Kaip per 50 metų pasikeitė mobilieji telefonai papasakojo telefonijos muziejaus direktorė Dalia Urbonavičienė. 

– Papasakokite apie 1986 metų telefoną. Šiek tiek modernesnį, naujesnį. Ką su tokiu buvo galima nuveikti? 

– Pirmasis telefonas pasirodė 1973 metais. Už jo atsiradimą turime būti dėkingi inžinieriui Martinui Kuperiui ir „Motorolos“ komandai, kuri sugalvojo nešiojamą telefono aparatą. Tokiu modernesniu telefonu jau buvo galima paskambinti ir išėjus iš patalpos. M. Kuperis tuo laiku pasakė vieną įdomią frazę: „Manau, kad ateis laikas, kada kiekvienas žmogus turės mobilų telefoną, o jeigu jis juo neatsilieps, tai galbūt tas žmogus jau yra miręs“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie buvo pirmieji telefonai?

– Pirmieji telefonų aparatai buvo labai sunkūs, nepatogūs. Įsivaizduokit, jeigu dabar reikėtų nešiotis 1,5 kilogramo rankinėje. Kalbėti buvo galima tik 30 minučių, o telefonas kraudavosi apie aštuonias valandas. 

– Kada atsirado žinutės?

– Maždaug 1992-aisiais. Žinutę buvo galima parašyti, bet neįmanoma atrašyti. Vėliau jau ir žinutes rašėm, ir telefonas turėjo vis daugiau galimybių. Buvo galima naudotis ir kalendoriumi, atsirado elektroninis paštas. Dabar jau mes savo išmaniajame telefone turime labai daug galimybių, jos tapo mūsų antrosiomis smegenimis. 

                   LNK stop kadras

– Kada mobiliuosiuose atsirado kamera?

– Maždaug po 2000-ųjų. Pradžioje jos buvo tokios įdomios, priminė senesnį fotoaparatą. Ir aišku, nuotraukų talpykla buvo labai menka. Galėdavome išsaugoti vos keletą nuotraukų. 

„Šiomis dienomis buvo sunkumų prisiskambinti „Sodrai“, iš tiesų buvo apgultis, kadangi tie pranešimai buvo išsiųsti 115 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų, tai sukėlė susidomėjimą, papildomų klausimų“, – LRT radijui penktadienį sakė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Anot jos, šią savaitę „Sodra“ siuntė pranešimus savarankišką veiklą vykdantiems gyventojams, kurie veiklą vykdė karantino metu, tai yra, prieš 3-4 metus.

„Tuo metu savarankiškai dirbantiems gyventojams buvo taikoma tokia lengvata – jie neprivalėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų kiekvieną mėnesį, bet vis tiek buvo draudžiami sveikatos draudimu. Tos įmokos buvo atidėtos kuriam laiku, žmonės nebuvo visiškai atleisti nuo tų įmokų mokėjimo, tiesiog laikinai galėjo nemokėti dėl sunkios situacijos, karantino, darbų sustabdymo“, – kalbėjo M. Kozič.

Tos įmokos buvo atidėtos kuriam laiku, žmonės nebuvo visiškai atleisti nuo tų įmokų mokėjimo.

Šias įmokas, pasak jos, reikėjo sumokėti per dvejus metus pasibaigus ekstremaliai situacijai. Šis terminas sueina balandžio 30-ąją. Savarankiškai dirbantiems gyventojams „Sodra“ išsiuntė laiškus su nurodyta suma už karantino laikotarpį, informuojant, kiek PSD įmokų liko nemokėta.

M. Kozič teigimu, kai kurie žmonės pamiršo, kad buvo išsiėmę verslo liudijimą trumpam laikotarpiui, pavyzdžiui, porai savaičių ir nežino, iš kur atsirado prievolė mokėti PSD įmoką.

„Sodros“ skambučių centras, pasak M. Kozič, gali priimti 4-5 tūkst. skambučių, bet jų sulaukiama gerokai daugiau. Jos teigimu, norintiems pasikonsultuoti su „Sodra“, geriau skambinti į dienos pabaigą, tuomet skambučių eilės būna sumažėjusios. Mažiau skambučių tikimasi kitą savaitę.

Su užklausa galima kreiptis ir elektroniniu laišku arba prisijungus per savo „Sodros“ paskyrą.

