„Praėjusią savaitę jau buvo palyginti nebloga situacija. Dar toli gražu iki visiško išsilyginimo, bet, ko gero, jo ir nebus, kol neleis visiškai laisvai judėti tarp savivaldybių“, – įvertino „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Kol kas Senojoje perkėloje keltas plauks įprastu pavasario grafiku.

„Kas valandą. Pradėsime septintą ryte, paskutinis iš Klaipėdos išplauks 19 val. O iš Smiltynės į Klaipėdą – 19.15 val.“, – patikslino M.Čiakas.

Tačiau neaišku, ar klaipėdiečiai naudosis keltu. Jei keleivių bus itin mažai, bendrovės direktorius neatmetama galimybės grafiką keisti.

„Nesinori iš anksto prognozuoti ir įvesti žmonėms sumaišties. Jei matysime, kad nuostolinga, teks spręsti. Dabar dirbsime, o po poros savaičių žiūrėsime, kaip seksis“, – teigė M.Čiakas.

Kad keleivinis keltas Senojoje perkėloje visiškai atsipirktų, per dieną reikėtų parduoti bent tūkstantį bilietų.

„Jei muziejus veiktų, čia būtų pasiekiami skaičiai. Esame žiemą kėlę ir po tris tūkstančius. Bet dabar darbo dienomis iš viso nėra, ko keltis į tą pusę. Savaitgaliais būna žmonių, bet irgi labai ribotas skaičius – po du tris šimtus“, – aiškino M.Čiakas.

Brangiausiai – apie 700 eurų per dieną – kainuoja įgulos atlyginimai.

„Kapitonas, mechanikas, denio jūreivis, motoristas. Laive turi būti keturi įgulos nariai“, – aiškino M.Čiakas. Be to, dėvisi ir pats keltas.

„Nesvarbu, kiek žmonių keli, variklis vis tiek sukasi. O laivo remontas, pasikėlus jį dokuose, kainuoja du šimtus tūkstančių“, – skaičiavo M.Čiakas.

Neabejojama, kad šį ir kitą mėnesį keltas dar plaukios nuostolingai. Padėtis paprastai pagerėja gegužę.

„Dabar vėl spauda rašo, kad nėra priežasčių karantinui atlaisvinti. Baisu, kad dar labiau neapribotų“, – kalbėjo M.Čiakas.

Nuostolingai veikiančią Senąją perkėlą gelbėja tik Naujoji.

Vairuotojų bilietai padengia ir keleivių perkėlimo sąnaudas.

Nors pandemija gerokai sumažino mašinų srautus, padėtis Naujojoje perkėloje pamažu gerėja.

„Pernai per savaitę būdavo perkeliama beveik 10 tūkst. automobilių, o šiemet tą pačią savaitę – beveik 7 tūkst. Ankstesnėmis savaitėmis buvo keliama beveik dvigubai mažiau nei pernai“, – aiškino M.Čiakas.

Senoji perkėla neveikia nuo gruodžio 16 d.

Klaipėdos savivaldybėje vyko Miesto įvaizdžio komisijos posėdis, kuriame tartasi dėl kariuomenės ženklo, paminklo-skulptūros "Laimės žiburys" ir 16 metrų ilgio stiebo su istorine vėliava įrengimo uostamiestyje.

Netrukus Šiaurės rage atsiras Lietuvos kariuomenės ženklas, o Klaipėdoje plazdės istorinė vėliava. Nepritarta tik dėl skulptūros-paminklo "Laimės žiburys" statymo Jono kalnelyje.

Anot komisijos nario, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, skulptūrą pasiūlyta statyti teritorijoje, kurioje anksčiau veikė miesto gynybiniai įtvirtinimai. Ši vieta yra įtraukta į Kultūros paveldo objektų sąrašą.

"Meniniai sprendimai šioje teritorijoje negali būti vystomi", – teigė J.Genys.

Galvos skausmu komisijos nariams tapo Lietuvos valstybės atkūrimo ir kariuomenės šimtmečio proga karininkų dovanoto stiebo su istorine vėliava likimas.

