Gegužės 12 d. akustinį koncertą terasoje visiems atėjusiems dovanojo Julija Jegorova. Klausytojams ji pažįstama kaip projekto „Lietuvos balsas“ pirmojo sezono nugalėtoja, stipraus išskirtinio aksominio vokalo atlikėja. Drauge su Julija scenoje pasirodyė ir klavišininkas, prodiuseris bei dainų autorius Kasparas Meginis. Atlikėją apšildė bei viso vakaro metu muzikinį foną palaikė „Taboo“ klubo ilgamečiai rezidentai – G-SPOT DJ‘s.

Organizatorių nuotr.

Gegužės 13 d. „Pilies sodo“ terasoje skambėjo saksofono garsai. Čia pasirodymą surengė savo srities profesionalas Tomas Čiukauskas, dar kitaip – Tomas Sax. Soliniame saksofonisto koncerte skambėjo autorinės kompozicijos bei originaliai interpretuoti pop kūriniai. Viso vakaro metu muzikiniu fonu scenoje rūpinosi dar vienas „Taboo“ naktinio klubo rezidentas didžėjus Deep Luke.

Organizatorių nuotr.

Šventės dūzgės vyko naktiniame klube „TABOO“, kuris įsikūręs „Pilies sodo“ požemiuose. Čia lankytojai galėjo išvysti „TABOO“ šokėjų pasirodymus bei įsiamžinti su naktinio klubo promo komanda.

Organizatorių nuotr.

Penktadienį ir šeštadienį „Pilies sodo“ terasoje lankytojai bus laukiami nuo 19 valandos.

Gegužės 6 d. 20 val. koncertą terasoje visiems atėjusiems dovanos Julija Jegorova su gyvu akompanimentu.

J. Jegorova nuo mažumės puoselėja meilę muzikai. Ji vokalo subtilybių mokėsi klausydama scenos divų – Witney Houston, Celine Dion, Barba Streisand, Tina Turner ir kt. Klausytojams ji pažįstama kaip projekto „Lietuvos balsas“ pirmojo sezono nugalėtoja, stipraus išskirtinio aksominio vokalo atlikėja, kuri nepalieka abejingų.

Organizatorių nuotr.

Scenoje J. Jegorovai talkins gyvo garso muzikantų grupė. Drauge su Julija scenoje pasirodys ir klavišininkas, prodiuseris, dainų autorius Kasparas Meginis.

Gegužės 7 d. „Pilies sodo“ terasoje skambės išskirtinio ir labai stipraus balso savininkė, šių metų „X Faktoriaus“ antrosios vietos laimėtoja Lukrecija Vasiliauskaitė, geriau žinoma kaip Luka. Ji yra daugumos dainavimo konkursų laimėtoja bei įvairių televizijos projektų dalyvė. „Kauno vasaros terasos“ atidarymo proga atlikėja žada išskirtinę programą.

Šventės proga naktinis klubas „Taboo“, įsikūręs „Pilies sodo“ požemiuose, lankytojams visą savaitgalį iš anksto rezervavusiems staliuką „Kauno vasaros terasoje“, „Pilies sode“, dovanos nemokamą įėjimą! Todėl visi norintys pratęsti vakarą ir pašokti bus laukiami populiariausiame naktiniame klube Kaune. Čia šeštadienį koncertą surengs grupė „69 danguje“.

Nuo šio savaitgalio „Pilies sodas“ ilgina, o „Kauno vasaros terasa“ skelbia savo darbo laiką savaitgaliais: penktadieniais ir šeštadieniais virtuvė ir baras dirbs net iki 3 val. Todėl naktį išalkę kauniečiai bei miesto svečiai visą šiltąjį sezoną galės užsukti į „Kauno vasaros terasą“ užkąsti ar atsigaivinti.

Organizatorių nuotr.

Informacija apie staliukų rezervaciją „Pilies sode“ ir „Kauno vasaros terasoje“ tel.: +370 655 55162.

