Lietuvos pašto operacijų direktorius Kastytis Valantinas sako, kad siuntos sustabdytos praėjusią savaitę. 

„Siuntinių siuntimą į Rusiją sustabdėme nuo praeitos savaitės. Su įvestu nauju sankcijų paketu sankcionuotoms prekėms atsirado papildomų reikalavimų duomenų apsikeitimo sistemų vystymui, kurie nėra išspręsti šiandien“, – penktadienį LRT radijui sakė K. Valantinas.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos pašto IT sistemų funkcionalumas vystomas taip, kad kad atitiktų Europos Sąjungos  reikalavimus.

Latvijos paštas Lietuvos pašto paprašė pateikti į Rusiją siunčiamų siuntų elektroninius duomenis, kuriuose užkoduota visa informacija apie siuntą bei specialus numeris, naudojamas prekių klasifikacijai.

„Latvijos paštas informavo, kad siekiant tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos sankcijų Rusijai reikalavimus, jis  nebepriims pašto siuntų, kuriose siunčiami daiktai, jeigu nebus pateikiami papildomi daiktų kategoriją apibūdinantys duomenys“, – rašoma Lietuvos pašto pranešime.

Anot pašto, kol kas neaišku, kaip tokius duomenis perduoti, tačiau įmonė teigia ieškanti sprendimų, kaip galima būtų siųsti daiktus į Rusiją.  

„Šiuo metu Lietuvos paštas neturi sprendimo, kaip reikalaujamus duomenis perduoti, todėl šio reikalavimo įvykdyti negali. Latvijos paštas nenustatė pereinamojo laikotarpio pokyčiams, dėl ko Lietuvos paštas negalėjo iš anksto jiems pasiruošti“, – nurodė paštas.

Rašytinė korespondencija – laiškai ir atvirlaiškiai – į Rusiją ir toliau siunčiami.

Pernai kovą Lietuvos paštas sustabdė komercinių siuntų siuntimą į Rusiją, pašto skyriuose taip pat buvo sustabdytos piniginės perlaidos į Rusiją ir Baltarusiją ar iš jų.

Kaip BNS penktadienį teigė Lietuvos pašto komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas, siuntos į Rusiją tranzitu per Latvijos paštą pradėtos gabenti pakeitus siuntų logistiką dėl karo Ukrainoje.

„Ko aš nežinojau dar neatėjęs į šitą įmonę, kad čia yra tikrai padaryta nemažai, paslaugų kokybė per paskutinius porą metų pagerėjo iš esmės. (...) Tai, ką reikia pagerinti, – reikia gerinti komunikaciją ir įmonės įvaizdį, reikia dirbti su įmonės įvaizdžiu, kad paslaugų vartotojai suprastų ir rinktųsi paštą dažniau“, – interviu BNS teigė R. Zukas.

Įmonės vadovas sako matantis „didžiules perspektyvas“ konkurencinėje aplinkoje, o po penkerių-dešimties metų Lietuvos paštas turėtų būti rimtas logistikos paslaugų teikėjas Baltijos regione.

Kitos interviu temos:

* Pašto skyriai galėtų tapti universaliais paslaugų teikimo centrais.

* Pelningai užbaigti praėję metai.

* Paslaugų įkainių didinimo perspektyvos.

– Esate sukaupęs daug patirties energetikos srityje, vystant strateginius projektus. Vadovavote strateginėms įmonėms, dirbote įmonių valdybose. Kaip ši patirtis jums padės Lietuvos pašto vadovo pareigose?

– Aš esu patyręs vadovas. Esu pirmą dalį savo karjeros, apie dešimt metų dirbęs telekomunikacijose, paskui esu dirbęs energetikoje. Dirbau su įvairiais projektais, įvairiomis situacijomis, produktų kūrimu, esu pardavinėjęs paslaugas, organizavęs pardavimus, kūręs įmones, organizacijas, turiu įvairiapusės patirties. Man patinka dirbti vadovu.

Ši įmonė dinamiška, didelė, daug veiklos, dalis veiklos reguliuojama, kita dalis nereguliuojama, yra konkurencija, įmonė konkuruoja. Iššūkių daug, įdomi pozicija, supratimą turiu apie tai, kaip darbai organizuojami, turiu supratimą apie tai, kaip valdomi finansai, pardavimai, infrastruktūra, projektai, viso to man reikia ir reikia organizacijai.

Stengsimės, stengsimės, dirbsime.

– Dirbate jau dvi savaites, kokią organizaciją atradote ir su kokiomis idėjomis atėjote?

– Lietuvos paštas yra logistikos įmonė, skirsto ir perveža daiktus, laiškus, siuntas, nemaža dalis veiklos organizuojama jau srityje, kur vyksta intensyvi konkurencija. Tam tikra dalis jos dirba toje srityje, kur yra reguliuojamos pašto paslaugos, taip vadinamos universalios pašto paslaugos. Ta dalis prižiūrima Ryšių reguliavimo tarnybos, reikia derinti kainodarą, derinami biudžetai, pajamos, nuostoliai, pelnai.

Kita dalis vyksta konkurencinėje aplinkoje ir čia yra didžiulės perspektyvos. Šita logistikos rinka yra auganti, konkuruojame su kitų valstybių paštais arba kitų paštų dukterinėmis įmonėmis – „Omniva“, pavyzdžiui, yra Estijos pašto įmonė. Šitoje rinkoje reikia stengtis, mūsų pašto paslaugų kokybė yra pakankamai aukšto lygio, pagerėjusi per paskutinius kelerius metus, konkuruojame, laimime, siekiame augti. Įmonė dinamiška, aš matau, kad yra geros perspektyvos ir penkerių-dešimties metų bėgyje tikrai bus rimtas logistikos paslaugų teikėjas Baltijos regione.

