Sprendimai pagal poreikius

Interjero dizainerė Morta Bučinskiene pataria, kur ir kaip rūšiuoti, net jei atrodo, kad namuose tam stinga vietos.

„Kalbant apie maisto atliekų rūšiavimą, gali kilti įvairių klausimų: kur padėti dar vieną šiukšliadėžę, kaip išvengti nemalonių kvapų ir dėmių, ar bus patogu nešti sukauptas atliekas į konteinerį arba komposto vietą ir pan. Atsižvelgus į poreikius, tikrai galima rasti sprendimą už prieinamą kainą, o kartais tereikia iš naujo pažvelgti į tai, ką jau turite namuose“, – pabrėžia M. Bučinskienė.

Ji primena, kad kompostuoti galima įvairias maisto ir virtuvės atliekas: patiekalų likučius, vaisių ir daržovių žieveles, žuvų kaulus, kavos ir arbatos tirščius, arbatos maišelius ir popierinius filtrus. Prie tokių atliekų priskiriami kambariniai augalai ir jų dalys, nuvytusios gėlės, sustingę riebalai, kiaušinių dėžutės, popieriniai virtuvės rankšluosčiai ir servetėlės.

Galimybės: gyvenantiems nuosavuose namuose ir nesusiduriantiems su erdvės stoka rūšiavimo sprendimų įvairovė – didesnė. / „Ikea“ nuotr.

Įvertinkite turimą erdvę

Svarstantiems, kaip namuose rasti vietos dar vienai atliekų rūšiavimo dėžei, interjero dizainerė siūlo pirmiausia įvertinti, kiek erdvės tam galėtumėte skirti.

„Patogiausia tokias atliekas rūšiuoti nedidelėje sandarioje šiukšliadėžėje su dangčiu. Laikykite ją taip, kad būtų lengva pasiekti. Tuomet galėsite stebėti situaciją ir šiukšles išnešti dažniau (kas antrą dieną ar kasdien), išvengdami nemalonaus kvapo ir muselių. Puikus pasirinkimas – mažos talpos šiukšliadėžė, kurią patogu tvirtinti prie virtuvinės spintelės durų. Į tokios šiukšliadėžės vidų įdėję suyrantį 10–15 litrų maišelį, kaskart išnešę šiukšles galėsite jos net neplauti. O gaivai palaikyti tiks net ir pačios atliekos, pavyzdžiui, į šiukšliadėžę išmestos citrusinių vaisių žievelės“, – sako M. Bučinskienė.

Atsižvelgus į poreikius, tikrai galima rasti sprendimą už prieinamą kainą, o kartais tereikia iš naujo pažvelgti į tai, ką jau turite namuose.

Interjero dizainerė primena auksinę vietos taupymo taisyklę. „Aukšti, siauri baldai ir kiti daiktų laikymo sprendimai labai praverčia, jei namuose trūksta vietos. Tas pats galioja ir kalbant apie atliekų rūšiavimą – aukšta šiukšliadėžė ar krepšys su rankenomis lengvai tilps prieškambario nišoje ar virtuvės pašonėje ir visada atrodys tvarkingai. O nenaudojant jį bus paprasta sulankstyti ir tiesiog laikyti spintelėje. Siaurose vietose pravers šiukšliadėžės su dviem skyriais, o kiek erdvesniuose namuose – dėžės, kurias galima statyti vieną ant kitos. Tokiose patogu rūšiuoti atliekas, kurių nereikia išnešti dažnai“, – sako interjero dizainerė.

Gyvenantiems nuosavuose namuose ir nesusiduriantiems su erdvės stoka interjero dizainerė siūlo atkreipti dėmesį į rūšiavimo sprendimų įvairovę ir rinktis ne pagal dydį, o pagal savo norus ir poreikius.

Pasirinkimas: mažos talpos šiukšliadėžę patogu tvirtinti prie virtuvinės spintelės durų. / „Ikea“ nuotr.

Rūšiavimas kaip žaidimas

Neretai žmonės baiminasi pokyčių namuose, nes mano, kad tai pareikalaus didelių investicijų. Interjero dizainerė tikina, kad, norint patogiai rūšiuoti atliekas namuose, išlaidauti nebūtina.