Numatytos keturios transliacijos, kurių metu prižiūrėtojai pasakos apie snieginius leopardus, lūšis ir liūtus; žirafas, kengūras ir zebrus; balinius vėžlius, vandenines agamas, tinklinį pitoną ir krokodilinį kaimaną; apie šikšnosparnius skraidančius Egipto šunis, paukščius javinius ryžinukus ir agapornius.

Transliacijas bus galima stebėti zoologijos sodo „Facebook“ paskyroje.

Lietuvoje įvedus karantiną, zoologijos sodas nuo kovo 13 dienos lankytojams yra uždarytas.

Atlaisvinus karantino reikalavimus, pirmadienį lankytojai vėl galės atvykti į zoologijos sodą, tačiau jie privalės atvykti tik po du, nebent yra vienos šeimos nariai, laikytis saugių atstumų, nesibūriuoti.

Sezono atidarymo metu vyks teatralizuoti pristatymai, edukaciniai užsiėmimai, zumbos pamoka, orientacinės varžybos.

Lankytojai gaus balinio vėžlio Jono „Gyvūnų mylėtojo atmintinę“, kurią užpildę ir pateikę gaus dovanėlę.

Bus galima susipažinti su paukščiais, gyvenančiais šalia mūsų, sužinoti, kokie kiaušiniai randami gamtoje ir zoologijos sode, kam naudojami mediniai kiaušiniai.

VDU Botanikos sodas visus lankytojus supažindins su įvairių augalų kvapų įvairove.

„Mokslo kavinėje“ bus galima dekoruoti ekologiškus, iš druskos-miltų tešlos pagamintus žaislus. 

Tolima artima Japonija

Japonija daugeliui asocijuojasi su tekančia saule, sakurų žiedais ar pažangiomis technologijomis. Tačiau mes, europiečiai, išties nedaug žinome apie labai gilias šaknis turinčią šios šalies muzikinę kultūrą, kuri istoriją pradėjo skaičiuoti dar III a. pr. Kr. Japonų muzika nuo mūsiškės skiriasi kaip diena ir naktis – tolima ir nepažįstama mums ne tik jos estetika, bet ir notacija, dermės, instrumentai, struktūra ir daugelis kitų parametrų.

XX a. pradžioje egzotiškosios Japonijos muzikos motyvus į savo operos "Madama Butterfly" muzikinę drobę atsargiai įpynė Giacomo Puccini, ne tik sužavėdamas Europą įspūdinga meilės istorija, bet ir sukeldamas susidomėjimo Tekančios Saulės šalimi bangą. Japoniški motyvai europietiškame mene skleidžiasi periodiškai, kai siekiant egzotiškumo implikuojami tik tam tikri elementai. Japonai, regis, XX a. europietišką klasiką ėmė puoselėti kaip ir savo tradicinę muziką: šiomis dienomis jau nieko nestebina japonų simfoniniai orkestrai, styginių kvartetai, dirigentai, pianistai virtuozai ar net kompozitoriai, kuriantys remdamiesi europietiškos akademinės muzikinės kalbos principais.

Japoniška estetika buvo stipriai juntama Modesto Barkausko vadovaujamo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro sezono atidarymo koncerte, vykusiame spalio 14-osios popietę Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Programos pasirinkimai

Koncerto pavadinimas "Japonijos egzotika" tarsi ir sufleravo, jog bus ne tik japoniškų motyvų, bet ir egzotikos. Pastaroji skleidėsi ne vien japoniškomis intonacijomis, bet ir gausiais gamtos motyvais, kurie nuo seno neatsiejami nuo daugelio japoniškų meno formų: skambėjo Takashi Yoshimatsu "And Birds are Still" ("O paukščiai yra ramūs"), Algirdo Martinaičio "Rojaus paukščiai", Atsuhiko Gondai "Seawol", Shion Saharos "The Snow" ("Sniegas").

