Matydami kalnus šiukšlių kiemuose vilniečiai su nerimu laukia kitų metų, nes jau patvirtinta, jog išvežimas brangs. Preliminariai skaičiuojama, kad Vilniaus daugiabučių gyventojams atliekų surinkimas kitais metais gali pabrangti 69 proc., individualių namų savininkams – 56 proc.

– Kodėl nuo vadinamosios šiukšlių reformos pradžios 2018 m. liepą Vilnius niekaip nesugeba susitvarkyti su atliekų išvežimu? – "Vilniaus diena" teiravosi atliekų išvežimo klausimus kuruojančio sostinės vicemero Valdo Benkunsko.

– Nuolatos gauname žmonių pranešimų dėl neišvežtų atliekų, bet kažkokio didelio intensyvumo nepastebėjau. Tik Verkių ir Baltupių zonoje pastaruoju metu buvo didesnių problemų, kadangi keitėsi vežėjas. Kitur kokių nors išskirtinių atvejų nėra – yra fiksuoti pavieniai vėlavimai.

Sakyčiau, didžiausia problema yra dėl antrinių atliekų – rūšiavimo konteinerių, vadinamųjų varpelių, – išvežimo. Iš esmės savivaldybė šitos sistemos nekontroliuoja, čia yra Aplinkos ministerijos sukurta sistema, kai visą reikalą finansuoja pakuočių gamintojai ir importuotojai – jie pasirašo sutartis su vežėjais. Ir už visus šiuos reikalus turėtų būti atsakingi ir tvarkytis "pakuotininkai". Tačiau turime bėdą, kad ten yra sutrikę visokie atsiskaitymo srautai, stringantys išvežimų grafikai, dėl to ir tas vaizdas prie konteinerių yra toks, koks yra.

Čia didžiausia bėda ir ją bandome spręsti kalbėdami su Aplinkos ministerija, bandydami pakuočių organizacijoms sakyti, kad taip negali būti, kaip dabar yra, turi miestas būti švarus, o dėl jų blogo veikimo turime labai didelį chaosą.

Manau, greitai vežėjai supras, kad pagal seną sistemą, kai veži kada nori ar kada pavyksta, dirbti nebeturės galimybių, kad kiekvienas neišvežimas pagal grafiką jiems kainuos daug daugiau, nei jie gali uždirbti per mėnesį, ir situacija pradės keistis į gera.

– Tačiau tai, ką matome socialinėje erdvėje ir realiame gyvenime, – perpildyti naujieji, į žemę įleisti atliekų konteineriai. Juk įvyko naujas konkursas, vežėjai pasirašė sutartis vežti atliekas pagal tuos įkainius, kurių pageidavo, tai kodėl jie vis tiek nepadaro darbo?

– Taip, vežimo kontraktai pasirašyti, išskyrus centro zoną, kur dar vežėjas nepasikeitęs. Iš esmės kiekvieną dieną savivaldybės įstaiga Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) fiksuoja pažeidimus, už kiekvieną pažeidimą yra formuojamos baudos.

Sakyčiau, dabar pradėta vykdyti kita politika – su vežėjais mes turime labai aštrų santykį, ir tuos klausimus, kuriuos jūs dabar užduodate man, mes užduodame jiems. Pasiteisinimų visokių būna: tai automobiliai sugenda, tai kažkas užstato ir nepavyksta privažiuoti prie konteinerių ir panašiai.

Visi šie dalykai yra aprašyti sutartyse. Ten numatyta: jeigu pagal grafiką laiku atliekų nepavyksta išvežti per 24 valandas, VASA turi būti patiektas vaizdinis įrodymas, kodėl. Kai kuriais atvejais yra pateikiama, kai kuriais sutvarkoma per 24 valandas. Tačiau yra ir nemažai atvejų, ir mūsų tai netenkina, kad tie "išsimušimai" iš grafikų viršija sutarties normas.

Alfredo Zdramio nuotr.

– Ar savivaldybė, sudarydama naujas sutartis, apsidraudė, numatė poveikio priemones sutarčių nesilaikantiems vežėjams?

– Taip. Yra numatyta teisė net sutartį nutraukti. Žinoma, dėl esminių sutarties pažeidimų. O dabar, po rugsėjo mėnesio, mes pradedame labai preciziškai fiksuoti kiekvieną pažeidimą, ir tai pavirs finansinėmis nuobaudomis vežėjui, kurios jau bus skaičiuojamos ne tūkstančiais, o dešimtimis tūkstančių. Manau, greitai vežėjai supras, kad pagal seną sistemą, kai veži kada nori ar kada pavyksta, dirbti nebeturės galimybių, kad kiekvienas neišvežimas pagal grafiką jiems kainuos daug daugiau, nei jie gali uždirbti per mėnesį, ir situacija pradės keistis į gera.

– Tačiau kol kas žmonėms nerimą kelia tai, kad tose neišvežtų atliekų krūvose pradės pelės, žiurkės ir kitokie gyviai, platinantys ligas, veistis.

– Tos atliekos tikrai neužsibūna. Mes gana greitai gauname pranešimus apie neišvežtas atliekas, nuotraukas. Dažniausiai situacija per parą yra sutvarkoma. Kiekvienas atvejis užfiksuojamas ir iš vežėjų reikalaujama atskiru reisu važiuoti ir tas atliekas išvežti. Tad tokios situacijos, kad atliekų krūvos stovėtų savaitėmis, tikrai nėra. Tik tiek, kad vežėjai ne visada laikosi grafikų. Jeigu savaitgalį numatyti du apvažiavimai, o vieno apvažiavimo nepadaro – ir jau susikaupia nemenka krūva, atrodo, kad yra rimtų bėdų. Tačiau taip blogai tikrai dar nėra. Tikiuosi, bus ir geriau.

