Tačiau nuo prekystalių paskutinių neparduotų gaminių nurinkti vis tik nereikės, jeigu juos prekybininkai iš gamintojų ar tiekėjų bus įsigiję iki liepos 2-osios – bus galima pirkėjams dar siūlyti, kol išsiparduoti.  

Prekybos centrų atstovai teigia, kad šių plastiko gaminių prekybos draudimui ruošėsi iš anksto, jų asortimentą mažino pamažu, nes ES direktyva buvo priimta prieš dvejus metus.  

Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis sako, kad plastiko gaminių tinkle irgi beveik nebeliko, juos pakeitė ekologiškesnė produkcija.

Tuo metu Aplinkos ministerija informavo, kad nei prekybininkai, nei paslaugų teikėjai nuo šeštadienio likusių vienkartinio plastiko gaminių neprivalės nei sunaikinti, nei grąžinti tiekėjams.

Prekyba likučiais – nenustatytą laiką

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Vilmos Slavinskienės teigimu, likučiais bus galima prekiauti nenustatytą laiką. Pasak jos, ES direktyvoje nenumatytas terminas, iki kada prekyba turi baigtis ar nuo kada maitinimo sektoriuje nebegalima naudoti plastiko šiaudelių.

„Tiek, kiek reikės. Yra ribojamas tik pateikimas rinkai, o pardavimas – ne“, – BNS teigė ministerijos atstovė.  

V. Slavinskienė abejoja, ar prekybininkai prieš draudimo įsigaliojimą įsigijo tokių gaminių.

„Fiziškai neįmanoma didelių kiekių kažkur sandėliuoti. Metus teoriškai įmanoma, bet praktiškai  nelabai“, – aiškino ji.  

Ministro atstovas spaudai Marijus Gailius informavo BNS, kad ministerija neturi žinių apie prekybininkų ar tiekėjų vienkartinio plastiko gaminių įsigijimus prieš įsigaliojant direktyvai: „Žiūrėsime, bet tokių faktų kol kas neturime.“

Ministerija neturi ir informacijos, kiek prekyboje liko šių gaminių.

Yra ribojamas tik pateikimas rinkai, o pardavimas – ne.

Vieni prekybą nutraukė anksčiau, kiti laukė iki paskutinės dienos 

Vieno didžiausių mažmeninės prekybos tinklų „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė nurodė, kad tai yra pirmasis tinklas, plastiko gaminių atsisakęs beveik prieš dvejus metus.

„Tiek laiko nepardavinėjame plastikinių indų, įrankių, šiaudelių. Visus šiuos gaminius pakeitėme gaminiais iš tvaresnių medžiagų. Taip pat jau nebepardavinėjome plastikinių ausų krapštukų“, –   teigė ji. 

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tvirtino, kad jau kurį  laiką tinklo parduotuvėse yra visos alternatyvoms vienkartinio plastiko gaminiams.

Freepik.com nuotr.

„Pirkėjams siūlome rinktis iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus ir kita“, – BNS teigė E. Dapkienė.

Tinklo „Rimi“ parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau nuo šių metų pradžios prekiauja iš popieriaus pagamintais vienkartiniais puodeliais, lėkštėmis, stalo įrankiais, šiaudeliais ir ausų krapštukais.

„Numatome, kad vien per vienerius metus visose trijose Baltijos šalyse bus galima plastiko naudojimą sumažinti 100 tonų“, – BNS sakė „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

Pasak jos, didžiąją dalį vienkartinių plastiko gaminių „Rimi“ tinklas jau išpardavė.

„Siekiame, kad iki 2022 metų pabaigos visos tinklo privačių etikečių prekių plastikinės pakuotės būtų perdirbamos arba iš naujo panaudojamos“, – teigė G. Šerėnienė.

„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigia, kad plastiko gaminius  tinklas  iš prekybos išėmė dar 2019 metų vasarą – vienkartinius indus, įrankius, šiaudelius pakeitė prekės iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų, o salotų bei mišrainių pakuotėse vietoj plastiko šakučių naudojamos medinės.

