Pareigos: sporto direktorė

Pernai rudenį su didžiuoju sportu atsisveikinusi treko žvaigždė pradėjo dirbti Lietuvos dviračių sporto federacijoje (LDSF) – jai patikėtos sporto direktorės pareigos.

S.Krupeckaitė per dviratininkės karjerą dukart tapo pasaulio ir triskart Europos čempione, pagerino du pasaulio rekordus, pasaulio taurės varžybose iškovojo net 37 medalius, dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse.

Paskutinis Simonos startas – Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) treko Čempionų lygos 4-ame etape Londone 2021-ųjų gruodį.

Įvardijo užduotis

LDSF prezidentas Darius Levickis pasidžiaugė, kad S.Krupeckaitė papildė federacijos administracijos komandą.

Sporto pasaulyje esu daug metų, tik dabar teks galvoti ne apie save, o rūpintis kitais.

„Prikalbinti Simoną nebuvo sunku. Ne kartą diskutavome apie bendrą darbą, norėjome išsiaiškinti, ar mūsų siekiai tokie pat, ar vienodai įsivaizduojame tikslus, – kalbėjo LDSF vadovas. – Simona puikiai supranta problematiką, tam tikras mūsų sporto ydas. Žinome, kad nebus lengva, bet esame laimingi, jog ji prisijungė prie mūsų federacijos veiklos.“

LDSF vadovas įsitikinęs, kad sportinei federacijos veiklai būtina skirti dar didesnį dėmesį.

„Yra net penkios olimpinės disciplinos – treko, plento, MTB ir BMX lenktynės ir laisvojo stiliaus BMX, iš viso vystome beveik dešimt dviračių sporto disciplinų ir jų atšakų. Tad kasmet turime surengti tiek pat Lietuvos elito grupės čempionatų, prisidėdami prie jų iš dalies arba prisiimdami visą organizacinę atsakomybę. Kur dar pasaulio, Europos čempionatai, kitos tarptautinės varžybos, Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių čempionatai? Veiklos tikrai daug, – pažymėjo D.Levickis. – Siekdami efektyvumo privalome skirti dar daugiau dėmesio talentų paieškai, rinktinių rengimo sezonui priežiūrai ir koordinavimui, užtikrinti aiškius sportinius kriterijus. Sporto direktorė bus atsakinga už iškeltų sportinių tikslų vykdymą.“

Reikia nupūsti dulkes

Karjera: Lietuvos dviratininkė (dešinėje) 2010-aisiais Danijoje tapo keirino rungties pasaulio čempione. / Scanpix nuotr.

– Nuo dviračio – į direktorės kėdę. Ar lengva buvo apsispręsti? – paklausėme S.Krupeckaitės.

– Neslėpsiu, pamąstyti reikėjo. Be to, dirbti nebus labai paprasta, nes yra kur tobulėti. Sporto pasaulyje esu daug metų, tik dabar teks galvoti ne apie save, o rūpintis kitais ir siekti bendrų tikslų. Dar sportuodama vis susimąstydavau, ką veiksiu baigusi dviratininkės karjerą. Užklysdavo įvairios mintys, idėjos, tačiau konkrečių atsakymų nerasdavau. Viena aišku: norėjau ir noriu prisidėti prie dviračių sporto vystymo Lietuvoje, nes tai – ką išmanau ir mėgstu.

– Anksčiau LDSF sporto direktoriaus pareigybės nebuvo. Kokie darbai laukia jūsų?

– Mano užduotys – užtikrinti sportinės veiklos planavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, didinti efektyvumą, padėti treneriams tinkamai planuoti treniruočių procesą ir varžybų kalendorių. Tikiuosi, kad su specialistais pavyks rasti bendrą kalbą. Tik kartu galime nuversti kalnus.

– Kaip vertinate situaciją Lietuvos dviračių sporte?

– Ne patys geriausi laikai. Turime ne vieną elito sportininką, tačiau privalome labai susirūpinti jaunimo ugdymu. Reikia plėsti dviračių sporto geografiją Lietuvoje, pritraukti naujų specialistų. Manau, kad reikia vėjelio, kuris nupūstų dulkes.

– Ką norėtumėte perduoti dviračių sporto treneriams, dviratininkams?

– Mano noras – padėti visiems ir kiekvienam, kelti dviračių sporto lygį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Norėdami žengti į priekį, turime suvienyti jėgas, į daug ką žvelgti plačiau ir optimistiškiau.

S.Krupeckaitės atėjimas į LDSF administraciją – ne vienintelė naujiena: nuo balandžio 11-osios Techniniu direktoriumi pradės dirbti jau anksčiau federacijos veikloje dalyvavęs Antanas Taučius.

Sprendimas – ne staigmena

S.Krupeckaitė, per savo karjerą dalyvavusi penkiose olimpinėse žaidynėse (2004 m. Atėnuose, 2008 m. Pekine, 2012 m. Londone, 2016 m. Rio de Žaneire ir 2021 m. Tokijuje), apie ketinimus atsisveikinti su profesionaliu didžiuoju sportu paskelbė šiemet lapkritį Panevėžyje surengtose Čempionų lygos varžybose.