Jau kurį laiką nesutariama, kurioje miesto dalyje turėtų plazdėti vėliava.

"Pirmiausia vėliavą buvo planuota kabinti M.Mažvydo alėjoje, tačiau ši vieta neatspindi tikrosios kariuomenės istorijos. Mano manymu, ji turėtų plevėsuoti Klaipėdos universiteto aikštėje, kur anksčiau veikė kariuomenės bazė", – kalbėjo J.Genys.

Šiam siūlymui ne kartą viešai pritarė ir miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Galutinį sprendimą tikimasi priimti iki Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo – lapkričio 23 d.

Diskusijų nekilo dėl siūlymo Lietuvos kariuomenės ženklą įrengti Šiaurės rage.

Eismas vasarą Šiaurės rage, kelto švartavimosi vietos link, ne tik savaitgaliais prilygsta judriausioms miesto gatvėms piko metu.

Poilsiautojai, besikeliantys keltu per marias, stengiasi savo automobilius pastatyti kuo arčiau Senosios Smiltynės perkėlos. Tad nenuostabu, kad mašinos Šiaurės rage ne tik paliekamos ant žolynų, bet ir žalioji veja arčiau uosto tvoros tapo dar viena eismo juosta.

"Jokios papildomos eismo juostos Šiaurės rage niekas nelegalizavo, na, nebent Klaipėdos savivaldybės Transporto skyrius davė leidimą, tačiau tai mažai tikėtina. Taigi per žolę važiuojama neteisėtai", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Paukštė patvirtino, jog vairuotojai žaliąją veją Šiaurės rage išvažinėjo nelegaliai, tačiau policija kol kas į tai kažkodėl nereaguoja.

Už kelių šimtų metrų, priešais piliavietę, yra specialiai automobiliams įrengta patogi ir erdvi stovėjimo aikštelė.

Tačiau akivaizdu, kad žmonėms ji nepatinka, nes esą "per toli nuo kelto".

Noras privažiuoti "prie pat laiptų" savaitgalį vienam jaunam svečiui iš Latvijos įsimins ilgam. Vaikinas Šiaurės rage netyčia taranavo parkomatą ir mėgino išvengti atsakomybės. Pasprukti iš įvykio vietos jam nepavyko dėl pilietiškų klaipėdiečių.

Manevruodamas savo "Opeliu", latvis atsitrenkė į parkomatą, jį išjudino ir gerokai nubraižė savo mašinos šoną.

Tikėdamasis, kad jo niekas nematė, jaunuolis jau buvo pasirengęs pasišalinti lyg niekur nieko. Tačiau čia pat pastebėjo, kad yra fotografuojamas, ir suvokė, jog atsakomybės išvengti nepavyks, maža to, kelią jam užblokavo ir didžiulis autobusas. Galiausiai jaunuolis išlipo iš mašinos ir laukė policijos.

Įvykis buvo užfiksuotas, miestui padarytas nuostolis dėl išjudinto parkomato dar neįvertintas. Todėl tikėtina, kad baudos kvitas Latvijos pilietį pasieks jau namuose.

Lietuvos kalvių sąjunga jau vienuoliktus metus uostamiestyje organizuoja tarptautinį kalvystės simpoziumą „Keturi vėjai“. „Tai nekomercinis projektas, – pabrėžė Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas. – Stengiamės, kad mūsų renginys skirtųsi nuo mugių ir etnografinių švenčių. Plenere akcentuojame pačią kalvystę ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir domėtųsi autentišku amatu, bendrautų su meistrais, ir pamatytų „gyvą“ kūrybą iš metalo.“ Šiemet plenere, kuris vyks rugpjūčio 12 ir 13 dienomis, dalyvaus kalviai iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos ir Lietuvos.

