„Išlaikyti egzaminus daugiau nei vienu šimtuku tikrai ne atsitiktinumas, o sunkaus, atkaklaus darbo ir talento rezultatas. Didžiuojuosi, kad Vilnius išugdė dar vieną kūrybingų, drąsių ir gyvenimui pasiruošusių asmenybių kartą. Tegul šis jūsų gyvenimo laimėjimas tampa tvirtu pagrindu naujiems iššūkiams. Kad ir kur nuspręsite tęsti mokslus, grįžkite į Vilnių – naujomis patirtimis ir idėjomis kurti mūsų mylimo miesto ateitį“, – į abiturientus kreipėsi Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

 K. Mačiūno nuotr. 

Du ar daugiau maksimalių abitūros egzaminų įvertinimų puikuojasi 96 vilniečių brandos atestate. Net 20 Vilniaus mokyklų gali didžiuotis išugdžiusios abiturientus, kurie laikydami brandos egzaminus surinko du ir daugiau šimtukų: Vilniaus licėjus (25), Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (15), Vilniaus jėzuitų gimnazija (13), Vilniaus Žirmūnų gimnazija (13), Vilniaus „Santaros“ gimnazija (2), Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija (2), Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija (2), Vilniaus Antakalnio gimnazija (1), Vilniaus Gabijos gimnazija (1), Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjus (1), Vilniaus Pilaitės gimnazija (1), Vilniaus Radvilų gimnazija (1), , Vilniaus Trakų Vokės gimnazija (1), Vilniaus Tuskulėnų gimnazija (1), Vilniaus Užupio gimnazija (1), Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija (1), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija (1), Vilniaus Žvėryno gimnazija (1), International Meridian School (1), VšĮ Šiuolaikinės mokyklos centras (1).

Tarptautinio bakalaureato programoje du ir daugiau aukščiausių įvertinimų gavo 11 abiturientų: Vilniaus licėjuje – 9 abiturientai, Tarptautinėje Amerikos mokykloje – 2.

 K. Mačiūno nuotr.

„Nesvarbu, kur studijuosite: šiame, kituose universitetuose, kitose šalyse. Ši diena jau rodo, kad sugebėjote pasiryžti, nepasiduoti rutinai ir sistemingai dirbti. Tikiu, kad mokyklos suole išgyvenote įvairių akimirkų – ir nuviliančių atsiskaitymų, ir nesuprantamų klausimų, ir kartais nuobodžių skaitymų. Tačiau neabejotinai įgijote naujų žinių ir draugų ilgam galbūt net visam gyvenimui. Viskas, ką įgijote, yra jūsų rankose. Kaip tai panaudosite – taip pat. Linkiu, kad visa, ką turite, sužinojote, išmokote, liktų nuolat su jumis – auginkite tai, nes tai tik jūsų augimo pradžia“, – abiturientams kalbėjo Vilniaus universiteto prorektorė Vilmantė Pakalniškienė.

Pernai egzaminus dviem ir daugiau šimtukų išlaikė 101 abiturientas, 2021-aisiais – 115, 2020-aisiais – 114.

„Noriu, kad nepamirštumėte būti paprastais žmonėmis, kad prisimintumėte kadaise į mus nuo dviejų šimtų litų kupiūros žvelgusį Vydūną ir būtumėte ne tik žmonėmis sau, bet ir žmonėmis tautai ir žmonėmis žmonijai. Šimtukai, kuriuos gavome, prisideda ir prisidės prie to, kokie žmonės jau esame ir kokiais būsime – žmonėmis, kuriems rūpi visapusiškas išsilavinimas, žmonėmis, kuriems rūpi kultūra, miesto bei valstybės ateitis. Tad linkiu gyventi būnant dėl savęs, dėl kitų, būnant su kitais. Žinau, kad galime būti palaikantys draugai, įkvėpėjai ir lyderiai“, – sakė Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientė Lidija Radzevičiūtė.

Be lietuvių kalbos privalomo egzamino populiariausi tarp Vilniaus moksleivių šiemet buvo anglų kalbos ir matematikos egzaminai. Iš 4 047 laikiusiųjų lietuvių kalbos egzaminą 96 sostinės abiturientai gavo 96 šimtukus, iš 3 979 laikiusiųjų anglų kalbos egzaminą šimtuką gavo 240 moksleivių. Už matematikos egzaminą šimtą balų surinko 82 dvyliktokai iš 3699 laikiusiųjų.

Šiemet Klaipėdos savivaldybėje brandos egzaminus laikė 1860 abiturientų, iš jų 1246 – iš Klaipėdos savivaldybei priklausančių 12 gimnazijų.

Klaipėdos abiturientai iš viso laikė 12 mokomųjų dalykų valstybinius brandos egzaminus, labiausiai džiaugiamasi dėl to, kad kai kurių klaipėdiečių balų vidurkiai buvo aukščiausi šalyje.

Užsienio kalbų, fizikos, geografijos, informacinių technologijų, istorijos ir matematikos šimtukus gavo šių gimnazijų moksleiviai: „Ąžuolyno“, Eduardo Balsio menų, Klaipėdos licėjaus, Hermano Zudermano, Stasio Šimkaus konservatorijos, Vydūno, „Vėtrungės“, Klaipėdos universiteto „Žemynos“, Vytauto Didžiojo.

Abiturientus pasveikino ir Klaipėdos nepamiršti palinkėjo uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sveikinimo pradžioje meras šmaikštavo, kad šimtukus surinkę abiturientai šventėje atrodė „tokie liūdni lyg būtų dvejetukininkai“.

„Tikrai labai džiaugiuosi, kad Klaipėdos mieste auga tokia jauna ir graži karta. Statistika yra liūdna, nes iš 1800 maždaug 200 lieka Klaipėdoje. Noriu jums visiems palinkėti rasti save Klaipėdoje po mokslų arba dabar, pasirenkant vieną ar kitą mokymo įstaigą. Ši diena – ypatinga, jus sveikins, apdovanos ir pagerbs už tai, kad jūs jau kažką pasiekėte savo gyvenime. Jeigu kalbėtume apie bet kurį žmogų, jo gyvenime bus vertinami trys dalykai – darbai, pasiekimai ir padorumas“, – teigė A. Vaitkus.

Palinkėjęs geros šventės, meras ragino dar šimtą kartų padėkoti abiturientus palaikiusiems pedagogams ir tėveliams.

Po sveikinimų buvo dalinamos padėkos ir tradicinės rugsėjo 1-ąją mokytojams teikiamos gėlės – kardeliai.

Per muzikinę pertrauką susirinkusiems koncertavo bardas Jonas Baltokas.

Savivaldybės duomenimis, uostamiestyje šiemet turime 67 šimtukininkus, o abiturientų pasiekimų kraitėje – net 95 šimtukai už valstybinių brandos egzaminų žinias.

Klaipėdoje valstybinius brandos egzaminus laikė 1 726 abiturientai.

Didžiausią kraitį šimtukų surinko „Ąžuolyno“ gimnazija – 41, Klaipėdos licėjus – 25. Po 6 šimtukus gavo „Vėtrungės“ gimnazija ir E.Balsio menų gimnazija.

Po tris šimtukus – Vytauto Didžiojo, Hermano Zudermano, KU „Žemynos“ gimnazijose, S.Šimkaus konservatorijoje, po vieną šimtuką – „Aitvaro“, „Aukuro“ ir Vydūno gimnazijose.

Iš viso net 49 abiturientai pelnė po vieną šimtuką.

Po du šimtukus gavo dešimt abiturientų – septyni iš „Ąžuolyno“ gimnazijos, du iš Klaipėdos licėjaus, vienas – iš E.Balsio menų gimnazijos.

Po tris šimtukus gavo šeši abiturientai – du iš „Ąžuolyno“ gimnazijos ir keturi iš Klaipėdos licėjaus. Du abiturientai iš šių gimnazijų pelnė po keturis šimtukus.

Klaipėda turi kuo didžiuotis ir į savarankiško gyvenimo kelią išleidžia jaunų, ambicingų, drąsių žmonių būrį, kuris kurs miesto ateitį.

Pasak uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko, Klaipėda tikrai turi kuo didžiuotis.

