Mohamedo tėvas buvo teisininkas, išmanantis tiek religinę, tiek pasaulietinę teisę. Teigiama, kad jis buvo griežtas, reiklus ir uždaras. Mohamedo motina ištekėjo vos keturiolikos. Ji taip pat buvo gana išprususi, o jos dukterys vėliau sėkmingai kopė karjeros laiptais.

Manoma, kad augdamas Mohamedas daug laiko praleisdavo namuose ir mažai kontaktavo su bendraamžiais. Jo ateitis buvo siejama su inžinerija ir architektūra, tačiau dabar niekas negali pasakyti, ar šie planai buvo grįsti nuoširdžiais paties Mohamedo troškimais.

Žlungant Sovietų Sąjungai, jaunasis musulmonas išvyko į Vokietiją kelti savo kvalifikacijos. Griuvus Berlyno sienai, dauguma vakariečių džiaugėsi ne tiek marksizmo idėjų pralaimėjimu, kiek abstrakčios branduolinės grėsmės eliminavimu.

Šlykštus Ruandos genocidas, Rusijos siekis pažaboti Čečėniją ir etnine bei religine neapykanta atskiesti karai Balkanuose daugeliui išsilavinusių ir sočių vakariečių tebuvo tolimos, jų neliečiančios negandos, kurios neprilygo klimato kaitos problemoms, princesei Dianai (1961–1997) ir Billo (1946) bei Monicos (1973) santykiams.

Prabilta apie istorijos pabaigą, laisvosios rinkos ekonomikos, demokratijos ir liberalizmo pergalę.

"Nuo šiol visi karai ir konfliktai bus sprendžiami naudojant diplomatiją ir dialogą, o kariuomenė ir ginklai padės įgyvendinti humanitarinius tikslus", – mąstė standartinis, išsilavinęs, šiek tiek antsvorio turintis vakarietis.

Kol vieni Žemės gyventojai mėgavosi ekonomikos klestėjimu, skandalais ir kokainu,  kūrė išmaniąsias technologijas, kiti siekė užpildyti materialinės gerovės atvertą dvasios tuštumą. Kokį gyvenimo kelią, auštant naujajam tūkstantmečiui, galėjo pasirinkti musulmonas Mohamedas? Kas galėjo suteikti jauno žmogaus egzistencijai prasmę Britney Spears (1981) dainų užvaldytame pasaulyje?

Atvykęs į Vokietiją, Mohamedas įsikūrė vyresnio amžiaus vietinės poros namuose, tačiau po kelių mėnesių šeimininkai jį išvarė. Porai buvo nepriimtinas Mohamedo uždarumas, be to, jis šiurkščiai elgėsi su šeimininkų dukra. Ji buvo jauna, neištekėjusi, tačiau jau augino vaiką.

Gyvendamas svetimame krašte Mohamedas darėsi vis religingesnis. Jis užsiaugino barzdą, laikydavosi pasninko, niršo dėl JAV, Izraelio ir Egipto politikos bei pradėjo lankytis prastos reputacijos mečetėse. Jose jis susipažino su dar keliomis, vietos gyvenime nerandančiomis sielomis. Greitai užsimezgė draugystė.

1994 m. miesto planavimo paslaptis tyrinėjantis Mohamedas išvyko į Siriją rinkti informacijos savo darbui apie Alepo gyvenvietę. Sirijoje jis sutiko jauną palestinietę. Ėmė megztis kažkas panašaus į meilės romaną, tačiau mergina buvo pernelyg savarankiška ir nepriklausoma, tad santykiai netrukus nutrūko.

1995 m. rudenį Mohamedas grįžo į Hamburgą, kad prisijungtų prie piligrimų planuojamos kelionės į Meką. Prasidėjo kelerius metus trukęs blaškymasis po Artimųjų Rytų šalis.

