„Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai smogė desantiniams laivams „Jamal“ ir „Azov“, ryšių centrui ir keliems Juodosios jūros laivyno infrastruktūros objektams“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginių ryšių centro pranešime.

Anksčiau Rusijos paskirtas aneksuoto miesto gubernatorius Michailas Razvožajevas Ukrainos kariuomenės naktinį smūgį pavadino masiškiausiu pastaruoju metu. Jis pranešė, kad buvo numušta daugiau kaip 10 raketų.

Jis teigė, kad žuvo 65 metų vyras, o keturi žmonės buvo sužeisti. Jis neužsiminė apie Rusijos karo laivams padarytą žalą.

Socialiniuose tinkluose pasidalintoje filmuotoje medžiagoje užfiksuotas didelis sprogimas mieste, į orą kylantis ugnies kamuolys ir juodų dūmų pliūpsnis, taip pat, panašu, dirbanti Rusijos oro gynyba, perimanti atskriejančius sviedinius.

Ukraina teigė, kad nuo karo pradžios sunaikino maždaug trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno, dažniausiai per naktines atakas, kai buvo panaudojami sprogmenų prikrauti jūriniai dronai.

Palydovinėse nuotraukose matyti, kad Rusija, tęsiantis atakoms, didžiąją dalį laivyno perkėlė toliau į rytus, į Novorosijsko uostą.

Maskva taip pat neseniai pakeitė savo karinio jūrų laivyno vadą.

Tuo metu Ukrainos sostinė Kyjivas ir vakarinis Lvivo regionas anksti sekmadienį patyrė masinę Rusijos oro ataką, pranešė pareigūnai. Visgi apie aukas nepranešta.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį į jos teritoriją paleido 29 sparnuotąsias raketas ir 28 dronus.

Jos teigė numušusios 18 raketų ir 25 dronus.

Lenkijos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad viena iš Rusijos raketų, paleistų į Vakarų Ukrainą, buvo įskridusi į jos oro erdvę.

Rusijos teigimu, per oro ataką buvo sužeistas vienas žmogus.

Kyjivas ne kartą karo metu smogė rusų kontroliuojamam pusiasaliui, paleisdamas raketas ir dronus į Sevastopolį, siekdamas susilpninti Maskvos karinę Juodosios jūros kontrolę.

„Šiandien apie 15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos okupacinių pajėgų vadavietei netoli Sevastopolio“, – pranešė Ukrainos kariuomenė, nepateikdama išsamesnės informacijos.

Ketvirtadienį Krymo socialinės žiniasklaidos kanaluose pasidalytuose vaizdo įrašuose girdėjosi virš galvų praskriejančių sviedinių garsas, o fone kaukė oro pavojaus sirenos.

Rusija pranešė, kad užkirto kelią Ukrainos dronų atakoms ir virš pusiasalio numušė dešimt valdomųjų raketų.

Vienas žmogus buvo sužeistas, kai šrapnelis nukrito ant namo, sakė Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas ir pridūrė, kad visame mieste krito sviedinių nuolaužos.

Vietinėse pokalbių svetainėse pranešama apie įvairiuose miesto rajonuose girdimus stiprius garsus. Pažymima, kad valdžia nepaskelbė oro pavojaus.

Maskvos statytinis okupuotame Sevastopolyje Michailas Razvožajevas savo „Telegram“ kanale rašo, kad Rusijos pajėgos atremia „galimą ataką“.

„Išoriniame reide – garsūs garsai. Tai Juodosios jūros laivynas atremia galimą priešininko povandeninių diversinių pajėgų ir priemonių ataką“, – pranešė jis.

UNIAN primena, kad rugsėjo 13 d. buvo smogta Sevastopolio jūrų įmonei, joje kilo didžiulis gaisras. Netrukus paaiškėjo, kad buvo apgadinti Rusijos povandeninis laivas B-237 „Rostovas prie Dono“ ir desantinis laivas „Minskas“.

Vėliau Ukraina smogė Juodosios jūros laivyno štabui. Ukrainos žvalgyba tada pranešė apie aukštų Rusijos karininkų žūtį.

Pasak jo, Šiaurinio molo rajone Juodosios jūros laivyno kovos su povandeninėmis diversijomis grandys, preliminariais duomenimis, atremia dviejų bepiločių jūrinių katerių ataką.

Dėl Ukrainos atakų rusai pastaruoju metu ėmė traukti savo laivus toliau į jūrą. Ukrainos jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas sakė, kad ukrainiečių kariškiai mato laivų išsklaidymą.

Esama informacijos, kad Rusija dalį Juodosios jūros laivyno laivų perkelia iš Sevastopolio į Novorosijską Krasnodaro krašte. Palydovinės nuotraukos patvirtina, kad rusų laivynas traukiasi iš Krymo.

Naujas raketų smūgis buvo suduotas praėjus dienai po to, kai Ukrainos pajėgos smogė rusų Juodosios jūros laivyno štabui Sevastopolyje.