„Noriu pasidžiaugti matydamas gausų būrį čia. Tai reiškia, kad Klaipėda turi kuo didžiuotis ir į savarankiško gyvenimo kelią išleidžia jaunų, ambicingų, drąsių žmonių būrį, kuris kurs miesto ateitį. Kiekviename šimtuke reikėtų ieškoti dviejų prasmių. Viena jų – kiekvienas jūsų pasiekimas yra jūsų dovana miesto gimtadieniui. Kitas aspektas yra tas, kad kiekviename šimtuke yra ne tik jūsų, bet ir jūsų tėvų lūkesčiai, mokytojų viltys. Tikiu, kad suvokiate, jog žengdami į savarankišką gyvenimo kelią nebuvote vieni“, – sakė meras.

Jis taip pat palinkėjo, kad einant savuoju gyvenimo keliu nepamirštų vienos stotelės – Klaipėdos.

„Palinkėčiau, kad kuo toliau išvažiuosite nuo Klaipėdos studijuoti ar dirbti, tuo trauka gimtajam miestui tebūnie stipresnė. Linkiu to noro sugrįžti su įgytomis žiniomis, naujomis kompetencijomis, nes miestas tikrai to laukia ir deda į jus viltis“, – abiturientams palinkėjo V.Grubliauskas.

Lietuvos abiturientai iš viso laikė 11-os mokomųjų dalykų valstybinius brandos egzaminus.

Net septynių Klaipėdos ugdymo įstaigų abiturientų laikytų egzaminų vidurkiai yra aukštesni už visos šalies vidurkį.

Daugiausia tokių – tarp Jėzuitų gimnazijos abiturientų. Tris 100-tukus gavo 19 Vilniaus miesto abiturientų, du 100-ukus – 61 Vilniaus miesto abiturientas.

„Šiandieninė šventė žymi jūsų nueitą ir dar būsimą kelią. Kaip niekas kitas žinote, kad rezultatai patys savaime neateina – tai sunkaus darbo, talento ir atsidavimo rezultatas. Gavę atestatus, išsiskirstysite po skirtingus miestus, universitetus, bet būtinai sugrįžkite į Vilnių  – geresnio miesto tikrai nerasite. Vilnius yra patogus gyventi, vilniečiai yra nuostabūs žmonės ir Vilnius jūsų laukia. Kurkime jį drauge“, – abiturientų apdovanojimų ceremoniją pradėjo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Iš viso du ar daugiau maksimalių įvertinimų puikuojasi 101 vilniečio brandos atestate. Net 21 sostinės mokykla gali didžiuotis išugdžiusi po keletą šimtukų gavusius abiturientus – Vilniaus licėjus (23), Vilniaus jėzuitų gimnazija (12), Vilniaus Žirmūnų gimnazija (12), Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (11), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija (4), Vilniaus Simono Daukanto gimnazija (3), Vilniaus Žvėryno gimnazija (3), Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija (2), Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla (1), Viešoji įstaiga Šiuolaikinės mokyklos centras (1), Vilniaus “Židinio" suaugusiųjų gimnazija (1), Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija (1), Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjus (1), Vilniaus Gabijos gimnazija (1), Vilniaus krikščionių gimnazija (1), Vilniaus Pilaitės gimnazija (1), Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija (1), Vilniaus Užupio gimnazija (1), Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija (1).

Šimtukai dar nėra didžiausias jūsų pasiekimas. Tai kažkuria prasme riboženklis, toliau skatinsiantis eiti pirmyn.

Dar 20 abiturientų, kurie mokėsi pagal Tarptautinio bakalaureato programą, baigiamuosius egzaminus išlaikė dviem ir daugiau 100 balų įvertinimais: Vilniaus licėjus (19), Tarptautinė Amerikos mokykla (1).

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas savo sveikinimą šimtukininkams pradėjo vienos iš abiturienčių mintimi, kad į universitetus ateinama ne tiek su kažkokia sukaupta informacija, o supratimu, kaip tos informacijos siekti.

„Ne veltui akcentuojame klausimo kėlimo ir problemos suvokimo svarbą ugdymo metu. Tik atrodo, kad gaunantys šimtukus žino visus atsakymus, bet iš tiesų juos gauna tie, kurie gyvenime moka paklausti ir žino, kaip tą daryti. Šimtukai dar nėra didžiausias jūsų pasiekimas. Tai kažkuria prasme riboženklis, toliau skatinsiantis eiti pirmyn“, – į vilniečius abiturientus kreipėsi Vilniaus universiteto rektorius.

Pritardamas Vilniaus vicemerui, profesorius R. Petrauskas dvyliktokams pabrėžė, kad Lietuvai reikia jų talento ir pakvietė, sukaupus patirties, grįžti ją diegti savo gimtinėje. Svarbiausia, pasak rektoriaus, pasirinkti studijuoti tai, ko norima, nes tai papildomas jaunystės suteiktas laikas, kurį gyvenime galima praleisti kuo prasmingiau.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius moksleiviams akcentavo, kad jaunam žmogui labai svarbu įgyti pasitikėjimą savo jėgomis, nes tik tada atsiranda tvirtas pagrindas ir formuojasi tikras savivertės jausmas.

Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas Radvilas Pelanis, kreipdamasis į bendramokslius, artimuosius ir apdovanojimų ceremonijos svečius, prisiminė neseniai perskaitytą mintį apie neva ištvirkusį, apsileidusį, vyresniųjų negerbiantį  jaunimą.

„Šiuos žodžius galėtume pamatyti daugelyje feisbuko komentarų. Tačiau iš tikrųjų šią mintį žodis į žodį randame trijų tūkstančių metų senumo Babilono dar dantiraščiu išraižytose plytelėse. Keitėsi laikai, keitėsi santvarkos, keitėsi mentalitetas ir jaunimas. Vienas dalykas liko labai panašus ir beveik nepasikeitęs – priekaištai jaunimui. Tačiau vien jau iš to, kokia pilna šiandien šv. Jonų bažnyčia, darosi ramu, nes auga karta, kuri nepasimes, kai skambutyje su lazerių įmone reikės susiskaičiuoti, kiek daugiausiai detalių sudarys užsakymą, jei vienu naujos kartos lazeriu pagamins per sveikąjį valandų skaičių trimis senaisiais lazeriais pagamins dviem valandomis greičiau. Darosi ramiau, nes auga karta, kuri Savickio kūryboje gali atrasti užsienį. Ir tai labai smagu, nes jei užsienį gali rasti pas Savickį, tikriausiai gyvenime galėsi rasti dar labai daug dalykų, kurių neatrado niekas kitas“, – kalbėjo šimtukininkas.

Pernai su dviem ir daugiau šimtukų mokyklą baigė 115 Vilniaus abiturientų.  Vieną ir daugiau šimtukų gavo 549 Vilniaus miesto abiturientai.

Sostinės šimtukininkų pagerbimo ceremonijoje abiturientus ir jų artimuosius pasirodymu pasveikino Vilniaus miesto šokio teatro trupė „Low Air“, 2021-aisiais „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota už geriausią spektaklį jaunimui „me two / Savoj krūvoj“ ir sulaukianti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovų dėmesio.

Šeši šimtukai

Išvysti tokius rezultatus ekrane, neabejotinai labai malonus jausmas, nors visi jie ir tikėjosi gerų įvertinimų. Dalis kalbintų šimtukininkų lieka Lietuvoje, čia pat Kaune, dalis priėmė užsienio aukštųjų mokyklų pasiūlymus. Dažniausia jų pasirinkta sritis – informatika.

Mokslams visi šeši absolventai skyrė daug laiko, tačiau juos mokslo metų įkarštyje buvo galima sutikti ir šokių studijose, sporto klubuose, ir brazdinančius gitara, lankančius kultūros renginius, palinkusius ties rankdarbiais ar tiesiog tinginiaujančius.

Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) absolventė Gabija Jakelaitytė laikė šešis valstybinius brandos egzaminus (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, biologijos, chemijos ir fizikos) ir visų rezultatai tokie patys – po 100 balų, aukščiausias įmanomas įvertinimas.

