Išimtis – žaliosioms atliekoms

Tačiau dažnai nutinka priešingai. Nors metalas ar porcelianas – keptuvės, puodai ar puodeliai bei lėkštės – išgraibstomi greičiau, drabužiai taip ir lieka nepaliesti. O tai teršia miestą.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko teigimu, į konteinerius netelpančios atliekos turi būti gabenamos į jų surinkimo aikšteles.

"Viešosios tvarkos skyriaus specialistai patikrinimų metu pastebi, kad prie atliekų konteinerių dažnai paliekamos įvairios atliekos – seni daiktai, didžiosios atliekos ir panašiai. Klaipėdos savivaldybės patvirtintose komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, jog miesto erdvėse, taip pat ir šalia konteinerių, draudžiama palikti mišrias komunalines, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, naudotas padangas, antrines žaliavas. Atliekos turi būti metamos tik į konteinerius, o netelpančios nugabenamos į jų surinkimo aikšteles. Vienintelė išimtis taikoma žaliosioms atliekoms – lapams, vaisiams, daržovėms, žolei, jas komunalinių atliekų aikštelėse kol kas leidžiama palikti maišuose šalia konteinerių, kaip ir iki vieno metro ilgio šakas", – nurodė L.Lapinskas.

Atliekas palikdami prie konteinerių, gyventojai nedaro gero darbo.

Nubaudė per 20 žmonių

Kadangi prie konteinerių yra vaizdo stebėjimo kameros, vis dažniau pavyksta identifikuoti ir nubausti šiukšlintojus.

Pašnekovas užsiminė, kad šiemet už šiukšlinimą šalia konteinerių buvo nubausta per 20 žmonių.

"Atliekas palikdami prie konteinerių, gyventojai nedaro gero darbo nei sau, nei aplinkiniams. Tokias gyventojų prie konteinerių paliktas atliekas dažniausiai į konteinerius sumeta teritorijos tvarkytojai. O didžiąsias, į konteinerius netelpančias atliekas taip pat turi pašalinti tvarkytojas. Prie kai kurių atliekų konteinerių yra įrengtos veikiančios vaizdo stebėjimo kameros, kuriomis pavyksta identifikuoti prie konteinerių atliekas paliekančius asmenis. Taip pat tokie pažeidėjai būna nustatomi ir patikrinimų metu arba gavus informacijos iš gyventojų", – kalbėjo L.Lapinskas.

Linas Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Užstatyti automobiliais draudžiama

Pirmą kartą nusižengus, gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų, už pakartotinai padarytą tokį pat nusižengimą gali būti skirta bauda nuo 140 iki 600 eurų.

Problemų dėl šiukšlių išvežimo kelia šalia konteinerių palikti gyventojų automobiliai, dėl kurių neįmanoma privažiuoti paimti atliekų.

"Atliekų vežėjai gaišinami, negali laiku ištuštinti konteinerių, o kai kada išvis nepavyksta atliekų išvežti. Taip perpildomi konteineriai, neišvežtos atliekos dvokia. Kai kur yra įrengti kelio ženklai bei horizontalieji ženklinimai, draudžiantys statyti automobilius. Jei ir nėra kelio ženklų, draudžiančių statyti transporto priemones, Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės draudžia užstatyti transporto priemonėmis konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas. Tokie pažeidimai yra fiksuojami, skiriamos nuobaudos", – sakė L.Lapinskas.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė taip pat yra viena įtariamųjų dar tebetiriamoje baudžiamojoje byloje dėl pernai rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių. Moteris kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gegužę atmetė savivaldybės ieškinį A. G. Astrauskaitei, konstatavęs, kad kituose ir jau įsiteisėjusiuose teismų spendimuose nustatyta, jog šiukšlės pasibaigus mitingui buvo surinktos.