„2017-ieji Klaipėdai – ypatingi metai, miestas džiaugiasi Lietuvos kultūros sostinės titulu. Siekdama skatinti bendruomeniškumą, aktualizuoti miesto istoriją ir šiuolaikinę uostamiesčio kultūrą, Klaipėda pristato programą „Neužšąlantis kultūros uostas“. Programoje – apie pusantro šimto įvairių renginių – tradicinių ar specialiai kultūros sostinės metams gimusių, įtraukiančių miesto bendruomenę bei skatinančių vėl atrasti miesto kultūrą. Mūsų simpoziumas yra šios programos dalis, – teigė jo koordinatorė Jolanta Kopač. – Simpoziumą organizuojame  nuo 2007-ųjų, jis vyksta kasmet ir skatina kultūrinių ryšių plėtrą. Šiais metais juo norime įamžinti Piliakalnių metus. Simpoziume visi į jį susirinkę kalviai po atviru dangumi kurs jungtinę kompoziciją iš metalo. Tai bus skulptūra „Piliakalnis“. Jai kalviai gamins archeologinių radinių Klaipėdos piliavietėje ir piliakalniuose kopijas, iš kurių vėliau sumontuos skulptūrą. Anksčiau vykusių kalvystės simpoziumų metu sukurti originalūs objektai puošia Klaipėdos miestą ir primena gyventojams apie kalvystės renginius ir jų dalyvius. Tikimės, kad ir šiemetis simpoziumas paliks savitą pėdsaką. Tai nėra komercinis renginys, jo paskirtis pristatyti kalvystės amatą visuomenei, stiprinti šalių partnerystę ir plėtoti kultūrinius mainus. Kviečiame atvykti į Klaipėdą ir aplankyti mūsų renginį, pažadame bus įdomu ir linksma!“

Programa

XI tarptautinis kalvystės simpoziumas „Keturi vėjai“

Šiaurės rage Klaipėdoje (Danės g. 1, šalia senosios perkėlos)

Rugpjūčio 12 d.

13 val. – žaizdrų įkūrimas ir iškilmingas XI tarptautinio kalvystės simpoziumo „Keturi vėjai – 2017“ atidarymas.

13–16 val. – archeologinių kopijų gamyba, skulptūros „Piliakalnis“ elementų kalimas.

16–17 val. – kalviškos varžybos.

17–19 val. – etnografinių ansamblių koncertas. Dalyvaus Klaipėdos etnokultūros centro „Senoliai“, ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“, baltarusių bendruomenės „Krynica“.

19–20 val. – varžytuvės su žiūrovais.

20–22 val. – „gyvo“ garso koncertas. Gros instrumentinis trio: Juozas Staniulis (smuikas), Saulius Šiaučiulis (klavišiniai) ir Edmundas Federavičius (mušamieji).

Rugpjūčio 13 d.

12–14 val. – archeologinių kopijų gamyba, skulptūros „Piliakalnis“ užbaigimas.

14 val. – šventės uždarymas, diplomų įteikimas simpoziumo „Keturi vėjai – 2017“ dalyviams.

"Tenka atbuline eiga brautis į pagrindinę gatvę. Bet kada kitas automobilis gali kliudyti. Net nežinai, kur dingti, kai prieš save išvysti iš Šiaurės rago atvažiuojančią mašiną. Juk turėtų būti vadinamosios kišenės, kur automobiliai galėtų prasilenkti nerizikuojant žmonių gyvybėmis", – dienraščiui skundėsi taksi vairuotojas.

Tačiau paaiškėjo, kad eismo sąlygos šioje teritorijoje netrukus keisis iš esmės.

"Jau parengtas techninis projektas. Šiaurės rago teritorijoje atsiras 1,5 tūkst. kv. metrų ploto automobilių stovėjimo aikštelės. Jos bus įkurdintos praplatinus eismo juostas ir įrengtus papildomas stovėjimo aikšteles arčiau raudonų plytų sienos. Taip pat numatyta atnaujinti asfalto dangą", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Kol kas darbų pradžia nėra aiški. Kadangi ši teritorija patenka į senamiesčio zoną, čia privalu atlikti archeologinius tyrinėjimus. Šiuo metu konkursas šiems darbams nėra paskelbtas.

"Tačiau vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje tikimės skelbti konkursą projektui įgyvendinti. Tam jau yra skirta lėšų. Kaip greitai pavyks pradėti darbus, sunku prognozuoti. Tačiau viskas juda į priekį", – tikino I.Šakalienė.