Iš pradžių Mohamedas kartu su draugais netgi planavo vykti į Čečėniją ir kariauti su Rusija, tačiau likimas 1999 m. lapkritį juos atvedė į Afganistaną.

Šimtmečius karų ir negandų draskomame krašte jie susipažino su ambicingos ekstremistinės organizacijos nariais. "Baze" save vadinanti grupuotė jau buvo paskelbusi karą Izraelio žydams ir JAV kryžiuočiams bei surengusi keletą kruvinų išpuolių Jemene, Saudo Arabijoje, Kenijoje ir Tanzanijoje.

Afganistaną valdantis Talibano režimas organizacijos vadams suteikė politinį prieglobstį. Čia jie galėjo gyventi, rengti naujokus ir ruošti žabangas nieko neįtariantiems bedieviams. Greitai Mohamedas ir jo bičiuliai gavo progą susipažinti su svarbiausiais organizacijos asmenimis.

Vienas jų buvo Mohamedo tėvynainis, suktas, akinius nešiojantis egiptietis, priklausęs slaptajai Egipto musulmonų brolijai. Kitas priminė vakariečių Kalėdų Senelį. Jis augino ilgą, žilą barzdą, o jo akys bei faunams būdinga šypsena skleidė visa kas gyva žudantį nuožmumą, kurį galima palyginti nebent su radiacijos skleidžiama jėga.

Žilabarzdis buvo turtingiausio Saudo Arabijos žmogaus, prieš trisdešimt dvejus metus mirusio statybų magnato sūnus. Jis maloniai priėmė Mohamedą ir kitus atvykėlius ir vis pasakojo apie savo dalyvavimą Afganistano ir sovietų kare. Prisiminė jis ir savo dvasinį vedlį, palestinietį Abdullah Yusufą Azzamą (1941–1989), kurį vežęs automobilis buvo susprogdintas prieš beveik 10 metų.

Atvykėliai domino grupuotės vadus, nes jie ne vienerius metus gyveno Vakaruose, išmanė vietinius papročius, gebėjo kalbėti angliškai ir nepastebimai įsilieti į aplinką.

Staiga žilabarzdis paklausė savo svečių: "Ar norėtumėte dalyvauti išskirtiniame žygyje? Ši užduotis – labai pavojinga. Jos įgyvendinimui prireiks kruopštaus planavimo, tvirtos valios ir beprotiškos drąsos, tačiau atlygis už padarytą darbą bus milžiniškas."

Tai ištaręs, žilabarzdis nusišypsojo ir pirštu parodė į viršų, bandydamas svečiams gestu pasakyti, kad dovanos už padarytą darbą bus paties Dievo siųstos. Išklausę idėjos detales, svečiai nutilo.

Vėliau vienas jų prakalbo: "Mums didelė garbė, kad planuodami šios svarbios užduoties įgyvendinimą pagalvojote apie mus. Apie Niujorką žinome išties nemažai, tačiau beveik nė vienas neturime žinių, reikalingų lėktuvo valdymui."

Užsimerkęs žilabarzdis, klausydamasis svečių gražbyliavimo, linkčiojo, o kalbėtojui nutilus ištarė: "Tai – nesunkiai ištaisoma."

Jungtinės Tautos vylėsi per virtualią dviejų dienų konferenciją užsitikrinti rekordinę 10 mlrd. dolerių (8,5 mlrd. eurų) sumą, šioje jau dešimtmetį konflikto krečiamoje šalyje dėl koronaviruso pandemijos smarkiai išaugus žmonių, kuriems būtina pagalba, skaičiui.

Europos Sąjungos krizių valdymo komisaras Janezas Lenarčičius sakė, kad 4,4 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. eurų) skiriami 2021-iesiems, o likę 2 mlrd. dolerių (1,7 mlrd. eurų) – 2022 ir vėlesniems metams.

Donorai taip pat pasiūlė 7 mlrd. dolerių (beveik 6 mlrd. eurų) paskolų pavidalu.