„Šiuo metu yra keičiami ir šiaudeliai, naudojami prie sulčių pakuočių – jie vietoj plastikinių yra keičiami popieriniais“, – šią savaitę BNS teigė L. Skersytė.

Maitinimo įstaigose plastiko beveik nebeliko

Bendrovės „Amber Food“, valdančios „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlės“, „Carskoje Selo“ ir „Manami“ restoranus, vadovas G. Balnis BNS tvirtino, kad vienkartinių plastiko indų atsisakymui ruošėsi iš anksto, nors juos maitinimo įmonėse dar bus galima naudoti ir po liepos 3-osios.

Pasak jo, picerijose ir restoranuose plastiko gaminių beveik nebeliko, juos beveik 100 proc. pakeitė ekologiškesnė produkcija. Tačiau G. Balnis pastebi, kad kyla problemų su popieriniais šiaudeliais, kurie vandenyje greitai tirpsta.

„Yra problema klientams, nes šiaudeliai popieriniai vandenyje greičiau tirpsta. Klientams nepatogu“, – pastebėjo jis.

Tačiau „Amber Food“ vadovas tikisi, kad netrukus bus sukurti patvaresni šiaudeliai.

ES direktyva – mažesniam plastiko vartojimui

2019 metais priimta ES Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva numato, kad iki 2026-ųjų būtina gerokai sumažinti plastikinės maisto taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turėjo perkelti per dvejus metus – iki 2021-ųjų vidurio.

Nuo 2021-ųjų liepos 3-osios į Lietuvą nebegali patekti plastikiniai ausų krapštukai, stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, gėrimų maišikliai, oro balionėlių lazdelės, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti vienkartiniai gaminiai ir maisto tara, gėrimų indeliai ir jų dangteliai, pagaminti iš polistireno putplasčio.

Lietuvoje toliau bus galima parduoti, naudoti ir dalinti šiuos gaminius, jeigu jie bus iš gamintojo ar tiekėjų bei platintojų įsigyti iki liepos 2-osios. 

Uždrausti šiuos plastiko gaminius Anglijoje planuojama nuo 2020-ųjų balandžio, praneša BBC.

Tiesa, Vyriausybės pranešime spaudai pabrėžiama, kad bus draudžiama tik tam tikra plastikinių šiaudelių ir ausų krapštukų prekyba. Prekybos centruose šiaudelių nebus galima nusipirkti, tačiau jie bus parduodami vaistinėse ir internete.

Sprendimas nevisiškai uždrausti šiaudelių prekybą buvo priimtas dėl įvairių neįgaliųjų teises ginančių organizacijų prašymų leisti įsigyti šiaudelius, nes jie smarkiai padeda negalią turintiems žmonėms kasdieniniame gyvenime.

Be to, kavinės ir barai taip pat turės šiaudelių, tačiau jie bus duodami tik paprašius. Visgi įrodinėti savo neįgalumo nereikės, nes, tikino Aplinkos ministerijos atstovai, priemonėmis nesiekiama stigmatizuoti neįgaliųjų.

„Bet kas galės paprašyti šiaudelio, tam nereikės įrodyti savo neįgalumo, nes mes nenorime, kad negalią turintys žmonės jaustų stigmą“, - sakė Aplinkos ministerijos atstovai.

Tuo tarpu plastikinių ausų krapštukų įprastiems žmonėms gauti nepavyks. Jie bus parduodami tik medicinos ir mokslo įstaigoms bei kriminalistams, kuriems šie gaminiai pasitarnauja kaip nepamainomas darbo įrankis.

Kliūva riboženkliai

Menininkė neslėpė, kad kaskart eidama miesto gatvėmis mato erdves, kuriose puikiai įsikomponuotų menas. Pastaruoju metu jos žvilgsnis užstrigo ties riboženkliais, sveikinančiais vairuotojus, važiuojančius iš Klaipėdos ir iš Vilniaus pusės.

"Šiemet gavome užduotį ant raidžių patupdyti kokį nors akcentą. Kai iš arčiau pamačiau riboženklį, pasidarė nejauku – kažkokios OSB plokštės, apšvietimo juostelės atsilupusios, tai dega, tai ne, – 2022-ųjų belaukiančiam miestui tokie riboženkliai esą nedaro garbės. – Vilnius ir net kiti mažesni miestai pasikeitė ženklus, laikas tai daryti ir mums."