"Jau buvau susigyvenusi su šia mintimi, mano sprendimas – ne perkūnas iš giedro dangaus. Galbūt mėgėjiškai dar startuosiu, kodėl gi ne? Ką veiksiu toliau – nežinau. Manau, kad gyvenimas parodys, kur galėčiau save realizuoti dar kartą", – sakė S.Krupeckaitė.

Dviratininkė užsiminė, kad norėtų likti su dviračių sportu, tačiau kokia tai būtų veikla – dar svarsto.

Be to, planuose – ir šeimos pagausėjimas (šiuo metu Simona su sutuoktiniu ir treneriu Dmitrijumi Leopoldu augina sūnų Maksimilianą).

Unikalus talentas

Pirmasis S.Krupeckaitės treneris Alvydas Surgautas yra atskleidęs, kad savo buvusią auklėtinę bent penkis kartus atkalbėjo nuo pasitraukimo iš didžiojo sporto.

"Simona turėjo dviračių sportui reikalingus duomenis: jėgą, greitį, ištvermę. Be to, nuo pat pradžių buvo darbšti ir labai užsispyrusi. Džiaugiuosi, kad pavyko atrasti tokį talentą, – prisiminimais dalijosi A.Surgautas. – Buvo visko: ir maištavimų, ir barnių. Kariavome, paskui kalbėdavomės ir po kelių dienų ji vėl grįždavo treniruotis. Kažkada po tarptautinių varžybų Simona numetė dviratį į purvą, teko griežtai paprašyti pakelti. Tačiau dėl darbštumo, pareigingumo problemų niekada nebuvo."

S.Krupeckaitės sportinių trofėjų kolekcijoje – 22 visų spalvų pasaulio ir Europos čempionatų medaliai, penki iš jų – aukso.

"Jai visur gerai sekėsi. Visada tikėjau, kad ji daug pasieks, bet kad tiek metų kovos aukščiausiu lygiu, ir dar sprinto rungtyje – unikalu", – tvirtino A.Surgautas.

Tortas – be vyšnaitės

"Vyšnaitė ant mano karjeros torto būtų olimpinis medalis", – yra sakęs krepšininkas Jonas Mačiulis.

Universalus: J.Mačiulis jau paragavo krepšinio eksperto duonos, išbandė jėgas trijulių krepšinio varžybose. / LKL nuotr.

Deja, jo, kaip ir S.Krupeckaitės, olimpinė svajonė neišsipildė.

Tačiau Pekino žaidynių dalyvio J.Mačiulio sportinių trofėjų galerija – taip pat įspūdinga: devyni visų spalvų medaliai iš pasaulio, Europos čempionatų (tarp jų – ir jaunimo) ir studentų Universiados, Eurolygos ir Ispanijos, Graikijos, Italijos, Lietuvos čempiono ir du Tarpkontinentinės taurės laimėtojo titulai.

Tai, kad nusprendė baigti profesionalaus žaidėjo karjerą, iš Karmėlavos kilęs olimpietis patvirtino rugsėjį.

Į rinktinę atvykau nemiegojęs, jausdamasis it kosmose, bet teko žengti į aikštę, o rungtynės buvo atkaklios.

"Prisimenu kaip vakar... Viskas prasidėjo K.Baršausko g. 66, Kaune (anksčiau ten buvo A.Sabonio krepšinio mokykla – red.past.). Mamos ir tėčio idėja – kad vaikas turėtų kur išlieti energiją ir pasportuoti su kitais vaikais. Niekas negalvojo, kad bėgant metams paprasti norai virs tokia nuostabia krepšininko karjera, kurią atėjo laikas užbaigti. Išlieta daug prakaito, buvo daug džiaugsmo ir nusivylimo ašarų, sutikta daug nuostabių žmonių, apkeliauta daug šalių, iškovota daug titulų. Noriu padėkoti visiems, palaikiusiems mane sunkiausiais momentais po pralaimėjimų ir po operacijų – šeimai, draugams, treneriams, medikams, su komandomis dirbusiems žmonėms ir, be abejonės, visiems gerbėjams", – tąkart socialiniame tinkle "Instagram" rašė J.Mačiulis.

Debiutu nenusivylė

Debiutas Lietuvos krepšinio rinktinėje 2007-aisiais Jonui buvo ypatingas.

"Sėdėjau Bankoke po Universiados rungtynių ir buvome besiruošią švęsti. Gavau žinutę, kad po poros valandų privalau išskristi į Atėnuose vyksiantį "Akropolio" turnyrą. Anksčiau tai būdavo paskutinis išbandymas prieš Europos čempionatą. Iš Bankoko į Atėnus skridau gal 15 valandų. Į rinktinę atvykau nemiegojęs, jausdamasis it kosmose. Vis tiek teko žengti į aikštę, pamenu, kad rungtynės buvo gan atkaklios. Varžovai spaudė Šarūną Jasikevičių, Ramūną Šiškauską, tad man išmetė kamuolį, o aš – jaunas, ne savo pozicijoje... Vėliau Europos čempionate žaidžiau nedaug, bet iš jaunuolio reikia energijos gynybai, suteikti kelias minutes pailsėti pagrindiniams žaidėjams. Tą užduotį, manau, atlikau visai neblogai", – viename interviu papasakojo 2013 ir 2015 m. Europos vicečempionas.