Penktojoje Briuselio konferencijoje dėl Sirijos, kurią drauge organizavo ES ir JT, dalyvavo daugiau nei pusšimtis valstybių donorių.

Sirijoje dirbančios tarptautinės pagalbos organizacijos išreiškė nusivylimą, kad nepavyko surinkti visos planuotos sumos.

„Pažadėti pinigai patvirtina nuogąstavimus, kad donorai negirdi milijonų sirų, kurie paliko savo namus ir kurių gyvenimus sugriovė dešimtmetį trunkantis konfliktas, maldavimų“, – išplatintame pareiškime nurodė labdaros organizacijos „Oxfam“ padalinio Sirijoje vadovas Moutazas Adhamas (Mutazas Adhamas).

„Daugelis Briuselio konferencijos dalyvių konstatavo, kad dabar pagalbos reikia kaip niekada anksčiau. Vis dėlto šis finansavimas siunčia niūrią žinią tiems, kas mėgina ieškoti ateities po dešimtmečio tamsos ir nevilties“, – sakė jis.

JT nurodė, kad iš 2021-iesiems reikalingų 10 mlrd. dolerių sumos 4,2 mlrd. dolerių (3,6 mlrd. eurų) ketinta skirti humanitarinei pagalbai Sirijoje, o likusius pinigus – regione besiglaudžiantiems pabėgėliams.

Dėl koronaviruso pandemijos ir smukusios Sirijos svaro vertės pagalbos poreikis smarkiai išaugo, nors kovų intensyvumas sumažėjo, prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) su Rusijos pagalba susigrąžinus beveik visos šalies kontrolę.

Padėtis blogėja

„Reikalai ne gerėja, bet blogėja. Daugiau nei 13 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, kad šįmet išgyventų“, – sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

„Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius yra daugiau nei 20 proc. didesnis, ir daugumai gyventojų dabar gresia badas“, – kalbėjo jis.

Sirijos kaimynės, įskaitant Turkiją, Libaną, Jordaniją bei Iraką, pačios grumiasi su rimtomis ekonomikos problemomis ir sunkiai tvarkosi su joms tekusia pabėgėlių priėmimo našta.

Pasak JT, Sirijoje ir visame regione pagalbos reikia 24 mln. žmonių – 4 mln. daugiau nei pernai.

Antradienį pažadėta suma yra mažesnė už pagalbą, suteiktą per praėjusius metus. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) nurodė, kad per praėjusius metus pagalbai buvo skirti 8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų).

Svarbi donorė Vokietija šįkart parodė pavyzdį, pažadėdama 1,74 mlrd. eurų ir aplenkdama Jungtines Valstijas, įsipareigojusias skirti 600 mln. dolerių (511 mln. eurų).

„Sirų tragedija negali tęstis dar dešimtmetį“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas).

Briuselis nurodė, kad ES pažadėjo iš viso 4,3 mlrd. dolerių (3,7 mlrd. eurų), iš kurių 1,3 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) skirs Europos Komisija, o likusius 3 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. eurų) – valstybės narės.

Bendrija, kuri nuogąstauja, kad nesuteikus pagalbos pabėgėliams Vidurio Rytuose jie plūstelės į Europą, nuo 2011 metų pagalbai skyrė beveik 29 mlrd. dolerių (24,7 mlrd. eurų).

Kritika Britanijai

Kai kurios svarbios donorės, tokios kaip Jungtinė Karalystė, sulaukė kritikos, kad sumažino savo indėlį, palyginti su pernai skirta suma.

Londonas anksčiau žadėtą sumą sumažino daugiau kaip 30 proc. iki maždaug 280 mln. dolerių (238,6 mln. eurų), Britanijos vyriausybei apkarpius pagalbai skiriamas lėšas.