Kiti tąkart skambėję opusai irgi nebuvo nutolę nuo neoromantizmo estetikos: Ramintos Šerkšnytės "De profundis", anot pačios kompozitorės, simbolizuoja jauno žmogaus gyvenimo etapą; kontrastingų charakterių Lino Rimšos "Sarabanda" ir Jono Tamulionio "Toccata diavolesca" trumpam nukėlė į baroko epochą.

Koncertą vainikavo Yuko Uebayashi "Aka Tombo" (styginių orkestrui pritaikyta japonų vaikiška daina "Raudonasis laumžirgis"), kurioje japoniškos muzikos intonacijų, ko gero, buvo daugiausia.

Garsų paveikslai

Tikrai japoniškas, o kartu ir labai egzotiškas koncerto komponentas – vibrafono virtuozas iš Tokijo Mizuki Aita, su orkestru atlikęs du opusus: S.Saharos "Sniegą" ir A.Gondai "Seawol". Pastarojo atlikimas Šv. Kotrynos bažnyčioje buvo pasaulinė premjera, tad nusilenkti išėjo ir pats A.Gondai, kūrinio pavadinimui pasirinkęs senosios anglų kalbos žodį "seawol", reiškiantį jūrą ir sielą.

Šis jo kūrinys – labai iliustratyvus ir mistiškas. Įvairių glissando prisodrinta orkestro partitūra tarsi galynėjosi su virtuoziškais vibrafono pasažais, sukurdami audringos, paslaptingos, viliojamai traukiančios į save jūros paveikslą.

Impresionistiški vibrafono garsai šiame kūrinyje iliustravo bangas, vėją, varpus, regis, priversdami ne tik girdėti, bet ir regėti jūros ir sielos šokį,  stebindami ne tik įspūdinga M.Aita atlikimo technika, bet ir ne visai įprasta paties instrumento semantika – šiame kontekste vibrafono tembras skambėjo labai originaliai, nesukurdamas nė menkiausios aliuzijos į jam labiau įprastą džiazo muzikos estetiką. Ir nors "Seawol" muzikinė kalba artima europietiškajai akademinei, kompozitoriaus A.Gondai pajauta, garso estetika ir instrumentų traktuotė stipriai sufleravo, jog jis – kūrėjas iš Tekančios Saulės šalies.

Bene labiausiai įsiminęs koncerto "Japonijos egzotika" opusas – T.Yoshimatsu "O paukščiai yra ramūs", netyčia į diptiką organiškai susiliejęs su panašios stilistikos lietuviškaisiais A.Martinaičio "Rojaus paukščiais".

Paukščiai muzikinėje literatūroje – gana rafinuota tema, dominusi kompozitorius dar nuo XIV a. ir skleidusis dvejopai, kai kompozitoriai imituoja paukščius ar tiesiog juose ieško įkvėpimo. T.Yoshimatsu kūrinyje išryškėjo abi tendencijos: mintis komponuoti paukštiškais motyvais jam kilo spontaniškai, kai, nuolatos repeticijų metu girdėjęs įkyrų ir trikdantį čiulbėjimą, vieną dieną, paukščiams netikėtai nutilus, jo pasigedo.

Ilgesys sugulė į subtilią rytietišką muzikinę drobę, kurioje gana iliustratyviai imituojamas paukščių čiulbėjimas, o kartu ryškūs ir japonų liaudies dainų komponavimo principai – orkestro partitūra skilo į du registrus: aukštą ir žemą, taip tarsi imituodama žmogaus balsą ir burdonu jam pritariantį muzikos instrumentą.

Su A.Martinaičio "Rojaus paukščiais" T.Yoshimatsu kompoziciją siejo ne tik paukščių tematika, bet ir stipri neoromantinė pajauta, nors muzikines priemones abu naudojo skirtingas.

