Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pranešimas apie gaisrą bendrosios pagalbos numeriu gautas 15.5 val.

Pasak PAGD, atvira ugnimi dega skardinis daugiau nei 200 kv. metrų angaras, jo viduje yra viduje plastikas ir mediena.

Gaisrui gesinti pasitelktos aštuonios autocisternos ir autokopėčios.

Bendrasis pagalbos centras informaciją perdavė policijai, medikams, apie nukentėjusius žmones nepranešama.

Kraupsta nuo sąskaitų

„Darosi šiek tiek silpna, tada toks būna: „Nepažįstu šitų skaičių“... Iš tikrųjų perskaičiuoju skaičius, kiek ten jų yra“, – prisipažino restorano „Cozy“ vadovė Milda Tamulaitienė.

Taip reaguojama į gautas sąskaitas už elektrą.

„Už dujas buvo 300–400 eurų. dabar yra 1600–1800 eurų, elektra buvo apie 2 tūkst. eurų, dabar yra 10–11 tūkstančių eurų“, – sakė M. Tamulaitienė.

„Galvojam darbo valandas trumpinti, elektrą, vandenį taupyti“, – sakė „Kačių“ kavinės direktorius Tautvydas Bitinas.

Restoranai pripažįsta nebegalintys slėpti, jog kainos meniu neabejotinai augs.

„Mes kainų nuo pavasario nekėlėme. Dabar, be abejo, kelsim, nes viskas brangsta. Žiūrėsim, galvojame trumpinti darbo valandas, bet vėlgi, žiūrėsim, koks srautas, kaip eis žmonės. Pakelsime kainas – žiūrėsim, kaip žmonės reaguos“, – sakė T. Bitinas.

Barmenai, padavėjai pradės indus plautis patys kažkokiu metu. Ten, kur buvo poilsio minutė, ji bus labai tikslingai nukreipta į darbo minutę.

Kiti priversti imtis radikalesnių sprendimų – net ir atleisti darbuotojus, didinti darbo krūvį.

„Kol kas  taupome darbuotojų sąskaita. Maksimaliai mažiname darbuotojų kiekį. Po vasaros visą laiką restoranuose būna tų „vasarinių“ darbuotojų, kurie mus rudenį palieka ir jiems pakaitos nebeieškome. Didelę dalį darbų prisiimu aš, dirbu padavėja, bare. Mūsų savininkas – indų plovykloje. Barmenai, padavėjai pradės indus plautis patys kažkokiu metu. Ten, kur buvo poilsio minutė, ji bus labai tikslingai nukreipta į darbo minutę“, – su pokyčiais supažindino „Cozy“ vadovė.

Nemažai restoranų sostinėje nusprendė nebegaminti dienos pietų ar užsidaryti sekmadieniais. Dar labiau baiminamasi, kas bus žiemą. Kai šildymo sąskaitų sulaukę klientai pradės dar labiau taupyti, restoranai taps prabangos ženklu.

Nuotaikos Vilniuje išties liūdnos.

„Prognozės, kaip supratau, yra nelabai kokios“, – sakė T. Bitinas.

„Kas neturi „lašinuko“, tam nieko gali ir nepavykti. Manau, kad tie restoranai, kurie arba  trumpiau dirbo, arba ne taip sėkmingai, arba nespėjo susiformuoti savo klientų rato, jie tikrai labai silpni šituo metu ir tikrai tų bankrotų bus“, – nuomonę išsakė M. Tamulaitienė.

Tai, kad verslai jau užsidarinėja, buvo galima suprasti ir dėl kito šuolio.

„Kaip bebūtų keista, bet labai daug norinčių dirbti, labai daug žmonių siunčia CV. Rugpjūčio pabaigoje iš viso nebuvo  kam dirbti. Dabar – masė. Suprantame, kad kiti savo darbuotojus atleidžia. O mes irgi negalime priimti tiek, kiek yra norinčių“, – pastebėjimais dalinosi T. Bitinas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Širvintose – kita situacija

Tačiau aktualijos 30 km. Nuo Vilniaus – Širvintose, atrodo kiek kitaip. Nors suprantama, kad kainos taip pat čia kandžiojasi, yra neramu dėl žiemos, tačiau daugybė restoranų, su kuriais LNK žurnalistė kalbėjosi telefonu, pabrėžė, kad kol kas viskas yra tikrai gerai, klientų netrūksta, o ir gelbėja tai, kad konkurentų čia nėra tiek daug, todėl ir branginti maisto nereikia. Kopūstų sriuba vis dar kainuoja vieną eurą.