„Pastarasis pagalbos Sirijai sumažinimas visiškai neatitinka realybės, su kuria susiduria sirai“, – sakė buvęs britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas (Deividas Milibandas), šiuo metu vadovaujantis Tarptautiniam pagalbos komitetui.

Karas Sirijoje, prasidėjęs vadinamojo Arabų pavasario įkvėptomis antivyriausybinėmis demonstracijomis, peraugusiomis į sukilimą, kai valdžia ėmėsi brutalių priemonių protestams nuslopinti, jau nusinešė daugiau kaip 388 tūkst. gyvybių ir milijonus žmonių privertė palikti namus.

Į konfliktą, paskatinusį džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ iškilimą, skirtingose barikadų pusėse įsitraukė didžiosios pasaulio valstybės, o pastangos rasti ilgalaikį sprendinį jam užbaigti pateko į aklavietę.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį paragino Rusiją, svarbią žaidėją Sirijoje, atverti perėjimo punktus humanitarinės pagalbos srautams.

Sirijos užsienio reikalų ministerija atmetė šį raginimą, apkaltinusi JAV „veidmainyste“.

Maskvai paskelbus B. al Assadą karo laimėtoju, Vašingtonas ir jo sąjungininkės Europoje pabrėžia, jog būtina užtikrinti atsakomybę už nusikaltimus.

Europos šalys tvirtina, kad neleis pinigų Sirijai atstatyti, kol B. al Assadas nepradės realaus politinio proceso konfliktui užbaigti.

Viceministras taip pat išreiškė Lietuvos palaikymą JT specialiajam pasiuntiniui Sirijai Geirui O. Pedersenui ir taikiam konflikto sprendimui pagal JT nuostatas bei pabrėžė būtinybę siekti teisinės atsakomybės už Sirijoje vykdomus nusikaltimus.

„Per pastaruosius dešimt metų Sirijos gyventojai kenčia dėl sisteminių ir grubių žmogaus teisių pažeidimų. Siekdami ilgalaikio sprendimo, privalome užtikrinti, kad šiuos pažeidimus įvykdę asmenys atsakytų už savo veiksmus“, – sakė antradienį vykusioje konferencijoje viceministras M. Adomėnas.

Viceministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva rems tarptautines sankcijas Sirijos režimui tol, kol Sirijos režimas nesilaikys JT nuostatomis grįsto taikos proceso sąlygų.

Konferencijoje M. Adomėnas pristatė Lietuvos humanitarinės paramos Sirijai įsipareigojimus. Lietuva šiemet skyrė 50 tūkst. eurų paramą JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro veiklai Sirijoje ir regione. Nuo 2012 metų Lietuvos humanitarinė parama Sirijos žmonėms iš viso siekia 388 442 eurus.

Ministrų vaizdo konferencija skirta pabrėžti tarptautinės bendruomenės paramą taikiam, politiniam konflikto Sirijoje sprendimui pagal JT nuostatas bei sutelkti donorų paramą nukentėjusiems nuo konflikto šalyje, pažymimas Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Šiais metais minimos dešimtosios pilietinio karo Sirijoje metinės. Konfliktas šioje šalyje laikomas viena didžiausių XXI amžiaus humanitarinių katastrofų. Nuo karo Sirijoje pradžios, įvairiais skaičiavimais, žuvo 380-560 tūkst. šalies gyventojų. Šiuo metu daugiau nei 13 mln. sirų reikalinga humanitarinė pagalba, šalyje yra apie 7 mln. viduje perkeltų asmenų, kaimyninėse šalyse glaudžiasi apie 5,5 mln. sirų.

Per penktąją Briuselio konferenciją dėl Sirijos, vyksiančią vaizdo ryšiu dėl kovos su koronavirusu priemonių, bus aptariami karo draskomos šalies pabėgėlių ir pažeidžiamų gyventojų neatidėliotini poreikiai.

