-
Kardinolas S. Tamkevičius švenčia 85-ąjį gimtadienį 3
„Šiandien 85-ąjį gimtadienį švenčia Kauno miesto garbės pilietis – kardinolas Sigitas Tamkevičius. Visų kauniečių vardu siunčiame šilčiausius sveikinimus! Jūsų nuveikti darbai, neblėstantis tikėjimas ir ištikimybė vertybėms – pavyzdys kiekvienam mūsų. Linkime tvirtos sveikatos, energijos bei su kaupu grįžtančios šviesos, kurią dosniai dalijate kitiems“, – sveikinimus siuntė Kauno miesto savivaldybės atstovai.
S. Tamkevičius – išskirtinė asmenybė, pernai minėjusi ir kunigystės 60-metį. „1962 m. balandžio 18 d. buvo Didysis trečiadienis. Vyskupas Petras Maželis suteikė man kunigo šventimus“, – „Kauno dienai“ apie kunigystės pradžią yra pasakojęs S. Tamkevičius.
Laimučio Brundzos nuotr.
1957 m. gruodį jis paimtas į sovietinę armiją, nuvežtas prie Juodosios jūros, kur pateko iš viso net penki klierikai. Vis dėlto apie juos niekas iš aplinkinių nežinojo. Kaip prisiminimų knygoje pasakojo S. Tamkevičius, labiausiai vargino keiksmažodžiai, nešvankios kalbos ir kvaili įsakymai. Tiesioginis viršininkas stoti į komjaunimą neragino, o atsakingo už politinį auklėjimą karininko pastangoms kareivis S. Tamkevičius nepasidavė“, – apie kardinolo gyvenimo detales yra pasakojęs istorikas Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Artūras Grickevičius.
Linkime tvirtos sveikatos, energijos bei su kaupu grįžtančios šviesos, kurią dosniai dalijate kitiems.
Tuo metu būti kunigu buvo iš tiesų nelengva, nes už nugaros visada stovėjo sovietiniai saugumiečiai. S. Tamkevičių taip pat verbavo KGB, bet jis nepasidavė.
„Religinių reikalų įgaliotinio nurodymu 1968 m. uždrausta sakyti pamokslus. Sakė, kad kalbu prieš tarybų valdžią, nors prieš valdžią nekalbėjau, tik paminėjau Bažnyčios persekiojimus“, – yra pasakojęs kardinolas S. Tamkevičius.
Be jokios dramos S. Tamkevičius „Kauno dienai“ yra kalbėjęs ir apie laikotarpį, kai sovietinė valdžia jam uždraudė eiti kunigo pareigas, – darbus gamykloje ir melioracijoje kardinolas tuomet pavadino Dievo dovana ir puikia galimybe pažinti daug įvairių žmonių, kurių jis galbūt ir nebūtų sutikęs kunigaudamas. „Praplėtė horizontus“, – taip atskyrimo nuo kunigo pareigų laiką įvardijo pats dvasininkas ir prisipažino, kad būtent tuomet artimai susipažino su pogrindyje veikusiomis vienuolijomis. 1972-aisiais S. Tamkevičius pradėjo leisti pogrindinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“. Kronikoje apie katalikų priespaudą ir veikliausiųjų persekiojimą skelbtos žinios atkakliems ir persekiojamiems katalikams teikė vilties, kad viešumo sąlygomis raudonoji valdžia kraštutinių priemonių vengs, kad bus apginta teisė nevaržomai praktikuoti savo tikėjimą ir mokyti jo tiesų vaikus ir jaunuolius. S. Tamkevičius šio leidinio numerius ruošė iki 1983 m.
Šiame leidinyje skelbtos naujienos buvo svarbios ne tik tuometei okupuotai Lietuvai, bet ir išeivijai. Užsienio lietuvių pastangomis katalikų hierarchai ir per juos visa Katalikų Bažnyčia, taip pat ne vienos šalies diplomatai ir politikai sužinojo ne tik apie Lietuvos katalikų priespaudą ir persekiojimą, bet ir apie pačią neteisėtai aneksuotą ir vargstančią Lietuvą.
