„Sirijos (...) kariuomenės vienetai juda į šiaurę, kad stotų akis į akį su Turkijos agresija Sirijos teritorijoje“, – nurodė SANA.

Kurdų administracija šiaurės Sirijoje paskelbė, kad susitarė su Damasku dėl karių dislokavimo netoli sienos su Turkija.

„Tam, kad užkirstume kelią ir susiremtume su šia agresija, buvo pasiektas susitarimas su Sirijos vyriausybe, jog Sirijos kariuomenė gali dislokuotis ties Sirijos – Turkijos siena tam, kad padėtų Sirijos demokratinėms pajėgoms“, – feisbuke parašė administracija.

Turkijos pajėgos ir jas remiantys kovotojai sekmadienį pasistūmėjo gilyn į šalies teritoriją, o Vašingtonas paskelbė, kad patraukia tūkstantį karių iš Sirijos šiaurės.

Turkai jau pasiekė reikšmingų laimėjimų, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasipiktinimo trečiadienį prasidėjusia operacija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį dar kartą paragino Turkiją nutraukti puolimą.

Pasak E. Macrono, operacija šiaurės Sirijoje gali sukelti „nepakeliamą humanitarinę situaciją“.

„Mūsų bendras noras yra tai, kad puolimas liautųsi“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė Prancūzijos lyderis.

A. Merkel pranešė sekmadienį valandą kalbėjusi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu) ir jam pasakiusi, kad „mes turime pabaigti šią Turkijos invaziją“.

„Tam yra humanitarinių priežasčių, – žurnalistams sakė Vokietijos kanclerė. – Daugiau nebegalime priimti šios situacijos prieš kurdus. Turi būti surastas kitas sprendimas“.

Nors Sirijoje buvo atstumti daugelį dešimtmečių, vietos kurdų mažuma per nuo 2011 metų kilusį karą išsikovojo faktiškai autonominį regioną, apimantį apie 30 proc. šalies teritorijos.

Grupuotei „Islamo valstybė“ 2014 metais išplitus visame regione, kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos SDF nuožmiai gynėsi ir tapo pagrindine JAV vadovaujamos koalicijos partnere.

2018 metų pabaigoje Ankarai pagrasinus pradėti operaciją prieš kurdus Sirijoje, kurdų Liaudies apsaugos daliniai YPG paragino Sirijos kariuomenę dislokuotis aplink šiaurinį Manbidžo miestą ir paskelbė patys iš šios teritorijos pasitraukiantys.

Tuo metu sirai įsikūrė aplink Manbidžą, bet nėjo į patį miestą.

Ankara laiko YPG teroristais, susijusiais su Turkijoje veikiančiais kurdų sukilėliais.

Protestuotojai nešė kurdų vėliavą ir mojavo plakatais, ant kurių buvo parašyta „Trumpas = serijinis žudikas“, bei vadino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) „tikruoju „Daesh“ lyderiu“, vartodami arabišką džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (SI) pavadinimą.

Organizatoriai sakė, kad „daugiau nei 20 tūkst. žmonių“ dalyvavo demonstracijoje Paryžiuje po to, kai šeštadienį Ankarą ėmė dar aktyviau pulti kurdų valdomus miestus šiaurės rytinėje Sirijos dalyje, nepaisant kylančios tarptautinių sankcijų grėsmės.

„Turkija vykdo invaziją į Rojavą (kurdų zoną Sirijos šiaurės rytuose), o Europa stebi“, – Paryžiaus centre vykusios protesto akcijos metu šaukė žmonės.

Vienos kurdų grupės Prancūzijoje atstovas paragino Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą įvesti sankcijas Turkijai.

Panašūs protestai vyko ir kituose Prancūzijos miestuose: Marselyje, Strasbūre, kur posėdžiauja Europos Parlamentas, Bordo, Lilyje ir Grenoblyje.

Turkija pradėjo puolimą po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nurodė amerikiečių karius išvesti iš Sirijos pasienio. Dėl to JAV prezidentas susilaukė kritikos bangos, nes iš esmės apleido ištikimus sąjungininkus, kurie prisidėjo prie JAV vadovaujamos kampanijos prieš IS.

Kurdų palaikymo protestai vyko ir Vokietijoje. Pavyzdžiui, Kelne tokioje akcijoje dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių, skelbia naujienų agentūra DPA.

