Pasak L. Kasčiūno, esant poreikiui sugriežtinti sienų apsaugą būtų galima per keletą valandų.

„Mes jau irgi vakar esame pasiruošę visus reikalingus dokumentus, jeigu būtų pasirodę bent daugiau kažkokios bangos migrantų iš Rusijos, mes būtume staigiai pritaikę (sugriežtintą sienų apsaugą – BNS). Bet matome, kad ta situacija sąlyginai deeskalavosi, nematėme vakar jokių ženklų, kad daugėtų bėgančių iš Rusijos ar Kaliningrado srities“, – LRT radijui sekmadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Jeigu reikės dar griežtesnių ribojimų, mes tikrai be problemų tą per valandą ar dvi padarysime“, – pridūrė jis.

Jeigu reikės dar griežtesnių ribojimų, mes tikrai be problemų tą per valandą ar dvi padarysime.

Pasak Seimo NSGK pirmininko, saugumo situacija Lietuvoje šiuo metu nesikeičia.

Latvija ir Estija šeštadienį sugriežtino sienų apsaugą, reaguodamos į privačios karinės bendrovės „Wagner“ ginkluotą maištą Rusijoje.

L. Kasčiūno teigimu, neramumai Rusijoje rodo poreikį ir toliau stiprinti NATO rytinį flangą.

„Daug svarbiau, matant, kas čia įvyko, suvokti visam Aljansui, kad reikia stiprinti priešakinę gynybą. Čia yra viso to susitikimo (NATO viršūnių susitikimo – BNS) turinio esmė, kad kuo daugiau sąjungininkų atsirastų rytiniame flange čia vietoje ir iš karto“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, penktadienio vakarą Rusijoje prasidėję ir šeštadienį besitęsę neramumai buvo „beprecedentis dalykas“, parodęs, kad Vladimiras Putinas nebeturi prievartos monopolio.

„Vis tik tas prievartos monopolis, kuris, atrodė, visiškai yra konsoliduotas V. Putino rankose, dabar jau nebėra taip konsoliduotas. Pasirodo, gali formuotis pusiau savarankiškos grupės, kurios gali realiai grasyti režimui iš vidaus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Visgi šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.

Dėl  neramumų Rusijoje sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame ketinama aptarti situaciją šioje šalyje bei galimas jos pasekmes, taip pat valstybės sienos apsaugos klausimus.

Patikrinimai vyks nuo liepos 7 dienos 8 val. iki liepos 13 dienos 8 valandos.

Kontrolė apims patikros vietas Lietuvos pasienyje su Latvija ir Lenkija, taip pat kontrolės punktus keliaujant per oro ir jūrų uostus Šengeno vidaus reisais.

Šiuo metu vykstant per vidaus sienas yra privaloma turėti galiojantį kelionės dokumentą – piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, tačiau patikrinimai nėra vykdomi.

Vidaus ministerija anksčiau skelbė, kad atsižvelgiant į situaciją ir galimas grėsmes, patikrinimai vyks rizikos analize paremta pasirinktine tvarka bet kuriuo paros metu.

Į Lenkiją ir Latviją bus galima vykti pagrindiniais keliais, o prie sienų bus sukurti laikini kontrolės punktai.

Patikrinimams bus naudojama laikinai įrengta infrastruktūra, eismui reguliuoti statomi laikini kelio ženklai ir atitvarai.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Tai pirmas kartas, kuomet Lietuvoje organizuojamas šis renginys.

Šios priemonės, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, imtasi dėl padidėjusių saugumo reikalavimų, susijusių su viršūnių konferencija. Pareigūnai stengiasi, kad ribojimai būtų kuo mažesni, pirmadienį sakė federalinės policijos atstovas.

Priemonė padės užtikrinti gyventojų saugumą, taip pat taikią planuojamų demonstracijų eigą. Tikimasi, kad patikros pasienyje neleis patekti į Vokietiją galimiems smurtautojams iš užsienio.