-
Kauno dvasininkai: po Sausio 13-osios paminėjimo nelengva – ar nebeturime nieko švento? 31
„Šiomis dienomis dauguma grįžtame į prisiminimus apie dramatiškąją Sausio 13-ąją, kai mūsų Laisvė buvo apginta šimtatūkstantinių beginklių minių, tąsyk išgyvenusių ypatingą vienybę ir susitelkimą, prie svarbių Valstybei objektų. Iš 14-os visiškai paprastų, šioje minioje buvusių ir tik rankomis prieš tankus mėginusių atsilaikyti Lietuvos žmonių brutali sovietinė agresija atėmė tai, ką brangiausia turi žmogus, – Dievo dovanotą gyvybę ir teisę gyventi. Į šį laiką ne tik grįžtame mintimis, prisimename, bet ir apie jį liudijame jaunajai kartai. Ši data ir tos kruvinosios nakties tragedija bei apginta Tėvynės Laisvė lig šiol 31-erius metus tautoje buvo nekvestionuojama – atrodo, visi vieningai mokėjome gerbti tai, kas išgyventa. Tačiau po šiemetinės Sausio 13-osios paminėjimo nelengva, bet vis dėlto reikalinga paklausti: ar nebeturime nieko švento?“ – rašoma Kauno arkivyskupijos pranešime.
Kardinolas S. Tamkevičius, vienas pirmųjų Laisvės premijos laureatų ir šįmet 50-metį mininčios LKB Kronikos pradininkas bei redaktorius, sakė, kad rengti protesto akcijas prieš valdžią per Laisvės gynėjų minėjimą yra neleistina. „Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną... Man trūksta žodžių... Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – po Sausio 13-osios minėjimo sakė kardinolas S. Tamkevičius.
Sigitas Tamkevičius (E. Ovčarenko, L. Balandžio/BNS nuotr.)
Kauno arkivyskupas metropolitas K. Kėvalas taip pat nepritaria veiksmams, kurie išreiškia nepagarbą Laisvės gynėjams ir į mūsų istoriją neištrinamai įrašytai Sausio 13-ajai. Kartu jis išsako viltį, jog „laisvę ir demokratiją savo šalyje stiprinsime susikalbėjimu, susitarimu, dialogu, pagarba vieni kitiems, nes jėgos pozicija ir pyktis, kaip žinome iš istorijos, galutinai vis tiek reiškia tik pralaimėjimą“.
Mūsų laisvės intencijomis, prisimenant už ją sudėtas aukas, Sausio 13-ąją buvo meldžiamasi Šiluvoje. Iškilmingose šv. Mišiose priminti įvykiai prieš 31-erius metus, kurie, pasak arkivyskupo K. Kėvalo, dramatiškai paženklino mūsų ir mūsų tautos istoriją, o apginta Tėvynės laisvės dovana yra mums uždavinys šiandien – laisvę nuolat palaikyti, dėl jos stengtis, už ją melstis. Taikos įgūdžiai ir Dievo garbinimas turi vis labiau tapti mūsų gyvenimo būdu.