– Apie kokybę – jūs dar vasario pradžioje sakėte, kad dėmesį pirmiausiai skirsite gerinti paslaugų kokybę. Kokių pokyčių ir naujų sprendimų galima tikėtis naudojantis pašto paslaugomis?

– Ko aš nežinojau dar neatėjęs į šitą įmonę, kad čia yra tikrai padaryta nemažai, paslaugų kokybė per paskutinius porą metų pagerėjo iš esmės. Kaip pavyzdys – kolegos buvo surinkę informaciją, per vieną mėnesį, sausį ar vasarį, buvo išplatinta 1,2 mln. prenumeratų ir tik su keliais šimtais turėjome situacijų, kur reikėjo spręsti, turėjome problemų. (...) 98-99 proc. siuntų yra pristatoma laiku, sekančią dieną, kaip pažadėta, manau, šitie rodikliai yra įspūdingi. Tai tas kelias, kurį nuėjo bendrovė nuo tos situacijos, kuri buvo anksčiau, kokybiniai rodikliai yra pagerėję kartais.

Apie tai nėra informacijos. Tai, ką reikia pagerinti – reikia gerinti komunikaciją ir įmonės įvaizdį, reikia dirbti su įmonės įvaizdžiu, kad paslaugų vartotojai suprastų ir rinktųsi paštą dažniau.

– Ar tą komunikaciją ir matote kaip vieną įmonės silpnumų, ar yra daugiau silpnų vietų?

– Iššūkių visada atsiranda, su kokybe reikia dirbti, įmonė vysto naujus produktus, optimizuoja tinklą, skaitmenizuoja procesus. Kiekvieną dieną atsiranda tam tikrų iššūkių, su kuriais reikia dirbti ir natūralu, kad negali atsipalaiduoti. Bet taip, reikia padirbėti su įvaizdžiu, komunikacija, neužmiršti, kad reikia dirbti su paslaugų kokybe, gerinti ją, investuoti į pajėgumus, nes pajėgumų poreikiai auga, atitinkamai kiekiai didėja, siuntų rinka yra auganti.

–  Visgi viešojoje erdvėje galime matyti nemažai skundų, kritikos paštui. Kaip jūs manote, tai tik įvaizdžio gerinimo klausimas, ar vis tik yra didesnių problemų?

–  Taip, nagrinėjame. Kai vyksta darbas, paskirstai apie 40 mln. daiktų per metus Lietuvoje, tai tikrai dideli skaičiai, paštas yra reikšminga įmonė, turi 171 pašto skyrių, kuriame aptarnauja gyvai klientus, turi virš 500 mobilių laiškininkų, veikla yra didelė, per savaitę mes padarome apie 250 tūkst. kontaktų – mūsų žmonės tiek turi kontaktų. Skaičiai didžiuliai, esant tokiems dideliems skaičiams santykio, bendravimo su klientais, natūralu, kad kažkokia dalis informacijos būna ir apie tai, kad kažkas netiko, nepatiko. Kritiką priimame, stengiamės ją mažinti.

– Matome, kad pašto paslaugų rinka transformuojasi, e. komercijos siuntų kiekiai auga, o laiškų apimtys krenta. Kokių segmentų stiprinimui matote prioritetą?

– Taip, tradicinių pašto paslaugų poreikis mažėja, paštas per paskutinius kelerius metus labai optimizavo savo tinklą, kur buvo teikiamos tradicinės pašto paslaugos, laiškai, kas įprasta ir labiausiai asocijuojasi su paštu, bet mažindamas pašto skyrių skaičių – apie 300 buvo uždaryta skyrių, dabar yra 171 – paštas investavo į alternatyvias paslaugas kaip mobilus paštininkas, turime arti 600 laiškus išvežiojančių asmenų su automobiliais, kurie pasiekia vartotojus regionuose.

Mano supratimu, tai labai gera alternatyva, kai gauni aptarnavimą namuose, ten, kur esi, tau netrukdo oro sąlygos, gauni viską, ko reikia, pristatoma prenumerata, laiškai, paimamos siuntos. Paštas yra daug investavęs į patogesnius klientų aptarnavimo kanalus ir į kreipinių ir kokybės valdymą.

– Ar pašto skyrių mažinimas numatomas ir šiemet?

– Priimti tokio masto sprendimus ir su tokiu galimu poveikiu, reikia padaryti labai gerą analizę. Dabar aš tokio plano pas save ant stalo neturiu, bet paminėsiu kitą situaciją. Man teko per pirmas darbo dienas pasivažinėti po Lietuvą, pabendrauti su žmonėmis, kurie dirba paštuose ir pakalbėti su jais. Jie turi neblogų idėjų, kaip pašto skyriai galėtų būti patrauklesni ir ką galima būtų juose daugiau padaryti, kad jų svarba augtų.

Kaip pavyzdys, jie galėtų tapti universaliais paslaugų teikimo centrais, ten būtų galima ateiti, pavyzdžiui, atsispausdinti Registrų centro pažymas, Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“ kažkokį prašymą palikti. Galbūt ir kitas paslaugas gauti, kurių mažesniuose miestuose nėra, o mūsų skyriuje yra. Čia visai nebloga idėja, jei ją realizuotume, tai atitinkamai ir reikšmė, ir srautas padidėtų, galima būtų išlaikyti tą tinką.