Į pasiektą rezultatą mergina žvelgė ramiai, to ir tikėjosi – pastangų buvo įdėta daug, bet įvertinimų laukimas kėlė nemažai emocijų. „Labai įstrigo tas jausmas, kai, tikrindama rezultatus, spaudai mygtukus ir atrodo, kad širdis tuoj išlėks. Tada streso buvo daugiau, nei rašant egzaminus“, – palygino kaunietė.

Ji sulaukė daug sveikinimų ir iš artimųjų, ir mokytojų, ir iš bendraamžių. Tokį bendruomeniškumą labai vertina. „Tai pasidžiaugimas bendrais pasiekimais. Visi žmonės kažkiek prisidėjo prie mano rezultatų“, – dėkinga G.Jakelaitytė.

Traukia aplinkosauga

Pasiteiravome, ar geriausiai Kauno abiturientei nuo pat pradinių klasių viskas sekėsi. „Man labai nepatinka sąvoka „sekėsi“. Ką reiškia sekėsi? Pirmoje klasėje man buvo sunkiau, nes į mokyklą pradėjau eiti metais anksčiau. Bet su pagalba, įdėjus darbo viskas baigėsi gerai. Pirmas mano pažymys gimnazijoje iš matematikos buvo penki. Ar tai reiškia, kad man nesisekė matematika? Ne. Reikėjo įsivažiuoti. Supratau, kad reikės įdėti pastangų. Ir dėjau tų pastangų“, – pasakojo G.Jakelaitytė.

Dvylika mokyklos metų vienu ypu apžvelgti sunkoka. „Buvo visko. Ir sunkesnių akimirkų, ne tokių gerų pažinčių. Kita vertus, sutikau ir daug labai gerų žmonių. Iš esmės džiaugiuosi tais metais. Jeigu reikėtų kartoti, nežinau, ar kažką keisčiau. Tikriausiai nekeisčiau, nes visos patirtys asmenybę paaugina“, – samprotavo mergina, vardijusi, kad mokykloje įgijo bendravimo, analitinio mąstymo, problemų sprendimo įgūdžių, žinių, taip pat prasiplėtė bendravimo ratas. Itin geras emocijas kelia vienijantis bendruomeniškumo jausmas.

Tikrai nebuvo taip, kad patiko visi dalykai, visos pamokos. Ji mėgsta skaityti, bet sunku suprasti, kodėl mokymo programai parinktas, pavyzdžiui, būtent tokių analizuojamų kūrinių sąrašas.

„Jaunam žmogui skaityti 25 knygas apie kaimo žmogaus išgyvenimus nėra labai artima. Nesakau, kad programoje visiškai neturėtų būti tokios literatūros, bet norėtųsi įvairovės“, – sakė kaunietė.

Kas toliau? Pirmadienį G.Jakelaitytės laukia pokalbis su Mančesterio universiteto atstovais. Neabejojame, kad nuo rudens į ją jau bus galima kreiptis kaip į šios aukštosios mokyklos chemijos inžinerijos studentę.

„Save įsivaizduoju chemijos pramonėje. Norisi eiti kuo toliau, pasiimti kuo daugiau patirties, kažkada ją parvežti į Lietuvą ir ja dalytis čia. Manau, jeigu norisi būti gera tarptautinio lygio specialiste, negalima užsisėdėti vienoje vietoje, reikia pamatyti pasaulio“, – mintimis dalijosi kaunietė.

Ji norėtų prisidėti prie aplinkosaugos problemų, taršos mažinimo, sprendimo.

Užsimezgusios draugystės

Gabijos mokslo draugė irgi KTUG atstovė Ieva Žukauskaitė pelnė penkis šimtukus, kaip ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos (LSMUG) atstovas Martynas Burneikis.

„Rezultatai maloniai nustebino, pranoko lūkesčius. Džiugu, kad pasisekė, tačiau šimtukų nesureikšminu. Neturėjau išsikėlusi tikslo gauti maksimalius įvertinimus. Tiesiog stengiausi, kad rezultatai būtų kuo geresni ir pavyktų įstoti į norimą studijų programą“, – pasakojo I.Žukauskaitė, nusprendusi likti Kaune. Ateitį ji sieja su informatikos studijomis KTU.

Ievos šimtukai – iš privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros, taip pat iš pasirenkamųjų anglų kalbos, matematikos, informacinių technologijų ir fizikos egzaminų. „Fizikos egzamino stojant į norimą studijų programą laikyti nebūtina, tačiau norėjau apsidrausti, nes konkursiniam balui skaičiuoti imamas informatikos arba fizikos egzamino rezultatas“, – sakė šimtukininkė.

Mergina neturi užsibrėžusi konkrečių gyvenimo tikslų. „Tiesiog stengiuosi viską daryti taip, kad mano veiksmai suteiktų kuo daugiau gerų emocijų tiek man pačiai, tiek aplinkiniams“, – sakė kaunietė.

Ji džiaugėsi, kad sutiko tiek daug nuostabių mokytojų – „savo srities specialistų ir įkvepiančių žmonių, kurių dėka ir pavyko gerai išlaikyti egzaminus“. Taip pat labai vertina mokyklos suole užsimezgusias draugystes, galimybę būti, kaip įvardijo, nuostabios bendruomenės dalimi.

Pasirinkimas: I.Žukauskaitė savo ateitį sieja su informatikos sritimi. Asmeninio archyvo nuotr.

Pamatęs nuščiuvo

Įspūdingų rezultatų sulaukęs M.Burneikis renkasi farmacininko studijas, lieka Kaune, tačiau neatsisako ir noro vėliau gilintis į filosofijos sritį, išvykti mokytis į užsienį. „Pamatęs penkis šimtukus nuščiuvau. Reakcija rami, bet kažkiek nustebau. Pirmiausia pagalvojau, kad reikia pasakyti tėvams“, – pasakojo vaikinas.

Ir jam sudėtinga apibūdinti dvylika mokslo metų: daug įvykių, pokyčių. „Pasakyčiau taip: tai labai svarbus ir formuojantis gyvenimo etapas. Susiradau daug draugų, kurie, tikiuosi, bus visam gyvenimui, mokykloje supratau, kas man iš tikrųjų yra svarbu. Labai gerai vertinu šį etapą“, – teigė kaunietis.

Labiausiai jam „nenusisekė“ matematikos egzaminas – 91 balas. Lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, biologijos, istorijos ir chemijos – po minėtą 100. Istoriją rinkosi tik dėl to, kad, jo manymu, ji yra svarbus dalykas, o kitus egzaminų pasirinkimus lėmė stojamojo konkursinio balo dedamosios.

Spektras: M.Burneikis renkasi farmacijos studijas, bet neatsisako planų, kada nors rimčiau nerti į filosofijos sritį. Vyčio Šulinsko nuotr.

„Visada galima geriau“

Vesta Cicėnaitė KTUG baigė su keturiais šimtukais, bet, jei ne keli balai, šimtukus būtų turėjusi iš visų šešių laikytų egzaminų. „Tėvai džiaugėsi labiau už mane. Aš visada maniau, kad galiu geriau. Istorijos gavau 98, chemijos – 95. Balai aukšti, bet visada galima geriau”, – kukliai vardijo mergina, į Kauną vien dėl mokslų atvykusi iš Ignalinos.

Prisiminusi gimnazijoje praleistus metus ji sakė labai džiaugiasi visa bendruomene, ypač pedagogais. „Manau, didelė dalis tai yra jų nuopelno, kad man taip gerai pasisekė egzaminuose. Visi metai buvo produktyvūs, ne tik mokslo, bet ir asmenybės tobulėjimo, ugdymosi prasme. Mane lydėję mokytojai – išskirtinės asmenybės. Matydama net ir jų humoro jausmą, kartais sarkazmą, pasiėmiau labai daug iš jų. Matai, kokiu žmogumi norėtum būti“, – atviravo V.Cicėnaitė.

Ji svarsto apie tiksliųjų mokslų studijas. Turi pasiūlymą iš Nyderlandų arba kitas variantas – programų sistemos arba bioinformatika Vilniaus universitete, nors laisvalaikį dedikuoja teatrui, antikinei literatūrai ir filosofijai, protmūšiams, pedagogikai. Ne tik pati mokėsi, bet ir dirbo Nacionalinėje moksleivių akademijoje  – konsultavo jaunesnius gabiuosius mokinius.