Sporto istoriko Algimanto Bertašiaus duomenimis, J.Mačiulis, atstovaudamas Lietuvos rinktinei (2006–2021 m.), sužaidė 179 rungtynes.

Šiuo metu J.Mačiulis dirba Kėdainių "Nevėžio-Optibet" klube.

Į medalius nežiūri

Spalio mėnesį irklus į šalį padėjo Rio de Žaneiro olimpiados vicečempionas Saulius Ritteris, gruodį – jo sužadėtinė, taip pat irkluotoja olimpietė Milda Valčiukaitė.

Patirtys: M.Valčiukaitė ir S.Ritteris pripažino, kad didysis sportas praplėtė akiratį. / M. Gudzinevičiaus / LTOK nuotr.

S.Ritteris – triskart Europos čempionas ir dukart vicečempionas, dukart pasaulio vicečempionas.

"Per pastaruosius dvejus metus buvo tokių dienų, kad norėjau tašką padėti tiesiog rytoj. Daug kas slėgė. Esama tvarka demotyvavo – atrodė labai nesąžininga, kas vyko mūsų sporto šakos federacijoje. Tai vertė abejoti dėl savo ateities", – interviu svetainei ltok.lt sakė vilnietis.

Sportas formavo mane kaip asmenybę, suteikė galimybę praplėsti akiratį.

Paklaustas, ką davė du dešimtmečiai irklavimo, atletas atsakė: "Sportas formavo mane kaip asmenybę, padėjo susipažinti su begale žmonių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, suteikė galimybę praplėsti akiratį, pamatyti užsienio šalis. Į iškovotus medalius nežiūriu, nesigrožiu, daugiau stengiuosi galvoti, ką patyriau per varžybas, kaip jaučiausi ar net ką su komandos draugais kalbėdavome."

Spalio mėnesį S.Ritteris buvo išrinktas į Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) vykdomąjį komitetą, olimpiečiui patikėtos generalinio sekretoriaus pareigos.

Liko kartėlio nuosėdų

Kartu su Donata Karaliene, Ieva Adomavičiūte porinę dvivietę irklavusi M.Valčiukaitė – olimpinio bronzos medalio laimėtoja, Europos ir dukart pasaulio čempionė.

"Sprendimas brendo gal pusantrų metų. Žinojau, kam ruošiuosi, bet vis tiek tai sukėlė daug emocijų, – kalbėjo M.Valčiukaitė. – Susikaupė labai daug dalykų: mano sveikatos būklė dėl buvusių rimtų traumų, tam tikri nesklandumai federacijoje, išsunkę emociškai ir fiziškai, noras pradėti naują gyvenimo etapą – baigti mokslus universitete ir realizuoti save kitoje srityje."

2020-aisiais irkluotojai dėl nugaros traumos prireikė operacijos. "Nežinojau, ar išvis vaikščiosiu", – tąkart sakė M.Valčiukaitė.

Irkluotoja pripažino: rutina užgožė sporto teikiamą malonumą.

"Ruošdamasi startams visada susikoncentruodavau tik į tai, ką privalau padaryti – patobulinti, ištaisyti klaidas. Varžybų tartum nematydavau. Dabar atsigręžiu ir pagalvoju: kodėl tuo nepasimėgavau labiau, neįvertinau? Juk, siekdama rezultatų ir tikslų, tuo pat metu galėjau viską matyti plačiau", – svarstė atletė.

M.Valčiukaitė ir D.Karalienė du kartus pripažintos Lietuvos "Metų komanda".

Olimpietis – direktorius

Šiemet rugpjūtį su profesionaliuoju sportu atsisveikino krepšininkas Renaldas Seibutis.

Palangiškis su Lietuvos rinktine dalyvavo Rio de Žaneiro olimpiadoje, yra iškovojęs pasaulio čempionato bronzą, dukart tapo Europos vicečempionu.

Renaldas ištvėrė dvi nugaros išvaržos operacijas.

Šiuo metu R.Seibutis kibęs į mokslus Lietuvos sporto universitete (LSU) – pasirinkęs Treniravimo sistemų krepšinio specializaciją, taip pat vadovauja Palangos "Kuršių" klubui (yra jo direktorius).

"Tiek metų atidavus krepšiniui būtų nelogiška ir neprotinga ieškoti kažko kito. Ši sporto šaka – svarbi mano gyvenimo dalis", – kalbėjo olimpietis.

38-erių sportininkė jau anksčiau paskelbė, jog baigia profesionalės karjerą.

Moterų sprinto varžybose S.Krupeckaitė pateko į pusfinalį, kuriame nusileido kanadietei Lauriene Genest. Šios rungties nugalėtoja užtikrintai tapo vokietė Emma Hinze.

Simona dalyvavo ir keirino rungtyje, bet trečiajame atrankos važiavime finišavo ketvirta ir į finalą nepateko.

Be S.Krupeckaitės Panevėžyje dar startavo Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendelis.

V.Lendelis sėkmingai įveikė keirino rungties atranką, nusileidęs tik vokiečiui Stefui Botticheriui. Finale lietuvis finišavo šeštas, o nugalėjo olimpinis čempionas olandas Harrie Lavreysenas.

Sprinto rungtyje V.Lendelis neįveikė atrankos, dramatiškai nusileidęs rusui Michailui Jakovlevui. H.Lavreysenas laimėjo ir šią rungtį.