Kęstutis Kėvalas/Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno arkivyskupas emeritas L. Virbalas SJ Mišių homilijoje Šiluvoje tądien sakė, jog LKB Kronika, palyginti su kitais leidiniais, regis, nedidelė, tačiau sovietų imperijai atrodė itin pavojinga. Jis priminė, kad kaip tik tuo metu, kai vyko Mišios Šiluvoje, Vilniuje, Sausio 13-osios minėjimo renginyje, ir buvo įteikta Laisvės premija, skirta tiesos žodžio – pogrindinės Kronikos bendradarbiams – seserims Bernadetai Mališkaitei SJE ir Gerardai Elenai Šuliauskaitei SJE bei vyskupui Jonui Borutai SJ. Komentuodamas evangelinę raupsuotojo išgydymo sceną, kai šis Jėzų prašo pagydyti: „...jei tu panorėsi“, ganytojas sakė: „Jėzus gydo prisiliesdamas prie didžiausių mūsų gyvenimo ir pasaulio skaudulių, prie to, kas paženklinta didžiausia gėda, kalte, sunkiausiomis naštomis.“ Mūsų šiandienai su tarpusavio kaltinimais, susipriešinimais homilijoje raginta prašyti Dievo pagalbos ir atsivertimo. „Jėzus sako ir mums: noriu – būk švarus, būk laisvas, būk gailestingas“, – užbaigė homiliją arkivyskupas L. Virbalas.
Lionginas Virbalas SJ/V. Skaraičio (BNS) nuotr.
Sausio 13-ąją Šiluvoje Šviesos koplytėlėje buvo uždegtos žvakelės 14-ai Lietuvos laisvės kankinių – už laisvą mūsų šiandieną.
Išvakarėse, sausio 12-osios vakarą, Kauno arkikatedroje bazilikoje aukodamas šv. Mišias arkivyskupas K. Kėvalas sakė: „Lietuvos istorija – tai kančios, kovos už tiesą ir laisvę istorija. Pažadėtosios žemės ir laisvės siekimas. Savo istorijoje ne kartą vienijomės su Kristaus kančia, gerai supratome tą kančią. Ir Jis gerai suprato mūsiškę. Esame artimi Jo širdžiai ir glaudžiamės Jo bei Jo motinos Mergelės Marijos beribio gailestingumo versmėje. Popiežius Jonas Paulius II yra gražiai pasakęs, kad Lietuva turi labai daug šventųjų kankinių. Jų garbingose gretose rikiuojasi ir Sausio 13-ąją žuvusieji. Prašykime jų užtarimo šiandien, kad ir toliau turėtume stiprybės drąsiai stovėti savo Laisvės sargyboje. Dirbkim, kovokime dėl Lietuvos. Tai ir bus mūsų žuvusiųjų atminimo gražiausias pagerbimas. Ir nepamirškime pasidžiaugti, jog mūsų kova buvo sėkminga. Šiandien drąsiai ir garsiai galime ištarti žodį „Lie-tu-va“. Būkime verti jos ir visų, kurie savo kraujo auka išaugino mūsų laisvę“.
-
S. Tamkevičius: klausiau ir meldžiausi – Viešpatie, pasigailėk, nes jie nežino, ką daro 45
„Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – ketvirtadienį po Nepriklausomybės aikštėje vykusio minėjimo BNS sakė dvasininkas.
Lietuvos šeimų sąjūdžio ir kitų politinių veikėjų keli šimtai pakviestų protestuotojų švilpė, rėkė, mušė būgnus aikštėje vykstant iškilmingam Laisvės gynėjų dienos minėjimui ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijai.
Taip elgtasi ne tik kalbant premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei, bet ir Laisvės premijos laureatei, vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių vienuolei Bernadetai Mališkaitei.
L. Balandžio/BNS nuotr.
„Suprantu, kad žmonės gali būti nepatenkinti kai kuriais ar Seimo, ar Vyriausybės sprendimais, bet tokią dieną, Lietuvos laisvės dieną,... Man trūksta žodžių“, – sakė S. Tamkevičius.
L. Balandžio/BNS nuotr.
Jis drauge su B. Mališkaite Laisvės premiją atsiėmė vietoj atvykti negalėjusio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 1983–1989 metų vyriausiojo redaktoriaus, Telšių vyskupo emerito Jono Borutos.
„Gyvename laisvoje šalyje, žmonės gali būti kuo nors nepatenkinti, gali būti protestuoti, bet tik ne šiandien, ne šita proga“, – BNS sakė S. Tamkevičius.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius teigė, kad žmonės ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę atvyko išreikšti protestą „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.