Savaitgalį staiga atšilus orams, į paplūdimius sugužėjo lankytojai, tarp jų – ir svečiai iš įvairių Lietuvos miestų.

Paplūdimiuose kabėjo geltona vėliava, leidžianti maudytis. Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki, Antrojoje Melnragėje vos nenuskendo du nepilnamečiai.

„Tėvai deginosi, vaikai maudėsi vieni. Bangos juos nubloškė nuo kranto. Berniukas išsigando, o mergaitė puolė padėti. Gelbėtojai padėjo išlipti į krantą“, – pasakojo A. Siakki.

Ugniagesių užfiksuotų įvykių suvestinėje nurodyta, kad incidentas įvyko šeštadienį apie 15 val.

Gerai, kad viskas gerai baigėsi.

„Gautas pranešimas, kad Antrojoje Melnragėje prie pagrindinės gelbėjimo stoties skęsta du vaikai. Atvykus pajūrio gelbėtojai vaikus jau buvo išgelbėję. Vaikai sveiki, medikų pagalbos neprireikė“, – rašoma paros suvestinėje.

Į įvykio vietą taip pat atvažiavo greitoji pagalba, policijos pareigūnai.

Paplūdimio medikai apžiūrėjo vaikus. Įvertinus jų būklę nuspręsta į ligoninę nevežti.

„Gerai, kad viskas gerai baigėsi. Kiek žinau, policijos pareigūnai pakalbėjo su vaikų tėvais, o dėl jų nepriežiūros perdavė informaciją vaikų teisių tarnybai. Šią vasarą jau skendo penki vaikai. Visi – dėl tėvų nepriežiūros“, – pažymėjo pašnekovas.

A. Siakki. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šeima, savaitgalį leidusi prie jūros, atvyko iš Vilniaus.

Šį savaitgalį pliažo gelbėtojams teko ieškoti pasiklydusių vaikų Smiltynės, Girulių, Melnragės paplūdimiuose.

Sekmadienį, oro temperatūrai perkopus 30 laipsnių karščio, poilsiautojams prireikė ir medikų pagalbos.

„Žmonės negalavo, gavo saulės smūgį, patyrė kitų sveikatos sutrikimų. Taip pat mūsų medikas padėjo šuniui, kuris irgi gavo saulės smūgį. Kai karšti orai, su augintiniais nelabai gerai eiti prie jūros“, – priminė A. Siakki.

Nepaklusniesiems – baudos

"Kiekvienas, ateidamas į paplūdimį, turėtų pasidomėti, kokios čia taisyklės, ką daryti, kad poilsis būtų saugus, ką reiškia vėliavų spalvos, kas parašyta ant lentelių prie pat jūros. Pastebėjome, kad baltarusiai ir ukrainiečiai nekreipia į tokius perspėjimus dėmesio. Ne kartą matydavome, kad ant perspėjamųjų lentelių svečiai pasikabina savo rūbus ar rankšluosčius. Kaskart, kai kalbiname tokius taisyklių nepaisančius žmones, jie tikina, kad nepastebėjo perspėjamųjų ženklų bei vėliavų", – kalbėjo Klaipėdos paplūdimių gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras Siakki.

Klaipėdiečiai pasekė palangiškių pavyzdžiu ir nebesitaiksto su taisyklių nepaisymu – pačiame liepos gale baudos buvo išrašytos keliems iš Kazlų Rūdos atvykusiems vyrams. Girtavę paplūdimyje jie nepaisė draudimo bristi į jūrą.

Praėjusią savaitę keli baltarusiai taip pat gavo nuobaudų. Būdami girti jie bandė pliuškentis jūroje.

Kai gelbėtojai suskubo jų drausminti, vyrai pradėjo skęsti. Baltarusiai buvo gerokai įkaušę, o jūra jau tykojo aukų. Teko kviesti policiją, pokalbis su pareigūnais buvo griežtas ir nekeliantis noro ginčytis.

Pajūrio zonoje šiemet policininkai dirba važinėdami keturračiais, todėl ilgai laukti jų netenka.

Tampa vis pilietiškesni

Pajūrio zonoje šiemet policininkai dirba važinėdami keturračiais, todėl ilgai laukti jų netenka.