Moterų skrečo rungtyje startavusi Olivija Baleišytė finišavo devinta, o nugalėjo britė Katie Archibald.

Po spalio pabaigoje Prancūzijos Rubė mieste įvykusio pasaulio čempionato UCI dviračių treko Čempionų lygos varžybų organizatoriai atskleidė galutinį 72 geriausių pasaulyje treko dviratininkų sąrašą (36 vyrai ir 36 moterys), kuriame jau anksčiau atsidūrė S.Krupeckaitės ir V.Lendelio pavardės.

Po kol kas geriausio pasirodymo pasaulio čempionate vardinio kvietimo sulaukė ir panevėžietė O.Baleišytė, tuo metu likusios vietos išdalintos 50-čiai dviratininkų pagal jų pasiektus rezultatus Rubė mieste. Dalyvių kvietimų sulaukę dviratininkai prisijungė prie anksčiau paskelbto 22-iejų įspūdingo čempionų sąrašo, kuriame yra brito Edo Clancy, vokietės Emmos Hinze, olandų dviračių sporto superžvaigždžių Harrie Lavreyseno ir Jeffrey Hooglando pavardės.

Moterų sprinto kategorijoje, kurioje varžysis S.Krupeckaitė, atsidūrė vokietė Lea Friedrich, kuri pasaulio čempionate nuskynė tris aukso medalius ir taip užsitikrino kvietimą į prestižines varžybas. Prie jos prisijungė Tokijo žaidynių bronzos medalininkė kanadietė Lauriane Genest, olimpinį, pasaulio ir Europos čempionatų medalių kolekciją turinti rusė Daria Šmeleva, jos tautietės Jana Tyščenko ir Anastasija Voinova, japonė Mina Sato ir britė Sophie Capewell.

Ištvermės kategorijos sąrašą papildė jaunimo čempionė Silvia Zanardi iš Italijos, Tokijo olimpiadoje ant nugalėtojų pakylos lipusios rusė Gulnaz Khatuntseva ir japonė Yumi Kajihara.

Jau anksčiau vadinį kvietimą gavusiam V.Lendeliui vyrų sprintų kategorijoje konkurenciją sudarys Europos čempionas Mateuszas Rudykas iš Lenkijos, pasaulio čempionate sidabrą iškovojęs prancūzas Rayanas Helalas, du kartus pasaulio čempionas vokietis Stefanas Botticheris. Ištvermės kategorijoje varžysis Prancūzijoje medalius iškovoję belgas Tuuras Densas, portugalas Luri Leitao, britas Rhysas Brittonas ir italas Michele Scartezzini.

„Dalyvių sąrašas parodo, kam UCI dviračių treko Čempionų lyga buvo sukurta – tai prestižinės varžybos greičiausiems iš greičiausių. Olimpiniai, pasaulio, Europos ir Amerikos čempionai varžysis trumpo formato varžybose ir sukurs nepakartojamą spektaklį. Didžiuojamės bendradarbiavimu su UCI ir ruošiamės artėjančiam startui“ – sakė „Discovery Sports Events“ vadovas Francois Ribeiro.

„UCI dviračių treko Čempionų lyga startuos jau netrukus ir aš nekantrauju išvysti naują, fantastišką formatą. Retai kada galima išvysti tokį būrį treko žvaigždžių vienoje vietoje“, – teigė UCI prezidentas Davidas Lappartientas.

UCI dviračių treko Čempionų lyga pasiūlys niekur nematytą sportinę dramą, kuri susidės iš penkių etapų: lapkričio 6 d. sportininkai varžysis Maljorkos velodrome, lapkričio 27 d. – Panevėžio „Cido“ arenoje, gruodžio 3-4 d. Londone, o keturių rungčių nugalėtojai bus apdovanoti paskutiniame etape gruodžio 11 d. Tel Avive. Kiekviename iš penkių etapų žiūrovų lauks ta pati programa: 72 geriausi treko dviratininkai ir dviratininkės dalyvaus ir taškus rinks sprinto (sprinto ir keirino) ir ištvermės (skrečo ir eliminavimo) kategorijose. Naujo ir vos kiek daugiau nei dviejų valandų trukmės formato varžybose aukštas sportinis meistriškumas bus derinamas su specialiaisiais vaizdo ir garso efektais. „Eurosport Events“ į kiekvieną miestą, kur bus rengiamas varžybų etapas, ketina atsivežti po 50 tonų įrangos: garso ir šviesų sistemas, 280 m. ilgio LED ekraną, o kovas tiesiogiai galės stebėti 150 mln. žiūrovų visame pasaulyje.

UCI dviračių Čempionų lyga (angl. UCI Track Champions League) – intriguojančios, naujos kartos prestižinės dviračių treko varžybos su šou elementais, kuriose dėl pusės milijono prizinio fondo varžysis geriausi pasaulio treko atletai, o žiūrovai mėgausis specialiais garso, šviesų efektais bei unikalia naujo formato renginio patirtimi.