„Įsiteisėjusiose nutartyse yra konstatuota, jog pareiškėjos (atsakovės) teiginys, kad po mitingo viskas buvo švaru ir sutvarkyta, patvirtintas ir byloje pateiktais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kad prie Lietuvos Respublikos Seimo, kur vyko mitingas, šiukšlių nėra“, – rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dariušo Lučinskio sprendime.

Tačiau sostinės savivaldybė su teismo išvadomis nesutinka ir parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui.

„Savivaldybė apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl 1 083,31 euro dydžio nuostolių ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo. Manome, kad mitingo organizatorius nevykdė pareigų sutvarkyti teritoriją, todėl apeliaciniu skundu prašoma teismo priimti naują sprendimą – tenkinti savivaldybės ieškinį“, – rašoma BNS pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Pauliaus Vaitekėno atsakyme.

Sostinės savivaldybė Vilniaus miesto apylinkės teisme teigė, kad iš 2021 metų rugpjūčio 10-11 dienos vaizdo kamerų medžiagos fotofiksacijų matyti, jog teritoriją tvarkė būtent bendrovės „Mano aplinka“ darbuotojai.

Savivaldybė teigė, kad rugpjūčio 10 dieną po 17 val. „Mano aplinka“ darbuotojai Nepriklausomybės aikštėje rinko smulkias šiukšles, o kitos dienos rytą, 6.37 val., A. Tumėno ir Gynėjų gatvių sankryžoje buvo renkami vandens buteliukai, po naktinių riaušių primėtyta akmenų bei kitų šiukšlių.

Tačiau teismas nusprendė, kad ieškovo pateiktos anksčiau teismo paminėtos nuotraukos nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, nes vieta, kurioje vyko mitingas yra intensyviai lankoma asmenų.

„Todėl po mitingo pasibaigimo ir teritorijos sutvarkymo per teritoriją praeinantis ar ten esantys asmenys galėjo palikti pavienes šiukšles, kurias ir galėjo surinkinėti ieškovo pasitelkti asmenys“, – paskelbė teismas.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Šiukšliavežės negali privažiuoti

Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC), kuris mieste prižiūri atliekų surinkėjų darbą, praėjusį savaitgalį į bendrovės paštą, socialinių tinklų paskyras buvo gauti 6 pranešimai su nuotraukomis apie skirtingose miesto vietose neišvežtas atliekas, perpildytus konteinerius. Patikrinus situaciją paaiškėjo, kad visais atvejais vežėjas laikėsi grafiko, kelias dienas bandė patekti į prižiūrimus kiemus, tačiau negalėjo privažiuoti ar ištuštinti konteinerių dėl netinkamai priparkuotų gyventojų automobilių.

„Mes stebime vežėjų darbą GPS sistemoje įrašinėdami mašinų maršrutus ir matome, kur ir kada važiavo šiukšliavežės. Bet kas iš to? Jei privažiavimas užstatytas, vežėjas neturi galimybės laukti pusę dienos, kol bus patrauktas automobilis. Taip kiemuose kaupiasi atliekų kalnai, o mūsų pašte – nepatenkintų klaipėdiečių laiškai“, – aiškino Gintaras Žukevičius, KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus vadovas.

Ypač nemaloni situacija susiklostė senamiestyje, Žvejų gatvėje, kur vyksta kelio remonto darbai.

Abiejose gatvės pusėse sustatyti automobiliai užtvėrė kelią didesniam transportui ir konteineriai tapo nepasiekiami atliekų surinkėjų mašinoms. Šią savaitę minėtoje gatvėje jau sustatyti parkavimą draudžiantys ženklai, bet ir jie ne visada padeda.