„Dvyliktoje klasėje likdavo laisvo laiko, bet daugiau koncentravausi į mokslus. Supratau, kad veikti vien dėl savęs yra neįdomu. Skamba ganėtinai banaliai „pakeisti pasaulį“, bet noriu prasmingai panaudoti savo žinias, mokslą, gebėjimus, prisidėti prie bendros žmonijos gerovės.

Pagalba: dalį laisvalaikio V.Cicėnaitė leidžia konsultuodama jaunesnius gabius mokinius. Asmeninio archyvo nuotr.

Šokiai ir pianinas

LSMUG absolventė Kamilė Balžekaitė sakė, kad mokyklą bus gera prisiminti ne tik dėl keturių šimtukų iš egzaminų, bet ir dėl ypatingos motyvuojančios gimnazijos atmosferos. Galvodama apie studijas ji rinkosi iš Kauno ir Vilniaus. Pirmasis jos pasirinkimas – informatikos studijos Vilniaus universitete.

Nusistebėjus, kodėl ne medicina, ką sufleruotų gimnazijos pavadinimas, kaunietė minėjo, kad metams buvo perėjusi mokytis į KTUG, bet grįžo, įsitikino, kad LSMUG skirta įvairiomis sritimis besidomintiems jaunuoliams.

Ji daug dėmesio skiria ne tik pamokoms, bet ir mokslinei veiklai. Pavasarį kartu su Edu Kačerginskiu ES jaunųjų mokslininkų konkurse pelnė prestižinės Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos specialųjį apdovanojimą. Konkursui pateiktas darbas – tarpdisciplininis, susijęs su technologijomis, fizika, biologija.

Beje, vienas Kamilės pomėgių – gatvės šokiai, protmūšiai, dešimt metų grojo pianinu, mielai prie jo prisėda ir dabar. Iš gimnazijos įspūdį, be viso kito, jai paliko renginiai, pavyzdžiui, klasių chorų karai.

Įvairiapusiškumas: K.Balžekaitė ne tik gerai mokosi, bet ir domisi gatvės šokiais, jai patinka dalyvauti protmūšiuose, dešimt metų grojo pianinu. Asmeninio archyvo nuotr.

Įtraukė rankdarbiai

Keturis šimtukus surinkusios KTUG absolventės Ievos Mockaitytės prioritetas – irgi informatika. Į šią sritį ji planuoja gilintis studijuodama užsienyje.

Aukščiausiu įmanomu balu įvertinti šios gabios ir išskirtinės kaunietės lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų darbai.

Vienas Ievos laisvalaikio pomėgių – rankdarbiai, mezgimas, kompiuteriniai žaidimai. „Juos atradau dar vaikystėje. Jie iki šiol išlikę viena mėgstamiausių mano laisvalaikio veiklų ir mane įkvepia domėtis informacinėmis technologijomis“, – sakė pašnekovė. Tiesa, pati jų kurti kol kas neplanuoja, ją labiau domina kitos informatikos sritys.

Merginos pomėgiu megzti džiaugiasi ir jos augintinis, kurį žiemą šildo jos nunertas stilingas ir šiltas paltukas. Ievos gabumais randarbiams galėjo įsitikinti ir bendramoksliai – ji padirbėjo su kostiumais šimtadienio šventei.

Užtikrintai: I.Mockaitytės gabumai – ne tik akademinėje, bet ir rankdarbių srityje. Asmeninio archyvo nuotr.

Koks receptas?

Visų šešių kalbintų jaunuolių atsakymas į klausimą, kas lėmė puikius jų mokymosi rezultatus, – labai panašus. Dėmesys per pamokas ir ne tik paskutiniais metais, kruopštus pasikartojimas namie, pasilikti laiko pomėgiams, net ir paprasčiausiam patinginiavimui.

„Mokiausi nuolat ir atsakingai – per pamokas stengdavausi įsisavinti mokytojų pateikiamą medžiagą, o namie pakartodavau, pasikonspektuodavau. Kartais namuose prie knygų tekdavo ir ilgiau pasėdėti, tačiau naktimis mokytis nereikėjo“, – sakė I.Žukauskaitė.

Laisvalaikį ji skiria ir mėgstamam serialui, klauso tinklalaides, mėgsta skaityti detektyvus, domisi istorija, Rytų Azijos kultūromis.

Labai svarbu matyti prasmę, ką darai. Pastebiu, kad tie žmonės, kurie supranta, žino, kam jiems reikalinga matematika, biologija ar istorija, tuos dalykus mokosi tikrai geriau.

G.Jekaitytė pasakojo, kad mokslai kartais uzurpuodavo ir savaitgalius. „Pasidarai namų ruošos darbus, pasportuoji, o likęs laikas – mokslams. Laisvo laiko bendrauti su draugais likdavo mažokai. Tačiau turėjau tikslą ir jį pasiekiau“, – kalbėjo kaunietė.

Jeigu para būtų bent pora valandų ilgesnė, daugiau laiko būtų galėjusi skirti šiuolaikiniams šokiams, knygoms – kažkada labai mėgo fantastiką, bet jos namų bibliotekoje yra ir klasikinio, ir kitokio žanro kūrybos. „Knygos praplečia akiratį. Daugiau žinių įgyji ir žmones lengviau supranti“, – sakė mergina.

Martynas taip pat pabrėžė pomėgio skaityti, nuoseklaus mokymosi ir pakankamo poilsio, miego svarbą. Jis laisvalaikiu tiesiog ilsisi, klausosi muzikos, žiūri filmus, leidžia laiką su draugais. Mėgsta parodas, kultūrinius renginius, todėl šie metai, kai Kaunas yra Europos kultūros sostinė, jį labai džiugina. Beje, šiemet dar rado laiko ir naujam hobiui – pradėjo groti gitara.

„Visada turėdavau ir gryno nieko neveikimo, kai paskaitinėji ką nors arba pagulinėji“, – pritarė V.Cicėnaitė.

K. Balžekaitė pastebėjo, kad prieš ir per egzaminus labai svarbi psichologinė būsena, kad streso sąlygomis pavyktų susikaupti ir koncentraciją išlaikyti net tris valandas, kiek trunka egzaminas. Stresą valdyti jai padėjo patirtis olimpiadose, kur užtrukdavo ir po keturias valandas.

„Didelė dalis specialistų ir asmeniškai mano mokytojai sako, kad mūsų kartos teksto supratimo įgūdžiai silpnesni. Visa mano karta yra galbūt labiau išsiblaškiusi, skubanti. Per egzaminus, atsiskaitymus patarčiau pabandyti nurimti ir atidžiai perskaityti užduotis. Chemijos mokytoja sakydavo – egzaminuose nėra nieko, ko jūs nežinotumėte. Iš pradžių svarbiausia tiesiog susikaupti“, – patarė Vesta.

Patarimai dvyliktokams

Dar tarp patarimų mokiniams – nepervargti, neperdegti besiruošiant egzaminams, didelius darbus suskaidyti į daug dalių ir jas išsidėstyti per ilgesnį laiką.

„Labai svarbu matyti prasmę, ką darai. Pastebiu, kad tie žmonės, kurie supranta, žino, kam jiems reikalinga matematika, biologija ar istorija, tuos dalykus mokosi tikrai geriau. Visiems žmonėms tikrai būna dienų, kai nesinori nieko daryti. Priminimas sau, kodėl mokausi tų dalykų, padeda pajudėti“, – konstatavo G.Jakelaitytė, rekomendavusi pasiieškoti skirtingų mokymosi šaltinių, dėl, atrodytų, neįveikiamos užduoties pabandyti kreiptis į vyresnius draugus, net ir pati yra naudojusis mokymosi svetainių pagalba.