„Dėl papildomo COVID-19 poveikio Sirijos civiliai gyventojai neturi galimybės atsikvėpti“, – rašoma Jungtinių Tautų agentūrų pareiškime, išplatintame prieš donorų susitikimą.

„Jie susiduria su didėjančiu badu ir skurdu, nuolatiniu perkėlimu ir besitęsiančiais išpuoliais“, – nurodoma pareiškime, priduriant, kad pavojuje yra 24 mln. žmonių Sirijoje ir kaimyninėse valstybėse.

„Tai yra 4 mln. daugiau nei 2020 metais ir daugiau nei bet kuriuo kitu laiku nuo konflikto pradžios“, – pabrėžė agentūros.

Per renginį bus atstovaujamos per 50 šalių ir 30 kitų organizacijų: nevyriausybinių organizacijų, humanitarinės pagalbos agentūrų ir tarptautinių finansų institucijų.

Bus siekiama yra surinkti 10 mlrd. JAV dolerių (8,5 mlrd. eurų): 4,2 mlrd. dolerių – humanitarinei pagalbai Sirijoje, o likusią sumą – regione besiglaudžiantiems pabėgėliams.

Šios lėšos padės Libanui, Jordanijai, Turkijai, Irakui ir Egiptui, kurie, nepaisant daugybės savo pačių problemų, yra priversti rūpintis milijonais pabėgėlių.

„Sirai jau 10 metų išgyvena neviltį ir tragediją“, – pareiškė JT humanitarinės pagalbos vadovas Markas Lowcockas (Markas Loukokas).

„Dabar prastėjančios gyvenimo sąlygos, ekonomikos nuosmukis ir COVID-19 sukelia daugiau bado, nepakankamos mitybos ir ligų. Kariaujama mažiau, bet taikos dividendų nėra“, – pridūrė jis.

Anot JT, per ankstesnę donorų konferenciją, vykusią praėjusių metų birželį, buvo pažadėta išskirti 5,5 mlrd. dolerių (4,7 mlrd. eurų).

Europos Komisija, pirmadienį vyksiančio virtualaus naujo renginio organizatorė, suskaičiavo 7,7 mlrd. dolerių (6,5 mln. eurų), o šiek tiek mažiau nei trečdalis šios sumos bus perkelta į 2021 metus.

Europos Sąjunga ir 27 jos valstybės narės, nerimaujančios, kad nepadėjus pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose jie gali pasiekti Europą, skyrė du trečdalius tų lėšų.

Pirmadienį internete bus surengtos diskusijos įvairiose platformose, o antradienį vyks pagrindinis donorų ratas. Galutinė suma paaiškės tos dienos pabaigoje.

Pilietinis karas Sirijoje, įsiplieskęs 2011 metais režimui pamėginus brutaliai numalšinti antivyriausybinius protestus, pareikalavo jau daugiau nei 388 tūkst. gyvybių ir dar milijonus žmonių privertė palikti namus.

Tęsiasi Rusijos bei Irano remiamų vyriausybės pajėgų kovos su sukilėliais, o chaosu pasinaudoja ir tokios džihadistų grupuotės kaip „Islamo valstybė“ (IS).

Dėl šios priežasties JAV bei jų sąjungininkų kariai bendradarbiaudami su kurdais rengia antskrydžius prieš IS taikinius.

Valstybės departamentas apkaltino Damasko režimą dėl sekmadienį surengto artilerijos šaudymo prieš Atarebo chirurginę ligoninę Alepe, pareikalavusio šešių pacientų, įskaitant vieną vaiką, gyvybių.

Per tą ataką buvo sužaloti keliolika ligoninės darbuotojų, nurodė Departamentas.

Tą pačią dieną vienai vietovei Idlibe, netoli sienos su Turkija Bab al Chavos perėjos smogė rusų lėktuvai. Pranešama, kad per šią ataką žuvo civilis, nurodė JAV valstybės departamentas.