„Išskirčiau kelias priežastis, kodėl konteineriai būna perpildyti ar laiku neištuštinti. Pirmoji – gyventojų neatidumas. Gal naujieji pusiau požeminiai konteineriai dar daug kam neįprasti, gal žmonės neįsižiūri į naujai nupieštas geltonąsias linijas ar sustatytus kelio ženklus. Kita kategorija – Klaipėdos svečiai, kurie atvyksta į uostamiestį ir pamatę laisvą tarpelį stato mašiną nekreipdami dėmesio į ženklinimą. Pasitaiko ir piktybiškų atvejų, susijusių jau ne su parkavimu, o su verslo įmonių neatsakingu elgesiu, kai jų darbuotojai atliekas sukrauna į gyventojams skirtus konteinerius“, – pasakojo G.Žukevičius.

Visais atvejais pažeidimas yra fiksuojamas – nufotografuojamas ir perduodamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, kurio inspektoriai ieško kaltininkų ir su jais aiškinasi pažeidimo aplinkybes bei išrašo baudas.

Pirmadieniais ir eilinėmis darbo dienomis, kai kiemai pralaisvėja gyventojams išvykus į darbus, o poilsiautojams iš miesto, vežėjai be didesnių keblumų privažiuoja visur ir sutvarko per savaitgalį susikaupusias atliekas.

Planuojama griežtesnė tvarka

Šiuo metu yra ruošiamos naujos pirkimo sąlygos atliekų vežėjų paslaugoms Klaipėdos mieste, kurių projekte minima, jog vežėjas, negalėdamas privažiuoti prie konteinerių, turės ne tik užfiksuoti situaciją ir informuoti administratorių, bet ir kviesti policiją, kad ši pašalintų kliūtį ar surastų pažeidėją ir sudarytų galimybę ištuštinti konteinerius. Policija bet kuriuo atveju už neleistinoje vietoje paliktą automobilį skiria nuobaudą, o automobilio nutempimas, pasak specialistų, jau kraštutinė priemonė.

„Nei policija, nei viešosios tvarkos inspektoriai privažiavimo prie konteinerių ar juo labiau prišiukšlintų kiemų problemos neišspręs. Labai tikimės pačių klaipėdiečių dėmesingumo ir geranoriškumo. Atkreipdami dėmesį į naujoves, bendraudami, įspėdami kaimynus ar atvykstančius svečius apie tai, kad konteinerių ar privažiavimo prie jų nedera užstatyti, pasiektume kur kas geresnių rezultatų, nei bausdami“, – teigė G.Žukevičius.

„Vandenynuose pagaminama didžioji dalis deguonies, kuriuo kvėpuojame, tačiau kalbėti apie žalingą žmogaus veiklą pasaulio vandenynams taip, kad vaikams būtų įdomu ir suprantama, nėra lengva. Remdamiesi vaikų ugdymo specialistų rekomendacijomis, kad vaikai geriausiai mokosi žaisdami, patirdami ir eksperimentuodami, kad lengviau saugoti tai, ką pažįstame, o ne tai, ko net nesame matę, jau ne vienus metus centrinėje „Megos“ aikštėje rengiame edukacines pramogas, tarp jų – ir aplinkosaugos tematika. Šių metų birželį, pasauliui minint Vandenynų dieną, centrinėje „Megos“ aikštėje, šalia būriui Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų, Raudonosios, Viduržemio ir Karibų jūrų žuvų namais tapusio aukščiausio Baltijos šalyse jūrinio akvariumo, nusprendėme įrengti įvairius pojūčius stimuliuojančią ir skirtingas edukacines erdves jungiančią pramogą „Vandenyno tyrinėtojai“, – sako prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovas Laimis Binderis.

„Megos“ nuotr.