Pateisintas vardas

Kone visus "Japonijos egzotikoje" skambėjusius kūrinius siejo lyriškos ir trapios intonacijos, tačiau vis įgaudamos skirtingą pavidalą – kontrastą sudarė tik vitališka J.Tamulionio "Toccata diavolesca". Koncerto programai renkantis panašios stilistikos kūrinius, visuomet iškyla pavojus juos suniveliuoti, neišlaikant dinamiškumo. Tačiau kiekvienas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliekamas kūrinys skambėjo savitai, atskleisdamas vis naujas spalvas ir niuansus, taikliai atliepdamas kiekvieno kūrinio programinį kodą – rodės, jog lyriškų atspalvių paletė šio kolektyvo muzikavime – neribotai plati, tačiau ir ne pernelyg emocionali – reikiamai suvaldyta tikslios dirigento rankos. O tai, kad J.Tamulionio "Toccata diavolesca" nuskambėjo visiškai priešingai – kone velniškai, tik įrodė kolektyvo lankstumą ir dinamiškumą, išliekant subtiliu.

Kartą lietuvių modernios muzikos klasikas Osvaldas Balakauskas taikliai pasakė, jog "Šv. Kristoforo kamerinis orkestras – lietuvių kompozitorių draugas", mat šis kolektyvas itin entuziastingai atlieka šiuolaikinių, ypač jaunų kompozitorių opusus. Šiemet atidarydamas savo koncertinį sezoną, į grojaraštį įtraukė ir japonų kompozitorių kūrybą – iš pažiūros labai tolimą, kita vertus – ir labai artimą: juk Japonijoje menas yra kone gamtos inversija, o lietuviškosios gamtos motyvus pagauliai į savo kūrybą implikuoja ir mūsiškiai. Ir nepasakysi, jog "Japonijos egzotika" įkūnijo dviejų skirtingų kultūrų draugystę – veikiau tai buvo europietiškosios ir japoniškosios kultūrų lydinys, tarsi ikebana sukonstruotas iš gana minimalistiškų, tačiau labai subtilių ir tarpusavyje derančių komponentų, kuriame organiškai susijungė iš pažiūros skirtingos kultūrinės gijos. Buvo išties gražu, jauku ir subtilu.

Siekdami paminėti ne tik naujojo sezono pradžią, bet ir visai Lietuvai svarbią sukaktį, organizatoriai nusprendė surinkti mažiausiai šimtą „Porsche“ automobilių į vieną vietą, kiekvieno jų savininkui įteikti po trispalvę, padaryti bendrą fotosesiją ir pasiekti neoficialų Lietuvos rekordą – daugiausia į vieną vietą surinktų „Porsche“ automobilių. Organizatorių skaičiavimu, šeštadienio popietę į Vilniaus centrą jų atvyko net 114.

„Klubas kiekvienais metais organizuoja nemažai renginių, tačiau pagrindiniai yra būtent sezono atidarymas bei uždarymas. Nusprendėme, kad atidarymo metu būtų gražu paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir į vieną vietą surinkti tiek „Porsche“ automobilių, kiek dar nėra buvę. Kvietėme ne tik klubo narius, bet ir jam nepriklausančius „Porsche“ savininkus. Prie šios iniciatyvos noriai prisijungė ir „Porsche“ klubo nariai iš Latvijos“, – apie išskirtinio renginio idėją pasakojo klubo prezidentas Renatas Augustinas.

Porą valandų pabuvę Vilniaus centre, „Porsche“ klubo nariai pajudėjo į antrąją sezono atidarymo dalį Europos Centro golfo klube.

„Džiaugiamės, kad Lietuvoje „Porsche“ savininkų bendruomenė yra tokia ypatingai aktyvi. Jų narius vienija ne tik automobilio markė, bet ir panašus požiūris į gyvenimą, bendros vertybės ir pomėgiai, todėl susipažinę klube jo nariai dažnai tampa puikiais draugais ar net verslo partneriais. Lietuvos „Porsche“ klubas – patikimas ir stiprus mūsų partneris, kuris net tik rūpinasi prekės ženklo ambasadoryste, bet imasi ir socialinių projektų, ugdydami jaunąją kartą“, – sako Vilniaus „Porsche“ centro direktorė Rasa Klimavičiūtė.