– Ar turite planų ir įgyvendinti šias idėjas?

– Analizuojame. Tai kelių dienų pokalbiai, analizuojame, vertiname galimybes, natūralu, reikės pravesti rimtą darbą, pažiūrėti, ką reikia padaryti, kiek reikia į tai investuoti, ir tada pasižiūrėti, kokios yra valstybės institucijų pozicijos pašto atžvilgiu, ar jos norėtų bendradarbiauti, ar norėtų atidaryti savo prieigą per mus.

– Šiek tiek grįžtant prie komercinių siuntų, kaip, jūsų manymu, Lietuvos paštas galėtų didinti užimamą dalį siuntų pristatymo rinkoje?

– Šiai dienai paštas yra išmokęs visas pamokas, ir vertinant visus daiktus, kuriuos paskirstome Lietuvoje, esame numeris vienas Lietuvoje. Taip, yra konkurencija, iš logistikos, iš daiktų skirstymo paštas jau šiandien gauna didžiąją dalį pajamų, o ne iš tradicinių paslaugų, tai vertiname rinką, su kuria dirbame, vertiname klientus, žiūrime jų planus, žiūrime į elektroninės komercijos plėtrą matome, kad verta eiti paskui savo klientus.

Klientai žiūri plačiau, jie žiūri į regioną ir jei gali sutaręs su jais pasiūlyti jiems sprendimus, apimančius ne vieną valstybę, tai jie mielai renkasi juos, čia natūralus kelias didinti aprėptį ir atitinkamai teikti daugiau paslaugų.

– Praėjusiais metais Lietuvos paštas patyrė nemažai iššūkių, kritus pašto paslaugų apimtims atleido apie 600 darbuotojų, pirmąjį pusmetį patyrė daugiau nei 4 mln. eurų nuostolių. Kaip ketinate tvarkytis su šiais iššūkiais?

– Yra dalis paslaugų, kurių apimtys mažėja, su tuo susijusios tam tikros finansinės problemos. Natūralu, kad paštas kaip akcinė bendrovė turi save išlaikyti, turi veikti ūkiškai, pajamos iš veiklos turi padengti kaštus. Dalis veiklos, kuri reguliuojama ir kur universalios paslaugos, ji prižiūrima Ryšių reguliavimo tarnybos, ten nustatomos, tvirtinamos kainos, taip pat yra vertinamas pelnas, nuostoliai, galima gauti kompensaciją, jei yra nuostolis. Čia yra efektyvaus reguliavimo klausimas ir kai bus suderintas galutinis paslaugų ir kainų paketas, priklausys nuo to, kokie rezultatai bus pasiekti.

Praėję metai bendrai yra pelningi, paštas uždirbo pelną, vertinant kompensacijas už nuostolingas universalias pašto paslaugas. Šiais metais taip pat buvo pakeltos kainos kai kurių paslaugų. Kainų lygis, kuris yra dabar, jis panašus, kaip ir kitose kaimyninėse valstybėse. Tas pajamų lygis, kuris yra dabar, daugiau mažiau atitinka kaštų lygį. Tai yra geri sprendimai, užtikrinantys tvarią įmonės veiklą, žiūrint į ateitį.

–  Sakote, kad pernai Lietuvos paštas išlipo iš nuostolių?

– Jis gavo pelno, taip. Veikla buvo pelninga, tikslių skaičių nepasakysiu, nes vyksta auditas, tikrinami rezultatai, prognozuočiau, kad balandžio mėnesį bus paskelbtos praėjusių metų ataskaitos, bus galima pamatyti finansinius duomenis.

– Gal bent apibendrintai galite įvertinti juos?

– Pajamos po pandemijos laikotarpio, kai buvo pakilimas elektroninės prekybos, buvo siuntų skaičiaus kritimas ir atitinkamai buvo pajamų kritimas, bet paskui pajamos pradėjo atsistatinėti ir mes matome toliau jų augimą.

– Kaip vienas iš sprendimų norint išvengti nuostolingos veiklos – Lietuvos paštas pernai didino paslaugų tarifus tiek Lietuvoje, tiek siuntų į užsienį, kai kuriais atvejais po kelis kartus. Leidėjai pernai ne kartą nuogąstavo ir dėl prenumeratos pristatymo įkainių didinimo pagrįstumo. Kaip jūs vertinate būtinybę didinti šiuos tarifus, ar ateityje galima jų korekcija žemyn? Įvertinus ir tai, kad valstybė kompensuoja patirtus nuostolius.

– Yra dalis kompensuojamų, bet jei kalbame apie didinimą, ar galite atsakyti, kiek kainuos energetika, elektra, kuras, kokia bus infliacija. Mes tuos kaštus patiriame, darbo užmokestis kyla taip pat, mūsų kaštų struktūroje atitinkamai yra eilutės, kurias irgi reikia indeksuoti, jei kyla kaštai, tai reikia pajamų dalį tvarkyti, čia natūralus ekonominis sprendimas.

– Bet vien už 2021 metus paštas turėtų gauti 5,1 mln. eurų kompensaciją.

– Bet tai nepadengia visų kaštų, kažkokią dalį reikia susirinkti per paslaugas. Jūs dabar liečiate reguliavimo dalį, reguliavimas irgi tobulėja, jis yra pakankamai šiai dienai aiškus, bet sistema yra tokia, kad kainos reguliuojamos ir tada žiūrima į rezultatą. Jei su nustatytomis, reguliuojamomis kainomis patiriamas nuostolis, tai kažkokia dalis tų nuostolių kompensuojama.

