Tam ruošiamasi samdyti želdinių priežiūros specialistus.

Už Klaipėdos teritorijos plotų Smiltynėje priežiūrą atsakinga savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“ konsultuojasi su rinkos dalyviais dėl šernų išrausto maždaug 1,5 hektaro žemės išlyginimo bei sutankinimo, kad ją būtų galima šienauti.

Bendrovės direktorius vadovas Žigintas Narmontas BNS sakė, kad gyvūnų iškistos žemės neįmanoma prižiūrėti su įmonės technika.

„Prie pat senosios perkėlos išknisa, einant link muziejaus (Lietuvos jūrų muziejaus – BNS) didžiausius plotus (...) Mes negalime jų prižiūrėti, šienauti. Veją išknisa ir palieka išverstą velėną, su technika neįmanoma prižiūrėti“, – sakė Ž. Narmontas.

Pasak jo, norima išsiaiškinti, kas, kokiu būdu, už kiek ir kada išraustus plotus sutvarkytų, kad juos būtų galima šienauti: „Darome užklausą, kiek mums tai kainuotų“.

Nežinome, ką daryti, gal aptverti kokiomis tvorelėmis, neįsivaizduojame.

„Klaipėdos paplūdimių“ vadovo teigimu, ieškoma ir kitų problemos sprendimo būdų, konsultuojamasi su medžiotojais, Aplinkos ministerija.

„Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, bet dar negavome atsakymo, ką mums patartų – kaip elgtis su šernais, ten medžioklės plotai, kreipsimės ir į medžiotojus. Nežinome, ką daryti, gal aptverti kokiomis tvorelėmis, neįsivaizduojame. Po kiekvienos praktiškai nakties būna perknista“, – kalbėjo Ž. Narmontas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos biologinės įvairovės skyriaus specialistas Modestas Bružas BNS sakė, kad šernai pievas išknisa ieškodami maisto – žemėje peržiemojusių vabzdžių lervų, augalų šaknų.

„Jie visaėdžiai gyvūnai, jų racionas platus, tai gali būti ir kažkokios vabzdžių lervos, kurios žiemą gyvena žemėje, jie išknisa ir jas valgo, gali būti, kad augalų šaknimis maitinasi, o ieškodami maisto nemažą teritoriją ir praeina“, – sakė M. Bružas.

Anot jo, Kuršių nerijoje nėra daug ploto, kur laukiniai gyvūnai galėtų rasti jiems būtino maisto, todėl nukenčia ir žmonių valdos, ir viešosios erdvės.

„Mūsų Kuršių nerija nėra labai maistingas kraštas, tai jie bando kaip tik gali prasimanyti to maisto (...) Yra atvejų, kai žmonės sustoję jiems mėto maistą iš automobilių, dėl to jie netgi turi tokį instinktą įgytą – reikia stovėti prie kelio ir gausi maisto, taip ir pragyvena“, – teigė jis.

Biologas negalėjo atsakyti, kiek šernų dabar yra Kuršių nerijoje, nes tai nesaugomi ir medžiojami gyvūnai: „Apie medžiojamus gyvūnus tokios informacijos nerenkame, tai nėra saugoma rūšis, būtų sudėtinga pasakyti, kiek jų galėtų būti čia pas mus“.

Šeštadienį ties Uostadvariu upės plukdomos ledo lytys susigrūdo ir sudarė savotišką baltą salą. Tokie vaizdai šiuo metu nestebina. Bet pačiame šios baltos salos stypsojo trys šernai.

Nuo jų dvelkė sumišimu ir išgąsčiu.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „Orų entuziastai“ sekėjai aptarinėdami šią nuotrauką susiginčijo dėl to, ar tokioje keblioje padėtyje atsidūrę šernai pasmerkti žūčiai lediniame vandenyje. Dalis komentatorių tikino, kad nuotraukoje užfiksuotos paskutinės miško žvėrių gyvenimo valandos.

Tačiau daugelis jiems prieštaravo tikindami, kad šernai puikiai plaukia ir šį kartą nesunkiai pasieks krantą.

Šių metų žiema pažėrė pamario kraštu daugybę išbandymų ir staigmenų. Potvynis veja potvynį, pievos užlietos vandeniu ir sukaustytos ledu nuo jau ilgą laiką.

