Panevėžio miesto savivaldybės taryba sprendimą priėmė penktadienį, rajono politikai – praėjusį mėnesį. Abi savivaldybės skyrė po 5 tūkst. dalininkių įnašus ir turėtų valdyti šį turistinį objektą kartu su dabartinėmis dalininkėmis – Susisiekimo ministerija ir Anykščių rajono savivaldybe.

Panevėžio meras Rytis Račkauskas sako, kad sieks „siauruką“ išnaudoti turizmo skatinimui.

„Susisiekimo ministerija norėjo pradžioje visiškai išeiti iš dalininkų ir palikti „siauruką“ savivaldybėms, dalininke būtų likusi viena Anykščių savivaldybė. Bet kadangi infrastruktūra yra Panevėžyje ir Panevėžio rajone, mums siūlė prisijungti, kad mes jį išlaikytumėme. Bet mes siūlėme valstybei nenusiplauti rankų, nes tai yra valstybinės reikšmės objektas. Dabar ministerija lieka, kaip dalininkė, tai situacija yra geresnė“, – BNS sakė meras.

„Tai yra turistinis objektas, realiai nelabai tinkamas kroviniams ar susisiekimui, jis yra turistinis objektas ir jis bus vystomas ta linkme. Nes Panevėžyje turime daug infrastruktūros: ir patį didžiausią Europoje išlikusį depą, yra ir senos technikos, t.y. patrauklių dalykų, kuriuos reikia pateikti visuomenei ir, manau, kad tai sukels susidomėjimą ir padės skatinti turizmą“ – tvirtino R. Račkauskas.

Sunkumus pastaraisiais metais dėl skolų ir sumažėjusių valstybės dotacijų išgyvenančiam „siaurukui“ 2019-ųjų pabaigoje Susisiekimo ministerija skyrė vienkartinę 41 tūkst. injekciją, taip pat paragino prie dalininkų prisijungti „Lietuvos geležinkelius“.

Šios valstybės įmonės atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS sakė, kad pasiūlymas svarstytas ir Seimo Ekonomikos komitete, bet „nuo jo atsitraukta“. Anot jo, šiuo metu svarstomos galimybės padėti viešajai įstaigai su informacine sklaida ar pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą, „bet apie tapimą dalininke kalbos nėra“.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis įrengtas prieš 125-erius metus, pirmieji kroviniai ir keleiviniai traukiniai pradėjo kursuoti 1899-aisiais.

2001 metais „siaurukas“ nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais. Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra beveik 70 kilometrų ilgio. „Siauruku“ reguliariais ir užsakomaisiais turistiniais reisais galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.

„Finansinė padėtis sudėtinga, „siaurukas“ turi daug skolų ir verčiasi pakankamai sudėtingai, šiai dienai net sudėtinga išmokėti atlyginimus žmonėms. Kokių nors kitų investicijų net neplanuojame, atliekame tik būtiniausius remontus ir būtiniausias investicijas“, – BNS pasakojo VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ Mindaugas Jucevičius.

Anot jo, kol kas neaišku, kaip įstaiga išsivers iki metų galo, nežinia, kaip reikės išmokėti atlyginimus darbuotojams.

„Kad įstaiga gyvuotų, vien atlyginimams reikia 260 tūkst., gal net 300 tūkst. eurų. Tai mes turime užsidirbti tuos pinigus“, – sakė jis.

Dirbdamas pilnu pajėgumu, „siaurukas“ galėtų generuoti 150 tūkst. eurų pajamų ir, pasak M. Jucevičiaus, to užtektų tik minimaliai išlaikyti visą infrastruktūrą, bet nepakaktų tolesnėms investicijoms.

Siaurasis geležinkelis šiemet mini veiklos 120-ąsias metines. Pasak M. Jucevičiaus, organizuojami ir reguliarūs, ir užsakomieji jo reisai.

Gimtadienio proga šią vasarą vyko įvairios šventės ir renginiai, liepos 20 dieną lankytojus kvietė į iškylą prie Raguvėlės vandens telkinio. Taip pat „siauruko“ teritorijoje vyksta spektakliai.

Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį siauruoju geležinkeliu galima nuvykti nuo Anykščių iki Rubikių. Pasak M. Jucevičiaus, šią vasarą šie reisai sulaukė didelio turistų susidomėjimo, kartais važiuoja net šešių vagonų ilgio traukinys.

„Siauruką“ aplanko ir turistai iš kaimyninių valstybių – Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Estijos. Kai kurie jų siauruoju geležinkeliu nevažiuoja, bet domisi kitomis siūlomomis paslaugomis: pasivažinėjimu elektrine drezina (atviru vagonėliu) ar ekspozicijos apžiūrėjimu.

Tačiau, pasak M. Jucevičiaus, yra ir tokių užsienio turistų, kurie kiekvienais metais važiuoja pasivažinėti siauruoju geležinkeliu, yra tikri geležinkelio mylėtojai.

„Iš užsienio yra „siauruko“ gerbėjų – tokių siaurojo geležinkelio fanų ir mylėtojų, kurie kiekvienais metais važiuoja ir važiuoja traukiniu“, – sakė M. Jucevičius.