Pasienio kontrolė bus taikoma iki liepos 3 dienos, priklausomai nuo situacijos pasienyje. Ji laiko vietos ir atžvilgiu bus vykdoma lanksčiai. Patikra bus atliekama ne tik keliuose, bet ir traukiniuose bei pėsčiųjų maršrutuose. „Taupant laiką, prašome keliautojų būti pasiruošus dokumentus“, - sakė atstovas.

Elmau pilyje G7 šalių lyderiai susitiks birželio 26-28 dienomis. Konferencijos dienomis laukiama demonstracijų su tūkstančiais dalyvių. G7 grupei priklauso Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, JAV, Kanada ir Japonija.

Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Hermmannas pasveikino laikiną pasienio kontrolės įvedimą. Anot jo, vidaus sienų kontrolė jau pasiteisino vykstant G7 viršūnių konferencijai 2015-aisiais. „Pasaulio politinė situacija, lyginant su padėtimi tuomet, yra dar sudėtingesnė. Turime daryti viską, kad išvengtume riaušininkų“, - sakė ministras.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

Vyriausybės nutarimu sienų kontrolė pasienyje su Latvija laikinai atkurta siekiant geriau organizuoti žmonių, bėgančių nuo karo Ukrainoje, patekimą į šalį, nurodė Vidaus reikalų ministerijos atstovai.    

Vidaus reikalų ministras Kristianas Jaani (Kristianas Janis) sakė, kad laikinai grąžinus sienų kontrolę, valstybė galės jau pasienyje teikti pagalbą nuo karo bėgantiems žmonėms.  

„Dėl kontrolės sienos kirtimas gali užtrukti, ir už tai iš anksto atsiprašome, tačiau tikrai nesiekiame parodyti nepagarbą Ukrainos piliečiams. Priešingai, dėl to susidarysime geresnį vaizdą apie atvykstančius asmenis, jau pasienyje galėsime suteikti jiems reikalingą informaciją ir nukreipti ten, kur jiems bus suteiktos būtinos paslaugos. Pastarosiomis savaitėmis daug nuveikėme, kad pas mus atvykstantys ukrainiečiai jaustųsi čia laukiami ir saugūs“, – kalbėjo K. Jaani.    

Ministras pridūrė, kad vyriausybės nutarimas liečia tiek Ukrainos piliečius, tiek jų šeimų narius. 

„Čia svarbu pabrėžti, kad, remiantis įstatymu, šeimų nariais mes laikome Ukrainos piliečių sutuoktinius, jų tėvus ir vaikus, nepriklausomai nuo jų pilietybės“, – sakė K. Jaani. 

Pasak ministro, pasienio kontrolės punkte karo pabėgėliams bus rekomenduojama kreiptis į neseniai atidarytą pabėgėlių priėmimo centrą Taline išsamesnei informacijai gauti.  

„Ten teikiamos įvairios paslaugos, pagalba ir informacija, reikalingos į Estiją atvykusiems pabėgėliams“, – sakė K. Jaani.   

Premjeras Scottas Morrisonas pranešė, kad atvykėlių iš užsienio kvotos bus sumažintos perpus, siekiant išvengti tolesnių protrūkių.

Pagal dabartinę strategiją, per savaitę į Australiją komerciniais skrydžiais gali atvykti tik 6 000 žmonių, o kiekvienas atvykėlis turi dvi savaites saviizoliuotis viešbutyje.

Nuo liepos vidurio ši kvota bus sumažinta iki 3 000 žmonių, tačiau, teigė S. Morrisonas, Vyriausybė vykdys dažnesnius repatriacinius skrydžius užsienyje įstrigusiems australams.

Australijoje šiuo metu vos 8 proc. suaugusiųjų yra visiškai paskiepyti.

„Tai yra sunkus metas žmonėms, turintiems gyventi su apribojimais. Priešais mus – ilgas kelias“, – sakė S. Morrisonas.

Iš viso apie 10 mln. žmonių šiuo metu gyvena karantino režimu Sidnėjuje, Brisbane ir Perte. Lokaliais karantinais siekiama numalšinti naujų COVID-19 atvejų protrūkį. Ketvirtadienį Australijoje registruoti 27 nauji ligos atvejai.