„Kad pranešimai būtų klaidingi, neteisinga suma, netikslingi duomenys, tokios informacijos neturima. Kiek patikrinama, visuomet pasirodo, kad pateikta informacija buvo teisinga“, – sakė atstovė.

Gyventojai, sulaukę laiško su permoka, ją gali susigrąžinti arba palikti krepšelyje ir ji bus panaudojama ateities įmokoms.

„Nuo linijos atsidarymo, spalio 17 dienos, turime sulaukę jau virš 7 tūkst. skambučių. Esame įsivertinę, kad iš šių skambučių trečdalis yra logiški – tie, kuriuos galime atliepti ir galime padėti“, – Eltai teigė L. Lesauskaitė, pridurdama, kad dažnai sulaukiama išgėrusių ar pajuokauti nusprendusių žmonių skambučių.

„Dienos labai skiriasi, pradžioje, kai tik startavome, turėjome ir po 1 tūkst. skambučių per dieną. Dabar kasdien skaičiai skiriasi, būna ir 100 skambučių, ir virš šimto, ir 70 skambučių. Sunku pasakyti tokį vidurkį, bet grubiai iki 100 skambučių“, – kalbėjo ji.

Trumpuoju humanitarinės pagalbos linijos numeriu paskambinę žmonės dažniausiai prašo suteikti pagalbą maistu, drabužiais, higienos priemonėmis, sako L. Lesauskaitė. Pasak jos, dažnai pagalbos kreipiasi nuo gaisrų nukentėję žmonės, kuriems reikia net ir statybos priemonių.

Esame įsivertinę, kad iš šių skambučių trečdalis yra logiški – tie, kuriuos galime atliepti ir galime padėti.

„Sausį turėjome tokį atvejį, kai 11 asmenų šeima Kaune kreipėsi dėl pagalbos daiktais, statybinėmis priemonėmis. Į gaisrus dažnai tenka reaguoti“, – pasakojo RK komunikacijos vadovė.

Visgi, anot L. Lesauskaitės, dažniausiai humanitarinės pagalbos kreipiasi vieniši asmenys, kurie gyvena toliau nuo miestų arba neturi artimųjų. Tokie žmonės neretai kreipiasi dėl pagalbos maistu.

„Sausio mėnesį vieniša mama, kuri atsidūrė krizių centre, kreipėsi būtent dėl maisto. Negalią turintys žmonės dažnai prašo maisto, neretai sutampa, kad jie yra vieniši. Arba žmonės nebeturi mėnesio pabaigoje už ką nusipirkti maisto“, – sakė RK komunikacijos vadovė.

Retkarčiais numeriu 111 skambina ukrainiečiai, laukiantys leidimų gyventi Lietuvoje, taip pat nemažą besikreipiančiųjų dalį sudaro benamiai, kurie šalčių metu keletui naktų ieško nakvynės vietos, pažymėjo L. Lesauskaitė.

Visgi, pastebi ji, pagalbos poreikis yra didesnis nei finansiniai RK pajėgumai. Dėl pagalbos suteikimo daiktais ir lėšomis dažniausiai kreipiamasi į vietos bendruomenes ir verslą.

ELTA primena, kad trumpasis humanitarinės pagalbos numeris 111 Lietuvoje pradėjo veikti dar spalio viduryje.

Trumpasis humanitarinės pagalbos numeris 111 veikia visą parą, visomis savaitės ir švenčių dienomis. Humanitarinė pagalba, atsižvelgiant į situaciją, suteikiama kaip įmanoma greičiau. Pagalbą daiktais galima atsiimti patiems nurodytuose humanitarinės pagalbos punktuose, o esant būtinybei – daiktai pristatyti į reikiamą vietą.

Viena klaipėdietė teigė, kad nepažįstamas asmuo jai skambino dėl vandens skaitiklių pakeitimo, tačiau susisiekus su įmone paaiškėjo, kad tokie darbai būtent jos bute neplanuojami.

Kiti tikino, kad skambinęs asmuo veikiausiai tam tikra prasme buvo teisus, kadangi būtent viename daugiabutyje šiuo metu yra keičiami skaitikliai.

Treti baiminosi, kad į namus neįsileistų aferisto. Juk dar šiemet būta įvairių nutikimų, kai socialinėmis darbuotojomis ar kitų profesijų atstovais apsimetę sukčiai iš patiklių žmonių išviliodavo šimtus eurų.