Pasak L. Binderio, edukacinė pramoga „Vandenyno tyrinėtojai“ vedama penkiose skirtingus pojūčius stimuliuojančiose erdvėse, kuriose per garsų, lytėjimo ir atminties lavinimo žaidimus vaikai susipažįsta su vandenynais ir jų gyventojais: pamato, kokie gyvūnai plaukioja vandenynuose, koks vandenynų gyvūnas yra tokio paties svorio kaip ir vaikas, žiūri filmą apie vandenynų plaučius – koralus, sužino apie jų svarbą viso pasaulio ekosistemai, aiškinasi, kokią žalą jūroms ir vandenynams daro žmogus ir kaip juos apsaugoti. Įgytos žinios įtvirtinamos čia pat atliekamais praktiniais bandymais. Bene įdomiausia edukacinės pramogos dalimi gali tapti „Draw Alive“ žaidimas, kai vaiko išsirinktas ir nuspalvintas gyvūnas atgyja interaktyviame akvariume.

Edukacinės pramogos „Vandenyno tyrinėtojai“ trukmė – apie 30 min. Joje vaikai dalyvauja iki 8 asmenų grupėmis.

„Megos“ nuotr.

Kad lankymasis prekybos ir laisvalaikio centre būtų smagus ir įdomus visai šeimai, centrinėje „Megos“ aikštėje įkurdinta ne tik edukacinių pramogų erdvė, bet ir veikia dvi parodos: Lietuvos jūrų muziejaus interaktyvi paroda „Iš vandens – ant skydo“ ir menininkų Rolando Žigonio ir Algio Kriščiūno paroda „Holy Trash“. Pirmojoje parodoje lankytojai gali pamatyti, kokie vandens telkiniuose gyvenantys gyvūnai ir mitinės būtybės puošia Lietuvos miestų herbus, sužinoti šių herbų atsiradimo istorijas. R. Žigonio ir A. Kriščiūno parodoje eksponuojamuose paveiksluose naudojamos gamtoje rastos atliekos, todėl, kaip teigia patys menininkai, jų kūrinių bendraautoriais galima laikyti kiekvieną, kuris kada nors, užuot rūšiavęs, atsikratė atliekomis pakrantėse, pakrūmėse, paupiuose ar paplūdimiuose.

Nemokama interaktyvi edukacinė pramogų erdvė „Vandenyno tyrinėtojai“ ir parodos „Iš vandens – ant skydo“ bei „Holy Trash“ prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ veiks iki liepos 3 d.

Vos už kelių metrų nuo stadiono yra kelios šiukšliadėžės, bet šiukšles iki jų nugabenti kai kam – pernelyg sudėtinga užduotis. Geranoriški gyventojai kartais šiukšles surenka patys, tačiau jau kitą dieną jos stebuklingai sugrįžta atgal.

Vėjas atliekas išnešioja po stadioną bei šalia jo esantį takelį.

Kai kuriems gyventojams šiukšlintojų paliktas turtas gerai matyti ir pro daugiabučio namo langus. Dėl to pasipiktinę klaipėdiečiai ruošiasi kreiptis į Klaipėdos valdininkus.

"Iš ten dar negavome jokio pranešimo, bent jau Viešosios tvarkos skyrius. Ten yra vieša erdvė, tad gali būti, kad pranešimą gavo Miesto tvarkymo skyrius", – teigė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Tačiau Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Dabrienė nurodė, kad jokių nusiskundimų dėl šiukšlinimo stadione šis skyrius taip pat negavo.

"Už šios teritorijos priežiūrą atsakinga Klaipėdos futbolo sporto mokykla", – sakė S.Dabrienė.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

Tačiau tam, kad būtų nubaustas pažeidėjas, jo padarytas pažeidimas turi būti užfiksuotas. Žodinio pranešimo neužtenka, reikia įrodymų.

Šį šiukšlyną akcijos "River Cleanup" metu netikėtai aptiko įmonės "Klaipėdos vanduo" darbuotojai.

Per kelias valandas pusšimtis įmonės darbuotojų išvalė itin didelę teritoriją bei surinko beveik toną šiukšlių.

Pasak bendrovės "Klaipėdos vanduo" komunikacijos vadovės Gintarės Butkienės, manoma, kad nelegalūs šiukšlynai vis dar atsiranda dėl žmonių atsakomybės trūkumo.