„Kreipėmės į Irako Vyriausybę, į Turkijos Vyriausybę, kad būtų sustiprinta išvykstančiųjų per oro uostus kontrolė. Kadangi turime tikslius skrydžius, paprašėme, kad būtų imamasi veiksmų“, – BNS ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.

Jis teigė siekiantis mėnesio pabaigoje Italijoje susitikti su šių šalių užsienio reikalų ministrais. Romoje tuo metu vyks šalių koalicijos, kovojančios su grupuote „Islamo valstybė“, ministrų susitikimas.

G. Landsbergis sakė, kad su Irako ir Turkijos ministrais norėtų aptarti galimybes tiek stiprinti išvykstančiųjų kontrolę, tiek grąžinti nelegalius migrantus į kilmės šalis.

Pareigūnų duomenimis, per šiuos metus į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai bandė patekti beveik 400 migrantų, daugelis jų yra Irako piliečiai.

Šis kiekis yra penkis kartus didesnis nei per visus 2020-uosius.

Po lėtos vakcinavimo kampanijos pradžios už sveikatos priežiūrą atsakingos Prancūzijos institucijos pranešė, jog iki šeštadienio nuo koronaviruso buvo paskiepytas 1 mln. žmonių.

Tačiau naujų užsikrėtimo atvejų, į ligonines guldomų žmonių ir mirčių nuo COVID-19 skaičiai tebėra dideli ir tai kursto baimes, jog Prancūzijai galbūt reikės dar vieno nacionalinio karantino, kuris būtų jau trečiasis ir kuris suduotų dar didesnį smūgį verslui bei kasdieniam gyvenimui.

Nuo sekmadienio atvykstantieji į Prancūziją iš Europos Sąjungos (ES) šalių oro ar jūrų transportu turės pateikti neigiamą per ankstesnes 72 valandas atlikto COVID-19 testo rezultatą.

Atvykstantiesiems iš ne ES šalių šis reikalavimas taikomas nuo sausio vidurio.

Tuo tarpu atvykstantiesiems į Prancūziją iš ES šalių sausumos transportu, įskaitant anapus sienos dirbančius asmenis, nereikės pateikti neigiamo testo rezultato.

Transporto ministro Jeano-Baptiste'o Djebbari (Žano Batisto Džebari) pateiktais duomenimis, į Prancūzijos oro ir jūrų uostus iš kitų ES šalių šiuo metu kas savaitę atvyksta po maždaug 62 tūkst. žmonių.

Prancūzijos sveikatos apsaugos agentūra šeštadienį pranešė, jog per ankstesnes 24 valandas buvo nustatyti 23 924 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai ir mirė 321 užsikrėtusysis, taigi bendras mirčių skaičius padidėjo iki 72 877.

Ligoninėse gydomi 25 800 tūkst. užsikrėtusiųjų COVID-19, iš jų beveik 2,9 tūkst. guli intensyviosios terapijos skyriuose.

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas (Olivjė Veranas)  įspėjo, jog tuo atveju, jeigu šiuo metu galiojančios priemonės, įskaitant visoje šalyje nuo 6 val. vakaro galiojančią komendanto valandą, bus nepakankamos, gali būti paskelbtas dar vienas karantinas.

„Mums reikia komendanto valandos, kad galėtume parodyti rezultatus“, – pareiškė ministras.

„Geriausiu atveju sugebėsime sumažinti epidemijos spaudimą. Jeigu ne, nelauksime kovo mėnesio, kad imtumės veiksmų“, – pareiškė jis laikraščiui „Le Parisien“.

Prancūzija 2020 metais buvo dukart paskelbusi karantiną: pirmasis galiojo nuo kovo iki gegužės, o antrasis – nuo spalio iki gruodžio.

Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija trečiadienį pristatydama Terorizmo prevencijos darbotvarkę nurodė, kad siekiant užtikrinti Europos piliečių saugumą itin svarbu išaiškinti įtariamuosius jau prie Bendrijos sienų.

Po kruvinų išpuolių Paryžiuje prieš penkerius metus, kuriuose dalyvavo iš Sirijos sugrįžę kovotojai, ES ne kartą sulaukė ekstremistų atakų. 2019 metais Europos Sąjungoje buvo surengtos septynios teroristinės džihadistų atakos, dukart daugiau išpuolių pavyko užkardyti teisėsaugos pareigūnams.