Dažniausiai nukentėdavo garbaus amžiaus klaipėdiečiai. Šią vasarą iš jų pasisavinta net ne šimtai, o tūkstančiai eurų.

Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone gyvenantis vyras kreipėsi į policiją, pranešdamas, kad iš jo apgaulės būdu buvo išvilioti 8,6 tūkst. eurų.

O viena 86-erių moteris po „svečių“ apsilankymo pasigedo per 9 tūkst. eurų.

Paryžiaus Komunos gatvėje gyvenančią 85-erių moterį apgavo asmuo, kuris paskambinęs nurodė, esą ji turi padirbtų pinigų, kuriuos reikia patikrinti. Netrukus į namus atėjęs nepažįstamas vyras pastūmė senolę, pagrobė 5,8 tūkst. eurų ir pasišalino.

Tarp nukentėjusių buvo ir nepilnamečių. Vingio gatvėje į stacionarų namų telefoną paskambinęs, o vėliau į butą užsukęs nepažįstamas vyras iš mergaitės paėmė 1,5 tūkst. eurų ir pasišalino.

Aferistai dažnai siunčia ir paprastas SMS žinutes, atsiunčia nuorodą, kurią paspaudus iš sąskaitos dingsta pinigai. Būta ir skambučių, kuriais auka išgąsdinama dėl neva sužeisto šeimos nario, padirbtų pinigų, neva neteisėtai gautų išmokų ir panašiai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė informavo, kad panašių veikų šiemet buvo per šimtą.

„Klaipėdos apskrities VPK KP Informacijos analizės skyriaus pateiktais duomenimis, 2023 m. nuo sausio mėn. 1 d. iki rugsėjo mėn. 30 d. Klaipėdos mieste registruotos 86 nusikalstamos veikos dėl įvairaus pobūdžio sukčiavimo (pagal LR BK 182 str.) ir 32 nusikalstamos veikos dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo (pagal LR BK 215 str.)“, – pranešė A. Kažukauskienė.

„Tele2“ vartotojai pirmadienį gavo pranešimus, kad nuo balandžio 27 dienos keičiasi tarptinklinio ryšio tarifai Ukrainoje: su lietuviška kortele išvažiavusiems į šalį skambučio minutė viduje ir į Lietuvą kainuos 30 centų, įeinantys skambučiai – 25 centus, žinutės – po 5 centus, o mobilūs duomenys – 20 eurų už gigabaitą, kai dabar šios paslaugos teikiamos nemokamai.

„Tele2" atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė BNS teigė, kad padidinti tarptinklinio ryšio tarifai vis tiek bus mažesni nei galioję iki karo Ukrainoje pradžios.

„Nauji specialūs tarptinklinio ryšio tarifai, kurie yra tris-keturis kartus mažesni už galiojusius iki 2022 metų vasario 24 dienos: (...) skambučiai į Lietuvą ir šalies viduje sieks 30 centų už minutę vietoje 1 euro, skambučiai į trečiąsias šalis kainuos tik 90 centų už minutę vietoje 2,90 euro“, – BNS teigė A. Buitkutė.

Karas Ukrainoje tęsiasi, kaip ir mūsų parama tai šaliai.

Iš Ukrainos pabėgusiems „Tele2“ klientams bendrovė dalino specialias „Pildyk“ SIM korteles, kurias turintiems 3 mėnesius 60 minučių skambučio, žinutės ir mobilieji duomenys yra nemokami o išnaudojus šį laiką SIM kortelių turėtojams galioja įprasta minutės kaina – 5 centai.

Anot A. Buitkutės, bendrovė jau išdalino beveik 40 tūkst. „Pildyk“ SIM kortelių į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams – nemokamai suteikta paslaugų už 2 mln. eurų, o šiuo metu kortelių nebedalina, nes nėra tam poreikio.

„Šiuo metu nėra poreikio. Tada mes tiesiog skyrėm tam tikrą skaičių, nes žinojom, kad atvyks didelis skaičius žmonių, tai dabar jeigu reikia, mes duodam, bendraujam su „Raudonuoju kryžiumi“, bet nebėra kažkokio nustatyto tikslaus skaičiaus“, – BNS teigė A. Buitkutė.