Šiaurės rage stovinti klaipėdiečių pamėgta bronzinė mergaitės skulptūra turi sesę. Jau daugiau nei dešimt metų ji pasitinka vieno Vilniaus viešbučio svečius ir kviečia čia juos sugrįžti.

Skulptūra „Bučinys“ Šiaurės rage atidengta prieš metus. Mažytė, ant pirštų galų pasistiebusi bronzinė mergaitė siunčia bučinį, o gal laukia, kol ją kas pabučiuos.

Šią skulptūrą miestui padovanojo Klaipėdos konteinerių terminalas, kuris praėjusiais metais šventė 20-metį, kaip ir Klaipėdos pilies džiazo festivalis.

Būtent šioms sukaktims pažymėti ir buvo skurta skulptūra „Bučinys“. Jos autorius – skulptorius iš Vilniaus Romualdas Kvintas.

Šiaurės ragą papuošusią skulptūrą netruko pamėgti klaipėdiečiai ir miesto svečiai.

Kelis kartus, kai bronzinė mergaitė buvo išvežta remontui – tvirtai nebesilaikė ant postamento, miestiečiai greitai skelbdavo aliarmą, kad ji dingo.

Tačiau Klaipėda ne vienintelė, kuri turi bučinio laukiančią mergaitę. Panaši skulptūra pasitinka ir vieno Vilniaus viešbučio svečius. Tos skulptūros autorius taip pat R.Kvintas.

Bučinio laukiančios mergaitės nėra identiškos. Vilnietė yra didesnė, pastatyta ant žemės, su dviem kasytėmis. Klaipėdietiškoji – smulkesnė, žemesnė, pastatyta ant postamento. Jos plaukai tarsi susukti į kuodelį.

Prie sostinės viešbučio mergaitę pamatę klaipėdiečiai nustemba.

„Gal vertėtų parsivežti į Klaipėdą ir pastatyti šalia sesės“, – šmaikštavo viena Klaipėdos gyventoja.

R.Kvintas pasakojo, kad Vilniuje skulptūra pastatyta daugiau nei prieš dešimt metų. Anot autoriaus, bučinio idėja turi dar keletą variancijų.

„Istorijoje yra daug atvejų, kai ta pati tema įvairiai rutuliojama. Tai matoma ir kitose šalyse. Yra daug skulptūrų, kurios atspindi tą pačią idėją“, – tvirtino menininkas.

Pasak R.Kvinto, pirmiausia nupiešiami keli skirtingi idėjos eskizai. Tada padaromi keli autoriniai pavyzdžiai. Vėliau gimsta skulptūros, kurių detalės skirtingos, kartais naudojama ir kitokia kūrybinė medžiaga.

R.Kvintas neslėpė, jog yra maloniai nustebintas, kad klaipėdiečiai ir miesto svečiai taip pamėgo jo kūrinį.

Ilgai lauktas šviežių žuvų turgus uostamiestyje jau atvėrė duris. Nors savaitės pradžioje ir buvo nuogąstauta, jog reikiamų darbų pabaigti nebus spėta, o įrengimo finišas strigs dėl biurokratinių procesų, tačiau prognozės nepasitvirtino.

Prekybos paviljonai netoli Šiaurės rago buvo pastatyti dar birželio viduryje, o nuo antradienio, keliaudami Danės pakrante, miestiečiai pagaliau gali įsigyti šviežių bei rūkytų žuvų.

Buvo tikimasi, kad apsipirkti čia bus galima jau birželio mėnesio pabaigoje, tačiau turgaus atidarymo terminas buvo atidėtas – atsirado trukdžių prijungiant nuotekų tinklus.

Vėliau buvo nuspręsta šviežių žuvų turgelį atidaryti per Jūros šventę. Tačiau šios savaitės pradžioje buvo kilę įtarimų, esą nepavyks pabaigti visų reikiamų darbų ir jubiliejinės fiestos metu žuvimis prekiaujama nebus.