–  Ar tarifų didinimas yra pagrindinė priemonė kompensuojant sąnaudas ir siekiant pagerinti finansinę situaciją?

– Tai reguliavimo tema, tai reguliuoja ir kainas ir rezultatą, kainos ir kompensacija yra tos priemonės, kurios užtikrina įmonės tvarią finansinę veiklą.

– O kokį tikslą keliate šiems metams?

–  Įmonė turi veikti pelningai. Turime patys save išlaikyti. Yra valdybos nustatyti rodikliai, nežinau, ar galiu juos įvardinti, galbūt tai jautri informacija, tikslaus skaičiaus nepasakysiu.

– Apie darbuotojų skaičių – ar planuojate jį mažinti ir šiemet?

– Aš tokio plano neturiu, kaip sakiau, įmonė visų pirma siekia optimizuotis viduje ir ieškoti, kokias ji galėtų teikti dar paslaugas, kad išlaikyti esamą kiekį paslaugų apimčių ir atitinkamai darbuotojų. Bet tokio plano aš neturiu, apie tai nekalbėsiu.

– Kokias naujas paslaugas paštas dar galėtų pasiūlyti?

– Tendencijos ateina iš pasaulinių elektroninės komercijos lyderių, jiems reikia įvairi sprendimų, susijusių su prekių judėjimu. Mes dirbame paskutinės mylios segmente, tai gilesnė integracija į prekybos organizatorius, daugiau paslaugų vartotojams, įvairūs galimi variantai. Tai susiję su elektronine komercija ir kaip minėjau, galvojame apie pašto skyrius ir paslaugų veikimą per pašto skyrius papildomai.

Taip pat atsiranda įvairūs darbo optimizavimo sprendimai, elektromobiliai, paštas jau dabar turi tam tikrą jų skaičių, bet bus įsigyjami, kad aptarnauti miestų centrus, kur yra mažai vietos, nėra kur prisiparkuoti.

– Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad iš jūsų tikisi ryžtingų veiksmų ir laiku vykdomos ir aiškios komunikacijos su klientais. Pernai dėl to Lietuvos paštas jau buvo sulaukęs priekaištų. Kaip užtikrinsite, kad klientai, darbuotojai, savivaldybės būtų laiku informuojami apie pokyčius?

– Stengsimės, stengsimės, dirbsime. Priimu kritiką, kuri išsakoma dėl komunikacijos stokos ar neefektyvios situacijos. Buvo klaidų padaryta, bet reikia jas ištaisyti ir vienintelis būdas – dirbti atsakingai, efektyviai, laiku komunikuoti, viską paaiškinti, tiek, kiek reikia. Ne viena įmonė daro pokyčius, ne vienoje įmonėje keičiasi situacija, matome, kas aplink mus vyksta, pasaulyje irgi yra daug pokyčių, visą tą reikia paaiškinti.

– Bendrovė planuoja įsigyti 100 elektrinių minifurgonų. Ar yra suplanuota dar kokių investicijų?

– Dabar neįvardinsiu, dar tos kelios dienos kiek dirbu, truputį per anksti kalbėti, bet atėjus laikui pasakysime.

– Kaip įsivaizduojate Lietuvoje paštą po penkerių metų ?

– Tai yra ir bus logistikos bendrovė, kuri dirba šitame regione, ji bus daugiau ar mažiau integruota į elektroninės komercijos sprendimus ir užtikrins paskutinės mylios sprendimą, pristatinės efektyviai, greitai siuntas, laiškus ir teiks kitas paslaugas.

– Ar jūs pats kaip pašto klientas dar rašote ir siunčiate laiškus?

– Taip. Ir gimtadieniai būna, kalėdos, atvirutės. Daugiau gal šeima. Ir į Lietuvą, ir į užsienį, ir gauname iš užsienio. Naudojamės tuo. Nesame labai intensyvūs naudotojai, elektroninės priemonės braunasi į gyvenimą, lengviau parašyti SMS, bet vertė yra iš rašyto ir ranka pasirašyto laiško.

Patyrė šoką

Kaunietis Ugnius S. savo istorija, kaip dirba Lietuvos paštas, pasidalijo socialiniuose tinkluose. Vyras pasakojo, kad už 45 eurus iš Australijos pirko dėvėtus kompiuterinės žaidimo konsolės pedalus. Dar teko susimokėti siuntimo išlaidas, siekiančias 70 eurų. Vyras pasirinko deklaravimo paslaugą per Lietuvos paštą, tačiau, kai siunta pasiekė Lietuvą, buvo paskaičiuoti kosminiai mokesčiai.

„Sveiko proto liko nedaug. Viskas kainavo apie 45 eurus, plius PVM, plius siuntimas. Tačiau Lietuva apskaičiavo 1 660 eurų viršijančius mokesčius“, – apie tai, kad apskaičiuoti neadekvatūs deklaravimo mokesčiai, dėstė Ugnius S.

Lietuvos pašto sistema siuntimo išlaidas apskaičiavo ne nuo 70 eurų, bet nuo 7 tūkst. eurų.

Jis nurodė, kad tokios sumos išaugo dėl Lietuvos pašto klaidos, nes, deklaruojant prekių vertę, jų puslapyje sistema neatpažįsta padėto kablelio. Jei deklaruojama suma nurodoma nesuapvalinta, o tiksli su centais,  sistemoje reikia tarp skaičių dėti tašką, o ne kablelį, tačiau apie tai vartotojai neinformuojami. Šiuo atveju Lietuvos pašto sistema siuntimo išlaidas apskaičiavo ne nuo beveik 70 eurų, kurie buvo įvardyti su centais, bet pažymėjo esą siuntimas kainavo 7 tūkst. eurų. Tai lėmė, kad ir mokesčių Lietuvai suma išaugo šimtais kartų.