A. Buitkutės teigimu, įmonė Ukrainai suteikia tiek paramos, kiek išgali, o nuo karo pradžios, kai klientai iš Lietuvos į Ukrainą skambino nemokamai, buvo prakalbėta beveik 2,7 mln. minučių, paslaugų kompensuota už daugiau kaip pusę milijono eurų.

„Tokiam kontekste stengiamės suteikti kuo geresnes sąlygas. Kai galim teikti nemokamai, tai teikiam nemokamai. Jeigu galime, sumažiname tuos tarifus ir paliekame kuo mažesnius. Prisidedam tuo, kuo galime“, – BNS teigė „Tele2" atstovė.

Tuo metu „Tele2“ konkurentė bendrovė „Telia Lietuva“ mažiausiai iki vasaros vidurio pratęsė sumažintus mobiliojo ryšio tarifus tarp Ukrainos ir Lietuvos, pranešė bendrovė.

Operatorės klientams skambučiai iš Lietuvos į Ukrainą toliau kainuos 6 centus už minutę, Ukrainoje ir į Lietuvą – 8,5 cento, o mobilieji duomenys bus pigesni nei nustatyta reguliuojama kainodara tarp ES šalių operatorių – apie 2 eurus už 1 gigabaitą.

„Telia“ verslo klientų vadovas Danielius Karpovičius pranešime spaudai teigė matantis realią sumažintų tarifų naudą ukrainiečiams.

„Karas Ukrainoje tęsiasi, kaip ir mūsų parama tai šaliai. Nepaisant išaugusių ryšio paslaugų sąnaudų, dar trims mėnesiams pratęsiame dideles nuolaidas skambučiams ir mobiliojo ryšio duomenims tarp Lietuvos ir Ukrainos. Matome, kad sumažinti skambučių tarifai turi realią naudą ukrainiečiams ir į Ukrainą su pagalba dažnai vykstantiems mūsų klientams“, – pranešime teigė D. Karpovičius.

Bendrovė iki šiol visiems ukrainiečių pabėgėliams Lietuvoje yra įsipareigojusi nemokamai suteikti neribotą kiekį išankstinio mokėjimo paslaugos „Ežys“ SIM kortelių, nuo karo pradžios „Telia“ išdalino beveik 40 tūkst. išankstinio mokėjimo kortelių.

Dabartiniai „Telia“ tarifai galios iki liepos 1 dienos.

Mobiliojo ryšio operatorės „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“ apie specialius taikomus tarifus Ukrainai paskelbė dieną po to, kai Rusija Ukrainoje pradėjo karą.  

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo suskaičiavusi, kad reikėtų daugiau lėšų – 245 tūkst. 820 eurų, iš jų – beveik 190 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.

Karštosios linijos veiklą organizuoja Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis.

Ši linija buvo įsteigta atsakyti į gyventojų klausimus apie COVID-19 ligą, testavimą ir skiepijimą, tačiau nuo praėjusių metų kovo Karštoji linija konsultuoja ir klausimais, susijusiais su karo pabėgėliais iš Ukrainos.

SAM teigimu, norint užtikrinti priskirtas funkcijas, nuolat visą parą turi dirbti ne mažiau kaip 14 linijos operatorių, o tam reikia 40 etatų.

Karštoji linija per dieną (pamainą) aptarnauja apie 750–850 skambučių, vidutiniškai vienas pokalbis trunka apie penkias minutes.

Šiuo metu Karštojoje linijoje suplanuotas 51 etatas.

Vieną dieną buvusiame Žvejybos uosto kvartale gyvenanti klaipėdietė sulaukė netikėto telefono skambučio.

Savivaldybės darbuotoja prisistačiusi moteris pasitikslino, kur gyvena pašnekovė, ir tuomet paklausė, gal žino, kas gyvena viršutiniame aukšte virš jos buto.

Moteris patikino, kad butas veikiausiai nuomojamas ir jame gyvena nemaža šeimyna su mažais vaikais iš Ukrainos, jie ten įsikūrė dar kovo pradžioje.

Skambinusioji klausinėjo, kokio amžiaus tie gyventojai, kokio amžiaus vaikai, ar jie nuolat gyvena tame bute.

