„Vilniuje susirinkę į NATO viršūnių susitikimą, Jūs turite galimybę padaryti istorinį sprendimą ir pakviesti Ukrainą į NATO, neatidėliojant ir nelaukiant karo pabaigos“, – teigiama kreipimesi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, NATO valstybių ir vyriausybių vadovus.

„Ukraina ir jos žmonės savo gyvybėmis, paaukotomis už visų mūsų laisvę, nusipelnė, kad mes visi gintume kiekvieną Ukrainos žemės centimetrą. Jūsų sprendimas gali sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – teigiama jame.

Laišką pasirašė kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė,  Kovo 11-osios Akto signatarai.

Antradienį Vilniuje prasidės NATO viršūnių susitikimas, per kurį bus sprendžiama dėl Ukrainos perspektyvų Aljanse.

Susitikime dalyvaus daugiau nei 30 gimnazijų atstovai: 460 mokinių ir mokytojų, pranešė Seimas.

Moksleivius pasveikins Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Signatarai ir buvę Aukščiausiosios Tarybos deputatai pasakos apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, šalies gynybos, švietimo, aplinkos apsaugos, teisinės sistemų kūrimą, ūkio reformą, Konstitucijos rengimą.

Diskusijose dalyvaus Mečys Laurinkus, Saulius Pečeliūnas, Irena Andrukaitienė, Birutė Valionytė, Aleksandras Algirdas Abišala, Gediminas Šerkšnys, Jonas Prapiestis.

Renginio organizatorius – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Tos pačios lyties porų ir kitų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų praktines problemas jie siūlo spręsti, suteikiant artimųjų teisinį statusą ne tik giminystės ryšiais susijusiems asmenims, bet ir asmenims, kurie yra pasirašę susitarimą dėl bendro gyvenimo arba tarpusavio išlaikymo, arba globos, taip neimplikuojant šeimos teisinių santykių tos pačios lyties poros bendram gyvenimui.

Kreipimąsi pasirašę Akto dėl nepriklausomos valstybės atstatymo signatarai ragina „Lietuvos žmonių valią atvirai ir sąžiningai pasitikrinti surengiant referendumą dėl naujų šeimos kūrimo pagrindų įvedimo ir šeimos sampratos apibrėžimo keitimo mūsų Konstitucijoje“.

„Mes, Akto dėl nepriklausomos valstybės atstatymo signatarai, matydami kylančias grėsmes mūsų Tautos ateičiai, visuomenės tvarumui bei santarvei, išoriniam ir vidiniam saugumui, Lietuvai esant nestabilioje geopolitinėje padėtyje bei išgyvenant gilią demografinę krizę šių neeilinių istorinių iššūkių akivaizdoje, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir Prezidentą prašydami išsaugoti Lietuvos įstatymuose šeimos sampratą, kuriai pritarė didžioji dauguma Lietuvos gyventojų referendume priimdami Konstituciją ir kuriai didžioji visuomenės dauguma tebepritaria iki šiol, nepriiminėti lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo, kuriuo būtų suteikiamas šeimos teisinis statusas tos pačios lyties poros bendram gyvenimui“, – sakoma signatarų grupės kreipimesi.

Jame pažymima, kad lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas nėra sprendimas dėl eilinio įstatymo. „Tai yra sprendimas, kuris prieštarauja visuomenės sutarimui dėl šeimos, kuri yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Civilinės sąjungos įstatymas iš esmės keistų šį pagrindą, nes sukurtų Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – lyčiai neutralią civilinę sąjungą, kuri suteiktų teisinį šeimos statusą ir tos pačios lyties poroms“, – sakoma signatarų kreipimesi į valdžią.

Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos teisinį statusą.

Jame pažymima, kad lyčiai neutralios civilinės sąjungos įteisinimas Seimo priimtu įstatymu reikštų Konstitucijos kaip Lietuvos piliečių sutarties ir joje įtvirtintos tautos valios paneigimą tokiu svarbiu klausimu kaip šeima, visuomenės ir valstybės pagrindas, sukuriant naujus Konstitucijoje nenumatytus teisinius šeimos atsiradimo pagrindus.