Sekmadienį vakare Skirvytėje ir Atmatoje ir ties Rusne vandens lygis kilo, tokia pati padėtis Atmatoje ties Uostadvariu, Klaipėdos kanale ties Lankupiais buvo stebimas nežymus vandens likimas. Kilo vanduo ir Minijoje ties Priekule, daugėjo vandens ir Akmenoje – Dangėje ties Kretinga bei Klaipėda, gerokas vandens lygio kilimas fiksuotas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje.

Tačiau visų pataisų priėmimas įstrigo daliai parlamentarų nesiregistruojant balsuoti.

Antradienį daugiau parlamentarų palaikė premjerės Ingridos Šimonytės siūlymą, kad naktiniai taikikliai nebūtų leidžiami medžioklėje.

Už jos pataisą balsavo 61 Seimo narys, 34 buvo prieš ir 25 susilaikė.

Vyriausybės vadovė ragino politikus atsikvošėti ir neleisti medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisų.

„Visais požiūriais šita galimybė yra žalinga gamtai, žalinga kontrolei, žalinga aplinkosaugai, ji neturi nieko bendro su tėvynės saugumu ir gynyba“, – teigė ji.

„Apmaudžiausia, kad tas klausimas siejamas su krašto saugumu ir gynyba, tarsi žmonės, kurie turi mokytis šaudyti, turi mokytis šaudyti su naktiniais naikikliais šaudydami naktį į šernus miške, o ne šaudykloje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pagal jos siūlymą medžioklėje būtų draudžiama naudoti naktinius taikiklius, medžioklinius lankus ir kovinių bei agresyvių veislių šunis.

Nejau nuoširdžiai tikite, kad naktinių taikiklių įteisinimas turėtų didelę nepataisomą įtaką gamtai ir gamtosaugai?

Naktinių matymo prietaisų įteisinimo šalininkai teigė, kad ši įranga praverstų ne tik medžioklėje, bet ir krašto gynyboje.

Socialdemokratas Linas Jonauskas tvirtino, kad nėra nė vieno argumento įteisinti naktinių taikiklių medžioklėje. Anot jo, yra tik gamtosaugininkų argumentas, jog leidus šiuos prietaisus naudoti medžioklėje, nebus galimybių nustatyti, ar gyvūnas sumedžiotas naudojant naktinį taikiklį, ar ne.

Demokratas Kęstutis Mažeika stebėjosi, kad siūlymą dėl draudimo pateikė premjerė, nes ji nėra įsigilinusi į medžioklės reikalus.

„Nežinau, nuo kada ministrė yra įsigilinusi ar lygiai taip pat kaip žemės ūkio klausimais jai pataria geri žmonės, tai apie medžioklę nežinau, kas jai pataria. Gal pati slapta pradėjo naktimis ar vakarais medžioti, nežinau su kuo, ką ir kaip“, – sakė jis.

Konservatoriaus Audrius Petrošiaus teigimu, naktinių taikiklių priešininkai remiasi tik emocijomis, o ne racionaliais argumentais.

„Nejau nuoširdžiai tikite, kad naktinių taikiklių įteisinimas turėtų didelę nepataisomą įtaką gamtai ir gamtosaugai? Kitų šalių praktika rodo, kad nė velnio“, – kalbėjo jis.

Pasak politiko, minėti prietaisai leistų medžiotojams būtų taiklesniems, gyvūnas nebūtų sužeistas ir nesikankintų.

Tačiau antradienį Seime neužteko balsų galutinai priimti visas Medžioklės įstatymo pataisas. Dalis parlamentarų nesiregistravo dalyvauti balsuojant dėl priėmimo, tokiu būdu nesusidarė privalomas mažiausias 71 balso skaičius.

Kadangi balsavime dalyvavo tik 67 Seimo nariai, dėl pataisų priėmimo bus balsuojama vėliau.

Seimo narys L. Jonauskas su grupe kolegų Seimui praėjusiais metais pateikė Medžioklės įstatymo pataisas, kad iš Medžioklės taisyklių į įstatymą būtų perkeltas medžioklėje draudžiamų naudoti įrankių, priemonių ir būdų sąrašas. Jame yra ir naktiniai taikikliai. Tačiau projektą svarstant Seime jis pakeistas, numatant galimybę naktinius taikiklius ir jų priedus naudoti medžiojant šernus ir invazinius gyvūnus.

Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė I. Šimonytės pataisai, kad tokių prietaisų vis dėlto nebūtų leidžiama naudoti.

„Lyginant situaciją su praeitais metais pastebima, jog šiais metais virusas plinta intensyviau. Pernai per visus metus utilizuota buvo 670 sumedžiotų ar rastų gaišusių šernų. Stebint situaciją matoma, jog AKM užkrėstų vietų daugėja – situacija yra suintensyvėjus, o tuo didėja tikimybė, jog užkrėstų kiaulių ūkių atvejų bus daugiau“, – BNS komentavo tarnyba.

Šiemet Marijampolėje, Vilkaviškio rajone ir Kalvarijoje sunaikinta 30 kiaulių. Netoli židinių kiaulių ūkiuose buvo nustatyta ir nemažai AKM užsikrėtusių šernų. Tai, anot tarnybos, rodo, kad virusas aktyviai plinta šiame regione.

Šią savaitę patvirtinus marą Kalvarijos savivaldybės ūkyje į priežiūros zoną pateko ir didelis „Idavang“ kiaulių ūkis, kuriame laikoma 2,4 tūkst. kaulių. Jam taikomi apribojimai – bent 30 dienų negalima išvežti kiaulių ar jų produktų ir mažiausiai metus – neprekiauti kiaulėmis nei su kitomis Europos Sąjungos, nei su trečiosiomis šalimis.

Maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad kiaulių laikytojai privalo laikytis biosaugos reikalavimų.

„Šiuo metu labai svarbu tai daryti ypač atsakingai ir dar labiau sustiprinti biosaugos laikymąsi, o netikėtai susirgus ar nugaišus kiaulėms – skubiai informuoti VMVT arba privatų veterinarijos gydytoją“, – perspėja tarnyba.

Apie tai, kad vienoje Klaipėdos rajono sodyboje galėtų būti mėsai auginama šernų, pareigūnai sužinojo gavę operatyvinės informacijos.

"Veikiausiai mėsai augino. Negaliu paaiškinti veiksmų žmogaus, kuris tokiais dalykais užsiima", – stebėjosi Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos viršininkas Vitalis Marozas.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai buvo gavę informacijos, kad sodybos šeimininkas į tvartą buvo parsigabenęs dar mažų šerniukų.

Šernus gyventojas jau buvo spėjęs nušerti ir labai tikėtina, kad netrukus būtų skerdęs.

Vitalis Marozas.

"Šernų medžioklė vyksta ištisus metus. Jų populiacijos mažinimo reikia dėl siaučiančio kiaulių maro. Žmogus laukinius gyvūnus laikė be jokio leidimo", – patikino V. Marozas.

Konfiskuotus šernus aplinkosaugininkai perdavė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

"Jie spręs šernų likimą. O gal jau išsprendė", – sakė V. Marozas.

Aplinkosaugininkams buvo reikalų ne tik dėl penkių nušertų šernų išgabenimo iš sodybos.

Prieš žengiant į tvartą, teko vargti ir su pačiu sodybos šeimininku.

Veikiausiai mėsai augino.

Išvydę, kad į kiemą įsuko aplinkosaugininkų mašina, gyventojai užsidarė namo viduje.

"Mes į privačias patalpas galime patekti tik su savininko žinia. O visa šeima užsidarė", – pasakojo inspekcijos viršininkas.

Galų gale aplinkosaugininkai išsikvietė policijos ekipažą ir tik tuomet ėmėsi patalpų apžiūros.

Tai įsiutino sodybos šeimininką. Priešiškai nusiteikusiems dviem asmenims gresia baudos už pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, o sodybos šeimininkui gali tekti atlyginti už teisėtų aplinkosaugininkų reikalavimų nevykdymą.

Už neteisėtai laikomus laukinius gyvūnus gresia bauda iki 150 eurų ir teks sumokėti iki 780 eurų baudą už trukdymą pareigūnams vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.