Išgirdusi atsakymą, padėkojo ir paaiškino, jog tikslino informaciją, tačiau, kokiais tikslais, atskleisti nenorėjo. Tačiau pasiūlė įvesti jos telefono numerį internete į paiešką, kad įsitikintų, jog ji tikrai nemeluoja esanti savivaldybės darbuotoja, o tai yra jos tarnybinis telefono numeris.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė patvirtino, jog tokie patikrinimai telefonu yra atliekami pagal nustatytą tvarką, siekiant įsitikinti dėl paramos teisėtumo arba prieš skiriant paramą išimties tvarka.

"Nustatytos tam tikros procedūros, kada yra rizikos kriterijai. Jei yra reikalas, apklausiami kaimynai, apžiūrimas butas, įvertinamos buities sąlygos", – paaiškino G. Vilimaitienė.

Esą tas pats galioja ir ukrainiečių atžvilgiu.

Jei žmogus kreipiasi paramos per įgaliotą asmenį, tokiu atveju savivaldybės darbuotojos visada atlieka patikrinimą, vienas būdų – kaimynų apklausa.

Tai būtina, aiškinantis, ar nėra piktnaudžiavimo, ar paramos gavėjo duomenys sutampa su pateiktaisiais.

„Sveiki visi, tikrai smagu, kad yra galimybė kreiptis į jus, mieli žiūrovai“, – skambučio metu sakė nuteistasis A.Paleckis.

Už šnipinėjimą Rusijai kalintis A.Paleckis ragelį išnaudoja ne šeimai paskambinti, o kreiptis į visuomenę. Kažkas laisvėje padeda šį skambučio įrašą ištransliuoti internete.

„Tik iš kitos pusės galima padaryti garso įrašą. Pas mus tokių sąlygų nėra“, – sakė Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojas Ruslanas Kulijevas.

A. Paleckis atlieka bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje ir kaip kiekvienas nuteistasis turi teisę skambinti legaliu kalėjimo taksofonu. Net rinktis vaizdo ar garso skambutį.

„Minėtam asmeniui leidžiama skambinti, nes jis priklauso paprastai nuteistųjų grupei. Jam yra suteikiama teisė skambinti du kartus per savaitę. Vienas pokalbis – iki 15 min.“, – su taisyklėmis supažindino R. Kulijevas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kreipdamasis į visuomenę A. Paleckis maksimalaus laiko neišnaudoja, kalba 8 min. su keliais trukdžiais, bet leidžia suprasti, kad toks formatas bus ir dažniau.

„Galėsime daryti interviu, ruoškite klausimus, jei tokių turite. Gal net pavyks vieną kitą vaizdo įrašą padaryti, čia yra tokia galimybė“, – žadėjo A. Paleckis.

„Įkalinimo įstaigose telefoniniai skambučiai nenaudojami kaip interviu. Puikiai suprantama, kad tai – nauja situacija“, – komentavo teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Kadangi situacija nauja, A. Paleckis tuo ir naudojasi. Pokalbio metu pasakoja, taip turi išgyventi spartietiškas kalėjimo sąlygas. O tada iš jo lūpų pasipila dezinformacija.

Jis pasakė tą patį, ką V. Putinas kalbėjo per vadinamąjį aneksuotų teritorijų prijungimą.

„Jis pasakė tą patį, ką V. Putinas kalbėjo per vadinamąjį aneksuotų teritorijų prijungimą. Tos pačios mintys apie hegomoną JAV, apie imperializmą“, – vardijo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius.

Tad neabejojama, kad šis telefoninis pokalbis visuomenei – su aiškiu tikslu.

„Jis bus panaudotas Kremliaus propagandai, parodyti, kad žiūrėkite, sąžinės kalinys kali Lietuvos kalėjime. Ir kali už tai, ką kalbą“, – įrašo panaudojimo galimybes spėjo M. Martišius.

Baudžiamosios teisės specialistas mano, kad toks pokalbis kelia grėsmę. Nuteistasis taip gali vykdyti veiklą, kurią Bausmių vykdymo kodeksas draudžia. A. Paleckis negali vykdyti polinės veiklos.

„Tokių skambučių metu galima suorganizuoti riaušes“, – svarstė MRU Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka.

Kalėjimo pareigūnai pokalbių specialiai neperklauso, o ir pasibaigus trukmei jie nutrūksta automatiškai.

„Demokratinėse šalyse net ir kalinių teisės gerbiamos, nesvarbu, ką padarė“, – teigė M. Martišius.