40 skundų per dieną

Rugsėjo pirmąją Verkių ir Fabijoniškių seniūnijose, taip pat šiaurinėse Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalyse rūpintis mišriomis komunalinėmis atliekomis vietoje UAB "Ecoservice" pradėjo kitas vežėjas – UAB "Ekonovus".

Šie pokyčiai įvyko dėl to, kad miesto savivaldybei teko skelbti naują atliekų išvežimo konkursą. Prieš tai miestą aptarnavę du operatoriai (iš trijų) nutraukė sutartis motyvuodami tuo, kad nustatyta per maža jų paslaugų kaina. Sutarties savo prižiūrimoje zonoje nenutraukė tik UAB "Ecoservice". Ji taip pat dalyvavo ir naujame atliekų tvarkymo konkurse, kur pagal mažiausios kainos rodiklį laimėjo vadinamąją 1-ąją zoną ir pradėjo ją aptarnauti nuo šių metų rugsėjo 1 d.

Dar dvi sutartys dėl atliekų išvežimo startavo birželio 1 d. – ten vežėjas nesikeitė. Naujas vežėjas penktojoje – "Centro" – zonoje turėtų pradėti dirbti gruodžio viduryje.

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio skyriaus Atliekų tvarkymo poskyrio patarėjas Vytautas Budreika "Vilniaus dieną" informavo, kad savivaldybės įmonė VASA vidutiniškai per dieną gauna apie 40 pranešimų dėl neišvežamų atliekų. Į tokius skundus reaguojama nedelsiant, stengiamasi spręsti kilusią problemą. Jei problemos kartojasi nuolat, derinama su vežėjais ir didinamas aptarnavimų grafikas.

Anot V.Budreikos, per dieną mieste vyksta apie 7 500 aptarnavimų. Tad kartais pasitaiko, kad vežėjai nespėja laiku išvežti atliekų dėl įvairių priežasčių: per reti grafikai, netinkama logistika, prie daugiabučių negali privažiuoti dėl netinkamai paliktų automobilių, individualiose valdose gyventojai neišstumia konteinerių. Visi atvejai yra fiksuojami VASA sistemoje ir mėnesio pabaigoje vežėjams už netinkamai vykdomus įsipareigojimus yra skaičiuojamos baudos.

Apie laiku neišvežamas atliekas vilniečiai gali pranešti Vilniaus savivaldybei tinklalapyje www.tvarkaumiesta.lt.

Trūko kantrybė

„Su žmona sekmadienį pėsčiomis ėjome link „Akropolio“, o pakeliui priartėję prie Laisvės alėjoje 53 įsikūrusios „Iki“ parduotuvės, kuri šiuo metu neveikia, nusistebėjome – vieni Laisvės alėją puošia, o kiti – teršia. Tokius vaizdus ne tik čia, bet ir kitose Kauno vietose, teko matyti ne kartą. Tačiau tai pastebėję, tąsyk nurydavome kartėlį ir nieko nesakydavome. Bet vakar trūko kantrybė“, – piktinosi kaunietis, užfiksavęs perpildytą lauko šiukšliadėžę minėtoje vietoje.

Atsainus elgesys, pridūrė Vytautas, pastebimas ne tik atkreipiant dėmesį į bet kur išmėtytas atliekas. Jo teigimu, netvarka tvyro skirtingose srityse, tarp kurių verta paminėti ir chaotišką automobilių statymą. Vyras įsitikinęs, – vis dar reikia auklėti žmones, nes būtent dėl jų neatsakingumo gyvenimas mieste apkarsta vien apsidairius aplinkui.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Rinkdavo atliekas nieko neprašomas

„Būna, kaimynai išneša maišą, prikrautą šiukšlių, pastato kieme bet kur, nes tingi nueiti iki atliekų konteinerio. Daug kartų informavau, kad taip elgtis nederėtų, tačiau daugelis į mane vis dar keistai dėbso lyg būčiau policininkas. Vieni pyksta, kiti – piktai drėbteli: „O koks tavo reikalas?!““, – atviravo jis.

Kaunietis neslepia esantis nepakantus aplinkos nešvarai ir netvarkai, todėl dažnai į įvairias vietas mieste net leisti laisvalaikio eina nešinas maišu atliekoms surinkti. „Anksčiau bėgiodavau krosą Nemuno saloje, bet kartu pasiimdavau maišą, kad pamatęs besimėtančias šiukšles, niekam nieko nesakęs jas surinkčiau, ir šios nebadytų akių. Žmonės sumeta pakuotes ar maisto likučius į siauras šiukšliadėšes ar aplink jas, o netrukus visą „gėrį“ plačiu spinduliu ištampo varnos“, – širdo pašnekovas.

Po skundo ėmėsi priemonių

Dėl kaunietį Vytautą papiktinusio vaizdo, pamatyto prie „Iki“ parduotuvės, portalo kauno.diena.lt žurnalistai pirmadienį kreipėsi į šio prekybos tinklo atstovus, teiraudamiesi, kas atsakingas už tai, jog aplinka būtų sutvarkyta ir neužkliūtų praeiviams už akių. Po pranešimo apie esamą padėtį ir miesto veidą bjaurojančių pabirusių šiukšlių, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė, antradienį tikino jog buvo imtasi priemonių, kad problema būtų išspręsta.

