Miesto tarybai bus teikiamas tvirtinti bendrovės "Klaipėdos energija" 2018–2022 m. investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė informavo, kad šilumos tiekėjas, teikdamas naujų šilumos bazinių kainų projektą, suderintą planą turės parodyti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

Per penkerius metus įmonė "Klaipėdos energija" į įrangą ir vamzdynus planuoja investuoti 28,31 mln. eurų. Už šias lėšas ketinama atnaujinti nusidėvėjusią ir pasenusią šilumos gamyboje naudojamą elektros įrangą, taip pat šilumos gamybos įrenginių valdymo įrangą.

Investicijos bus skirtos ir vamzdynams atnaujinti. Numatyta pakeisti įvairaus diametro tinklų – Klaipėdoje – 28,04 km, Gargžduose – 2,02 km.

Prognozuojama, kad tai padės šilumos tiekimo nuostolius sumažinti nuo 13,1 iki 12,5 proc. Tiesa, palyginti su kitais šalies miestais, šilumos nuostoliai trasose Klaipėdoje yra vieni mažiausių.

Teigiama, kad, įgyvendinus bendrovės "Klaipėdos energija" investicijų plane numatytas priemones, taip pat sumažės šilumos gamybos išlaidos, padidės šilumos perdavimo efektyvumas ir šilumos tiekimo patikimumas vartotojams.

Klaipėdiečiai, pamatę, jog Šilutės plente prie Sendvario žiedinės sankryžos vyksta šilumos trasų atnaujinimo darbai, sunerimo.

Baimintasi, ar bus perkasta važiuojamoji dalis ir eismas sutrikdytas vienintelėje gatvėje, kuria, uždarius Pilies tiltą remontui, galima iš pietinės miesto dalies pasiekti šiaurinę ir atvirkščiai.

Įmonės "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo tarnybos vadovas Arūnas Smaguris ramino, kad žiedinės sankryžos važiuojamoji dalis nebus perkasta. Seni vamzdžiai naujais bus pakeisti uždaru būdu.

"Darbai vyks skiriamosiose žaliosiose juostose ir pačiame žiede. Eismas neturėtų būti sutrikdytas. Nebent, tiesiant vamzdžius, kranas šiek tiek pateks į važiuojamąją dalį. Stengsimės techniką sustatyti skiriamosiose juostose ir pačiame žiede", – tvirtino vadovas.

Pasak A.Smagurio, šiemet šilumos trasų bus atnaujinta už 15 mln. litų. Tai ES fondų ir įmonės "Klaipėdos energija" lėšos. Atnaujinta bus beveik 5 kilometrai tinklų.

"Suma didelė, nes atnaujinamos magistralinės trasos. Jų vamzdžiai yra dideli. Brangūs ir patys vamzdžiai, ir statybos darbai. Už tokią sumą atnaujintume apie 10 kilometrų paprastų tinklų. Jų vamzdžiai yra kur kas mažesni", – aiškino vadovas.

Šilutės plente bus atnaujinta apie kilometrą magistralinių tinklų.

Vamzdžiai bus keičiami trasoje, besidriekiančioje nuo Gluosnių skersgatvio, toliau – palei Bangų gatvę, buvusią "Trinyčių" fabriko teritoriją, Tilžės gatvėje.

Magistraliniai tinklai taip pat bus keičiami nuo Liepų gatvės, per Skulptūrų parką iki M.Mažvydo alėjos. Tokie darbai laukia ir ties Dragūnų gyvenamuoju kvartalu.

Smiltelės gatvėje trasos bus atnaujinamos nuo Taikos prospekto iki čia esančių vaikų globos namų.

A.Smagurio teigimu, šiemet bus atnaujinami tik magistraliniai tinklai. Kvartalinius keisti planuojama kitais metais.

Iš viso mieste yra apie 215 kilometrų šilumos tinklų.
 

Nors šildymo sezonas dar nebaigtas, jau aišku, kada bus atliekami hidrauliniai trasų bandymai. Tradiciškai pirmiausia be karšto vandens teks verstis šiaurinės, o vėliau – pietinės miesto dalies gyventojams.

Trasų patikrinimai padidintu slėgiu uostamiestyje kasmet vyksta panašiu laiku.

Šiemet šiaurinėje miesto dalyje iki Kauno gatvės hidrauliniai bandymai bus atliekami nuo gegužės 12, pietinėje – nuo birželio 9 dienos.

Toks eiliškumas parenkamas neatsitiktinai. Šiaurinėje miesto dalyje anksčiau trasos padidintu slėgiu tikrinamos, kad šie darbai būtų atlikti prieš prasidedant turizmo sezonui.

Dėl hidraulinių bandymų gyventojams tenka verstis be karšto vandens. Paprastai įmonė „Klaipėdos energija“ numato, jog tokius nepatogumus vartotojams teks kęsti savaitę.