„Apsisprendę, kur laikysite biologiškai skaidžias atliekas, galite pagalvoti ir apie kitų šiukšlių rūšiavimą, – rekomenduoja žinovė. – Pavyzdžiui, kartoninė dėžė, likusi nuo didesnio pirkinio, ar ant durų pakabintas krepšys bus puiki vieta plastiko pakuotėms, o viena ant kitos sustatomos dėžės – popieriui, kartonui ar skardinėms rūšiuoti. Atliekų rūšiavimo dėžę gali atstoti ir skalbinių krepšys su rankenomis. Kad rūšiuoti būtų paprasčiau, visas dėžes galima išradingai pažymėti, ant kiekvienos priklijuojant lipduką su užrašu ar piešinėliu, paaiškinančiu, ką ir kur mesti. Tuomet rūšiuodami atliekas nesuklys net patys mažiausi šeimos nariai ir į namus užsukę svečiai.“

Svarbu pagalvoti ne tik apie atliekų rūšiavimą, bet ir apie maisto tausojimą. „Parduotuvėje stenkitės rinktis produktus be pakuočių ir atsisakyti papildomų plastiko maišelių, o grįžę į namus maisto produktus iš karto padėkite į jiems skirtą vietą spintelėje ar šaldytuve. Laikomi atvirai, produktai ilgiau išliks švieži nei maišeliuose, o jūs visada matysite, ko dar turite, ir pagal tai galėsite planuoti valgiaraštį, užuot pamiršę ir išmetę sugedusį maistą. Jei matote, kad kažko suvalgyti nespėsite, užšaldykite – taip pratęsite produktų galiojimo laiką ir galėsite iš jų gaminti vėliau“, – pataria M. Bučinskienė.

Didžiojoje Vilniaus gatvės dalyje dar pernai paklotas gludinto akmens grindinys, atnaujintas apšvietimas, atlikti kiti darbai. Tik ties sankirta su Laisvės alėja liko nedidelė Vilniaus gatvės atkarpa, kurioje dar nėra grindinio. Jį planuojama užbaigti pavasarį, kai tik leis orai.

Dabar kauniečių dėmesį patraukė naujai įrengta mažoji infrastruktūra – šiukšlių dėžės ir suoliukai. Pastarieji jau vilioja prisėsti Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros prieigose. O šiukšliadėžių dizainas kauniečiams jau matytas kitose miesto erdvėse, tačiau, pasak praeivių, toks stilius dera ir Vilniaus gatvėje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Tokios pats šiukšlių dėžės įrengtos ir atnaujintoje Nemuno krantinėje. Man visai gražu, medinis dizainas visai gerai dera ir Senamiesčio aplinkoje“, – tarė pro šalį ėjęs kaunietis.

Miesto savivaldybės atstovai patvirtino, kad mažosios infrastruktūros įrengimo darbai Vilniaus gatvėje jau prasidėjo. Artimiausiu metu medinių suoliukų bus dar daugiau

„Šiuo metu Vilniaus gatvėje įrengta po dešimt suoliukų ir šiukšliadėžių. Šioje Senamiesčio gatvėje bus įrengti 32 suoliukai ir 25 šiukšliadėžės su medienos apdaila pagal numatytą projektą“, – komentavo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Šioje gatvėje oficialiai užbaigti visus darbus ir procedūras planuojame šių metų pavasarį“, – pridūrė specialistas.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Olegas Mariničius sakė, kad jos bus sustatytos vos tik paskelbus vasaros sezoną.

„Savaitgalį vaikštinėjau po neįgaliųjų pliažą. Žmonių – daugybė, viskas sustatyta, o šiukšlių dėžės – nė vienos. Net jei norėtumei pilietiškai pakelti kito numestą šiukšlę, tektų ją neštis namo“, – stebėjosi klaipėdietis.

Pajūrį prižiūrinčių „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas atkreipė dėmesį, kad konteineriai stovi pliažų prieigose.

„Aišku, dabar žmonės ateina prie jūros. Jei kažkam norisi išmesti šiukšles, visos sąlygos tam sudarytos įeinant į paplūdimį. Čia šiukšliadėžės stovi visus metus“, – paaiškino „Klaipėdos paplūdimių“ direktorius O.Mariničius.