Lapkričio 27 d. treko Čempionų lygos varžybų aistras galės išvysti ir Lietuvos sporto mėgėjai, mat antras iš penkių naujo formato varžybų etapų bus surengtas vienintelėje Baltijos šalyse olimpinio standarto dviračių treką turinčioje Panevėžio „Cido“ arenoje, bilietus į renginį platins tiketa.lt. Lapkričio-gruodžio mėn. penkiuose Čempionų lygos etapuose, kurie be Panevėžio vyks kurie be Panevėžio vyks Maljorkoje, Londone ir Tel Avive, 72 tituluočiausi treko sportininkai, tarp kurių ir pasaulio rekordininkė, čempionė S. Krupeckaitė bei 2020 m. Europos čempionato bronzos medalininkas V.Lendelis, perspektyvioji O.Baleišytė kovos dėl įskaitinių taškų treko sprinto ir ištvermės kategorijose. Čempionais taps ir prizinį fondą susižers visuose etapuose daugiausiai taškų surinkę dviratininkai (-ės). Planuojama, kad novatoriško formato varžybos prie TV ekranų sutrauks daugiau nei 150 mln. žiūrovų visame pasaulyje.

„Atvyksta kažkas panašaus į policiją, veža mus suėmę už rankų. Buvome trise. Paima mėginius. Mes dviese neigiami, o vienas teigiamas. Ateina po to vyr. treneris ir sako – kodėl jūs neigiami? Kodėl jūs neigiami?! Kodėl nedalyvaujat sistemoj?“ – prisiminimais dalinsis D. Leopoldas.

Vyras papasakos ir apie tai, kad būti stipriausiu žmogumi Rusijoje tuomet nieko nereiškė. „2008 metais prieš olimpines žaidynes aš buvau pats stipriausias žmogus Rusijoje, pasiekiau Rusijos rekordą, bet man metų pradžioj buvo pasakyta: ką bedarytum, į olimpiadą nevažiuosi. Daryk ką nori, olimpiadoje tavęs nebus. Kaip ten beskambėtų, kad išvažiuotum iš Rusijos, reikia labai pasistengti“.

Vyras prisimins ir savo kelią į sporto pasaulį. Iš Kazachstano kilęs Dmitrijus bus atviras. Gyvenimas buvo be galo sunkus, o sportas – vienas iš kelių, kaip iš to ištrūkti ir pamatyti šviesesnę ateitį. Be galo savo sūnumi tikėjusi mama, tam, kad baigęs mokyklą sūnus galėtų tęsti sportininko karjerą, priėmė itin drąsų sprendimą.

„Mama pardavė butą. Tais laikais butas Kazachstane kainavo 1300 dolerių. 900 reikėjo sumokėti už mokslus. Ji sumokėjo 900 už pirmus metus ir sako – daryk ką nori, daugiau pinigų nebėra iš kur paimti. Vienintelis variantas buvo patekti į pagrindinę komandą, kur būtų nemokamas mokslas ir mokama alga. Ir tam turėjau metus laiko“.

Patekus į Rusijos komandą, krūvis buvo milžiniškas, o treko kasdienybė priminė realybės šou. Be to, kad čia buvo ir miegama, ir valgoma, ir sportuojama, reikėjo atlaikyti milžinišką konkurenciją.

„Kiekviena treniruotė – iki mirties. Jeigu tu numirei, o kažkas kitas ne – tai tu važiuoji namo, o kitas lieka. Kraujas bėga, apsivemi, čia nieko nereiškia. Arba, arba. Man pastaraisiais metais taip raumenis skaudėjo, kad galvojau, jog tuoj kaulai plyš. Bet ką, nuskausminamieji – ir varai toliau“.

Kodėl sportą vyras vadina liga? Dėl kokių priežasčių viską metęs jis atvyko į Lietuvą? Ir ką darydavo su jam duodamomis dopingo tabletėmis? Jau šį antradienio vakarą, 20 val..

Kvalifikacijos varžybose – 200 m lenktynėse iš eigos – kelialapius į kitą etapą, kuriame varžėsi 24 sportininkės, iškovojo ir abi šioje rungtyje dalyvavusios Lietuvos dviratininkės: Simona Krupeckaitė užėmė 16-ąją vietą (10,706 sek.), Miglė Marozaitė – 24-ąją (11,031 sek.).

Antrajame etape S.Krupeckaitė pralaimėjo Wai Sze Lee iš Honkongo, o M.Marozaitė neatsilaikė prieš vokietę Leą Sophie Friedrich.

Lietuvės pateko į ta patį paguodos važiavimą, kuriame dėl vieno kelialapio į aštuntfinalį dar varžėsi japonė Yuka Kobayashi. Ji ir tapo nugalėtoja.

Tai – paskutinis šių dviratininkių startas Tokijo žaidynėse. Jos buvo debiutinės 25 metų M.Marozaitei ir jau penktosios 38-erių S.Krupeckaitei.

Pagrindinėje savo rungtyje Tokijuje – komandų sprinte – Lietuvos duetas iškovojo penktąją vietą. Keirine S.Krupeckaitė buvo 19-ta, M.Marozaitė – 27-ta.

Rugpjūčio 8 d. Idzu treke moterų daugiakovės (omniumo) varžybose rungsis Olivija Baleišytė, kvietimą tapti olimpiete gavusi tik praėjusį sekmadienį, kai vienas iš kelialapį turėjusių nacionalinių olimpinių komitetų vietos atsisakė, todėl ji buvo pasiūlyta pirmai už brūkšnio atrankoje likusiai Lietuvai.