Pirmadienį šilumos ūkio prižiūrėtojai užaklina sistemas, antradienį vykdomi hidrauliniai bandymai, trečiadienį remonto darbai. Dažniausiai ketvirtadienį didžioji dalis vartotojų jau turi karštą vandenį. Tai priklauso ir nuo to, kada šildymo sistemų prižiūrėtojai nuima akles nuo sistemų.

Gyventojai, kuriems dėl gedimų karšto vandens tiekimas neatnaujinamas ilgiau nei numatyta, yra informuojami atskirai.

„Sunku pasakyti, kaip bus šiemet, bet tikimės, kad didelių problemų nekils“, – tvirtino įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnyba vadovas Arūnas Smaguris.

Pasak vadovo, sunku prognozuoti, kur gali kilti problemų.

„Būna, kad galvoji, jog vienoje vietoje bus defektų, o šie atsiranda kitoje. Šiaip didžioji dalis magistralinių tinklų yra atnaujinti. Problemų gali kilti kvartaliniuose. Tačiau tokiais atvejais karšto vandens neturi maža dalis vartotojų“, – pabrėžė A.Smaguris.

Įmonė „Klaipėdos energija“ tęs trasų atnaujinimą. Darbai jau prasidėjo Šilutės plente. Šiemet bus rekonstruotas rekordinis kiekis tinklų – numatoma daugiau kaip 9 kilometrus. Šie darbai kainuos apie 35 mln. litų. Lėšos gautos iš ES fondų, bankų. Darbams bus panaudotos ir pačios įmonės lėšos.

Pernai Klaipėdoje buvo atnaujinta 5,172 kilometro trasų. Šie darbai kainavo apie 9 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio. Iš viso Klaipėdoje yra apie 210 kilometrų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Iš jų yra atnaujinta trečdalis.

Specialistai pabrėžia, kad hidrauliniai bandymai yra vienintelis būdas patikrinti trasas, ar jose nėra defektų. Priešingu atveju gali kilti rūpesčių šildymo sezono metu.

Uostamiestyje baigiami šiemet numatyti šilumos trasų atnaujinimo darbai. Liko jas suremontuoti Taikos prospekto pabaigoje.

Dėl šių darbų antradienį nuo 8 iki 18 val. šiluma nebuvo tiekiama 12 aplinkinių namų.

Įmonės „Klaipėdos energija“ atstovai atkreipė dėmesį, kad net žiemą pasitaiko, jog vartotojams tiek laiko tenka būti be šilumos.

Atkreipiamas dėmesys, kad prasidėjus šildymo sezonui ir užpildant trasas aukštesnės temperatūros vandeniu, rekonstruotose tinkluose gali išryškėti defektai.

Šalinant juos, kai kuriems vartotojams gali būti nutrauktas šilumos tiekimas.

Iš viso šiemet atnaujinta 5,172 kilometro trasų. Seni vamzdžiai pakeisti naujais bekanaliais, iš anksto izoliuotais.

Šiemet tinklų rekonstrukcija kainavo 9 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio. Trasų keitimas bus finansuojamas bendrovės „Klaipėdos energija“ lėšomis.

Iš viso Klaipėdoje yra apie 210 kilometrų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Iš jų atnaujinta trečdalis. Tinklų naudojimo laikas yra 30 metų. Šilumos tinklų rekonstrukciją įmonė „Klaipėdos energija“ vykdo kasmet.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ketvirtadienį pritarė papildomoms bendrovės „Klaipėdos energija“ investicijoms į šilumos perdavimo tinklus, kurios bus įgyvendinamos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų (toliau – ESSF) parama. Trasų atnaujinimo ir tiesimo darbams Klaipėdoje numatyta skirti 4,5 mln. litų.

Iki 50 proc. reikalingos sumos ketinama finansuoti iš ESSF. Likusią dalį AB "Klaipėdos energija" investuos iš savo lėšų. Šilumos tiekimo įmonė šias investicijas ketina atlikti 2014–2015 metais.

„Klaipėdos energija“ planuoja rekonstruoti 1609 metrus susidėvėjusių šilumos trasų bei pakloti 200,4 metrų naujų, kad prie centralizuoto šilumos tinklo galėtų prisijungti nauji vartotojai. Įgyvendinus investicijas, preliminariais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skaičiavimais, bendrovės „Klaipėdos energija“ vartotojams tiekiamos šilumos kaina vidutiniškai mažės 0,09 ct/kWh.

Numatomų darbų vietos:

1. Magistralės „6P“ rekonstrukcija nuo kameros 6P-10 iki Joniškės g.
2. Šilumos tinklų Paupių gyvenamajame rajone nuo Paupių kvartalinės katilinės iki Jaunystės g. 1 ir šilumos tinklų į Jaunystės g. 2; 4; 8; 10 rekonstrukcija.
3. Šilumos tinklų Paupių gyvenamajame rajone nuo kamerų ŠK-51 iki ŠK-55; nuo ŠK-55 iki Jaunystės g. 7; 14; 16 rekonstrukcija.
4. Naujų šilumos tinklų statyba Paupių gyvenamajame rajone nuo šilumos kameros ruože ŠK-93 – Jaunystės g. 1 iki Liepų g.