Pačiame pliaže, pasak jo, šiukšliadėžės sustatomos savivaldybei oficialiai paskelbus vasaros sezono pradžią.

„Užbrėžėme tikslą netempti pasirengimo darbų iki paskutinės dienos. Šiuo metu baigiame įrengti pagrindinę infrastruktūrą Melnragėje. Pastatysime riboženklius ir skelbimus. Kai tik žinosime, kada prasideda sezonas, atsiras ir šiukšliadėžės“, – paaiškino O.Mariničius.

Paplūdimius šimtu procentų paruošti vasaros sezonui ketinama jau šią savaitę.

Pernai uostamiesčio paplūdimiuose jis prasidėjo birželio 12 d.

Dėkodama Vilniaus miestui už pernai suteiktą pagalbą ir lauko kavinių veiklos palengvinimus, Lietuvos barų ir kavinių asociacija per programą „Dovana Vilniui“ skyrė 2000 Eur naujoms šiukšliadėžėms įsigyti. Jas įrengė savivaldybės įmonė „Grinda“.

Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe papildomos šiukšliadėžės, atitinkančios miesto architektūrą, įrengtos prie barų ir kavinių ypač lankomose sostinės Islandijos ir Vilniaus gatvėse, taip pat Basanavičiaus skvere ir Halės turgaus bei Moniuškos skvero prieigose.

Pasak Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidento Raimondo Prankos, šia iniciatyva norima prisidėti prie švaresnės miesto aplinkos ir padėkoti Vilniui, padėjusiam barams ir kavinėms siekiant sumažinti COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį. „Sulaukę palaikymo sunkiu metu jaučiame atsakomybę prisidėti prie Vilniaus tvarkymo, todėl padedame, kad mūsų mieste gyvenimas būtų švaresnis ir malonesnis“, – sakė R. Pranka.

Žmonės klaidingai mano, kad cigarečių likučiai lengvai suyra, taip pat meta nuorūkas į nuotekų ar lietaus šulinius, manydami, kad jos bus išvalytos.

„Atliekų kultūra iš tiesų smarkiai keičiasi į gerąją pusę, tačiau kai kalba pasisuka apie nuorūkas, vis dar turime rimtų problemų. Žmonės klaidingai mano, kad cigarečių likučiai lengvai suyra, taip pat meta nuorūkas į nuotekų ar lietaus šulinius, manydami, kad jos bus išvalytos. Iš tikrųjų lietaus šuliniai yra skirti nukreipti lietaus vandeniui į vandens telkinius, tad ten patekus nuorūkoms, jos nuteka tiesiai į upes, kur smarkiai kenkia ir bendrai vandenų būklei, ir florai bei faunai. Tikimės, kad iniciatyva atkreips dėmesį į šią problemą ir sąmoningumo daugės. Kita vertus, labai svarbu pasiūlyti žmonėms sprendimą – naujos šiukšliadėžės ten, kur barai pastebi didelius srautus, labai prisidės prie jo“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

„Vilniaus naktinis aljansas buvo įsteigtas norint parodyti, kaip veikia socialiai atsakingi barų ir naktinių klubų vadovai, kurie nori prisidėti prie kultūrinių bei socialinių projektų mūsų mieste. Todėl labai palaikome šią iniciatyvą. Tikiu, kad ateityje bus dar daugiau tokių bendradarbiavimo su savivaldybe pavyzdžių“, – teigė Markas Adamas Haroldas, Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas.

Gegužę apie šias naujas šiukšliadėžes barų ir kavinių lankytojams primins jų link vedančios simbolinės pėdos ant grindinio, kurios ragins nepamiršti nueiti kelių žingsnių dėl švaresnio miesto. Taip pat lankytojų dėmesį į šiukšlinimo problemą ir nuorūkų tvarkymo reikšmę atkreips socialinės iniciatyvos plakatai baruose bei kavinėse.

Paskutinę vasario dieną, prieš 17 val., prie vieno prekybos centro, esančio Taikos prospekte, pietinėje miesto pusėje, degė dvi mūrinės šiukšliadėžės.

Tada buvo pranešta, kad ugnis įsiliepsnojo ne šiaip sau – būta padegimo. Nurodyta žala siekė 290 eurų.

