„Pastebim keletą rūšių. Tai, pirmiausia, buitinės, statybinės šiukšlės ir antroje vietoje tikriausiai yra padangos“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Anot valdžios, dideliais kiekiais gamtoje išmestos šiukšlės leidžia išvengti atliekų tvarkymo kaštų, o piktybiškų šiukšlintojų dabartinės piniginės baudos neatgraso.

„Ne per dieną, bet tokius gamtos niekšelius tikrai išgaudysime, o tai yra visų mūsų labui“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Seimas nutarė nuo kitų metų sausio šiukšlintojus bausti griežčiau. Įmonėms baudos didės daugiau kaip du kartus – iki 84 tūkst. eurų. Pinigines paploninti turės ir teršiantys gyventojai.

„Iki kelių tūkstančių auga baudos administraciniam nusižengime, taikoma fiziniams asmenims“, – aiškino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ne bausti, o atgrasyti žmones nuo to. Juk mūsų sistema atliekų surinkimo yra pakankamai gera, visi mokam už atliekų surinkimą, tai nejaugi taip sunku išmesti išrūšiuotas šiukšles į konteinerius ir reikia vis dėlto vežti į pamiškes?“ – kiek kitokios nuomonės buvo pataisų iniciatorius Vilius Semeška.

Nuo kelių nedidelių priekabų pavojingų atliekų iki neteisėto supilto sąvartyno nepavojingų šiukšlių laukia piniginės baudos. Tačiau šią ribą viršijus, gyventojams ir įmonėms jau grės baudžiamoji atsakomybė.

„Bus signalas tiems sunkiausiems pažeidėjams. Šiandien Aplinkos apsaugos departamentas turi tokių klientų, kuriems administracinė atsakomybė ir išrašomos baudos „kaip vanduo nuo žąsies“. Turi nesumokėtų baudų Lietuvos valstybei ir toliau užsiima šia taršia ir nelegalia veikla“, – kalbėjo G. Kadziauskas.

Už šiukšles – į kalėjimą. Tokia griežta bausmė Lietuvoje įsigalioja pirmą kartą. Opozicijos nariui kyla daug abejonių, ar lazda neperlenkta.

Ne per dieną, bet tokius gamtos niekšelius tikrai išgaudysime.

„Turime dabar Kretingoje potvynį ir jeigu Aplinkos apsauga atlikus tyrimą nustatys, kad buvo išmesta daugiau negu 15 kb. m. nepavojingų atliekų, na, tai ar meras, ar Kretingos vandenų direktorius, ar galbūt abu kartu bus pasodinti metams į kalėjimą“, – sakė Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Klausimų K. Mažeikai kyla ir dėl to, kiek pavyks sukontroliuoti pažeidėjus. Esminė problema, kad šiukšlintojų dažnai nepavyksta pagauti laiku ir vietoje.

„Aplinkos apsaugos sistemos reforma, darbuotojų trūkumas, mažėjimas, demotyvacija – turbūt pirmiausiai reikėtų spręsti šitą sritį, o toliau jau kalbėti apie baudas“, – patarė K. Mažeika.

Dėl netinkamai išmestų atliekų šiemet gauta 800 pranešimų.

Anot menininkės, nereikėtų stebėtis, kad žmogus geriausiai jaučiasi gamtoje – juk ilgai žmonija gyveno kaip gamtos dalis. Natūralu, kad šiuolaikinio žmogaus gamta nebėra laukinė, tačiau jos gyvybė vis tiek artimesnė nei betonas.

N. Marčėnaitė juokauja, kad nors yra miestietė, tačiau nuo mažens matė pavyzdį, kaip elgtis gamtoje – po savęs viską palikti taip, kaip rado. Ji prisimena šoką, kai pamatė, kad dalis žmonių ne tik nesusirenka šiukšlių miške, bet dar ir atveža jas čia išpilti.