Keli šimtai žmonių dalyvavo protestuose ir Vengrijos sostinėje Budapešte prie Turkijos ir JAV ambasadų, ir žmonės skandavo „Trumpas-Orbanas-Erdoganas yra diktatoriai!“

Dešimtys kurdų taip pat žygiavo ir Kipro sostinėje Nikosijoje. Čia protestuotojai nešė plakatą su užrašu „Nebūkite kurdų tautos genocido bendrininkais.“

„Etninis valymas“

Tūkstančiai žmonių žygiavo Vienoje, o Atėnuose apie 1 800 žmonių, kaip skelbia vietos policija, mėgino žygiuoti prie Turkijos ambasados skanduodami „Erdoganas – teroristas“.

Panaši protesto akcija vyko ir Ciuricho senajame kvartale, skambant kurdiškai muzikai. „Turkijos armija, lauk iš Kurdistano, – šaukė protestuotojai. – Nutraukite terorą.“

Stokholme maždaug 5 tūkst. žmonių žygiavo iki Švedijos parlamento. Panašūs protestai vyko Hagoje, Varšuvoje ir Briuselyje.

„Turkija mėgina įvykdyti etninį valymą ir sustiprinti džihadizmą, kad... priverstų Vakarus klauptis“, – Paryžiuje sakė Kurdų demokratinės tarybos atstovas Agitas Polatas. – Nuo Turkijos kariuomenės invazijos pradžios iki tol „miegojusios“ „Daesh“ grupelės įvykdė išpuolių. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos bet kokia kaina privalo įvesti konkrečių ekonominių sankcijų Turkijai.“

A. Polatas taip pat paragino Prancūziją atšaukti iš Turkijos savo ambasadorių.

Eitynėse Paryžiuje dalyvavo ir keli Prancūzijos kairiųjų pažiūrų ir žaliesiems atstovaujantys politikai.

„Tai, kas vyksta Sirijos šiaurės rytuose, yra istorinė nesąmonė, nes jie yra ištikimiausi Prancūzijos sąjungininkai“, – sakė radikalios kairiųjų pažiūrų partijos „La France Insoumise“ („Nepasidavusi Prancūzija“) narys Ericas Coquerelis (Erikas Kokerelis).

Žaliųjų partijos senatorė Esther Benbassa (Estera Benbasa) paragino Prancūziją nutraukti ginklų pardavimą Turkijai. Apie tokias priemones jau paskelbė Suomija, Vokietija, Norvegija ir Nyderlandai.

Vis dėlto jis tvirtai gynė šį savo žingsnį, dėl kurio sulaukė kritikos tiek iš demokratų, tiek iš respublikonų dėl sukeltos grėsmės stabilumui Artimuosiuose Rytuose ir pavojaus Sirijos kurdų gyvybėms. Sąjungininkai kurdai padėjo JAV įveikti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ Sirijoje.

Tuo metu Turkija tuos kurdų kovotojus laiko teroristine grėsme ir anksčiau šią savaitę pradėjo prieš juos nukreiptą karinę operaciją.

D. Trumpas pareiškė, kad JAV negali kariauti „nesibaigiančiuose karuose“.

„Turime susigrąžinti mūsų puikiuosius herojus, mūsų puikiuosius karius, turime sugrąžinti juos namo. Metas, metas“, – kalbėjo JAV vadovas per socialinių konservatorių konferenciją.

Pasak D. Trumpo, padėtis Artimuosiuose Rytuose yra beviltiška, nepaisant ilgų metų JAV kariuomenės buvimo ten ir finansinės pagalbos.

„Dabar ten mažiau saugu. Mažiau saugu, mažiau stabilu, o jie kovoja, – kalbėjo prezidentas. – Štai ką jie daro: kovoja.“

D. Trumpas sakė skyręs 50 mln. dolerių pagalbos Sirijai, kad padėtų krikščionims ir kitoms religinėms mažumoms.

Prieš prezidento kalbą su juo ant scenos pasirodė amerikiečių pastorius Andrew Brunsonas (Endrius Bransonas), kurį Ankara paleido pernai po beveik dvejų metų kalinimo. Dėl jo įkalinimo buvo pašliję JAV ir Turkijos santykiai.

A. Brunsonas per šeštadienio renginį vadovavo maldai už prezidentą.

Vokietija kartu su daugeliu sąjungininkių pasmerkė operaciją, kuri, pasak Ankaros, yra nukreipta prieš Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG). Šios pajėgos suvaidino svarbų vaidmenį kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje. 

„Vykstant Turkijos kariniam puolimui Šiaurės Rytų Sirijoje, vyriausybė neišduos jokių naujų leidimų bet kokiai karinei įrangai, kuri galėtų būti Turkijos panaudota Sirijoje," – sakė H. Maasas dienraščio „Bild“ sekmadieniniam leidiniui.