Kovo 9 dieną Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo ir pranešė, kad šiuo nusikaltimu įtariamas 76-erių vyras.

Kokiais įrodymais pareigūnai remiasi, nepranešama. Gali būti, kad kažkas paliudijo, kad minimas vyras buvo pasilenkęs prie tų pačių šiukšliadėžių ir netrukus jos užsidegė.

Pareigūnai sulaikė minimą senolį, bet jis kategoriškai neigė sukėlęs gaisrą.

Tikimasi, kad daugiau detalių gali paaiškėti po papildomų apklausų.

Reidai – tik prevenciniai

„Aš pats turiu šunį ir man visiškai nepatinka, kai, eidamas surinkti jo išmatų, įminu į dar penkias krūveles“, – atviravo Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Šią ir kitą savaitę Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai akyliau stebi keturkojų šeimininkus.

„Pradėjome reidus ten, kur dažniausiai vedžiojami šunys ir kur sulaukiame daugiausia skundų“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Viešosios tvarkos specialistai kol kas šunų šeimininkus daugiausia apdalija maišeliais ir suteikia informacijos.

Už paliktus augintinio ekskrementus gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Jei pažeidimas kartojasi – iki 230 eurų.

Tačiau nubausti šuns šeimininką ne taip paprasta.

„Mes turime patys pamatyti, kaip šuo atliko gamtinius reikalus, o šeimininkas nesurinko. Bet nepamenu atvejo, kad tikrintojo akivaizdoje žmogus paliktų savo šuns išmatas“, – pripažino L.Lapinskas.

Kitas būdas nubausti netvarkingą šeimininką – procesą nufilmuoti.

„Aišku, jei pavyks tą žmogų identifikuoti. Yra buvę, kad gyventojai pateikia medžiagą, bet kas vedžiojo šunį, nustatyti neįmanoma“, – sakė L.Lapinskas.

Užtenka įspėti

Paprasčiau būna, kai tingų šeimininką pastebi kaimynai. Sulaukę žodinių pranešimų, savivaldybės darbuotojai įspėja ekskrementų nesurenkančius klaipėdiečius.

„Dažniausiai tokie pranešimai nebesikartoja, matyt, žodiniai įspėjimai veikia“, – svarstė L.Lapinskas.

Šiemet gyvūnus netinkamai prižiūrintiems klaipėdiečiams skirta iki dešimties baudų.

Tačiau beveik visos jos – ne už šaligatvių teršimą, o už kitus pažeidimus.

Pernai baudų statistika pavasarinio šaligatvių vaizdo taip pat neatspindėjo. Iš 37 su naminiais gyvūnais susijusių baudų toli gražu ne visos buvo skirtos šunų šeimininkams.

„Žmonės turėtų patys suprasti, kad nėra malonu įlipti į gyvūno paliktą „torčiuką“, – teigė L.Lapinskas.

Vargas valytojams

Šunų išmatos erzina ne tik į jas įlipančius klaipėdiečius, bet ir kiemsargius.

„Kiekvieną pavasarį atsiveria ši problema“, – atsiduso Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Remiantis beveik dešimties metų senumo statistika, savivaldybėje skaičiuojama, kad klaipėdiečiai turi daugiau nei 50 tūkst. augintinių. Tiesa į šį skaičių patenka ir katės, tad kiek tiksliai konteinerių reikia šunų augintojams, įvertinti sunku.

Šiuo metu mieste jų yra daugiau nei šimtas.

„Turime ir šešias šunų vedžiojimo aikšteles, prie kiekvienos jų įrengta dar po porą konteinerių. Kitus statome pagal gyventojų prašymus arba mėgstamiausiose pasivaikščiojimų su šuniukais vietose“, – paaiškino I.Šakalienė.

Kad klaipėdiečiai uoliau rinktų savo augintinių išmatas, savivaldybė žada dar daugiau specialių konteinerių.

„Gauname signalų, kad kai kur po vieną yra per mažai. Gal šiemet pavyks nusipirkti dar. Reikia sukurti infrastruktūrą, kad tokios taršos būtų kuo mažiau“, – teigė I.Šakalienė.

Primenama, kad šunų ekskrementus jau kurį laiką galima drąsiai mesti ir į mišrių atliekų konteinerius.