„Vargu ar pavyks atidaryti iki savaitgalo renginių maratono. Susidūrėme su tradicinėmis kliūtimis, nes darbus atliekame paveldosauginėje teritorijoje“, – pirmadienį abejonių neslėpė įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ Infrastruktūros ir energetikos tarnybos viršininkas Gintaris Milvydas.

Dvejonių kėlė ir klausimas, ar pabaigus darbus prekiauti paviljonuose norintys verslininkai spės gauti leidimus.
Tačiau visi reikiami darbai buvo atlikti laiku ir jau antradienį netoli Šiaurės rago įsikūrė pirmieji šviežiomis ir rūkytomis žuvimis prekiaujantys verslininkai.

„Buvo sunku. Neseniai čia buvo rasti kažkokie ragai. Gal vėl uždraus? Kartais atrodo, kad šioje vietoje nelemta įsikurti žuvų turgui“, – kandžiai juokavo prekybą pradedantis verslininkas Virginijus Jurkus.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža patikino, kad minėtam verslininkui leidimas prekiauti žuvimis buvo išduotas.

„Į mus buvo kreiptasi. Viskas atitiko reikalavimus ir mes išdavėme leidimą. Kiek žinau, viskas vyksta sklandžiai“, – informavo pašnekovas.

Kol kas duris atvėrusiame turgelyje įsikūrė tik viena įmonė, tačiau paviljonų rengėjai tikina, kad antroji prekyvietė ilgai tuščia nebus.

„Norinčiųjų yra kelis kartus daugiau, o prekyviečių – tik dvi“, – patikino įmonės „Klaipėdos laivų remontas" Infrastruktūros ir energetikos tarnybos viršininkas.

Šiaurės rage ketvirtadienį bus atidaryta vėtrungių alėja. Moduliai, ant kurių jos pakabintos, jau pastatyti. Tai vienas iš tarptautinio folkloro festivalio „Parbėg laivelis“ renginių.

Vėtrungių alėja bus atidaryta 17 val. Trečiadienį vyko baigiamieji jų įrengimo darbai. Ant keturių modulių bus pakabinta po penkias vėtrunges.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pasakojo, kad kiekvienas modulis pristatys vėtrungės savivaldybes: Neringos, Šilutės ir Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto.

Modulius puoš ne tik vėtrungės, bet ir burės. Ant pastarųjų bus pristatomos savivaldybės. Į vėtrungių alėjos atidarymą pakviesti ir jų vadovai.

Anot N.Lendraičio, svarstomos galimybės vystyti šį projektą. Tikimasi, kad kitais metais vėtrungės atsiras kitose miesto vietose. Rugpjūtį vienos įmonės iniciatyva modulis su vėtrungėmis turėtų būti pastatytas netoli skulptūros „Vaiduoklis“.

„Kiek vėtrungių papuoš miestą priklausys nuo noro“, – tvirtino vedėjas.

N.Lendraitis pasakojo, savivaldybei vėtrungių alėjos įrengimas neatsiėjo nė cento. Lėšas skyrė Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, savivaldybės partnerės, įmonės.

„Manau, kad ir toliau būtų galima eiti panašiu keliu“, – pasakojo vedėjas.

Vieno modulio su vėtrungėmis įrengimas kainavo 11 tūkst.-12 tūkst. litų. Alėja miestą turėtų puošti iki rudens. Vėliau jas ketinama nurinkti dėl oro sąlygų. Planuojama, kad tada vėtrungės keliaus po kitas savivaldybes. Galvojama, kad jos tiktų regiono pristatymui turizmo parodose.

„Vėtrungių panaudojimo galimybės plačios. Tai ne tik miesto puošmena“, – pabrėžė vedėjas.

Vėtrungių alėjos atidarymas – vienas iš tarptautinio folkloro festivalio „Parbėg laivelis“ renginių. Jo renginiai prie skulptūros „Arka“ prasidės ketvirtadienį 12 val.

Festivalyje vyraus dvi temos: vėtrungės ir šeima. Jame dalyvauja devyni ansambliai iš užsienio šalių ir 23 iš Lietuvos. Iš viso 700 dalyvių.