Nors moteris nedrįsta vertinti savo rūšiavimo žinių, tačiau yra įsitikinusi, kad svarbiausia – pastangos ir sprendimų ieškojimas. Pavyzdžiui, jos draugė Palangoje maisto atliekas neša kaimynui, auginančiam vištas, o ir ji pati dar ankstesnėje sodyboje pradėjo atliekas kompostuoti ir toje vietoje sodindavo medį, tai tęsia ir dabar. „Sprendimų yra, tereikia pasižiūrėti į savo protėvius“, – pasakojo ji „Ekonovus“ projekto „Tvari vasara“ metu.

Darnoje su gamta gyvenanti kūrėja sako sodyboje niekada nenaudojanti vienkartinių indų, vengianti visko, kas yra perteklius: tiek pakuočių, tiek daiktų. Ji pastebi, kad neretai, sugrįžus iš parduotuvės, vien iškrovus pirkinių krepšį lieka kalnas atliekų, nes daugybė produktų įpakuoti net į kelių sluoksnių pakuotes.

Savo stiliumi ne vieno žvilgsnį traukianti N. Marčėnaitė neslepia, kad mėgsta gražius daiktus, tačiau stengiasi naudoti juos kuo daugiau kartų, o vėliau – perleisti kitiems, kad daiktai toliau gyventų. „Manau, protinga naudoti tai, ką turi. Aš stengiuosi nekaupti, tvarkyti savo aplinką, išmesti, ko nereikia, bet pasirūpinti, kad tai būtų panaudota“, – požiūriu dalijasi menininkė.

Būdama sodyboje, arčiau gamtos, N. Marčėnaitė sako ypač pastebinti žmogaus veiklos pėdsaką. „Mūsų vaikai turi teisę į šitą pasaulį, o mes, šitaip negalvodami, atimame iš jų sveiko gyvenimo galimybę. Gerai, kad mūsų vaikai nepaiso mūsų, nes mums patogiau būtų, kad jie tylėtų“, – apie jaunąją kartą kalba moteris.

Pamažu plečiasi pasaulio vietų, kuriose žmogui per karšta gyventi, žemėlapis, nors gali atrodyti, kad temperatūra pakilo tik laipsniu ar keliais, tačiau toks pokytis Žemei yra milžiniškas. Pasak menininkės, apmaudu, kad dažnas nebūna sąmoningas, kol nedega šonai, ir naivu manyti, kad klimato pokyčiai mūsų nepalies, todėl kasdienybės pokyčiai svarbūs.

Klaipėdiečiai skundžiasi, kad šiukšlintojai nebaudžiami, o vaizdo kameros nepadeda jų sučiupti.

Be to, tikimasi, kad švarą mieste užtikrins ne tik už tai atsakingos bendrovės – apie tai susimąstys ir patys nereikalingas šiukšles prie konteinerių išmetę gyventojai.

„Žmonėms trūksta sąmoningumo, kad turi būti švara ir negalima kenkti kaimynams. Kai gautų baudą, manau, nebeverstų šiukšlių, kur papuola“, – feisbuko grupėje „Žvejybos uosto rajono kaimynai“ rašė viena gyventoja.

„Reikia šviestis pačiai visuomenei, juk yra nemažai aikštelių, kur viską gana patogiai ir nemokamai priima“, – priminė klaipėdietis.

Žmonėms trūksta sąmoningumo, kad turi būti švara ir negalima kenkti kaimynams.

Gyventojai dėl šiukšlintojų patiria diskomfortą – gyvena lyg sąvartyne, nuo kurio, vėjui papūtus, sklinda įvairūs kvapai.

Be to, aplinkos teršėjų negąsdina ir prie konteinerių kabantis įspėjimas: „Draudžiama prie konteinerių palikti atliekas, bauda iki 600 eurų“.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko, jau dešimčiai asmenų skirtos administracinės nuobaudos dėl šiukšlinimo.

„2023 m. Viešosios tvarkos skyrius nustatė dešimt netinkamo atsikratymo atliekomis atvejų. Visais atvejais asmenims taikytos administracinės nuobaudos. Taip pat patikrinimų metu pasitaiko, kai specialistai pastebi, jog asmenys ketina palikti atliekas prie komunalinių atliekų konteinerių ar kitose tam neskirtose vietose, jie įspėjami to nedaryti“, – teigė L. Lapinskas.