„Darbo užtenka. Kol kas labai kainų nepasikėlę, bijome prarasti paskutinius klientus. Kažkaip sukamės. Pataupome, išjunginėjame šviesas, kai neturime klientų“, – sakė Širvintų kavinės „Lelija“ vedėja Rita Burakovienė.

Dienos pietūs Širvintų „Lelijoje“ kainuoja keturis eurus, sriuba – vienas euras. Apie užsidarymą minčių nėra.

„Mes tai nekalbame, o kaip kiti – nežinau“, – atviravo R. Burakovienė.

Niekas nebrango, viskas yra labai puikiai. Reikia turėti kišenėje pinigėlių, gerą pensiją ir jokių problemų

„Niekas nebrango, viskas yra labai puikiai. Reikia turėti kišenėje pinigėlių, gerą pensiją ir jokių problemų“, – juokėsi kalbintas praeivis.

Prieš mažiau nei metus Širvintose duris atvėręs „Alkanas briedis“ dėl elektros kainų dar nepasninkauja. Džiugina tai, kad išaugusias elektros kainas čia galima skaičiuoti dar procentais, ne kartais.

„Gavome sąskaitas, sąskaitos padidėjusios, bet bandome taupyti. Trumpiname darbo laiką. Pirmadienį sutrumpinome iki 15 val., o visas kitas dienas – po valandą. Ir stengiamės valdyti pinigų srautus. Nedaryti didelių investicijų, laukiame geresnių laikų“, – sakė restorano „Alkanas briedis“ vadovas Mykolas Lučiūnas.

Džiaugiamasi, kad Širvintose klientų sumažėjimo taip pat kol kas nejaučiama. Verslai apie bankrotus nekalba, atsidaro net ir naujų vietų.

„Širvintose dar neteko girdėti, kad užsidaro, bet Vilniuje pažįstami tikrai gavę sąskaitas sprendė, ką daryti. Yra ir kas užsidarė. Privalumai – kad žymiai mažiau konkurencijos“, – sakė M. Lučiūnas.

„Restorane ir turi būti prabanga. Kartais sau leisti nueiti į restoraną nematau nieko blogo. Nėra taip, kad būtų be galo sunku. Galbūt žmonės daugiau skundžiasi negu kad taip yra“, – pasisakė restorane apsilankiusi pora.

Prieš kelerius metus atidarytas Širvintų sporto centras irgi nusiteikęs itin optimistiškai, sostinės sporto klubams pradėjus uždarinėti sales, kelti kainas.

„Mes gyvename geromis nuotaikomis. Pas mus klientai atvažiuoja, sulaukiame daug svečių ir iš aplinkinių rajonų: Vilniaus, Ukmergės, iš visos Lietuvos. Esame neseniai atsidarę, tai tikrai patrauklūs. Pas mus viskas gražu, nauja, švaru“, – džiaugėsi Širvintų sporto centro direktorė Alina Zapolskienė.

Čia sąskaitos už elektrą pasikeitė nuo 5 tūkst. iki 15–17 tūkst. eurų. Bet apsilankymo kaina kilo 3–4 eurais.

„Gal kokiame Vilniuje tų pasiūlų yra daugiau. Jei ne sporto klubas, gal koks teatras ar dar kažkas. Širvintose nelabai pasirinksi, kur nueiti. Gal tikrai nauja, patrauklu, gražu, švaru – gal tas labai vilioja žmones“, – svarstė A. Zapolskienė.

Neabejojama, kad daug pokyčių restoranų versle reiktų laukti nuo kitų metų – kai bus didinama mėnesinė alga iki 840 eurų „popieriuje“ ir maitinimo įstaigoms išsilaikyti bus dar sunkiau. 