„Porsche“ klubo istorija prasidėjo dar 2003 m., kuomet jis buvo įregistruotas Lietuvos Teisingumo ministerijoje, o 2008 m. nariai nusprendė tapti oficialiu „Porsche“ klubu bei didžiulės tarptautinės bendruomenės dalimi. Po metus trukusių procedūrų Lietuvos „Porsche“ automobilių savininkus vienijantis klubas tapo oficialiu „Porsche Clubs Worldwide“ nariu. 2009 m. „Porsche AG“ atstovai patvirtino, kad „Porsche Club Lithuania“ organizacijai suteikiamas numeris 214.

Klubas ne tik organizuoja sezono atidarymo bei uždarymo renginius, taip pat bendradarbiauja su šalies švietimo įstaigomis – skiria stipendijas gabiems VGTU Transporto inžinerijos studentams, globoja Panevėžio Algimanto Bandzos vaikų globos namus ir prisideda prie kitų kilnių iniciatyvų gimimo ir įgyvendinimo.

Per 700 motociklininkų susirinko „Švyturio“ arenos aikštėje ir vėliau pažiro į miesto gatves bei užmiestį.

Į Klaipėdą suvažiavo šimtai motociklininkų iš viso Vakarų Lietuvos regiono. Po trumpo susibėgimo skirtingų klubų atstovai išsivažinėjo įvairiomis kryptimis.

„Kuo svarbus šis sezono atidarymas? Mes parodome visiems vairuotojams, kad eisme dalyvaujame ir mes. Todėl būkime visi dėmesingi. Kol kas jokių incidentų kelyje nenutiko. O tie, kas laksto, tie ir prisilaksto. Mūsų politika – važiuoti ramiai“, – paaiškino klaipėdietis Aurimas Mockus.

Prognozės buvo negailestingos ir išsipildė su kaupu: tą dieną, kai „Domino“ teatras organizavo orientacines varžybas savo darbuotojams, buvo numatytas lietus. Aktoriai Aušra Štukytė, Gabija Jaraminaitė, Sakalas Uždavinys, Redita Dominaitytė, Valda Bičkutė, Algirdas Dainavičius, Algis Ramanauskas ir kiti kolegos, pasipuošę lietpalčiais ir į rankas pasiėmę žemėlapius su užduotimis, leidosi į kelionę, kovodami dėl nugalėtojų vardo. Dvi su puse valandos jiems teko praleisti žingsniuojant slidžiais, bet nepaprastai vaizdingais Neries regioninio parko keliais ir, pasitelkiant žinias, išmonę ir pastabumą, spręsti ne itin lengvas užduotis.

Tokiais atvejais, sakoma, kad visada nugali draugystė, bet pirmieji visas užduotis įveikė ir gudriausių, greičiausių bei ištvermingiausių aktorių vardą pelnė Eimučio Kvoščiausko, Juozo Gaižausko, Ramintos Verseckaitės ir Austėjos Lukaitės komanda, kuri, beje, dar pradžioje neteko dviejų narių, pabūgusių leistis į lietingą žygį.

„Tai buvo fantastiškai praleista diena! Iš pradžių lietus kiek išgąsdino, bet nuostabūs vaizdai, intensyvus tempas ir puikus nusiteikimas lėmė nerealią vasaros sezono pradžią“, – po žygio įspūdžiais dalinosi aktoriai, besivaišindami karšta arbata ir pietumis.

„Domino“ teatras nesiilsi ir vasarą – savo gerbėjų laukia populiariausiuose spektakliuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje ir Druskininkuose. Rudenį žiūrovų visoje Lietuvoje lauks naujų spektaklių ir netikėtų projektų premjeros.