„Šiuo metu aplinka prie rekonstruojamos parduotuvės, esančios Laisvės al. 53, jau yra sutvarkyta, o šiukšliadėžė nuimta, iki kol bus baigti parduotuvės rekonstrukcijos darbai. Tikrai atsiprašome kauniečių ir miesto svečių už patirtus nedidelius nepatogumus, kuriuos laikinai sukėlė ši situacija“, – kalbėjo ji.

Švyst į griovį

Sodų bendrijos "Dituva" gyventojai per kelis mėnesius nufotografavo jau keliolika tokių pažeidėjų. Vienas jų užfiksuotas prie bendrijos keliuko iš automobilio bagažinės bekraunantis maišus su atliekomis.

"Šiuo metu pakelės kone kas dieną nuklojamos maišais, pilnais rudeninių lapų. Vieni šiukšlina, o kiti visa tai turi eiti ir surinkti. Gavome ne vieną tokią nuotrauką. Dažniausiai persiunčiame informaciją Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. O ten vyrai jau imasi sankcijų", – pasakojo sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Vieni šiukšlina, o kiti visa tai turi eiti ir surinkti.

Patys sodininkai šį rudenį ne kartą reiškė pretenzijas dėl to, kad iš sodų bendrijos buvo pašalinti bendrieji atliekų konteineriai.

"Tačiau į juos juk lapų negalima dėti. Tokie pasipiktinimai nieko verti. Tiek metų kalbame, aiškiname, kad laikas būtų ir sodininkams susirūpinti atliekų išmetimo kultūra. Tačiau žmonės nenori keistis ir suprasti. Kone kas dieną turime važiuoti ir surankioti pakelėse sukrautus maišus. Gerai būtų, jei juose vien tik lapų rastume. Kartu su jais žmonės į maišus sugrūda ir vaikų sauskelnes. Jiems nerūpi, kad kažkas visa tai turi rankomis išrūšiuoti", – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Patiria žalą

Sodų bendrijos nariai raginami padoriai tvarkytis su savo atliekomis. Sodininkai turi galimybę pasiimti kompostavimo konteinerius.

"Per mėnesį išdalijome kokius du šimtus tokių konteinerių. Lapų, krūmų šakų ar žolės juk niekas neveža, pati bendrijos administracija turi visa tai sutvarkyti", – sakė T.Vaitkus.

Lapų, krūmų šakų ar žolės juk niekas neveža, pati bendrijos administracija turi visa tai sutvarkyti.

Pasirodo, sodininkų bendrija yra sukaupusi jau apie tris dešimtis vaizdelių, kuriuose matyti, kada ir kokie žmonės ką ir kur pylė viešosiose erdvėse.

"Raginau žmones patiems nuotraukas siųsti į Klaipėdos rajono savivaldybę. Aš kol kas laikausi nuomonės, kad bendrijai savo narius skųsti nėra labai gražu. Viliuosi, jog žmonės dar persiauklės. Tačiau net kamerų jie nebijo", – sakė T.Vaitkus.

Per metus – 60 pranešimų

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys atskleidė, kad iš tiesų dituviškius skundų gausa senokai pralenkė Vaitelių sodų bendrija.

"Iš Vaitelių gauta apie 60 pranešimų. Ten kitoks požiūris nei Dituvos soduose. Galima sakyti, kad būtent dėl šios bendrijos iniciatyvos ėmė formuotis tam tikra praktika. Kadangi bendrija patiria nuostolių – juk turi tas šiukšles kažkas išrūšiuoti ir kažkur išvežti, nustačius asmenį, jam taikome nuobaudas. Įspėjimais neatsipirksi. Nufilmuotiems ir nufotografuotiems piliečiams, kurie šiukšles pila neleistinose vietose, pirmą kartą dažniausiai buvo taikomas tik įspėjimas. Tačiau nustačius žalą, pavyzdžiui, už atliekų išgabenimą bendrija turi mokėti 70 eurų vežėjui, galima pritaikyti ir nuobaudą", – tikino E.Kuturys.

Atgrasys baudos

Paskutinės socialiniuose tinkluose paplitusios nuotraukos iš Dituvos sodų taip pat sudomino Klaipėdos rajono Viešosios tvarkos skyriaus specialistus.

"Nusistatėme šį pilietį. Patys pamatėme nuotraukas feisbuke ir pradėjome tyrimą", – tikino E.Kuturys.

Baudos už tokius veiksmus nėra menkos, šiukšlintojui gali grėsti bauda nuo 30 iki 140 eurų.

"O tai – kol kas veiksmingiausias būdas sutramdyti tokius veikėjus", – pabrėžė E.Kuturys.

Sodų bendrijos dažnokai prašo savivaldybės specialistų net ir pabudėti bendrijų teritorijose, surengti reidus.

"Kai kuriuos įspėjame, kai kuriuos ir baudžiame", – sakė E.Kuturys.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą įregistravęs Seimo narys siūlo už tai taikyti tik piniginę nuobaudą, atsisakant dabar numatytos švelnesnės sankcijos – įspėjimo.  

B. Matelio nuomone, įstatyme palikus tik piniginės nuobaudos taikymą, sumažėtų pažeidimų, taip pat sumažėtų gyventojų išlaidos už išvežamas atliekas.

Pagal jo siūlomą projektą, už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą būtų numatyta bauda nuo 30 iki 140 eurų.

„Garažų kooperatyvų nariai, daugiabučių namų gyventojai skundžiasi, kad į jiems priklausančius komunalinių atliekų konteinerius ar šalia jų stambių gabaritų atliekas meta pašaliniai asmenys. Garažų kooperatyvai ypač daug problemų ir finansinių nuostolių patiria dėl minėtų asmenų atgabenamų ir paliekamų panaudotų automobilių padangų, senų baldų. Išvežti paliktas stambių gabaritų atliekas brangiai kainuoja, o žalos prisiteisti dažnai nepavyksta“, – sako B. Matelis.