Ši teisėja paprašė Teisėjų tarybos pritarti jos perkėlimui dirbti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus. Po ilgų atkalbinėjimų kolegos pritarė tokiam teisėjos apsisprendimai ir per pastarąjį Teisėjų tarybos posėdį patarė prezidentui perkelti teisėją J. Vėgelienę iš Vilniuje esančio teismo į teismą regione.

„Priežastys yra kelios, asmeninio pobūdžio. Kaip pagrindinę įvardinčiau savo sveikatą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme dirbu trejus metus, kolegijose posėdžiai vyksta tris–keturias dienas per savaitę, dideli darbo krūviai, sudėtingos bylos. Nuolat reikia dirbti su reikiamos kvalifikacijos kompetencijos neturinčiais padėjėjais, studentais, kurie neturi ne tik kompetencijų, bet ir reikiamos kvalifikacijos. Esant tokiai situacijai, nuolat reikia dirbti viršvalandžius, o mano sveikata jau to neleidžia“ ,– per Teisėjų tarybos posėdį sakė J. Vėgelienė.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė stebėjosi, kad teisėja nori grįžti karjeros keliu atgal.

55 metų J. Vėgelienė Vilniaus universitete yra įgijusi teisininko kvalifikaciją, 1993 metais ji dirbo referente Vyriausybės aparate, paskui trejus metus Seime – vyresn. konsultante, 1996–2000 metais buvo teisėjo padėjėja Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

2000-aisiais ji pradėjo dirbti Vilniaus miesto apylinkės teisme, nuo 2017 metų ir iki šiol yra Teisėjų garbės teismo narė.

Nuo 2019 metų ir iki šiol I. Vėgelienė dirba Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Prezidento patarėja teisės klausimais Inga Žukovaitė per Teisėjų tarybos posėdį pripažino, kad teisėjos prašymas reiškia, jog ji nori dirbti pakopa žemesniame teisme.

„Toks prašymas yra galimas, turi teisę prašyti, prezidentas prašo patarimo dėl skyrimo į Širvintų rūmus“, – sakė I. Žukovaitė.

Kai kurie teisėjai ragino kol kas nebalsuoti, palaukti, atidėti klausimo svarstymą kitam  posėdžiui, nes nėra taip paprasta teisėjui padaryti karjerą.

„Labai sudėtinga situacija su teisėjų padėjėjais, dabar neturiu nuolatinio padėjėjo, prieš tai dirbau su studente, labai sudėtinga padėtis, turbūt žinote“, – kalbėjo J. Vėgelienė.

Kolegos jai sakė, kad teisme Širvintose kol kas dirba du padėjėjai ir trys teisėjai.

Teisėjų tarybos narė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Diana Butrimienė negailėjo gerų žodžių kolegei, kurią pažįsta daugiau nei 20 metų.

„Su stipriomis vertybėmis, žino, kas yra teisingumas ir kaip jis vykdymas, atidėkime šį klausimą“, – ragino D. Butrimaitė.

Kiti kolegos J. Vėgelienę ragino pagalvoti apie kelionės išlaidas, važinėjant dirbti  iš Vilniaus į Širvintas ir atgal – į abi puses daugiau nei 80 kilometrų.

Tačiau J. Vėgelienė paaiškino, kad dabar į darbą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, esančiame sostinės centre Žygimantų gatvėje, iš savo namų ji važiuoja valandą, o Širvintas pasiekia per 25 minutes.

Pastaruoju metu teismuose ypač dažnai keliami darbo užmokesčio dydžio, personalo kvalifikacijos klausimai. Pareigas paliekantys teisėjai viešai kelia klausimus dėl darbo užmokesčio, likę dirbti dėl algų pradeda bylinėtis su valstybe.

Neseniai vykusiame Teisėjų visuotiniame susirinkime priimta rezoliucija, kad jau daugelį metų teismų sistemos finansavimas yra kritiškai nepakankamas ir ženkliai mažina teisėjo profesijos patrauklumą, todėl verčia rinktis kitą profesinę veiklą, teismai susiduria su teisėjų ar teismo personalo trūkumu, lėšų nepakankamumu atsiskaitant už teisingumo vykdymui būtinas paslaugas.