Departamentas pabrėžė, kad nė vienas iš tų objektų neturėtų būti atakų taikinys, ir pažymėjo, kad režimas turėjo prieigą prie tikslių ligoninės koordinačių, kad išvengtų smūgio.

Tuo metu Rusijos pajėgų ataka sukėlė grėsmę humanitarinei pagalbai, sakė JAV valstybės departamentas.

„Bab al Chava išlieka vienintelis JT įgaliotas humanitarinis sienos perėjimo punktas Sirijoje ir išlieka efektyviausias būdas teikti gyvybes gelbstinčią humanitarinę pagalbą maždaug 2,4 mln. sirų kiekvieną mėnesį“, – teigiama pranešime.

„Civiliai, įskaitant civilius medicinos darbuotojus ir patalpas, niekada neturi būti karinių veiksmų taikinys“, – priduriama jame.

„Šis smurtas turi liautis – mes kartojame savo raginimą dėl paliaubų visos šalies mastu“, – sakoma JAV valstybės departamento pranešime.

Džihadistų kontroliuojamos teritorijos pagrindiniame mieste žygiavo minios žmonių, mojuojančių opozicijos vėliavomis su trimis žvaigždėmis arba laikančių žuvusiųjų kare nuotraukas.

„Laisvė, laisvė, laisvė!“ – dainavo žmonės Idlibe, lygiai kaip 2011-aisiais, kai buvo reikalaujama Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) atsistatydinimo.

„Žmonės nori [B. al Assado] režimo pabaigos!“ – šaukė jie, atkartodami šūkį, kurį naudojo protestuotojai kitose arabiškose regiono šalyse 2011-ųjų pavasarį.

Viena iš protestuotojų, Hana Dahneen (Hana Danin), sakė: „Atėjome atnaujinti įsipareigojimo, kurį priėmėme 2011-aisiais, kai nusprendėme nuversti B. al Assadą.“

„Nuo pat pirmosios dienos mes tikėjomės nuversti režimą“, – teigė ji.

„Tačiau [dėl protestų] prieš nekaltus žmones buvo panaudoti įvairūs ginklai, siekiant sutriuškinti revoliuciją“, – pridėjo H. Dahneen.

Sirijos pilietinio karo metu žuvo virš 380 tūkst. žmonių, dar milijonai sirų paliko savo namus – dalis jų liko šalyje, kiti pasitraukė į užsienį.

Tačiau dabar B. al Assadas kontroliuoja per 60 proc. šalies teritorijos po virtinės pergalių prieš sukilėlius ir džihadistus, iškovotų su Rusijos pagalba.

„Kančia ir skausmas“

Praėjus dešimtmečiui, B. al Assadas tikriausiai laimės vasarą vyksiančius prezidento rinkimus regionuose, kuriuos kontroliuoja režimo pajėgos.

Idlibas, kurio 2,9 mln. gyventojų yra saugomi 2020-ųjų kovą pasirašytos paliaubų sutarties, yra viena iš kelių pagrindinių vietovių, kurios tebesipriešina Damasko vyriausybei.

„Liksime atsidavę savo... revoliucijai, net jei tam prireiks 50-ies metų“, – sakė H. Dahneen.

Konfliktui žengiant į 11-tus metus JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR)  vadovas aptarė, anot jo, „vieną didžiausių pabėgėlių krizių naujausiais laikais“.

„Dešimt Sirijos krizės metų sukėlė neįsivaizduojamą žmonių kančią ir skausmą“, – sakė UNHCR vadovas Fillippo Grandi (Filipo Grandi).

„Pasaulis nuvylė sirus“, – sakė jis, bet pabrėžė dedamas milžiniškas pastangas bandant apgyvendinti Sirijos pabėgėlius.

Pasak JT duomenų, Sirijoje dėl pilietinio karo be namų liko per 6,7 mln. žmonių, o dar 5,6 mln. patraukė į užsienį, daugiausia į kaimynines šalis.