Festivalis truks keturias dienas. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės klausytis liaudies dainų, stebėti šokius, apsilankyti jomarke, sužinoti daugiau apie amatus ar paragauti įvairių skanėstų.

Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį festivalio renginiai prasidės 10 val.

Klaipėdiečiai greitai pasigedo iš Šiaurės rago dingusios bučinį siunčiančios mergaitės skulptūros, kuri atidengta prieš pusantros savaitės. Nuogąstauta, kad ją pagrobė vagys.

Antradienį po pietų viename socialiniame tinkle klaipėdiečiai dalinosi postamento, ant kurio turi stovėti Klaipėdos pilies džiazo metu atidaryta bronzinė mergaitės skulptūra, nuotrauka. Jis buvo tuščias.

„Kur dingo „Bučinys“?“, – klausė klaipėdiečiai.

Dėl dingusios skulptūros sunerimo pats miesto meras Vytautas Grubliauskas.

„Girdėjau, kad dingo. Bandysiu aiškintis, kas nutiko. Jei Klaipėdoje pradedama vogti vėliavas ir skulptūras, tai lygis pasiektas. Kaip tik važiuoju pasižiūrėti į vietą“, – antradienį po pietų tvirtino meras.

V.Grubliauskas netruko išsiaiškinti, kas nutiko skulptūrai. Meras klaipėdiečius ramino, kad „merginos“ niekas „nenušvilpė“. Skulptūrą į savo dirbtuves išsivežė autorius Romualdas Kvintas.

Bronzinė mergaitė buvo išjudinta ir ją reikėjo tvirčiau pritvirtinti prie postamento.

„Džiugu, kad klaipėdiečiai labai greitai pastebėjo, kad trūksta mergaitės. Pats autorius nelabai tikėjosi, kad skulptūra sulauks tokio išskirtinio dėmesio. Matyt, merginą apsikabino, šokdino, šnekino, bučiavo minios žmonių, kad per tokį trumpą laiką ši buvo išjudinta“, – pasakojo meras.

Jau trečiadienį skulptūra turėtų sugrįžti į savo vietą.

„Jei kas buvo išsigandęs, kad mergina pabėgo pas berniuką vandeniu ar tilteliu, tai gandai nepasitvirtino. Ji bus pritvirtinta stipriau ir tikėkimės, kad ilgam“, – vylėsi meras.

Skulptūrą „Bučinys“ – mažytę, ant pirštų galų pasistiebusią bronzinę mergaitę, siunčiančią bučinį, o gal laukiančią, kol ją pačią pabučiuos miestui dovanojo 20-metį švenčianti įmonė „Klaipėdos konteinerių terminalas“.

Atidarymo metu viltasi, kad skulptūra sulauks didelio klaipėdiečių ir miesto svečių susidomėjimo. Taps pirmųjų pasimatymų, bučinių ar susitikimų vieta.

Klaipėdiečiams ir uostamiesčio svečiams Šiaurės rage ketvirtadienį duris oficialiai atvėrė naujasis keleivių terminalas. Į šį bendrovės „Smiltynės perkėla“ projektą investuota apie 4 mln. litų.

Leidimą statyti naująjį terminalą įmonė gavo dar 2011-aisiais. Tačiau paskelbus viešąjį konkursą jo rezultatai buvo apskųsti, tad projekto darbai startavo tik pernai.

Šiandien Šiaurės rago krantinę puošia naujas administracinis apie 300 kv. m pastatas, kuriame įrengta keleivių laukimo salė, kasos, kavinukė, o iš terasos atsiveria Kuršių marių, uosto ir Smiltynės panoraminiai vaizdai.

Bendrovės atstovai neabejoja, jog ši terasa ant pastato stogo, kuri bus atvira ištisą parą, taps pamėgtu klaipėdiečių ir miesto svečių traukos tašku.

Įgyvendinant projektą, sutvarkyta ir dalis Šiaurės rago teritorijos: paklota nauja granitinė šaligatvių danga, įrengtas apšvietimas, praplėsta ir išasfaltuota aikštelė automobiliams apsisukti, įrengtos 4 automatinės bilietų kasos bei nauja praėjimo kontrolės sistema.