„Deklarantu buvo pasirinktas Lietuvos paštas. Siuntos deklaravimo įrankis provokuoja klientus klaidai, o paštas, teikiantis deklaravimo paslaugą, neužtikrina paslaugų kokybės“, – stebėjosi vyras ir pridūrė, kad, deklaruojant pirkinius, prisegami ir originalūs dokumentai, tad Lietuvos paštas juos patikrinęs matytų, kokios yra realios prekės pirkimo ir siuntimo sumos.

Paviešinus šią istoriją, atsiliepė ir daugiau Lietuvos paštu nusivylusių klientų, susidūrusių su tomis pačiomis problemomis, – deklaruojant pirkinius sistema savaip suapvalino sumas, dėl to išaugo mokestinė našta.

„Turėjau tokią pat patirtį su preke už 20 JAV dolerių. Pildant siuntos dokumentus internetinėje formoje, nežinau, dėl kieno kaltės, bet spėju taško arba kablelio konvertavimo, 20,45 tapo 2 045 JAV dolerių. Lietuvos paštas sakė, kad nieko netaisys, patarė neatsiimti siuntos, nemokėti muito, tada jie grąžina prekę siuntėjui, o toliau jau aiškinkis su siuntėju. Labai nusivyliau. Jie aiškino, kad nieko netaiso, nieko nežiūri, nors ir įrašyta bloga suma“, – savo karčia patirtimi pasidalijo Margarita.

Reketas: iš užsienio siunčiant siuntas Lietuvos pašto deklaravimo sistemoje įsivelia klaidų, padidinami muito mokesčiai, o už klaidos atitaisymą valstybinės įmonės atstovai reikalauja susimokėti. (Gedimino Bartuškos nuotr.)

Mokama pretenzija

Lietuvos pašto klientai tikino, kad įmonei turėtų būti žinoma ši deklaravimo dokumentų pildymo spraga, tačiau nieko nedaroma. Priešingai, imamas beveik septynių eurų mokestis ne tik už pačią deklaravimo paslaugą, bet ir, jei kyla netikslumų, prašoma papildomai sumokėti dešimt eurų už pretenziją paštui.

„Lietuvos paštas ima mokestį už deklaravimą, bet jei sistema klaidingai automatiškai suskaičiuoja, jau ne jų bėdos, neva jie nieko nežino ir nieko koreguoti negali. Pasiūlo dvi galimybes – arba rašyti pretenziją, kuri kainuoja dešimt eurų, arba atsisakyti siuntos. Čia tai bent kontora“, – pasipiktinimo neslėpė Ugnius S.

Negana to, kad pretenzija yra mokama, jos nagrinėjimas gali užtrukti iki 120 dienų. Tokie terminai, vartotojų vertinimu, primena viduramžius.

„Sukurti departamentą skambiu pavadinimu – dar nebūtinai reiškia supratimą, ką tas departamentas turi daryti. Problema su siuntų apmokestinimu velkasi nuo pat apmokestinimo atsiradimo. Niekaip išvadų nepadaroma ir pokyčių nelabai matome. Bet kuriame normaliame versle tokio lygio problema, kaip kablelis ar taškas, būtų išspręsta per mėnesį. Visi robotų tiekėjai, programuotojai būtų ant blakstienų pastatyti už tokias sistemines klaidas – būtų sutvarkę arba būtų pasiųsti toli ir privalėtų surasti kitus, kurie sugeba atskirti tašką nuo kablelio. Tačiau čia gali tik nusipirkti už dešimt eurų teisę pasiskųsti“, – situacijos absurdiškumą įvardijo socialinių tinklų vartotojas Adas.

Ugnius S. pasakojo, kad, parašęs skundą, gavo laišką, kuriame nurodyta, kad būtina deklaruoti eurais, nors deklaravimo sistemoje buvo galima rinktis bet kokią valiutą. Be to, vyras pastebėjo, jei klientas moka už deklaravimo paslaugą, tokiu atveju kilus nesusipratimų paštas turėtų peržiūrėti prisegtus dokumentus, o ne prašyti susimokėti už pretenziją.

„Realiai net neįsivaizdavau, kad taip gali būti tyčiojamasi iš klientų. Tik po pretenzijos pateikimo buvau informuotas, kad siuntas deklaruoti reikia eurais. Kam tada sistemoje yra visų valiutų pasirinkimo galimybė? Kodėl tada leidžia sistema deklaruoti originalia valiuta? Ką jau kalbėti apie tai, kad Lietuvos paštas nesugeba konvertuoti valiutos. Pasityčiojimas, kad pirmiau reikia sumokėti už pretenziją, o tik tada taisoma klaida. Aš juk jau sumokėjau už deklaravimo paslaugą, kodėl dar turiu mokėti už pretenziją? Jaučiuosi visiškai apvogtas“, – pykčio neslėpė pašnekovas.

Problemų yra ir daugiau

Lietuvos pašto siuntų deklaravimo paslaugomis nusivylę klientai laikėsi nuomonės, kad per paštą siuntas galima siųsti tik šalies viduje. Jei reikia siuntimo iš užsienio, prasideda niekaip nesprendžiamos problemos.