Taip pat dviem asmenims gresia iki 300 eurų baudos už pareigūno garbės ir orumo pažeminimą.

– Kas tai per akcija?

– Vien už pasivaikščiojimą nesumokėsime. Akcija nėra nauja, ji vyksta jau ne pirmus metus, tačiau žmonės tikriausiai pamiršta. Radus, pastebėjus ir pranešus apie rastą šerno gaišeną už vieną vienetą asmeniui sumokama 30 eurų išmoka.

– Kaip įsisiautėjo afrikinis kiaulių maras?

– Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje jau yra nuo 2014 metų. 2017–2018 metais laukinėje faunoje buvo pikas, kuomet buvo randami labai dideli kiekiai šernų gaišenų. Stipriai nukentėjo tiek Anykščiai, tiek Panevėžio rajonas. Anykščiuose, jei gerai prisimenu, vienas žmogus per tam tikrą laikotarpį buvo gavęs virš 2 tūkst. eurų kompensaciją, nes jis reguliariai vaikščiodavo miškuose, reguliariai ieškodavo gaišenų, apie tai pranešdavo ir rado ne vieną ir ne dvi gaišenas. Šernai yra bandos gyvūnai. Jeigu liga patenka į medžioklės ploto vienetus, ji daro savo darbą ir šernai gaišta. Žinoma, yra randami ir pavieniai šernų gaišimai, tačiau randamos ir nugaišusių šernų grupės. Tokiu atveju išmokos būna jau nebe 30 eurų.

– Ar galime kalbėti apie kokias nors rekordines žmonėms sumokėtas sumas?

– Kaip jau minėjau, vienam asmeniui buvo sumokėta virš 2 tūkst. eurų. Šiais metais yra išmokėtos 404 išmokos – apie 12 tūkst. eurų visai žmonių masei, tad suma tikrai nėra didelė.

– Kur regionuose galima daugiausiai rasti gaišenų?

– Dažniausiai pranešama Tauragėje, Jurbarke. 2021 metų pabaigoje bei šių metų pradžioje labai dideli kiekiai buvo randami Kretingos ir Skuodo regionuose. Liga buvo patekusi į plotus, kuriuose šernų populiacija yra didelė. Ten per tam tikrą laikotarpį buvo virš 600 šernų surinkta ir sunaikinta. Taip pat turime taip vadinamus istorinius rajonus, kur liga po vienerių ar dvejų metų atsinaujina, pavyzdžiui, Molėtai, Ignalina, pasienis su Baltarusija, Varėna.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl svarbu ieškoti šernų gaišenų?

– Tai yra svarbu siekiant apsaugoti kiaulininkystės sektorių bei šernų populiaciją, nes kuo operatyviau mes pranešime, surasime ir sunaikinsime viruso šaltinį aplinkoje, tuo mažiau problemų turėsime tiek kiaulininkystės sektoriuje, tiek šernų populiacijoje. Šiuo metu Lietuvoje turime šešiolika afrikinio kiaulių maro protrūkių kiaulių laikymo vietose bei virš 500 teigiamų atvejų laukinėje faunoje. Operatyvus pranešimas bei gaišenos sunaikinimas stipriai prisideda prie ligos valdymo.

– Kaip reikia elgtis žmogui, jeigu jis rado šerno gaišeną?

– Iš pranešėjo nereikalaujame nei paimti mėginio, nei sutvarkyti. Vienintelė pareiga, ką jis turi padaryti, tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 1879 arba į teritorinį padalinį, kurio regione buvo rasta. Žmogus, pamatęs gaišeną, turėtų pranešti ir jeigu yra galimybė – paženklinti, pavyzdžiui, ant medžio užrišti kokią nors juostelę ir pačiam jokiu būdu nenešti. Jeigu inspektoriai gaus informaciją, jie galės operatyviai atvykti, asmens jie paprašys šiek tiek palaukti ir parodyti tą vietą. Jeigu vieta yra lengvai surandama, jie tiesiog susirinks pranešėjo kontaktus, atvyks į vietą ir sutvarkys bei atrinks šerno gaišenos mėginius.

Dažniausiai šernai lanko prie miško esančius sklypus ir sodybas. Gyvūnai išknisa komposto krūvas, trypia daržus, rausia velėną.