Primenama, kad už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.

Tris mėnesius iš sąvartyno šiukšlių kurta žmogaus kaukolės formos skulptūra simboliškai kalba apie augančią šiukšlinimo problemą ir asmeninę atsakomybę gyventi tvariau, rašoma ministerijos pranešime.

Aplinkos ministerijos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus sugeneruoja beveik 500 kilogramų komunalinių atliekų, o didžiausią atliekų dalį sudaro plastikas ir stiklas. Kasmet šis kiekis didėja maždaug 10-čia kilogramų, tad nekeičiant vartojimo įpročių atliekų gali daugėti.

Menų festivalio „Kvadratu” programoje pristatydama net tris mėnesius iš sąvartyno žemės kurtą instaliaciją, menininkė pasakojo, kad ją įkvėpė ne tik matomos šiandieninės ekologinės problemos, bet ir pirmieji vaikystės apmąstymai.

„Dar vaikystėje, vis pravažiuodama vieną apleistą sąvartyną, pradėjau galvoti, kad tos šiukšlės, kurias sukaupiame, atsiduria sąvartyne ir pradeda gyventi savo atskirą gyvenimą. Kas buvo vertinga labai trumpai, tampa šiukšle amžiams“, – pranešime sakė menininkė J. Vaitkutė.

Beveik dviejų metrų aukščio kaukolę dengia žemėje įsiterpusios plastiko, tekstilės ir elektronikos atliekų liekanos, jos simboliškai primena ne tik apie šiukšlių ilgaamžiškumą, besikuriančią „plastikosferą“, bet ir apie žmonių atsakomybę.

Menininkė savo kūriniu skatina žiūrovus visoje Lietuvoje ne tik daugiau kalbėti apie ekologines problemas, bet ir sparčiau judėti tvarumo link.

„Džiaugiuosi, kad instaliacija, jau aplankiusi tiek Vilnių, tiek Kauną, atkeliavo į šiųmetę Lietuvos kultūros sostinę – Tauragę. Kultūra, menas padeda suprantamiau visuomenei kalbėti net ir sudėtingiausiomis temomis. Tad kurdama iš atliekų materijos ir keliaujant po skirtingus miestus su svarbia žinute, lyg perduodu tvarumo estafetę skirtingiems žmonėms. Siekiu, kad mano kūrinys paskatintų kiekvieną žmogų rimtai apmąstyti, ar šiukšlės yra tai, ką ateities kartoms norime palikti po savęs?“, – sakė menininkė.

Kelionę atsakingesnio gyvenimo link kiekvienas tauragiškis gali pradėti nuo prisilietimo prie kaukolės kaktos. Joje įmontuota delno formos plokštelė, kurią galima paliesti ranka. Tai simbolinis raginimas palikti savo įspaudą Žemėje tvariomis mintimis ir idėjomis.

Per instaliacijos pristatymą aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad  Tauragė, kaip Lietuvos kultūros sostinė, gali rodyti pavyzdį, kad kultūra gali padėti visuomenei judėti tvaresnio gyvenimo link.

„Didžioji dalis mūsų atliekų atsiranda kuriant, gaminant ir jos, deja, kaupiasi vis didėjančiais kiekiais. Ši problema yra tapusi didele mūsų visuomenės yda. Aplinkos ministerija metai iš metų tai bando priminti, tačiau tai kartais visuomenėje sukelia frustraciją. Šiandien džiaugiamės atkeliavę į miestą, kuris tapo ne tik kultūros sostine, bet ir yra vienas iš puikių tvaraus miesto pavyzdžių, rodančių lyderystę aplinkosaugos srityje“, – teigė ministras S. Gentvilas.

Renginyje savo asmenine patirtimi dalijęsis visuomenininkas Gediminas Tamulynas taip pat ragino tauragiškius nelikti abejingiems ekologinėms problemoms ir savo kasdienybėje pritaikyti tvaresnius sprendimus.