Grupės signatarų nuomone, Lietuvos Respublikos Seimas, įteisindamas palaikymo visuomenėje neturintį ir Konstitucijoje nenumatytą šeimos kūrimo pagrindą – civilinę sąjungą tarp tos pačios lyties asmenų – grubiai viršytų savo galias ir tautos jam suteiktą mandatą.

Kovo 11-osios Akto signatarai sako, kad Lietuvos Konstitucijos autoriai ir Konstituciją priėmusi Tauta aiškiai suprato, kad yra dvi lytys – vyro ir moters, kurios papildo viena kitą ir šis lyčių papildomumas yra būtina sąlyga dviem asmenims siekiant sukurti šeimos teisinius santykius.

„Vyro ir moters šeima sukuria natūralias prielaidas vaikams gimti ir augti jiems palankiausioje aplinkoje – kartu su savo tėvais. Taigi ji esmingai prisideda prie visuomenės bendrojo gėrio, tenkindama ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, užtikrina mūsų visuomenės ir valstybės išlikimą. Visos kitos bendro gyvenimo formos yra skirtos privačių asmenų interesų tenkinimui ir negali pretenduoti į vyro ir moters sąjungai lygiavertį šeimos teisinį statusą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Tai yra ypatingai svarbu šiuo metu, kai mūsų valstybė yra gilios demografinės krizės akivaizdoje, iš kurios galime išeiti ne eksperimentuodami su šeima, bet jai skirdami ypatingą dėmesį, ją visokeriopai stiprindami ir puoselėdami, nes tik joje gimsta, auga ir formuojasi mūsų naujoji karta“,– sakoma kreipimesi.

Signatarų nuomone, Lietuva, atsisakydama įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungas, nepažeistų nei teisingumo, nei asmenų orumo, nei teisinės valstybės principų.

„Priešingai – Seimui prieš Tautos valią įteisinus lyčiai neutralią partnerystę būtų pažeistas teisingumas, didelės dalies piliečių orumas ir teisinės valstybės principai.

(...) Šeimos teisinio statuso suteikimas tos pačios lyties poroms neišvengiamai turėtų teisines pasekmes ne tik valstybės institucijų, bet taip pat ir piliečių teisėms bei pareigoms.

Valstybė, atsisakydama įteisinti lyčiai neutralią civilinę sąjungą, nepažeistų jokių tarptautinių dokumentų ar žmogaus teisių, nes tokių universalių žmogaus teisių nėra. Kiekviena valstybė yra laisva apibrėžti šeimą pagal savo visuomenės nuostatas. Tai pripažino ir LR Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime“, – sakoma kreipimesi.

Jo autoriai mano, kad lyčiai neutralios civilinės sąjungos suteiktas šeimos teisinis statusas vienalytėms poroms duotų teisinį pagrindą teismuose ginčyti bet kurį teisinį reguliavimą numatantį skirtingą santuoką ir civilinę sąjungą sudariusių asmenų traktavimą kaip „diskriminacinį“.

„Kaip rodo daugelio valstybių patirtis, tai vienalytėms poroms teismuose leistų ilgainiui išsikovoti įsivaikinimo teisę, teisę vaikus „įsigyti“ dirbtinio apvaisinimo ar surogacijos būdu, ignoruotų prigimtinį vaiko interesą turėti tėtį ir mamą, nes deklaruotų, kad net šeimos kūrimo etape tai nėra siekiamybė. Lyčiai neutralių civilinių sąjungų sukurtas teisinis reguliavimas neišvengiamai atvestų į teisinę situaciją, kai valstybės prioritetas teikiamas ne vaikų, bet suaugusiųjų interesams ir įgeidžiams, o jaunajai kartai per švietimo ir ugdymo programas „netradicinės šeimos“ būtų pristatomos kaip moderni šių dienų alternatyva „tradicinei vyro ir moters šeimai“, – savo kreipimesi sako signatarų grupė.