Sevastopolyje maždaug valandai buvo paskelbtas oro pavojus po to, kai netoli prieplaukos nukrito perimtų raketų nuolaužos, platformoje „Telegram“ pranešė Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas. Taip pat buvo sustabdytas keltų eismas tame rajone, bet vėliau buvo atnaujintas.

Pasak vieno proukrainietiško naujienų kanalo platformoje „Telegram“, informuojančio apie įvykius pusiasalyje, garsūs sprogimai taip pat buvo girdimi netoli Vylnės gyvenvietės šiaurinėje Krymo dalyje, o po jų kilo dūmų debesys.

Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš beveik 19 mėnesių įsakė pradėti plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, 2014 metais Maskvos neteisėtai aneksuotas Krymas dažnai tampa Ukrainos pajėgų taikiniu.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyryla Budanovas JAV radijui „Amerikos balsas“ (Voice of America, VOA) šeštadienį pareiškė, kad per Kyjivo penktadienio smūgį rusų Juodosios jūros laivyno štabui žuvo mažiausiai devyni žmonės, o dar 16 buvo sužeisti.

Jis tvirtino, kad tarp sužeistųjų yra Aleksandras Romančukas, Rusijos generolas, vadovaujantis pajėgoms svarbioje pietryčių fronto linijoje, ir jo būklė yra labai sunki.

Šio K. Budanovo pareiškimo kol kas nepavyko nepriklausomai patikrinti, ir jis atsisakė pasakyti, ar per penktadienio smūgį buvo panaudotos Vakarų šalyse pagamintos raketos.

Rusijos gynybos ministerija buvo paskelbusi, kad per raketų ataką prieš laivyno štabą žuvo vienas kariškis, bet vėliau nurodė, kad jis ne žuvo, o dingo be žinios.

Ukrainos kariuomenė taip pat pateikė daugiau informacijos apie penktadienio smūgį Sevastopoliui.

Be kita ko, buvo nurodyta, kad oro pajėgos sudavė 12 smūgių Juodosios jūros laivyno štabui, taikydamosi į vietas, kuriose buvo sutelktas personalas, karinė įranga ir ginklai. Buvo smogta dviem priešlėktuvinėms raketų sistemoms ir keturiems Rusijos artilerijos daliniams.

Krymas buvo Ukrainos taikinys per visą Rusijos plataus masto karo laikotarpį, tačiau pastaruoju metu atakos prieš ten esančius karinius objektus suintensyvėjo.

Kyjivas nekart žadėjo susigrąžinti Juodosios jūros pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.

„Dėmesio! Raketų pavojus!“ – „Telegram“ platformoje pranešė Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas.

„Tinkamai uždarykite langus ir laikykitės atokiau nuo jų“, – sakė jis, prašydamas keleivių išlipti iš automobilių ir viešojo transporto bei ieškoti prieglobsčio saugioje vietoje.

Tačiau netrukus jis pareiškė, kad pavojus baigėsi.

Penktadienį Kyjivas smogė Rusijos karinių jūrų pajėgų štabui, sukėlė didžiulį gaisrą. Dingo mažiausiai vienas rusų kariškis.

Anksčiau šeštadienį M. Razvožajevas sakė, kad raketos fragmentai nukrito už miesto ribų.

Šių veiksmų imtasi norint pasipriešinti Kyjivo pajėgoms.

JK gynybos žvalgyba naujausioje ataskaitoje apie Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą nurodė, kad nuo praeitų metų Rusijos karinis jūrų laivynas daug investuoja į Juodosios jūros laivyno pagrindinės bazės Sevastopolyje saugumą.

„Tai apima mažiausiai keturis sluoksnius tinklų ir užtvarų per uosto įplauką. Tikėtina, kad pastarosiomis savaitėmis prie šių apsaugos priemonių prisidėjo ir daugiau apmokytų jūrų žinduolių“, – pridūrė ji.

„Iš nuotraukų matyti, kad uoste beveik dvigubai padaugėjo plaukiojančių žinduolių aptvarų, kuriuose, labai tikėtina, yra delfinų“, – pareiškė JK gynybos žvalgyba.

Pasak jos, tikėtina, kad delfinai bus panaudoti kovai su Ukrainos pajėgų narais.

Pranešime teigiama, kad Rusijos karinis jūrų laivynas naudoja baltuosius delfinus ir ruonius įvairioms misijoms Arkties vandenyse.

2019 metais prie Norvegijos krantų pasirodęs banginis su diržais, sukėlęs spėliones, kad jis naudojamas stebėjimams. Praėjusį mėnesį panaši situacija buvo užfiksuota prie Švedijos krantų.

Teigiama, kad šio banginio diržai skirti veiksmo kamerai, o ant plastikinių sagčių buvo užrašas „Sankt Peterburgo įranga“.

2016 metais Rusijos gynybos ministerija bandė nusipirkti penkis delfinus, norėdama atgaivinti karinėms užduotims skirtų gyvūnų naudojimą sovietmečiu.