"Žmonės tampa pilietiškesni. Vis dažniau sulaukiame neabejingų poilsiautojų pranešimų apie paplūdimyje vartojančius alkoholį ar besiruošiančius maudytis asmenis. Anksčiau tokių pranešimų nesulaukdavome", – atviravo A.Siakki.

Šiemet pliažuose ne kartą teko ieškoti pasiklydusių vaikų, o vienas atvejis nustebino net gelbėtojus, kai keturmetis mažylis pats atėjo pas gelbėtojus, pasisakė savo vardą ir tikino ieškantis tėvų.

Kelis vaikus pavyko aptikti jau maždaug už kilometro nuo tėvų, dar vienas vaikas savo šeimos narių laukė automobilių aikštelėje prie šeimos mašinos.

Stulbina neatsakingas tėvų elgesys, kai jie mažylius vedasi į jūrą, nors tuo metu plevėsuoja raudona vėliava. Buvo ne vienas atvejis, kai gelbėtojai iš vandens ištraukė skęstančius vaikus, o tėvai nė neįtarė, kas atsitiko jų mažyliams.

Į pajūrį – su augintiniais

Ši vasara iš kitų išsiskyrė tuo, kad širšės ne taip aktyviai gadino poilsiautojams pajūrio malonumus. Stiproki vėjai vabzdžius išvaikė.

Vasarą pajūryje būta kelių konfliktų su šunų šeimininkais, kurie keturkojus atsivedė į paplūdimius.

Poilsiavimo sezonui įsibėgėjus, vis daugiau klaipėdiečių su augintiniais traukė į šunų paplūdimį, tiesa, ten dabar maudytis draudžiama, bet šuniukai nemoka skaityti, viskas priklauso nuo šeimininkų.

"Ši vasara buvo sudėtingesnė nei kitos. Dažną dieną jūra buvo banguota, neretai per vieną dieną kelis kartus turėdavome keisti vėliavos spalvą, bet pavojingiausia būdavo tada, kai nurimdavo vėjas, o bangos vis dar likdavo didelės, tada trauka į jūrą būna ypač stipri", – paaiškino gelbėtojų vadas.

Skaičiai ir faktai

Šią vasarą Klaipėdos paplūdimiuose

nuskendo – 1 (Baltarusijos pilietis),

pavyko išgelbėti – 27.

Dauguma išgelbėtųjų – atvykėliai,

Išgelbėta vaikų iki 11 metų – 4.

Abejingumas – stebinantis

Pasak biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojo Alvydo Girdvainio, žmonės įspėjimų nepaiso.

"Vėliavų reikšmės yra surašytos ant plakatų, persirengimo kabinų, yra garsinis perspėjimas, dėl kurio daug kas skundžiasi, kad įkyrėjo, bet kad žmonės šitaip savo gyvybės nesaugo ir nekreipia dėmesio į perspėjimus, sunku suvokti", – teigė A.Girdvainis.

Įstaigos kitas direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki priminė, kad juodos vėliavos, kuri reiškė, jog maudytis draudžiama, nebėra nuo 2004 m., vietoje jos – raudona.

"Raudonos ir geltonos spalvų vėliava reiškia, kad gelbėtojai budi. Geltona vėliava – pavojinga, bet maudytis galima. Raudona – maudytis draudžiama. Būna dar žalia vėliava, bet jos prie jūros nekabiname. Juodos vėliavos nebėra nuo tada, kai įstojome į Europos Sąjungą", – nurodė A.Siakki.

Kad žmonės šitaip savo gyvybės nesaugo ir nekreipia dėmesio į perspėjimus, sunku suvokti. 

Į klausimus atsakys gelbėtojai

Pašnekovas užsiminė, kad, nežinant, ką ženklai reiškia, visada galima paklausti paplūdimyje budinčio gelbėtojo.

"Žmogus turi rūpintis pats savo saugumu, pagalvoti apie saugų elgesį prie vandens ir visada gelbėtojo paklausti, kur geriau maudytis, kur galima ar negalima. Be to, yra informaciniai stendai, kuriuose viskas paaiškinta. Būna, kad prieina ir pasiklausia gelbėtojų tiek vietiniai, tiek ir turistai iš kitų šalių", – pasakojo A.Siakki.

Tačiau vis dar pasitaiko tokių asmenų, kurie nekreipia dėmesio į jokius ženklus ar įspėjimus. Tačiau vėliau gelbėtojams teisinasi, kad neišgirdo ar apskritai nesuprato, kas yra sakoma.