Išvežti paliktas stambių gabaritų atliekas brangiai kainuoja, o žalos prisiteisti dažnai nepavyksta.

Jis pažymi, kad, pagal šiuo metu galiojančią kodekso nuostatą, pirmą kartą nutverti pažeidėjai atsiperka įspėjimu. Parlamentaro duomenimis, pavyzdžiui, Panevėžio savivaldybė 2018 metais buvo pradėjusi tokias 59 administracinių bylų teisenas, iš kurių 40 baigėsi įspėjimo skyrimu, 2019 metais buvo pradėtos 69 bylos, iš jų 68 baigėsi įspėjimo skyrimu.

„Tiek garažų kooperatyvų nariai, tiek daugiabučių namų gyventojai, tiek savivaldybė tvirtina, kad tokios švelnios administracinės nuobaudos nesąžiningų gyventojų neskatina laikytis atliekų tvarkymo taisyklių. Noriu atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio pažeidimai daromi tyčia, dažnai tamsiu paros metu, o nuobauda menka“, – sako B. Matelis.

Jei Seimas pritartų, kodekso pataisa įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.

Bevardžio upelio galvosūkis

Nemuno kanalas – ne labiausiai užterštas Kauno vandens telkinys. Šie laurai priklauso bevardžiam upeliui, įtekančiam į Nerį Ievų take, jungiančiame Jonavos gatvę su Pelėdų kalnu.

Šioje vietoje darbavęsi čia vaikystėje gyvenusio Jokūbo Nosovo suburti šeši savanoriai, tarp kurių buvo ir į Kauną studijuoti atvykusių klaipėdiečių, per porą valandų pririnko keliasdešimt apie 100 l maišų šiukšlių ir krūvą metalo nuolaužų bei statybinių atliekų.

"Čia tiek šiukšlių, kad užtektų darbo 100 žmonių ir buldozeriui su kaušu!" – teigė J.Nosovas. Ir didžiausia mįslė, kas pavertė tokiu sąvartynu tą į Nerį įtekantį upelį, nes ši vieta – gana nuošali ir naktį neapšviesta, todėl čia netrūksta ir ją pamėgusių narkomanų paliktų švirkštų.

J. Nosovo nuotr.

Buvo aptikta jų ir Neries pakrantėje ties Vyčio paminklu, kur šiukšles rinko keliasdešimt įvairaus amžiaus Kauno jūrų skautų su savo vadovais bei tėvais. Vieno šešiolikmečio mamai, kuriai rinkti šiukšles padėjo kalytė Žiedė, atviroje vietoje aptiktas ką tik panaudotas švirkštas sukėlė pagrįsto nerimo dėl čia besirenkančių asmenų.

Neries pakrantėje ties santaka su Nemunu labiausiai akis rėžė tušti alkoholinių gėrimų buteliai, nuorūkos ir padangos, rasta ir šią vietą pamėgusių žvejų palikta meškerė. Pačioje Neryje ją aptikęs penkiolikmetis Džiugas teigė pasiliksiąs šį radinį sau kaip trofėjų.

Idėja – belgų

Tarptautinėje upių valymo iniciatyvoje "River Cleanup" Kaunas dalyvavo kartu su dar penkiolika Europos šalių.

Pernai Belgijoje tvarkantis prie Reino upės gimė tarptautinis projektas. Šiemet jo dalyviai jau valė dešimt upių ir jų pakrančių. Kartu su Nemunu ir Nerimi buvo valomos dar aštuonios upės – Dunojus, Reinas, Volga, Donas, Šeldė, Masas, Drinas ir Belaja. Be to, anot šios iniciatyvos, skatinančios ne tik bendruomeniškumą, bet ir atsakingą vartojimą, organizatorių ir Lietuvoje – Žaliosios politikos instituto, Nerį bei Nemuną kartu su Kaunu, Vilniumi bei Jonava valė ir Baltarusijos bei Karaliaučiaus srities gyventojai.

Taip paminėta Pasauline tvarkymosi diena paskelbta rugsėjo 21-oji. Planuota, kad šiemet šioje tarptautinėje akcijoje turėtų dalyvauti apie 20 tūkst. gyventojų iš 200 miestų. Pernai Reiną valė maždaug dešimt tūkst. 59 Europos miestų gyventojų, kurie surinko apie 100 t šiukšlių.

Nuo pradinuko iki kario

Kaune šios iniciatyvos koordinatore buvo viena iš Žaliosios politikos instituto partnerių – socialinė iniciatyva "Kūrybos kampas 360", besirūpinanti švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimu.

Pasak jos atstovo Giedriaus Bučo, Kaune Nemuną ir Nerį bei jų pakrantes šeštadienį valė apie 150 entuziastų: ne tik narai mėgėjai, pasivadinę "Nemuno ruoniais", Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono narai išminuotojai bei Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai, bet ir Aleksoto, Šančių bei Panemunės bendruomenės, pirmosios dvi pasivadinusios "Aleksotas–jėga" ir "Šančiai renka iš peties", Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė, judėjimo "Fridays for future Kaunas" ("Penktadieniai už ateitį") atstovai ir visi norintys.

Narai naršė Nemuną nuo Panemunės tilto iki jo santakos su Nerimi bei Nemuno salos kanalą. Nemuno ir Neries santakoje šiukšles rinko ir apie 50 įvairaus amžiaus šaulių. Jau minėtos bendruomenės valė Nemuno pakrantes savo valdose. Darbo partijos nariai – Nemuno salą prie "Žalgirio" arenos.