Po 2019 metų neskirta lėšų teismų personalo atlyginimų koeficientams didinti, todėl jų atlyginimas artėja prie minimalios mėnesinės algos.

Rezoliucijoje nurodoma, kad teisėjų ir kitų teismų darbuotojų darbo užmokestis turi atitikti jų profesinę kvalifikaciją, atsakomybę, viešąsias pareigas ir užtikrina pareigų orumą, o darbo užmokesčio augimas garantuojamas kylant šalies ekonomikai.

Penktadienį apie 8.38 val. Širvintų rajono policijos komisariate gautas pranešimas, kad ketvirtadienio vakarą, apie 21 val. Širvintų rajone, Užublendžių kaime iš bendrijos teritorijos pavogti trys traktoriai „Belarus“.

Nuostolis – 56 750 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo.

Tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdę asmenys galėjo pasinaudoti valstybinės reikšmės kelio A2 (Vilnius–Panevėžys) atkarpa Maišiagala–Ukmergė abiem kryptimis laikotarpiu nuo gegužės 19 d. 20 val. iki gegužės 20 d. 6 val.

Sostinės policijos kriminalistai prašo asmenų, galinčių suteikti informaciją apie šį nusikaltimą ar mačiusių traktorių pakrovimą ar gabenimą, taip pat asmenų, kurie važiavo nurodytu laikotarpiu minėta kelio atkarpa su automobilyje įrengtais vaizdo registratoriais, susisiekti su Vilniaus policijos pareigūnais tel. 8 700 58804, 8 601 04216, arba paskambinti skubios pagalbos tarnybų tel. 112.

Pastarąjį savaitgalį pagražinta sovietinė simbolika privertė aiktelėti ne vieną. Dar visai neseniai Širvintų mieste Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse esantis obeliskas su sovietine simbolika atrodė apleistas, o vėliau simboliai ėmė ir pradingo.

„Radau tuos simbolius, tą žvaigždę. Ir tas kūjis ir pjautuvas apačioje, žvaigždės fone, jie buvo išmontuoti. Maniau, kad yra dalinis, kompromisinis sprendimas – obelisko nenuverčiame, bet ženklą nuimame“, – sakė Širvintų tarybos narys Virginijus Sarpauskas.

Anksčiau Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės dukrai priklausantis laikraštis ramino, kad simboliai  buvo nuimti, nes buvo apipilti dažais – žvaigždę nuėmė, kad nuvalytų, o sutvarkius ji bus grąžinta atgal. Tik niekas dažais aptaškyto paminklo nematė, nuotraukų irgi.

„Ar nuotraukas, įdomu, kas turi? Jeigu tai buvo pažeidimas, ar jis užfiksuotas tinkamu būdu?“ – klausė tarybos narys V. Sarpauskas.

Pirmadienį Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė sako, kad ženklai buvo nuimti dėl geopolitinių sumetimų.

Šita žvaigždė niekada raudona nebuvo. Tai buvo žmonių padarytas žingsnis.

„Mano iniciatyva buvo nuimta rusiška simbolika. Po to, tikriausiai, ką visiems beaiškinčiau, šito sprendimo niekas nesupras. Ir paaiškinti žmonėms paprasčiausiai neįmanoma. Nes tai, kas buvo padaryta, tai buvo žiauru“, – kalbėjo rajono merė.

Raudona spalva perdažyta žvaigždė buvo užkelta atgal ant obelisko, o apačioje atgal pritvirtintas šviežiai nudažytas aukso spalvos ženklas. Merė Ž. Pinskuvienė tikina, jog tai klaida.

Stop kadras

„Šita žvaigždė niekada raudona nebuvo. Tai buvo žmonių padarytas žingsnis. Mums jau aišku, kas tai padarė, yra ir pasiaiškinimai. Žmonės galbūt nesuprato užduoties, galbūt persistengė“, – aiškino Ž. Pinskuvienė.

Nuėmus simbolius, savivaldybė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad šis išaiškintų, ką su nuimtais simboliais daryti.