„Dar labai svarbu stebėti, kas žmogui patinka, – tęsė kaunietė. – Man, pavyzdžiui, labai patinka šokti. Tai buvo didžiulis prasiblaškymas nuo mokslų ir charakterio ugdymas. Žmonėms reikia suteikti galimybę išbandyti atrasti, kas patinka, rasti būdą, kuris padėtų atsijungti nuo mokslų, kad ir tiesiog su draugais pabendrauti. Perdegimas dar niekam nepagerino rezultatų. Pati esu pastebėjusi, kad dėl nuovargio atsiranda žioplų klaidų, nors atrodo, kad viską moku, viską žinau.“

Šimtukininkai prabilo ir apie tai, kad nebūtina visiems siekti tik maksimalių rezultatų. Jie toli gražu nenulemia, ko žmogus apskritai vertas, koks jis yra ir koks gali būti.

„Valstybiniai brandos egzaminai yra daugiau šabloniški. Aiškūs kriterijai, ką, pavyzdžiui, turi padaryti, parašyti lietuvių kalbos ir literatūros egzamine, ką tekste paminėti, autorius reikia pasirinkti būtent iš to sąrašo ir iš jokio kito. Mokinys yra įspraustas į rėmus. Biologijos – vėl lentelės, skaičiavimai. Daug šabloniškumo. Atsižvelgiant į tai, kokios užduotys, ne kiekvienam reikia šimtuko, o jo ar devyniasdešimties balų negavus nereiškia, kad griūva visas gyvenimas“, – apie daugybę kelių ir galimybių kalbėjo G.Jakelaitytė.

Ir šiais metais dalis jaunųjų klaipėdiečių gali didžiuotis brandos egzaminus išlaikę pačiu aukščiausiu įvertinimu.

Šiemet Klaipėdoje valstybinius brandos egzaminus laikė 1 068 abiturientai, iš jų 118 abiturientų gavo 184 aukščiausius įvertinimus (praėjusiais metais 187 šimtukus gavo 142 abiturientai).

Pernai Klaipėdoje vienas abiturientas gavo 5 šimtukus. Nors tokio rezultato šiemet niekas nepakartojo, 8 uostamiesčio moksleiviai šiais metais pelnė po 4 šimtukus.

Daugiausia šimtukų gavo abiturientai iš „Ąžuolyno“ gimnazijos – net 101 (egzaminus laikė 143 abiturientai).

Šeši abiturientai iš šios gimnazijos gavo po 4 šimtukus: Ieva Andrejevaitė, Vaiva Česnauskytė, Liudas Kasperavičius, Eglė Lenkaitytė, Gustas Logvinovas ir Domantas Gruodis.

Po 3 šimtukus gavo 9 abiturientai, po 2 šimtukus – dešimt ir po vieną – 34 „Ąžuolyno“ abiturientai.

Net 39 šimtukus gavo Klaipėdos licėjaus (egzaminus laikė 35) abiturientai.

Licėjuje trys abiturientai gavo po 4 šimtukus: Vaiva Aleknavičiūtė, Neda Narmontaitė ir Pijus Oželis.

Po 3 šimtukus gavo trys licėjaus abiturientai, po 2 šimtukus – 5 ir po vieną – 8 abiturientai.

Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos abiturientai gavo 10 šimtukų.

Tradiciniame geriausių moksleivių pagerbimo renginyje miesto meras V.Grubliauskas, sveikindamas moksleivius, vylėsi, kad Klaipėda dar didžiuosis šių metų šimtukininkais.

„Linkiu visiems, kad tie šimtukai būtų patikimi sparnai, kurie neš jus į svajonių įgyvendinimą. Tegul jie padeda jums atverti visas duris tuose siekiuose, kurie dar laukia priešakyje. Ir nepaliaukite tikėti, kad dar daug šimtukų jums teks surinkti ateityje, pirmiausia, kad nenuviltumėte patys savęs“, – sveikindamas geriausius miesto moksleivius kalbėjo V.Grubliauskas.

„Nenoriu pernelyg sureikšminti egzaminų, pažymių, bet nuoširdžiai džiaugiuosi jūsų pasiekimais, kurie rodo, kad atskleidėte savo talentus, įrodėte, jog puikiai gebate dorotis su iššūkiais ir esate pasiryžę sunkiai dirbti dėl savo svajonių. Didžiuojuosi jumis, kaip ir didžiuojasi jūsų mokytojai, artimieji. Nepamirškite ir patys savimi didžiuotis ir švęsti savo laimėjimus. Nenustokite smalsauti, kelti klausimų, analizuoti jus supančio pasaulio ir drąsiai eikite savo išskirtiniu gyvenimo keliu. Nebijokite laikinų nesėkmių, būkite atviri naujoms idėjoms ir visada prisiminkite savo stiprybę“, – sakė premjerė.

Didžiuojuosi jumis, kaip ir didžiuojasi jūsų mokytojai, artimieji. Nepamirškite ir patys savimi didžiuotis ir švęsti savo laimėjimus.

„Maksimalūs jūsų akademiniai pasiekimai mokykloje simboliškai vainikuoja jūsų pirmąjį didelį baigtą gyvenimo etapą. Taip pat liudija ne tik jūsų gabumus, bet ir ryžtą atkakliai ir kryptingai dirbant siekti geriausių rezultatų nepaisant sunkumų ir kliūčių. Neabejoju, kad šios savybės jums padės sėkmingai kopti į tolesnes savo pasirinktas gyvenimo aukštumas“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Šiemet apdovanoti 115 abiturientų, per 2021 metų brandos egzaminus gavę 3 ar daugiau šimtukų. Tarp jų – pirmą kartą net 4 abiturientai, iš brandos egzaminų surinkę po šešis šimtukus. Dar 4 abiturientai gavo po penkis šimtukus. 36 abiturientai nusipelnė keturių šimtukų. 71 abiturientas šimtukais išlaikė 3 brandos egzaminus.

Vyriausybės didžiojoje salėje taip pat pagerbtas 21 abiturientas, aukščiausiais balais baigęs tarptautinio bakalaureato programą, ir 10 profesinio mokymo įstaigų absolventų, puikiai išlaikiusių ne tik brandos, bet ir kvalifikacijos egzaminus.

Iš 21 824 šiemet laikiusių brandos egzaminus net 1 542 abiturientų atestatuose puikuojasi 100 balų įvertimai. Po vieną šimto balų įvertinimą gavo 1 219 abiturientų, 208 abiturientai gavo po du šimtukus.

Daugiausia šimtukų, skaičiuojant nuo egzaminą laikiusiųjų skaičiaus, mokiniai gavo iš užsienio kalbų (vokiečių, rusų, prancūzų ir anglų) valstybinių brandos egzaminų.

„Vienas sudėtingas etapas jau įveiktas, bet liko kita svarbi kelio dalis. Kad ir kur pasirinktumėte studijuoti, žinokite, kad augančiam Kaunui reikia stiprių profesionalų, todėl lauksime jūsų sugrįžtant čia, į savo namus. Esate įkvepiantis pavyzdys ir motyvacija jaunesnei kauniečių kartai. Kurdami savo ateitį ir toliau išlikite lyderiais“, – penktadienį Kauno rotušėje sveikindamas daugiausia šimtukų surinkusius abiturientus linkėjo meras Visvaldas Matijošaitis.

Jis dėkojo tėveliams, užauginusiems nuostabią kartą, kuri padės miestui augti bei keistis dar greičiau.

„Ačiū už rūpestį, kantrybę ir išteklius, kuriuos skyrėte savo vaikams ir jų ateičiai. Abiturientams linkiu niekada nenuleisti rankų, nes gyvenimas tik prasideda ir jis įdomus“, – teigė Kauno miesto meras.

Visvaldas Matijošaitis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Užderėjo šimtukų

„Jau ne pirmus metus iš eilės Kauno abiturientai džiugina anglų kalbos įvertinimais. Lyginant su 2020-aisiais, šiemet jie ženkliai geriau išlaikė lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminus“, – aukštus kauniečių valstybinių brandos egzaminų rezultatus įvertino Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Daugiausia šimtukų Kauno abiturientai surinko iš anglų kalbos (136) egzamino. Toliau – lietuvių kalba ir literatūra (81), informacinės technologijos (41), matematika (34), biologija (32). Maksimalus balų skaičius gautas ir iš rusų kalbos (8), fizikos (4), chemijos (3), istorijos (1), geografijos (1) ir vokiečių kalbos (1) egzaminų.