„Valstybės narės turėtų skubiai užbaigti  mūsų išorinių sienų valdymo modernizavimą pagal nustatytas gaires, turėdamos ambicijų sukurti moderniausią pasaulyje sienų valdymo sistemą“, – nurodė EK.

Pagal Šengeno informacinės sistemos reglamentą, patvirtintą prieš dvejus metus, valstybės narės įpareigotos įkelti perspėjimus apie teroristinius nusikaltimus į sistemą ir dalintis informacija su Europolu.

„Nepaisant padarytos pažangos, reikia daugiau darbo“, – nurodė Komisija, ketinanti stiprinti ES teisėsaugos agentūrą,  didinti jos biudžetą ir plėsti kompetencijas, įskaitant galimybę jai skelbti perspėjimus apie užsienio kovotojus.

EK taip pat planuoja bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekdama pagerinti prieigą prie skaitmeninių įrodymų ir nusikaltėlių naudojamos šifruotos informacijos.

Eurokomisarė Ylva Johansson tai pareiškė gindama Šengeno erdvę, kurioje nėra sienų kontrolės. Prancūzija ir kai kurios kitos šalys po pastarojo meto teroristinių atakų paragino reformuoti šią  laisvo judėjimo erdvę, siekiant geriau užtikrinti saugumą.       

Šengeno erdvei priklauso dauguma iš 27 ES narių, taip pat Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas. Ši zona dažnai patiria spaudimą dėl terorizmo ir nelegalios migracijos.

„Mums susiduriant su tikriausiai didžiausia ekonomine krize per mūsų istoriją, laivas judėjimas bus [vienas iš] svarbiausių atsigavimo instrumentų“, – sakė Y. Johansson.

„Akivaizdu, kad vidinių sienų kontrolė smarkiai pakenks BVP“, – sakė eurokomisarė, remdamasi oficialaus tyrimo duomenimis. 

„Kontrolė prie vidinių sienų, deja, nesustabdys teroristų. Tačiau žinome, kad sienų kontrolė sustabdys transportą, prekybą ir turistus“, – kalbėjo ji.    

Prieš kelias savaites ES valstybių narių ministrai sutarė neperžiūrėti Šengeno erdvės taisyklių, bet paragino sustiprinti saugumą prie Bendrijos išorinių sienų.   

Po spalio 29-osios išpuolio Nicoje, kurį įvykdė tunisietis, atplaukęs migrantų laivu į Italiją ir vėliau pasiekęs Prancūziją, šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas paragino „iš esmės“ pertvarkyti Šengeno erdvę.

Jis sakė pateiksiąs atitinkamus pasiūlymus gruodžio 10-11 dienomis vyksiančiame ES viršūnių susitikime.

Vidaus sienų kontrolė vienam mėnesiui, nuo rugsėjo 19 d. iki spalio 18 d., atnaujinta su Lietuva, Lenkija, Nyderlandais, Belgija, Ispanija, Austrija, Liuksemburgu, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Šveicarija, Čekija, Graikija, Danija, Italija, Vengrija, Malta, Islandija, Norvegija, Švedija, Vokietija, Slovakija ir Estija.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad taip Suomija sureagavo į padidėjusi sergamumą koronaviruso (COVID-19) infekcija šiose Europos šalyse.

Išaugus Lietuvos sergamumo vidurkiui, SAM ragina keliaujančius į užsienio šalis pasidomėti apie šalies, į kurią vykstama, taikomus ribojimus, atvykimo ir izoliavimo sąlygas.

Ministerija primena, kad šią savaitę Vokietijos Sveikatos ministerija įtraukė Šiaulių regioną į koronaviruso paveiktų vietų sąrašą, todėl atvykusiems iš šio regiono taikomas izoliavimosi reikalavimas. Kiti Lietuvos regionai į rizikingų vietų sąrašą Vokietijoje nėra įtraukti, atvykus iš jų izoliacija ir kitos viruso valdymo priemonės nebus taikomos.