„Kadangi šis objektas įtrauktas būtent į šį sąrašą, mes saviveiklos daryti negalime. Koks būtų jų sprendimas? Galbūt nereikėtų visai jų pakabinti atgal. Atsakymo iki šios dienos mes neturime“, – sakė ji.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau balandžio 28 dieną per tarybos posėdį merė apie departamento raštą dėl sovietinių simbolių net nekalbėjo.

„Jį sutvarkys ir atstatys atgal. Dar neatstatė šiandien?“ – posėdyje klausė ji.

Dabar merė tikina, kad ženklai buvo uždėti atgal, nes darbuotojai, nuėmę simbolius, išsigando policijos.

„Su policija pati kalbėjau. Ir pasakiau, kad tai yra nuimta, saugiai stalčiuje padėta. Neįvyko čia kažkoks vandalizmo atvejis ar kažkas“, – kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

Pasak Ž. Pinskuvienės, neva išsigandę policijos darbininkai simbolius grąžino atgal. O perdažė, nes buvo likę raudonų dažų nuo traktoriaus. Sekmadienio pavakare raudona žvaigždė buvo nuimta. Kaip vyko simbolių kilnojimas, greičiausiai užfiksavo medyje paslėpta medžiotojų vaizdo kamera.

Tas, žmogus kuris pakabino ten kamerą, spėjame, sekmadienį svaidėsi žodžiais, kad visi, kas ateis į šias kapines, bus atiduoti saugumui.

„Merė ketvirtadienį posėdžio metu tarybos nariams pasakė, kad tai, kas vyksta kapinėse, viskas yra matoma. Tai reiškia, kad įrašai, kaip suprantu, yra. Juos tereikia atsukti ir pažiūrėti“, – kalbėjo V. Sarpauskas.

Širvintų rajono merė apie kameras žino, bet sako, kad ten ją įkėlė ne savivaldybė.

„Tas, žmogus kuris pakabino ten kamerą, spėjame, sekmadienį svaidėsi žodžiais, kad visi, kas ateis į šias kapines, bus atiduoti saugumui. Žmonės yra kiršinami“, – kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

Bet kas yra tas minėtas žmogus, merė nesako.

„Jeigu galima, aš nekomentuosiu“, – sakė ji.

Kultūros ministro Simono Kairio sprendimu, savivaldybės pačios gali spręsti, kaip elgtis su sovietiniais paminklais. Tačiau Širvintų rajonas savo sprendimų nežada, sako, kad lauks Vyriausybės nurodymo, kaip elgtis. Panašios pozicijos laikosi ir Druskininkai. Meras Ričardas Malinauskas sako, kad rajone yra sovietų karių kapinės. Ir apie jų likimą dar tik žada diskutuoti. Taip pat miestas turi ir Petro Cvirkos, Liudo Giros vardu pavadintų gatvių.

„Pirmiausia tą norėtume išgirsti iš pačių gyventojų. Tas bus daroma gal net šią savaitę, kad gyventojai pareikštų nuomonę, kurie gyvena būtent tose gatvėse, kokį pavadinimą jie norėtų, rinktųsi, kokį siūlytų“, – sakė R. Malinauskas.

Nusikaltimas įvykdytas antradienio naktį, apie 0.40 val., Avižonių kaime, pranešė policija.

Nenustatytas asmuo peiliu sužalojo neblaivų (2,15 prom.) 27 metų vyrą.

Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Investavo fiktyviai?

Nors Širvintų autobusų parke yra ir tvarkingų autobusų, labiausiai į akis krenta aprūdiję. Šiais autobusais-vaiduokliais jau susidomėjo vokiečiai. Jie planuoja filmuoti filmą. Vėliau autobusai greičiausiai keliaus į metalo laužą.

Dėl to, kad autobusų parkas primena Černobylį, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė kaltina penkiolika metų pagal koncesijos sutartį jį valdžiusią privačią bendrovę „Autovelda“.

„Ji visą tą laikotarpį privalėjo investuoti ir gerinti autobusų parko turtą. Aš manau, todėl mes esame ir kreipęsi į teismą, kad jie tą darė fiktyviai“, – kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

Privatininkai sakė į autobusų parką investavę apie 700 tūkst. eurų.