Du Kauno technologijos universiteto gimnazijos auklėtiniai surinko po šešis šimtukus, o vienas – penkis. Dar keturi KTU gimnazijos ir po vieną Kauno „Santaros“ ir „Saulės“ gimnazijų abiturientą džiaugiasi pelnę po keturis aukščiausius įvertinimus. Po tris šimtukus atestatuose turi aštuoni KTU gimnazistai, trys „Saulės“ ir po vieną VDU „Rasos“ bei Jono Paulius II gimnazijos abiturientą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pirmas vieta reitinguose

Analizuojant visų turimų egzaminų statistiką, matyti, kad miesto abiturientų surinktų taškų vidurkis – aukštesnis nei bendri visų moksleivių pasiekimai nacionaliniu mastu. Šiemet į pirmą reitingų vietą iškopęs Kauno miestas pagal švietimo rodiklius užtikrintai laikosi lyderio pozicijoje tarp kitų šalies savivaldybių.

Pasak O. Gucevičienės, kauniečių pasiekimai yra nuoseklaus darbo rezultatas. Mokinių ugdyme vadovaujamasi tiek bendrosiomis švietimo programomis, tiek ir žiūrima individualių kiekvieno mokinio poreikių. Aiškiai apibrėžiami egzaminų vertinimo kriterijai ir balų sistema. Tai suteikia vaikams daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir leidžia geriau pasiruošti mokyklos baigimui.

Kad ir kur pasirinktumėte studijuoti, žinokite, kad augančiam Kaunui reikia stiprių profesionalų, todėl lauksime jūsų sugrįžtančių čia.

Efektyvi pagalba prieš egzaminus

Prieš brandos egzaminų sesiją netrūko nuogąstavimų, kaip abiturientų rezultatus paveiks kone visus metus trukęs karantinas ir dėl to vyravęs nuotolinis ugdymas. Vis dėlto papildomos pedagogų bendruomenės pastangos atsipirko.

Švietimo įstaigos sutelkė dėmesį pagalbinėms priemonėms – organizuoti bandomieji egzaminai, o atitinkamai pagal jų rezultatus siūlytos specialistų konsultacijos. Jomis pandeminiu laikotarpiu pasinaudojo beveik du tūkstančiai miesto dvyliktokų iš 21 ugdymo įstaigos.

Padėkos šimtukininkams

„Bendras geriausių miesto pedagogų susitelkimas ir abiturientų motyvacija tapo vienais svarbiausių veiksnių, kad dvyliktokai jaustųsi užtikrintai ruošdamiesi egzaminams, juos laikydami ir stebėdami gautus rezultatus. Visa bendruomenė – miesto mokiniai, jų mokytojai, įstaigų vadovai parodė ypač atsakingą požiūrį“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Visiems šimtukus gavusiems Kauno abiturientams bei juos parengusiems mokytojams įteikti padėkos raštai, o maksimalų įvertinimą iš trijų ir daugiau egzaminų pelniusiems – „Kaunastic“ dovanų kortelės ir unikalūs suvenyrai su M. K. Čiurlionio paveikslų motyvais.

Kauno meras V. Matijošaitis šyptelėjo, kad po įtempto laikotarpio atėjo metas švęsti savo pasiekimus, tad Kauno miesto vardu įteiktos dovanos padės tai deramai padaryti.

Šiais metais Klaipėdos mieste valstybinius brandos egzaminus laikė 1068 abiturientai, iš jų 118 abiturientų gavo 184 aukščiausius įvertinimus (praėjusiais metais 187 šimtukus gavo 142 abiturientai). Pernai Klaipėdoje vienas abiturientas gavo 5 šimtukus ir, nors tokio rezultato šiemet niekas nepakartojo, 8 uostamiesčio abiturientai šiemet pelnė  po 4 šimtukus (pernai nebuvo nė vieno, pelniusio keturis šimtukus).

Daugiausiai šimtukų gavo abiturientai iš „Ąžuolyno“ gimnazijos – 101 (VBE laikė 143 abiturientai). Net 5 abiturientai iš šios gimnazijos gavo po 4 šimtukus: Ieva Andrejevaitė, Vaiva Česnauskytė, Liudas Kasperavičius, Eglė Lenkaitytė, Gustas Logvinovas ir Domantas Gruodis. Po 3 šimtukus gavo 9 abiturientai, po 2 šimtukus – 10 ir po 1–34 „Ąžuolyno“ abiturientai.

Net 39 šimtukus gavo Klaipėdos licėjaus (VBE laikė 35 abiturientai) abiturientai. Licėjuje 3 abiturientai gavo po 4 šimtukus: Vaiva Aleknavičiūtė, Neda Narmontaitė ir Pijus Oželis.  Po 3 šimtukus gavo 3 licėjaus abiturientai, po 2 šimtukus – 5 ir po 1 –8 abiturientai.

Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos abiturientai gavo 10 šimtukų.

Daugiausiai aukščiausių įvertinimų gauta iš užsienio kalbos (anglų) (58) ir informacinių technologijų (42) egzaminų. Klaipėdos abiturientai negavo nė vieno šimtuko iš istorijos ir geografijos VBE.

„Praėjusiais metais situacija buvo labai įtempta, tačiau šiemet ji yra gerokai sudėtingesnė. Džiaugiuosi, kad, nepaisant gyvenimo diktuojamų išbandymų, Klaipėdos abiturientai išlaiko aukštai iškeltą pasiekimų kartelę – tai liudija apie jų užsispyrimą ir jų pasiryžimą, taip pat apie miesto švietimo sistemos atsparumą negandoms. Visiems šimtukininkams linkiu siekti ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, o svarbiausias tikslas turėtų būti, kad šimtukus rašytų gyvenimas ir būsimieji darbdaviai, kolegos. Džiaugiantis tais šimtukais, kurie šiemet papuoš atestatus, tiems, kurie jų neturi, reikėtų nepamiršti, kad gyvenimo rašomi šimtukai yra netgi svarbesni už tuos, kurie – atestate, tad siekti šimtuko reikia visą gyvenimą ir nepasiekus jo niekad nenuleisti burių, o stengtis toliau“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, sveikindamas abiturientus, jų tėvelius ir pedagogus.

Abiturientai galėjo rinktis laikyti valstybinius brandos egzaminus iš 11 mokomųjų dalykų. Net 6 Klaipėdos ugdymo įstaigų abiturientų laikytų egzaminų vidurkiai yra aukštesni už šalies vidurkį. Pažymėtina, kad miesto abiturientų VBE balų vidurkiai aukštesni nei šalies yra šių egzaminų: informacinių technologijų (miesto – 59,38, šalies – 47,69), chemijos (miesto – 60,6, šalies – 51,36), užsienio kalbos (anglų) (miesto – 68,05, šalies – 65,08), geografijos (miesto – 47,45, šalies – 45,85), fizikos (miesto – 48,48, šalies – 47,1) ir užsienio kalbos (vokiečių) (miesto – 89,33, šalies – 79,2 proc.).

Nedaug nuo šalies vidurkio skiriasi miesto abiturientų matematikos ir biologijos VBE balo vidurkiai (matematikos – miesto: 35,81, šalies: 35,24 ir biologijos – miesto: 54,34, šalies: 54,51). Žemesni nei šalies miesto abiturientų VBE vidurkiai yra lietuvių kalbos ir literatūros (miesto – 44,07; šalies – 46,38),  užsienio kalbos (rusų)  (miesto – 76,9, šalies – 79,32) ir  istorijos (miesto – 47,44, šalies – 48,83).

Daugiausiai uostamiesčio abiturientų neišlaikė matematikos VBE (16,19  proc.), tačiau palyginus su 2020 m. (33,75 proc.)   rezultatai yra ženkliai geresni, o lietuvių kalbos ir literatūros VBE (9,98 proc.) palyginus su 2020 m.  (7,81 proc.) rezultatai pablogėjo.

Sportinis azartas

Visi minėti šimtukininkai – Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos absolventai. Arsenijus Zubkovas, laikęs šešis egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, chemijos, informacinių technologijų ir fizikos. Iš visų jų gavo didžiausius įmanomus įvertinimus, kaip ir jo bendramokslė.