Kreipimąsi pasirašė Aleksandras Ambrazevičius, Leonas Apšega, Vilius Baldišius, Audrius Butkevičius, Algirdas Endriukaitis, Eimantas Grakauskas, Kęstutis Grinius, Egidijus Klumbys, Jonas Liaučius, Nikolaj Medvedev, Algimantas Norvilas, Petras Papovas, Kęstutis Rimkus, Audrius Rudys, Benediktas Rupeika, Algimantas Sėjūnas, Jonas Šimėnas, Vidmantas Žiemelis.

Jie balsavo "už"

Daugiau nei 30 metų praėjo po to lemtingo vakaro, kai 1990 m. kovo 11-ąją 22.44 val. buvo paskelbta, kad atstatoma nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už tai tuomet balsavo į Aukščiausiąją Tarybą išrinkti žmonių atstovai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp jų – aštuoni klaipėdiečiai.

Tačiau signatarais vadinami ne visi Aukščiausiosios Tarybos deputatai, o tik tie, kurie vardinio balsavimo metu "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" akto pasakė esantys "už" Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimą.

Tokių buvo 124, jie ir yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Tąkart susilaikė 6, prieš nebalsavo nė vienas.

Sukaktis: šiemet gruodžio 12-ąją sukaks 15 metų, kai mirė šviesaus atminimo klaipėdietis, Nepriklausomybės Akto signataras A.Žalys, kuris amžinojo poilsio atgulė Lėbartų kapinėse. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tiesa, signataro vardas atsirado ne iš karto. 1991–1992 m. iškilmingųjų Kovo 11-osios posėdžių stenogramose signatarų vardas dar nebuvo minimas.

Signataro ženkleliai, pažymėjimo knygelės ir garbės raštai Lietuvos Nepriklausomybei pritarusiems deputatams buvo įteikti tik po trejų metų, 1993 m. kovo 11-ąją, iškilmingame Seimo posėdyje.

Nuo tada apdovanotieji pradėti vadinti 1990 m. Kovo 11-osios akto signatarais.

Neliko vyriausio ir jauniausio

Tačiau prireikė dar 10 metų, kad būtų priimtas Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymas, kuriame galiausiai būtų apibrėžtos šių žmonių teisės ir pareigos, socialinės garantijos ir atminimo pagerbimas.

O per tą dešimtmetį jau buvo mirę šeši signatarai.

Pirmasis jų amžinojo poilsio atgulė Valerijonas Šadreika (1938–1991), praėjus kiek daugiau nei trims su puse mėnesio po lemtingojo Lietuvai balsavimo.

1993 m. vasarį mirė iškilus mokslininkas Česlovas Kudaba (1934–1993), vėliau – Birutė Nedzinskienė (1955–1994).

Sprendimas: Kovo 11-osios akto signatarė klaipėdietė R.Hofertienė palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse. (Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.)

1996 m. gegužės pradžioje mirė vyriausias signataras, kuriam šiemet kovo 27 d. būtų sukakę šimtas metų, – filosofas Jokūbas Minkevičius (1921–1996).

O 1997 m. lapkričio 11-oji paženklinta paties jauniausio Nepriklausomybės Akto signataro, joniškiečio Gintaro Ramono tragiška mirtimi. Jam neseniai buvo sukakę 35-eri.

G.Ramonas tikėjo, kad laikui einant signataras valstybėje įgis reikšmingesnį statusą: "Kuo daugiau sėkmingų valstybės žingsnių, tuo signatarai bus prisimenami šviesesne spalva."

Praėjus pusmečiui po tragiško jauniausio signataro apsisprendimo, mirė dar vienas jo kolega – Kazimieras Antanavičius (1937–1998).

Nebėra beveik trečdalio

Paskui penkerius metus nuo 1999 iki 2003-iųjų mirtis tarsi leido atsikvėpti ir Nepriklausomybės Akto signatarų gretų nepalietė.

Netektys įsibėgėjo 2004 m., kai mirė dar du signatarai – Petras Poškus (1935–2004) ir Povilas Aksomaitis (1938–2004).

Dar po metų mirė signataras Vytautas Paliūnas, jam buvo 75-eri.