„Iš esmės neveikia pašto siuntos paieška, nebent siunti šalies viduje. Pavyzdžiui, jei siuntos iš Kinijos keliauja per Latviją, o pasiimi iš Lietuvos pašto, tokių siuntų man niekada neranda. Naudojantis kitų įmonių paslaugomis, visi paieškos varikliai veikia kuo puikiausia ir galima matyti bet kokį krustelėjimą. Lietuvos paštas šviesmečiais atsilieka su savo technologijomis“, – sakė Laimonas ir pridūrė, kad paštas, matyt, džiaugiasi, kai klientai nuleidžia rankas, nes tada nereikia nieko dirbti.

Realiai net neįsivaizdavau, kad taip gali būti tyčiojamasi iš klientų.

Kitų istorijos dar įdomesnės. Jiems teko deklaruoti iš Ukrainos gautas padėkas. „Prieš kelias savaites iš Ukrainos gavau laišką su atvirukais, pašto ženklais, magnetukais kaip padėką už pagalbą. Tačiau gėdingai turėjau klausinėti siuntėjo iš Dnipro, ką ten tokio sudėjo, prašyti jo siuntimo čekio, susirašinėti ir sumokėti už deklaravimą. Tik tada per paštą gavau tą siuntą“, – savo istorija pasidalijo Arūnas.

Biurokratinis atsakymas

Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas dienraščio skaitytojams priminė, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. visose ES šalyse visas siuntas, tarp jų ir bet kokios vertės dovanas, atkeliavusias iš už ES ribų, privaloma deklaruoti ir už jas sumokėti mokesčius, kurie pervedami į valstybės biudžetą.

„Išimtis taikoma ir deklaruoti siuntos nereikia tik tuomet, jeigu yra siunčiami dokumentai ar rašytinė korespondencija (laiškas), atvirlaiškis. Jei siunta yra su pašto deklaracija, kurioje nurodyta, jog siunčiama dovana, tokią siuntą privalu deklaruoti, nepriklausomai nuo to, koks jos turinys“, – teigė pašto atstovas.

Jis aiškino, kad Lietuvos pašto deklaravimo sistemoje klientai, nurodę laukiamo siuntinio vertę ir siuntimo mokestį, gali dėti tik taškus – kableliai nei šios sistemos mobiliojoje, nei įprastinėje versijoje neatpažįstami.

„Norime taip pat pažymėti, kad siuntos vertę deklaravimo sistemoje visada privaloma nurodyti ta valiuta, kokia ji buvo įsigyta, – šiuo atveju tai buvo Australijos doleriai, juos teisingai ir nurodė klientas“, – komentavo L. Zadrackas.

Jis pridūrė, kad, norint detaliau pakomentuoti konkretų atvejį, būtina, kad klientas pateiktų daugiau informacijos apie deklaravimo procese jo atliktus veiksmus. Tik tokiu atveju esą galima objektyviai išsiaiškinti įsivėlusio netikslumo priežastis.

„Visais atvejais, kai klaidą pildomoje deklaracijoje palieka klientas, prašymas dėl deklaracijos informacijos taisymo yra apmokestinamas. Šį prašymą būtinai turi užpildyti pats klientas, kadangi jame būtina pateikti įvairius asmens duomenis. Tuo atveju, jeigu yra išsiaiškinama, kad klaida deklaracijoje atsirado ne dėl kliento kaltės, mokestis už informacijos patikslinimą netaikomas.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad prašymą dėl deklaracijos taisymo nagrinėja ne Lietuvos paštas, bet Lietuvos Respublikos muitinė, kuri ir yra nustačiusi maksimalų galimą 120 dienų prašymo nagrinėjimo terminą“, – pažymėjo Lietuvos pašto atstovas.

„Aš pensininkė, tai man nelabai gerai bus. Nemažai 35 proc., tikrai daug brangs“, – kalbėjo pašnekovė.

„Už registruotą, skubią siuntą sumokėjau 10 eurų. Kai siunčiu iš Anglijos į Lietuvą, moku 10 svarų. Išeina praktiškai ta pati kaina, bet alga Lietuvoje yra keturis kartus mažesnė nei Anglijoje“, – palygino kainų skirtumą pašto skyriuje kalbinta mergina.

Vis dėlto kainų augimas piktina ne visus. Panašu, jog bent dalis gyventojų prie nuolatinių kainų augimo jau pripratę.

„Infliacija, nors dabar ji mažėja, normalu, kad kainos kyla“, – sakė vaikinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nieko tokio, kainų kilimas negąsdina. Dirbsime toliau“, – sakė  kitas pašnekovas.

„Pakils, tai pakils. Kainos yra tokios, kokios yra. Tiesiog reikia patiems stengtis daugiau uždirbti“, – svarstė jaunas vyras. 

Lietuvos paštas tikina, kad siekiant išvengti nuostolingos veiklos ir apskritai norint išsilaikyti, teko kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT). Ji nustato Lietuvos pašto skyriuose teikiamų paslaugų įkainius.

„Šis reguliavimas taikomas tik universaliosioms pašto paslaugoms, t. y. toms, kurios teikiamos pašto skyriuose. Šis reguliavimas neliečia per kurjerius ar paštomatus teikiamų paslaugų kainų“, –  sakė RRT Tarybos narys Giedrius Pūras.

Vidutiniškai paslaugų kainos turėtų kilti 35 proc. Priklausomai nuo teikiamos paslaugos savikainos, vienos paslaugos brangs daugiau, kitos mažau.

 

Kiek tiksliai kils siuntų siuntimo ir kitų paslaugų kainos, Lietuvos paštas kol kas atsakyti negali.