„Taip, būtų pakakę laikyti tik du egzaminus, bet kai reikėjo rinktis, nebuvau apsisprendęs, ką studijuosiu. Dar suveikė ir sportinis interesas“, – pasakojo A.Zubkovas. Jis į KTU gimnaziją kasdien važinėjo iš namų Išoruose, esančiuose tarp Kauno ir Jonavos. Jam antrino penkis šimtukus gavęs Justas Petrauskas ir užsiminė, kad daugiau egzaminų pasirinko norėdamas apsidrausti.

Tiek šimtukų skamba įspūdingai, bet gerai visus dvylika metų besimokę vaikinai į juos reagavo ne taip audringai, kaip būtų galima tikėtis. „Kai pamačiau lietuvių kalbos šimtuką, sekundę nepatikėjau. Galvojau – gal klaida. Maloniai nustebino. Bet nemanau, kad tiek šimtukų man ką nors duos. Tiesiog smagu“, – be didelių emocijų su lengva šypsena veide Arsenijus pasakojo apie akimirką, kai pirmų keturių savo egzaminų rezultatus pamatė vieną paskui kitą.

„Visada norisi kuo geresnių rezultatų, bet nesitikėjau tokių gerų. Konkrečių balų nebuvau užsibrėžęs. Prieš egzaminus kankino mintys ne tiek apie rezultatus, o kur studijuoti“, – pridūrė KTU absolventas. Šiuo metu jis apsistojo ties informacinių technologijų studijomis. Belieka apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar į šią sritį gilintis Edinburgo universitete.

A.Zubkovas laiko rasdavo ne tik mokslams ir laisvalaikiui, bet ir kompiuteriniui žaidimui kurti. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Tereikėjo išlaikyti

„Pats nustebęs, kad taip visai neblogai pasisekė, – kuklumo nestokojo ir gimnaziją šiemet baigęs J.Petrauskas, kuris mažiau nei 100 balų gavo tik iš chemijos. – Šiek tiek nustebau, bet nepasakyčiau, kad kažkaip ekstremaliai sureagavau.“

Chemijos egzamino darbas įvertintas 99 balais. Ir pirmųjų, ir paskutinių rezultatų vaikinas laukė ramiai, tačiau pastaruosius vadino sunkiau nuspėjamais.

Šiek tiek nustebau, bet nepasakyčiau, kad kažkaip ekstremaliai sureagavau.

Aišku, triženkliais ir beveik triženkliu įvertinimais džiaugėsi ir jis pats, ir namiškiai. „Suprantame, kad egzaminai – ne svarbiausias dalykas pasaulyje, bet smagu, kai gerai pasiseka“, – taip vaikinas įvertino iš šešių egzaminų, tarp kurių – lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, matematika, biologija ir istorija, surinktus balus.

Atsipalaiduoti jis galėjo dar prieš egzaminus, nes jau buvo priimtas į pasirinktą Jungtinės Karalystės aukštąją mokyklą. Brandos egzaminus tereikėjo išlaikyti, nes buvo puikiai įvertintas jo motyvacinis laiškas, pokalbis ir nenuvylė atlikdamas specifinį testą.

Dar negali įvardyti, ką veiks baigęs mokslus, nes pasirinko plačią studijų programą, apimančią politiką, filosofiją ir ekonomiką.

Kas pravers gyvenime?

Justo vertinimu, brandos egzaminai – liūdnesnioji mokymosi proceso dalis. Dabartinė sistema orientuota į egzaminų išlaikymą.

„Tiek mokytojai, tiek mes daug dirbame tam, kad išmoktume egzamino formatą, kad pataikytume atsakyti taip, kaip prašo instrukcijos ir t.t. Bet panašiai yra su visomis testavimo sistemomis. Tiesiog išmokstamas egzamino formatas. Pavyzdžiui, yra ištisa industrija pasiruošimo biologijos egzaminui knygų, mokytojai šlifuoja kiekvieną tavo atsakymo žodį, kad žmogus, kuris pagal instrukciją tikrins egzamino darbą, rastų tai, ką nori rasti“, – pastebėjo vaikinas.

Kiek iš viso to, ko išmoko gimnazijoje, pravers tolesniame gyvenime?

Šis klausimas J.Petrauskui priminė vieną situaciją matematikos pamokoje. To paties jo ir bendramokslių klaususi mokytoja, pati atsakė į savo klausimą, kad konkrečiai to, kas užrašyta ant lentos, tikriausiai gali ir neprireikti. Tačiau ji pateikė aliuziją į sporto klubą. Svarsčius per treniruotes kilnojame ne todėl, kad vėliau eidami gatve ir radę hantelį galėtume jį pakelti. Lygiai taip pat ir su matematika ar kitomis disciplinomis. Mokykloje gauname žinių, tačiau kartu tiesiog treniruojame smegenis.

A.Zubkovas visus dvylika metų apibūdino kaip teigiamą patirtį, nors, kaip sakė, ne viskas žavėjo. „Viskas, ko išmokome, yra svarbu, ir viskas kažkada turės savo vertę“, – įsitikinęs jaunuolis.

Šimtukų receptas

J.Petrauskas vardijo, kad gerus mokymosi rezultatus, kurie nebūtinai atsispindi pažymiuose, lemia keli dalykai: nuoseklus mokymasis, mokytojų darbas ir sėkmė.

„Egzaminus laiko labai daug labai protingų žmonių“, – argumentavo vaikinas. Jis atkreipė dėmesį, kad skirtumas, pavyzdžiui, tarp 98, 99 ir 100 balų iš tiesų yra labai nedidelis ir gal net nulemtas tik sėkmės, tačiau neretai nuo jo gali priklausyti, ar pavyks patekti į norimą studijų vietą, ar ne.

„Matematikos ir kitų dalykų žinios susikaupė metams bėgant“, – irgi nuoseklumą išskyrė A.Zubkovas ir pabrėžė namų darbų svarbą. Tačiau, jo manymu, nėra vieno kelio, vedančio mokslo olimpo link: „Kiekvienam žmogui skirtingas receptas, skirtingi ingredientai.“ Mokiniams jis patartų į užrašus ir vadovėlius akį užmesti trumpiau, bet dažniau, nepasilikti visko dvyliktai klasei ar paskutiniam mėnesiui.

Abiejų nuomone, geriausi buvo paskutiniai ketveri metai. „Mokymasis būtent KTU gimnazijoje tikrai skatino siekti kuo aukštesnių rezultatų ir tobulėti, esu dėkingas mokytojams ir visai gimnazijos bendruomenei“, – dėkojo A.Zubkovas.

Gimnazijos pasirinkimą akcentavo ir antrasis pašnekovas. „Labai pasisekė su mokykla. Tai buvo metai, praleisti labai geroje bendruomenėje“, – turėdamas omenyje ir bendramokslius, ir mokytojus sakė J.Petrauskas.

Svarbiausias dalykas, kurį įsisąmonino, kad nei jis pats, nei kiti žmonės aplinkui nėra paprasti. Į save ir į visus kitus žiūrint kaip į galinčius daug ką nuveikti, daug ką sugalvoti, pakeisti, atsiveria visai kitokios galimybės.

Plaukimas ir kūrimas

Didelę dalį J.Petrausko laisvalaikio iki pernykščio karantino, kai baseinai išvis ilgam buvo uždaryti, užėmė plaukimas. Iki tol į baseiną jis užsukdavo net po šešias dienas per savaitę. „Nepaaiškinsiu, kodėl pasirinkau plaukimą. Nueini, kas nors pavyksta, ir pasilieki. Daugeliui žmonių su įvairiomis sporto šakomis taip yra“, – kalbėjo vaikinas.

J.Petrausko gyvenime svarbią dalį užima plaukimas. (D. Janučio/LRVK nuotr.)

Jo nuomone, pavyko subalansuoti sportą ir mokslus. Į profesionalų sportą nenorėjo pasukti, kad ši veikla neužgožtų kitų gyvenimo sričių, tačiau kartu pavyko išsaugoti norą plaukti.