2006 m. gruodžio 12-ąją, būdamas 77-erių, anapilin išėjo šviesaus atminimo klaipėdietis A.Žalys, vienintelis iš uostamiestyje rinktų signatarų, kuris dabar yra palaidotas Klaipėdoje.

Netektis: didelis praradimas tiek Lietuvai, tiek ir Klaipėdai buvo netikėta Nepriklausomybės Akto signataro, verslininko ir mecenato B.Lubio, kuris palaidotas Plungės miesto kapinėse, mirtis. (Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.)

Signatarė R.Hofertienė (1941–2017), taip pat klaipėdietė, palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse, o J.Karvelis (1934–2018) – Šilutės rajone, Jurgaičių kapinėse.

Svarbiausia, kai jau mūsų visų neliks, kad ši tradicija tęstųsi.

Iki šios dienos iš viso mirė 40 Nepriklausomybės Akto signatarų – beveik trečdalis tų, kurie nepabūgo balsuoti už Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą, nors dėl tokio "akibrokšto" galingai sovietų sistemai už jų saugumą niekas garantuoti negalėjo.

Prezidentas ir premjeras

Nuo 2007 iki 2014 m. mirė dar vienuolika signatarų – Antanas Karoblis (1940–2007), ekonomistas Eduardas Vilkas (1935–2008), Algirdas Ražauskas (1952–2008), Medardas Čobotas (1928–2009), Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936–2010) ir pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, o vėliau – premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas (1932–2010), taip pat – buvęs ministras pirmininkas, verslininkas ir signataras Bronislovas Lubys (1938–2011).

2012-ųjų vasarą, būdamas 73-ejų, mirė Algimantas Vincas Ulba ir metais vyresnis signataras Jonas Mačys.

2013 m. nemirė nė vienas signataras.

2014-aisiais netekome dar dviejų signatarų – aštuntą dešimtį baigiančio Liudviko Simučio ir Antano Račo (gim. 1940 m.).

Atmintis: klaipėdietis jūrų kapitonas J.Karvelis, į Aukščiausiąją Tarybą išrinktas 1990 m. vasario 24 d. Danės rinkimų apygardoje, taip pat balsavo už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, palaidotas Šilutės rajone, Jurgaičių kapinėse. (Seimo archyvo nuotr.)

Netekčių – vis daugiau

2015-ieji buvo metai, kai anapilin iškeliavo net keturi signatarai – Juozas Dringelis (gim. 1935 m.), iškilus politikas Romualdas Ozolas (gim. 1939 m.), sovietmečio disidentas Algirdas Vaclovas Patackas (gim. 1943 m.) bei Pranciškus Tupikas (gim. 1929 m.).

Tokie pat skausmingi Signatarų klubui buvo ir 2016-ieji. Tai metais atsisveikinta su dar keturiais Nepriklausomybės Akto signatarais – Kazimieru Uoka (gim. 1951 m.), Gintautu Iešmantu (gim. 1930 m.), Nijole Ambrazaityte (gim. 1939 m.) ir Vladimiru Beriozovu (gim. 1929 m.).

2017 m. mirė signataras Balys Gajauskas (gim. 1926 m.), R.Hofertienė (gim. 1941 m.) ir Lionginas Šepetys (gim. 1926 m.).

2018 m. netekome signataro, jūrų kapitono J.Karvelio (1934 m.) bei signatarės ir rašytojos Vidmantės Jasukaitytės (gim. 1948 m.).

2019 m. mirė dar du signatarai – Julius Beinortas (gim 1943 m.) ir Liudvikas Saulius Razma (gim. 1938 m.).

Pernai palaidotas signataras Mykolas Arlauskas (1930–2020).

Šie metai paženklinti ypač skaudžiomis netektimis – mirė iškilus teisininkas Kazimieras Motieka (gim. 1929 m.), ekonomistas ir parlamentaras Kęstutis Glaveckas (gim. 1949 m.), o visai neseniai – spalio 1-ąją pasiekė žinia apie signataro Vytauto Kolesnikovo mirtį (gim. 1948 m.).