„Prisiminkime laikus, kai mūsų protėviai mokėjo gyventi darniai, o kaimuose nebūdavo net šiukšliadėžių. Kas atsitiko, kad per kelias kartas mes atitolome nuo gamtos ir net sugebame nenaudojamas padangas išmesti į upę? Visgi, nors Lietuvoje dar neturime tokios prastos situacijos, ši kaukolės instaliacija puikiai parodo, kad situacija gali būti tikrai bloga, jei savo kasdienybėje nieko nekeisime“, – savo mintimis dalijosi G. Tamulynas.

Instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“, Gamtos ekspozicijoje, žiūrovai galės išvysti iki birželio 29 dienos.

Liepos mėnesį kūrinys keliaus į Palangą, o rugpjūčio pabaigoje – į Šiaulius.

Šį pavasarį parkelyje tarp geležinkelio stoties ir pėsčiųjų tilto apsigyveno kažkoks vyras.

Naktį jis miega apsiklojęs ryškiai oranžiniu polietileno gabalu. Panašu, kad ir didžiąją dienos dalį šioje vietoje leidžia. Apie tai numanyti nesunku.

Šis vyras dažnai pastebimas prie artimiausios parduotuvės. Dažniausiai apsvaigęs.

Kasdien jo nakvynės vietoje daugėja pėdsakų, išduodančių šio žmogaus pomėgius ir gyvenimo būdą. Tušti žali plastiko buteliai nuo pigaus gėralo, kefyro pakuotės, popieriniai maišeliai nuo bandelių, tušti cigarečių pakeliai leidžia nuspėti, ką benamis veikia prieš užmigdamas.

Miesto viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Marius Poimanskis patikino apie šį benamį iki šiol nežinojęs, niekas nesiskundė, kad toks žmogus gyvena lauke ir šiukšlina aplinką.

Galima tik bausti administracine tvarka.

Paklaustas, ko ketinama imtis, kad ši miesto vieta būtų tvarkinga, M. Poimanskis patikino, kad specialistai apsilankys minimoje vietoje. Jeigu ras benamį, kur jį kasdien mato praeiviai, ir įsitikins, kad šis asmuo šiukšlina arba girtauja viešoje vietoje, valdininkai surašys administracinio nusižengimo protokolą. Be to, žinia apie namų neturintį asmenį bus perduota nakvynės namų darbuotojams.

Socialiniai darbuotojai paprastai pasikalba su benamiais, pasidomi, ar žmogus turi dokumentus, ir suteikia informaciją, kur jis gali gauti civilizuotą nakvynę.

Tačiau, jei benamis nenorės nakčiai pėdinti į nakvynės namus, valdžios atstovai negalės nieko padaryti.

„Esame laisva šalis. Negalima šio ar kurio kito žmogaus išvaryti ar išvežti kur už miesto. Galima tik bausti administracine tvarka. Tokios pat yra ir policijos galios“, – patikino M. Poimanskis, priminęs, kad ne ką daugiau pavyko padaryti neseniai atnaujintoje „Bilduko“ aikštėje.

Kaip pasakojo Kęstutis, užfiksuotose nuotraukose akis bado Bredos miestelio, esančio prie Olandijos-Belgijos pasienio, automagistralės aplinka, paversta dideliu šiukšlynu. 

„Kaip reikia nekęsti šalies, negerbti savęs, tyčiotis iš kitų, kad taip mėtyti šiukšles? Tokių prišiukšlintų išvažiavimų iš automagistralių yra daug. Tai tampa panašu į naują sporto šaką – „šiukšliametį“. Matyti, kad čia per transporto priemonių langus mėtytos šiukšlės – greito maisto pakuotės, buteliai. Vienoje vietoje Belgijoje mačiau pakabintas lenteles: „Už šiukšlinimą – 1000 eurų bauda“. Jei vaikystėje mama neišmokė būti tvarkingu ir elgtis kultūringai, reikia auklėti baudomis, nes kaip kitaip išauklėti?“ – įsitikinęs pašnekovas.