Laisvalaikiu dar mėgsta skaityti, keliauti. Anglijoje taip pat norėtų tęsti plaukimo treniruotes. Sporto nauda, kalbėjo jis, – neabejotina. Ne tik dėl fizinio aktyvumo ir jo pranašumų, bet ir dėl išsiugdytos disciplinos. „Per vidurį treniruotės neišlipsi iš baseino. Reikia baigti, kas pradėta“, – pateikė pavyzdį kaunietis.

Kiekvienam žmogui skirtingas receptas, skirtingi ingredientai.

Savidisciplina labai pravertė per nuotolinį mokymąsi, nes buvo daugiau nei įprastai savarankiško darbo, o jis reikalauja daugiau pastangų ir jėgų. „Iš kitos pusės, nuotolinis mokymasis padeda patogiau susidėlioti tvarkaraštį, tačiau tokio mokymosi patyriau daugiau, nei norėtųsi. Atimama socialinė mokymosi mokykloje dalis“, – lygino pašnekovas.

A.Zubkovas, puikiai mokantis lietuvių, rusų ir anglų kalbas, laisvalaikiu mokosi prancūziškai. Savaitgalių neįsivaizduoja be filmų, knygų, muzikos ir kelionių. Pabrazdina gitarą, žaidžia futbolą, tai norėtų tęsti ir studijuodamas. Prieš porą metų su tėčiu dviračiais numynė iš Klaipėdos į Taliną.

Be minėtų veiklų, abu šimtukininkai rasdavo laiko ir darbui. Justas – rašydavo tekstus ekonomikos ir kitomis temomis žurnalams, Arsenijus su bendraminčiu pernai vasarą pradėjo vystyti naujo kompiuterinio žaidimo idėją ir ėmėsi ją įgyvendinti.

Mokslai Justui prasidės spalį, iki to laiko planuoja pailsėti, pabendrauti su draugais, pasimatyti su bendramoksliais, išsisklaidysiančiais po Lietuvą ir pasaulį.

Kaune – 342 šimtukininkai

Šiemet dviejų jau minėtų Kauno abiturientų atestatuose švies net po šešis šimtukus. Jų bendramokslis taip pat iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos pelnė penkis šimtukus.

Po keturis šimtukus gavo keturi kiti KTU gimnazijos abiturientai, po vieną Kauno „Santaros“ gimnazijos ir Kauno „Saulės“ gimnazijos atstovą.

Po tris šimtukus surinko aštuoni Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientai, po vieną Kauno „Saulės“ gimnazijos ir Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos dvyliktoką.

Šimtukai jiems byrėjo iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos, chemijos, informacinių technologijų, rusų kalbos, fizikos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Adaškevičienė „Kauno dieną“ informavo, kad net 342 Kauno mokyklų abiturientai bent iš vieno valstybinio brandos egzamino gavo po 100 balų.

Šimtukininkai bus simboliškai apdovanoti. „Tradiciškai abiturientai, gavę bent vieną šimtuką, ir juos parengę mokytojai apdovanojami Kauno miesto mero padėkos raštais. Tie abiturientai, kurie gavo 3–6 šimtukus šiais metais bus apdovanoti ne tik mero padėkos raštais, bet ir „Kaunastic“ dovanų kortele, skarelėmis ar kaklaskarėmis su M.K.Čiurlionio paveikslų motyvais“, – teigė V.Adaškevičienė.

Ministrė: rezultatai neblogi

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė (nuotr.) mano, kad derėtų pasidžiaugti brandos egzaminų rezultatais, ypač žinant, kokie sudėtingi buvo pastarieji mokslo metai.

– Tiek mokytojai, tiek mokiniai su nerimu laukė šių metų brandos egzaminų, ypač matematikos. Nors paaiškėję pagrindinių egzaminų rezultatai maloniai nustebino, tačiau kai kurie švietimo ekspertai kritikuoja, kad matematikos egzamino užduotys buvo pernelyg šabloniškos, todėl tiesiog sukūrė iliuziją, jog mokinių pasiekimai pagerėjo.

– Su matematika tikrai ne taip paprasta ir mes visi tai žinome. Matematiką reikia stiprinti iš esmės, todėl nuo rugsėjo bus viena papildoma matematikos pamoka dešimtoje klasėje. Vykdoma bendrojo ugdymo turinio peržiūra, taip pat ir matematikos. Turi būti stiprinami ir mąstymo gebėjimai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad reikia žiūrėti žymiai plačiau ir bendrai matematikos ugdymą stiprinti mokyklose.

Tačiau mes turime pasidžiaugti ir brandos egzaminų rezultatais, kurie tikrai tokiomis sunkiomis sąlygomis yra labai neblogi. Jie tikrai ne patys geriausi, tokie, kokių mes norėtume, bet jie tikrai neblogi, todėl norisi švęsti šį momentą, padėkoti mokytojams ir padėkoti vaikams, kurie susikaupė, ypač mokytojams už jų tikrai nelengvą triūsą tokiu laikotarpiu ir įvertinti, jų rezultatai tikrai yra geresni.

– Kokie dar veiksniai, jūsų vertinimu, prisidėjo, kad šių metų matematikos egzamino rezultatai yra geresni?

– Tai ir bandomasis egzaminas balandį – mokiniai galėjo įsivertinti, pasitreniruoti, mokytojai taip pat atkreipti dėmesį į silpnesnes vietas, ir konsultacijos. Manau, kad tos individualios, tai yra penkių mokinių grupėje organizuotos konsultacijos, kuriose galėjo dalyvauti ir mažiau mokinių, tikrai padėjo pažiūrėti į individualias mokinių problemas. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Individualizuotas požiūris, tai yra tai, kur link mes turėtume judėti. Nes vaikai yra labai skirtingi, skirtingos jų stipriosios pusės, kai kur yra labai didelės klasės, todėl negalime skirti pakankamai dėmesio. Mokytojas yra vienas ir jeigu klasėje yra 30 mokinių, jam tikrai sudėtinga.

Dar keli dalykai: buvo šiek tiek prailgintas egzaminas. Visi žinome, kad ne visi vaikai vienodai gali parašyti egzaminą, kai kuriems reikia tikrai daugiau laiko. Atrodo, tos 15 minučių nedaug, bet jos gali reikšti ir visai nemažai. Tai galbūt nulėmė, kad buvo skirta daugiau laiko, ir galbūt tai, kad tarp pagrindinių, populiariausių egzaminų didžiausi tarpai palikti, kad būtų galima geriau pasiruošti. Nebuvo taip, kad per kelias dienas būtų matematika bei lietuvių kalba ir literatūra. Tai turbūt viskas susidėjo.

– Šių metų chemijos ir informatikos egzaminų rezultatai išsiskiria tuo, kad padaugėjo šimtukų, tačiau ir padaugėjo neišlaikiusiųjų. Kaip manote, kas nulemia tokį rezultatų pasiskirstymą? Ir kodėl vis mažiau mokinių renkasi šiuos tiksliųjų mokslų egzaminus?

– Čia tokia tikrai kompleksinė problema – tikslieji mokslai. Ir ta tendencija yra kelianti didelį nerimą, kad mes matome vis mažėjantį mokinių, kurie renkasi laikyti tiksliųjų mokslų egzaminus, skaičių. Turime skirti didesnį dėmesį ir mokytojams parengti. Mes žinome, kad būtent šiose srityse mums jau dabar trūksta mokytojų, o trūks dar daugiau. Mes turime sudominti mokinius tiksliaisiais mokslais. Čia ne paskutinėje vietoje yra ir profesinis orientavimas arba ugdymas karjerai, kai mes parodome mokiniams ir taikymo dalykus, kam reikalinga chemija, kam reikalinga matematika, kam reikalinga fizika, kur jie galės pritaikyti šiuos mokslus savo gyvenime ir tolesnėje savo karjeroje.

Šiuo metu profesinis ugdymas praktiškai neveikia mokyklose. Jeigu galėtume, o mes planuojame ir turime visą projektą tam skirtą, tikrai galėtume mokinius sudominti tais dalykais, taip pat tobulinti turinį ir profesinį orientavimą.

Šaltinis: ELTA