Siekia saugoti tradiciją

Artėjant Visų Šventųjų ir Vėlinių (Mirusiųjų atminimo) dienai, Seimo kanceliarija šalies savivaldybėms išplatino laišką, prašydama aplankyti savo miestuose ar rajonuose Vasario 16-osios akto ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę, Seimo narių kapus ir taip pagerbti jų atminimą.

"Iki K.Antanavičiaus mirties 1998 m. nebuvo nustatyto signatarų laidotuvių ceremonialo, paskui jau priimtas Nepriklausomybės Akto signatarų įstatymas, kuriame buvo nustatyta laidojimo tvarka. Nebuvo atvejo, kad artimieji atsisakytų to, kas numatyta. Ant visų antkapių yra specialūs ženklai, liudijantys, kad velionis yra Nepriklausomybės Akto atkūrimo signataras", – kalbėjo Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.

Angonita Rupšytė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Anot jos, Signatarų klubas nuolat domisi bendražygių amžinojo poilsio vietomis, jei reikia, kapavietės patvarkomos klubo iniciatyva.

"Apie kiekvieną mirusį signatarą išleista knyga. Be to, yra tradicija lankyti signatarų kapus per Vėlines ir Kovo 11-osios išvakarėse. Jei nespėjame visų aplankyti, kreipiamės į savivaldybes, kad šią misiją atliktų. Svarbiausia, kai jau mūsų visų neliks, kad ši tradicija tęstųsi. Aš labai tikiu, kad taip ir bus, ta pagarba valstybės žmonėms turėtų išlikti", – vylėsi A.Rupšytė.

Atsakingas vaidmuo

„Galbūt sušuktų: šaunu, Lietuva, pirmyn, Lietuva, mes pradėjome, o jūs tęsiate!“ – neslėpdamas jaudulio svarstė aktorius Gintautas Strockis.

Jau ketvirtus metus gatvės pasirodymo „Signatarai eina fotografuotis“ pagrindinį vaidmenį atliekantis aktorius sako tik atstovaujantis J.Basanavičiui.

„Negaliu jo suvaidinti. Mano kūnas gal ir panašus į J.Basanavičiaus, bet visa kita – tikrai ne“, – šyptelėjo G.Strockis.

Ruošdamasis vienam svarbiausių savo vaidmenų, aktorius skaitė daug literatūros, domėjosi, koks buvo J.Basanavičiaus charakteris.

Ne pirmą kartą Klaipėdoje gatvės pasirodymus kuriantis režisierius tikino, kad uostamiesčio publika – išskirtinė.

„Rašytinių šaltinių, kaip jis judėjo, nėra. Tik menki filmuoti kadrai. Ir tie pagreitinti. Bet koks jis buvo pats – nieko neišliko“, – aiškino aktorius.

J.Basanavičius veikiausiai nedaugžodžiavo, tad jį įkūnijančiam G.Strockiui tenka susitelkti į judesius ir formas.

„Kai kuriuos momentus išgyvenu iki ašarų. Atiduodu visą save“, – prisipažino aktorius.

Pandemija nesustabdė

Nelengvą atsakomybės naštą juto ir kitiems signatarams atstovavę aktoriai. Tris dienas trukusiose repeticijose buvo ir medituojama, ir kalbama apie nepriklausomybę.

„Labai gera patirtis. Prisidėti prie signatarų – geras jausmas“, – džiaugėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Teatro meno katedros studentas Aurimas Bareikis. Jis atviravo, kad tokia proga pasitaiko ne kasdien. Ypač tęsiantis pandemijai.

Žvejų rūmai kartu su „Senųjų menų studija“ spektakliui ruošėsi kruopščiai laikydamiesi visų atsargumo priemonių. Prieš repeticijas pirmiausia buvo atliekami COVID-19 testai.

Gatvės pasirodymą režisavęs argentiniečių kilmės ispanas Adrianas Schvarzsteinas pats persirgo lengva koronaviruso forma dar pernai. Todėl atvykti į Klaipėdą galėjo net ir tęsiantis karantinui, nors kelionė nebuvo lengva.