Jos kanalą valiusių Kauno ugniagesių gelbėtojų narų įspūdingiausiu laimikiu tarp metalinių tvorų dalių, padangų, tuščių butelių bei kibirų buvo ir du vandenyje aptikti elektriniai paspirtukai "CityBee", kurių dalijimosi paslauga pradėta teikti Kaune rugpjūčio pradžioje.

Ne viską tvarkytojams pavyko ištraukti iš vandens.  Atkarpą tarp Nemuno salos ir santakos valę "Nemuno ruoniai" kartu su automobilių padangomis, tuščiais stiklo buteliais, irklu ir nemažo šovinio tūta iškėlė iš vandens ir dviratį, bet nepajėgė ištraukti kelių traktoriaus padangų.

Kurs šiukšlintojo portretą

Apie kai kurių Nemuno salos lankytojų kultūrą bylojo ir iškalbingi prie akcijos dalyvių prisijungusios sportinių šokių poros – Violetos ir Tomo – tarp alkoholinių gėrimų butelių stiklo duženų pakrantės žolėse aptiktos "Akropolyje" pirktų drabužių etiketės, cigarečių pakeliai, vienkartiniai kavos puodeliai bei šiaudeliai ir kitos plastiko liekanos, kurių etiketės bylojo, kad jose buvo "Maximoje" pagamintos mišrainės.

Laimučio Brundzos nuotr.

Kaune ši tarptautinė iniciatyva truko apie keturias valandas. Organizatorių užsakymu polietileno atliekų perdirbimo įmonė specialiai šiai iniciatyvai buvo pagaminusi maišus su jos logotipais. Visos surinktos šiukšlės buvo rūšiuojamos. Ir jas sutiko išvežti bei utilizuoti bendrovė "Kauno švara".

Anot G.Bučo, išrūšiavus surinktas šiukšles bus sudaryta vartojimo dėlionė, kurios tikslas – išsiaiškinti, kokios kilmės šiukšlės dominuoja didžiausiuose Lietuvos upėse bei jų pakrantėse, ir pagal tai spręsti, kas šiukšlina.

Interesai aukščiau nei įstatymai?

Pamokyti apsileidėlius tvarkos pabandęs klaipėdietis liko nieko nepešęs.

Pernelyg mažos baudos už neteisėtą atsikratymą stambiagabaritėmis atliekomis pažeidėjų negąsdina.

Apsukrus vyras tikino nespėjantis fotografuoti  pačiame miesto centre, Ligoninės g. 7-ojo daugiabučio namo kieme, paliekamų kartoninių pakuočių krūvų.

Pagal egzistuojančias taisykles stambiosios atliekos turėtų būti nuvežamos į atliekų priėmimo aikšteles, kurių Klaipėdoje yra trys.

Tai padaryti gyventojai gali nemokamai.

Vis dėlto kai kuriems žmonėms jų interesai yra aukščiau už įstatymus.

Dėžes skraidina vėjas

Nors Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai atliekų turėtojams paskyrė administracines nuobaudos, situacija negerėja.

"Ligoninės g. 7 kieme susikaupusi didžiulė kartoninių dėžių kalva, ir ji vis didėja, kartonines dėžes skraidina vėjas. Tokie skandalai keliami dėl smarvės mieste, o čia – vienos krūvos dėžių neįmanoma sutvarkyti. Juolab kad patys konteineriai – tušti ir reguliariai išvežami, bet tas kalnas dėžių kyla kasdien", – širdo klaipėdietis.

Ligoninės g. 7 kieme susikaupusi didžiulė kartoninių dėžių kalva, ir ji vis didėja, kartonines dėžes skraidina vėjas.

Žmogus įtaria, kad kiemą šiukšlina netoliese veikiančių įmonių atstovai – sporto prekių parduotuvės savininkai, kavos skrudinimo namų darbuotojai.

Kaip informavo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausioji specialistė Agnė Varpučinskaitė, neseniai dviem atliekų turėtojams (tarp jų – privati įmonė) skirtos nuobaudos pagal komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą.

Vykdys patikrinimus

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis patikino, kad ši vieta nuolat kontroliuojama, adresas įtrauktas į vadinamąjį karštų taškų sąrašą.

Vedėjas priminė, kad nuo 2014-ųjų pradžios Klaipėdoje didžiųjų atliekų (nebereikalingų baldų, langų rėmų, durų, popieriaus ir kartono pakuočių ir kt.) negalima palikti prie komunalinių atliekų konteinerių.

Nors žmonėms tai nuolat kartojama, atsainų požiūrį pakeisti sunku.

Pirmą kartą prasižengusiam asmeniui kontrolieriai, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnį, gali taikyti tik 15 eurų baudą (pusę minimalios).

Straipsnyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų.

Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Ragina pranešti

Kontrolieriai primena, kad stambiąsias atliekas gyventojai turi pristatyti į atliekų priėmimo aikšteles, kurių Klaipėdoje yra trys: Plieno g. 13, Tilžės g. 66A, Šiaurės pr. 30.

Uostamiestyje didžiosios atliekos pagal iš anksto viešai paskelbtą grafiką du kartus per metus surenkamos pastatant specialų laikiną didelės talpos konteinerį.

Šių atliekų išvežimo grafikai yra skelbiami.

Didžiųjų atliekų išgabenimą už papildomą mokestį galima ir užsakyti.

Stambiagabarites atliekas krauti į buitinių atliekų konteinerius, kaupti namo teritorijoje ar bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose) draudžiama.

Specialistai ragina gyventojus nebūti abejingus ir pranešti apie pažeidėjus e. paštu viesojitvarka@klaipeda.lt.

Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, nepaisant kainų šuolio, atliekų vežimas vis tiek išliks pigesnis nei buvo iki užpernai.

„Seimas buvo įpareigojęs mus įvykdyti atliekų reformą, mes ją įvykdėme. Nuo to laiko kaina kai kuriems vartotojams nukrito 5-6 kartus“, – prieš Vilniaus tarybos posėdį žurnalistams sakė R. Šimašius.

„Kaip matėme, konkurencija buvo tokia aktyvi, kad vežėjai nusprendė pasitraukti, nes jiems neapsimoka vežti. Natūralu, turėjome naujus konkursus, kainą dėl to reikia peržiūrėti. Ji šiek tiek kils, palyginti su tuo, kas buvo iki šių metų, bet vis tiek išliks ženkliai pigesnė, nei buvo iki užpraeitų metų“, – sakė meras.

Opozicijos atstovas Žilvinas Šilgalis klausė, kodėl taryba įkainius tvirtina jau po to, kai sudarytas sandoris su vežėjais.

„Kaip galima pasirašyti sutartį prieš tarybai patvirtinant galutines kainas? (...) Vežėjams jau mokama pagal naują sutartį, nors mes dar nepatvirtinom kainų. Todėl šį sandorį su vežėjais atvirai vadinu korupciniu“, – tarybos posėdyje trečiadienį sakė Ž. Šilgalis.

Tuo metu kitas tarybos narys Vincas Jurgutis teigė, kad argumentai prieš naujus atliekų vežimo įkainius nėra racionalūs

„Vis tiek žengėme žingsnį ir priekį ir argumentai, kurie yra aršiai prieš, nėra racionalūs. Ką kalbėti apie kainos didėjimą, jei ji yra mažesnė nei prieš trejus metus. Tai yra spekuliatyvūs ir pigūs dalykai“, – sakė V. Jurgutis.

Pagal trečiadienį patvirtintą tvarką, bendras atliekų sutvarkymo tarifas kils beveik 38 proc. iki 160,49 euro už toną.

Vien mišrių komunalinių atliekų surinkimo tarifas didės 2,5 karto iki 41,96 euro už toną, be to, beveik 8 kartus iki 21,4 euro už toną išaugs administravimo sąnaudos, į atliekų tvarkymo sąnaudas įtrauktas metinis faktinių sąnaudų išlyginimas – 13,43 euro už toną. Pasak opozicijos atstovų, toks mokestis atsirado dėl miesto valdžios laiku nepriimtų sprendimų.

Taip pat numatyta, kad už atliekų vežimą Vilniuje bus mokama pagal faktiškai išmestą svorį – individualių konteinerių naudotojams sudaroma galimybė kintamąją dvinarės vietinės rinkliavos dalį mokėti pagal faktiškai atiduotų, neišrūšiuotų mišrių komunalinių atliekų svorį.

Pasak R. Šimašiaus, kita naujovė – nuo kitų metų norint surinkti stambių gabaritų atliekas, gyventojams kartą per metus bus galima išsikviesti vežėją jas surinkti.

Atliekų vežėjai teigia, kad kaina išaugs, nes pagal naujas sutartis jie prisiėmė daugiau įsipareigojimų.

Tuo metu opozicija anksčiau tvirtino, kad norint atpiginti atliekų vežimą Vilniuje, jį į savo rankas turėtų perimti savivaldybė.

Atliekas Vilniuje tvarko dvi bendrovės – „Ecoservice“ ir „Ekonovus“, anksčiau šiemet užsitikrinusios 71,2 mln. eurų vertės užsakymą iki 2026 metų lapkričio.

Savivaldybė 2017 metų spalį buvo pasirašiusi 5 metų trukmės sutartis su konkursą laimėjusiomis įmonėmis „Ekonovus“, „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“, tačiau pernai liepą „Ecoservice” ir „VSA Vilnius“ pareiškė, kad jų veikla yra nuostolinga ir jos nebenori tokiomis kainomis tvarkyti atliekų.

Tuomet miesto valdžia ėmėsi iš naujo ieškoti atliekų tvarkytojų.

"Nuo liepos 1 d. Vilniuje pigs komunalinių atliekų išvežimas", "Savivaldybei perėmus atliekų administravimą, atliekų tvarkymas vilniečiams gerokai atpigs" – tokius pranešimus Vilniaus miesto savivaldybė skelbė 2017 m. vasarį. Praėjo pusantrų metų ir žinia pasikeitė: nuo kitų metų vilniečių laukia šiukšlių išvežimo pabrangimas.

– Ar galite sostinės gyventojams kažkaip šią situaciją paaiškinti? – "Vilniaus diena" teiravosi Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio.

– Visų pirma, net ir kitais metais už atliekų išvežimą gyventojams teks mokėti mažiau, nei mokėjo iki vadinamosios atliekų reformos, nors ir brangiau negu šiemet.

Pati atliekų tvarkymo sistema yra finansuojama iš rinkliavos, ir pirmais metais, kai naujoji tvarka buvo įvesta, kaip vėliau paaiškėjo, buvo apsiskaičiuota dėl pastatų plotų ir atliekų tvarkymo įkainių, būtent – dėl išdalijimo visiems gyventojams. Kaip veikia sistema? Yra bendras patalpų, pastatų ir visų apmokestinamų vietų plotas ir yra kaštai, kiek ta sistema kainuoja. Kaštai padalijami iš ploto ir nustatomi tos rinkliavos dydžiai. Kai šitas "pratimas" buvo padarytas pačioje pradžioje ir pagal tai buvo sumodeliuota visa sistema, į bendrą patalpų plotą, pagal Registrų centro duomenis, buvo įtraukta gana daug neapmokestinamų patalpų. Šitaip buvo padaryta daugeliu atvejų ir kitose savivaldybėse, nes ši reforma iš esmės yra ne Vilniaus savivaldybės sugalvota, o Europos Sąjungos direktyvų įvykdymas, bet kitose savivaldybėse gana maži tie nukrypimai buvo, o pas mus jei procentiškai panašūs, bet įtaka yra didesnė.