Pernai Vokietija eksportavo į taip pat NATO priklausančią Turkiją ginkluotės beveik už 243 mln. eurų. Tai sudarė beveik trečdalį visų šalies ginklų pardavimų, kurių vertė siekė 771 mln. eurų.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ginklų pardavimai Turkijai – didžiausiai Vokietijos užsakovei Aljanse – sudarė  184 mln. eurų.

Vokietijoje gyvena apie 2,5 mln. turkų kilmės žmonių. 

Vokietija yra viena didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje kartu su JAV, Rusija, Kinija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija.

Po žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo Rijado konsulate Stambule Berlynas pernai įvedė ginklų pardavimo embargą Saudo Arabijai.

Šią savaitę H. Maasas įspėjo, kad Turkijos vykdoma karinė operacijos gali sukelti naują humanitarinę krizę ir sudaryti sąlygas atsigauti IS.  

Pateikiame trumpą apžvalgą apie kurdus, Kurdistaną ir svarbiausius įvykius, kurie lėmė dabartinį status quo regione.

Per keturias šalis

Kurdai gyvena daugiausia kalnuotose vietovėse pietryčių Turkijoje, šiaurės Sirijoje ir Irake bei vidurio Irane.

Daugiausia kurdų gyvena Turkijoje, kur jie sudaro apie 20 proc. šalies gyventojų. Kurdai taip pat sudaro 10 proc. Irano, 15-20 proc. Irako ir 15 proc. Sirijos populiacijos.

Mažesnes kurdų bendruomenes galima rasti Armėnijoje, Azerbaidžane ir Libane. Europoje, ypač Vokietijoje, gausi kurdų diaspora.

Tarp arabų šalių įsimaišę kurdai išlaikė savitą kultūrą, kalbą ir gentimis paremtus socialinius santykius.

Sudužusi svajonė

Po Pirmojo pasaulinio karo žlugus Osmanų imperijai, atsivėrė kelias sukurti kurdų valstybę, kurią sukurti Vakarai pasižadėjo 1920-ųjų Sevro taikos sutartimi.

Vis dėlto turkų nacionalistai, vedami armijos generolo Mustafos Kemalio Ataturko, pasipriešino taikos sutarties sąlygoms ir pradėjo dar vieną karą prieš Vakarus.

Norint nutraukti karą buvo nuspręsta pasirašyti 1923-ųjų Lozanos taikos sutartį, kuria buvo nustatytos dabartinės Turkijos sienos ir iš esmės buvo palaidotos kurdų svajonės turėti savo valstybę – nepriklausomą Kurdistaną.

Visgi kurdai išlaikė ambicijas sukurti savo valstybę, kurią keturių kurdų gyvenamų valstybių vadovai mato kaip grėsmę savo šalių suverenitetui.

Turkijos grėsmė

Turkijoje veikianti Kurdistano darbininkų partija (PKK), 35 metus kariavusi partizaninį karą daugiau kurdų apgyvendintuose šalies rytuose, yra uždrausta kaip teroristinė organizacija.

PKK įkūrėjas Abdullah Ocalanas už grotų sėdi jau nuo 1999-ųjų.

Sirijoje kurdai daugelį dešimtmečių buvo engiami. Kai 2011 m. prasidėjo Sirijos pilietinis karas, jie pasinaudojo chaosu ir įkūrė autonominį regioną šalies šiaurėje – taip vadinamą Rojavą, prie pat Turkijos pasienio, tuo įsiutindami turkus.

Turkija nuo tada įvykdė dvi karines operacijas prieš Sirijoje gyvenančius kurdus, 2016 ir 2018 m. Trečioji turkų operacija prasidėjo trečiadienį, spalio 9 dieną.

Nepriklausomybės referendumo fiasko

Tuo tarpu Irake kurdai buvo persekiojami sunitų dominuojamo Saddamo Husseinio režimo. Kurdams šalyje pavyko atsitiesti po Irako pralaimėjimo 1991-ųjų Persijos įlankos kare.

Jie įkūrė de facto autonominę šalį Irako šiaurėje, kuri buvo įtvirtinta 2005-ųjų Irako Konstitucijoje.

2017 m. Irako kurdai su didžiule persvara referendume nubalsavo už nepriklausomybę.