„Nebeliko pigių skrydžių į Lietuvą“, – juokėsi A.Schvarzsteinas.

„Dabar visi patiria labai daug nežinomybės. Dėl apribotų kontaktų teatrui – labai sudėtinga. Bet Klaipėdoje gavome puikią progą parodyti, kad viskas įmanoma. Žmonėms neužtenka nueiti į parduotuvę, kad patenkintų bendravimo poreikį“, – tvirtino režisierius.

Jo teigimu, pandemija negali tapti priežastis  atimti iš žmonių kultūrą.

„Mūsų miestai – gražūs, juose daugybė gatvių, atvirų erdvių. Mes galime išlaikyti atstumą. Stebėti iš balkono, nesvarbu koks oras“, – tvirtino A.Schvarzsteinas.

Negailėjo komplimentų

Ne pirmą kartą Klaipėdoje gatvės pasirodymus kuriantis režisierius tikino, kad uostamiesčio publika – išskirtinė.

„Smalsumas ir atvirumas – šio miesto dalis. Kiekvieną kartą organizuodamas pasirodymą stebėjausi – ką jūs čia veikiate? Eikite namo! Oras prastas! Ne ne, mes privalome pamatyti pasirodymą bet kokia kaina – atsakydavo jie. Klaipėdiečių energija yra milžiniška. Vaidindamas suprakaituoju, mane kiaurai permerkia lietus ar sniegas, bet vis tiek čia būnu laimingas“, – atviravo A.Schvarzsteinas.

Režisierių žavi lietuvių smalsumas ir atvirumas gatvės teatrui.

„Žinau, ką sakote užsieniečiams. Kad esate drovūs, kuklūs, nebendraujantys ir taip toliau. Bet tai ne tiesa. Jums tiesiog reikia priežasties atsiverti. Ir tai gali būti teatras. Ypač – gatvės teatras“, – tikino A.Schvarzsteinas.

Dėl pandemijos spektaklio nematę klaipėdiečiai jį galės pasižiūrėti Žvejų rūmų „YouTube“ ir „Facebook“ paskyrose.

„Prieš trisdešimt metų į laisvę žiūrėjome lyg pro barikadų plyšius. Žiūrėjome viltingai ir atvėrėme langus ir duris demokratijos vėjui. Priėmus Nepriklausomos Lietuvos atstatymo aktą, laisvės oro gūsis atnešė galimybes kiekvienam iš mūsų, Praėjus trisdešimčiai metų, turime galimybę liudyti tautos valios išraišką ir pareigą ją puoselėti ir ginti“, – minėjime sakė V. Pranckietis.

Beje, kovo mėnesį turėjęs vykti šventinis renginys dėl pandemijos buvo nukeltas į rudenį.

„Sveiki susirinkę saugiai minėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio. Nuo Kovo 11-osios praėjo šeši mėnesiai. Ir nors tą šventinę dieną Nepriklausomybės aikštės danguje iškilmingai suplevėsavo mūsų Tėvynės trispalvė, garsiai sugiedojome „Tautišką giesmę”, vakare skambėjo pakilus koncertas, kurį vainikavo šventinė fejerverkų salvė, tačiau vieno ir bene svarbiausio tradicinio šventės akcento surengti jau nebegalėjome. Su apmaudu, iškilmingas posėdis Kovo 11-osios salėje kartu su jame planuotu Nepriklausomybės Akto signatarų pagerbimu, neįvyko. Šiandien noriu Jums dėkoti už supratimą. Nuoširdžiai džiaugiuosi matydamas susirinkusiuosius ir galėdamas sveikinti“, – sakė V.Pranckietis.

Parlamento vadovui pasiūlius tylos minute buvo pagerbti šios dienos nesulaukę parlamentarai.

„Natūralu, tačiau labai liūdna, kad, deja, ne visi, tikėjęsi čia būti, šiandienos sulaukė. Prisiminkime laisvės kovotojus ir laisvės signatarus, kurių nebeturime šalia. Pagerbkime juos tyla“, – pakvietė Seimo pirmininkas.