Kadangi pati sistema turi ir privalo būti finansuojama tik iš rinkliavos, per šiuos metus ir dalį praėjusių metų susidariusį skirtumą turės padengti vartotojai, ir vėliau atliekų išvežimo kaina bus vėl sumažinta.

Tiesa, dabar pasikeitė ir privačių vežėjų įkainiai, įvyko nauji konkursai. Kai kuriose vietose turime tuos pačius atliekų tvarkytojus, kai kuriose jie pasikeitė, bet "Ekonovus" ir "Ecoservice" dabar realiai įsivertino kaštus, kiek kainuoja šiukšlių tvarkymas Vilniuje. Mes norime to atliekų išvežimo ne bet kokio, mes norime, kad paslauga vilniečiams būtų suteikiama kokybiška, nes su tuo problemų tikrai turime. Tai galiausiai tos kainos atitinkamai yra šiek tiek didesnės. Bet bendrame kontekste tikrai klaidinga būtų sakyti, kad dėl vežėjų didintų įkainių dabar brangs atliekų išvežimas miestiečiams. Vežėjų įkainiai apskritai sudaro nedidelę dalį visoje bendroje kainos dedamojoje – apie 25 proc. Didžiąją dalį sudaro Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) dalis. Ir ta rinkliava – viskas susumuota, išdalyta gyventojams, šiemet ir ateinantiems trejiems metams – šiek tiek didėja. Lėšos bus skirtos ir didesnei vežėjų kontrolei, ir infrastruktūrai įrengti, požeminiams konteineriams ir pan. Visa tai galų gale šiek tiek išaugins kainas gyventojams, bet paslaugos kokybė yra prioritetas ir ji turi pagerėti.

Ne viskas ten buvo iki galo gerai padaryta – to aš niekada ir neneigiau.

– Sakote – šiemet ir ateinantiems trejiems metams. Ar tai reiškia, kad po trejų metų paslauga pigs, ar tiesiog nežinia, kas bus po trejų metų?

– Sakykime taip: aš manau, kad mes gyvenime apskritai sunkiai galime prognozuoti tokius tolimus laikotarpius kaip treji metai – kas atsitiks rinkoje, kaip viskas keisis, kaip kis technologijos. Mes dabar labai dažnai kalbame apie "zero waste" judėjimą, tad gal pats atliekų kiekis kaip toks mažės ir daug kas čia gali iš tiesų pasikeisti. Tad kas tiksliai bus po trejų metų – sunku pasakyti. Bet vienas dalykas tikrai aiškus – per trejus metus esame išdėlioję tą nuostolį, kuris susikaupė nuo atliekų reformos pradžios. Kai šiam nuostoliui kompensuoti rinkliavų nebeliks, vadinasi, bus labai reali prielaida tas kainas, rinkliavas peržiūrėti ir sumažinti.

– Ar yra numatyti kokie nors saugikliai, kad per tuos artimiausius trejus metus kaina daugiau nedidėtų?

– Dėl kainos visada pasisako Vilniaus miesto taryba – būtent ji tvirtina rinkliavų įkainius, tai daro metams. Kažkokių papildomų saugiklių tikrai nebus, bet aš manau, kad miesto tarybos kadencijai einant į antrą pusę ir artėjant kitiems savivaldos rinkimams rinkliavų didinimas tikrai nebus svarstomas.

– Miesto tarybos narys, opozicijos atstovas Žilvinas Šilgalis tiek prieš pastaruosius savivaldos rinkimus, tiek ir po jų nuolat kalbėjo apie tai, kad atliekų surinkimo sistema ir rinkliavų skaičiavimas yra netvarkingi. Ar jo kalbose nebuvo tiesos?

– Jo kalbose šiuo konkrečiu atveju tam tikros tiesos buvo. Bet reikia suprasti ir ypač pabrėžti tai, kad pati pertvarka, kaip tokia, turėjo įvykti dar 2012 m., jie patys labai ilgai atidėliojo, vengė ir nesiruošė šiai pertvarkai. Mums teko ta sunki našta tai padaryti be didesnių "namų darbų", per trumpą laiką nuo kadencijos pradžios stengiantis pasiruošti reformai ir jos įvedimui. Ne viskas ten buvo iki galo gerai padaryta – to aš niekada ir neneigiau. Bet tie Ž.Šilgalio pasakymai, kad sutartys su vežėjais turi būti pasirašomos tik po to, kai miesto taryba patvirtina įkainius. Tai kaip čia būtų, jeigu mes patvirtintume įkainius taryboje net nevykdę konkurso ir nežinodami vežėjų kainų? Negana to, esu tikras, tada jo retorikoje būtų, kad pirmiausia reikia paskelbti konkursą ir žinoti vežėjų kainas, ir tik tada keisti įkainius taryboje. Čia kaip su ta višta ir kiaušiniu – kuris atsirado pirmiau?

– Tačiau juk tų atliekų vežėjų, kurie staiga pareiškia nutraukiantys sutartis, nes savivaldybė jiems per mažai moka, elgesys taip pat nelabai solidus?