Pro šią vietą tolimųjų reisų vairuotojas sakė pravažiuojantis dažnai. Ji esą išskirtinė tuo, kad nors šiukšles čia kažkas atvyksta surinkti, netrukus jų vėl atsiranda. Tačiau K. Grubliauskas įsitikinęs – tai ne sunkvežimių vairuotojų išmetamos atliekos, nes pastarieji valgo sustoję. Todėl labiau tikėtina, kad tai – turistų ar netgi vietinių gyventojų darbas.

Tai tampa panašu į naują sporto šaką – „šiukšliametį“.

Pašnekovas sakė Lietuvoje tokios problemos, kad pakelėse, ties posūkiais, būtų šiukšlinama, nepastebintis. Tačiau, pabrėžė, kad ir mūsų šalyje jam vis dėlto tenka matyti bet kur išmestų padangų ar kitokių atliekų. Laimė, mastas čia – mažesnis, nes, pavyzdžiui, aikštelėse, esančiose Olandijoje, Belgijoje, Anglijoje, šiukšlinimas jau tapęs kasdieniu reiškiniu. Kaip teigė vyras, nors čia yra šiukšliadėžės, žmonės vis tiek piktybiškai renkasi teršti aplinką mesdami atliekas tiesiog ant žemės. 

„Danijoje esu matęs, kad prie išvažiavimų iš aikštelių ant stovo pastatytos šiukšlių dėžės, atvaizduojančios krepšinio lanką, taip tarsi sufleruojant: prieš išvažiuodamas įmesk į krepšį, o ne ant žemės“, – pasakojo jis.

K. Grubliauskas svarstė – tai labiau kultūros stoka, ar tingėjimas nueiti kelis papildomus žingsnius iki šiukšliadėžės?

„Suprantu, kartais šiukšliadėžės būna perpildytos ir šiukšlės nebetelpa, bet kai kurie žmonės sudeda į maišelius ir padeda šalia. Čia, žinoma, reikėtų išsakyti problemą ir prašyti atsakingų tarnybų, kad jos dažniau išvežtų šiukšles“, – samprotavo pašnekovas.

Jis užsiminė, kad ir Lietuvoje prie greito maisto užkandinių tenka matyti perpildytų šiukšliadėžių problemą ir dėl to bet kur besimėtančius įpakavimus. „Jei Lietuvoje mes taip lauksime, nieko nesakysime ir mąstysime, kad: ai, truputį prišiukšlino ar bet kur išmetė padangas – surinksime, paskui bus sunku tai suvaldyti“, – nuogąstavo Kęstutis.

Jis svarstė, kad dabar, kai yra galimybė stebėti aplinką vaizdo kameromis, jos pasitarnautų teršiamose vietose. Tokiu būdu būtų galima nustatyti piktavalius ir skirti jiems baudas. O tiems, kurie neturi, kaip susimokėti, liepti kelias savaites rinkti atliekas taip švarinant šiukšlynais virtusias erdves. 

„Reikia duoti šitaip padirbėti du tris savaitgalius. Galbūt tada supras“, – pridūrė pašnekovas.

Vakaruose, ypač Olandijoje, jis sakė matantis, kad žmonės profesionaliais fotoapoaratais fotografuoja problemines vietas. Tokia taktika esą praverstų ir Lietuvoje. „Galbūt reikėtų įkurti visuomeninę organizaciją ir pasiūlyti, pavyzdžiui, į pensiją išėjusiems policininkams vaikščioti, fotografuoti. O kaltininkui sumokėjus baudą skirti 10 proc. premiją tam, kuris nufotografavo. Jei laiku nesiimsime griežtų priemonių, ta pseudo sporto šaka – „šiukšliametis“ taps nevaldoma ir ateis ne tik į visus kelius, bet ir į kiekvieną kiemą“, – prognozavo Kęstutis.

Įniršio kupinas įrašas „Facebook“ paskyros „Žvejybos uosto rajono kaimynai“ grupėje pasirodė penktadienį ryte. Neapsikentęs vyras kreipėsi į kaimynus, galbūt mačiusius įvykio kaltininką.