Jis pastebėjo, kad praėjęs suvaržymų pusmetis Lietuvai buvo išties ypatingas.

Lietuvos žmonėms parodėte susitelkimo pavyzdį. Tokį pat drąsų, tokį pat vieningą kaip anuomet ir visada. Ačiū Jums.

„Tai buvo saugos, savisaugos ir kitokių, naujų rūpesčių laikas. Tyla ir nežinomybė kartais, rodėsi, tvyro ore, panaši į tą prieš trisdešimt metų. Ir kai atrodė, kad viešąją erdvę ima slėgti baimė, atsiskleidė Lietuvos šviesa. Susibūrė savanorių būriai, visuomeninės iniciatyvos ir tvirta medikų laikysena – tiek tuomet, tiek šiemet, visai tai yra įvairialypės Lietuvos pilietinės visuomenės žiedai. Žiedai, kurie žydi trisdešimtmetį. Lietuvos pilietinė visuomenė yra principinga. Precedentą tam sukūrė Sąjūdis, jo mitingų dalyviai, Baltijos kelio gyvosios grandinės grandys, atvedusios į Laisvės kelią, ir aišku, demokratijos simboliais tapę Nepriklausomybės akto signatarai, kurie garsiai liudijo lemtinguosius 124 „UŽ“. Sprendimas, kurį palaikė 1447334 (Vienas milijonas, keturi šimtai keturiasdešimt septyni tūkstančiai, trys šimtai trisdešimt keturi) laisvi piliečiai, referendume patvirtindami Konstituciją“, – savo kalboje pažymėjo V. Pranckietis.

Parlamento vadovas padėkojo signatarams už drąsą.

„Gerbiami signatarai, kovo 11-ąją Seimo vidiniu kiemu žengėte į Nepriklausomybės aikštę ir Nepriklausomos Lietuvos atstatymo akimirką, 22 val. 44 min., Lietuvos žmonėms parodėte susitelkimo pavyzdį. Tokį pat drąsų, tokį pat vieningą kaip anuomet ir visada. Ačiū Jums“, – dėkojo V. Pranckietis.

Jis pažymėjo, kad Lietuva šiandien nėra vienintelė ir nėra vieniša. „Mes turime Baltijos seses, Ukrainos, Sakartvelo ir Baltarusijos kraujo brolius, istorinę ir giliai suprantančią kaimynę Lenkiją. Esame Europos Sąjungos šeimoje, NATO brolijoje, esame aktyvi transatlantinės komandos dalis. Mes esame –  Nepriklausoma Lietuvos Respublika. Sveikinu!” – baigdamas kalbą sakė parlamento vadovas.

Minėjime taip pat kalbės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, istorikas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, stiklo menininkas Remigijus Kriukas.

Renginyje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, Aukščiausiosios Tarybos deputatams bus įteikta Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui sukurta Seimo dovana (autorius – stiklo menininkas R. Kriukas).

„Pasirašė apie 60 signatarų, Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo, keletas pirmos Vyriausybės narių“, – BNS sakė kreipimosi teksto autorius signataras Egidijus Bičkauskas.

„Mano žiniomis, dokumentą pasirašė įvairių politinių pažiūrų žmonės – nuo dešinės iki kairės“, – teigė jis.

Tarp pasirašiusiųjų signatarų – buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, buvusi parlamentarė Nijolė Oželytė, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.

Sąraše taip pat yra ir Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Emanuelis Zingeris, filosofas Kęstutis Girnius.

„Jie visi vieningai sutarė, kad kardomoji priemonė – suėmimas – šioje stadijoje, kai byla perduota teismui, yra visiškai nereikalinga“, – tvirtino kreipimosi autorius E. Bičkauskas.

Pasak dokumentą pasirašiusios signatarės, buvusios parlamentarės ir aktorės Nijolės Oželytės, jai kalinamo A. Paleckio nėra gaila, tačiau ji baiminasi, kad jis galėtų laimėti bylą Strasbūro teisme.