Kodėl jų vis atsiranda? Manome, kad tai atsakomybės ir sąmoningumo stoka.

"Anksčiau nesame pastebėję panašių situacijų, gal tik todėl, kad šiemet valėme išties didelę teritoriją. Šis šiukšlynas buvo rastas šalia trečiosios vandenvietės teritorijos, kitoje gatvės pusėje. Konkrečiai kiek iš šios vietos išvežėme šiukšlių, neskaičiavome, tačiau apskritai – apie toną. Kodėl jų vis atsiranda? Manome, kad tai atsakomybės ir sąmoningumo stoka, kai vis dar negalvojame apie ateitį ir ką paliksime po savęs", – teigė G.Butkienė.

Vilhelmo kanalo pakrantėje ir III vandenvietės prieigose mėtėsi plastikinių butelių, alkoholio skardinių, plastiko maišelių, rūbų, padangų.

Tačiau pastebima, kad apskritai situacija yra šiek tiek gerėjanti. Vis daugiau poilsiautojų ir žvejų, savaitgaliais laiką leidžiančių prie Vilhelmo kanalo, tampa sąmoningesni ir šiukšles susirenka.

Pėsčiųjų takai čia tokios būklės, kad prieš kelias dienas eidamas nugriuvau, kadangi ten daug duobių. Tie takai pastarąjį kartą buvo tvarkyti gal prieš 50 metų.

Apšvietimui skirti stulpai pastatyti galbūt prieš pusmetį, bet ant jų esantys šviestuvai nedega naktį.

Be to, šioje vietoje skraidančios ir vis klykaujančios varnos neduoda naktimis miegoti. Gal atsakingiems darbuotojams pavyktų kaip nors jas iš tų dviejų miškelių iškeldinti, išardyti jų lizdus?

Čia esančios šiukšlių dėžės yra be dangčių, tad varnos, ieškodamos maisto, visas šiukšles išmėto po teritoriją.

Draugystės parke, kuriame buvo rasti sviediniai, reikia tvarkyti užžėlusius kanalus.

Ir dar keletas žodžių apie šunų vedžiojimą palei Žardininkų tvenkinį rytais. Šunys ten laigo be pavadėlių ir antsnukių, o taip neturėtų būti.

Dabar klausimas šalies valdžiai – kaip gali lupikautoja iš aštuonių šeimų atimti butus ir gauti tik administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę? Už tai turėtų būti skiriama atitinkama laisvės atėmimo bausmė.

„Tai, ką mato praeiviai – tik labai nedidelė mūsų darbo dalis. Pagrindiniai darbai yra nematomi – jie vyksta po fontanu esančiose patalpose, kur yra technologinė įranga ir filtrai. Prižiūrint fontaną reikia specialių žinių ir patirties“, – atkreipė dėmesį bendrovės „Optika ir technologija“ baseinų centro atstovas Tomas Vaškevičius.

Pasak jo, fontano priežiūrą atliekama kartą per savaitę, o rudenį, kai ima kristi lapai, kas antrą dieną.

Penktadienio rytą Laivės alėjos fontano dugną valantys darbuotojai į kibirėlį buvo pridėję įvairiausių šiukšlių.

Arūno Dambrausko nuotr.

„Šiandien ištraukėme ir bandelių, ir kotletų, kaip ir visada, buvo nuorūkų, loterijos bilietų, buitinių atliekų. Kartais randame auskarų, pakabukų, automobilių plovyklų žetonų ir, aišku smulkių monetų – ukrainietiškų, europietiškų, rusiškų“, – sakė Laisvės alėjos fontaną prižiūrinčios bendrovės atstovas.

Visur pilna šiukšlių

Aleksoto bendruomenės nariai dalijasi nuotraukomis iš Marvelės upės slėnio. Kauniečiai užfiksavo visur besimėtančias šiukšles. Spėjama, kad žmonių atneštas atliekas po teritoriją išnešiojo vėjas ir gyvūnai.