Kol nuteistasis kalba, šalia sėdintis pareigūnas gali staiga nutraukti pokalbį, bet, A. Paleckio atveju, vietoj propagandos šiam reikėjo pradėti keiktis.

„Aplinkybės gali būti tokios, kad nuteistasis vartoja necenzūrinius žodžius, išgirstama, kad galbūt jis organizuoja nusikalstamą veiką, kitaip nepagarbiai ar agresyviai elgiasi pareigūnų atžvilgiu“, – vardijo R. Kulijevas.

Kalinimo įstaigos atstovo nuomone, šių pažeidimų nebuvo, tad pokalbis nenutrūko. Ar bus pradėtas vidinis tyrimas – dar neaišku.

„Dar nežinau, informacija derinama su įstaigos vadovybe ir bus matyti“, – sakė R. Kulijevas.

„Pareigūnas turi platesnes galimybes sekti, prižiūrėti, kad būtų ne tik formaliai laikomasi, tačiau būtų užtikrintas ir viešasis saugumas“, – R. Jurka.

Ar reikėtų apriboti teisę A. Paleckiui bendrauti, gali nuspręsti Kalėjimo departamentas. Jam pavaldi įstaiga sako, kad šioje vietoje nieko negali padaryti.

Apriboti pokalbius gali Generalinė Prokuratūra, į ją kreipėsi teisingumo ministrė.

„Yra prašymas Generalinei Prokuratūrai ieškoti sprendimų, įvertinti situaciją“, – sakė E. Dobrowolska.

„Pagrindai atsiranda tada, kai asmuo atsiranda kaip proceso dalyvis ikiteisminiame tyrime, kuriam yra taikomi tam tikri galimi ribojimai. Šiuo atveju tokių pagrindų nėra tyrime“, – pažymėjo generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Generalinė Prokuratūra prieš du mėnesius pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl A. Paleckio asociacijos galimo veikimo prieš Lietuvą, bet šis tyrimas dar vyksta.

„Mano manymu, visuomet, net ir karo metu, būtina kalbėtis su visomis konflikto pusėmis, – po susitikimo Taline su Estijos premjere Kaja Kallas pareiškė K. Nehammeris. – Ant kortos pastatyta labai daug.“

Pasak K. Nehammerio, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučiai yra būtini siekiant aptarti saugius koridorius maistui, apsikeitimus belaisviais ar humanitarinę pagalbą. „Manau, kad yra teisinga ir svarbu tiesiogiai kalbėtis su prezidentu V. Putinu apie jo karo nusikaltimus“, – teigė Austrijos kancleris.

Tačiau Estijos premjerė pakartojo savo nepritarimą tokiam tiesioginiam bendravimui su Kremliaus šeimininku. K. Kallas teigė nemananti, kad yra derama kalbėti su V. Putinu, ir nurodė abejojanti jo geranoriškumu.

O. Scholzas ir E. Macronas po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kelis kartus telefonu kalbėjosi su V. Putinu.

„Vyko labai karštos diskusijos dėl skambučių V. Putinui“, – sakė K. Kallas Estijos televizijai. Ji teigė išsakiusi savo nuomonę apie „vadinamąją tokių skambučių naudą“. K. Kallas ne kartą kritiškai atsiliepė apie pokalbius telefonu su V. Putinu.

Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, O. Scholzas ir E. Macronas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu. Kovo pabaigoje paaiškėjus apie Bučos žudynes, pokalbiai kelias savaites nevyko. Pastarąjį kartą O. Scholzas ir E. Macronas su Rusijos prezidentu kalbėjo šeštadienį ir paragino jį nutraukti karą.

K. Kallas negailėjo gerų žodžių Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, kuris kelias savaites blokavo rusiškų dujų boikotą, tačiau derybose elgėsi konstruktyviai.

„Vienoks jo įvaizdis yra žiniasklaidoje ir kitoks šiose diskusijose. Mes ieškojome sprendimo jam rūpimais klausimais. Jis šiuos klausimus išsakė ir galiausiai sprendimas buvo rastas“, – kalbėjo K. Kallas.

ES šalys savaitės pradžioje po ilgų diskusijų susitarė dėl plataus rusiškos naftos boikoto. K. Kallas teigė, kad tai ją maloniai nustebino. Su Rusija besiribojančios Estijos premjerė mano, kad reikia uždrausti ir dujų tiekimą.