Daugybė Jungtinių Tautų inicijuotų taikos derybų nesugebėjo sustabdyti smurto šalyje ir pastaruoju metu yra nustelbiamos lygiagrečių derybų, kurias organizuojamų Maskvos ir sukilėlius palaikančios Ankaros.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi NVO „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, jog tarp aukų yra 117,388 tūkst. civilių, įskaitant daugiau kaip 22 tūkst. vaikų.

Dauguma civilių žuvo per Sirijos režimo ir sąjunginių karinių grupuočių puolimus, pareiškė organizacija, kuri aukų duomenis renka remdamasi Sirijoje turimais šaltiniais.

Gruodžio mėnesį SOHR skelbė, jog per karą žuvo daugiau kaip 387 tūkst. žmonių.

SOHR vadovas Rami Abdelis Rahmanas (Ramis Abdelis Rahmanas) pareiškė, jog 2020-aisiais metinis žuvusiųjų skaičius buvo mažiausias nuo karo pradžios – žuvo kiek daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Šiais metais kovos aprimo, nes šalies šiaurės-vakaruose tebesilaikoma paliaubų, o dėmesys nukrypo į pastangas suvaldyti koronaviruso pandemiją.

SOHR turimais duomenimis, nuo konflikto pradžios 2011 metais vyriausybės kalėjimuose ir sulaikymo centruose mirė mažiausiai 16 tūkst. žmonių.

Tačiau organizacija mano, jog tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra kur kas didesnis, nes į jos apskaičiuotą aukų rodiklį neįtraukti 88 tūkst. žmonių, kurie, kaip manoma, mirė nuo kankinimų režimo kalėjimuose.

Damasko vyriausybė po virtinės pergalių, kurias nuo 2015 metų kovose su džihadistais ir sukilėliais iškovojo su Rusijos pagalba, šiuo metu kontroliuoja daugiau kaip 60 proc. Sirijos teritorijos.

Tačiau ji vis dar nekontroliuoja Idlibo – paskutinio sukilėlių bastiono šalies šiaurės-vakaruose, turkų užimtų teritorijų prie šiaurinės sienos ir šalies šiaurės-rytinių rajonų, kuriuos yra užėmusios JAV remiamos kurdų pajėgos.

Karas daugiau kaip pusę šalies prieškario gyventojų privertė bėgti iš savo namų.

Apie 200 tūkst. žmonių, SOHR duomenimis, laikomi dingusiais.

„Visi žinome, kad al Assado režimas ne kartą naudojo cheminius ginklus. Taigi, kodėl Sirijos vyriausybė nepatraukiama atsakomybėn?“ – Amerikos pasiuntinė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) sakė per JT Saugumo Tarybos posėdį, vykusį vaizdo konferencijos formatu.

„Liūdna, bet atsakymas paprastas: al Assado režimas stengėsi išvengti atsakomybės, trukdydamas nepriklausomiems tyrimams ir žlugdydamas [Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW)] vaidmenį ir darbą“, – pridūrė ji.

„Ir režimo sąjungininkai, ypač Rusija, taip pat stengėsi blokuoti visas pastangas siekti atsakomybės“, – pabrėžė JAV diplomatė, pirmąkart dalyvavusi Saugumo Tarybos posėdyje nuo prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos sprendimo paskirti ją savo pasiuntine.

„Rusija gynė al Assado režimą, nepaisydama jo cheminių atakų; ji užsipuldavo OPCW profesionalų darbą ir žlugdydavo pastangas užtikrinti al Assado režimo atsakomybę už cheminius ginklus ir daugelį kitų žiaurumų“, – kalbėjo L. Thomas-Greenfield.

Tuo metu Maskvos pasiuntinys prie JT Vasilijus Nebenzia teisino Damaską: „Patarus Rusijai, Sirija geranoriškai pakluso OPCW ir atsikratė savo cheminių ginklų arsenalo.“

Vakarų šalys savo ruožtu argumentuoja, kad Damaskas veikiausiai perdavė sunaikinti ne visus savo turėtus cheminius ginklus.