A.Siakki sakė, kad nubausti už neatsakingą elgesį prie vandens gali policijos pareigūnai ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Bauda – iki 900 eurų

Šią savaitę jau buvo nubaustas vienas neblaivus jūroje maudęsis vyras.

"Buvo iškviesta policija, jis pripūtė 2,2 prom. Vyrui buvo surašytas protokolas. Dar norime atkreipti dėmesį, kad vaikai iki 14 m. vieni negali ateiti į paplūdimį. O tokių atsiranda. Kol tėvai dirba, jie vieni eina maudytis, degintis. Gelbėtojams tenka stebėti ir išprašyti juos iš paplūdimio", – pasakojo A.Siakki.

Asmeniui, kuris maudosi draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, arba apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 900 eurų.

Skendimas yra viena iš pagrindinių 1–24 metų vaikų ir jaunuolių mirties priežasčių visame pasaulyje. Kasmet nuskęsta apie 236 tūkst. žmonių. Daugiau nei 90 proc. mirčių paskendus įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o didžiausias pavojus kyla vaikams iki penkerių metų, nurodė PSO.

Mirtys dažnai susijusios su kasdiene įprastine veikla, tokia kaip maudynės, semiant vandenį naudojimui namuose, kelionės valtimis ar keltais ir žvejyba. Sezoniniai ar ekstremalūs oro reiškiniai, pavyzdžiui, musonai, taip pat yra dažna skendimų priežastis.

„Daugelio šių mirčių galima išvengti pasitelkus įrodymais pagrįstus mažai kainuojančius sprendimus“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas ir išvardino priemones, kurių gali imtis asmenys, organizacijos ir vyriausybės. Tai – fiziniai barjerai, neleidžiantys žmonėms įkristi į vandenį, žmonių mokymas gelbėjimo technikų, plaukimo pamokos ir saugios dienos priežiūros vaikams organizavimas, valčių ir keltų transporto reguliavimas bei potvynių rizikos valdymas.

PSO ragina žmones visame pasaulyje lankyti plaukimo pamokas ir perspėti artimuosius bei draugus laikytis saugumo reikalavimų.

„Vyrai skęsta gerokai dažniau nei moterys dėl fiziologijos: vyrai turi daugiau (...) testosterono ir yra linkę labiau rizikuoti, pasirodyti prieš kitus“, – BNS atsiųstame komentare sakė PAGD Civilinės saugos planavimo ir koordinavimo skyriaus viršininkė Tatjana Milkamanovič.

Vyrai vandens telkiniuose skęsta maždaug keturis kartus dažniau nei moterys. 45–64 metų žmonių grupė yra rizikingiausia.

Anot PAGD atstovės, vyrai labiau mėgsta įvairias aktyvias vandens pramogas, kurių metu įvyksta nelaimės. Taip pat vyrai labiau linkę vartoti alkoholį, dėl to prie vandens telkinių elgiasi neatsakingai.

Vyrai skęsta gerokai dažniau nei moterys dėl fiziologijos: vyrai turi daugiau testosterono ir yra linkę labiau rizikuoti, pasirodyti prieš kitus.

„Moterys turi didesnį saugumo ir atsargumo jausmą, be to, joms nėra taip svarbu įtvirtinti save kitų akivaizdoje“, – teigė T. Milkamanovič.

Pagrindinės skendimo priežastys Lietuvoje yra neatsargus elgesys prie vandens, savo galimybių neįvertinimas ar pervertinimas, saugaus elgesio vandenyje nepaisymas, alkoholio vartojimas.

Pastebėtina, kad šios tendencijos panašios ir kitų nelaimių, tokių kaip gaisrai, atvejais.

Per birželį nuskendo 26 vyrai ir šešios moterys, o nuo metų pradžios – 52 vyrai ir devynios moterys.

Remiantis PAGD statistika, per praėjusių metų birželį nuskendo 19 asmenų, tai apie 40 proc. mažiau nei šiais metais.

Iš viso per šiuos metus vandens telkiniuose nuskendo 61 žmogus.

Naujienų agentūrą AFP yra skelbusi, kad Lenkijoje per šių metų birželį nuskendo 113 žmonių.

Anot agentūros pranešimo, 90 procentų nuskendusiųjų Lenkijoje buvo vyrai.