Pirmajame etape abi lietuvės savo važiavimuose finišavo šeštos. Tiesiai į ketvirtfinalį pateko po dvi greičiausias kiekvieno iš penkių atrankos važiavimų dviratininkes, o kitos kovojo paguodos lenktynėse.

Kelialapius į ketvirtfinalį iš keturių paguodos važiavimų irgi iškovojo po dvi sportininkes. M.Marozaitė buvo penkta, o S.Krupeckaitė savo važiavime užėmė trečiąją vietą.

Keirino rungtyje (8 ratai) dviratininkai startuoja paskui elektriniu dviračiu ar motoroleriu važiuojantį lyderį, užimdami burtų tvarka nustatytas pozicijas, ir negali jo lenkti. Kai greitis pasiekia 45 km per val., lyderis pasitraukia ir sportininkės pradeda sprintą.

Į Japoniją Lietuvos dviratininkės su treneriu Dmitrijumi Leopoldu ir kineziterapeutu Tomu Linksmuoliu atvyko šeštadienį, likus dviem dienoms iki komandų sprinto.

„Šįkart treneris nusprendė, kad važiuosime be aklimatizacijos. Nes prieš dvejus metus buvome Hiracukoje ir per stovyklą pastebėjome, kad rezultatai negerėja su aklimatizacija. Dabar kelios dienos yra lengviausios, o mūsų akcentas ir buvo į komandų sprintą. Asmeninėse rungtyse bus sunkiau, kai prasidės tikroji aklimatizacija. Tikriausiai krisime į duobę. Bet jau padarėme tai, kam ruošėmės, išpildėme lūkesčius”, – po komandų sprinto paaiškino S.Krupeckaitė. „Taip, dabar jau kaip Dievas duos, nes pagrindinė rungtis buvo ši“, – pridūrė M.Marozaitė.

S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė rugpjūčio 6 d. pradės asmeninio sprinto varžybas.

Rugpjūčio 8 d. Idzu treke moterų daugiakovės (omniumo) varžybose rungsis Olivija Baleišytė, kvietimą tapti olimpiete gavusi tik praėjusį sekmadienį, kai vienas iš kelialapį turėjusių nacionalinių olimpinių komitetų vietos atsisakė, todėl ji buvo pasiūlyta pirmai už brūkšnio atrankoje likusiai Lietuvai.

Varžovių rekordai

Vakar S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė startavo Idzu dviračių treke surengtose komandų sprinto lenktynėse.

Lietuvės atrankos varžybose 500 m įveikė per 33,276 sek. ir tarp aštuonių duetų užėmė 7-ą vietą.

Ketvirtfinalyje Simona ir Miglė išmėgino jėgas su antrą atrankos rezultatą (32,135 sek.) pasiekusiomis Kinijos atstovėmis Shanju Bao ir Tianshi Zhong. Lenktynes laimėjo pasaulio ir olimpinį rekordus pagerinusios kinės – 31,804 sek. Mūsiškės šįkart distanciją nuvažiavo per 32,827 sek.

Tad S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė toliau varžėsi dėl 5-os vietos ir nugalėjo Meksikos olimpietes Luizą Danielą Gonzalez Gaxiolą ir Yuli Osuną Verdugo (rezultatai – atitinkamai 32,808 sek. ir 33,168 sek.).

Finalą laimėjo Sh.Bao ir T.Zhong (31,895 sek.), sidabro medalius pelnė vokietės Lea Sophie Friedrich ir Emma Hinze (31,980 sek.). Bronzą iškovojo rusės (32,252 sek.), įveikusios olandes (32,504 sek.).

Laukia kiti startai

"Tikrai nesitikėjau, kad būsime penktos. Geriausiu atveju, pažiūrėjus į komandų sudėtis, galėjome būti septintos. O tai, kad mes užkopėme į penktą vietą – nerealus pasiekimas. Mes net pasaulio čempionate nesame buvusios penktos", – sakė S.Krupeckaitė.

Tikrai nesitikėjau, kad būsime penktos. Geriausiu atveju, pažiūrėjus į komandų sudėtis, galėjome būti septintos.

Paklausta, ar Kinijos dviratininkės – įveikiamos, Simona atsakė: "Šiuo metu – ne. Finalas tai ir parodė."

S.Krupeckaitė ir M.Marozaitė dar startuos individualių rungčių – keirino ir sprinto – varžybose.

"Pagrindinis startas – komandų sprintas, jam daugiausia ruošėmės", – teigė M.Marozaitė.

"Lūkesčius, kurių nebuvo, išpildėme", – pridūrė S.Krupeckaitė.

Sprinto staigmena

Netikėtai susiklostė vyrų 100 m bėgimo finalas. Aukso medalį iškovojo ne JAV ar Jamaikos sprinteris, o afrikiečių kraujo turintis Italijos olimpietis Lamontas Marcellis Jacobsas.

26-erių bėgikas nuotolį įveikė per 9,80 sek. Antrą vietą užėmė JAV atstovas Fredas Kerley (9,84 sek.), trečią – kanadietis Andre de Grasse'as (9,89 sek.).