V. Nebenzia taip pat pašiepė L. Thomas-Greenfield, kuri kovo mėnesį pirmininkauja Saugumo Tarybai, kad turėję būti „trumpas“ jos pasisakymas posėdžio pradžioje ilgokai užsitęsė.

„Visuomet stengiamės kalbėti trumpai, bet tai ne visada įmanoma“, – pareiškė jis.

Pasak Jungtinių Tautų, anksčiau ne kartą kaltinusių al Assado režimą vykdžius chemines atakas prieš savo piliečius, Damaskas jau daug metų nepateikia atsakymų į 19 klausimų apie savo objektus, kurie galėjo būti naudojami cheminiams ginklams laikyti arba gaminti.

OPCW tyrėjai kaltino B. al Assado režimą 2017 metais panaudojus per atakas zariną ir chloro dujas.

„Apie 12,4 mln. žmonių neturi reguliarios prieigos prie užtektinai saugaus ir maistingo maisto ir manoma, kad daugiau kaip 90 proc. populiacijos gyvena žemiau skurdo ribos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Sirijos arabų Raudonojo pusmėnulio (SARC) organizacijos vadovas Khaledas Hboubatis.

„Žmonės dėl brutalių krizių gyvena agonijoje“, – pridūrė jis.

Sirija iki šiol yra užregistravusi 15 tūkst. koronaviruso atvejų, tačiau tikrasis jų skaičius gali būti daug didesnis.

„Neįmanoma ištestuoti visų žmonių dėl visiško PGR testų stygiaus. Mes negalime žinoti tikrųjų skaičių“, – sakė K. Hboubatis.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (ICRC) pirmininkas Peteris Maureris teigė, kad humanitarinę padėtį Sirijoje paaštrina sunki ekonominė krizė ir koronaviruso pandemija.

Jis teigė nerimaująs, kad tarptautinė bendruomenė „nurašo“ Siriją. „Sirijos žmonės negali sau leisti ištverti dar vienų tokių metų, jau nekalbant apie dar 10. Mums reikia politinio sprendimo konfliktui užbaigti“, – sakė P. Maureris.

Konfliktas Sirijoje prasidėjo 2011 m., nuo taikių protestų prieš ilgametį šalies vadovą Basharą al-Assadą, tačiau vėliau su jais susidorojo saugumo pajėgos.

Per kilusį civilinį karą žuvo daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, o maždaug 12 mln. buvo priversti palikti savo namus. Nuo tada vyriausybė atgavo dviejų trečdalių valstybės teritorijos kontrolę, tačiau šalis išlieka izoliuota dėl jai taikomų sankcijų.

Visi ligšioliniai bandymai rasti politinį sprendimą buvo nesėkmingi.

Jos tikisi inicijuoti tyrimą dėl cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje, antradienį pranešė Sirijos žiniasklaidos ir nuomonės laisvės centras (SCM). Esą yra vilčių, kad kaltieji bus patraukti atsakomybėn.

Paryžiaus kovos su terorizmu prokuratūra patvirtino gavusi ieškininį pareiškimą dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų Sirijoje.

Per zarino dujų ataką Sirijos Rytų Gutos regione netoli sostinės Damasko 2013 metų rugpjūtį žuvo šimtai žmonių.

Masharo al Assado vyriausybė po tarptautinio spaudimo netrukus po to  sutiko sunaikinti savo cheminio ginklo atsargas. Tačiau ir vėliau keliskart buvo panaudotos nuodingos dujos – dėl šių atakų JT tarpininkai kaltina Sirijos vyriausybę.

Ieškovai, dabar kreipęsi į prancūzų teisėsaugą, remiasi universalios jurisdikcijos principu.