„Sulupės g. 11 namo gyventojau, kuris per balkoną išmetei šitą daiktą, susirink, nevala, kol vaikai ir gyvūnai nesusipjaustė kojų. Tikiuosi, kad skaitai šį įrašą! Ką aš galiu pasakyti, ateis laikas, kai būsi pastebėta ar pastebėtas. Pažadu, tada visi konteineriai bus sunešti į tavo kambarį. Benamių klanas gadina šio rajono reputaciją“, – teigė klaipėdietis.

Po įrašu pasipylė komentarai. Gyventojai bjaurėjosi tokiu šiukšlintojo elgesiu. Viena moteris rašė, kad panašių vaizdų Sulupės g. pasitaiko nuolatos.

Praeiti nesaugu darosi, nežinosi, kada ant galvos kažką numes.

„Visada po balkonais, toje pusėje yra baisu – išmėto rūbus, maisto likučius, čiužinius. Toks jausmas, kad konteinerių ten nebūta, sunku viską nutempti, todėl meta pro langą. Ir praeiti nesaugu darosi, nežinosi, kada ant galvos kažką numes“, – mintimis pasidalijo liudininkė.

Įrašo autorius pažadėjo, kad už bet kokią suteiktą informaciją apie šiukšlintoją atsiskaitys pinigais.

Tačiau kiti komentatoriai pasiūlė padarius daugiau nuotraukų kreiptis tiesiai į policiją.

Vasario pradžioje Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas teigė, kad skundų dėl mėtomų atliekų išties sulaukiama. Nors ir ne tiek daug.

„Per 2021-uosius prisimenu du–tris skundus dėl mėtomų pro langus šiukšlių. Yra buvę skundų dėl mėtomų cigarečių. Žmonės skundėsi, kad mėtomos ir maisto atliekos žuvėdroms. Šiais metais skundų kol kas nebuvo“, – tikino L.Lapinskas.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

Gyventojai mano, kad šiukšlintojų – ne vienas, todėl atsekti kaltininkus sudėtinga. Dėl šios priežasties nerezultatyvu kreiptis ir į valdininkus, nes nenurodžius konkrečių įtariamų asmenų baudos skiriamos nebus.

Socialiniame tinkle "Facebook" klaipėdietė pasidalino pasibaisėjimą keliančiomis nuotraukomis.

Šalia yra ir šiukšlių konteineriai, prie kurių daug kas palieka maisto likučius „vargšams“ gyvūnėliams ir paukščiukams.

Minijos g. 122 daugiabučio namo kieme įvyko tikra šiukšlinimo "šventė": vienoje pusėje išmėtyti žali kiaušiniai, kitoje – kepti su dešrelėmis.

Pasak gyventojos, taip teršiama jau ilgą laiką.

"Šalia yra ir šiukšlių konteineriai, prie kurių daug kas palieka maisto likučius "vargšams" gyvūnėliams ir paukščiukams. Į tą vietą suskrenda daug varnų, žuvėdrų, kirų. Per juos visas kiemas ir mašinos apdirbtos", – pasakojo klaipėdietė.

Po moters įkeltomis nuotraukomis pasipylė komentarai – žmonės pasakojo, kad ir jų kiemuose netrūksta teršėjų.

Viena gyventoja liudijo, kad senyvo amžiaus moterys mėto kirams per langą maisto, kurį sudeda į plastikinius maišelius.

Pro šalį skrendantys paukščiai kartu su maistu sulesa ir plastiką, o kas lieka, mėtosi kieme.

Klaipėdiečiai baisėjosi tokiu elgesiu ir siūlė susekus atkeršyti šiukšlintojams.

Reikia viską surinkti ir pakratyti prie to žmogaus durų, jei dar galima jį žmogumi vadinti.

"Reikia viską surinkti ir pakratyti prie to žmogaus durų, jei dar galima jį žmogumi vadinti", – pasiūlė įpykęs gyventojas.

Tačiau nuotraukų autorė atsakė, kad to padaryti neįmanoma, nes šiukšlintojų esą per daug.

Pašnekovės teigimu, kiemai dergiami ir prie Sulupės g. esančių daugiabučių.

Kita moteris minėjo, kad Minijos g. 130 situacija – identiška.

Jeigu pavyktų identifikuoti šiukšlintojus, jiems būtų skiriamos baudos iki 600 eurų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.