„Bet kokiu atveju geriau, kai atsiduria šiukšliadėžėje nei ant pėsčiųjų tako ar žolyno“, – tvirtino I.Šakalienė.

Per daug šiukšliadėžių

O štai Rumpiškės gatvės rajono gyventojai klausia, ar pas juos specialių šiukšliadėžių nėra per daug.

Beveik 4 hektarų naujai sutvarkytoje teritorijoje išdygo daugiau nei 40 šunų ekskrementams skirtų talpyklių.

„Praktiškai prie kiekvienos įprastos šiukšliadėžės“, – patvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė.

Ji tikino, kad niekas neskaičiavo, kiek minėtame rajone yra šunų. Projektuotojai keistoką sprendimą argumentavo paprastai.

Tiesiog nusprendė statyti po dvi šiukšliadėžes – mišrioms atliekoms ir šunų.

I.Kubilienė spėja, kad šiukšliadėžių perteklius projekte nepastebėtas dėl svarbesnių klausimų – pėsčiųjų, dviračių takų ar stovėjimo aikštelių. Tačiau baigiant darbus tai ėmė badyti akis ir patiems savivaldybės darbuotojams.

„Galbūt reikės pamažinti. Jei baigus įgyvendinti projektą iš tikrųjų paaiškės, kad jų – per daug, galėsime perkelti į kitą rajoną, kur jos reikalingesnės“, – svarstė I.Kubilienė.

Šaligatvių atnaujinimas Taikos prospekte nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės buvo pradėtas pernai kovą.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Vorobjova informavo, kad atnaujinti šaligatviai oficialiai turėtų būti atiduoti vertinti iki gegužės.

O kol tai nepadaryta, kyla nemažai buitinių problemų. Pavyzdžiui, dauguma naujų šiukšliadėžių užverstos šiukšlėmis.

Esą, kol šaligatvis neatiduotas vertinti komisijai, miesto tvarkytojai jo nei valo, nei šiukšles išveža.

Ar tai reiškia, kad iki gegužės taip ir atrodys viena centrinių miesto gatvių?

„Tikrai ne. Tvarką, kol objektas neatiduotas vertinti, turi užtikrinti rangovai. Ir sniegą nuvalyti, ir šiukšles surinkti. O kol kas yra technologinė pertrauka, kai kurie darbai nepabaigti, dar bus asfaltuojamos įvažos į kiemus“, – kalbėjo J.Vorobjova.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Praėjusią savaitę, kai gausiai pasnigo, sniegas po gyventojų pasipiktinimo nuo šaligatvių buvo nuvalytas Miesto tvarkymo skyriaus iniciatyva. Tačiau sniegu, kol šaligatvis neatiduotas vertinti, esą irgi turi pasirūpinti rangovas.

„Laukiame darbų pabaigos, nors dauguma jų faktiškai baigti. Dar liko išasfaltuoti įvažas ir parinkti kitą vietą daugiafunkcei stotelei su interneto ryšiu. Ją perkelti prireikė dėl gyventojų skundų, nes susirinkęs jaunimas prie tų stotelių labai triukšmauja ir trukdo ilsėtis“, – teigė J.Vorobjova.

1,2 km ilgio pėsčiųjų ir pusketvirto metro pločio dviračių takams Taikos pr. atnaujinti prireikė daugiau nei metų.

Darbininkai ne tik nutiesė naujus pėsčiųjų ir dviračių takus, sutvarkė želdynus, atnaujino apšvietimą, pastatė suolus bei šiukšliadėžes, bet ir įrengė automobilių aikšteles, kuriose galės sutilpti 170 mašinų.

Projekto vertė – 3,4 mln. eurų, iš kurių ES apmokės didžiąją dalį – apie 2,4 mln. eurų, apie 0,2 mln. eurų prisidės valstybė.

Maždaug 0,8 mln. eurų teks sumokėti iš Klaipėdos miesto biudžeto.

Atšilus orams dviratininkai jau traukia pajūriu besidriekiančiais takais ir pastebi, kad daugelyje vietų po žiemos šiukšliadėžės arba yra prastos būklės, arba jų iš viso nėra.

Klaipėdos savivaldybė svarsto galimybę įrengti šiukšliadėžes miesto ribose esančiuose dviračių takuose, tačiau tualetų neketinama statyti.