„Kai taip ilgai yra laikomas žmogus nepateikiant jam kaltinimų, bijau vieno dalyko – kad kai jis paduos mūsų teisėsaugą ir valstybę į Strasbūro teismą, jis laimės“, – BNS sakė N. Oželytė.

„Tada daugelio kuklaus suvokimo žmonių smegenyse tie visi jo niekšiški ir Lietuvai priešiški lozungai apie tai, kad savi šaudė į savus Sausio 13-ąją, taps teisybe, jeigu jis laimės“, – pridūrė ji.

Ji taip pat teigė, kad žmonėms būtina paaiškinti, kodėl jis taip ilgai „sėdi“, nes viešas paaiškinimas galėtų būti argumentas Strasbūro teisme.

A. Paleckio byla bus nagrinėjama viešuose posėdžiuose Šiaulių apygardos teisme. Kovo viduryje nuspręsta, kad kaltinamasis lieka suimtas dar dviem mėnesiams.

Teismo vertinimu, bylos duomenys duoda pagrindo manyti, jog A. Paleckis gali bandyti bėgti nuo teismo, turi ryšių Rusijoje ir kitose valstybėse.

A. Paleckis laikomas suimtas nuo 2018 metų spalio.

Jis kartu su verslininku Deimantu Bertausku kaltinamas šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. 

Kaltinimų A. Paleckis nepripažįsta.

„Kai aš pamačiau galutinius kaltinimus, mano galva, tai nėra tie patys kaltinimai, apie kuriuos buvo kalbėta prieš metus ar daugiau laiko, kai buvo kalbama apie platų šnipinėjimo tinklą ir vos ne ginkluotą“, – sakė E. Bičkauskas.

„Iš šnipinėjimo, kaip jis suprantamas visuomenėje, ta jo veika visiškai neįtelpa. Galbūt ji ir kertasi su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, bet, manau, kad teismas turi tai įvertinti“, – pridūrė signataras.

Generalinės prokuratūros teigimu, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Šis dokumentas,  kurį susirinkusiems perskaitė Kovo 11-osios Akto signatarė Irena Andrukaitienė, perduotas saugoti į Seimo archyvą.

„Prieš trisdešimt metų – 1990 m. kovo 11 d. - Lietuvos žmonių valia mes, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, atkūrėme 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenines galias, paskelbdami, kad Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Valstybę atkūrėme vadovaudamiesi tarptautinės teisės principais ir remdamiesi pamatiniais mūsų valstybingumo dokumentais, niekada nenustojusiais savo teisinės galios  – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktu ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo Rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės“, – sakoma dokumente.

Jame pažymima, kad per tuos trisdešimt laisvės metų mūsų šalis pasikeitė neatpažįstamai. „Mes didžiuojamės, kad visų Lietuvos žmonių pastangomis pavyko sukurti naująją Lietuvą, tapusią pilnateise pasaulio bendrijos nare: priklausome Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijai, esame lygiateisiai Europos Sąjungos nariai. Džiaugiamės, kad laisvoje Lietuvoje išaugo nauja, talentinga karta, kuri savo jėgas skiria ne tik gimtosios šalies ateičiai, bet yra konkurencinga ir stebina pasaulį intelekto galia bei išskirtiniais kūrybiniais pasiekimais, kurie atveria jauniesiems kelius į meno ir mokslo elitą“, – teigiama kreipimesi.

Minėdami Lietuvos laisvės jubiliejų,  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, šios iškilios šventės proga sveikina visus Lietuvos piliečius su Valstybės atkūrimo diena, kviesdami ginti laisvę ir demokratijos principus, linkėdami puoselėti lietuvių kalbą, saugoti tautos tradicijas ir papročius, gerbti brangiausią mūsų šalies turtą – žmogų.

„Tik dirbdami visi kartu savo Valstybės labui galėsime sukurti gerovės Lietuvą, kuri tuomet, 1990 m. kovo 11–ąją, mums buvo didžioji svajonė. Su švente, mielieji!“, – tokį dokumentą Kovo -osios Akto salėje pasirašė signatarai.

Jų iškilmingame posėdyje dalyvavo ir kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis,  premjeras Saulius Skvernelis.