„Lietuvos paštas turi skirtingas paslaugas: registruotas ir neregistruotas siuntas bei laiškus, o įkainiai priklauso nuo siuntos svorio, išmatavimų, tai vidutiniškai paslaugų kainos turėtų kilti 35 proc. Priklausomai nuo teikiamos paslaugos savikainos, vienos paslaugos brangs daugiau, kitos mažau“, – teigė Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

„Šis pakėlimas grįstas Lietuvos pašto pateiktomis faktinėmis sąnaudomis, kurias auditavo nepriklausomas auditorius ir RRT ekspertai“, – komentavo G. Pūras.

Nuo praėjusių metų sausio korespondencijos, siuntų bei Lietuvoje siunčiamų siuntinių tarifai vidutiniškai augo 10 proc. Vis dėlto, pasak Lietuvos pašto, ankstesnis kainų kėlimas negelbėjo, kadangi nuo šių metų pradžios Lietuvoje augo minimali mėnesinė alga bei kitos kainos. Tad išsilaikyti esą darosi vis sunkiau.

„Visiems darbuotojams riekia mokėti atlyginimą, kuris pakilo. Taip pat pakilo patalpų išlaikymo, elektros, degalų kainos. Lietuvos paštui, kad nedirbtų nuostolingai, reikia pasidengti paslaugų teikimo įkainius“, – teigė D. Žebrauskaitė.

Lietuvos paštas dar gegužę skelbė, kad dėl kritusių paslaugų apimčių patiriant nuostolių, planuojama kelti paslaugų kainas.

Užstrigo pusnyse

Šiomis dienomis iššūkių dėl slidžių ar užpustytų kelių patyrė ir kai kurie kurjeriai.

"Pastarųjų dienų orų sąlygos šiek tiek apsunkino siuntų transportavimą, kol kas terminų pavyksta laikytis, tačiau nedideli vėlavimai galimi", – teigė tarptautinės siuntų bendrovės "Venipak" marketingo vadovė Asta Raudonienė.

Ji pasakojo, kad įmonėje dirbantys kurjeriai turi ilgametę vairavimo patirtį, tad su eismo iššūkiais susitvarko.

"Omniva LT" logistikos skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas informavo, kad su sunkumais keliuose susiduria tie kurjeriai, kurie vyksta į atokesnes gyvenvietes pristatyti siuntų į namus.

"Yra pasitaikę atvejų, kai kurjeriai įstringa pusnyse. Dažnai ir patys gavėjai informuoja, ar yra galimybė atvažiuoti iki pat nurodyto objekto, jeigu ne – kalbamės su siuntų gavėjais ir ieškome alternatyvų, kaip perduoti", – tikino L. Kazlauskas.

Kurjeriai susiduria ir su automobilio stovos problemomis.

"Būna, kad kurjeris atvažiuoja į namus ir mašiną pasistato kelyje, o kitos mašinos nepravažiuoja. Tokių situacijų – daug. Rajonuose kita problema – ten ne taip greitai valomi keliai", – sakė DPD Komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.

Išaugo apie 12 proc.

"Jeigu lygintume pirmąsias 12 gruodžio dienų su tuo pačiu laikotarpiu lapkritį, augimas būtų apie 12 proc. Šiuo metu uostamiestyje kas savaitę per "LP Express" paštomatus siunčiamų siuntų kiekiai vidutiniškai išauga apie dešimtadaliu", – teigė Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas.

Pasak jo, Lietuvoje siuntos vidutiniškai keliauja apie dvi tris dienas siunčiant paštu, ir vieną darbo dieną per šios įmonės paštomatų ir kurjerių tinklą.

"Jeigu paprastai, ne Kalėdų sezono metu, pakanka atvažiuoti vieną du kartus, dabar atvažiuoja tris ir daugiau kartų. Prieš porą savaičių sutrumpinome siuntų laikymo laiką. Paprastai būdavo septynios dienos, dabar padarėme tris. Įvairia informacija gavėjus skatiname, kad atsiimtų siuntas, kad kiti galėtų išsiųsti, nes vieni perka, kiti parduoda", – priminė T. Vaišvila.

Norintieji, kad siunta Lietuvoje gyvenančius artimuosius pasiektų iki Kalėdų, laiko dar šiek tiek turi.

DPD kurjeriai per dieną į Klaipėdą pristatydavo apie 60–70 siuntų, šventiniu laikotarpiu šie skaičiai viršija 100 siuntų per dieną. Tad tempas – intensyvus, kurjeriai priversti skubėti.

Taip pat akcentuojama, kad siuntos atvežimas įstringa dėl netiksliai nurodyto adreso ar kitų duomenų. Tuomet gaištamas laikas tikslinant informaciją.

Iki Kalėdų suspės

Norintieji, kad siunta Lietuvoje gyvenančius artimuosius pasiektų iki Kalėdų, laiko dar šiek tiek turi.

"Lietuvos miestus tikrai pasieks, šią savaitę viską susitvarkius beveik galėčiau duoti šimtą procentų. Kalėdinei savaitei pridėčiau vieną arba dvi dienas. Pirmadienis dar ta diena, kai galima su šiokia tokia rizika siųsti", – sakė DPD Komunikacijos vadovas T. Vaišvila.

"Omniva LT" logistikos skyriaus vadovas L. Kazlauskas taip pat teigė, kad vietinės siuntos bus pristatytos kur kas greičiau, nei siunčiamos į užsienį.

O "Venipak" atstovė A. Raudonienė tikino, kad, gavę siuntas iki šios savaitės pabaigos, jas pristatys dar iki švenčių.

Į užsienį – per vėlu?

Ar siunta į Europą dar pasieks jos gavėjus? Tikimybė lyg ir yra, tačiau tai priklauso nuo šalies, į kurią siunčiama.