"Medžiotojai paaiškino, kad negali naudoti ginklų arčiau nei 200 metrų atstumu nuo pastatų. Kita vertus, patys žmonės kalti. Jei sklypas apleistas, neprižiūrėtas, šernų tikrai ateis", – patikino sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Šernus į sodus vilioja maisto atliekos.

"Jie ieško kurklių, sraigių, net sodininkų priešus šliužus suėda. Visi šie gyviai slepiasi lapų krūvose, prie komposto krūvų. Vilioja ir daržovių atliekos. Obuolius šernai per kilometrą užuos. Viską išvagos", – pastebėjo T.Vaitkus.

"Obuolius šernai per kilometrą užuos. Viską išvagos", – pastebėjo T.Vaitkus.

Viena gera žinia ta, kad gruodį šernų kelionės po sodus aprimsta.

"Jie būna aktyvesni du rudens mėnesius. Bet ir patys sodininkai turėtų susitvarkyti. Obuolius ir daržo atliekas gerai būtų laikyti uždarose kompostinėse. Vyresnio amžiaus žmonės užkasa atliekas į duobes. Bet tai nepadės, šernai jas iškapstys, negana to, ir visą sklypą išars", – pastebėjo T.Vaitkus.

Talka vyks gegužės 7 d. 11 val. prie senosios parduotuvės. Atvykstant į talką patariama pasiimti šiukšlių maišą.

Pasak iniciatyvinės Šernų miško išsaugojimo grupės vadovės Dalios Kiseliūnaitės, kad žmonėms būtų maloniau gyventi, savo aplinką tvarkyti – būtina.

"Talkas sodininkų bendrija organizuodavo kasmet. Talkoje dalyvaus savanoriai. Jeigu žmonės norės tvarkingai gyventi ir jeigu jie neabejingi, tai ateis ir valandą ar porą valandų parankios šiukšles. Miškelis jų pilnas, niekas kitas ten neprimetė – tik patys sodininkai ir gyventojai, todėl reikia susitvarkyti. Bandome pakviesti ir vaikų, kad auklėtųsi nauja karta su kitokiu požiūriu. Jeigu bus geras oras, vaikams bus smagu palandžioti po krūmus. Ruošiamės tvarkyti sodininkų bendrijos "Šernai" teritoriją aplink parduotuvę ir šalia esantį miškelio gabaliuką. Žiūrėsime, kiek žmonių susirinks. Jeigu bus nemažai, galbūt dalis jų nueis tvarkyti ir Paupio", – teigė D.Kiseliūnaitė.

Pašnekovė minėjo, kad viena talka jau vyko. Balandžio 2-ąją savanoriai tvarkė Žiaukų kaimo kapinaites.

"Prie kapinaičių reikėjo padirbėti grėbliais, viskas buvo apžėlę. Seniūnija atvažiavo, iškirto priaugusius sąžalynus, tad mums liko tik gražiai išgrėbti. Atsivėrė gražesnis vaizdelis. Dar prašysime Priekulės seniūnijos, kad aptvertų kapines", – užsiminė D.Kiseliūnaitė.

Dabar teritorija prie kapinaičių išties tvarkinga, o ją aptvėrus ir paženklinus, tikimasi, kad šiukšlės čia nebebus mėtomos.

Visoje Europoje teritorijos yra suskirstytos zonomis, kuriose žymima, kur AKM protrūkių randama daugiausia.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento patarėjo Virgilijaus Valantino, Lietuva priklauso antrajai zonai.

"Trečioji zona – ta teritorija, kurioje nustatytas AKM naminių kiaulių ūkiuose ir laukinėje faunoje. Antroji zona – teritorijos, kuriose nustatytas AKM tik laukinėje faunoje. Pirmoje zonoje atsiduria tos teritorijos, kurios ribojasi su antrąja zona. Mes esame antroje zonoje, kur nustatytas AKM laukinėje faunoje. Pas mus jau apie pusantrų metų AKM nėra kiaulių ūkiuose, bet laukinėje faunoje viruso atvejų tikrai nustatome", – sakė V.Valantinas.

Į antrąją zoną patenka Klaipėdos rajonas, Kretingos rajonas, Palanga, Skuodas, Neringa.

