė, kad yra keletas su tuo susijusių iššūkių.

Anot B. Osmani, kadangi Šiaurės Makedonijos, kuri nėra Europos Sąjungos narė, bet prisijungė prie bloko sankcijų Maskvai, ir jos kaimynių oro erdvė yra uždaryta Rusijos lėktuvams, reikia imtis tam tikrų logistinių veiksmų.

Ministras sakė, kad pagal ESBO taisykles susitikime turi dalyvauti visos 57 valstybės narės.

„Tačiau tai priklausys nuo sprendimų, kurie bus priimti artimiausiomis dienomis. Tikiuosi, kad mums visiems pavyks būti Skopjėje“, – kalbėjo B. Osmani.

Praėjusiais metais ESBO ministrų susitikimą surengė tuometinė pirmininkė Lenkija. Varšuva atsisakė įleisti S. Lavrovą į šalį. Šis žingsnis išprovokavo Maskvos pyktį ir pareiškimą, kad tai beprecedentis ir provokuojantis sprendimas.

Rusijos delegacijai vadovavo Rusijos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.

Spalį Ukraina paragino pašalinti Rusiją iš ESBO, perspėdama, kad jei Maskva liks šios organizacijos nare, organizacijai grės lėta mirtis.

ESBO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant sumažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų, padeda savo narėms koordinuoti veiksmus tokiais klausimais kaip žmogaus teisės ir ginklų kontrolė.

Pati Rusija ne kartą kaltino Vakarus bandant pakenkti ESBO ir teigė, kad organizacija nusigręžė nuo savo steigiamųjų principų.

Tuo tarpu Ukraina nuolat ragina pašalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų, įskaitant Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupę, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir visas svarbiausias sporto organizacijas.

Šiaurės Makedonija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja visos Europos saugumo organizacijai, kurios ministrų kasmetinė konferencija lapkričio 30 d. – gruodžio 1 d. vyks Skopjė mieste.

Pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais, Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani sakė gavęs S. Lvarovo laišką, kuriame jis „reikalavo leisti jam atvykti į Skopjė“.

„Su šiuo reikalavimu yra susiję keletas keblumų,“ – nurodė B. Osmani.

Kadangi tiek Šiaurės Makedonijos, kuri nėra Europos Sąjungos narė, tačiau prisidėjo prie Maskvai taikomų sankcijų, tiek jos kaimynių oro erdvė Rusijos orlaiviams yra uždaryta, jo teigimu, „reikės imtis šiokių-tokių logistinių priemonių“.

Anot ministro, pagal ESBO taisykles susitikime privalo dalyvauti visos 57 jos valstybės narės.

„Tačiau tai priklausys nuo to, kokie sprendimai bus priimti ateinančiomis dienomis. Tikiuosi, mums pavyks visiems susirinkti Skopjė“.

Pernai ESBO ministrų susitikimas vyko organizacijai tuo metu pirmininkavusioje Lenkijoje ir Varšuva atsisakė leisti S. Lavrovui atvykti į šalį.

Toks poelgis papiktino Maskvą, kuri atsisakymą pavadino „precedento neturinčiu ir provokaciniu“.

Vietoje to jos delegacijai vadovavo nuolatinis Rusijos atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.

Spalį Ukraina paprašė išmesti Rusiją iš ESBO, perspėdama, kad Maskvai toliau esant jos nare, organizacijos laukia „lėta mirtis“.

ESBO buvo įsteigta, siekiant sumažinti Šaltojo karo metu tarp Rytų ir Vakarų tvyrojusią įtampą, be to, jos tikslas – padėti savo narėms derinti veiksmus tokiais klausimais, kaip žmogaus teisės ir ginklų kontrolė.

Rusija yra ne kartą apkaltinusi Vakarus mėginant „perimti“ ESBO, teigdama, kad grupė nusigręžė nuo savo pamatinių principų.

Dėl Rusijos vykdomos plataus masto invazijos Ukraina ne kartą prašė panaikinti Rusijos narystę tokiose tarptautinėse organizacijose, kaip Didžiojo dvidešimtuko grupė, JT Saugumo Taryba ir visos didžiosios sporto organizacijos.

Per susitikimą Teherane S. Lavrovas, kalbėdamas apie JAV karinių laivų dislokavimą regione, sakė, kad „kuo daugiau valstybė imasi tokių aktyvių priemonių, tuo didesnė konflikto eskalavimo rizika ir pavojus“.

Jis taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos jau dabar yra viena iš labiausiai įsikišusių šalių po spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį ir vėlesnių Izraelio pajėgų atsakomųjų veiksmų Gazos Ruože.

Tačiau S. Lavrovas pripažino, kad Vašingtonas ir Europos Sąjunga turi dėti pastangas, kad naujausios kovos būtų išspręstos diplomatinėmis priemonėmis.

„Turime veikti remdamiesi bendru regiono šalių, Europos Sąjungos ir, tikėtina, Jungtinių Valstijų potencialu, be kurio sunku išsiversti“, – sakė jis.

S. Lavrovas atvyko į Teheraną dalyvauti derybose dėl konflikto tarp Armėnijos ir Azerbaidžano su kolegomis iš šio regiono.

Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas pradėjo žaibišką puolimą prieš armėnų separatistų pajėgas. Po mažiau nei parą trukusių kovų separatistų valdžia sutiko sudėti ginklus ir vėl prisijungti prie Azerbaidžano.

Jis sakė, kad susitikimo dalyviai taip pat aptarė Izraelio ir palestiniečių konfliktą, dėl kurio jie laikosi „labai panašių pozicijų“.

„Rusija nepripažįsta jokių terorizmo apraiškų, jokių smurto apraiškų, pažeidžiančių tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant beatodairišką jėgos naudojimą“, – sakė jis.