Išsakiusi pastabas, J.Šmidtienė netruko ir su pasiūlymais, taip darsyk užčiaupdama skeptikus, žiemą springusius piktais pasisakymais apie plastikinius šiaudelius, iš kurių menininkė sukūrė fantastišką eglę. Ekologų pramintą liūdniausia.

"Įdomu, ar tiek pat kritikos būčiau sulaukusi, jei išgėrusi kokteilį Rotušės viduryje numesčiau plastikinį šiaudelį. Beje, tik noriu priminti, kad dėl šio sprendimo į aplinką nepateko keli milijonai plastikinių šiaudelių", – darsyk pakartojo kūrėja.

Siūlo panaudoti šiaudelius

Kaip riboženklis susijęs su šiaudeliais? Pastaruosius, prieš tai su komanda išrūšiavusi, menininkė siūlo panaudoti kaip medžiagą naujosioms riboženklio raidėms kurti. Susmulkintus į žiedelius arba plastiko granules ir sumaišius juos su skaidriu polimeru, esą išeitų nenusakomos konsistencijos masė.

"Kažkas panašaus į skaidrų akmenį, ledo luitą ar šviesų marmurą. Į masę, be to, galima įmaišyti detalių, kurios atspindėtų automobilių žibintų šviesą, arba fosforo, kad užrašas šviestų tamsoje. Čia neapsieitume be mokslininkų ir chemikų pagalbos, – idėjomis toliau dalijosi menininkė. – Raidės liktų tokios pačios, jų tūris nesikeistų, tik siūlyčiau atsisakyti negatyvo – dabar esančių skylių."

Idėja, anot menininkės, yra niekinė, jei ji neįgyvendinama, todėl, prieš siūlydama riboženklio pakaitalą miesto valdžiai, išbandė modernųjį polimerą. Medžiaga, anot jos, lengva, nesunkiai plaunama, nepažeidi ir ilgaamžė. Vis dėlto svarbiausia žinutė, kurią ji siųstų miesto svečiams ir patiems kauniečiams.

"Daiktas, kuris nesuyra 100 metų, ir turi būti naudojamas tam, kad tiek stovėtų. Tai būtų tarsi paminklas vartotojiškai kultūrai, – J.Šmidtienės manymu, tokie patys, tik mažesni ženklai galėtų išdygti ir kitose vietose. – Nesakau, kad mano idėja geriausia. Gal atsiras ekonomiškesnių, priimtinesnių. Mano manymu, ji yra topinė, nes šiaudeliai sukėlė tokį triukšmą."

Galvoja apie žiemą

Nors dar nesibaigė gegužė, tekstilininkė J.Šmidtienė mintyse piešia šiųmečio kalėdinio miestelio viziją. Tai, kad po Joninių, Žolinės ir Visų šventųjų dienos miestų gatves apraizgys tūkstančiai žybsinčių girliandų, pokalbio metu priminė ir skambutis iš Varėnos. Vyriškas balsas telefonu teiravosi, ar viena žinomiausių Kauno menininkių nesutiktų pasidalyti idėjomis, kaip Alytaus apskrityje kalėdiniu laikotarpiu sukurti tikrą stebuklą.

"Taip ir turėtų būti, kad į menininkus žiūrėtų kaip į idėjų šaltinį, o ne į amatininkus. Nors man pasisekė – suderinu ir vieną, ir kitą", – daug metų miestui dovanojusi gražiausias žaliaskares, J.Šmidtienė jau nesibaido ir eglučių kūrėjos etiketės, nors keliuose ankstesniuose interviu neslėpė apmaudo dėl pamirštos tikrosios prigimties – tekstilės. Ji didžiausia menininkės aistra, dažais liejama ant šilko atraižų. Tiesa, pasauliui kaunietė labiau žinoma savo erdvinio siuvinėjimo darbais.

Daiktas, kuris nesuyra 100 metų, ir turi būti naudojamas tam, kad tiek stovėtų. Tai būtų tarsi paminklas vartotojiškai kultūrai.