„Buvo atliekamos investicijos tiek į transportą, tiek į pastatus, į tam tikrus objektus, priklausančius savivaldybei, ir į stotį“, – tikino „Autoveldos“ vadovas Egidijus Preidys.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Neva pirko autobusus, kurie yra labai didžiulės vertės. Išsiaiškinome, kad tie autobusai – nupirkti krovininiai automobiliai, į ten įdėtos keleivių kėdės ir gauti sertifikatai, neva tai yra keleivinis autobusas“, – sakė Ž. Pinskuvienė.

Merė piktinosi, kad pasibaigus koncesijos sutarčiai atgavo autobusų parką su 80 tūkst. eurų skola. Dar nežinia, kiek neapmokėtų sąskaitų ateis.

„Yra susidarę, todėl, kad keleivių pervežimo veikla yra nuostolinga – kiek žinau, visoje Lietuvoje nuostolinga. Be savivaldybės paramos neįmanoma“, – komentavo Širvintų autobusų parko direktorius Romas Sinkevičius.

Įsivaizduokite, administracijoje žmonės sėdi, dirba, kur nėra šildymo.

Ž. Pinskuvienė tikino, kad už lengvatinius keleivių bilietus savivaldybė įmonei kas mėnesį mokėjusi iki 10 tūkst. eurų.

„Mes susigrąžinome viską apleistą – autobusų laužus, pastatus. Įsivaizduokite, administracijoje žmonės sėdi, dirba, kur nėra šildymo. Mes su paltais, žieminėmis striukėmis rankų ir kojų vos nepalikome“, – teigė Širvintų merė.

Autobusų parko direktorius sakė, kad meistrams garažų visai nešildo, o administracinį pastatą šildantis tiek, kiek pajėgus.

„Galėtų būti šilčiau. Nebuvau matuoti tos temperatūros kiekvieną dieną, žiūrint, iš kurios vėjas“, – pripažino R. Sinkevičius.

Administracijos darbuotojos kai kuriomis dienomis sakė sėdinčios su paltais. Autoparko darbuotoja Aušra papasakojo, kad radiatoriuose vos palaikoma šiluma, todėl jungia šildytuvą. Kai lauke paspaudžia šaltis, anot darbuotojos, net grindis plauti tampa nesaugu – ledėja.

„Tada neplauname laiptų ir koridoriaus, nes bijome nusiristi nuo laiptų“, – atviravo Aušra.

Stop kadras

Kaltina pačią savivaldybę

Privatininkų advokatas Ugnius Pėdnyčia sakė, kad dėl autobusų parko būklės kalta pati savivaldybė – esą nevykdė sutarties.

„Buvo įsipareigojusi derinti maršrutus, kurie naudingi, o kurie nenaudingi – jų atsisakyti. Įkainius taikyti bent jau tokius, kad maršrutai būtų nenuostolingi“, – teigė U. Pėdnyčia.

Merei sukėlė įtarimų, kad prieš baigiantis sutarčiai privatininkas iš autobusų parko pamėgino perpirkti du naujausius autobusus. Raštą apie tokį ketinimą gavo parko direktorius.

„Bet aš nesutikau“, – atviravo R. Sinkevičius.

„Yra apyvartinių lėšų trūkumas. Kodėl? Jeigu jie nėra naudojami veikloje, jie pertekliniai, tai kodėl ne?“ – aiškino E. Preidys.

O surūdijusius autobusus įmonė sakė jau gavusi ir jų sutvarkyti negalėjusi dėl savivaldybės.

„Savivaldybė, kiek buvo beprašyta, neleido, sakė, tegul stovi. Nežinau, kokiais tikslais, galbūt norėjo pasidaryti kada nors pasidaryti piarą, parodyti, kaip čia viskas yra blogai“, – svarstė U. Pėdnyčia.

Stop kadras

Savivaldybė ketina kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Privatininkai dėl žalos jau teisiasi.

„Teismas nustatė, kad iš tikrųjų nuostolį savivaldybė koncesininkui padarė“, – tikino U. Pėdnyčia.