Turistus į „siauruką“ pritraukia reklama socialiniuose tinkluose, leidiniuose, švieslentėse. Taip jie pritraukiami į įstaigos organizuojamas šventes ir renginius.

Siaurasis geležinkelis Aukštaitijoje nutiestas XIX amžiaus pabaigoje. 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir tapo turizmo objektu. 2003 metais dalis šio komplekso objektų paskelbta kultūros paminklais.

Dabar siaurojo geležinkelio ruožas yra beveik 70 km ilgio. Siauruku galima nuvykti nuo Panevėžio iki Rubikių Anykščių rajone.

Keleiviai šiuo prieš 120 nutiestu ruožu bus vėl pradėti vežti gegužę.

„Keleiviams jau nebepakanka vien važiuoti siauruku. Dabar sėdantieji į šį traukinuką nori pramogų, tad jų rengiamės pasiūlyti“, – sakė „siauruką“ valdančios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovas Mindaugas Jucevičius.

Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ laikinasis vadovas Vismantas Užalinskas sakė, jog keliauti šiuo 12 kilometrų maršrutu tapo pavojinga gyvybei, nes dviejose vietose nuslinko geležinkelio pylimas, todėl juo riedantis traukinys gali nugarmėti žemyn.

„Geležinkelio pylimas šiek tiek nusėsdavo kiekvienais metais ir mes, geležinkelininkai, jį nesunkiai suremontuodavome. Tačiau šiemet dalis pylimo nuslinko tiek, kad važiuoti iš Anykščių į Rubikius nebesaugu“, – teigė V. Užalinskas.

Pasak direktoriaus, įstaiga neturi lėšų pylimui remontuoti. Jos dalininkė Anykščių rajono savivaldybė šių pinigų skirti neskuba, nes yra nepatenkinta įstaigos ir jos vadovo veikla.

TV3 laidos „Mes pačios. Vasara“ vedėja, įsitaisiusi senovinėje kėdėje su autentiška stoties vadovo kepure ant galvos, ne tik pasirašinėjo dokumentus, domėjosi siaurojo geležinkelio istorija, bet ir sėdo savo jėgų išbandyti ant triračio dviračio, riedančio ne kuo kitu, o bėgiais.

N. Pareigytės-Rukaitienės vizitas Anykščiuose pasižymėjo nuotykių ir adrenalino gausa. Pasiryžusi kitaip pažvelgti į šį žaliąjį Lietuvos kraštą, moteris išbandė kone visas kraują kaitinančias pramogas. 

„O gali būti, kad čia tiesiog kažkas nesureguliuota ar nesuderinta?“ – mirksėdama blakstienomis Nijolė teiravosi Anykščių „Labirinto parko“ atstovo, kai jos laikomo arbaleto strėlė nulėkė ne į taikinį, o pro šalį. Juokaudama, kad vasaros rogučių kalne adrenalino jai vis dar mažai „Mes pačios. Vasara“ vedėja rinkosi ekstremaliausią „Kalitos salto“ pramogą. Jos metu, riedant nuo stataus kalno specialiu įrenginiu, vedėjai buvo atjungti visi mikrofonai. Pasak laidos kūrėjų, labiau saugant žiūrovų ausis, o ne pačią Nijolę.

Keliones po Lietuvą pamėgusi dainininkė, vasariškos laidos vedėja Nijolė šeštadienį kvies į Anykščius – žaliąją šalies viršūnę. Gamta ir istorija šiame krašte sukaupė tiek įspūdingų turtų, kad mažas valstybės lopinėlis tapo vos akimis aprėpiamu parku. Nijolė ketina įrodyti, kad ieškantiems įdomių ir visai šeimai tinkančių pramogų Anykščiai puikiai tinka.

„Mes pačios. Vasara“ žiūrovai išvys ir sporto trenerės Rasos Vilkienės parengtus pratimus, atliekamus sportuojant poroje. Sveikai besimaitinančius ir kūno linijas tobulinančius laidos gerbėjus Rasa pakvies gaminti avižų košę su uogomis ir pasukomis.

„Mes pačios. Vasara“ – šeštadieniais 9.30 val. per TV3.

Švenčiant 115 metų siaurojo geležinkelio sukaktį, šiandien oficialiai po rekonstrukcijos atidaryta Panevėžio siaurojo geležinkelio stotis. 1899 m., kai stotis buvo įkurta, tokia naujiena buvo pati didžiausia ir svarbiausia. 

Investavus ES struktūrinių fondų lėšas, jau rekonstruotos arba greitu metu bus baigtos rekonstruoti ir viešojo turizmo bei kultūros reikmėms pritaikytos siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai esančios stotys, Panevėžio miesto depas, siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai esantis viadukas; ruože Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai esančios kelio atkarpos.

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros Turizmo projektų valdymo skyriaus administruoto, o Susisiekimo ministerijos įgyvendinto projekto metu investuota beveik 8 mln. Lt ES struktūrinių paramos fondų.

Savo gyvavimo pradžioje siaurukas gabeno įvairius krovinius, vežė keleivius. Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno tarpukariu, kuomet buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose. Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti, kol 2001 m. jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir ėmė kurtis kaip istorinis-turistinis traukinys.