Šis žingsnis, atliktas Gynybos ministerijos nurodymu, taikomas pareigūnėms, dirbančioms Generaliniame štabe, vadavietėse ir padaliniuose, sakoma pranešime.

Galvos apdangalą moterys galės dėvėti po uniforminėmis kepurėmis arba beretėmis, tačiau jis turės būti uniformos spalvos ir nedengti veido.

Įstatymas įsigalios, kai bus paskelbtas vyriausybės oficialiajame leidinyje. Kol kas neaišku, ar jis paveiks karinėse misijose dalyvaujančias pareigūnes, tačiau juo galės pasinaudoti karo mokyklų auklėtinės.

Islamiškų šaknų turinti valdančioji Teisingumo ir plėtros partijos (AKP), kurios vienas įkūrėjų buvo prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), jau seniai siekė panaikinti draudimą moterims dėvėti musulmoniškus galvos apdangalus kariuomenėje.

2010 metais Turkija atšaukė draudimą studentėms ryšėti musulmoniškas skareles universitetų kompleksuose.

Nuo 2013 metų leista dėvėti hidžabus valstybės institucijose, o nuo 2014-ųjų – vidurinėse mokyklose.

Praėjusį rugpjūtį Turkija pirmąkart leido policininkėms dėvėti islamiškas skareles kaip uniformos dalį, ryšint jas po uniforminėmis kepurėmis ar beretėmis.

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) kritikai kaltina jį silpninant modernios sekuliarios Turkijos pamatus, paklotus valstybės tėvo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko), 1923 metais įkūrusio Turkijos Respubliką.

Vyriausybė tokius kaltinimus atmeta ir sako, kad leidžia Turkijos piliečiams naudotis tikėjimo laisve, nepriklausomai nuo jų religinių įsitikinimų.

Po to, kai buvo priimtas prieštaringai vertinamas sprendimas panaikinti musulmoniškų skarelių draudimą Turkijos policijoje, vyriausybės politiką palaikanti žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad kai kurios Vakarų šalys taip pat yra suteikusios teisę policininkėms dėvėti musulmoniškas skareles.

Škotijos policija tą patį mėnesį leido moterims ryšėti skareles tarnyboje, o Londono policija tokį sprendimą priėmė prieš daugiau nei dešimtmetį.

Turkijos kariuomenė paprastai buvo laikoma stipriausiu pasaulietiškos valstybės ramsčiu ir priešinosi bet kokiai galimai valstybės institucijų islamizacijai.

Tačiau po nesėkmingo liepos 15-osios karinio perversmo, dėl kurio kaltinami JAV įsikūrusio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchula Giuleno)pasekėjai, vyriausybė padidino ginkluotųjų pajėgų kontrolę ir kariuomenės politinės galios gerokai sumenko.

Policijoje tarnaujančios moterys „galės prisidengti galvas“, ryšėdamas vadinamuosius hidžabus po uniforminėmis kepurėmis ir beretėmis, jeigu šios skarelės bus „tos pačios spalvos kaip uniforma ir neraštuotos“, sakoma pranešime.

Oficialiame valstybės leidinyje paskelbti nutarimai įsigalioja nedelsiant.

Islamiškas šaknis turinti valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) jau seniai spaudė panaikinti šioje sekuliarioje valstybėje galiojančius suvaržymus moterims dėvėti hidžabus.

2010 metais Turkija atšaukė draudimą studentėms ryšėti musulmoniškas skareles universitetų kompleksuose.

Nuo 2013 metų leista dėvėti hidžabus valstybės institucijose, o nuo 2014-ųjų – vidurinėse mokyklose.

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) kritikai kaltina jį silpninant modernios sekuliarios Turkijos pamatus, paklotus valstybės tėvo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko), 1923 metais įkūrusio Turkijos Respubliką ant Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusios Osmanų imperijos griuvėsių.

Visgi vyriausybės politiką palaikanti žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad kai kurios Vakarų šalys jau yra suteikusios teisę policininkėms dėvėti musulmoniškas skareles.

Škotijos policija šį mėnesį leido moterims ryšėti skareles tarnyboje, o Londono policija tokį sprendimą priėmė prieš daugiau nei dešimtmetį.

Tikėdamasi užverbuoti į tarnybą daugiau musulmonių, Kanados karališkoji raitoji policija šią savaitę irgi pareiškė leisianti dėvėti hidžabus kaip uniformos dalį.

Turkija antradienį panaikino dešimtmečius galiojusį draudimą valstybinėse šalies institucijose dirbančioms moterims ryšėti musulmoniškas skareles, taip vykdydama reformas, kuriomis siekiama sustiprinti demokratiją šalyje.

Dėl draudimo, kuris įsigaliojo beveik prieš devynis dešimtmečius pačioje Turkijos Respublikos gyvavimo pradžioje, daugelis moterų negalėjo dirbti valstybinėse įstaigose, tačiau pasauliečiai tokios tvarkos panaikinimą laiko įrodymu, kad dabartinė šalies vyriausybė siekia įgyvendinti savo islamišką programą.

Naujosios taisyklės, kurios nebus taikomos teisėtvarkos pareigūnams ir kariškiams, buvo atspausdintos laikraštyje „Official Gazette“ . Jos įsigalioja iš karto šioje pagal konstituciją pasaulietiškoje šalyje, kurios gyventojų dauguma yra musulmonai.

„Įstatymas, kuris formaliai prieštaravo aprangos ir gyvenimo būdo laisvei – nelygybės, diskriminacijos ir neteisingumo tarp mūsų žmonių šaltinis – tapo istorija“, – paskelbė vicepremjeras Bekiras Bozdagas (Bekiras Bozdahas) socialiniame tinkle „Twitter“.

Ginčai dėl musulmoniškų skarelių kelia įtampą tarp religinio ir sekuliaraus elito atstovų bei skaldo šalies visuomenę.

Ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) kritikai sako, kad islamiškas šaknis turinti jo partija AK taip siekia išardyti pasaulietišką pamatą respublikos, kurią ant Osmanų teokratijos griuvėsių 1923 metais įsteigė šiuolaikinės Turkijos valstybės įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas (Mustafa Kemalis Atatiurkas).

Tuo tarpu R.T.Erdogano šalininkai, ypač šalies konservatyvioje Anatolijos dalyje, sako, kad premjeras paprasčiausiai atstato pusiausvyrą ir sugrąžina religinės išraiškos laisvę šalies musulmonams.

Musulmoniškų skarelių draudimo, kuris apibrėžiamas 1925 metų M.K.Ataturko vyriausybės dekrete, draudžiančiame valstybės tarnautojams savo apranga demonstruoti savo religinius įsitikinimus, panaikinimas yra dalis „demokratizavimo paketo“, kurį R.T.Erdoganas pristatė praėjusią savaitę.

Reformos programoje, kuria iš esmės siekiama suteikti daugiau teisių Turkijos kurdų bendruomenei, dar numatyti rinkimų sistemos pakeitimai, didesnių galimybių mokytis kurdų kalba sudarymas ir leidimas gyvenvietes vadinti originaliais kurdų pavadinimais.

Taip pat panaikintas reikalavimas pradinių mokyklų mokiniams kiekvienos savaitės pradžioje prisiekti ištikimybę savo tautai, kartojant nacionalistinę priesaiką.