Pirmoje zonoje – Agluonėnų seniūnija, Vėžaičių seniūnija, Dauparų–Kvietinių seniūnija, Dovilų seniūnija, Priekulės seniūnija, Kretingalės seniūnija.

Šiose teritorijose virusas nei šernams, nei kiaulėms nebuvo nustatytas.

V.Valantino teigimu, Klaipėdos rajone esanti Sendvario seniūnija yra žaliojoje zonoje, kur AKM taip pat nebuvo nustatytas. Į šią zoną patenka ir Klaipėdos miestas kartu su Girulių mišku bei visa Neringa.

Lietuvoje visi medžiotojų sumedžioti šernai yra tiriami VMVT laboratorijose.

"Šernų kraujo mėginiai vežami į laboratoriją. Šerniena saugoma šaldytuvuose. Kai tik gauname tyrimo atsakymus, kad ši yra sveika, tada ją galima atiduoti vartoti žmonėms, o jeigu ji užkrėsta, šernas yra sunaikinamas specialiose medžiotojų iškastose duobėse. Jeigu būtų nustatytas AKM kiaulių ūkiuose, tada Europos Komisija perbraižytų zonų žemėlapį, ir atitinkamai vyktų stebėjimas, būtų taikomos kitos profilaktinės priemonės", – paaiškino pašnekovas.

VMVT duomenimis, Lietuvoje per 2021 m. AKM nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems.

Slovakijoje pernai gruodį liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma per 40 tūkst. kiaulių.

Visoje Europoje teritorijos yra suskirstytos zonomis, kuriose pažymima, kur AKM protrūkių randama daugiausia.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento patarėjo Virgilijaus Valantino, Lietuva priklauso antrajai zonai.

„Trečioji zona – ta teritorija, kurioje nustatytas AKM naminių kiaulių ūkiuose ir laukinėje faunoje. Antroji zona – teritorijos, kuriose nustatytas AKM tik laukinėje faunoje. Pirmoje zonoje atsiduria tos teritorijos, kurios ribojasi su antrąja zona. Mes esame antroje zonoje, kur nustatytas AKM laukinėje faunoje. Pas mus jau apie pusantrų metų AKM nėra kiaulių ūkiuose, bet laukinėje faunoje viruso atvejų tikrai nustatome“, – sakė V.Valantinas.

Pas mus jau apie pusantrų metų AKM nėra kiaulių ūkiuose, bet laukinėje faunoje viruso atvejų tikrai nustatome.

Į antrąją zoną patenka Klaipėdos rajonas, Kretingos rajonas, Palanga, Skuodas, Neringa.

Pirmoje zonoje – Agluonėnų seniūnija, Vėžaičių seniūnija, Dauparų–Kvietinių seniūnija, Dovilų seniūnija, Priekulės seniūnija, Kretingalės seniūnija. Šiose teritorijose AKM nei šernams, nei kiaulėms nebuvo nustatytas. Tačiau šiose teritorijose vykdomas stebėjimas.

V.Valantino teigimu, Klaipėdos rajone esanti Sendvario seniūnija yra žaliojoje zonoje, kur AKM taip pat nebuvo nustatytas nei šernams, nei kiaulėms. Į šią zoną patenka ir Klaipėdos miestas, kartu su Girulių mišku bei visa Neringa.

Lietuvoje visi medžiotojų sumedžioti šernai yra tiriami VMVT laboratorijose.

„Šernų kraujo mėginiai atvežami į laboratoriją. Šerniena iki tol saugoma šaldytuvuose. Kai tik gauname tyrimo atsakymus, kad šerniena yra sveika, tada ją galima atiduoti vartoti žmonėms, o jeigu ji užkrėsta, šernas yra sunaikinamas specialiose medžiotojų iškastose duobėse. Jeigu būtų nustatytas AKM kiaulių ūkiuose, tada Europos Komisija perbraižytų zonų žemėlapį ir atitinkamai vykdomas stebėjimas bei taikomos kitos profilaktinės priemonės“, – paaiškino pašnekovas.

VMVT duomenimis, Lietuvoje per 2021 m. AKM nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems.

Slovakijoje pernai gruodį liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.