"Galiu didžiuotis autorine technika, kurią atradau dar besimokydama Dailės akademijoje", – J.Šmidtienė palinko prie naujausio darbo, tiksliau – tik mažos jo dalies. – Čia vasaros pieva ir ore pakibęs pienės pūkas. Kaip matote, išsiuvinėta dar labai nedaug."

Iš to esą galima spręsti, kiek menininkė turi laisvo laiko.

"Skubinti savęs negaliu, nes pinasi siūlai, o ir pats procesas man  prilygsta meditacijai. Čia kaip su egle – neriuosi iš kailio, kad sukurčiau ne ne šiaip eglę, o avatarą, priešingu atveju bus tik padėtas pliusas, kad sukūriau Kalėdų medį", – atmestinas požiūris – ne J.Šmidtienės būdas.

Veiklos turi sočiai

Menininkė apgailestavo, kad erdvinis siuvinėjimas, kuris verčia jos širdį plakti stipriau, nustumtas į antrą planą – tekstilininkės darbotvarkėje aibė kitų reikalų.

Šiuo metu ji intensyviai ruošiasi parodai "Aistringoji Lietuvos tekstilė", kurios metu kūrėjams keliama užduotis integruoti savo darbus Lietuvos dvaruose ir renginiui "Juoda šviesa".

"Kaip tai atrodo? Kūrinių audiniuose įvairių sričių menininkai naudoja liuminescenciniam apšvietimui jautrias medžiagas. Kuo aplinka tamsesnė, tuo kūriniai įspūdingiau atsiskleidžia trimatėje erdvėje", – dar nemačiusius J.Šmidtienė ragino sekti informaciją ir nepraleisti progos tai išvysti savomis akimis.

Žinoma kaunietė metus žada užbaigti ne tik dar viena kalėdine pasaka Rotušės centre, bet ir ne pirmus metus galerijos "Balta" organizuojama šventine paroda – konkursu "Spalva – Nuotaika – Simbolis". Joje žymiausi Lietuvos kūrėjai savaip lipdo, lieja, tapo baltą spalvą ir į ją kviečia pažvelgti parodos lankytojus.

"Yra nuomonė, kad menas tik menininkams. Visi kiti jame atsiduria netyčia, eidami pro šalį. Mes, tekstilininkų ir dailininkų gildija, auginame meno vartotoją", – J.Šmidtienė vylėsi, kad tik laiko klausimas, kol Lietuva prisivys Prancūziją ar Italiją. Čia esą garbės reikalas susitikti meno kūrinių parodose.

Nemoka sėdėti ramiai

Kol kalbėjome su J.Šmidtiene, galerijos "Balta" durų nenustojo varstyti ankstyvi lankytojai. Netilo ir menininkės mobilusis telefonas.

"Neįsivaizduoju savęs ramiai sėdinčios, rankas sudėjusios. Net paplūdimyje daugiau kaip 5 min. negaliu išgulėti. Keliuosi ir dairausi aplink", – debesų šokyje ar susikibusiose medžių šakose įkvėpimo ieško kūrėja.

Panašiu tempu esą gyvena ir visa jos šeima. Moteris juokavo, kad aktyvumas, veikiausiai, užkoduotas visų artimųjų genuose.

"Į savo veiklą esu įtraukusi visą šeimą. Jie pripratę. Štai ir šiandien vyresnėlis padeda nukabinti čia buvusias nuotraukas", – ištiesusi žirkles sūnui Tomui, J.Šmidtienė galerijos sienas užleido stiklui, kurį jau netrukus galės išvysti visi miestiečiai.

Kupina energijos, anot menininkės, net jos 94-erių mama, aštriau nei kiti kritikuojanti savo dukros darbus. Trumpam pyktelėjusi, galiausiai menininkė supranta, kad beveik visos mamos išsakytos pastabos buvo pagrįstos.

"Vyras? Kai išvažiuojame su juo į kokią kelionę, tylime. Klausiame tada vienas kito: apie ką tyli? Jis žino, kad aš tuo metu jau generuoju kokią idėją", – į minkštasuolį galerijoje, kurią vadina antraisiais savo namais, taisėsi tekstilininkė.