Bagdadas įsiuto dėl tokio žingsnio ir, atsakydamas į referendumą, užėmė didelę dalį kurdų gyvenamų teritorijų, įskaitant naftos telkinius, kurie buvo pagrindinis autonominio regiono lėšų šaltinis.

Irano, kur 1979-aisiais kurdų sukilimas buvo brutaliai numalšintas, pasienyje kelios kurdų grupuotės ėmėsi puldinėti už sienos esančias Irako karines bazes.

Kovos su IS priešakyje

Kurdų vedamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) buvo pagrindinės JAV sąjungininkės kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje. IS „kalifatas“ buvo sunaikintas šiemet kovą, kovoje su džihadistais kurdai neteko 11 tūkst. karių.

Vakarų šalys rėmė SDF oro antskrydžiais, ginkluote ir pratybomis. Tiesa, sunkiosios Vakarų ginkluotės kurdams išvysti neteko dėl nuolatinio Ankaros spaudimo.

Vidiniai nesutarimai

Kurdai niekada negyveno vadovaujami vienos centralizuotos valdžios. Ši tauta yra pasidalijusi po daugelį konkuruojančių partijų ir frakcijų.

Dalis kurdų grupių palaiko glaudžius santykius. Tuo tarpi kitos yra pasiryžusius gerklę viena kitai perrėžti dėl kontroversiško bendradarbiavimą su valstybėmis, po kurias ir yra išsibarsčiusi kurdų tauta.

Pavyzdžiui, pagrindinės dvi Irako kurdų partijos – Kurdistano demokratų partija (KDP) ir Kurdistano patriotų sąjunga (PUK) 1994-1998 m. kovojo tarpusavyje. Vidaus kare žuvo 3 tūkst. žmonių.

„Per sėkmingus veiksmus vykstant operacijai „Taikos šaltinis“ (Peace Spring) buvo perimta kontrolė Ras al Aino mieste į rytus nuo Eufrato“, – sakoma ministerijos „Twitter“ žinutėje.

Kurdų atstovai savo ruožtu neigė, kad miestas pateko į kurdų rankas.

„Ras al Ainas tebesipriešina, susirėmimai tebevyksta“, – sakė vienas kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) pareigūnas.

Vienas tame rajone esantis naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad turkų kariai ir jų remiami sirų sukilėliai įžengė į miestą, bet dar jo neužėmė.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi padėtį Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) irgi pranešė, kad šis miestas, svarbus anksčiau šią savaitę pradėto turkų puolimo taikinys, dar nėra visiškai užimtas.

Turkijos valstybinis transliuotojas TRT savo ruožtu nurodė, kad miestą užėmė Turkijos kariškiams pavaldžios sirų pajėgos.

Ras al Ainas ir Tel Abjadas yra pagrindiniai miestai, kuriuos siekia užimti Turkijos pajėgos, trečiadienį pradėjusios puolimą prieš SDF.

Turkijos kariuomenė šiuos miestus intensyviai bombardavo ir nuolat prie jų artėjo. Kaip pranešama, iš šio regiono pabėgo dešimtys tūkstančių civilių.

Neigia apšaudžiusi Sirijoje esančius JAV karius

Turkija paneigė smogusi vienai JAV pajėgų bazei Sirijos šiaurėje, Pentagonui paskelbus, kad jo kariai buvo apšaudyti artilerijos.

„Į JAV stebėjimo postą nebuvo paleista nė vieno šūvio“, – sakoma valstybinės Anatolijos naujienų agentūros išplatintame gynybos ministro Hulusi Akaro (Chulusio Akaro) pareiškime.

Ministras nurodė, kad Turkija penktadienį atsakė ugnimi, kai kurdų Liaudies apsaugos daliniai (YPG) apšaudė vieną Turkijos pasieniečių postą iš kalvų, esančių už kilometro nuo minėto JAV stebėjimo posto Sirijoje.

Pentagonas nurodė, kad vienas sprogimas driokstelėjo „už kelių šimtų metrų“ nuo JAV pozicijų, esančių šalia Sirijos pasienio miesto Ain al Arabo (Kobanės), ir perspėjo esąs pasiruošęs atsakyti į agresiją „nedelsiamais gynybos veiksmais“.

H. Akaras savo ruožtu parašė: „Buvo imtasi visų būtinų atsargumo priemonių, kad JAV postui nebūtų padaryta žalos.“

Pasak jo, turkų pajėgos „dėl visa pikta“ nutraukė šaudymą, kai su jomis susisiekė amerikiečiai.

„Bet kokiu atveju, atliekamas būtinas veiksmų derinimas tarp mūsų vadaviečių ir amerikiečių“, – pridūrė H. Akaras.