Nepaisant to, kaip baigsis teismai, autobusai turės vežti keleivius. Ar savivaldybė autobusų parkui ieškos europinių pinigų, ar vėl pirks paslaugą iš privatininkų, sakė dar svarstanti.

Kitą savaitę taryba svarstys Širvintiškio kortelės išdavimo ir naudojimo tvarką.

„Kortelė suteiktų teisę gauti specialius pasiūlymus, lengvatas, nuolaidas įvairioms prekėms, paslaugoms, renginiams“, – BNS sakė Širvintų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dovilė Audėjūtė.

Pagal projektą, Širvintiškio kortelė būtų vardinė, išduodama tik fiziniams pilnamečiams asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje.

Kortelė suteiktų teisę gauti specialius pasiūlymus, lengvatas, nuolaidas įvairioms prekėms, paslaugoms, renginiams.

Norėdamas gauti kortelę, asmuo turės Širvintų sporto centrui pateikti užpildytą nustatytos formos prašymą. Už ją reikės sumokėti vienkartinis kortelės išdavimo mokestį – du eurus.

Anot savivaldybės, šis mokestis padengtų kortelės gamybos, administravimo ir viešinimo išlaidas.

Kortelė turėtų pradėti veikti kitąmet.

Kortelės turėtojas, norėdamas gauti nuolaidą, turės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pasak D. Audėjūtės, Širvintų savivaldybė numato kortelės turėtojams suteikti nuolaidų naujajame Širvintų baseine.

Tapti nuolaidų sistemos dalimi kviečiamos visos rajone veikiančios įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkiai, amatininkai, rankdarbių meistrai, paslaugų teikėjai.

„Verslui, visų pirma, tai būdas išreikšti savo dėmesį krašto žmonėms, klientams. Antra – tai reklama, žinomumas, pagalba verslui dėl sezoniškumo ir pan.“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotoja.

„Mažytė, tikra, gyva eglutė – tai krykščiantys ir išdykaujantys vaikai. Maži, bet labai svarbūs, nes yra mūsų visų ateitis. Širvintų ateitis. Todėl ir tą mažulytę eglutę pasibaigus šventėms, atsargiai išimsime iš deimanto ir kartu pasodinsime. Tam, kad ji augtų ir džiugintų. Tam, kad praėjus 10, 20 ir 30 metų visi kartu ją galėtume puošti. Kaip ir vaikai, kurie užaugs ir savo darbais puoš Širvintų kraštą“, – taip šiemetinę šventės pagrindinę mintį kartu su Kalėdų seneliu pristatė Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.

Pirmosios kalendorinės žiemos dienos vakarą ne tik eglė, bet ir visas miestas suspindo tikromis šiaurės pašvaistės spalvomis. Juk Kalėdų laukimas – tas metas, kuriam tokia svarbi stebuklo nuojauta, kai gali pamatyti tai, ko realybėje nepamatytum.

Šiaurės pašvaistės spalvų atspindžiais Širvintos žibės visą šventinį laikotarpį, kiekvieną širvintiškį ar miesto svečią nukelsiantį į tikrą vaikystės pasakose aprašytą žiemą su įspūdingo dydžio baltaisiais lokiais bei pingvinais.

Eglės įžiebimo šventės nuotaiką kūrė vedančioji Laura Remeikienė, kartu su grupe dovanojusi ir muzikinį koncertą. Renginio metu duotas startas akcijai „Kalėdų staigmenos belaukiant“ – jaunimo savanorių buvo išdalinti lipdukai, kuriuos priklijavus prie langų ar durų galima svečiuose sulaukti tikrų svečių iš šiaurės.

Atidarytas Kalėdų paštas, kuris šiemet veiks prie „Briedžių take“ stovinčio pasakų namelio. Kaip ir kasmet – kiekvienas laiško siuntėjas, užrašęs savo vardą bei adresą, sulauks atsakymo iš paties Kalėdų senelio. Taip pat visą šventinį laikotarpį apvažiuoti pasipuošusį miestą bus galima Kalėdomobiliu. Šventę nuspalvino ir griausmingi, spalvingi fejerverkai.