„Beveik prieš mėnesį Aleksoto bendruomenės centras kvietė tvarkyti Marvelės slėnį. Dabar vaizdas toks“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Lolita, pridėjusi ir netvarkingo slėnio nuotraukas.

„Atvyko vaikinas su mergina, nusistebėjo, koks šiukšlynas. Mergina patikino, kad čia gyvūnų darbas. Taip, gyvūnų. Tačiau būtent žmonėms sunku savo šiukšles ir atliekas nunešti į automobilių stovėjimo vietoje esančius uždarus konteinerius“, – toliau piktinosi kaunietė.

Netvarka: Marvelės upės slėnyje mėtosi įvairių pakuočių. (Aleksoto bendruomenės nuotr.)

Jai antrino kiti Aleksoto bendruomenės nariai ir apgailestavo, kad žmonės neatsakingai elgiasi ir gamtoje palieka atliekas, po kurias kuičiasi tiek sparnuočiai, tiek iš miškelio atklydę kiti gyvūnai.

„Nuvažiuojame kartais pasigrožėti Marvelės slėniu. Deja, vaizdelis nekoks. Ta pati problema buvo ir pernai. Atvažiavę su vaikais pabūti gamtoje radome taip pat išmėtytas ir gyvūnų tampomas šiukšles. Varnos jas nešiojo po visą teritoriją, į puotą užsuko ir lapė. Pro vaikus prabėgo kelių metrų atstumu ir prie atvirų šiukšliadėžių rado lengvo grobio“, – kalbėjo Ilona.

Žmonės atkreipė dėmesį į tai, kad slėnyje plaikstosi įvairios pakuotės, o upelyje bėga smirdantis vanduo. Tikėtina, kad į upelį kažkas leidžia nevalytas nuotekas.

Ką atsinešei, išsinešk

Bendruomenė svarsto, kad galbūt verta visai atsisakyti atvirų šiukšlių konteinerių – tuomet šiukšlių neišdraikytų vėjas. Lankytojai, atsinešę maisto ir gėrimų, likusias pakuotes turėtų išsinešti.

Problema vis kartojasi ir miestui yra žinoma.

„Gal iš viso geriau nuimtų tas šiukšliadėžes, jei nėra sąmoningumo tokiose vietose padaryti uždarų, nes jos atlieka antifunkciją. Tuomet ir žmonės nepaliktų šiukšlių“, – svarstė vietinė gyventoja.

„Turiu minčių inicijuoti su mokiniais ne tik talką. Reikėtų pasekti japonų pavyzdžiu. Jie atsakingi už savo atnešamas šiukšles, kad ir kur būtų: ar mieste, ar mokykloje, ar juo labiau – gamtoje, kiekvienas savo šiukšles nešasi namo ir atsakingai rūšiuoja, nes niekur nėra šiukšliadėžių. Nežinau, kokio dydžio baudos, jei to nesilaikoma, bet japonams net nekyla noras nesilaikyti tokio susitarimo. Tvarka yra jų kultūros dalis. Mūsų kultūros dalis yra kitokia. Deja“, – nuomonę išsakė Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

Akciją „Ką atsinešei, išsinešk“ jau ne vienus metus taiko Kauno marių regioninio parko direkcija, skatinanti lankytojus neteršti gamtos, nepalikti atliekų. Taip siekiama išvengti laukinių gyvūnų. Todėl ir Aleksoto gyventojai mano, kad tokia praktika pasiteisintų Marvelės upės slėnyje.

Kvapas: lankytojai atkreipė dėmesį ir į smirdantį upelio vandenį. (Aleksoto bendruomenės nuotr.)

Miesto pozicija

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis nurodė, kad Marvelės slėnio teritoriją „Kauno švara“ valo, tvarko ir renka šiukšles žaliuosiuose plotuose du kartus per mėnesį. Šiukšliadėžės tuštinamos tris kartus per savaitę, tai darant šiukšlės surenkamos ir aplink jas esančioje teritorijoje.