Pusfinalio barjero neįveikė geriausio šį sezoną rezultato (9,77 sek.) autorius amerikietis Trayvonas Bromellis (10,00 sek.), Londono olimpiados prizininkas prancūzas Jimmy Vicaut (10,11 sek.), dukart olimpinis ir pasaulio čempionas jamaikietis Yohanas Blake'as (10,14 sek.). Pirmą kartą nuo 2004-ųjų 100 m bėgimo finale nesivaržė nė vienas Jamaikos sprinteris.

"Treneris sakydavo, kad jau senokai galėjau nubėgti 100 m greičiau nei per 10 sek., tačiau kelis pastaruosius metus mane persekiojo traumos, be to, nebuvau pasiruošęs psichologiškai", – kalbėjo L.M.Jacobsas.

Iki šiol nė vienas Italijos sprinteris nebuvo laimėjęs olimpiadoje prestižinės 100 m bėgimo rungties.

Lemiamoje dvikovoje dėl penktosios vietos lietuvės įveikė Luz Danielą Gaxiolą Gonzalez ir Yuli Verdugo Osuną. Lietuvių rezultatas – 32,808 sek., Meksikos dviratininkių – 33,168 sek.

Pirmajame etape mūsų šalies duetas nusileido vėliau finale triumfavusioms kinėms Shanju Bao ir šios rungties Rio de Žaneiro olimpinei čempionei Tianshi Zhong.

Komandų sprinto rungtyje pirmąjį 250 m ilgio ratą įveikė abi dviratininkės, antrąjį – tik viena, o pirmoji važiavusi, padėjusi įsibėgėti antrajai, pasitraukė. Šioje rungtyje Tokijo žaidynėse varžėsi tik aštuonios stipriausios pasaulio komandos.

Pirmadienį atrankoje lietuvės užėmė septintąją vietą. Jų 500 m distancijos rezultatas – 33,276 sek. Pirmąją vietą atrankoje užėmė vokietės (32,102 sek.), antrąją – kinės (32,135 sek.), trečiąją – olandės (32,465 sek.), ketvirtąją – Rusijos olimpinio komiteto atstovės (32,476 sek.), penktąją – meksikietės (33,097 sek), šeštąją – lenkės (33,244 sek.). Aštunta liko Ukrainos komanda (33,542 sek.).

Šie rezultatai lėmė pirmojo etapo poras. Jame Vokietija (31,905 sek.) įveikė Ukrainą (33,285 sek.), Kinija (31,804 sek.) – Lietuvą (32,827 sek.), Nyderlandai (32,308 sek.) – Lenkiją (33,022 sek.), Rusijos olimpinio komiteto duetas (32,249 sek.) – Meksiką (32,701 sek.).

Finale kinės pranoko vokietes, o dvikovoje dėl bronzos Rusijos olimpinio komiteto dviratininkės aplenkė olandes. Akistatoje dėl septintosios vietos lenkės buvo greitesnės už ukrainietes.

Komandų sprinto rungtyje pirmąjį 250 m ilgio ratą įveikia abi dviratininkės, antrąjį – tik viena, o pirmoji važiavusi, padėjusi įsibėgėti antrajai, pasitraukia. Šioje rungtyje Tokijo žaidynėse varžėsi tik aštuonios stipriausios pasaulio komandos.

Vėliau Idzu treke S. Krupeckaitė ir M. Marozaitė startuos asmeninėse rungtyse – keirine ir sprinte.

38 metų S. Krupeckaitei šios žaidynės – jau penktosios karjeroje. 25 metų M. Marozaitė – olimpinių žaidynių debiutantė.

Vilniuje prieš pat skrydį įvykusiose palydėtuvėse 1988 m. olimpinis dviračių treko čempionas Gintautas Umaras sportininkėms linkėjo pasitikėjimo ir lengvo starto.

Lietuvos dviračių treko rinktinė prieš ilgą skrydį per Helsinkio oro uostą suspėjo apsilankyti Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) būstinėje, kur prezidentas Darius Levickis olimpietėms įteikė simbolinę Lietuvos vėliavą, o du aukso medalius Seulo žaidynėse pelnęs G. Umaras bei pasaulio treko dviračių persekiojimo lenktynių rekordininkas olimpietėms linkėjo tikėjimo savimi.

„Merginoms palinkėsiu pasitikėjimo. Stiprus pagrindas jau yra: suburta komanda, matosi nuolatiniai rezultatai. Dabar nėra ko dvejoti, reikia eiti ir kautis. Belieka palinkėti tik sėkmės ir polėkio, gero skrydžio per varžybas. Spaudimas sportininkus lydėjo ir anksčiau, ir dabar, tačiau Simonos patirtis – įspūdinga, aš palyginus su ja esu tarsi piemuo“, – teigė legendinis dviračių sporto atstovas.

Jau į penktas, rekordines žaidynes pirmą kartą ne viena išvykstanti S. Krupeckaitė sako, kad šis pasiekimas buvo vienas iš jos variklių.