Kuršių keliu vadinamas dviračių takas, kuris eina nuo pat Latvijos sienos iki Kintų, ne visur vienodai prižiūrimas.

"Parko teritorijoje mes projektavome šiukšliadėžių vietas ten, kur yra poilsio stotelių. Gal ir nebūtina visame take įrengti šiukšliadėžių, tačiau atnaujinti jas vertėtų", – aiškino Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Tokios infrastruktūros dviratininkams labai reikia.

"Galima dviratį ir prie medžio prirakinti. Bet čia juk kultūros klausimas. Nori žmonės pasivaikščioti, ieško, kur saugiai palikti dviratį ir suvalgyti sumuštinį, todėl turėtų būti vietų, kur žmonės kultūringai tai galėtų padaryti. Esu sutikęs dviratininkų, kurie dviračiais su mažu vaiku keliavo iš Maltos iki pat Sankt Peterburgo. Jie kelionei rinkosi Kuršių dviračių kelią", – prisiminė E.Paplauskis.

Kuršių keliu nuo Latvijos sienos per Šventąją ir Palangą galima nukakti iki Karklės, Girulių, Klaipėdos. Toliau, važiuojant per Žardę, sukama į Priekulę, Dreverną, Svencelę ir Kintus.

"Priekulės seniūnija itin gražiai sutvarkė take esančias šiukšliadėžes, atnaujino ir informacinius stendus. Tam ir sumanytas šis dviračių kelias, kad žmonės susipažintų su vietovėmis, paskaitytų stenduose apie archeologinius radinius kuršių žemėse, gamtą ir gyvūniją", – sakė E.Paplauskis.

Dviratininkų norą nors kai kuriose aikštelėse matyti biotualetą E.Paplauskis palaikė.

"Tualetai turėtų būti statomi tose poilsio aikštelėse, kur būna gausu žmonių. Vasarą pajūrio taku važinėja itin daug žmonių. Nereikia miške pristatyti tualetų, bet vienas kitas dviračių take turėtų būti", – nuomonę išsakė  E.Paplauskis.

Ankstyvą gegužės 23-iosios rytą, 5.20 val., jauna klaipėdietė paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė mačiusi, kaip kažkoks vyras Laukininkų gatvėje padegė šiukšles metaliniame buitinių atliekų konteineryje.

Mergina matė, kaip tas pats vyras nuėjo nuo kito toje pačioje stovinčio konteinerio ir iš jo tuojau pat ėmė kilti dūmai, viduje degė buitinės atliekos.

Į įvykio vietą atskubėjo ugniagesiai ir policininkai. Ugnis buvo greitai užgesinta. Policininkai sulaikė 45 metų benamį ir įtarė, kad šiukšliadėžes galėjo padegti jis.

Vyras buvo girtas (1,29 prom.), areštinės kameroje jis blaivėjo, o vėliau buvo apklaustas.

Klausiamas, kodėl sukėlė gaisrus, jis tvirtino viso labo ieškojęs konteineriuose tinkamo valgyti maisto ir kategoriškai neigė ką nors padegęs.

Uostamiesčio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai aiškinasi ir kitą seriją šiukšlių konteinerių padegimų. Antradienio naktį, po 1 val., Gedminų gatvėje vienas po kito degė trys konteineriai. Ugniagesių manymu, jie visi buvo padegti.

Policininkai ketina aiškintis, ar ir šias šiukšlių dėžes nebus padegęs tas pats asmuo.

Žmonės raketas primenančius metalinius daiktus pastebėjo prie Mokyklos gatvės 19 namo.

Grėsmingai atrodantys daiktai sukėlė abejonių, todėl žmonės nusprendė apie ai pranešti policijai.

Pareigūnai apžiūrėjo minėtus daiktus ir nustatė, kad tai tik konteineriai, kitaip sakant, futliarai tikriems granatsvaidžio šaudmenims ir pavojaus niekam nekelia.

Panašu, kad pareigūnai suprato, jog radinys nekelia jokio pavojaus.

„Policininkai konstatavo, kad tai ne sprogmenys ir juos paliko, kur tie daiktai ir gulėjo. Rinkti šiukšles nėra policijos darbas“, – juokavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Virginijus Zubauskas.