„Šiukšliadėžių panaikinimas taršos problemos neišspręstų, o galimai tik padidintų. Tokiu atveju teritoriją reikėtų stebėti kur kas dažniau, o tai lemtų didesnes išlaidas“, – A.Pakalniškis nepritarė, kad lankytojai būtų skatinami patys išsinešti šiukšles.

Specialistas atkreipė dėmesį ir į galimai užterštą upelio vandenį. Pasak jo, problema vis kartojasi ir miestui yra žinoma.

„Siekiant sumažinti Kauno miesto paviršinių vandens telkinių taršą ir identifikuoti galimus teršėjus, jau trečius metus iš eilės mieste organizuojami individualių namų valdų, kuriose nuotekos tvarkomos individualiai, patikrinimai. Jas tikrina Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva sudaryta komisija iš bendrovės „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir Viešosios tvarkos skyrių bei Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos specialistų.

Minėtoje teritorijoje vis dar yra nemažai individualių namų, kurie nėra prijungę nuotekų prie bendros miesto sistemos. Netinkamai tvarkomos nuotekos teršia miesto paviršinius ir gruntinius vandenis, taip pat ir Marvelės upelį, todėl labai kviečiame gyventojus nedelsti ir savo nuotekas tvarkyti atsakingai. Tik nuo mūsų pačių priklauso aplinkos švara ir tvarka“, – pažymėjo A.Pakalniškis.

Melnragiškiai nebežino, ką daryti, tad atsakymų ieško bendroje gyventojų feisbuko grupėje. Moteris, įkėlusi šiukšlių miške nuotraukas, teigė esą į mišką paslaptingai atkeliavusios šiukšlės priklauso gyventojams.

"Gal patarsite, kaip kovoti su mišką teršiančiais kaimynais? Problema nuolatinė, tik susitvarkome, praeina savaitė ir vėl primeta. Miške atsidūrė senas televizorius, lentos, padanga. Tik išsivalėme, net šakas buvome aprinkę. Šiukšlės atkeliavo iš Molo g. priklausančio sklypo, taigi žmonės "išsivalė". Jau tikrai nėra energijos ir noro eilinį kartą vežti kaimynų didžiąsias atliekas į aikštelę. Ir man atrodo, kad jiems tai darosi normalu, kad mes jas išvežame", – piktinosi moteris.

Problema nuolatinė, tik susitvarkome, praeina savaitė ir vėl primeta.

Nuvykus į vietą, išties galima pamatyti nemažai šiukšlių – nuo seno televizoriaus, baldų dalių iki vaikiškų sugadintų žaislų, lentų ir net parduotuvės vežimėlio pirkiniams.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko, apie šiukšlinamą miškelį savivaldybė nebuvo informuota.

"Molo g. esančio sklypo savininkų reikalavome susitvarkyti, ir jie susitvarkė. Kiek žinau, didžiosios, akis rėžiančios atliekos buvo pašalintos – lovos dalys, televizorius, šakos. Apie miškelį nieko nežinome. Jeigu iš Molo g. šiukšles sunešė į mišką, tai būtų naujiena. Važiuosime pasižiūrėti, kokia ten situacija", – žadėjo L.Lapinskas.

Norėdami gyventi švariai Melnragės gyventojai gegužės 17 d. organizuos talką miškeliui išvalyti.

L.Lapinskas užsiminė, kad nusiskundimų dėl šiukšlinimo sulaukia dažnai.

"Gyventojai deda atliekas prie nepradėjusių veikti požeminių konteinerių, tai – bėda. Žmonės niekaip nesupranta, kad jei konteineriai dar neveikia, prie jų atliekų krauti nederėtų.  Rengiame patikrinimus, bet pagauti už rankos nėra taip paprasta", – tikino pašnekovas.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.