"Normaliai į Europą siuntos nuvažiuoja per keturias septynias dienas, priklausomai nuo šalies. Į Lenkiją, Vokietiją, Čekiją nuvyksta greičiau. Į tokias šalis kaip Italija, Ispanija važiuos keturias ir daugiau dienų. Dar šią savaitę išsiuntus, galima tikėtis, kad gaus, bet šimto procentų pažado neduočiau", – teigė T. Vaišvila.

Pasak A. Raudonienės, patariama pasilikti bent keleto dienų rezervą.

"Siunčiant siuntas į Šiaurės Ameriką dabar, jos gavėjus pasieks, tikėtina, tik po švenčių. Tačiau tam, kad iki švenčių būtų pristatytos kalėdinės siuntos tokiomis lietuvių pamėgtomis kryptimis kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Airija, Skandinavijos šalys, laiko dar šiek tiek yra. Skaičiuojama, kad iki Vakarų Europos šalių siuntos keliauja nuo šešių iki trylikos kalendorinių dienų", – teigė L. Zadarackas.

Jų paieškos dar tik įsibėgėja, tačiau jau pasitaiko nesusipratimų, nemalonios patirties.

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipęsis kaunietis pasidalijo savo karčia patirtimi.

„Smagu rūpintis kalėdinėmis dovanomis, o ypač, kai jas perki patiems mažiesiems“, –  pradėjo laišką vyras, šių metų lapkričio 19 d. užsakęs Kalėdų dovanas visai vaikų darželio grupei. Dovanas išsirinko ir jas užsakė internetinėje parduotuvėje 1a.lt. Parduotuvė užsakymo metu nurodė, kad pirkinius pristatys per 2-3 d. Viskas tinka. Svarbu dovanas gauti iki gruodžio 2 d. Tądien vaikams planuojamas Kalėdų Senelio vizitas.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

„Apmokėjome ir gavome patvirtinimą, kaip džiugu, kad perkate 1a.lt, ačiū už pasitikėjimą, o mes jums jūsų pirkinius pristatysime per 2-3 d.d. Smagu, laukiam. Praėjo savaitė. Nieko. Nu OK, prieškalėdinis laikotarpis, būna, suprantama, palauksiu. Laukiam... Ir ką gi, gauname laišką, kad, soriukas, bet mes nesame pasiruošę kalėdiniam pikui ir jūsų dovanos bus dar po poros savaičių. Gruodžio 14 d. Tiesiog jėga“, – sarkazmo nestokojo vyras.

Gauname laišką, kad, soriukas, bet mes nesame pasiruošę kalėdiniam pikui ir jūsų dovanos bus dar po poros savaičių.

Jis dar bandė skambinti į parduotuvės infocentrą. Ten išgirdo tą patį: didelis krūvis, laukite prekių, kol atvešime arba gali grąžinti pinigus, jei prekių ieškosis kitur.

„Kaip smagu, tiesiog visi tėveliai rankom ploti pradėjo, nes 1a.lt davė pasirinkimą likus porai dienų iki šventės“, – komentavo apviltas pirkėjas.

Jis su kitais vaikų darželio grupės tėvais dabar priverstas verstis per galvą ir ieškoti dovanų kitur. Vyras minėjo, kad nebūtų buvę taip pikta, jeigu pranešimą apie logistikos problemas būtų gavęs ne taip vėlai, likus vos pusantros dienos iki renginio. 

Portalas kauno.diena.lt kreipėsi į parduotuvę 1a.lt ir paprašė pakomentuoti šią situaciją. Gavę atsakymą, publikaciją papildysime.

Kaip BNS sakė Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žukauskaitė, gautų tarptautinių perlaidų per šių metų pirmąjį pusmetį buvo maždaug 14 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o išsiųstų – apie 35 proc. mažiau.

„Tikėtina, kad dėl to tarptautinių gautų perlaidų per visus 2022 metus bus 15 proc. mažiau nei 2021-aisiais, o tarptautinių išsiųstų – iki 30 proc. mažiau“, – sakė D. Žukauskaitė.

Vietinių perlaidų siunčiama taip pat mažiau: gautų perlaidų šiemet, 23 proc. mažiau, o išsiųstų – taip pat 23 proc. mažiau. Vietinių perlaidų skaičius 2022 metais, prognozuojama, gali būti iki 20 proc. mažesnis nei 2021-aisiais.

„Šį mažėjimą, tikėtina, daugiausiai lemia mažesnis gyventojų naudojimasis grynaisiais pinigais ir populiarėjantys alternatyvūs finansinių perlaidų būdai (naudojant bankų programėles, „Revolut“ –  BNS)“, – teigė D. Žukauskaitė.

Šiuo metu vidutinė siunčiamos tarptautinės perlaidos suma siekia 290 eurų, o gaunamos – 320 eurų. Tuo metu tiek siunčiamos, tiek gaunamos vietinės perlaidos vidurkis yra apie 120 eurų.

Lietuvos paštas, motyvuodamas komerciškai jautria informacija, nenurodo aptarnautų perlaidų kiekio.

Antradienį, apie 15.52 val., dėl įvykdyto nusikaltimo į Šiaulių policiją kreipėsi bendrovės vadovas.

Jis pranešė, kad tą pačią dieną, apie 8.30 val., Plungėje J. Tumo-Vaižganto gatvėje dedant siuntas į siuntų terminalą, iš neužrakinto automobilio, vyriškis pavogė penkias skirtingiems gavėjams skirtas siuntas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.