„Tai buvo viena iš mano siekiamybių. Prieš tai neskaičiavau olimpiadų, bet paskui atėjo suvokimas, kad tik Virgilijus Alekna ir Daina Gudzinevičiūtė yra tai pasiekę. Nesu linkusi savimi didžiuotis, bet galbūt ateityje galėsiu. Iš tiesų pirmoji olimpiada Atėnuose man buvo pati lengviausia, nes neturėjau tos sunkios atsakomybės ir lūkesčių kuprinės. Miglės kuprinė – tuščia, tačiau aš pasistengsiu jai kuo labiau padėti ir palaikyti “, – prieš skrydį kalbėjo tituluota sportininkė.

Keturiose olimpiadose patyrusiai sportininkei nepavyko įgyventi sau išsikeltų tikslų, todėl S. Krupeckaitė sako, kad dabar visą dėmesį skris kuo geresniam pasirodymui ir vidinei ramybei.

„Stengiuosi nekelti sau tikslų ir nieko neplanuoti, svarbiausia – ramybė ir pasitikėjimas. Daug įdėjome pastangų, kad čia patektume. Vėliau laukė daug pandemijos, psichologinių iššūkių, reikėjo persiorientuoti. Visgi, ilgesnis pasiruošimas išėjo į naudą: įgijau patirties, jėgos ir greičio. Japonijoje varžybos vyks visą savaitę, todėl mūsų laukia amerikietiškai kalneliai: daug pakilimų, nusileidimų, adaptacijos. Noriu susikoncentruoti į kuo geresnį pasirodymą, kad grįžę šia olimpiada galėtume didžiuotis“, – sakė rekordininkė, 2009 m. pasaulio čempionė.

S. Krupeckaitė ir M. Marozaitė dalyvaus individualiose keirino ir sprinto rungtyse, vėliau jos bandys pakovoti daugiausiai vilčių teikiančioje rungtyje – komandiniame sprinte. Prieš pat Tokiją laimę nešančią olimpinių žiedų tatuiruotę pasidariusi 25-erių M. Marozaitė sako, kad kol kas didelio jaudulio ir spaudimo nejaučia.

„Jaučiuosi pasiruošusi, jaudulio dar nėra, man dabar svarbiausia išlaikyti pasitikėjimą savo jėgomis. Tiesa, prieš pat skrydį pajutau žiniasklaidos dėmesį, šiandien supratau, kad tikrai važiuoju į olimpiadą. Mes su Simona kartu dirbame jau penkerius metus. Nemažai iš jos išmokau, todėl labai džiaugiuosi, kad kartu dalyvausime. Didžiausi mano lūkesčiai susieti su komandine sprinto rungtimi, jai labiausiai ir ruošiausi“, – teigė perspektyvi treko dviratininkė.

Treneris Dmitrijus Leopoldas liko patenkintas pasiruošimu, kurio rezultatai pasimatys po žaidynių.

„Neįprastai ilgas pasiruošimas, todėl turėjome laiko ištaisyti savo klaidas. Rezultatai parodys, ar mums pavyko. Dalis inventoriaus jau Japonijoje, reikės per naktį spėti išsipakuoti ir surinkti. Bet gerai, nebus laiko kada jaudintis“, – teigė į ketvirtą savo olimpiadą važiuosiantis rinktinės treneris.

Po olimpiados S. Krupeckaitės laukia naujo formato UCI dviračių treko Čempionų lygos varžybų ambasadorės rolė bei pasiruošimas šiam prestižiniam turnyrui, kurio vienas iš etapų lapkričio 27 d. įvyks Panevėžio „Cido“ arenoje.

„Rudenį laukia didžiulė šventė Panevėžyje. Iki olimpinių žaidynių daug galvojau apie šias intriguojančias varžybas, nes to dar nesame matę. Tačiau dabar visas dėmesys olimpiadai, o po jos orientuosimės į kitus startus“, – kalbėjo sportininkė.

Inauguracinės UCI dviračių treko Čempionų lygos varžybos prasidės lapkričio 6 d. Maljorkoje, o trečiasis jų etapas „Cido“ arenoje įvyks lapkričio 27 d.

---

Dviračių treko UCI Čempionų lyga (angl. UCI Champions League) – intriguojančios, naujos kartos prestižinės dviračių treko varžybos su šou elementais, kuriose dėl pusės milijono prizinio fondo varžysis geriausi pasaulio treko atletai, o žiūrovai mėgausis specialiais garso, šviesų efektais bei unikalia naujo formato renginio patirtimi. Lapkričio 27 d. treko Čempionų lygos varžybų aistras galės išvysti ir Lietuvos sporto mėgėjai, mat trečias iš šešių naujo formato varžybų etapų bus surengtas vienintelėje Baltijos šalyse olimpinio standarto dviračių treką turinčioje Panevėžio „Cido“ arenoje. Lapkričio-gruodžio mėn. šešiuose Čempionų lygos etapuose, kurie be Panevėžio vyks Maljorkoje, Paryžiuje, Londone ir Tel Avive, 72 tituluočiausi treko sportininkai, tarp kurių ir pasaulio rekordininkė, čempionė ir Tokijo olimpiadai besiruošianti S. Krupeckaitė, kovos dėl įskaitinių taškų treko sprinto ir ištvermės kategorijose. Čempionais taps ir prizinį fondą susižers visuose etapuose daugiausiai taškų surinkę dviratininkai (-ės). Planuojama, kad novatoriško formato varžybos prie TV ekranų sutrauks daugiau nei 150 mln. žiūrovų visame pasaulyje.