JAV pajėgos praeitą savaitę atsitraukė iš pozicijų palei Turkijos ir Sirijos sieną, prieš Ankarai pradedant operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijoje.

YPG pajėgos buvo itin svarbios JAV sąjungininkės kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“, bet Ankara jas laiko Turkijoje veikiančių kurdų kovotojų „teroristine“ atšaka.

„Apskaičiuota, kad namus jau paliko maždaug 100 000 žmonių“, – rašoma trečiąją Turkijos puolimo Sirijoje dieną paskelbtame pranešime.

JT atstovai teigė, kad operacija atnešė daug kitų humanitarinių problemų. Nustojo veikti Hasekės miestui ir aplinkinėms teritorijoms vandenį tiekianti stotis, nuo jos yra priklausomi 400 000 žmonių.

Išpuolis, pasak kurdų pareigūnų, nusinešęs keletą aukų, buvo įvykdytas kurdų pabėgoms bandant atremti Turkijos pajėgų pradėtą didelio masto puolimą Sirijos šiaurės rytiniuose rajonuose.

M. Esperas kalbėdamas su Turkijos gynybos ministru Hulusi Akaru (Chulusiu Akaru) telefonu ketvirtadienį „griežtai paragino Turkiją nutraukti veiksmus šiaurės rytų Sirijoje“, nurodoma Pentagono pranešime.

„Nors sekretorius patvirtino, kad mes vertiname mūsų strateginius dvišalius santykius, šis puolimas gali turėti rimtų pasekmių Turkijai“, – sakoma jame.

Švedija siūlys ES įvesti ginkluotės embargą Turkijai

Kitą savaitę vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Švedija sieks palaikymo visą ES apimančiam ginkluotės embargui Turkijai, nes ši pradėjo karinę intervenciją į Siriją.

Po susitikimo su Švedijos parlamento Europos reikalų komitetu, šalies užsienio reikalų ministrė Ann Linde sakė esanti „patenkinta, kad komitetas vienbalsiai palaikė ginkluotės embargo idėją“.

Ji taip pat siūlys ES įvesti tokias „ribojančias priemones“, Švedijos radijui tikino A. Linde.

Tarp prieš Turkiją nukreiptų priemonių taip pat gali būti „ekonominės sankcijos arba sankcijos prieš asmenis“.

Pasak ministrės, Švedija pirmadienį vyksiančiame susitikime prašys apsvarstyti sankcijų Turkijai galimybę, jei situacija Sirijoje pablogės.

A. Linde teigimu, panašios diskusijos vyksta ir kitose ES valstybėse narėse. Ji taip pat patvirtino, kad Švedija neišdavė karinės ginkluotės eksporto į Turkiją leidimų šiemet ir pernai.

Sirijos demokratinės jėgos (SDF) – autonomiškų kurdų de facto armija – stengiasi atremti sausumos atakas prie maždaug 120 km ilgio sienos atkarpos.

„Vyksta intensyvios SDF ir turkų kovos įvairiuose frontuose, daugiausia nuo Tel Abjado iki Ras al Aino“, – pranešė padėtį Sirijoje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi SOHR sakė, kad Turkijos pajėgos ir jų sąjungininkai Sirijoje, daugiausia – buvę arabų sunitų sukilėliai, naudoja aviacijos smūgius, sunkiąją artileriją ir raketas.

SDF per savo gynybos operacijas „naudojasi tuneliais, apkasais ir bermomis“, sakoma pranešime.

Per kurdų kontratakas praėjusią naktį buvo atkovoti du iš 11 kaimų, prarastų nuo Turkijos puolimo pradžios trečiadienį.

Su kurdų administracija susijęs žiniasklaidos centras taip pat pranešė, kad labiausiai nukentėjo Ras al Ainas ir Tel Abjadas, iš kurių pasitraukė beveik visi gyventojai.

Centras citavo kurdų pajėgų pareigūną, sakiusį, jog kai kurios gentys šiame daugiausia arabiškame rajone palaiko turkus ir aktyvavo „miegojusias“ kuopeles, kad pultų SDF iš užnugario.

SOHR taip pat pranešė, kad prie turkų prisidėjo dešimtys pasienio gyventojų arabų.

Pasak SOHR, nuo puolimo pradžios jau žuvo mažiausiai 10 civilių ir 29 SDF kovotojai.

Turkija penktadienį ryte paskelbė, kad žuvo vienas jos karys, o dar trys buvo sužeisti.