Šaltojo karo metais delfinus naudojo ir Sovietų Sąjunga, ir JAV, apmokydamos juos aptikti povandeninius laivus, minas ir pastebėti įtartinus objektus ar asmenis netoli uostų ir karinių laivų.

Į pensiją išėjęs buvęs sovietų pulkininkas Viktoras Baranecas naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad Maskva netgi mokė delfinus palikti sprogstamuosius užtaisus priešo laivuose.

Jis pridūrė, kad delfinai buvo išmokyti Juodojoje jūroje aptikti paliktas torpedas ir nuskendusius laivus.

2003-aisiais po rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone JAV karinis jūrų laivynas naudojo jūrų liūtus, kurie buvo dislokuoti Bahreine, kad prisidėtų prie operacijos „Tvirta laisvė“.

Sevastopolyje – pagrindiniame Krymo uoste, kur įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas – dega rezervuaras su kuru, sakė jis ir nurodė, kad, pradiniais duomenimis, gaisras kilo dėl drono atakos.

Kilo didžiulis gaisras, dega maždaug 1 tūkst. kv. m plotas, nurodė M. Razvožajevas ir paskelbė milžiniško dūmų stulpo nuotraukų. Jis priskyrė gaisrą sudėtingiausių tokio pobūdžio incidentų kategorijai.

M. Razvožajevas, kuris nesakė, ar gaisrą sukėlęs dronas buvo paleistas ukrainiečių, paragino Krymo gyventojus išlikti ramius, o vėliau pranešė, kad niekas nenukentėjo. Pasak jo, pareigūnai kontroliuoja situaciją, pavojaus civilinei infrastruktūrai nėra, kuro tiekimas Sevastopolyje nebus sutrikdytas.

Rusija Krymą nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, prieš Sevastopolį buvo įvykdyta virtinė dronų atakų. Balandžio 24-osios naktį Sevastopolyje griaudėjo sprogimai, okupantų administracija pranešė apie antvandeninių dronų ataką ir vieno jų sunaikinimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad jo šalis per dabartinę Rusijos invaziją siekia atkovoti ir Krymą.

Gaisras Sevastopolyje kilo kitą dieną po to, kai Rusija į Ukrainos miestus paleido daugiau kaip 20 sparnuotųjų raketų ir du dronus. Per šias atakas žuvo mažiausiai 26 žmonės.

Ukrainiečių pareigūnai kol kas nekomentavo gaisro Sevastopolyje. Po ankstesnių atakų Kryme Kyjivas paprastai tiesiogiai neprisiimdavo atsakomybės, bet pabrėždavo, kad Ukraina turi teisę reaguodama į Rusijos agresiją smogti bet kokiems taikiniams.

Tai pranešė portalas „Krym. Realii“, remdamasis prorusiškais „Telegram“ kanalais, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Rašo, kad girdėjo labai garsų sprogimą Omegos įlankos rajone. Drebėjo miesto gyventojų langai. Rusų „valdžia“ kol kas tyli“, – sakoma pranešime.

Be to, pranešama, kad prie Šaulių įlankos esančios karo mokyklos rajone buvo girdėti automatinių ginklų šūviai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 22 d. Sevastopolyje griaudėjo stiprūs sprogimai, buvo uždaryta perkėla per Sevastopolio įlanką.

Ukrainos žvalgyba: okupantai pradėjo savo bendrininkų evakuaciją iš Krymo

Rusijos okupacinė valdžia pradėjo evakuaciją iš laikinai užgrobto Krymo. Tai penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, kuriuo remiasi „Interfax-Ukraina“.

Pasak pareigūno, Rusijos karinė vadovybė pusiasalyje ir okupacinė administracija labai aktyviai parduoda nekilnojamąjį turtą ir išveža savo šeimas iš Krymo.

„Bet kitiems, eiliniams, sako: nesijaudinkite, viskas ramu, viskas kontroliuojama... Su rusais susijusios šeimos išvežamos, ir labai aktyviai. Ir tai proga susimąstyti visiems kitiems, kurie susiejo savo likimą su nusikalstamu rašistiniu Putino režimu. Krymą geriau palikti, kol yra tokia galimybė“, – televizijos kanalo „Freedom“ eteryje sakė A. Jusovas.

Anot jo, išvakarėse vietos gyventojai per radijo stotis išgirdo įspėjimą, kad jie turi ruoštis išvykti. Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas mano, kad įspėjimas skirtas tiems Krymo gyventojams, kurie bendradarbiavo su okupacine valdžia.

„Kad ten būtų taika ir tvarka, pusiasalis turi būti deokupuotas, jame turi būti atkurta teisėta Ukrainos valdžia. Tiesą sakant, Krymas turi būti grąžintas į gimtąjį Ukrainos uostą, o tai tikrai įvyks artimiausiu metu. Todėl visiems tiems, kurie dirba Rusijai, tikrai artimiausiu metu vertėtų palikti Ukrainos Krymo teritoriją“, – pridūrė A. Jusovas.