– Jie pripažino, kad padarė klaidą, sutartį nutraukė ir dar metus paslaugas teikė, kol įvyko nauji konkursai. Be abejo, tai nėra labai gražu, bet ir mums tikėtis, kad kažkas privatus turės kontraktą, kuris jiems yra nuostolingas, būtų nelogiška. Kažkas gi turi sumokėti už degalus, už mašinas, už vairuotojų ir krovėjų darbą. Jeigu mes norime gauti paslaugą, tai tos paslaugos gavėjai tą ir turi padaryti.

Kokie bus kainų pokyčiai?

2018 m. Vilniuje įvesta dvinarė – pastoviosios ir kintamosios dedamųjų – rinkliava.

Šiuo metu pastovioji dalis visoms nekilnojamojo turto (NT) kategorijoms yra vienoda, sudaro 0,1802 euro už kv. metrą per metus. Nuo 2020 m. kiekvienai kategorijai gali būti nustatytas skirtingas pastoviosios dalies dydis. Be to, jis būtų skaičiuojamas už mėnesį, o ne už metus.

Kintamosios dalies dydžiai kiekvienai NT kategorijai skirtingi yra jau šiuo metu. 2020 m. turėtų išaugti kategorijų skaičius – nuo 14 iki 19.

Savivaldybės komitetuose svarstomame nuostatų projekte numatyta, kad gyventojai turės galimybę mokėti už atliekų kilogramus, o ne kv. m skaičių.

60 kv. m buto gyventojas šiemet už atliekų sutvarkymą sumokės 33,94 euro. Pagal naująją tvarką, 2020 m. ši suma išaugtų iki 57,46 euro, t. y. beveik 24 eurais. 150 kv. m individualiame name gyvenanti šeima už atliekų sutvarkymą per metus sumoka 54,87 euro. 2020 m. ši suma išaugtų iki 85,68 euro, t. y. beveik 31 euru.

Pagal dabartinį projektą, atliekų sutvarkymas labiausiai brangtų prekybos NT kategorijai – 89 proc., maitinimo – 80 proc., prekybinės paskirties patalpų, esančių degalinių teritorijose – 70 proc. 65 proc. brangiau tektų mokėti viešbučių valdytojams, 60 proc. – paslaugų tiekėjams. Gydymo ir administracinei NT kategorijoms rinkliavas numatoma padidinti 52 proc., religinei – 24 proc., garažų – 23 proc., sodų – 14 proc.

Moteris į lipnią šiukšlę įsipainiojusį žaltį antradienį rado pakelėje.

Renata S. neliko abejinga ir virtualioje erdvėje klausė internautų, kaip išgelbėti į pinkles pakliuvusį roplį.

„Reikia palengva plėšti, jokiu būdu ne staigiai. Žodžiu, kaip pleistriuką nuo jautrios odos. Po truputį, po truputį ir atlips“, – patarė Kristina.

Renata S. tikino, kad plėšti nuo šiukšlės žalčiuką jai baisu, mat jis yra jaunas, o jo oda – itin plona. Tad moteris radinį šiek tiek palaikė šiltame vandenyje. „Atsargiai! Žaltys yra šaltakraujis roplys, pakelsite jam kūno temperatūrą“, – perspėjo internautė Lina.

Internautai patarė žalčio vietas, kurios prilipusios prie šiukšlės, šiek tiek patrinti aliejumi – tinka ir daržovių, alyvuogių ar kokosų. 

Paklausiusi patarimų, Renata S. žaltį atlipino pasitelkusi aliejų ir šiltą vandenį.

Biologas ir egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad Renata S. rado šių metų geltonskruosčio žalčio jauniklį. Jis, anot specialisto, greičiausiai jau kartą bus išsinėręs iš odos ir, matyt, bandydamas maitintis prilipo prie šios šiukšlės.

„Jeigu pasitelkus aliejų ir šiltą vandenį žalčiukas nuo šiukšlės atlipo nenuplėšiant žvynų, tuomet viskas bus gerai, – pasirinktą gelbėjimo būdą komentavo specialistas. – Dėl aliejaus jaudintis nereikia – jis netgi taikomas kaip gydymo metodas gyvatėms, kurioms sunkiai neriasi oda. Sudrėkinus aliejumi oda atsisluoksniuoja ir roplys gražiai išsineria.“

Iš pradžių į tokią bėdą pakliuvusiam žalčiui rekomenduojamos šilto vandens vonelės. Jei tai nepadeda, tada reikia pasitelkti aliejų – geriausiai tinka alyvuogių ar saulėgrąžų. „O štai kokosų aliejus turi specifinį kvapą, tad jis žalčiui gali nepatikti. Vertėtų rinktis neutralius aliejus“, – sakė specialistas. 

Anot jo, atliekant šilto vandens voneles ropliui nieko bloga nenutiks. „Aišku, žalčio nereikėtų laikyti po karštu vandeniu, tačiau šiltas vanduo – kai laikyti jame ranką žmogui yra malonu – puikiai tiks ir žalčiui. Vonelės yra labai naudingos gyvatėms, nes jos atsipalaiduoja ir lengviau išsituština – taip palengvėja ir virškinimas“, – pastebi G. Paškevičius.

Pašnekovas teigė, kad tai – ne pirmas jam žinomas atvejis, kai žaltys prilipo prie lipnių daiktų. G. Paškevičius yra vadavęs į lipnią juostelę įsipainiojusį roplį. „Buvo labai sudėtingas atvejis, nes roplys prilipo namų sąlygomis pagamintame terariume. Tuomet po šilto vandens ir aliejaus tam tikros žalčio vietos paraudo. Mažus įtrūkimus dezinfekavome ir žalčiukas iki šių dienų yra sveikas ir gyvas, neriasi iš odos be jokių problemų“, – sakė specialistas.